Blog

Europos Sąjunga, pasak Vokietijos energetikos ir ekonomikos ministrės Katherinos Reiche, neturėtų aklai laikytis „griežto“ klimato neutralumo kurso ir galėtų leisti sau iki 2050 m. net nepasiekti nulinės taršos tikslo iki 10 proc.

Vėlyvą pirmadienio vakarą Teksase vykusioje kasmetinėje konferencijoje „CERAWeek“ ministrė suabejojo ES siekiu iki amžiaus vidurio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki nulio.

„Ilgą laiką Europa palikdavo koridorių – tai nebuvo „net-zero“. Europai tai buvo tikslas sumažinti emisijas nuo 85 iki 95 proc.“, – teigė ji, greičiausiai turėdama omenyje 2011 m. paskelbtas Europos Komisijos gaires.

Ministrė ragino grįžti prie lankstesnio požiūrio ir pripažinti, kad ne visuomet įmanomas šimtaprocentinis rezultatas.

„Turime susigrąžinti lankstumą, priimti ne 100 proc. sprendimus, o skirtingus sprendimus ir technologijas, ir sutikti, kad iki 2050 m. gali likti galbūt 5 ar 10 proc. atotrūkis“, – sakė K. Reiche.

Ji taip pat perspėjo, kad pernelyg kieti įsipareigojimai gali brangiai kainuoti pramonei.

„Jei turite griežtus ir nelanksčius tikslus, susirišate rankas – galiausiai prarandate pramonės šakas, kurių jums reikia. Mes negalime sau leisti prarasti energiškai intensyvių pramonės sektorių Europoje ir Vokietijoje“, – pridūrė ministrė.

K. Reiche pasisakymai laikomi reta išimtimi bendrame ES sutarime. ES 2019 m. įtvirtino tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutralia, o vienintelė Lenkija tuomet formaliai neprisiėmė šio naujo įsipareigojimo. Praėjusiais metais ES valstybių vyriausybės susitarė dėl tarpinio tikslo iki 2040 m. mažinti emisijas iki 90 proc. Tuo metu Vokietija yra išsikėlusi dar ambicingesnį tikslą – klimatui neutralia tapti iki 2045 m.

Konferencijoje „CERAWeek“ ministrė ne kartą pabrėžė, kad ekonomikos augimas turi būti svarbesnis už „žaliuosius“ siekius.

„Galiausiai gerai turėti tvarumo tikslą, bet jei tvarumas sugriauna ekonomiką, turite persiderinti. Ir būtent tai dabar darome“, – sakė ji.

Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje K. Reiche pristatė planus plėsti dujinių elektrinių statybas, atsisakyti ankstesnės valdžios numatyto dujinių katilų atsisakymo, naikinti subsidijas saulės elektrinėms ant stogų bei mažinti atsinaujinančių išteklių integravimo į elektros tinklą prioritetą.

Ji taip pat teigė, kad Vokietija turėtų imtis iškastinio kuro žvalgybos Šiaurės jūroje.

„Turime dujų telkinį Šiaurės jūroje, kurio nenorime žvalgyti. Manau, tokio požiūrio nebegalime laikytis. Turime pasinaudoti ir savo rezervais“, – pareiškė ministrė.

Vis dėlto ji akcentavo, kad neprieštarauja nei tvarumui, nei klimato tikslams, tačiau ragino atsižvelgti į kainas ir energijos prieinamumą.

„Aš nekalbu prieš tvarumą ir ne prieš klimato tikslą. Tačiau jei klimato tikslas ignoruoja kitus dalykus, apie kuriuos turite galvoti – ypač įperkamumą ir pakankamą pasiūlą – tuomet turite keisti kursą“, – sakė K. Reiche.

BRIUSELIS — Europos Sąjunga neketina atsitraukti nuo rusiško iškastinio kuro importo draudimo ir nemažins tempo pereinant prie atsinaujinančios energijos, net ir Irano karo fone kylant energijos kainoms, antradienį pareiškė už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas.

Diskusijoje „POLITICO“ renginyje „Competitive Europe Summit“ jis pabrėžė, kad Bendrija nebegali grįžti prie priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių.

„Kelio atgal į priklausomybę nuo rusiškos energijos nėra. Niekada daugiau neturėtume importuoti nė vienos molekulės“, – sakė D. Jørgensenas.

Pasak eurokomisaro, Europa pernelyg ilgai netiesiogiai finansavo Rusijos karą prieš Ukrainą pirkdama rusišką energiją. Jis teigė, kad Maskva šantažavo valstybes nares ir energiją pavertė spaudimo priemone.

Šie pareiškimai nuskambėjo daliai ES lyderių raginant peržiūrėti bloko santykius su Rusija. Tokios kalbos, anot stebėtojų, gali apsunkinti istorinį ES planą visiškai atsisakyti rusiškų dujų. Europos Komisija taip pat ketina vėliau šiais metais pateikti panašų pasiūlymą dėl naftos.

Tarp ryškiausių raginimų atnaujinti prekybą su Rusija minimas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, ragindamas ES sustabdyti sankcijas Maskvai. Tuo metu Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveris yra sakęs, kad ES turėtų derėtis su Rusija, kad ateityje „vėl gautų prieigą prie pigios energijos“.

D. Jørgensenas pabrėžė, kad Europa šiandien yra gerokai stipresnėje pozicijoje nei 2022 metų energetikos krizės metu, kai Rusija tiekė apie 45 proc. visų ES suvartojamų dujų. Ši priklausomybė, jo teigimu, sumažėjo iki maždaug 10 proc.

„Buvome labai pažeidžiami ir niekada nebenorime atsidurti tokioje pažeidžiamoje situacijoje“, – sakė jis.

Nors eurokomisaras pripažino, kad klimato politikos priemonės kai kuriose šalyse sulaukia politinio pasipriešinimo ir kad trumpuoju laikotarpiu gali prireikti pagalbos namų ūkiams bei pramonei, jis tvirtino, jog parama atsinaujinančiai energetikai išlieka tvirta.

„Europoje realiai nėra diskusijos, ar mums reikia daugiau atsinaujinančių išteklių ir ar turime trauktis nuo šios priklausomybės“, – pabrėžė D. Jørgensenas.

Irano karas, sutrikdantis naftos ir dujų tiekimą, kelia papildomą įtampą rinkose, o ES valstybės nerimauja dėl užsitęsusių aukštų kainų ir naujo konflikto Artimuosiuose Rytuose.

Europos šalys kol kas atmeta galimybę prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio apsaugos, kol nesibaigs konfliktas, be to, iš JAV nėra sulaukusios konkrečių prašymų dėl pagalbos.

BRIUSELIS – Donaldo Trumpo žinutės apie tai, ko jis tikisi iš JAV sąjungininkų kare prieš Iraną, yra tokios prieštaringos, kad bet kokios pastangos padėti atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje išlieka įstrigusios, teigia keturi Europos vyriausybių pareigūnai.

Pasak jų, Vašingtonas nėra pateikęs jokių formalių prašymų dėl įrangos ar pajėgumų. Tuo pat metu sąjungininkai nenori siųsti karinių pajėgų į regioną, nes baiminasi, kad jos gali tapti Irano taikiniu.

Daugiau kaip 30 valstybių, tarp jų – dauguma NATO šalių, yra pažadėjusios dėti „atitinkamas pastangas“, kad būtų atkurta laivyba šiame kritiniame pasaulinės prekybos taške. Vis dėlto, anot pareigūnų iš septynių Europos valstybių, diskusijos tebėra labai ankstyvos.

„Norėtųsi daugiau nuspėjamumo, aiškumo ir strateginio įžvalgumo – ne tik šiuo atveju. Palaukime ir pažiūrėkime“, – antradienį „POLITICO“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Lėtas derybų tempas atspindi Trumpo prieštaringą komunikaciją, kuri jau daugiau kaip tris savaites tęsiasi Irano konflikto kontekste: vienu metu jis grasino sąjungininkams dėl nepakankamos paramos, vėliau tvirtino, kad jų pagalbos nereikia, tačiau kartu pateikė labai mažai detalių, kaip Europa galėtų prisidėti prie JAV veiksmų.

Menka motyvacija įsitraukti rodo ir augantį Europos pasitikėjimą savimi santykiuose su Vašingtonu – žemynas vis labiau pereina nuo bandymų įtikti Trumpui prie griežtesnio tono dėl karo, dėl kurio, kaip teigiama, sąjungininkai nebuvo konsultuoti.

„Šis karas pažeidžia tarptautinę teisę. Mažai abejonių, kad bet kuriuo atveju teiginiai apie neišvengiamą ataką prieš JAV nėra įtikinami“, – antradienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Kai kurioms sostinėms dabartinė situacija atskleidžia ir akivaizdų dvigubą standartą: JAV pareigūnai ne kartą ragino europiečius susitelkti į savo žemyno gynybą, kad Vašingtonas galėtų dėmesį nukreipti kitur. Dabar gi Trumpas prašo Europos dislokuotis Artimuosiuose Rytuose.

„Bendras vaizdas toks: JAV prašė mūsų rūpintis savo šalių gynyba, remti Ukrainą… o dabar dar ir Artimieji Rytai bei pasaulinės tiekimo grandinės“, – sakė vienas aukšto rango Europos vyriausybės pareigūnas, šią situaciją pavadinęs „švelniai tariant, absurdiškai nenuoseklia“.

Baltųjų rūmų pareigūnas nekomentavo reikalavimų sąjungininkams, tačiau teigė, kad prezidentas Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda esą buvo pasirengę Irano bandymams uždaryti sąsiaurį, o JAV kariuomenė sistemingai siekia panaikinti Irano gebėjimą trikdyti energijos tiekimą.

„Prezidentas Trumpas yra įsitikinęs, kad Hormuzo sąsiauris bus atidarytas labai greitai“, – pridūrė pareigūnas.

Nesant konkrečių prašymų, sąjungininkai kol kas apsiriboja tuo, ką gali pasiūlyti: susitikimais, pareiškimais ir politiniu palaikymu.

Jungtinė Karalystė, kuri iki šiol užkulisiuose vedė pokalbius kartu su NATO vadovu Marku Rutte, antradienį pranešė netrukus surengsianti saugumo viršūnių susitikimą, skirtą išlaikyti pastangas atnaujinti laivybą Hormuzo sąsiauryje.

G7 užsienio reikalų ministrai Iraną aptars penktadienį susitikime netoli Paryžiaus, sakė su derybomis susipažinęs Prancūzijos diplomatas. Sąjungininkai sieks „suderinti pozicijas“ su Vašingtonu ir su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio diskutuos dėl „jūrinių maršrutų atvėrimo“ Persijos įlankoje.

Nors konkrečios paramos kol kas mažai, bendra sąjungininkų deklaracija, panašu, patinka Vašingtonui. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Trumpo raginimas NATO sąjungininkams prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio saugumo esą yra „sveiko proto“ žingsnis, o šalys jau pradeda atsiliepti į prezidento kvietimą.

Praktiškai Europa galėtų dislokuoti naikintuvus–eskadrinius minininkus, kurie padėtų lydėti konvojus per sąsiaurį, teigė Karališkojo jungtinių paslaugų instituto jūrinių pajėgų ekspertas Sidharthas Kaushalas. Jo vertinimu, JAV iš karto visame pasaulyje gali dislokuoti tik apie 25 tokio tipo stipriai apginkluotus, raketomis aprūpintus laivus.

Europa taip pat galėtų prisidėti minų paieškos ir neutralizavimo pajėgumais – tai sritis, kurioje JAV, pasak eksperto, yra „gana ribota“. Vokietija, Estija, Prancūzija, Rumunija, Belgija, Bulgarija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė kartu eksploatuoja apie 40 minų paieškos laivų, o JAV – keturis.

„Čia yra vaidmuo, kurį gali atlikti įvairios karinės jūrų pajėgos“, – sakė vienas britų gynybos pareigūnas. Pasak jo, Jungtinė Karalystė jau svarsto galimybes, pavyzdžiui, siųsti Karališkojo laivyno laivą ar komercinį laivą, lydimą autonominių sistemų minoms naikinti, kaip tarptautinės koalicijos dalį. Tačiau tai būtų svarstoma tik tada, kai konfliktas nuslūgtų.

„Aišku viena: prieš įsivaizduojant, kad galėtume užtikrinti sąsiaurio saugumą, regione turi būti bent jau reikšmingai sumažintas kovinių operacijų tempas ir mastas, jei ne visiška jų pabaiga“, – pridūrė pareigūnas.

Kol JAV nenutrauks karo veiksmų regione ir aiškiai nepaaiškins, ko tiksliai reikia ir kodėl, Europos partneriai, tikėtina, nesiims nieko daugiau.

Vienas NATO diplomatas teigė, kad sąjungininkai „nesutinka būti įtraukti į karą, kurio nepradėjome, neturėdami supratimo, ką JAV ketina daryti“. „Kol kas didžiuojuosi mūsų „ne“, – pridūrė jis.

Prie informacijos rengimo prisidėjo Clea Caulcutt iš Paryžiaus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį pareiškė, kad nutrauks dujų tiekimą Ukrainai, jei Kyjivas neatnaujins naftos srautų į Vengriją.

Ultimatumas paskelbtas likus vos dviem savaitėms iki nacionalinių rinkimų Vengrijoje, kuriuose V. Orbanas siekia dar vienos pergalės.

„Ukraina jau 30 dienų blokuoja „Družba“ naftotiekio darbą. Kol kas sėkmingai apsigynėme nuo ukrainietiško spaudimo ir šantažo“, – teigė V. Orbanas vaizdo įraše, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Šis pareiškimas – naujausias Budapešto ir Kyjivo ginčo paaštrėjimas. Anksčiau V. Orbanas blokavo Europos Sąjungos paskolą Ukrainai, o tuo pat metu kaltino kitą pusę vilkinant naftotiekio remonto darbus. Tai vyksta globaliai kylant energijos kainoms, o V. Orbanas pabrėžė, kad Vengrijoje dujos išlieka vienos pigiausių Europoje.

„Norint nutraukti naftos blokadą ir užtikrinti saugų Vengrijos energijos tiekimą, dabar reikia veiksmų. Palaipsniui stabdysime dujų siuntas iš Vengrijos į Ukrainą ir likusias dujas kaupsime šalies viduje“, – aiškino V. Orbanas.

Ukraina su tokiu vertinimu nesutinka. Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus trečiadienį Kyjive sakė, kad toks sprendimas, jo teigimu, pirmiausia smogtų pačiai Vengrijai.

„Jei ministras pirmininkas Orbanas vis dėlto nuspręs tai padaryti, manome, kad vienintelė pasekmė bus ta, jog Vengrijos ekonomika ir vengrai praras daugiau nei milijardą dolerių“, – teigė H. Tychijus.

Pasak jo, Ukraina šiuo metu turi pakankamus dujų kiekius ir, net jei tiekimas būtų sustabdytas, žino, kur jų gauti. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodo vertinimų, kad visiškas tiekimo nutraukimas galėtų smarkiai apsunkinti Ukrainos padėtį, šaliai ir toliau susiduriant su energijos trūkumu po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais.

V. Orbanas rinkimų kampanijoje ypač akcentuoja karą Ukrainoje, kaltindamas Kyjivą vilkinant „Družba“ naftotiekio, dar vadinamo „Draugystės“ vamzdynu, remonto darbus. Šis infrastruktūros objektas buvo smarkiai apgadintas per Maskvos apšaudymus.

V. Orbano varžovas Pėteris Madjaras iš provakarietiškos partijos „Tisza“ apklausose vasario pabaigoje pirmavo maždaug 8 proc. punktais. Pastarojo meto Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje V. Orbanas taip pat kaltino ES institucijas remiant jo politinį oponentą.

Valstybinė Ukrainos energetikos bendrovė „Naftogaz“ į žiniasklaidos užklausas operatyviai neatsakė.

Europos Sąjunga privalo skubiai imtis priemonių, kad sumažintų maisto ir žemės ūkio poveikį klimatui, teigiama mokslo patariamosios tarybos ataskaitoje. Ekspertai siūlo europiečiams valgyti mažiau mėsos, o ūkiams taikyti taršos apmokestinimą, jei Bendrija nori pasiekti savo klimato tikslus. Vis dėlto tokios rekomendacijos, tikėtina, nesulauks palankaus ūkininkų vertinimo.

Trečiadienį paskelbtoje 350 puslapių „Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais“ ataskaitoje raginama atsisakyti subsidijų praktikoms, kurios daro žalą klimatui, ir imtis plataus masto pokyčių, kad būtų sumažintas žemės ūkio indėlis į visuotinį atšilimą.

Tuo pat metu mokslininkai siūlo didinti finansinę paramą ūkininkams, kad šie galėtų pereiti prie aplinkai palankesnių sprendimų, taip pat geriau pasirengti vis dažnėjančioms sausroms ir su klimatu susijusioms nelaimėms.

Pastaraisiais metais bet kokios aplinkosaugos priemonės, paliečiančios žemės ūkį, tapo politiškai itin jautrios. Briuselis ir ES sostinės vengia tiesiogiai spręsti ūkių taršos klausimą, ypač po plataus masto traktorių protestų ir intensyvių lobistinių kampanijų.

Vis dėlto, pasak tarybos pirmininko Ottmaro Edenhoferio, tęsti įprastą politiką nebeįmanoma.

„Kad ES iki 2050 metų pasiektų anglies dioksido neutralumą, šis sektorius turi prisidėti mažindamas išmetimus“, – teigė O. Edenhoferis.

Jis pabrėžė, kad taršos apmokestinimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o surinktos lėšos panaudojamos perėjimui prie tvaresnių sprendimų remti: „Jeigu tai darysime išmintingai – palaipsniui, nustatydami kainą išmetimams, bet pajamas nukreipdami perėjimui paremti, tai būtų naudingas kelias tiek sektoriui, tiek visai visuomenei.“

Nors politiškai šios idėjos jautrios, jos nėra visiškai naujos. Mokslininkai ir tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus ragina mažinti mėsos vartojimą bei atsisakyti aplinkai kenksmingų subsidijų, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš maisto sistemos. Teigiama, kad maistas sudaro maždaug trečdalį visos žmonijos sukeliamų planetą šildančių emisijų.

Kaip pavyzdys minimas Danijos kelias: šalis artėja prie to, kad taptų pirmąja, apmokestinančia žemės ūkio taršą, po to, kai 2024 metais Kopenhaga ir ūkininkų organizacijos sutarė nuo 2030-ųjų taikyti anglies kainą gyvulininkystės emisijoms.

Ataskaitos išvados gali turėti įtakos, nes „Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais“ pagal ES teisę teikia gaires klimato politikai. Ankstesnės jos rekomendacijos buvo reikšmingos: 2023 metais taryba siūlė 2040-iesiems nustatyti bent 90 proc. emisijų mažinimo tikslą, ir tai prisidėjo prie sprendimų šį tikslą įtvirtinti teisės aktuose.

Rekomendacijos dėl žemės ūkio pateikiamos kaip tik tuo metu, kai ES rengia naujas politikos kryptis: nuo kito ilgalaikio biudžeto ir numatomos ūkių subsidijų programos peržiūros iki naujų žaliųjų teisės aktų, skirtų 2040 metų tikslui pasiekti, bei plano, kaip didinti atsparumą klimato nelaimėms.

Vienas svarbiausių ataskaitos taikinių – „Bendroji žemės ūkio politika“, kuri „suvalgo“ apie trečdalį ES biudžeto. Nors dabartinėje sistemoje numatytos priemonės klimatui ir biologinei įvairovei, mokslininkai teigia, kad jos nepakankamai sumažino šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Pasak ataskaitos, visa maisto sistema – nuo ūkininkavimo iki vartojimo ir atliekų tvarkymo – sudaro 31 proc. ES emisijų. Daugiau nei pusė jų atsiranda maisto gamybos etape: tai ir iš galvijų išsiskiriantis metanas, ir trąšų naudojimas, ir degalai žemės ūkio technikai, bei kiti veiksniai.

Mokslininkai įspėja, kad „Bendroji žemės ūkio politika“ vis dar skatina klimatui žalingas praktikas per plačią subsidijų sistemą. Todėl siūloma palaipsniui atsisakyti išmokų, susietų su gyvulininkystės produkcija – tokio tipo pajamų paramos, kuri sudaro apie 5 proc. dabartinio programos biudžeto.

Taip pat raginama iš esmės peržiūrėti subsidijų principą, kai išmokos mokamos pagal valdomos žemės plotą. Tokios išmokos sudaro 39 proc. „Bendrosios žemės ūkio politikos“ biudžeto – daugiau kaip 100 mlrd. eurų. Ataskaitoje teigiama, kad šis modelis „skatina žemės ūkio gamybą, o ne kitas žemės naudojimo formas“, pavyzdžiui, miškininkystę, todėl gali didinti emisijas.

Be subsidijų reformos, siūloma įvesti anglies kainodaros mechanizmą, apimantį ir žemės ūkį, remiantis „Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos“ architektūra, kuri, anot ekspertų, reikšmingai sumažino pramonės ir elektrinių taršą.

Kartu pažymima, kad žemės ūkio anglies kainodara turėtų būti sudaryta iš trijų atskirų sistemų: energijos vartojimu susijusioms ūkių emisijoms, ne CO2 taršai (pavyzdžiui, metanui) ir emisijoms bei anglies dioksido pašalinimui iš žemės naudojimo.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad vien tik gamybos pokyčių nepakanka – būtina spręsti ir vartotojų paklausą. Tarybos teigimu, europiečiai valgo per daug raudonos mėsos, o tai didina metano emisijas.

Ekspertai rekomenduoja nustatyti nacionalines gaires klimatui palankiai mitybai, taip pat įvesti privalomus maisto rinkodaros ir tvarumo ženklinimo standartus, kad vartotojai būtų skatinami rinktis aplinkai draugiškesnius produktus.

Kad ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu būtų lengviau, siūloma lėšas, sutaupytas reformuojant „Bendrąją žemės ūkio politiką“ ir surinktas per anglies kainodarą, nukreipti žemės ūkio sektoriaus pertvarkai ir prisitaikymui prie šylančio klimato finansuoti.

Vis dėlto lieka neaišku, ar papildomo finansavimo pažadas būtų pakankamas, kad nuramintų žemės ūkio interesų grupes, kurios visoje Europoje organizavo masines protesto akcijas vos pasirodžius užuominoms apie papildomas prievoles ūkiams. Be to, politinis palaikymas žaliajai darbotvarkei Briuselyje ir sostinėse pastaruoju metu silpnėja, akcentą vis dažniau perkeliant į pramonę ir saugumą.

Kaip „Žaliojo kurso“ dalį „Europos Komisija“ 2020 metais pristatė strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, kurios tikslas buvo padaryti ES maisto sistemą draugiškesnę aplinkai. Tačiau planas faktiškai buvo pristabdytas po lobistinių grupių ir konservatyvių politikų pasipriešinimo.

Praėjusią savaitę ES institucijos taip pat pasiekė susitarimą uždrausti vegetariškiems produktams naudoti tam tikrus su mėsa siejamus terminus.

Vis dėlto O. Edenhoferis mano, kad politinės erdvės įgyvendinti siūlomas priemones yra. Jis kaip viltingą pavyzdį mini Danijos trišalį susitarimą dėl anglies mokesčio – susitarimą tarp vyriausybės, ūkininkų ir aplinkosaugos organizacijų.

„Suprantame, kad tai labai sudėtinga, tačiau mums reikia reguliavimo sistemos, kuri skatintų mažinti emisijas agromaisto sistemoje“, – tvirtino jis.

Eskalacija Hormūzo sąsiauryje įgauna pagreitį: komerciniai laivai praneša apie atakas, o Jungtinės Valstijos imasi veiksmų prieš, kaip įtariama, „Irano“ vykdomas jūrinių minų klojimo operacijas. Tai kursto baimes dėl dar didesnių trikdžių pasaulinei laivybai ir energijos tiekimui.

Siauras vandens kelias tarp Irano ir Omano laikomas vienu svarbiausių pasaulinių energetikos „butelio kaklelių“ – juo juda maždaug penktadalis pasaulinės naftos tiekimo. Europa šiuo maršrutu gauna degalų importą ir žaliavas perdirbimui, įskaitant dyzeliną bei reaktyvinius degalus, o prasidėjus karui tarp JAV, Izraelio ir Irano energijos kainos jau kilo.

Įtampą dar labiau didina pranešimai, kad Iranas gali ruoštis sąsiauryje dislokuoti jūrines minas. Dėl šios grėsmės Vašingtonas, kaip skelbiama, taikėsi į įtariamus minų klojimu užsiimančius laivus.

Įspėjimai pasiekė ir Europos laivų savininkus. „Graikijos“ laivybos ministerija laivybos bendrovėms išplatino vidinį pranešimą, kuriame perspėjo, kad Hormūzo sąsiauris jau gali būti užminuotas arba tai gali būti padaryta artimiausiu metu.

„Remiantis JAV žvalgybos agentūrų informacija, apie kurią pranešė tarptautinė ir vietos žiniasklaida, teigiama, kad Iranas arba jau užminavo, arba gali užminuoti Hormūzo sąsiaurį. Atsižvelgiant į tai, kad galimas teritorijos užminavimas kelia itin rimtą grėsmę navigacijos saugumui, laivybos bendrovės ir graikų laivų kapitonai turėtų tai įtraukti į rizikos vertinimą ir stebėti situacijos raidą“, – nurodyta pranešime.

„JAV Centrinė vadovybė“ socialiniuose tinkluose vėlai antradienį paskelbė sudavusi smūgius 16 „Irano“ laivų, kurie, kaip įtariama, galėjo būti susiję su minų klojimu netoli sąsiaurio. Kol kas neaišku, ar kokios nors minos buvo sėkmingai dislokuotos.

Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Teheraną dėl griežtų pasekmių, jei minavimo veiksmai tęsis.

„Jei Iranas išdėliojo bet kokias minas Hormūzo sąsiauryje, mes norime, kad jos būtų nedelsiant pašalintos“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ antradienį rašė D. Trumpas, pridurdamas, kad JAV pajėgos „visam laikui eliminuotų“ bet kokį laivą, bandantį kloti minas.

Vis dėlto, net jei minos taip ir nebūtų išdėliotos, vien grėsmė pakanka, kad laivai vengtų šio maršruto.

„Iš esmės beveik nesvarbu, ar sąsiauris iš tikrųjų užminuotas, ar ne“, – teigė krovinių rinkos analitikas Matthew Wrightas iš „Kpler“. Jo vertinimu, laivų savininkams vien rizikos lygis jau yra pakankamas stabdantis veiksnys.

„Iranui nereikia kasdien pulti laivo, kad sustabdytų laivybą. Jiems užtenka parodyti, kad jie gali – ir jie tai jau padarė“, – pridūrė jis.

Trečiadienį apie mažiausiai tris naujus incidentus, susijusius su komerciniais laivais, pranešta ir „Jungtinės Karalystės“ jūrų prekybos operacijų tarnybos („UKMTO“) suvestinėse.

Pasak „UKMTO“, vienas krovininis laivas Hormūzo sąsiauryje buvo apgadintas nežinomu sviediniu – laive kilo gaisras, o įgulai teko evakuotis. Kitas konteinerinis laivas anksčiau pranešė patyręs žalą, kuri, įtariama, taip pat galėjo būti padaryta sviedinio.

Auganti konfrontacija gilina krizę, kuri jau smarkiai paveikė laivybą regione. Nuo karo pradžios jūrų eismas Hormūzo sąsiauriu smuko.

Paprastai per sąsiaurį kasdien gabenama 15–18 mln. barelių žalios naftos – tai sudaro apie penktadalį pasaulinio naftos suvartojimo. Tačiau tanklaivių srautas gerokai sumažėjo, nes laivybos bendrovės stabdo reisus, o draudikai didina karo rizikos įkainius.

„Europai dyzelinas ir reaktyviniai degalai artimiausiais mėnesiais gali tapti itin didelė problema. Didelei daliai šio tiekimo tiesiog nėra alternatyvaus maršruto“, – sakė M. Wrightas.

Didieji konteinerių vežėjai, įskaitant „Maersk“, „MSC“, „Hapag-Lloyd“ ir „CMA CGM“, jau sustabdė tranzitą per sąsiaurį – laivai perrikiuojami į kitus maršrutus arba nukreipiami į saugias inkaravietes.

Draudimas tapo dar vienu esminiu ribojančiu veiksniu. Karo rizikos draudimo apsauga trumpam buvo sustabdyta, o dabar grįžta tik gerokai pabrangusi: kai kuriais atvejais laivo korpuso ir krovinio draudimo įmokos šoktelėjo 200–300 proc.

„Per 15 metų, kai stebiu naftos ir laivybos rinkas, tai turbūt didžiausias įvykis“, – anksčiau šį mėnesį interviu sakė M. Wrightas, situaciją lygindamas su pirmaisiais COVID-19 pandemijos mėnesiais ir karo tarp Rusijos ir Ukrainos pradžia.

Jo teigimu, net ir nedelsiant paskelbtos paliaubos greitai neatkurtų laivybos per sąsiaurį.

„Jei JAV šiandien paskelbtų, kad karas baigėsi, tai beveik galėtų situaciją ir pabloginti. Kaip apibrėžti karo pabaigą? Jei JAV tiesiog pasitrauktų ar pasakytų, kad karinė fazė baigta, tai nieko neišspręstų. Iranas vis tiek galėtų apšaudyti Hormūzo sąsiaurį, o toks neapibrėžtumas rinkai pridėtų dar daugiau rizikos“, – teigė jis.

Prie šios informacijos rengimo prisidėjo Nektaria Stamouli.

STRASBŪRAS — Aukštas „Trump“ administracijos pareigūnas patikino Briuselį, kad Vašingtonas išlieka įsipareigojęs prekybos susitarimui su Europos Sąjunga. Toks signalas siunčiamas augant nuogąstavimams tiek Europoje, tiek JAV, jog sutartis gali subyrėti.

Pirmadienio vakarą JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas telefonu kalbėjosi su ES prekybos vadovu Marošu Šefčovičiumi ir, pasak trijų su pokalbiu susipažinusių šaltinių, pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ketina laikytis susitarimo.

Vienas M. Šefčovičiaus kabineto narys žiniasklaidai teigė, kad S. Bessentas ir M. Šefčovičius „reguliariai aptaria įvairius su prekyba susijusius klausimus“, o abiejose pusėse dar kartą buvo pakartotas siekis įgyvendinti bendrame pareiškime numatytus įsipareigojimus. Pasak jo, šią savaitę M. Šefčovičius taip pat kalbėjosi su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru.

Šis kontaktas įvyko tuo metu, kai Europos Komisija skuba įtikinti skeptiškai nusiteikusius Europos Parlamento narius paremti teisės aktus, kurie įgyvendintų ES įsipareigojimus pagal pernai vasarą Škotijoje, JAV prezidento golfo kurorte, pasiektą susitarimą.

Europos Parlamentas nuo metų pradžios neskuba svarstyti susitarimo. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo sausio pabaigoje, kuriuo buvo panaikinta reikšminga dalis Donaldo „Trump“ tarifų politikos, parlamentarai ėmė reikalauti aiškių garantijų, kad Europos eksportui nebus taikomi didesni tarifai nei susitarime įtvirtinta 15 proc. riba.

Centro dešinės ir dešiniųjų frakcijų atstovai siekia susitarimą skubinti ir patvirtinti kuo greičiau. Tačiau socialdemokratai, liberalai ir žalieji kol kas nepritaria procesui, kaip argumentus nurodydami naujausius JAV prezidento išpuolius prieš Ispaniją, smūgius Iranui bei grasinimus surengti „draugišką Kubos perėmimą“.

Atsižvelgiant į tai, kad kitą savaitę numatytas balsavimas dėl susitarimo, M. Šefčovičius antradienį Strasbūre ėmėsi paskutinės akimirkos bandymo įtikinti parlamentarų daugumą palaikyti paktą. Jis supažindino aukščiausio lygio ES teisėkūros atstovus su savo pokalbiais su „Trump“ administracija.

Po šio pristatymo Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetui vadovaujantis Berndas Lange iš socialdemokratų frakcijos teigė pasijutęs kiek ramiau. Jo teigimu, pagrindiniai transatlantinių santykių klausimus kuruojantys parlamentarai kovo 17 d. turėtų įvertinti, ar judėti į priekį ir surengti komiteto balsavimą kovo 19 d. Tai atvertų kelią plenariniam balsavimui kovo 26 d.

Tuo metu centro dešinės „Europos liaudies partija“ taip pat mėgina įtikinti parlamento centristinę daugumą pritarti balsavimui, siūlydama vadinamąją „saulėtekio sąlygą“. Ši nuostata numatytų, kad susitarimas įsigaliotų tik tuo atveju, jei „Trump“ administracija įvykdytų iš anksto nustatytas sąlygas.

Parlamentarai taip pat remia pataisas, kurios užtikrintų, kad „Trump“ administracija laikysis pernai pasiekto susitarimo.

Be šių diskusijų, tarptautinėje erdvėje bręsta ir platesnės iniciatyvos: skelbiama, kad beveik 40 valstybių svarsto planą, kaip išgelbėti Pasaulio prekybos organizaciją arba, jei to padaryti nepavyktų, sukurti naują taisyklėmis grįstą tvarką.

Taip pat aptariami ir kiti transatlantinių santykių klausimai. Buvęs pareigūnas Andrew Puzderis teigia, kad „daug dulkių“, pakeltų dėl Vengrijos ir jos santykių su Europos Sąjunga, „nusės po rinkimų“. Tuo pačiu Vašingtonas siekia konkretesnio dialogo dėl ES skaitmeninių platformų ir konkurencijos reguliavimo, nurodo ambasadorius Andrew Puzderis.

„Europos Komisija“ pradėjo procedūrą, kuri leistų laikinai įgyvendinti Europos Sąjungos prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“. Tikėtina, kad susitarimas pradės galioti nuo gegužės pradžios.

Šią savaitę Komisijos narių kolegija „sutarė dėl būtinų procedūrinių žingsnių, kurie įgalina Komisiją užbaigti likusius teisinius ir procedūrinius formalumus“, – teigė Komisijos atstovo pavaduotojas Olofas Gillas.

Kitas žingsnis – parengti ir išsiųsti oficialią diplomatinę notą (vadinamąją note verbale) Paragvajui, kuris laikomas sutarčių „depozitoriumi“. Pagal numatytą tvarką susitarimas laikinai įsigaliotų pirmąją antrojo mėnesio dieną po to, kai šalys apsikeistų tokiomis notomis.

„Kol kas negalime patvirtinti tikslios datos“, – sakė O. Gillas.

Vis dėlto manoma, kad notomis gali būti apsikeista dar kovą. Tokiu atveju Europos Sąjunga ir „Mercosur“ galėtų pradėti naikinti muitus daliai prekių jau nuo gegužės.

„Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen vasario pabaigoje paskelbė, kad Briuselis ketina laikinai įgyvendinti šį prieštaringai vertinamą susitarimą su bloku, kuriam priklauso Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus. Daugiau nei 25 metus derintas susitarimas turėtų sukurti laisvosios prekybos zoną, apimančią 720 mln. gyventojų.

Sprendimas sulaukė kritikos – oponentai teigė, kad tokiu būdu apeinamas formalus susitarimo patvirtinimas Europos Sąjungos teisėkūros keliu. Europos Parlamentas sausį nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl peržiūros, o tai galutinę ratifikaciją gali sustabdyti iki dvejų metų.

Vis dėlto procedūriškai laikinas įgyvendinimas yra įmanomas, nes Europos Sąjungos valstybės narės sausį balsavimu suteikė mandatą U. von der Leyen judėti į priekį. Susitarimui nepritarė kai kurios šalys, tarp jų Prancūzija ir Lenkija, tačiau joms nepavyko suburti pakankamos blokuojančios mažumos.

Po to U. von der Leyen pasirašė susitarimą Paragvajuje, o Urugvajus, Argentina ir Brazilija jau ratifikavo dokumentą.

Pagal laikinąjį susitarimą „Mercosur“ turėtų panaikinti muitus daugiau nei 90 proc. Europos eksporto. Dalis muitų būtų panaikinta iš karto, o kiti, pavyzdžiui, automobiliams, mažėtų palaipsniui. „Europos Komisija“ skaičiuoja, kad Europos Sąjungos eksportuotojai taip sutaupytų apie 4 mlrd. eurų per metus.

Laikinasis režimas galiotų iki galutinės ratifikacijos. Jai įvykus, laikinasis susitarimas būtų pakeistas išsamiu prekybos ir investicijų susitarimu.