CP v2

Blog

  • „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    „Uber“ ruošia 13 mlrd. eurų sandorį: „Delivery Hero“ pritaria, bet dar laukia vienas barjeras

    Vokietijos maisto pristatymo grupė „Delivery Hero“ pranešė palaikanti JAV pavėžėjimo milžinės „Uber“ pasiūlymą ją įsigyti už maždaug 13 mlrd. eurų. Sandoris, jei bus užbaigtas, reikštų vieną didžiausių pastarojo meto susijungimų pasaulinėje pristatymo rinkoje.

    „Uber“ siūlo už „Delivery Hero“ akciją mokėti 41,50 euro grynaisiais ir siekia įgyti kontrolę bendrovėje, kuri veikia daugiau nei 60 rinkų Azijoje, Europoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Įvertinus anksčiau „Uber“ įsigytą dalį, transakcijos vertė įmonių skaičiavimais siekia apie 12 mlrd. eurų.

    Kas pasikeistų „Uber“ mastu?

    Įsigijimas reikšmingai išplėstų „Uber“ pristatymo tinklą tokiose didelėse rinkose kaip Pietų Korėja, Italija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Argentina. Bendrovės teigia, kad po susijungimo „Uber“ mobilumo ir pristatymo paslaugos pasiektų 99 šalis.

    Abi bendrovės nurodo, kad 2025 metais jų bendra prekių ir paslaugų užsakymų vertė, skaičiuojama pagal GMV rodiklį, siekė apie 205,9 mlrd. eurų. Toks mastas „Uber“ suteiktų didesnę derybinę galią su restoranais, prekybininkais ir logistikos partneriais, o rinkoje sustiprintų konsolidacijos tendenciją.

    „Sujungę platformas, galėsime patikimą ir prieinamą pristatymą pasiūlyti dar milijonams žmonių, o prekybininkams ir kurjeriams sukurti daugiau galimybių“, – sakė „Uber“ vadovas Dara Khosrowshahi.

    „Uber“ globali mobilumo ir pristatymo platforma bei bendras įsipareigojimas inovacijoms yra tinkamas pagrindas auginti „Delivery Hero“ stiprybes vietiniame pristatyme ir greitojoje prekyboje“, – sakė „Delivery Hero“ vadovas ir vienas įkūrėjų Niklas Östberg.

    Darbo vietos ir investicijų pažadai Vokietijoje

    „Uber“ įsipareigojo iki mažiausiai 2029 metų nekeisti „Delivery Hero“ darbuotojų struktūros Berlyne. Taip pat paskelbta apie ketinimą iki 2031 metų investuoti 2 mlrd. eurų Vokietijoje, orientuojantis į vietinės komandos stiprinimą, plėtrą visoje šalyje ir autonominių transporto sprendimų diegimą kartu su automobilių pramone.

    Toks pažadų paketas vertinamas kaip bandymas iš anksto sumažinti politinę ir reguliacinę įtampą, kuri dažnai lydi didelius technologijų sektoriaus įsigijimus. Europos institucijos ir nacionaliniai reguliuotojai pastaraisiais metais ypač akylai vertina sandorius, galinčius didinti rinkos koncentraciją, ypač platformų ekonomikoje.

    Kokie dar žingsniai laukia?

    Sandoris neįvyks, jei „Uber“ nesurinks bent 50 proc. plius vienos akcijos ir negaus privalomų reguliuotojų leidimų. „Delivery Hero“ valdyba ir stebėtojų taryba ketina rekomenduoti akcininkams priimti pasiūlymą, tačiau galutinė pozicija bus tvirtinama įvertinus oficialų pasiūlymo dokumentą.

    Didžiausias „Delivery Hero“ akcininkas Prosus įsipareigojo pateikti savo akcijas, o tai „Uber“ suteiktų apie 53 proc. ekonominį interesą. Galutinis sandorio užbaigimas numatomas 2027 metų antrąjį pusmetį.

    Lygiagrečiai „Delivery Hero“ sutiko parduoti verslus 14-oje rinkų, kuriose konkuruoja su „Uber Eats“, Niujorko investicinei įmonei SSW Partners už maždaug 1,4 mlrd. eurų. Šis pardavimas siejamas su pagrindinio įsigijimo užbaigimu ir įprastomis sandorių uždarymo sąlygomis.

    Po pranešimo apie planuojamą įsigijimą „Delivery Hero“ akcijos Frankfurte smuko apie 0,5 proc., ankstyvą popietę prekiaujant ties 37,90 euro. Rinkos dalyviai į tokias naujienas dažnai reaguoja vertindami ne tik kainą, bet ir reguliacinę riziką bei integracijos kaštus.

  • „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    „TSMC“ pelnas šovė 77 proc.: žada dar 87 mlrd. eurų JAV lustų gamykloms

    Taivano bendrovė „TSMC“, didžiausia pasaulyje sutartinė puslaidininkių gamintoja, paskelbė rekordinį 2026 metų antrojo ketvirčio grynąjį pelną. Bendrovė nurodė, kad pelnas per metus išaugo 77 proc., o pagrindiniu augimo varikliu išlieka lustų paklausa DI sistemoms.

    Įmonė pranešė uždirbusi 706,6 mlrd. Taivano dolerių, tai yra apie 19,1 mlrd. eurų grynojo pelno. Pajamos siekė 1,27 trln. Taivano dolerių, arba apie 36,8 mlrd. eurų, ir buvo 36 proc. didesnės nei prieš metus.

    Rezultatai viršijo analitikų lūkesčius: ketvirčio pajamos sudarė apie 36,8 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 34,6 mlrd. eurų. „TSMC“ rezultatai dažnai laikomi viso sektoriaus barometru, nes įmonė gamina pažangius lustus daugeliui didžiųjų dizainerių.

    DI paklausa ir prognozės

    „TSMC“ vadovas Che-Chia Wei teigė, kad DI susijusi paklausa yra itin stipri, o šis ciklas, bendrovės vertinimu, gali išlikti labai intensyvus iki 2029 ar 2030 metų. Dėl to „TSMC“ pakėlė 2026 metų pajamų augimo prognozę iki kiek daugiau nei 40 proc. per metus, anksčiau kalbėta apie daugiau nei 30 proc.

    Pastaraisiais ketvirčiais rinkoje daug diskutuojama apie galimą DI akcijų burbulą, tačiau „TSMC“ skaičiai rodo, kad realus užsakymų portfelis vis dar plečiasi. Įmonės gaminami pažangūs procesoriai ir atminties sprendimai yra būtini duomenų centrams, kurie aptarnauja didelius DI modelius.

    Dar 87 mlrd. eurų JAV

    Kartu su finansiniais rezultatais „TSMC“ paskelbė planuojanti papildomai investuoti apie 87,4 mlrd. eurų į gamybos pajėgumų plėtrą Jungtinėse Valstijose. Šios lėšos būtų pridėtos prie anksčiau įsipareigotų apie 144 mlrd. eurų, skirtų šešioms gamykloms Arizonoje, tad bendra pažadėtų investicijų suma priartėtų prie 231 mlrd. eurų.

    Pasak bendrovės, naujos investicijos turėtų finansuoti dar keturias gamyklas Arizonoje, orientuotas į pažangiausius, 2 nanometrų ir mažesnius, technologinius procesus. Bendrovė pabrėžia, kad plėtra reikalinga siekiant patenkinti ilgalaikę JAV klientų paklausą ir mažinti tiekimo grandinių rizikas.

    Didėja ir kapitalo išlaidos

    „TSMC“ taip pat pakėlė 2026 metų kapitalo išlaidų planą: dabar numatoma investuoti nuo 52,4 iki 55,9 mlrd. eurų, kai anksčiau planuotas 45,4–48,9 mlrd. eurų intervalas. Tokie biudžetai atspindi brangų perėjimą prie vis smulkesnių technologinių procesų, kuriems reikia itin sudėtingos įrangos ir didelio energijos bei vandens infrastruktūros pasirengimo.

    JAV plėtros planai sutampa su Vašingtono pastangomis grąžinti dalį kritinės puslaidininkių gamybos į šalį, ypač po pastarųjų metų tiekimo sutrikimų ir geopolitinių įtampų Azijoje. Rinkai tai signalas, kad kova dėl pažangiausių lustų gamybos pajėgumų persikelia iš vien tik technologijų įmonių lygmens į valstybių strateginių interesų lauką.

  • Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Vėsinimas tampa nauju iššūkiu

    Pastarieji metai Europoje pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, o karščio bangos vis dažniau tampa ne išimtimi, bet norma. Tai tiesiogiai keičia namų ūkių įpročius: kondicionieriai ir kitos vėsinimo priemonės sparčiai didina elektros poreikį.

    Europos Sąjungoje namų ūkių energijos vartojimas patalpų vėsinimui per šešerius metus praktiškai padvigubėjo. Nuo 2018 iki 2024 metų jis išaugo nuo 40 500 iki 80 400 teradžaulių, tai yra 99 proc.

    Kodėl procentai gali klaidinti?

    Skirtingose šalyse augimas buvo labai nevienodas, tačiau procentinius šuolius verta vertinti atsargiai. Ten, kur vėsinimo beveik nebuvo, net nedidelis absoliutus padidėjimas statistikoje virsta milžinišku procentiniu augimu.

    Ryškus pavyzdys yra Austrija: namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui padidėjo nuo 22 teradžaulių 2018 metais iki 253 teradžaulių 2024 metais. Tai reiškia daugiau nei 1 000 proc. augimą, nors bendras kiekis išlieka palyginti nedidelis.

    Tarp ES šalių dideliu šuoliu išsiskyrė ir Čekija, kur augimas siekė 244 proc., o Italijoje – 193 proc. Tai rodo, kad paklausa auga net ir ten, kur kondicionieriai jau seniai įprasti.

    Kur vėsinimas sudaro didžiausią dalį?

    Vertinant, kokią namų ūkių galutinio energijos vartojimo dalį sudaro patalpų vėsinimas, ES vidurkis 2024 metais siekė 0,84 proc., tai yra mažiau nei 1 proc. Vis dėlto kai kuriose šalyse vėsinimas užima reikšmingą vietą bendrose sąnaudose.

    Pirmauja Kipras, kur vėsinimui tenka 16 proc. namų ūkių energijos vartojimo. Dviženklė dalis fiksuojama ir Maltoje, kur ji siekia 15 proc., taip pat Albanijoje – 13,4 proc.

    Graikijoje vėsinimui tenka 7,4 proc., o Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje šis rodiklis viršija 2 proc. Tokia geografija atspindi klimato skirtumus ir didesnę karščio bangų riziką pietuose.

    Italija sunaudoja trečdalį ES vėsinimo energijos

    Pagal absoliutų suvartojimą ES lyderė yra Italija, kur 2024 metais namų ūkiai vėsinimui sunaudojo 26 300 teradžaulių. Tai sudaro 32,7 proc. viso ES vėsinimui skirto energijos kiekio.

    Antrą vietą užima Ispanija: jos dalis ES mastu siekia 17,8 proc., o suvartojimas – 14 300 teradžaulių. Į skaičiavimus įtraukus šalis kandidates, tarp didžiausių vartotojų pagal absoliučius skaičius išsiskiria ir Turkija – 13 600 teradžaulių.

    Didėjantis vėsinimo poreikis jau persikelia į elektros rinką: karščio bangomis piko valandomis auga paklausa ir didėja kainų svyravimai. Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys brangimo periodai gali atsispindėti ir galutinėse vartotojų sąskaitose.

  • EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    EPPO smūgis Graikijai: kaltinimai 4 parlamentarams dėl ES žemės ūkio paramos klastojimo

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose pareiškė kaltinimus 22 įtariamiesiems, tarp jų – keturiems šiuo metu dirbantiems Graikijos parlamento nariams. Tyrimas siejamas su įtariama organizuota schema, kuri, prokurorų vertinimu, galėjo iškraipyti ES žemės ūkio paramos skyrimą.

    Kartu EPPO pranešė, kad bylų prieš dar septynis einančius pareigas parlamento narius atsisakyta dėl nepakankamų įrodymų. Dėl kitų asmenų, įskaitant buvusius parlamentarų mandatus turėjusius politikus, procesiniai veiksmai tęsiami.

    Imunitetas ir 2021 metų epizodai

    Byla susijusi su veiksmais, kurie, EPPO duomenimis, buvo atlikti 2021 metais ir apima žemės ūkio subsidijų administravimą. Europos prokuratūra pabrėžė, kad tyrime vertinama tiek kaltinanti, tiek asmenis galinti išteisinti informacija.

    Graikijos parlamentas 2026 metų balandžio 24 dieną pritarė prašymui panaikinti 11 einančių pareigas parlamentarų teisinį imunitetą. Tai sudarė sąlygas EPPO tęsti tyrimą dėl galimų nusikalstamų veikų, susijusių su ES biudžeto lėšomis.

    Kas, prokurorų teigimu, buvo daroma?

    EPPO tyrimas siejamas su valstybės agentūra OPEKEPE, kuri Graikijoje administruoja dalį ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išmokų. Prokurorai nurodo aptikę pasikartojančius galimos korupcijos modelius, galėjusius paveikti patikrų ir administracinių sprendimų rezultatus.

    Tarp minimų veikų – neteisėtas kišimasis į procedūras ir patikras, duomenų koregavimas po privalomų patikrų, bandymai daryti įtaką patikroms vietoje, patikrų išvadų slėpimas ar jų iškraipymas, taip pat neteisingų patvirtinimų teikimas.

    Kaltinimai pareigūnams ir parlamentarams

    EPPO skelbia, kad kaltinimai pateikti ir buvusiems OPEKEPE vadovams. Tarp jų – buvęs agentūros prezidentas, buvęs generalinis direktorius, atsakingas už tiesiogines išmokas, taip pat du buvę regionų vadovai, kurių veiksmuose įžvelgiamas piktnaudžiavimas patikėtomis funkcijomis ir neteisėtas ES lėšų administravimas.

    Keturi parlamentarai, kaip nurodo EPPO, kaltinami kurstymu daryti pažeidimus: trys – kurstymu piktnaudžiauti pasitikėjimu, o vienas – kurstymu neteisėtai valdyti ES lėšas, taip pat kurstymu teikti melagingus patvirtinimus ir bandymu sukčiauti kompiuteriu.

    Tarp kitų kaltinamųjų minima politinio biuro darbuotojas, buvusio ministro aplinkos asmuo, veterinaras, dirbęs kaip viešasis tarnautojas, taip pat dalis paramos gavėjų. Jiems inkriminuojamos tokios veikos kaip subsidijų sukčiavimas, bandymas sukčiauti kompiuteriu, melagingų duomenų pateikimas viešuosiuose dokumentuose ir kurstymas.

    Jei kaltė būtų įrodyta, daliai kaltinamųjų gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų, taip pat finansinės sankcijos pagal Graikijos teisę. EPPO pridūrė, kad lygiagrečiai atliekami ir kiti tyrimai dėl galimų veikų kitais metais, tačiau detales kol kas riboja, kad nepakenktų vykstantiems procesams.

  • Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Paroda, aprėpianti 7 dešimtmečius

    Budapešto rotušės Naujojoje galerijoje pristatoma György Kemény retrospektyva, apžvelgianti daugiau nei septynis dešimtmečius trunkančią kūrybą. Ekspozicija pristatoma kaip išsamus žvilgsnis į menininko kelią nuo plakatų ir poparto iki vėlyvųjų skaitmeninių abstrakcijų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai vienas retesnių atvejų, kai vienoje erdvėje sujungiami skirtingų laikotarpių darbai: tapybos reprodukcijos, plakatai, piešiniai, skaitmeniniai kūriniai ir skulptūros. Tokia apimtis leidžia sekti, kaip keitėsi Kemény vizualinė kalba ir temos.

    Plakatai, pakeitę Budapešto veidą

    Kemény dešimtmečiais kūrė plakatus, kurie tapo atpažįstama Budapešto gatvių vizualinio identiteto dalimi. Parodoje akcentuojama jo nuostata plakatą laikyti ne vien taikomąja grafika, o savarankišku meno kūriniu.

    Pasak kuratorių, būtent plakatuose ryškiausiai matomas menininko gebėjimas sujungti ironiją, žaismę ir aiškią, įtaigią kompoziciją. Tai artima šiuolaikinėms vizualinės komunikacijos tendencijoms, kai grafika vis dažniau vertinama kaip kultūros, o ne tik reklamos reiškinys.

    Lūžis Paryžiuje ir poparto įtaka

    Vienu svarbiausių karjeros posūkių įvardijama 1963 metais įvykusi kelionė į Paryžių, kur menininkas susidūrė su amerikietišku popartu ir Maxo Ernsto koliažų tradicija. Šių įtakų pagrindu gimę kūriniai vėliau tapo vienais ikoniškiausių Vengrijos poparto istorijoje.

    Ekspozicijoje taip pat atkuriamas tikro dydžio secco sienų tapybos darbas, buvęs Ferenc Kőszeg buto tarnaitės kambaryje. Šis kūrinys pristatomas kaip vienas embleminių laikotarpio ženklų, padedantis suprasti poparto skverbimąsi į privačias erdves ir kasdienybės estetiką.

    „Kemény meninė laikysena pasižymi tiesumu, atvirumu, neformalumu, humoru ir žaismingumu“, – sakė meno istorikas Dávid Fehér.

    Paroda išryškina ir vėlesnius stiliaus virsmus: spalvingą poparto etapą pakeitė juodai balti siurrealistiniai piešiniai, vėliau atsirado ekspresyvūs flomasterio ir kreidos darbai. Nuo 2000-ųjų menininko kūryboje vis svarbesnės tapo skaitmeninės technologijos, o skaitmeninis menas įsitvirtino kaip pagrindinis įrankis.

    Kemény kūrė ir Budapešto festivalio orkestro vizualinį identitetą, taip pat 1990-aisiais vykusių Budapešto meno ekspozicijų grafinę kryptį. Jo darbų yra Vengrijos nacionalinės galerijos, Ludwig muziejaus bei Walker meno centro Mineapolyje kolekcijose, o retrospektyva veiks iki rugpjūčio 31 dienos.

  • Micko Jaggerio grimasos po Anglijos pralaimėjimo sprogdina internetą: gimė naujas memas

    Micko Jaggerio grimasos po Anglijos pralaimėjimo sprogdina internetą: gimė naujas memas

    Grimasos, tapusios interneto hitu

    „The Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris atsidūrė socialinių tinklų dėmesio centre po to, kai per 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato pusfinalį jo reakciją užfiksavo kameros. Muzikantas stebėjo rungtynes, kuriose Anglija 1:2 nusileido Argentinai.

    Įraše, kuris greitai išplito internete, matyti, kaip Jaggeris po Argentinos išlyginamojo įvarčio papurto galvą ir akivaizdžiai nusivilia. Būtent ši akimirka virto šablonu juokeliams ir memams, kuriuos dalijosi tiek futbolo sirgaliai, tiek muzikos gerbėjai.

    Sirgaliai kalba apie prakeiksmą

    Dalį internautų labiausiai pralinksmino ne pats epizodas, o seniai sklandanti „teorija“, kad Jaggerio apsilankymai svarbiose rungtynėse esą komandai neatneša sėkmės. Socialiniuose tinkluose vėl prisimintos ir ankstesnės situacijos, kai jis buvo tribūnose per Anglijos nesėkmes.

    Tarp minimų pavyzdžių – 2018 metų pasaulio čempionato pusfinalis, kuriame Anglija pralaimėjo Kroatijai, ir 2010 metų čempionato rungtynės, kai Anglija skaudžiai nusileido Vokietijai. Vis dėlto tokias kalbas patys sirgaliai dažniausiai pateikia kaip humorą, o ne rimtą prietarą.

    Kodėl tokie vaizdai taip greitai išplinta?

    Ekspertai ne kartą yra pastebėję, kad sporto transliacijos nuolat kuria memų medžiagą, nes kameros fiksuoja autentiškas emocijas realiu laiku. Žinomi veidai, ypač muzikos ar kino žvaigždės tribūnose, dažnai tampa papildomu pasakojimo sluoksniu, kurį internetas lengvai paverčia nauja „istorija“.

    Tokie fragmentai socialiniuose tinkluose plinta dėl paprastos priežasties: trumpas vaizdas aiškiai perteikia emociją ir tinka įvairioms situacijoms, todėl jį lengva pritaikyti. Dėl to vienas galvos papurtymas per kelias valandas gali tapti universaliu nusivylimo simboliu.

    Kas toliau laukia komandų?

    Po pralaimėjimo Anglija prarado galimybę kovoti dėl titulo, o turnyre tęsėsi kova dėl medalių ir finalo. Argentinai ši pergalė atvėrė kelią į lemiamas rungtynes, o sirgaliai socialiniuose tinkluose jau svarstė ne tik sporto baigtį, bet ir tai, kur kitą kartą pasirodys Jaggeris.

    Tuo pat metu „The Rolling Stones“ tęsė dėmesio sulaukiantį etapą: grupė neseniai pristatė naują albumą, o bet koks viešas Micko Jaggerio pasirodymas papildomai kaitina susidomėjimą. Šįkart, regis, pakako kelių sekundžių stadione, kad internetas gautų dar vieną ryškų kadrą.

  • Ne katė ir ne šuo: biologas paaiškino, kodėl gandro negalima prisijaukinti ir kaip padėti teisingai

    Žmonės vis dažniau bando padėti sužeistiems ar nuo būrio atsilikusiems gandrams, tačiau biologai perspėja: pernelyg artimas ryšys su laukiniu paukščiu gali jam pakenkti labiau nei trumpalaikė trauma. Ilgai laikomas šalia žmogaus gandras pradeda sieti maistą ir saugumą ne su gamta, o su žmonėmis.

    Tai reiškia, kad vėliau paleistas paukštis gali nebesugebėti savarankiškai susirasti maisto, prarasti atsargumą ir tapti lengvu grobiu plėšrūnams. Be to, pripratusiam prie žmogaus gandrui dažnai sunkiau įsilieti į būrį, susirasti porą ir sėkmingai perėti.

    „Gandrą galima pašerti ir padėti atsigauti, bet negalima jo paversti naminiu augintiniu: kuo mažiau artimo kontakto, tuo didesnė tikimybė, kad jis grįš į laukinę gamtą“, – sakė biologas Ivanas Rusevas.

    Specialistai pabrėžia, kad trumpalaikė globa kartais būtina, pavyzdžiui, kai paukštis sužeistas po audros, krušos ar susidūrimo su kliūtimi. Tačiau tikslas turėtų būti ne pripratinti prie žmogaus, o sudaryti sąlygas atgauti jėgas ir grįžti į natūralią aplinką, kurioje yra tinkamos buveinės ir pakankamai maisto.

    Klaida, kurią žmonės daro dažniausiai, yra bandymas „prisijaukinti“ gandrą: glaustymas, nuolatinis buvimas šalia, maitinimas iš rankų ir laikymas kieme kaip augintinio. Taip paukštis išmoksta sekti žmogų, o ne ieškoti maisto pievose, šlapiuose laukuose ar vandens telkinių pakraščiuose.

    Jei gandras atrodo sužeistas, vangus, negali pakilti ar turi akivaizdžių traumų, pirmiausia reikėtų kreiptis į laukinių gyvūnų globos ar reabilitacijos specialistus. Praktikoje pagalbos dažnai suteikia ir veterinarai, dirbantys su laukiniais gyvūnais, taip pat zoologijos sodai ar regioniniai gyvūnų globos centrai.

    Kol laukiama specialistų, svarbiausia sumažinti stresą: laikyti paukštį ramioje, uždengtoje vietoje, saugant nuo šunų, kačių ir smalsuolių. Maistą ar vandenį reikėtų duoti tik tada, jei tai rekomenduoja specialistai, nes netinkamas šėrimas gali pabloginti būklę.

    Biologai pabrėžia, kad paleidimas „bet kur“ gali būti lemtingas, jei paukštis priprato prie žmogaus arba aplink nėra kitų gandrų. Geriausia, kai paleidžiama vietovėje, kur yra tinkamų šlapynių, maitinimosi vietų ir netoliese pastebimi kiti gandrai ar aktyvūs lizdai.

    Jei gandras ilgą laiką laikytas prie namų, nuolat grįžta į kiemą ir seka žmones tarsi šuniukas, tai ženklas, kad savarankiškumo įgūdžiai prarasti. Tokiais atvejais paukščiui gali prireikti ilgalaikės priežiūros specializuotame centre, o kartais vienintelė reali išeitis yra gyvenimas zoologijos sode ar reabilitacijos įstaigoje.

    Gandrai migruodami naudojasi šilto oro srautais, todėl prastomis oro sąlygomis gali užtrukti pakeliui, ilsėtis laukuose ar ilgesnį laiką būti vienoje vietoje. Tai ne visada reiškia, kad paukštis bejėgis, tačiau akivaizdžios traumos, nusilpimas ar negalėjimas skristi yra signalai, kad reikia profesionalios pagalbos.

    Specialistai primena, kad net ir sužeistas gandras, gavęs tinkamą pagalbą, dažnai gali sėkmingai adaptuotis. O jei paukštis praranda galimybę skristi, jo gyvenimas laisvėje paprastai nebeįmanomas, tačiau tinkamose įstaigose jis dar gali gyventi, sudaryti porą ir susilaukti jauniklių.

  • Kodėl katės laižo viena kitą: mokslininkai paaiškino, kada tai draugystė, o kada įtampa

    Katės tarpusavyje besilaižančios dažnai atrodo kaip akivaizdus draugystės ženklas, tačiau naujesni gyvūnų elgsenos tyrimai rodo sudėtingesnį vaizdą. Toks elgesys gali būti ir socialinis ryšys, ir praktinė higiena, o kartais net subtilus būdas kontroliuoti situaciją.

    Gyvūnų elgsenos tyrėja iš Gento universiteto (Belgija) Morgan Van Belle su komanda analizavo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos 106 katės iš 53 namų ūkių. Vertinti keli signalų rinkiniai: tarpusavio bendravimas, kūno laikysena ir judesiai, ausų padėtis bei uodegos judesiai.

    Tyrime pastebėta, kad didžioji dalis tarpusavio laižymo tenka galvai ir kaklui, tai yra vietoms, kurias katei pačiai pasiekti sunkiau. Dėl to mokslininkai tokį elgesį sieja su praktine funkcija: padėti vienai kitai prižiūrėti kailį ir pašalinti nešvarumus.

    Tačiau reikšminga dalis epizodų buvo susijusi ir su ausimis, o tai neretai lydėjo aiškūs diskomforto ženklai. Kai kurios katės, kurias laižė, atlošdavo ausis, kraty­davo galvą ar bandydavo pasitraukti, tokie signalai dažnai rodo dirginimą ar įtampą.

    Vaizdo medžiagoje pasitaikė atvejų, kai laižoma katė ne tik vengė kontakto, bet ir atsakė kandimu ar staigiu judesiu. Tyrėjai tai aiškina kaip galimą situaciją, kai laižymas naudojamas ne vien rūpinimuisi, o fiziniam kontaktui primesti arba hierarchijai parodyti.

    Ypač iškalbinga, kai viena katė nuosekliai laižo, o kita neatsako tuo pačiu ir demonstruoja uždarą kūno kalbą. Tokiu atveju tai gali būti ne abipusė draugystė, o vienpusis bandymas valdyti bendravimo taisykles.

    Nepaisant dviprasmiškų situacijų, tyrimas fiksavo ir aiškius artumo požymius: dalyje namų ūkių katės dažniau elgėsi kooperatyviai, ilsėjosi šalia, rodė mažiau įtampos signalų ir tarpusavio laižymas atrodė labiau abipusis. Tai leidžia manyti, kad kai kurioms poroms laižymas iš tiesų yra socialinio prisirišimo dalis.

    Pasak tyrėjų, svarbiausia ne pats veiksmas, o kontekstas ir kūno kalba. Jei katė atsipalaidavusi, išlieka rami, o laižymas yra abipusis, tikimybė, kad tai draugiškas ryšys, didesnė.

    „Katės konfliktus dažnai sprendžia labai subtiliai, o jų elgsena rodo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti“, – sakė Morgan Van Belle.

    Tyrėja yra pasakojusi, kad idėja analizuoti šį elgesį kilo stebint namų kates: ginčas dėl patogios vietos poilsiui kartais baigdavosi ne kova, o staigiu vienos katės bandymu pradėti laižyti kitą. Tai primena, kad iš pažiūros švelnus gestas ne visada turi vienareikšmę prasmę.

  • Avių bandos po saulės elektrinėmis: Masačusetse žolę pjauna „saulės ganymas“, o ne technika

    JAV Masačusetso valstijoje saulės elektrinių operatoriai vis dažniau pasitelkia avių bandas, kad šios nuėstų žolę ir piktžoles po fotovoltiniais moduliais. Toks sprendimas padeda prižiūrėti teritoriją ten, kur technikai sudėtinga manevruoti tarp atramų, o herbicidų naudoti nesinori.

    Praktinė problema paprasta: augalija po saulės panelėmis auga sparčiai, o įprastos žoliapjovės ar traktoriukai ne visur telpa ir gali pažeisti laidus ar kitą infrastruktūrą. Remontas tokiais atvejais brangus, o elektrinės dalis gali būti laikinai stabdoma, todėl prarandama gamyba.

    Be to, saulės moduliai sukuria kitokį mikroklimatą: šešėlis mažina dirvos išdžiūvimą, todėl drėgmė išsilaiko ilgiau. Dėl to žolė ir piktžolės po konstrukcijomis kai kur auga net intensyviau nei atvirose vietose, ypač šiltesniais sezonais.

    Šį iššūkį sprendžia vadinamasis saulės ganymas, kai avys ganomos saulės elektrinių teritorijoje. Jos lengvai juda tarp konstrukcijų, gali pasiekti sunkiau prieinamas vietas ir natūraliai palaiko žolę tokiame aukštyje, kuris netrukdo įrangai ir sumažina užžėlimo riziką.

    Saulės ganymas dažnai įvardijamas kaip agrofotovoltikos kryptis, kai žemės naudojimas derinamas su atsinaujinančios energijos gamyba. Tokiu būdu ta pati teritorija vienu metu kuria dvi vertes: gamina elektrą ir išlieka naudinga žemės ūkiui.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: gyvulių ganymas gali mažinti teritorijų priežiūros sąnaudas, triukšmą ir iškastinio kuro poreikį, jei kitu atveju būtų naudojama benzininė technika. Tuo pačiu ūkininkai gauna papildomas ganyklas, o saulės parkų savininkai gali sudaryti ilgalaikes teritorijos priežiūros sutartis.

    „Iš pradžių gyvuliai prie saulės modulių traukė vien dėl pavėsio, bet vėliau paaiškėjo, kad jie puikiai atlieka ir žolės priežiūros darbą“, – teigiama publikacijoje, aprašiusioje šios praktikos plitimą.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją energetikoje: ieškoma sprendimų, kurie mažintų eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikytų mažesnį poveikį aplinkai. Augant saulės elektrinių parkų skaičiui, teritorijos priežiūra tampa vis didesne biudžeto eilute, todėl natūralūs metodai sulaukia daugiau dėmesio.

  • Saulės elektrinėse nustojo pjauti žolę: per 5 metus sugrįžo žiedai ir vietinių bičių šuolis

    Įprastai po saulės baterijų moduliais pilamas žvyras arba nuolat trumpinama žolė, kad teritorija atrodytų tvarkingai ir būtų paprasčiau prižiūrėti infrastruktūrą. Tačiau toks sprendimas menkai prisideda prie biologinės įvairovės ir dažnai palieka skurdžią, vabzdžiams nepalankią aplinką.

    Pietų Minesotoje JAV dviejų didelių saulės elektrinių teritorijose 2018 metų pradžioje pasirinktas kitoks kelias: žolė nustojo būti reguliariai pjaunama, o plotai pradėti sėti vietinėmis žydinčiomis rūšimis. Tikslas buvo paprastas ir pamatuojamas: sukurti buveines vabzdžiams apdulkintojams, ypač vietinėms bitėms.

    Saulės elektrinės dažnai statomos intensyviai naudotuose žemės ūkio plotuose, kurie daugelį metų buvo arti, purkšti herbicidais ir praradę natūralius augalų bei vabzdžių „kampelius“. Įrengus modulius arimas paprastai nutraukiamas, tačiau žemė neretai paliekama kaip sterilus žolynas arba uždengiama žvyru.

    Minesotos atvejis prasidėjo panašiai, bet prieš pirmą pilnavertį sezoną teritorijos buvo paruoštos ir apsėtos vietinėmis žolėmis bei žydinčiais augalais. Vėliau ten ėmė vyrauti natūralesnis režimas: mažiau pjovimo ir daugiau sąlygų augalams subręsti bei pražysti.

    Tokių pokyčių poveikį nuo 2018 metų iki 2022 metų rugpjūčio stebėjo Argono nacionalinės laboratorijos ir Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos mokslininkai. Jie periodiškai fiksavo augalų ir vabzdžių įvairovę bei bendrą gausą, vertino, kaip kinta buveinės kokybė.

    Pirmaisiais metais žiedų buvo nedaug, o vabzdžių gausa atrodė kukli, tačiau kas vasarą situacija keitėsi. Tyrėjai fiksavo ryškų žydinčių augalų rūšių pagausėjimą, o kartu augo ir vabzdžių įvairovė bei bendras jų kiekis.

    Per stebėjimo laikotarpį bendras vabzdžių skaičius išaugo tris kartus, o vietinių bičių gausa padidėjo apie 20 kartų. Tarp dažniausiai sutinkamų grupių buvo vabalai, musės ir kandys, tačiau būtent vietinės bitės tapo svarbiausiu rodikliu, parodančiu, kad buveinė tapo tinkama apdulkintojams.

    Pastebėta ir platesnė nauda: apdulkintojai, įsikūrę saulės elektrinių plotuose, lankė ir šalia augančias kultūras, įskaitant sojų žiedus gretimuose laukuose. Tai reiškia, kad tokios „apželdintos“ saulės elektrinės gali tapti ne tik energetikos, bet ir žemės ūkio ekosistemų dalimi.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie vadinamąją saulės energetikos ir biologinės įvairovės dermę, kai infrastruktūra planuojama taip, kad mažintų neigiamą poveikį gamtai. Minesotos pavyzdys rodo, kad palyginti paprastas teritorijos tvarkymo pakeitimas, mažiau pjauti ir sėti vietines žydinčias rūšis, gali duoti apčiuopiamų rezultatų per kelerius metus.

    Tokie sprendimai ypač aktualūs regionuose, kur apdulkintojų populiacijos patiria spaudimą dėl buveinių nykimo, pesticidų ir monokultūrų plėtros. Nors kiekvienai vietovei reikia atskiro plano, tyrimas signalizuoja, kad saulės elektrinių plotai gali tapti realia galimybe atkurti dalį prarastų buveinių, jei priežiūra ir apželdinimas parenkami atsakingai.