Blog

  • Vibracinės platformos užkariauja sporto sales: ar tikrai tirpdo riebalus ir kam jos pavojingos?

    Vibracinės platformos užkariauja sporto sales: ar tikrai tirpdo riebalus ir kam jos pavojingos?

    Kas yra vibracinė platforma?

    Vibracinė platforma yra treniruoklis, kuris generuoja greitas, nedidelės amplitudės vibracijas. Kūnas į jas reaguoja refleksiškai įtempdamas ir atpalaiduodamas raumenis, kad išlaikytų pusiausvyrą.

    Praktiškai tai reiškia, kad net ramiai stovint raumenys per sekundę gali atlikti daug smulkių susitraukimų. Atliekant pritūpimus, įtūpstus ar atsispaudimus ant platformos, krūvis paprastai padidėja.

    Ar padeda numesti svorio?

    Nors reklamoje dažnai žadamas greitas lieknėjimas, tyrimai rodo, kad vien vibracinė platforma reikšmingo riebalų deginimo paprastai neužtikrina. Energijos sąnaudos būna didesnės nei visiško nejudėjimo, tačiau dažniausiai per mažos, kad pakeistų mitybą ar įprastą sportą.

    Todėl vien kasdien stovint ant platformos apčiuopiamų pokyčių svarstyklėse galima ir nesulaukti. Svorio mažėjimą lemia kalorijų deficitas, pakankamas judėjimas ir nuoseklumas, o ne vienas prietaisas.

    Kokia reali nauda ir kam tinka?

    Aiškiausiai pagrįsta nauda siejama su pusiausvyra ir laikysenos kontrole. Reguliarūs pratimai gali pagerinti koordinaciją ir stabilumą, o tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai didėja griuvimų rizika.

    Dalis tyrimų taip pat fiksuoja nedidelį raumenų jėgos pagerėjimą, kai vibracinė treniruotė derinama su pratimais. Vis dėlto poveikis paprastai mažesnis nei kryptingo jėgos treniravimo su savo kūno svoriu ar svoriais.

    „Vibracinė platforma gali būti naudingas papildymas, bet ji nepakeičia nei jėgos treniruočių, nei ėjimo, nei aktyvumo, kuris realiai kelia širdies ir kraujagyslių ištvermę“, – sako kineziterapeutai, vertinantys tokius įrenginius reabilitacijos ir fizinio aktyvumo programose.

    Dar viena dažnai minima kryptis yra kaulų sveikata. Mechaninės vibracijos gali stimuliuoti kaulinį audinį, todėl analizuojamas galimas pritaikymas osteoporozės profilaktikai, tačiau rezultatai iki šiol vertinami kaip nevienareikšmiai ir priklausantys nuo individualių veiksnių bei programos.

    Ko tikėtis dėl celiulito ir kraujotakos?

    Gamintojai dažnai akcentuoja limfos tekėjimą ir celiulito mažėjimą. Vibracijos iš tiesų gali didinti kraujotaką ir sukelti trumpalaikį lengvumo pojūtį, tačiau patikimų įrodymų, kad tai patikimai ir ilgam pašalina celiulitą, vis dar trūksta.

    Kai kurie žmonės subjektyviai pastebi mažesnį kojų sunkumą ar geresnę savijautą po treniruotės, tačiau tai nereiškia garantuoto terapinio efekto. Jei vargina tinimai ar venų problemos, svarbiausia nustatyti priežastį ir rinktis gydytojo rekomenduotus sprendimus.

    Kada reikia atsargumo?

    Daugumai sveikų žmonių vibracinės platformos laikomos pakankamai saugiomis, jei treniruotė dozuojama ir atliekama taisyklingai. Vis dėlto yra būklių, kai verta elgtis atsargiai arba pirmiausia pasitarti su gydytoju.

    Dažniausiai minimos situacijos apima nėštumą, širdies ritmo sutrikimus, trombozės riziką, neseniai patirtas traumas ar operacijas, ryškų sąnarių skausmą, taip pat kai kurių implantų ar medicininių prietaisų turėjimą. Jei turite lėtinių ligų, saugiausia treniruotes pradėti tik gavus individualią rekomendaciją.

    Pradedantiesiems ekspertai pataria rinktis trumpas sesijas, nedidinti intensyvumo staiga ir platformą naudoti kaip papildą šalia ėjimo, jėgos pratimų ir mobilumo treniruočių. Taip sumažinama perkrovos rizika ir lengviau įvertinti, kaip į vibracijas reaguoja organizmas.

  • Merilande po saulės baterijomis rasti trys voveriukai: kodėl gyvūnai renkasi šią slėptuvę

    Merilande po saulės baterijomis rasti trys voveriukai: kodėl gyvūnai renkasi šią slėptuvę

    Ramią šeimos popietę mažame Merilando miestelyje nutraukė neįprastas garsas kieme. Iš pradžių jis priminė lengvą braižymą metalu, todėl žmonės nuėjo pažiūrėti, kas vyksta.

    Triukšmo šaltinis pasirodė esantis po namo saulės baterijomis. Ten, ankštoje ertmėje, susigūžę slėpėsi trys labai jauni voveriukai, o jų motinos iš karto nesimatė.

    Šeima susisiekė su netoliese veikiančiu laukinių gyvūnų globos centru ir gavo aiškius nurodymus. Specialistai paprašė augintinius laikyti namuose, o jauniklių neimti į rankas, kad jie nebūtų sužeisti ir neprarastų motinos globos.

    Žmonės voveriukus trumpam perkėlė į kartoninę dėžę ir atsargiai pastūmė atgal po baterijų konstrukcija, kad motina galėtų juos rasti. Toliau liko stebėti iš namų, nes tokiose situacijose svarbiausia netrukdyti gyvūnui sugrįžti.

    Vėlyvą popietę pasirodė ir voverių motina: ji nusileido nuo netoliese augančio medžio ir tiesiai nubėgo link saulės baterijų. Per maždaug 20 minučių ji perkėlė visus tris jauniklius į aukštesnę vietą medyje.

    Kodėl po saulės baterijomis?

    Iš pirmo žvilgsnio toks pasirinkimas gali atrodyti nelogiškas, ypač jei šalia yra medžių. Tačiau gyvūnams svarbiausia ne patogumas žmogaus akimis, o mikroklimatas ir saugumas.

    Saulės baterijos veikia kaip stogelis, kuris užstoja tiesioginius saulės spindulius ir sukuria pavėsį. Karštomis dienomis net nedidelis pavėsis ir vėsesnis paviršius gali būti lemiamas, ypač jaunikliams, kurie sunkiai reguliuoja kūno temperatūrą.

    Neplanuotas prieglobstis ir maisto šaltinis

    Kitas veiksnys yra konstrukcijos tarpai: vėjas po baterijomis gali prikaupti sėklų, smulkių vabzdžių ar augalinių likučių. Tokia vieta virsta netyčiniu maisto tašku, kur nereikia toli ieškoti, o tai mažina riziką susidurti su plėšrūnais.

    Laukinių gyvūnų specialistai pabrėžia, kad radus jauniklius svarbu elgtis atsargiai ir nepulti „gelbėti“ iš karto. Dažnai motina būna netoliese, o žmonių kvapai, triukšmas ar augintiniai gali sutrukdyti jai sugrįžti.

    Ši istorija atkreipia dėmesį ir į platesnę tendenciją: daugėjant saulės elektrinių ant namų stogų, gyvūnai vis dažniau prisitaiko prie naujų žmogaus sukurtų konstrukcijų. Tokie atvejai tampa priminimu, kad energetikos sprendimai keičia ne tik sąskaitas, bet ir kasdienį vietinės faunos elgesį.

  • Vėjo turbinų infragarsas ir sveikata: dešimtmetį trukęs tyrimas nerado poveikio 120 000 namų

    Vėjo turbinų infragarsas ir sveikata: dešimtmetį trukęs tyrimas nerado poveikio 120 000 namų

    Vėjo jėgainės dažnai apibūdinamos ne tik kaip klimato kaitą mažinanti technologija, bet ir kaip triukšmo šaltinis, keliantis nerimą daliai šalia gyvenančių žmonių. Diskusijose kartojamas argumentas, kad ypač žemo dažnio garsas, vadinamas infragarsu, esą gali sukelti miego sutrikimus, galvos skausmus ar nerimą.

    Pastarąjį dešimtmetį sukaupti didesnės apimties duomenys šiuos nuogąstavimus leido patikrinti realiomis sąlygomis, o ne vien laboratorijoje. Tyrėjų išvada paprasta: gyvenimas įprastais atstumais nuo vėjo turbinų neparodė aptinkamo neigiamo poveikio gyventojų sveikatai.

    Kas yra infragarsas?

    Infragarsas yra garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 hercų, todėl žmogaus ausis jų paprastai sąmoningai negirdi. Vis dėlto tokios vibracijos gali būti juntamos kaip labai žemas, ritmiškas pulsavimas, ypač esant arti galingų mechanizmų.

    Infragarsą skleidžia ne tik pramoniniai įrenginiai: jis kyla ir gamtoje, pavyzdžiui, per audras, dėl vandenyno bangavimo ar žemės drebėjimų. Kai kurios rūšys, įskaitant dramblius ir didžiuosius banginius, tokiais dažniais naudojasi komunikacijai dideliais atstumais.

    Ką parodė laboratoriniai bandymai?

    Ankstesniuose, kontroliuojamuose tyrimuose buvo taikomi aklieji metodai, kai dalyviai nežino, kokį garsą girdi. Tokiu būdu siekiama sumažinti išankstinių nuostatų įtaką, nes lūkesčiai gali pakeisti savijautos vertinimą.

    Viename iš tokių eksperimentų dešimtys savanorių klausėsi skirtingų aplinkos garsų, tarp jų ir vėjo turbinų, o mokslininkai vertino smegenų aktyvumą bei užduočių atlikimą. Esminių, objektyviai išmatuojamų skirtumų tarp turbinų garso ir kitų foninių garsų nebuvo nustatyta.

    120 000 namų ir dešimt metų duomenų

    Didžiausią svorį diskusijose suteikė tyrimas, kuriame sujungti vėjo turbinų išsidėstymo duomenys ir ilgalaikės gyventojų sveikatos apklausos. Analizėje vertinta daugiau kaip 120 000 JAV namų ūkių, stebint laikotarpį nuo 2011 iki 2023 metų.

    Svarbu tai, kad tyrėjai rėmėsi ne vien subjektyvia savijauta: papildomai buvo tikrinami ir netiesioginiai rodikliai, pavyzdžiui, vaistų nuo miego sutrikimų ar skausmo įsigijimo tendencijos. Rezultatas sutapo su apklausomis: neaptikta patikimo ryšio tarp gyvenimo netoli vėjo jėgainių ir didesnio nemigos, nerimo, depresijos ar galvos skausmų paplitimo.

    „Didelės apimties duomenys nerodo, kad įprastais atstumais nuo vėjo turbinų infragarsas sukeltų išmatuojamą žalą sveikatai“, – teigiama tyrimo apibendrinime.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į reiškinį, kai neigiami lūkesčiai sustiprina simptomų pojūtį, net jei objektyvi priežastis nepatvirtinama. Tokiu atveju žmonės, iš anksto neigiamai nusiteikę vėjo jėgainių atžvilgiu, gali dažniau pranešti apie prastesnę savijautą, nors matuojami rodikliai skirtumų nerodo.

    Šie rezultatai nereiškia, kad bendruomenių patirtys turi būti nuvertinamos, nes triukšmo dirginimas ir miego kokybės suprastėjimas gali pasireikšti šalia įvairių infrastruktūros objektų. Tačiau sukaupti duomenys leidžia aiškiau atskirti realų kasdienį diskomfortą nuo baimės, kad infragarsas savaime sukelia ilgalaikę sveikatos žalą.

  • Namų vėjo turbina vietoj pensijų fondo: Ajovos gyventojas rado būdą gauti pajamas iš tinklo

    Namų vėjo turbina vietoj pensijų fondo: Ajovos gyventojas rado būdą gauti pajamas iš tinklo

    Namų vėjo turbinos daugeliui asocijuojasi su noru sumažinti elektros sąskaitas ir tapti mažiau priklausomiems nuo tiekėjo. Tačiau Ajovoje gyvenantis vyras pasirinko kitą kryptį: jo tikslas buvo ne vien sutaupyti, o paversti pagamintą elektrą ilgalaikiu pajamų srautu.

    Tokį scenarijų dažniausiai riboja paprasta ekonomika: įranga ir montavimas kainuoja daug, o grąža priklauso nuo vėjo sąlygų, elektros kainų ir taikomų atsiskaitymo taisyklių. Vis dėlto kai kuriose JAV vietovėse yra teisinės ir reguliavimo išimtys, kurios leidžia namų mikroįrenginiui veikti beveik kaip mažai elektrinei.

    Ajova ir vėjo energetikos kontekstas

    Ajova laikoma viena ryškiausių JAV vėjo energetikos valstijų: didelė dalis elektros čia pagaminama būtent iš vėjo. Tokia aplinka reiškia ne tik daugiau infrastruktūros ir patirties, bet ir aiškesnes taisykles, kaip prie tinklo prijungiami skirtingo masto gamintojai.

    Šis kontekstas svarbus, nes namų ūkių sprendimus dažnai lemia ne vien technologija, bet ir vietos politika: prijungimo sąlygos, atsiskaitymo modelis, fiksuotos kainos sutartys ar papildomi reikalavimai apskaitai. Skirtingose savivaldybėse ar pas skirtingus tinklo operatorius praktika gali ženkliai skirtis.

    Kodėl vien sąskaitų mažinimo dažnai neužtenka

    Tipinis modelis, su kuriuo susiduria namų ūkiai, yra apskaita pagal neto principą, kai perteklinė elektra atiduodama į tinklą, o vartotojas už tai gauna kreditą sąskaitoje. Tai patogu, bet dažnai reiškia, kad investicija atsiperka lėtai, ypač jei įranga brangi, o kreditai skaičiuojami nepalankiai.

    Publikacijose apie mažos galios namų vėjo jėgaines JAV dažnai minimos dešimčių tūkstančių eurų eilės pradinės investicijos, o atsipirkimo laikotarpis neretai skaičiuojamas dešimtmečiais. Praktikoje galutinis rezultatas priklauso ir nuo to, ar sklype iš tiesų yra pakankamas vidutinis vėjo greitis.

    Skirtumas tarp kredito ir piniginės išmokos

    Ajovos gyventojo atvejis siejamas su tuo, kad jis rado būdą neapsiriboti vien sąskaitos kreditu. Vietoj to jis pasiekė, kad pagaminta elektra būtų superkama, o atsiskaitymas vyktų pinigais pagal sutartą tarifą, o ne tik mažinant jo paties vartojimo sąnaudas.

    Esminis skirtumas čia yra finansinis: kai mokama pinigais už kiekvieną į tinklą patiektą kilovatvalandę, namų jėgainė tampa panaši į smulkų gamybos verslą. Tokiu atveju pajamos gali būti nukreipiamos ne į mažesnes sąskaitas, o, pavyzdžiui, į santaupas ar pensijai kaupiamą kapitalą.

    „Kai taisyklės leidžia elektrą ne tik užskaityti, bet ir parduoti, mikroįrenginys iš taupymo priemonės virsta pajamų šaltiniu“, – sakė energetikos rinką stebintis konsultantas.

    Vis dėlto toks kelias nėra universalus: būtina įvertinti vietos reguliavimą, prijungimo sąlygas, galios ribojimus ir tai, ar superkamoji kaina yra fiksuota, ar priklauso nuo rinkos. Ne mažiau svarbūs ir techniniai dalykai, tokie kaip triukšmo reikalavimai, atstumai iki kaimyninių sklypų, leidimai bei įrangos priežiūros kaštai per visą eksploatavimo laiką.

  • Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    Pentagonas stabdo vėjo elektrinių plėtrą: 155 projektai įšaldyti dėl galimų trikdžių kariniams radarams

    JAV keliuose regionuose vėjo energetikos plėtra įstrigo: mažiausiai 155 projektai 24 valstijose laikinai nepajuda iš vietos, nes JAV Gynybos departamentas kelia riziką kariniams radarams. Dėl šio sprendimo stabdomi leidimai, be kurių projektai paprastai negauna finansavimo ir draudimo.

    Didžiausia įšaldytų projektų koncentracija minima Teksase, Kolorade ir Vašingtone, tačiau poveikis apima gerokai platesnę geografiją. Viešai nurodoma, kad sustabdymo priežastis susijusi su naujomis grėsmėmis, įskaitant mažų dronų aptikimą šalia karinių radarų zonų.

    Kas sustojo ir kodėl

    Vėjo jėgainių statyba JAV dažnai reikalauja papildomų suderinimų, kai projektai planuojami teritorijose, galinčiose paveikti gynybos infrastruktūrą. Šis derinimas tapo kritiniu „butelio kakleliu“, nes be aiškaus sprendimo paraiškos lieka „pakibusios“ ir statybos realiai neprasideda.

    Gynybos departamento argumentas remiasi radarų veikimo specifika: vėjo jėgainių mentės ir bokštai gali sukurti trukdžius, kurie ekranuose atrodo kaip judantys objektai, o tai apsunkina atskyrimą nuo realių taikinių. Toks efektas, žinomas jau seniai, anksčiau buvo sprendžiamas techninėmis priemonėmis ir papildomais reikalavimais projektų vystytojams.

    Naujas akcentas, kurį iškelia kariuomenė, yra mažų dronų rizika. Teigiama, kad žemai skrendantys, lėčiau judantys objektai gali būti sunkiau aptinkami, o kai kurie ankstesni radarų „filtravimo“ sprendimai, skirti sumažinti jėgainių keliamą triukšmą, teoriškai gali dar labiau apsunkinti tokių grėsmių identifikavimą.

    Finansinė kaina ir teisinis ginčas

    Vystytojai tvirtina, kad užsitęsęs leidimų proceso sustabdymas didina projektų sąnaudas ir kelia riziką prarasti finansavimo sąlygas. Rinkoje minima, kad dėl prastovų, sutarčių persiderėjimo ir atidėjimų papildomos išlaidos jau skaičiuojamos milijardais, o dalis projektų gali taip ir nepasiekti statybų etapo.

    Situacija perauga į teisinį konfliktą: atsinaujinančios energetikos bendrovių koalicija kreipėsi į teismą, siekdama priversti atnaujinti procesą arba pateikti aiškų, formaliai pagrįstą sprendimo paaiškinimą. Vystytojai pabrėžia, kad užsitęsusi „pauzė“ praktiškai prilygsta politikos pokyčiui, nors oficialiai gali būti vadinama tik vėlavimu.

    „Tai iš esmės yra institucijos neveikimas, tai yra vėlavimas, todėl nėra veiksmų, dėl kurių reikėtų viešų konsultacijų“, – teismo dokumentuose nurodė JAV Gynybos departamento teisininkai.

    Kritikai atkerta, kad beveik metus trunkantis sustojimas, paliečiantis šimtus paraiškų, realiame gyvenime veikia kaip taisyklė, net jei taip neįvardijamas. Buvę pareigūnai, prisidėję prie ankstesnės derinimo sistemos kūrimo, viešai ragina daugiau skaidrumo ir aiškių terminų, kad rinka galėtų planuoti.

    Ką tai reiškia vėjo energetikai

    Šis sustabdymas svarbus ne tik pavieniams projektams: JAV sausumos vėjo energetika sudaro didelę visos sektoriaus plėtros dalį, todėl ilgalaikė nežinomybė gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek elektros gamybos planavimą. Energetikos vystytojams svarbu turėti prognozuojamą leidimų grafiką, nes finansavimo sprendimai remiasi aiškiomis datomis ir rizikos vertinimu.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į teismo proceso eigą, Kongreso spaudimą dėl informacijos ir tai, ar bus paskelbti aiškesni techniniai kriterijai. Jei derinimo procedūros nebus atnaujintos, rinkoje gali daugėti projektų atšaukimų, o investuotojai gali labiau vengti teritorijų, kurios patenka į karinių radarų įtakos zonas.

  • Mokslininkai paskaičiavo: saulės baterijos virš greitkelių patenkintų dalį poreikio, bet klaidina šikšnosparnius

    Mokslininkai paskaičiavo: saulės baterijos virš greitkelių patenkintų dalį poreikio, bet klaidina šikšnosparnius

    Picture two million miles of road.

    Every interstate, every highway, every freeway on the planet, stitched together into one unbroken ribbon of asphalt stretching around the Earth more than a hundred times.

    Now picture every inch of it roofed in glass, glinting in the sun.

    That is the scale of what researchers recently ran the numbers on, and what they found hiding inside those numbers is something almost nobody saw coming.

    A road that nobody thought of as a power plant

    For as long as highways have existed, engineers have thought of them as one thing: a way to move people from place to place.

    The land carved out for them, the median strips, the shoulders, the airspace above the lanes, has always been treated as dead space.

    A research team started asking what would happen if that dead space went to work.

    Scientists from the Chinese Academy of Sciences, Tsinghua University, Chinese Academy of Geosciences, and Columbia University calculated that solar-covered highways could generate 17,578 TWh of electricity per year.

    That figure is more than 60 percent of global electricity consumption in 2023.

    The analysis also found that covering highways with solar panels could offset nearly 28 percent of current carbon emissions.

    Roads cross deserts, plains, forests and coastlines, meaning the panels would catch sun in almost every climate zone on Earth, spreading generation across latitudes where single mega-farms never could.

    The number that made even the scientists stop

    To pull off that kind of output, the model called for a staggering quantity of panels.

    The researchers estimate the nations of the world would need to install more than 52 billion solar panels over their highways to maximize the potential of the proposal.

    Fifty-two billion.

    That is roughly six panels for every person alive on Earth today.

    The study’s lead author said the scale genuinely caught her off guard, noting she had not realized that highways alone could support such vast solar installations.

    Beyond electricity, the analysis projected that highway solar panels could prevent 150,000 traffic deaths every year, because the panels would shield roads from rain, snow, and ice, reducing accident rates in the regions most exposed to bad weather.

    Pilot projects using this approach have already been deployed across the United States, China, Germany, Austria, and Switzerland.

    In some test stretches, the panels above the road also cut surface temperatures enough to reduce tire blowout risk on the hottest summer days, an effect the original highway planners never imagined.

    What the model could not quite predict

    Scale this idea up across millions of miles of road and an unexpected question emerges.

    Highways are not just corridors for cars.

    Roadsides are some of the most heavily used wildlife corridors in North America, home to deer, raptors, and insects that move along the vegetated edges night and day.

    A roof of solar glass stretching from coast to coast would not just generate power.

    It would create the largest continuous man-made surface on Earth, flat, hard, reflective and new.

    Migrating insects already track the thin corridors of roadside vegetation across hundreds of miles each season, threading between farmland and forest in ways researchers are only beginning to map.

    Add a vast new reflective ceiling above those same corridors and the sensory landscape these animals rely on changes completely, in ways that no model drawing only from energy data was built to capture.

    And for one particular animal, that surface would send a message that evolution never prepared it to question.

    The creature solar panels trick most completely

    Bats navigate almost entirely by echolocation, bouncing pulses of sound off the world around them and reading the echo back like a map.

    For a bat, a flat reflective surface reads exactly like open water, the kind of rich feeding ground they have hunted for millions of years.

    Researchers have found that solar panels act as acoustic mirrors for echolocation-reliant animals in the same way that bodies of water do.

    Scientists recorded over 15,000 individual bat positions near solar arrays and found that the majority flew up to 44 percent faster and 33 percent straighter near the panels.

    That change in flight translated into a drop of up to 39 percent in feeding behavior.

    The bats were being lured in, then burning energy they could not replace.

    Learn more about how highway solar roofs could reshape global energy, and the wildlife that moves in once solar infrastructure takes hold.

    Why this still points somewhere hopeful

    The researchers behind the Earth’s Future study were careful to flag that real-world challenges mean 52 billion panels is a ceiling, not a blueprint.

    But the bat finding is itself a spur toward smarter design.

    Panels tilted slightly, surfaces treated with anti-reflective coatings, or gaps left for wildlife corridors could address the echolocation problem without sacrificing power output, an approach explored in peer-reviewed field research on bat behavior at solar farms.

    Some teams are already testing exactly those adjustments at existing solar sites across the American Midwest.

    The highway is already one of the most disruptive things humans ever built for wildlife.

    A solar roof engineered with bats in mind could turn the deadest strip of landscape on the continent into something that feeds the grid and leaves room for the creatures that fly it every night.

    Small fixes compounding across 3.2 million kilometers of road add up to something genuinely large, a living infrastructure rather than a lifeless one.

    The road was always there.

    Now there is a reason to look up.

  • ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES ministrų įspėjimas dėl Kinijos

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai bendrame vertinime Kiniją įvardijo kaip kritinį ilgalaikį strateginį iššūkį. Pasak jų, Pekinas turi asimetrinių pranašumų prieš ES dėl ekonominės ir technologinės galios, kuri gali būti naudojama spaudimui.

    Dokumente akcentuojama, kad rizikos apima ne tik prekybą, bet ir saugumą bei ekonominį atsparumą. Ministro lygmens vertinimas susijęs su pastaraisiais mėnesiais paaštrėjusia ES ir Kinijos įtampa dėl rinkos apsaugos priemonių ir atsakomųjų grasinimų.

    „Kinijos asimetriniai pranašumai, nuo prekybos disbalanso iki kritinių žaliavų ir technologinių pasiekimų, kartu su noru tai naudoti kaip svertą, daro ją ilgalaikiu strateginiu iššūkiu“, – teigiama ministrų vertinime.

    Prekyba, žaliavos ir spaudimo svertai

    ES siekia per dialogą perbalansuoti prekybos santykius ir yra nustačiusi rudenį terminą apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Briuselis pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose Kinijos pertekliniai pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams ir gali išstumti vietos produkciją.

    Ministrai taip pat išskyrė Kinijos įtaką tiekimo grandinėms, ypač dėl retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų, reikalingų gynybos pramonei bei žaliajai transformacijai. Ši priklausomybė laikoma viena svarbiausių ES pažeidžiamumo vietų, didinančių ekonominio šantažo riziką.

    Kinijos ir Rusijos ryšiai bei karas Ukrainoje

    Vertinime Pekinas apibūdinamas kaip svarbus veiksnys, padedantis Rusijai tęsti plataus masto karą prieš Ukrainą, nors Kinija viešai neigia tiesioginį vaidmenį. ES institucijos pastaruoju metu taikė ribojamąsias priemones ir daliai Kinijos įmonių, įtariamų prisidedant prie Rusijos karo pajėgumų palaikymo.

    Ministrai pažymi, kad Kinija ir Rusija siekia stiprinti regioninę įtaką ir keisti tarptautinę tvarką pagal savo interesus, grįsdamos ją įtakos zonų logika. Toks kursas, ES vertinimu, ilgainiui gali sujungti saugumo įtampas Europoje ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.

    „Gilėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė stiprina tarpusavio ryšius nuo Europos iki Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir didina grėsmes ES saugumui“, – nurodoma dokumente.

    Ministrų vertinimas rodo, kad ES toliau laikysis vadinamosios rizikų mažinimo krypties, siekdama mažinti priklausomybes kritinėse srityse, išlaikant prekybą ten, kur ji nekelia saugumo grėsmių. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar dialogas su Pekinu leis pasiekti kompromisų, ar Europa pasirinks griežtesnes apsaugos priemones.

  • Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Pelningiausios oro linijos skaičiuoja rekordus, bet Irano karas smogia skaudžiausiai

    Rekordiniai pelnai prieš sukrėtimą

    Naujausių metinių rezultatų duomenys rodo, kad devynios pelningiausios pasaulio oro bendrovės kartu uždirbo apie 22 mlrd. eurų grynojo pelno. Skaičiavimus pateikė Dubajuje įsikūrusi investicijų bendrovė „One Investments“, apibendrinusi sektoriaus ataskaitas.

    Šis vaizdas fiksuoja rinką pačiame pakilime, tačiau beveik tuo pat metu situaciją pradėjo keisti Irano karas. Daliai vežėjų tai reiškė uždaromą oro erdvę, maršrutų perplanavimą ir augančias sąnaudas.

    Kas uždirbo daugiausia

    Pirmą vietą antrus metus iš eilės išlaikė „Emirates“, paskelbusi apie rekordinį maždaug 4,7 mlrd. eurų grynąjį pelną. Bendrovė pabrėžė, kad rezultatai pasiekti nepaisant iššūkių, kurie paaštrėjo paskutinį ataskaitinio laikotarpio mėnesį.

    Tarp JAV vežėjų išsiskyrė „Delta“, kurios grynasis pelnas siekė apie 4,3 mlrd. eurų, o „United“ uždirbo apie 3 mlrd. eurų. Europoje geriausius skaičius demonstravo „Ryanair“, kuri per metus iki kovo uždirbo 2,26 mlrd. eurų, o bilietų kainų augimas tapo vienu svarbiausių veiksnių.

    „Turkish Airlines“ paskelbė apie maždaug 2,1 mlrd. eurų pelną, nors įmonė nurodė, kad pelningumas smuko, nepaisant rekordinių pajamų. Į pelningiausiųjų gretas taip pat pateko „Qatar Airways“, „Cathay Pacific“ ir Japonijos ANA, kurių pelnai siekė nuo maždaug 963 mln. iki 1,7 mlrd. eurų.

    Kodėl dalis skaičių turi žvaigždutę

    „Singapore Airlines“ pateiktas apie 1,8 mlrd. eurų pelnas išsiskyrė tuo, kad jame buvo įtrauktas vienkartinis, nepiniginis apskaitinis prieaugis, susijęs su „Air India“ ir „Vistara“ susijungimu. Įvertinus šį efektą, bazinis pelnas būtų arčiau 1,1 mlrd. eurų.

    Reitinge sąmoningai vertintos pavienės oro bendrovės, o ne kelių prekės ženklų grupės, todėl jame neatsirado tokių didžiųjų žaidėjų kaip „Lufthansa“ grupė ar IAG valdomos įmonės. Kai kurios bendrovės, įskaitant „Emirates“ ir „Qatar Airways“, rezultatus skelbia grupės lygiu, apimdamos ir krovinių bei kitų susijusių veiklų segmentus.

    Irano karas keičia finansinę logiką

    Konfliktas ir oro erdvės ribojimai ėmė tiesiogiai veikti net ir pelningiausius vežėjus, ypač Persijos įlankos regione. Pavyzdžiui, „Qatar Airways“ pelnas mažėjo beveik 10 proc., nors veiklos pelnas buvo rekordinis, o lemiamas smūgis siejamas su uždaryta oro erdve paskutiniame finansinių metų ketvirtyje.

    „Ne dažnai pasitaiko, kad vieni finansiniai metai priverstų organizaciją parodyti ir geriausia, ką ji gali, ir tai, kiek ji gali atlaikyti“, – sakė „Qatar Airways“ vadovas Hamadas Al-Khateris.

    Kita didžiausia rizika tapo reaktyvinių degalų kaina. Pasak analizės, jau 2025 metais degalai sudarė apie 25,8 proc. oro linijų veiklos sąnaudų, o karo sukelti tiekimo ir logistikos trikdžiai gali greitai pakeisti pelningumo prognozes net ir esant mažesnei nei piko kainai naftos rinkoje.

    „Ryanair“ skelbė, kad buvo apsidraudusi didžiąją dalį degalų poreikio, tačiau atsisakė pateikti aiškias metų gaires, motyvuodama prastu matomumu. Rinkos dalyviai perspėja, kad kitų metų pelningiausių oro linijų sąrašas gali atrodyti visai kitaip, jei geopolitinė įtampa ir degalų kainų šuoliai išliks.

  • Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    Ispanijoje infliacija įstrigo ties 3,2 proc.: brangstanti elektra ir būstas siunčia perspėjimą

    By&nbspEscarlata Sánchez
    Published on Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    INE confirms June annual inflation at 3.2%. Dearer electricity after the end of reduced VAT offset cheaper fuel, while core inflation fell to 2.9%.

    Inflation in Spain stays in check in June, but remains at elevated levels. Spain’s National Statistics Institute (INE) confirmed on Wednesday that the consumer price index (CPI) stood at 3.2% year on year, well above the European Central Bank’s 2% target, despite the increase in VAT.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The rise in electricity and gas prices offset cheaper motor fuels, linked to a ceasefire in the Middle East that has already collapsed. Core inflation, which excludes energy and unprocessed food because of their volatility, came in at 2.9%, a tenth of a point lower than the previous month, in line with the flash estimate published by the INE.

    Electricity prices up 6% in June after reduced VAT scrapped

    Electricity played a prominent role in inflation, rising 6% year on year in a June that was the second warmest on record, marked by greater use of air conditioning and fans in households.

    In April and May, electricity recorded annual falls of 5.5% and 4.3% respectively, which made it possible to maintain the VAT cut introduced by the government to cushion the economic impact of the war. The withdrawal of that measure is thought to have contributed to the rebound in electricity prices in June, although the Economy Ministry highlights the stability of overall inflation.

    The Minister of Finance, Arcadi España, said in a post on the social network X that: “June’s CPI data confirm the effectiveness of the measures taken by the Spanish government. In an international context marked by uncertainty, inflation remains stable and food prices have slowed their growth to 1.9%. These figures reflect the impact of support policies for families and businesses, together with the push for renewable energy, which is strengthening the resilience of our economy”.

    The First Vice-President and Economy Minister, Carlos Cuerpo, argues that the figures “confirm that the government’s response plan is still meeting its goal: cushioning the impact of the war in Iran on inflation and protecting households’ purchasing power“.

    They also stress that the commitment to renewable energy is “precisely what makes it possible to start phasing out emergency measures from a position of strength”. Food and non-alcoholic drinks offered some relief to the CPI, as their rise in June slowed to 1.9%, three-tenths of a point down from the 2.2% recorded in May.

    Fuel prices also felt the brief truce between the United States and Iran

    The ceasefire between the United States and Iran, brief as it was, eased pressure on fuel prices in June, which rose more slowly even though the conflict has resumed and traffic through the Strait of Hormuz has yet to return to normal.

    Petrol went up by 1.3% and diesel by 14.1%, according to the INE. The Spanish government kept to the gradual withdrawal of fuel subsidies, although the renewed surge in tension in the Middle East could once again put pressure on oil prices.

    Housing and tourism add to inflationary pressure

    The housing category increased its rise to 4.7% in June, compared with 1.4% in May, while transport slowed to 5.1%. There was also a sharp rise in restaurant and accommodation prices, with the latter surging by 9.3% year on year.

    Madrid recorded the highest provincial inflation in June, at 3.8%, followed by Las Palmas (3.6%). At the other end of the scale, Cáceres and Jaén saw the lowest rates, at 2.2%. By autonomous community, Extremadura posted the smallest increase in prices, at 2.4%.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Maisto kainos rimsta, bet rizika auga

    Maisto produktų infliacija euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėjo, o gyventojai pagaliau pajuto bent šiokį tokį palengvėjimą po ilgo brangimo laikotarpio. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad ši pauzė gali būti trumpalaikė.

    Didžiausiu veiksniu, galinčiu pakelti kitų metų maisto kainas, vis dažniau įvardijami ne geopolitiniai sukrėtimai, o šios vasaros karščio bangos ir sausros. Jos gali sumažinti derlių Europoje ir kituose svarbiuose žemės ūkio regionuose.

    Kaip karštis persikelia į kainas

    Karštis ir kritulių stoka tiesiogiai mažina pasėlių produktyvumą, ypač vaisių, daržovių ir grūdų segmente, todėl žaliavos brangsta dar prieš pasirodant galutiniam produktui parduotuvėje. Jei karščiai kartojasi keliais etapais, nuostoliai paprastai didėja, o rinkoje atsiranda trūkumo baimė.

    „Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais maisto kainas stums aukštyn labiau nei karas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorakas.

    Ekonomistų vertinimu, būtent orų šokas gali pridėti iki 1 procentinio punkto prie maisto infliacijos, o poveikis ryškiausias būna šviežiems produktams. Perdirbti produktai dažniausiai brangsta vėliau, kai į jų savikainą persikelia pabrangusios žaliavos.

    Energija ir trąšos: poveikis atkeliauja su vėlavimu

    Šiemet dalis rinkos baiminosi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose pakels naftos ir trąšų kainas, o tai greitai atsispindės prekybos centruose. Tačiau kainoms nurimus po paliaubų, trumpalaikis spaudimas sumažėjo, nors vėlavimo efektas gali išlikti.

    Energetikos kainos daro įtaką visai maisto grandinei nuo technikos, transporto ir šaldymo iki perdirbimo bei pakuočių. Trąšų kainos dažnai kyla kartu su gamtinių dujų brangimu, tačiau realus poveikis galutinei kainai dažniausiai pasimato tik po kito derliaus, kai ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo ar sėjomainos.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad naftos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų pokyčiai per artimiausius metus galėtų prisidėti maždaug 0,5 procentinio punkto prie euro zonos maisto infliacijos. Vis dėlto, jų vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas dabar yra būtent orai.

    Kodėl infliacija kol kas mažėjo

    Eurostat duomenimis, suderinto vartotojų kainų indekso maisto komponento metinis augimas euro zonoje nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų birželio sumažėjo iki 1,6 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021 metų vidurio.

    Prie lėtėjimo prisidėjo 2025 metų palankesnis grūdų derlius ir žaliavinio pieno perteklius, kuris spaudė žemyn pieno produktų kainas. Taip pat stabilizavosi kai kurių žaliavų, tokių kaip kakava ir kava, kainos po ankstesnių šuolių, o alyvuogių aliejaus kainos Europoje po rekordų taip pat smuko.

    Ilgesnė perspektyva: klimatas kelia kainų riziką

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita didina tiek karščio bangų tikimybę, tiek jų žalą pasėliams, todėl maisto kainos tampa jautresnės orų ekstremumams. Europos Centrinio Banko tyrimuose pabrėžiama, kad temperatūros šokai gali veikti infliaciją iki 12 mėnesių po įvykio.

    ECB analitiniai darbai rodo, jog ateityje panašios karščio bangos, kokios Europoje fiksuotos ankstesniais metais, šylant klimatui galėtų sukelti didesnius derliaus praradimus ir stipresnį spaudimą kainoms. Tai reiškia, kad net ir stabilizavus energijos bei trąšų kainas, orų rizika išlieka pagrindiniu neapibrėžtumu maisto krepšeliui.