Blog

Europos Sąjunga ir „Australija“ tikisi jau kitą savaitę užbaigti derybas dėl ilgai derinto prekybos susitarimo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pranešė, kad kovo 23–25 dienomis vyks į šią šalį.

Vizito metu U. von der Leyen Kanberoje susitiks su „Australijos“ ministru pirmininku Anthony Albanese, teigiama Europos Komisijos pranešime. Kartu turėtų vykti ir ES prekybos komisaras Marošas Šefčovič, nors planai dar gali keistis dėl skrydžių sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

A. Albanese patvirtino vizitą ir pareiškė, kad su U. von der Leyen bei M. Šefčovič susitiks kovo 24 dieną.

„Briuselis“ ir „Kanbera“ prekybos derybas atnaujino po to, kai praėjusiais metais Donaldas Trumpas grįžo į „Baltuosius rūmus“. Anksčiau šios derybos žlugo 2023 metų pabaigoje, kai šalys nesutarė dėl jautrių klausimų, įskaitant jautienos ir avienos kvotas.

Proveržis vyksta tuo metu, kai ES siekia suartėti su Ramiojo vandenyno regionu besiremiančiu prekybos bloku „CPTPP“, stiprindama ryšius su „Australija“.

Laiške ES lyderiams, kuriuo pasidalinta pirmadienį, U. von der Leyen teigė, kad ES ir „Australija“ yra „paskutinėje atkarpoje“ iki prekybos susitarimo užbaigimo.

„Be prekybos kliūčių šalinimo, susitarimas taip pat palengvins prieigą prie kritinių žaliavų – tokių kaip liitis, kobaltas, retųjų žemių elementai ir vandenilis – bei sustiprins Europos pozicijas viename dinamiškiausių pasaulio ekonominių regionų“, – rašė U. von der Leyen, vardydama Europos Komisijos pastangas stiprinti konkurencingumą.

Skelbiama, kad paskutinėje derybų fazėje derybininkams teko spręsti esminius nesutarimus dėl „Australijos“ jautienos ir avienos patekimo į Europos rinką, ES saugomų specialių maisto produktų apsaugos priemonių, kritinių mineralų bei „Australijoje“ taikomo prabangių automobilių mokesčio.

Tuo pat metu „Kanbera“ ir „Briuselis“ siekia įtvirtinti saugumo ir gynybos partnerystę. Nurodoma, kad susitarimas jau yra parengtas.

Vis dėlto ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, kuri turėtų pasirašyti vadinamąją Saugumo ir gynybos partnerystę, į šią kelionę, tikėtina, nevyks. Tokio susitarimo tempas primena panašias partnerystes, pasirašytas su „Jungtine Karalyste“, „Kanada“ ir visai neseniai – su „Indija“.

Praėjusią savaitę kasmetiniame diplomatų susitikime su „Išorės veiksmų tarnyba“ K. Kallas užsiminė, kad susitarimas artėja. „Vėliau šią savaitę pasirašysiu dešimtąją [Saugumo ir gynybos partnerystę] su „Australija“, o artimiausiomis dienomis – su „Islandija“ ir „Gana“, – sakė ji.

„Trump“ administracija patikino pagrindinį Europos Parlamento prekybos politikos atstovą, kad ketina sutrumpinti prekių, kuriose yra plieno ir kurioms taikomi aukšti JAV muitai, sąrašą. Ši nuolaida gali tapti lemiamu argumentu, kad Europos Parlamentas pritartų pernai sudarytam transatlantinės prekybos susitarimui, tačiau galutinis sprendimas dar nėra garantuotas.

Apie tai kalbėta JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero ir Europos Parlamento Prekybos komiteto pirmininko Berndo Lange’o pokalbyje. Šis signalas prisidėjo prie to, kad būtų užtikrinta dalies Lange’ui artimų politinių jėgų parama ir būtų galima rengti svarbų komiteto balsavimą ketvirtadienį.

Vis dėlto procedūra dar neužbaigta: politinių frakcijų vadovai tebediskutuoja, kada tiksliai skirti galutinį plenarinį balsavimą dėl susitarimo, pasiekto praėjusių metų liepą prezidento Donaldo Trumpo golfo klube Turnberry mieste Škotijoje.

Vienas pagrindinių ginčo taškų – vėlesnis Vašingtono sprendimas į sąrašą produktų, kuriems taikomas 50 proc. JAV muitas, įtraukti šimtus prekių, kurių sudėtyje yra plieno – nuo kranų iki baldų. Europos pusė teigia, kad tai prieštarauja Turnberry susitarimo dvasiai.

Pasak B. Lange’o, per pokalbį praėjusį šeštadienį J. Greeras jį patikino, kad dalis tokių prekių iš sąrašo bus išbraukta.

„Ne viskas, bet daug“, – „POLITICO“ rytiniame prekybos naujienlaiškyje teigė B. Lange’as, pridurdamas, kad šioje srityje esą matyti „tam tikras judėjimas“.

Įgyvendinimo teisės aktas, kuriuo būtų panaikinti muitai JAV pramoninėms prekėms, Europos Parlamente įstrigo kelioms savaitėms. Parlamentarai nenori skubėti tvirtinti susitarimo po to, kai praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino pirminius prezidento Donaldo Trumpo muitus.

Turnberry susitarime buvo numatytas „viską apimantis“ 15 proc. tarifas daugumai prekių, tačiau netrukus jis buvo pakeistas laikinu 10 proc. pasauliniu muitu.

Be to, dalies europarlamentarų pasitikėjimą dar labiau pakirto D. Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją, nutraukti prekybą su Ispanija ir karinė kampanija prieš Iraną. Dėl to kelias į galutinį Turnberry susitarimo patvirtinimą išlieka sudėtingas.

Kitas etapas – galutinis balsavimas plenarinėje sesijoje. Europos Parlamento politinės grupės šiuo klausimu išsiskiria.

B. Lange’o atstovaujami socialistai ir demokratai, taip pat kairieji, žalieji ir „Renew“ nori balsavimą planuoti balandį, argumentuodami, kad dar reikia aiškumo iš Vašingtono. Tuo metu centro dešinės, verslui palanki Europos liaudies partija siekia, kad balsavimas vyktų jau kitą savaitę, kaip šiuo metu ir numatyta darbotvarkėje.

Sprendimo laukiama šią savaitę. Norint pakeisti plenarinės sesijos darbotvarkę, būtinas politinių grupių pirmininkų, atstovaujančių daugumai europarlamentarų, pritarimas.

„Turime tai užbaigti kovą, nes tada turėtume daug daugiau tikrumo dėl visko. Iš „Baltųjų rūmų“ turime pažadų dėl plieno ir aliuminio išvestinių produktų“, – sakė Europos liaudies partijos pagrindinė derybininkė šiuo klausimu Željana Zovko.

Po Prekybos komiteto balsavimo ketvirtadienį B. Lange’as ketina vykti į Vašingtoną ir, kaip tikimasi, susitikti su J. Greeru.

Tik tuomet, kai tekstui pritars plenarinė sesija, Europos Parlamentas galės pradėti derybas su ES sostinėmis ir Europos Komisija dėl kompromiso, kuris galiausiai leistų įgyvendinti susitarimą.

Su „Baltųjų rūmų“ aplinka susipažinę šaltiniai teigia, kad pareigūnai jau kelias savaites ieško būdų, kaip supaprastinti JAV plieno muitų taikymą žemyninės grandinės produktams, kurie smarkiai paveikė ES ir kitus prekybos partnerius. Tam impulsą esą suteikė pramonės pasipriešinimas po to, kai pernai plieno ir aliuminio išvestinių produktų sąrašas išsiplėtė iki šimtų prekių.

J. Greero ir B. Lange’o apsikeitimas signalais laikomas aiškiausiu ženklu, kad administracija gali koreguoti požiūrį į išvestinių produktų muitus, o tokie pokyčiai gali paliesti ne vien ES.

Vis dėlto „Trump“ administracija viešai nepatvirtino jokių konkrečių pakeitimų ir nepaaiškino, ką tiksliai reikštų planuojamas sprendimas.

„Visada ieškome būdų užtikrinti, kad mūsų sektoriniai muitai kuo efektyviau saugotų šalies nacionalinį ir ekonominį saugumą, tačiau kol administracija nieko nepaskelbė, kalbos apie muitų ar išvestinių produktų korekcijas yra nepagrįstos spekuliacijos“, – sakė „Baltųjų rūmų“ pareigūnas.

BRIUSELIS – JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzder paragino Europos Parlamentą kuo greičiau pritarti prekybos susitarimui, sudarytam su prezidentu Donaldu Trumpu. Pasak jo, tai atvertų kelią glaudesniam transatlantiniam bendradarbiavimui energetikos, technologijų ir dirbtinio intelekto srityse.

Pirmadienį kalbėdamas su „POLITICO“, A. Puzder perspėjo, kad būtų klaida dar labiau vilkinti susitarimą, pasiektą praėjusių metų liepą D. Trumpo golfo kurorte Škotijoje. Nors susitarimas suderintas, ES pusė jo dar nėra iki galo įgyvendinusi.

„Visi signalai yra geri, bet niekada nežinai. Mes tikimės geriausio, tačiau norime būti atsargūs ir nepriimti nieko kaip savaime suprantamo“, – sakė A. Puzder.

Jis pabrėžė, kad susitarimas naudingas abiem pusėms ir ragino nepasiduoti vidaus politikos pagundoms.

„Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų interesas – kad jis būtų patvirtintas. Kai kas gali manyti, jog politiškai jiems būtų naudinga balsuoti prieš. Tikiuosi, kad taip nebus. Tačiau ekonomiškai nebalsuoti už tai būtų profesinis aplaidumas“, – teigė ambasadorius.

A. Puzder taip pat akcentavo ES įsipareigojimą pagal minėtą susitarimą JAV energijai skirti 750 mlrd. JAV dolerių.

„Europai tos energijos reikės. Todėl turime sumažinti reguliacinius apribojimus, trukdančius ją gabenti, ir tuos, kurie padaro energiją brangesnę, kai ji pasiekia Europą“, – sakė jis.

A. Puzder, kurį D. Trumpas paskyrė į šias pareigas, darbą pradėjo praėjusių metų rugsėjį. Briuselyje jis greitai atkreipė dėmesį atviru kalbėjimu – anksčiau yra pareiškęs, kad ES turėtų nustoti siekti būti „pasaulio reguliuotoja“ ir daugiau dėmesio skirti inovacijoms.

Naujausi jo komentarai pasirodė JAV didėjant nepasitenkinimui dėl lėto ES tempo vykdant susitarimo dalį, pagal kurią Bendrija turėtų atsisakyti importo muitų JAV pramoninėms prekėms.

Įgyvendinamasis teisės aktas ketvirtadienį bus teikiamas balsuoti Europos Parlamento plenariniame posėdyje. Jei dokumentas bus priimtas, prasidėtų derybos tarp europarlamentarų, valstybių narių ir Europos Komisijos dėl galutinio tarifų pakeitimų įgyvendinimo.

„Mes nerimaujame, kad šis procesas užtrunka. Supratome, kad jiems reikia pereiti visas procedūras, bet jau užteko laukti. Tikėkimės, kad ketvirtadienį viską pajudinsime, ir tada abi pusės galės pereiti prie ekonomiškai naudingesnių darbų“, – pabrėžė A. Puzder.

Tuo metu Europos Parlamento prekybos politikos srityje dirbantys politikai komitetų stadijoje palaikė pataisas, kurios sustiprintų ES apsaugos mechanizmus, jei Vašingtonas nesilaikytų savo įsipareigojimų.

Tarp pakeitimų – nuostata dėl susitarimo sustabdymo, jei JAV prezidentas grasintų ES teritoriniam suverenitetui, taip pat punktas, numatantis, kad susitarimas baigtų galioti 2028 m. kovą.

Paklaustas, ar susitarimas galėtų visiškai subyrėti, jei JAV prezidentas vėl imtų reikšti grasinimus, A. Puzder atsisakė spėlioti.

„Nenoriu iš anksto spręsti, kur tai nuves. Abi pusės kartoja, kad susitarimas yra susitarimas. Mes turėjome susitarimą; tikėkimės, kad jį vis dar turime“, – sakė jis.

Ambasadorius tvirtino, kad viso proceso metu vyko intensyvus ir atviras bendravimas tarp D. Trumpo komandos – JAV prekybos atstovo Jamiesono Greero ir prekybos sekretoriaus Howardo Lutnicko – bei Europos Komisijos. Taip pat, anot jo, nuolat kontaktuota su Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetui vadovaujančiu Berndu Lange.

„Aš taip pat turėjau ne vieną susitikimą su Berndu Lange ir Parlamento nariais šiais klausimais. Bendravimas buvo labai geras ir labai atviras viso proceso metu“, – teigė A. Puzder.

„Kalbant apie prekybą, Europa yra atvira verslui“, – antradienį Kanberoje Australijos parlamente pareiškė „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Europos Sąjunga“ ir Australija užbaigė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo, kuris, kaip teigiama, per dešimtmetį galėtų padidinti prekybos apimtis maždaug trečdaliu. Apie tai Kanberoje paskelbė Ursula von der Leyen.

Antrąją savo trijų dienų vizito Australijoje dieną U. von der Leyen susitarimą patvirtino kartu su Australijos ministru pirmininku Anthony Albanese. Taip galutinai užbaigtas procesas, kuris anksčiau buvo sustojęs po nesėkmingo bandymo 2023 metais.

Kalbėdama Australijos parlamente U. von der Leyen pabrėžė, kad susitarimas reikalingas siekiant sustiprinti atsparumą ekonominiams sukrėtimams.

„Nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo sukrėtimų – tiek geopolitinių, tiek ekonominių – kuriuos karas Irane atneša mūsų visuomenėms“, – sakė U. von der Leyen.

Ji taip pat pabrėžė, kad susitarimas siunčia aiškią žinią: „kalbant apie prekybą, Europa yra atvira verslui“.

„Mes persiginkluojame. Mes mažiname anglies dvideginio emisijas. Mes ruošiamės. Mes tampame nepriklausoma Europa. O tai reiškia ir labiau į išorę atsigręžusią Europą. Todėl šiandien esu čia. Nes atvykimas ir dalyvavimas yra svarbu“, – teigė U. von der Leyen.

Derybos tarp Briuselio ir Kanberos buvo atnaujintos praėjusiais metais, kai „JAV“ prezidentas Donaldas Trumpas įvedė muitus sąjungininkams visame pasaulyje.

„Europos Sąjungos“ prekybos komisaras Maroš Šefčovič, taip pat atvykęs į Kanberą patvirtinti susitarimo, akcentavo abiejų pusių įsipareigojimą taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai.

„Siunčiame stiprų signalą, kad pirmenybę teikiame mažiems muitams – arba šiuo atveju: jokiems muitams – ir norime dirbti pagal taisyklėmis paremtus mechanizmus“, – sakė M. Šefčovič.

Paskutiniai derybų klausimai buvo susiję su jautria prieiga prie rinkos: Australijos jautiena ir aviena, taip pat cukrus, ryžiai ir kai kurie pieno produktai.

Pagal susitarimą Australijos galvijų augintojai galės eksportuoti į Europą 30 600 metrinių tonų jautienos per metus – vietoj dabartinių 3 389 tonų. Tai bus taikoma su papildomais reikalavimais, susijusiais su šėrimu žole. Briuselis pastarosiomis savaitėmis esą priešinosi Australijos raginimams peržengti 30 000 tonų ribą.

Per bendrą spaudos konferenciją A. Albanese užsiminė, kad Australijai pavyko išsiderėti tam tikrų nuolaidų dėl geografinių nuorodų. Tai galėtų leisti Australijos gamintojams ir toliau naudoti tokius pavadinimus kaip feta, halloumi ar Parmesan.

Šis klausimas Australijoje laikomas politiškai jautriu: šalyje gyvenančios europiečių bendruomenės teigia turinčios teisę gaminti tradicinius produktus vadindamos juos įprastais pavadinimais.

„Nesvarbu, ar tai graikai, atvykę čia ir gaminantys fetą, ar italai, gaminantys Parmesan, ar žmonės iš Rytų Europos, gaminantys Kransky dešreles… Tai ryšys su Europa. Tai yra mūsų stiprybės dalis“, – sakė A. Albanese.

Australija įsipareigos saugoti 165 europietiškų maisto produktų ir 237 stipriųjų gėrimų pavadinimus. Taip pat sutarta modernizuoti galiojantį vyno susitarimą: jis apims 50 naujų nuostatų ir, kaip palanku Briuseliui, įtrauks ir prosecco pavadinimą.

Pasak M. Šefčovičiaus, susitarimas turėtų atnešti naudos ūkininkams. Jo teigimu, nuo pirmosios dienos muitai vynui, putojančiam vynui, šokoladui, cukrui, konditerijai, ledams, daliai vaisių ir daržovių bei daugeliui perdirbtų žemės ūkio produktų bus sumažinti iki nulio.

Sūriams, kurie Australijoje laikomi jautresne preke, muitai bus panaikinti per trejus metus. M. Šefčovičius taip pat pažymėjo, kad „Europos Sąjungos“ žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Australiją jau dabar turi 2,3 mlrd. eurų perteklių.

2024 metais „Europos Sąjunga“ į Australiją eksportavo 37 mlrd. eurų vertės prekių ir 28 mlrd. eurų vertės paslaugų. Susitarimas numato panaikinti muitus beveik visoms „Europos Sąjungos“ prekėms ir daugeliui paslaugų. „Europos Komisijos“ vertinimu, tai per 10 metų galėtų padidinti šiuos srautus maždaug trečdaliu.

Vienu iš didžiausių „Europos Sąjungos“ laimėjimų įvardijamas lengvesnis priėjimas prie Australijos gamtinių išteklių ir paskatos europinėms investicijoms į Australijos kasybą bei perdirbimą.

„Australija turi beveik visus mums reikalingus kritinius mineralus“, – sakė M. Šefčovičius.

Kalbėdama apie „Europos Sąjungos“ kritinių mineralų poreikį, U. von der Leyen įstatymų leidėjams teigė, kad nauja partnerystė su Australija bus „esminė“, nes Europa rizikuoja tapti pernelyg priklausoma nuo tiekimo iš Kinijos.

„Būtent todėl mums reikia vieniems kitų“, – sakė ji.

Taip pat skelbiama, kad Briuselis iš Australijos gavo įsipareigojimą beveik 50 proc. padidinti prabangos automobilių mokesčio ribą. Šiuo metu Kanbera taiko 33 proc. mokestį importuojamiems automobiliams, kurių vertė viršija 80 tūkst. Australijos dolerių (arba 92 tūkst. Australijos dolerių, jei automobilis yra taupus). Pasak M. Šefčovičiaus, ši riba bus pakelta iki 120 tūkst. Australijos dolerių.

Europos Sąjungos teismas nusprendė, kad „Europos Komisija“ turėjo suteikti nevyriausybinei organizacijai prieigą prie dokumentų, susijusių su pesticidų patvirtinimu. Tai – dar vienas smūgis institucijai, pastaruoju metu vis dažniau atsiduriančiai skaidrumo ginčų epicentre.

Liuksemburge įsikūręs Bendrasis Teismas trečiadienį priėmė sprendimą „ClientEarth“ naudai. Ši nevyriausybinė organizacija dar 2021 m. apskundė „Europos Komisijos“ atsisakymą pateikti prašytą informaciją apie atnaujintą cipermetrino patvirtinimą. Ši medžiaga siejama su žala bitėms ir žuvims.

„ClientEarth“ prašė pateikti uždarų posėdžių metu ES valstybių narių išsakytas pozicijas. „Europos Komisija“ aiškino, kad tokių dokumentų atskleidimas gali susilpninti pasitikėjimą tarp jos ir valstybių narių, o kartu – apsunkinti sprendimų priėmimo procesą.

Teismo sprendimas gali turėti platesnių pasekmių, nes nubrėžia ribas „Europos Komisijos“ galimybėms laikyti valstybių narių pozicijas konfidencialiomis. Tai taip pat papildo didėjantį bylų skaičių, kuriomis tikrinama, kiek plačiai turi būti taikomos skaidrumo taisyklės, kai institucijos teigia, jog informacijos paviešinimas esą trikdytų vidines diskusijas.

ES lygmeniu valstybių atstovai ir „Europos Komisija“ reguliariai privačiuose komitetų posėdžiuose autorizuoja chemines medžiagas pagal procedūrą, vadinamą komitologija. Ši sistema Briuselyje jau seniai kritikuojama dėl didelės įtakos, bet riboto viešumo, todėl po šio sprendimo ji gali sulaukti dar daugiau spaudimo atsiverti.

„Europos Komisija“ teisme tvirtino, kad dokumentų atskleidimas esą „išbalansuotų komiteto veikimą“ ir atvertų sudėtingą bei ilgą sprendimų priėmimo procesą papildomam išoriniam spaudimui.

Vis dėlto teismas pabrėžė, kad rizika rimtai pakenkti sprendimų priėmimo procesui turi būti „pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė“. Kitaip tariant, „Europos Komisija“ privalo aiškiai paaiškinti, kaip konkrečiai dokumentų perdavimas galėtų sukelti žalą sprendimų priėmimui.

„Europos Komisija“ sureagavo santūriai. Pasak institucijos atstovo, „Europos Komisija“ atkreipė dėmesį į Bendrojo Teismo sprendimą dėl prašymo suteikti prieigą prie dokumentų ir dabar jį nuodugniai analizuos bei spręs dėl tolesnių veiksmų.

Sprendimas nebuvo visiška pergalė „ClientEarth“: teismas leido „Europos Komisijai“ neatskleisti dalies su teisminiais ginčais susijusių bylų dokumentų, kurie siejami su paralelinėmis pramonės inicijuotomis ES teismo bylomis dėl draudimo fungicidui mankozebui.

Nepaisant to, „ClientEarth“ sprendimą pavadino reikšmingu laimėjimu skaidrumo ir gamtos apsaugos srityje. Organizacijos teisininkė Anne Friel teigė, kad šis sprendimas yra svarbus žingsnis didesnės atskaitomybės link ir geresnei gamtos, įskaitant gyvybiškai svarbius apdulkintojus, tokius kaip bitės, apsaugai.

Trečiadienio sprendimas – naujausias iš virtinės atvejų, kai Bendrasis Teismas konstatavo, jog „Europos Komisija“ nepakankamai atvirai taikė dokumentų prieigos taisykles. 2025 m. gegužę teismas nusprendė, kad institucija neteisingai blokavo prieigą prie žinučių, kuriomis per COVID-19 pandemijos įkarštį apsikeitė „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla ir „Europos Komisijos“ pirmininkė Ursula von der Leyen.

2024 m. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad „Europos Komisija“ nebuvo pakankamai skaidri skelbdama COVID-19 vakcinų pirkimo sutartis, nes buvo užtušuota didelė dokumentų dalis. „Europos Komisija“ šį sprendimą toliau ginčija aukščiausioje ES teisminėje instancijoje.

„Europos Komisija“ turi galimybę trečiadienio sprendimą apskųsti Teisingumo Teismui per 2 mėnesius ir 10 dienų.

PARIŽIUS — Neseniai pasirašytas Europos Sąjungos ir Australijos prekybos susitarimas Prancūzijoje jau kelia pasipriešinimo bangą ir dar kartą įstumia Emmanuelio Macrono vyriausybę į sudėtingą padėtį dėl prekybos politikos.

Po to, kai Paryžiui sausį nepavyko užblokuoti ES sutarties su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku, Prancūzija dabar remia naują susitarimą su Australija. Vis dėlto spaudimas iš ūkininkų ir politinės opozicijos auga – jie ragina valdžią imtis veiksmų ir kovoti prieš susitarimo ratifikavimą.

Įtakinga ūkininkų organizacija „FNSEA“ ir galvijų augintojų federacija „Interbev“ jau pasisakė prieš sutartį. „FNSEA“ ją pavadino „Mercosur II“.

„Mes norime, kad Prancūzija blokuotų šį susitarimą“, – sakė galvijų augintojas Patrickas Bénézit, „FNSEA“ viceprezidentas, kritikuodamas Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen už susitarimo pasirašymą ir Prancūzijos vyriausybę už tai, kad ši nepasipriešino.

„Mes žinome, kaip ji veikia – niekas mūsų jau nebestebina. Stebina politinės reakcijos stoka, ypač iš vyriausybių“, – pridūrė jis.

Trečiadienį komentare leidiniui „POLITICO“ prekybos ministras Nicolas Forissier teigė, kad ES ir Australijos susitarimas yra „subalansuota ir reikli partnerystė“, ir pranešė, jog balandžio pabaigoje vyks į Australiją kartu su Prancūzijos smulkiojo verslo delegacija.

Šis pareiškimas nutraukė Prancūzijos valdžios tylą dėl susitarimo, kurį U. von der Leyen antradienį pasirašė Kanberoje.

„Mes žudome Europos žemės ūkį“, – pareiškė Europos Parlamento narė Manon Aubry iš kraštutinių kairiųjų partijos „France Unbowed“. Ji susitarimą pavadino skandalu ir paskelbė ieškosianti visų priemonių jį sustabdyti, įskaitant kreipimąsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Susitarimo poveikis, pagal kurį į Europą palaipsniui būtų leidžiama įvežti 30 600 metrinių tonų australietiškos jautienos per metus (vietoje dabartinių 3 389 tonų), tikėtina, būtų mažesnis nei „Mercosur“ pakto. Iki šiol šis klausimas Prancūzijos visuomenėje, kuri skeptiškai vertina prekybos liberalizavimą, buvo palyginti mažai pastebimas.

Siekdama nuraminti ūkininkus ir ES valstybes, Europos Komisija numatė apsaugos mechanizmą. Jis galėtų būti aktyvuojamas „netikėto ir žalingo importo šuolio atveju arba nepagrįstai sumažėjus kainoms ES gamintojams“.

Vis dėlto Komisijos pareigūnai ruošiasi dideliam pasipriešinimui Prancūzijoje, nes dėl „Mercosur“ klausimo jie su Paryžiumi konfliktavo ne vienerius metus.

„Kontroversijos bus tokios pačios. Šis susitarimas atitinka visus kriterijus“, – sakė vienas aukštas Komisijos pareigūnas, priminęs prancūzų ūkininkų nuogąstavimus dėl jautienos importo iš daugiau nei 10 tūkst. kilometrų atstumo.

Kitas pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, taip pat prognozavo sunkų laikotarpį.

„Turėsime aiškinti, aiškinti ir aiškinti iš naujo, bandydami paneigti nepagrįstus kaltinimus, o kartais, deja, net ir melą, kuris lydėjo kampaniją prieš susitarimo su „Mercosur“ šalimis ratifikavimą Prancūzijoje“, – sakė jis.

Dėl galimų padarinių nerimavo ir Prancūzijos europarlamentarė Céline Imart iš centro dešinės „European People’s Party“, kuriai priklauso ir U. von der Leyen.

„Kalbame ne apie vieną susitarimą, o apie jų kaupiamąjį poveikį: importo apimtis, kurios pristatomos kaip kontroliuojamos, bet sudėjus viską drauge jos ilgainiui silpnina sektorius, kurie ir taip patiria įtampą“, – teigė ji.

2021 metais Prancūzija ragino sustabdyti derybas su Australija po to, kai tuometinė Australijos vyriausybė nutraukė sutartį su Prancūzija dėl dyzelinių elektrinių povandeninių laivų statybos ir vietoje to sudarė susitarimą su Jungtine Karalyste bei Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinių laivų įsigijimo.

Tačiau nuo 2022 metų, kai pareigas pradėjo eiti centro kairės ministras pirmininkas Anthony Albanese, Prancūzijos ir Australijos santykiai pagerėjo, o Paryžius viešai prieš šį susitarimą nepasisakė.

Net ir kai kurie politikai, pripažįstantys Australijos ir „Mercosur“ susitarimų privalumus, vengia tai teigti viešai. Vienas E. Macrono stovyklos parlamentaras prisipažino, kad nedrįstų ginti Australijos susitarimo viešojoje erdvėje.

„Negaliu įsivaizduoti savęs ginančio laisvosios prekybos susitarimus per radiją ar televiziją“, – sakė jis, aiškindamas, kad „Prancūzijoje prekyba tapo politiniu objektu, apie kurį racionaliai diskutuoti beveik nebeįmanoma“.

BRIUSELIS — Europos Parlamentas ketvirtadienį didele balsų persvara pritarė dviem teisės aktų pasiūlymams, kuriais įgyvendinamas pernai tarp ES ir JAV pasiektas prekybos susitarimas. Vis dėlto europarlamentarai įtraukė pataisas, skirtas užtikrinti, kad JAV administracija laikysis susitarimo sąlygų.

Plenariniame posėdyje parlamentas pritarė priemonėms, kuriomis numatoma panaikinti ES muitus JAV pramonės produktams. Derybininkai Europos Parlamente, tikėtina, jau balandžio 13 d. susitiks su ES valstybių atstovais, kad pradėtų derybas dėl galutinio kompromiso, kuris vėliau galėtų įsigalioti.

Teisinės priemonės formaliai suskirstytos į du atskirus tekstus: vienas mažina tarifus JAV produkcijai, kitas laikinai sustabdo muitų surinkimo taikymą. Pirmajam tekstui pritarta 417 balsų „už“, 154 „prieš“ ir 71 susilaikius. Antrasis gavo 437 balsus „už“, 144 „prieš“ ir 60 susilaikiusiųjų.

Europarlamentarai taip pat įtraukė nuostatą, leidžiančią sustabdyti susitarimą, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasintų ES teritoriniam suverenitetui. Tokia pataisa atsirado po šių metų įvykių, kai D. Trumpas buvo pareiškęs siekį aneksuoti Grenlandiją.

Patvirtintuose tekstuose numatytos ir kitos papildomos sąlygos. Viena jų sieja susitarimo taikymą su tarifų plieno išvestiniams gaminiams panaikinimu — vadinamoji „saulėtekio“ nuostata. Taip pat įrašyta „saulėlydžio“ nuostata, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 m. kovą.

Pirmadienį JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis ragino Europos Parlamentą galutinai pritarti prekybos susitarimui, kuris praėjusių metų liepą buvo sudarytas D. Trumpo golfo kurorte „Turnberry“ Škotijoje.

Procesas Europos Parlamente judėjo lėčiau po to, kai praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino D. Trumpo pirminę tarifų darbotvarkę. Iš pradžių „Turnberry“ susitarime buvo numatyta 15 proc. tarifų „lubos“ daugumai ES eksporto. Šiuo metu galioja laikinas 10 proc. JAV tarifas.

„Ekonomiškai būtų profesionalus aplaidumas nebalsuoti už tai“, – „POLITICO“ teigė ambasadorius A. Puzderis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Vašingtonas siekia konkretesnio įsitraukimo į ES skaitmeninių platformų ir konkurencijos teisės aktų įgyvendinimą.

Kalbėdamas apie Vengrijos santykius su Europos Sąjunga, A. Puzderis teigė: „Daug dulkių, kurios buvo pakeltos kalbant apie Vengriją ir jos santykius su Europos Sąjunga, nusės po rinkimų.“

Tuo pat metu, pasak publikacijoje cituojamų šaltinių, beveik 40 valstybių svarsto planą, kaip išsaugoti Pasaulio prekybos organizaciją arba, jei to padaryti nepavyktų, kurti naują tarptautinės prekybos tvarką.