CP v2

Blog

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.

  • Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina Europos Sąjungą sparčiau apsispręsti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes jau 2027 metais gali atsiverti maždaug 69 mlrd. eurų finansavimo spraga. Kyjivas teigia, kad be papildomų sprendimų bus sunku vienu metu išlaikyti gynybos pajėgumus, finansuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti skolos tvarumą.

    Apie tai Briuselyje kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, susitikęs su tarptautiniais donorais ir finansų institucijomis. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, jis argumentavo, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas būtų ir praktiškas, ir teisingas būdas padengti karo išlaidas bei sustiprinti atsakomybę už agresiją.

    Didžiausia šių lėšų dalis yra ES jurisdikcijoje: Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų su Rusijos centriniu banku siejamo turto, o reikšminga jo dalis saugoma Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl to politiniai ir teisiniai sprendimai ES viduje tampa esminiai, tačiau kartu išlieka jautrūs dėl galimų rizikų finansų sistemai ir precedentų tarptautinėje teisėje.

    „Mums reikia, kad mūsų draugai Europoje būtų pakankamai drąsūs ir priimtų ryžtingus sprendimus“, – sakė Serhijus Marčenka.

    Ministro teigimu, vien planuojamos išorės finansinės paramos poreikis yra milžiniškas: 2027 metais Ukraina iš donorų gali tikėtis apie 46,5 mlrd. eurų, tačiau kol kas užtikrinta tik maždaug 17,7 mlrd. eurų. Tai reikštų apie 28,9 mlrd. eurų spragą vien civiliniam finansavimui, o papildomai išlieka dar apie 40 mlrd. eurų gynybos išlaidų dalis, kuriai sąjungininkai nėra suteikę aiškių garantijų.

    Ukraina pabrėžia, kad biudžeto padėtį blogina tęsiami Rusijos smūgiai, kurie trikdo ekonominę veiklą, griauna infrastruktūrą, apsunkina mokesčių surinkimą ir mažina verslo aktyvumą. Papildomu veiksniu įvardijami ir iššūkiai Juodosios jūros maršrutuose, ribojantys dalies eksporto srautus ir didinantys nuostolius žemės ūkiui bei logistikai.

    ES institucijos šią temą vertina atsargiai, nes bandymai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą jau anksčiau buvo strigę dėl valstybių narių nesutarimų. Europos Komisija akcentuoja, kad šiuo metu prioritetas yra jau sutartos paramos schemos įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimo tempas, kuris siejamas ir su reformų pažanga Ukrainoje.

    Kas jau sutarta dėl paramos?

    ES lygiu jau patvirtintas 90 mlrd. eurų paramos modelis, paremtas bendru skolinimusi, numatant po 45 mlrd. eurų 2026 ir 2027 metams. Ukraina sveikina šį paketą, tačiau teigia, kad dėl karo intensyvėjimo ir augančių gynybos poreikių jo gali nepakakti.

    Tuo metu dalis ES valstybių, tarp jų Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai ragina ieškoti papildomų sprendimų, įskaitant ir platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Vis dėlto Belgija, o taip pat atsargiau nusiteikusios Prancūzija ir Italija, kelia klausimus dėl teisinio pagrindo ir galimų finansinių pasekmių, todėl bendras sutarimas tebėra sudėtingas.

    Kodėl įšaldytas turtas kelia ginčus?

    Diskusija dėl suverenių Rusijos lėšų paliečia tarptautinės teisės principus, finansinių institucijų stabilumą ir galimų ieškinių riziką. Dėl to Ukrainos prašymai dažnai susiduria su ES valstybių narių reikalavimu turėti centralizuotą, teisiškai atsparų mechanizmą, kuris apsaugotų tiek nacionalinius interesus, tiek pagrindinius Europos finansų rinkos veikimo principus.

    Kartu Kyjivas pabrėžia, kad laikas yra kritinis: sprendimai dėl 2027 metų finansavimo turi būti priimami iš anksto, kad valstybė galėtų planuoti biudžetą, užtikrinti gynybos pirkimus ir palaikyti socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų tęstinumą. Galutiniai skaičiai dar gali keistis, nes Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas toliau tikslina realų Ukrainos finansavimo poreikį.

  • Mokslininkai perspėja: šylantis Ramusis vandenynas keičia vandens amžių – pasekmės gali būti netikėtos

    Mokslininkai perspėja: šylantis Ramusis vandenynas keičia vandens amžių – pasekmės gali būti netikėtos

    Vandenyno vanduo, nors to plika akimi nematyti, turi vadinamąjį amžių: kuo ilgiau jis nepasiekia paviršiaus, tuo labiau išeikvojamas jame ištirpęs deguonis. Deguonį sunaudoja jūrų organizmai, bakterijos ir cheminės reakcijos, o atsargos atsikuria tik vandeniui susimaišius su oru.

    Naujas tyrimas rodo paradoksalų scenarijų Ramiajame vandenyne: dalis vadinamojo jauno vandens sensta, o dalis seno vandens tarsi atjaunėja. Mokslininkai šį efektą sieja su šylančio klimato keičiamomis vandenyno cirkuliacijos kryptimis ir maišymosi greičiu.

    Kas yra termoklina?

    Ryškiausi pokyčiai prognozuojami viršutinėje Ramiojo vandenyno termoklinoje, maždaug 200–1 000 metrų gylyje. Tai pereinamasis sluoksnis tarp šilto, vėjų gerai išmaišomo paviršiaus ir šaltesnių, gilesnių vandens masių.

    Šylant vandenynui, didėja temperatūrų skirtumas tarp viršaus ir gelmės, todėl stiprėja sluoksniavimasis. Paprastai tariant, vandens sluoksniai prasčiau susimaišo, o tai tiesiogiai veikia ir deguonies tiekimą į gilesnius horizontus.

    Kodėl vienur vanduo sensta, o kitur jaunėja?

    Tyrėjai, naudodami idealizuotą vandenyno cirkuliacijos modelį, simuliavo šimtmečio pokyčius ir analizavo, kaip šylantis klimatas lėtina vertikalius srautus. Paaiškėjo, kad poveikis skirtinguose Ramiojo vandenyno regionuose nėra vienodas.

    Šiaurės Ramiojo vandenyno subtropikuose termokliną labiau papildo jaunesnis, deguonies turtingesnis vanduo iš viršaus. Kai vertikalus maišymasis sulėtėja, šio papildymo mažėja, todėl vanduo tampa senesnis ir dažniau siejamas su mažesniu deguonies kiekiu.

    Tuo metu tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje termokliną labiau veikia senesnio vandens priemaiša iš apačios. Jei šis maišymasis taip pat lėtėja, į termokliną patenka mažiau seno vandens, todėl vidutinis vandens amžius gali mažėti.

    „Modeliuodami siekėme atskirti ir aiškiai parodyti, kokie šilimo sukelti cirkuliacijos pokyčiai lemia modelį, kai jaunas vanduo sensta, o senas vanduo jaunėja Ramiojo vandenyno termoklinoje“, – teigė tyrimo autoriai.

    Ką tai gali reikšti ekosistemoms?

    Nors tyrime daugiausia dėmesio skirta fiziniams procesams, jo išvados svarbios ir biologijai: mažėjant maišymuisi, giliau esantys sluoksniai dažniau susiduria su deguonies deficitu. Tai ypač aktualu žuvims ir kitiems organizmams, kurių paplitimą riboja deguonies kiekis.

    Mokslininkai pažymi, kad didžiausi pokyčiai, tikėtina, bus juntami Šiaurės Ramiajame vandenyne, kur vandens tinkamumas gyvybei gali keistis labiausiai. Tuo pačiu kai kuriuose jau dabar mažo deguonies plotuose prognozuojamas nuostolis per artimiausią šimtmetį gali būti ne toks staigus, tačiau pradinis fonas šiose zonose ir taip išlieka prastesnis.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į vadinamąjį nuotolinį poveikį: Pietų vandenyno ties Antarktida šilimas gali daryti įtaką Ramiojo vandenyno vertikaliems srautams. Tokia sąveika rodo, kad atskiri vandenynų regionai klimato sistemoje yra glaudžiai susieti.

    Autoriai pabrėžia, kad tolesniems vertinimams reikės detalesnių modelių, įtraukiant vėjų laukų pokyčius ir biogeocheminius procesus. Vis dėlto jau dabar aišku, kad šiltėjant planetai, vandenyno cirkuliacijos sulėtėjimas gali nevienodai perbraižyti deguonies ir vandens amžiaus žemėlapį skirtingose Ramiojo vandenyno dalyse.

  • „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė didinanti grąžą investuotojams: valdyba patvirtino reikšmingai didesnę savų akcijų supirkimo programą ir ambicingesnę dividendų augimo politiką. Sprendimai paskelbti įmonei pristatant strategiją Niujorke, o rinkos reakcija buvo teigiama.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja supirkti savų akcijų maždaug už 2,2 milijardo eurų. Palyginimui, 2026 metų trečiajam ketvirčiui buvo autorizuota apie 1,3 milijardo eurų vertės supirkimų programa.

    Taip pat paskelbta, kad 2027 metų pirmąjį ketvirtį supirkimai galėtų siekti nuo maždaug 1,7 iki 2,2 milijardo eurų. Bendrovė šį žingsnį grindžia dideliu pinigų srautų generavimu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais.

    Dividendų pažadas iki 2030

    „TotalEnergies“ valdyba patvirtino politiką 2026–2030 finansiniais metais dividendus didinti daugiau kaip 5 proc. kasmet. Bendrovė taip pat pakartojo siekį akcininkams grąžinti ne mažiau kaip 40 proc. pinigų srauto.

    Įmonė prognozuoja, kad skolos lygį atspindintis rodiklis metų pabaigoje galėtų nukristi žemiau 10 proc., kai birželio pabaigoje jis siekė 13,1 proc. Mažėjantis įsiskolinimas didina lankstumą finansuoti ir investicijas, ir grąžą akcininkams.

    Naftos kainų įtaka rezultatams

    Stipresni išmokėjimai paskelbti tuo metu, kai aukštesnės naftos kainos didina didžiųjų naftos ir dujų bendrovių pelningumą. „TotalEnergies“ nurodė, kad antrąjį ketvirtį „Brent“ vidutinė kaina siekė apie 90 eurų už barelį, o pakoreguotas grynasis pelnas sudarė maždaug 5,2 milijardo eurų.

    Po naujienų apie supirkimus ir dividendus bendrovės akcijos prekybos metu buvo pakilusios apie 2 proc., lyginant su ankstesnės prekybos dienos uždarymu. Analitikai dažnai vertina supirkimus kaip signalą, kad įmonė mano, jog jos akcijos yra patraukliai įvertintos, o dividendų politika mažina neapibrėžtumą ilgesniam laikotarpiui.

    Augimo planai: nuo naftos iki elektros

    Bendrovė teigia planuojanti iki 2030 metų energijos gavybą ir gamybą, apimančią naftą, dujas ir elektrą, auginti vidutiniškai apie 4 proc. per metus. Naftos ir dujų gavyba 2025–2030 metais, kaip skelbiama, turėtų didėti daugiau kaip 3 proc. per metus.

    „TotalEnergies“ taip pat pristatė tikslą didinti elektros gamybą daugiau kaip 20 proc. per metus ir iki 2030 metų pasiekti 100–120 teravatvalandžių. Integruotos energetikos padalinys, apimantis atsinaujinančią energetiką ir elektros verslą, šiemet turėtų pasiekti pinigų srautų lūžio tašką, o teigiamą laisvą pinigų srautą generuoti nuo 2027 metų.

    Investicijų plane nurodoma, kad 2027–2032 metais grynosios investicijos galėtų siekti apie 12,3–14,9 milijardo eurų per metus. Įmonė taip pat pakartojo tikslą iki 2030 metų, lyginant su 2015 metais, perpus sumažinti tiesiogines ir su energija susijusias emisijas iš naftos ir dujų veiklos.

    Strategijoje pabrėžiama, kad projektų portfelis Afrikoje ir Azijoje, kartu su esamomis atsargomis, turėtų leisti palaikyti maždaug 3 milijonų naftos ekvivalento barelių per dieną lygį iki 2035 metų. Tuo pat metu bendrovė signalizuoja siekį didinti elektrą portfelyje, kad ilgainiui ji sudarytų reikšmingesnę energijos mišinio dalį.

  • Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Briuselyje surengtame „Euronews“ Travel & Tourism Summit dėmesio centre atsidūrė Europos turizmo ateitis: kaip sektorius prisitaiko prie geopolitinių sukrėtimų, oro erdvės ribojimų ir vis dažnesnių ekstremalių orų.

    Diskusijose politikai, institucijų atstovai ir verslo lyderiai kalbėjo apie tai, kad kelionių rinka po pandemijos grįžo į augimo trajektoriją, tačiau dabar ją vis labiau veikia klimato rizikos, kainų spaudimas ir būtinybė iš naujo planuoti srautus.

    Albanija meta dideles ambicijas

    Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama renginyje sakė, kad šalis per trumpą laiką įgavo pagreitį turizmo rinkoje, nors ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai izoliuotų Europoje.

    Jo teigimu, Albanijai teko įveikti įsišaknijusius stereotipus, o dabar pagrindinis tikslas yra kryptingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau keliautojų ne tik į pajūrį, bet ir į kitus regionus.

    „Anksčiau buvome labiausiai izoliuota Europos šalis, tarsi Europos Šiaurės Korėja“, – sakė Edi Rama.

    Rama pripažino, kad infrastruktūra vis dar atsilieka nuo populiarėjančių krypčių poreikių, tačiau esą sparčiai gerėja. Jis akcentavo oro uostų plėtrą ir planus atidaryti naujus susisiekimo taškus, įskaitant naują oro uostą Vlorėje bei sezoninį sprendimą šalies pietuose.

    Naujos kryptys ir srautų valdymas

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kad valstybės siekia paskirstyti turistų srautus, skatinant keliauti ne tik į sostines. Azerbaidžano turizmo sektoriaus atstovas pabrėžė, kad šalis nori pritraukti keliautojus už Baku ribų, išnaudojant Šilko kelio paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir UNESCO objektus.

    Rumunijos atstovai ragino turistus atrasti šalį plačiau nei Bukareštas, išskirdami kaimo turizmą, sveikatinimą ir aktyvų poilsį. Akcentuota, kad keliautojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patirtis, kurią padeda kurti vietos bendruomenės.

    Kita ryški renginio tema buvo Centrinės Europos pristatymas kaip vieno susijusio regiono, kuriame keliautojai galėtų lengvai derinti kelias valstybes per vieną kelionę. Diskusijose pabrėžta, kad tam būtini geresni duomenys, transporto jungtys ir koordinuotas srautų valdymas.

    Kruizai ieško jaunų keleivių

    Kruizų industrijos atstovai tvirtino, kad keičiasi keliautojų profilis ir auga jaunesnių klientų dalis. Pasak „MSC Cruises“ vadovo Gianni Onorato, kruizai vis dažniau pritraukia šeimas, jaunus keliautojus, taip pat auga vienišų keliautojų segmentas.

    Jis teigė, kad kruizai gali padėti mažinti vadinamąjį perteklinį turizmą, nes gali nukreipti srautus į mažiau žinomus uostus ir keliauti ne vien piko sezonu. Kartu akcentuota, kad sektorius susiduria su dideliu iššūkiu dėl švaresnių degalų prieinamumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.

    Klimato kaita ir brangstančios kelionės

    Europos kelionių komisijos vadovas Eduardo Santander pabrėžė, kad klimato kaita turizmui tapo esmine sistemine rizika. Jo teigimu, ekstremalūs karščiai, sausros ir su tuo susiję trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį susisiekimui ir kelionių planavimui.

    „Klimato kaita dabar yra didžiausia grėsmė turizmui“, – sakė Eduardo Santander.

    Diskusijoje išskirta ir tendencija rinktis vėsesnes vasaros kryptis, kai dalis keliautojų iš pietinių regionų ieško labiau nuspėjamų oro sąlygų. Kartu pažymėta, kad kelionės tampa mažiau įperkamos, o kainų augimą kelia tiek energijos ir paslaugų kaštai, tiek investicijos į atsparumą ir saugumą.

    JAV „Global Entry“ Belgijai

    Renginyje JAV ambasadorius Belgijai Bill White užsiminė, kad Belgijos piliečiai iki 2026 metų pabaigos galėtų gauti galimybę teikti paraiškas dalyvauti JAV „Global Entry“ programoje. Tai išankstinės patikros sistema, skirta paspartinti atvykimo procedūras JAV oro uostuose.

    Jis pabrėžė, kad greitesnės pasienio procedūros ir patogesnės oro uostų patirtys tampa konkurenciniu pranašumu šalims, kurios nori didinti turistų srautus ir gerinti savo įvaizdį. Renginio dalyviai sutiko, kad turizmo sėkmė vis dažniau bus matuojama ne vien atvykėlių skaičiumi, o kelionės kokybe, poveikiu vietos bendruomenėms ir gebėjimu prisitaikyti prie klimato realybės.

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.

  • Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Kodėl baterijos staiga tapo auksu?

    Italijoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai, elektros sistema vis dažniau susiduria su paradoksu: gyventojų sąskaitos išlieka didelės, tačiau didmeninėje rinkoje kai kada atsiranda valandų, kai elektra atpinga iki itin žemų kainų ar net tampa neigiama.

    Tai lemia atsinaujinančių išteklių specifika: energija pagaminama tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, o ne tada, kai jos labiausiai reikia tinklui. Tokiose situacijose vis didesnę vertę įgauna energijos kaupimas.

    Didelės baterijų sistemos, vadinamos BESS, leidžia sugerti perteklinę elektrą ir ją grąžinti į tinklą vėliau, kai kainos aukštesnės arba kai sistemoje trūksta galios. Dėl to baterijos tapo strateginiu infrastruktūros elementu, o investuotojų dėmesys joms primena aukso karštinę.

    Italija šiame procese išsiskiria itin didelėmis ambicijomis, tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: projektų paraiškų apimtys gerokai lenkia realias galimybes prisijungti prie tinklo.

    Italija: 300 GW paraiškų ir ribota pažanga

    Italijos perdavimo sistemos operatorė Terna iki 2025 metų pabaigos buvo gavusi apie 300 GW prašymų prijungti aukštos ir ypač aukštos įtampos kaupimo projektus. Vis dėlto leidimus buvo gavusi tik dalis projektų, o realiai statyboms pasirengusių baterijų apimtys buvo dar kuklesnės.

    Tuo pat metu šalyje jau įdiegti kaupimo pajėgumai augo, tačiau Terna vertinimu iki 2030 metų Italijai gali reikėti apie 72 GWh kaupimo talpos. Ilgesnėje perspektyvoje, ruošiantis 2040 metų scenarijams, šis poreikis gali dar didėti.

    Dideli paraiškų skaičiai nebūtinai reiškia, kad visi projektai bus pastatyti. Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie išankstinę vietų tinkle rezervaciją, kai teisė prisijungti prie tinklo pati savaime tampa verte, kurią galima parduoti ar perleisti.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad prie tinklo laukimo eilės didėja visoje Europoje, o spartesnis atsinaujinančios energetikos diegimas be lygiagretaus tinklų ir kaupimo plėtros didina sistemos įtampas.

    Vokietija rodo dar didesnį mastą

    Panašios tendencijos ryškėja ir Vokietijoje, kur paraiškų mastas tapo dar įspūdingesnis. Tinklo operatoriai 2025 metais sulaukė dešimčių tūkstančių paraiškų didelėms baterijų sistemoms, tačiau realiai veikiančių projektų apimtys išliko palyginti nedidelės.

    Vokietijos reguliuotojai taip pat perspėjo, kad dalis paraiškų gali dubliuotis, kai tas pats vystytojas tą patį projektą registruoja skirtinguose tinklo taškuose ir tik vėliau apsisprendžia, kur statyti.

    Tokioje aplinkoje rinkoje atsiranda naujas reiškinys: prekiaujama ne pačiomis baterijomis, o galimybe ateityje turėti prijungimą. Tai leidžia anksti sukurti projekto vertę, net jei statybos dar neprasidėjo.

    Dėl to energijos kaupimas vis dažniau traktuojamas kaip atskira turto klasė, kurią aktyviai vertina fondai ir bankai, ieškantys ilgalaikių, prognozuojamų pajamų srautų.

    Kai atkeliauja bankai, keičiasi taisyklės

    Didėjantis finansuotojų aktyvumas siejamas su tuo, kad baterijų projektams lengviau pritaikyti struktūrizuotus pajamų modelius. Vienas dažniausių instrumentų yra tolling tipo sutartys, kai baterijos savininkas išnuomoja dalį pajėgumų už fiksuotą mokestį ir taip sumažina priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

    Energetikos sandorių praktikoje tai reiškia, kad dalis pajamų tampa kontraktuota, o pinigų srautai labiau prognozuojami. Tokia struktūra paprastai padidina projektų patrauklumą skoliniam finansavimui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šis augimas turi ir šešėlinę pusę. Kadangi parengti projektą dokumentuose kainuoja gerokai mažiau nei jį pastatyti, vertė gali būti sukuriama dar iki realių investicijų į įrangą.

    „Tai didelis arbitražas: perki, kai pigiau, parduodi, kai brangiau. Net nekaldamas nė vienos vinies, viską išvystai popieriuje ir sukuri vertę“, – sakė finansų sandorių konsultantas Stefano Endrizzi.

    Italija pradeda stabdyti tariamus projektus

    Europos Komisija savo rekomendacijose dėl prijungimo prie tinklo yra pripažinusi spekuliacinių paraiškų problemą, kuri ilgina eiles ir mažina sistemos efektyvumą. Tarp minimų priežasčių įvardijamas tinklo pajėgumų kaupimas, kelios paraiškos tam pačiam projektui ir atvejai, kai prisijungimas blokuojamas siekiant vėliau parduoti teises.

    Kaip galimos priemonės minimi brandos kriterijai, terminai, sankcijos ir finansiniai užstatai, kurių netenkama, jei projektas neįgyvendinamas.

    Italija 2026 metais ėmėsi koreguoti taisykles, siekdama mažinti vadinamąjį virtualų tinklo užimtumą. Reformos logika paprasta: pajėgumai turi atitekti realiai pažengusiems ir leidimus turintiems projektams, o ankstyvose stadijose esantys planai gali prarasti rezervaciją.

    Tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad griežtesnės garantijos gali netiesiogiai didinti rinkos koncentraciją, nes smulkesniems vystytojams tampa sunkiau ilgai išlaikyti projektą be didelio kapitalo.

    Brangsta žemė ir auga konkurencija

    Didėjant susidomėjimui baterijomis, saulės ir vėjo energetika, auga konkurencija dėl žemės ir tinklo prijungimų. Italijos žemės ūkio rinkos vertinimai rodo, kad atsinaujinančių projektų plėtra kai kuriose vietovėse pastebimai kelia žemės kainas.

    Energetikos projektų konsultantai teigia matantys atvejus, kai žemės vertė šiaurinėje Italijoje reikšmingai išauga vien dėl to, kad sklypas tampa patrauklus energijos infrastruktūrai.

    Šiandienos rinkoje žemės vertė vis dažniau priklauso ne vien nuo to, ką galima joje užauginti. Ji priklauso ir nuo to, ar šalia yra pajėgūs tinklai, ar įmanoma užsitikrinti prijungimą ir vietą ateities elektros sistemoje.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė atsinaujinančių išteklių plėtra Europoje vis labiau remsis dviem dalykais: tinklų modernizavimu ir kaupimo plėtra, nes be jų didelio masto žaliosios generacijos integracija tampa brangi ir neefektyvi.

  • Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Naftos kainos šauna aukštyn: įtampa dėl Hormuzo sąsiaurio purto akcijas ir obligacijas

    Antradienį tarptautinės naftos kainos kilo toliau, o rinkas papildomai sukrėtė augantys vyriausybių obligacijų pajamingumai. Investuotojai vertina didėjančią riziką, kad sutrikimai Artimuosiuose Rytuose vėl pakurstys infliaciją ir privers centrinius bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanas.

    Didžiausias nerimo šaltinis išlieka derybos tarp JAV ir Irano bei neapibrėžtumas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai greitai persiduoda į degalų, transporto ir draudimo kaštus, o galiausiai ir į vartotojų kainas.

    „Kol nėra aiškaus susitarimo dėl laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje, nafta išliks jautri bet kokioms žinutėms iš derybų“, – sakė rinkų analitikai.

    „Brent“ rūšies nafta prekybos metu brango beveik 2 proc. ir perkopė 107 JAV dolerių už barelį ribą, o JAV WTI kilo apie 1,8 proc. iki daugiau nei 94 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai atitinka maždaug 98 eurus už „Brent“ barelį ir apie 86 eurus už WTI barelį, jei taikomas apytikris 0,92 euro už JAV dolerį kursas.

    Naftos brangimas atgaivino infliacijos baimes ir sustiprino lūkesčius, kad JAV Federalinis rezervų bankas gali dar kartą kelti palūkanas. Dėl to rinkose fiksuotas ryškus obligacijų išpardavimas, kuris automatiškai kelia pajamingumus ir brangina skolinimąsi.

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5,27 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį per beveik du dešimtmečius. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas taip pat šoktelėjo arti 5 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas priartėjo prie 3,62 proc., aukščiausio lygio nuo 2009 metų vasaros.

    Brangesnis skolinimasis ir spaudimas akcijoms

    Obligacijų pajamingumai yra vienas svarbiausių orientyrų, nuo kurių priklauso paskolų kaina visoje ekonomikoje. Kylant pajamingumams, brangsta būsto paskolos, įmonių finansavimas ir valstybių skolinimasis, todėl augimo perspektyvos tampa trapesnės.

    Tuo pat metu didesnės palūkanos mažina akcijų patrauklumą, nes investuotojai gali gauti didesnę grąžą iš mažesnės rizikos instrumentų. Būtent todėl akcijų rinkos pastaruoju metu jautriai reaguoja į kiekvieną duomenų publikaciją apie infliaciją ir darbo rinką.

    Europoje prekybos pradžia buvo nevienareikšmė: „Euro Stoxx 50“ beveik nekito, o platesnis „Stoxx 600“ kiek kilo. Tuo metu Prancūzijos CAC 40 ir Vokietijos DAX indeksai smuko apie 0,5 proc., atspindėdami didesnį jautrumą palūkanų normų lūkesčiams.

    Azija ir centrinių bankų signalai

    Azijos biržose vyravo nuosaikesnės nuotaikos: Japonijos „Nikkei 225“ krito apie 1,3 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ leidosi apie 0,9 proc., o Honkongo „Hang Seng“ smuko apie 0,6 proc. Investuotojai regione vertino ir pasaulinių palūkanų trajektoriją, ir energijos kainų poveikį importuojančioms ekonomikoms.

    Australijos centrinis bankas antradienį padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,6 proc., aukščiausio lygio per 15 metų. Bankas atkreipė dėmesį, kad brangstantys degalai kelia kainas plačiu mastu, o infliacijos spaudimas išlieka atkaklus.

    Investuotojai artimiausiomis dienomis laukia naujų JAV infliacijos ir užimtumo rodiklių, kurie gali nulemti tolimesnius Federalinio rezervų banko sprendimus. Jei duomenys patvirtins, kad kainų augimas vėl stiprėja, rinkose gali išlikti padidėjęs svyravimas tiek obligacijose, tiek akcijose, o energijos kainos gali dar labiau išauginti spaudimą vartotojų biudžetams.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Palūkanoms vėl šoktelėjus, Europoje ryškėja 10 silpniausių skolintojų: sąraše ir „Aston Martin“

    Palūkanoms vėl šoktelėjus, Europoje ryškėja 10 silpniausių skolintojų: sąraše ir „Aston Martin“

    Europoje vėl brangstant skolinimuisi, didžioji dalis įmonių situaciją dar suvaldo, tačiau labiausiai įsiskolinusiems verslams rizika greitai didėja. Kuo daugiau skolų buvo prisiimta laikais, kai palūkanos buvo beveik nulinės, tuo skausmingesnis tampa perskolinimas.

    Didžiausias spaudimas kyla bendrovėms, kurių kredito reitingai yra ties CCC riba arba labai arti jos. Tai vieni žemiausių reitingų dar prieš nemokumo scenarijų, todėl investuotojai už naujas paskolas reikalauja itin didelės grąžos.

    Kas spaudžia silpniausius

    Europos Centrinis Bankas po palūkanų mažinimų 2025 metais pakeitė kryptį ir 2026 metais ėmė jas kelti, argumentuodamas atsinaujinusiu infliaciniu spaudimu ir brangusia energija. Rinkoms tai reiškia, kad „aukščiau ir ilgiau“ scenarijus vėl tampa realus, o pigus finansavimas nebegrįžta taip greitai, kaip tikėtasi.

    Kartu griežtesnės sąlygos persiduoda ir į įmonių obligacijų rinką, ir į bankinį skolinimą. Net nedidelis palūkanų šuolis sveikam verslui dažnai yra tik nepatogumas, bet didelę skolų naštą turinčiai įmonei jis gali lemti, ar pavyks gauti naują finansavimą.

    „Aukštos palūkanos ilgesnį laiką yra lėtas spaudimas žemos kokybės skolininkams“, – sakė „Apollo Global Management“ vyriausiasis ekonomistas Torstenas Slokas.

    Artėja perskolinimo siena

    Dalis rizikos susijusi su tuo, kad skolos neatsinaujina vienu metu: jos „įsijungia“ per terminus, kai ateina laikas išpirkti obligacijas ar refinansuoti paskolas. Kiekvienas toks terminas tampa atskiru testu, ypač kai rinkos reikalaujama palūkanų norma šoktelėjusi.

    „S&P Global Ratings“ 2026 metų liepos 31 dieną paskelbtame vertinime išskyrė didžiausius CCC reitingo skolininkus, kurių paskolas portfeliuose laiko Europos užtikrintų paskolų paketai. Šie portfeliai investuotojų lėšomis finansuoja daugelį įmonių paskolų, todėl silpnesnių skolininkų problemos greitai tampa matomos rinkoje.

    Vertinime nurodyta, kad 2028 metais besibaigiančių CCC reitingo paskolų tokiuose portfeliuose buvo apie 5,3 mlrd. eurų, kai 2025 metų pabaigoje suma siekė apie 3,5 mlrd. eurų. Kitaip tariant, skolos, kurias reikės perskolinti sudėtingomis sąlygomis, dalis sparčiai auga.

    Kurie vardai kelia daugiausia nerimo

    Silpniausių skolininkų sąraše atsidūrė ir plačiai žinomi vardai, nuo pramogų parkų ir vartotojų prekių iki telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto valdymo. Tarp minimų bendrovių yra pramogų grupė „Merlin Entertainments“, valdanti „Legoland“ parkus ir „Madame Tussauds“, taip pat su arbatos prekių ženklais siejamas „Lipton Teas and Infusions“.

    Rinkos nervingumą rodo ne tik reitingai, bet ir obligacijų kainos: kai vertybiniai popieriai prekiaujami gerokai žemiau nominalo, investuotojai vis dažniau vertina ne planuojamas palūkanas, o tai, kiek atgautų restruktūrizavimo atveju. Ryškūs pavyzdžiai čia yra NT administravimo grupė „Emeria“ ir telekomunikacijų konglomerato dalis „Altice International“, kurioms rinkoje taikomos ypač griežtos kainodaros prielaidos.

    Matomiausias pavyzdys tarp biržoje prekiaujamų įmonių išlieka „Aston Martin Lagonda Global Holdings“. Nors pardavimai 2026 metų pirmąjį pusmetį augo, bendrovė išliko nuostolinga, o neto skola – didelė, todėl naujas finansavimas tapo gerokai brangesnis ir sustiprino investuotojų jautrumą bet kokiems veiklos svyravimams.

    Ar tai jau krizė?

    Kredito analitikai pabrėžia, kad šios įmonės yra silpniausia Europos kredito rinkos dalis, o ne visos ekonomikos atspindys. CCC reitingo obligacijos sudaro palyginti nedidelę Europos aukšto pajamingumo rinkos dalį, todėl bendras vaizdas nėra vienodai niūrus.

    Vis dėlto situacija išryškina struktūrinę problemą: kai skola buvo prisiimta itin pigiai, o terminai dabar sutampa su brangesnio pinigo periodu, net ir nedideli veiklos trikdžiai gali tapti lemiami. Todėl artimiausi metai daugeliui silpniausių skolininkų bus kova dėl laiko, sąlygų ir investuotojų pasitikėjimo.