Blog

Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad artimesnis susitarimas su Europos Sąjunga dėl gyvūnų ir augalų sveikatos taisyklių galėtų sumažinti prekybos trintį ir padėti stabdyti maisto kainų augimą. Tačiau dalis maisto ir gėrimų sektoriaus atstovų į šiuos pažadus žiūri skeptiškai, pabrėždami, kad realus poveikis kainoms greičiausiai bus menkas.

Premjeras Keiras Starmeris viešai argumentuoja, kad suderinus Jungtinės Karalystės reikalavimus su ES sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis (SPS) taisyklėmis, įmonėms sumažėtų administracinė našta, o tai ilgainiui galėtų atsispindėti lentynose. Vis dėlto verslas primena, kad maisto kainas labiausiai veikia energija, darbo sąnaudos, logistika ir geopolitiniai sukrėtimai, o ne vien pasienio procedūros.

Kodėl įmonės nemato greitų sutaupymų

Šviežių produktų tiekimo grandinę vienijantis Fresh Produce Consortium (FPC) kritikuoja tai, kad vyriausybė kaip pagrindinį pavyzdį dažnai mini vaisius ir daržoves. Konsorciumo teigimu, didelė dalis ES kilmės šviežių vaisių ir daržovių Jungtinėje Karalystėje šiuo metu ir taip nėra apmokestinami papildomomis patikromis, todėl „sutaupyti“ tiesiog nėra iš ko.

FPC taip pat perspėja apie galimą šalutinį efektą: jei Jungtinė Karalystė plačiai perimtų ES SPS režimą, tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus ne ES importui. Tokiu atveju, anot sektoriaus atstovų, didėtų patikrų apimtis, dokumentacijos kiekis ir vėlavimų rizika uostuose, o papildomos sąnaudos galiausiai virstų didesnėmis kainomis vartotojams.

FPC vertinimu, griežtesnė kontrolė ne ES produktams galėtų paliesti kasdienius pirkinius, įskaitant marokietiškus agurkus, indiškus mangus, Pietų Afrikos citrusus ar JAV saldžiąsias bulves. Konsorciumas skaičiuoja, kad tiekimo grandinei tai galėtų kainuoti apie 470 000 000 eurų.

„Vyriausybė skelbia antraštes, kurios geriausiu atveju yra klaidinančios, o blogiausiu atveju akivaizdžiai neteisingos“, – sakė Fresh Produce Consortium vadovas Nigelis Jenney.

Rizika ūkiams ir gamintojams

Susirūpinimą reiškia ir žemės ūkio bei perdirbimo sektorius. Augalų mokslo pramonę atstovaujanti „CropLife“ įspėja, kad vien pesticidų reguliavimo suderinimas su ES gali brangiai kainuoti vietos ūkininkams, nes dalis Jungtinėje Karalystėje naudojamų priemonių ES jau yra ribojamos ar uždraustos.

„CropLife“ skaičiavimu, pirmaisiais metais ūkininkų pelnas galėtų sumažėti maždaug 950 000 000 eurų, o tokie pokyčiai ilgainiui keltų spaudimą maisto kainoms. Ši pozicija grindžiama prielaida, kad mažėjant leistinų augalų apsaugos priemonių pasirinkimui, krinta derlingumas arba auga gamybos savikaina.

Maisto ir gėrimų gamintojus vienijanti Food and Drink Federation (FDF) ragina politikus aiškiau įvardyti, kad kalbama ne apie siaurą „prekybos palengvinimą“, o apie platesnius vidaus teisės pokyčius. Federacija teigia identifikavusi gerokai daugiau teisės aktų, kurie realiai patektų į suderinimo apimtį, nei skelbia vyriausybė, todėl įmonėms svarbus pasirengimo laikas ir pereinamieji laikotarpiai.

„Tai nėra tradicinis prekybos susitarimas. Iš esmės tai yra mūsų vidaus teisės pakeitimas, todėl visos maisto įmonės turi suprasti, kas artėja“, – sakė FDF vyriausioji mokslininkė Kate Halliwell.

Kaip pavyzdį FDF mini pusryčių dribsnius ar kitus ilgiau galiojančius produktus, kurių gamybai naudojami vietoje užauginti grūdai. Jei sėjai ir auginimui taikomos taisyklės keistųsi dabar, o derlius į rinką patektų vėliau, verslui svarbu iš anksto žinoti reikalavimus, kad nereikėtų nurašyti atsargų ar keisti tiekimo sutarčių.

Kainas labiau stumia karas ir energija

Net ir palankiai susitarimą vertinantys mažmenininkai ragina nepervertinti kainų efekto. British Retail Consortium atstovas Andrew Opie pabrėžia, kad didžioji dalis maisto Jungtinėje Karalystėje užauginama ar pagaminama vietoje, tad pasienio procedūrų supaprastinimas gali būti naudingas tiekimo patikimumui, bet kainoms poveikis veikiausiai bus vos pastebimas.

Tuo pat metu vyriausybė akcentuoja, kad SPS susitarimas leistų atsisakyti dalies sertifikatų ir patikrų mokesčių, taip pat sumažintų administracinę naštą vežėjams ir eksportuotojams. Skaičiuojama, kad įmonės patiria išlaidas dėl eksporto sveikatos sertifikatų, fitosanitarinių dokumentų, patikrų ir ėminių paėmimo, o jų suma per didesnius srautus virsta reikšminga biurokratine našta.

Vis dėlto gamintojai primena, kad šiuo metu kainas labiausiai veikia geopolitika. Jungtinės Karalystės statistikos duomenys rodo, kad 2026 metais kovą metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o maisto ir gėrimų infliacija sudarė 3,7 proc., prie to prisidėjus Irano karo sukeltam šokui energijos rinkose.

FDF prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos maisto infliacija gali pasiekti bent 9 proc., o pagrindinės priežastys būtų energijos kainų šuoliai ir tiekimo grandinių sutrikimai. Federacija ragina svarstyti ribotos trukmės energetinės paramos mechanizmą maisto ir gėrimų gamintojams, kad kainų spaudimas greičiau neatsidurtų vartotojų krepšelyje.

„Vyriausybė gali veikti ir ji girdi mūsų susirūpinimą. Tačiau mane neramina skubos stoka. Kai infliacija jau būna maisto kainose, būna per vėlu“, – sakė FDF vadovė Karen Betts.

Vyriausybė teigia siekianti, kad susitarimas galėtų startuoti 2027 metų viduryje, o atskiriems sektoriams svarstomi pereinamieji sprendimai. Verslas savo ruožtu pabrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti vertinami ne tik per prekybos su ES prizmę, bet ir per platesnį poveikį importui iš kitų regionų, ūkių konkurencingumui ir kainų stabilumui.

Šaltiniai:
– https://www.ons.gov.uk/economy/inflationandpriceindices/bulletins/consumerpriceinflation/march2026
– https://www.fdf.org.uk/fdf/news-media/press-releases/2026/fdf-revises-food-inflation-forecast-to-at-least-9-by-the-end-of-2026/
– https://www.fpcfreshtalkdaily.co.uk/post/where-are-the-savings-fpc-chief-challenges-government-s-eu-reset-narrative

Prancūzijos raginimai į praėjusių metų ES ir JAV prekybos susitarimą įtraukti papildomas saugikles kol kas nesulaukia reikiamos paramos Taryboje. Diplomatų teigimu, Vokietijos telkiama valstybių dauguma siekia išlaikyti pirminę susitarimo konstrukciją ir į derybas su Europos Parlamentu eiti su minimaliais pakeitimais.

Artimiausias derybų etapas numatytas gegužės 6 dieną, kai bus tęsiamos institucijų derybos tarp Tarybos ir Europos Parlamento. Parlamentas, panašiai kaip ir Prancūzija, siūlo susitarimą papildyti sąlygomis, kurios, jų vertinimu, geriau atspindėtų pasikeitusią geopolitinę ir prekybos aplinką.

Kokius saugiklius siūlo Parlamentas

Tarp svarstomų idėjų yra vadinamoji įsigaliojimo sąlyga, kuri ES muitų mažinimą JAV pramonės prekėms susietų su JAV tarifų tam tikroms plieno išvestinėms prekėms mažinimu. Taip pat siūloma galiojimo pabaigos data, pagal kurią susitarimas nustoja galioti 2028 metų kovo 31 dieną, jei iki tol nebūtų pasiektas naujas susitarimas.

Dar viena priemonė būtų avarinis stabdis, leidžiantis automatiškai sustabdyti susitarimą, jei JAV veiksmai sukeltų grėsmę Europos teritoriniam integralumui ar kitoms esminėms saugumo prielaidoms. Šie siūlymai skirti padidinti ES svertus ir sumažinti riziką, kad prekybos nuolaidos būtų taikomos negaunant adekvačių atsakomųjų veiksmų.

Kas Taryboje priešinasi pakeitimams

Su griežtesne Europos Parlamento linija, anot šaltinių, nesutinka Vokietija ir ją palaikančios valstybės, tarp kurių minimos Italija, Nyderlandai, Graikija, Švedija, Danija, Airija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šios šalys argumentuoja, kad papildomos sąlygos gali pakenkti prognozuojamumui ir suteikti Vašingtonui pagrindą abejoti pačiu susitarimu.

Komisijos pozicija taip pat orientuota į susitarimo ratifikavimą be perteklinių naujų reikalavimų. Už prekybos politiką atsakingas komisaras Marošas Šefčovičius viešai signalizavo, kad pernelyg išplėsti reikalavimai gali apsunkinti procesą, nes derybinė logika paprasta: sutarta, vadinasi, reikia įgyvendinti.

„Susitarimas yra susitarimas“, – sakė už prekybos politiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius.

„Tikiuosi, kad derybų rezultatas pripažins, jog susitarimas yra susitarimas“, – sakė JAV ambasadorius ES Andrew Puzder.

Prancūzijos argumentas ir pasikeitęs kontekstas

Prancūzija, artimesnė Europos Parlamento pozicijai, remia tiek įsigaliojimo sąlygą, tiek galiojimo ribą ir tvirtina, kad nuo tada, kai Taryba patvirtino savo derybinį mandatą, aplinkybės pasikeitė. Viena iš priežasčių yra JAV vidaus teisinių ir politinių procesų įtaka tarifų režimui, kuris, ES vertinimu, tapo mažiau nuspėjamas.

Papildomą neapibrėžtumą kelia tai, kad dabartinis JAV tarifų režimas, apie kurį kalbama derybose, turėtų baigtis liepą, o vėlesni sprendimai gali būti siejami su tyrimais pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Tai reiškia, kad net ir ratifikavus susitarimą ES gali tekti greitai prisitaikyti prie naujų JAV prekybos priemonių.

Tuo pat metu ES viduje matyti niuansai: pavyzdžiui, Ispanija, anot diplomatinių šaltinių, palankiai žiūri į galiojimo pabaigos idėją, tačiau norėtų vėlesnės datos ir nepalaiko kitų saugiklių. Tokie skirtumai gali tapti kompromiso pagrindu, bet kol kas Prancūzijai sunku suburti blokuojančią mažumą.

„Neturėtume sudaryti JAV įspūdžio, kad iš esmės kvestionuojame patį susitarimą“, – sakė vienas deryboms artimas ES diplomatas.

Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange’as tuo tarpu akcentuoja, kad vieningos linijos Taryboje nebuvimas atveria erdvės korekcijoms. Tai signalizuoja, jog galutinis tekstas gali atsidurti tarp dviejų polių: Tarybos noro išlaikyti stabilumą ir Parlamento pastangų įrašyti aiškius apsauginius mechanizmus.

„Nėra vieningo fronto, todėl yra erdvės deryboms“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Berndas Lange’as.

Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus, ar pavyks rasti kompromisą, kuris leistų greitai ratifikuoti susitarimą ir kartu suteiktų politinių garantijų dėl jo stabdymo ar peržiūros, jei JAV tarifų politika vėl staigiai pasikeistų. Iki tol ES sostinės ir Parlamentas balansuoja tarp ekonominio pragmatizmo ir siekio apsidrausti nuo rizikų, kurios, pastarųjų metų patirtimi, gali materializuotis labai greitai.

Šaltiniai:

– https://www.politico.eu/article/eu-parliament-backs-us-trade-deal-with-strings-attached/

– https://policy.trade.ec.europa.eu/news/joint-statement-united-states-european-union-framework-agreement-reciprocal-fair-and-balanced-trade-2025-08-21_en

Euro zonos ekonomikoje ryškėja stagfliacijos požymiai: augimas stringa, o kainų spaudimas stiprėja. Naujausi verslo apklausų duomenys rodo, kad balandį privatusis sektorius netikėtai grįžo į smukimą.

S&P Global sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį krito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Riba ties 50 punktų laikoma skiriamąja: žemiau jos aktyvumas vertinamas kaip mažėjantis.

Šis posūkis ypač svarbus todėl, kad prieš tai privatusis sektorius augo 15 mėnesių iš eilės. Analitikai tikėjosi, kad rodiklis išliks virš 50 punktų, tačiau apklausa parodė ryškesnį sulėtėjimą, nei manyta.

Kainos kyla, aktyvumas krenta

Apklausa taip pat fiksavo spartėjantį kainų augimą. Balandį įmonės galutines kainas didino sparčiausiai per 37 mėnesius, o sąnaudų kainos augo didžiausiu tempu nuo 2022 metų pabaigos.

Tokį derinį ekonomistai vadina stagfliacija, kai silpnas arba neigiamas augimas sutampa su aukšta infliacija. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia mažėja, o verslui tampa sunkiau planuoti investicijas ir samdą.

„Euro zoną vis labiau spaudžia ekonominės problemos, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose, ir tai tampa dideliu galvos skausmu politikos formuotojams“, – sakė S&P Global vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.

Jo teigimu, plintantys tiekimo trūkumai gali dar labiau slopinti augimą ir artimiausiomis savaitėmis didinti kainų spaudimą. Energetikos ir logistikos rizikos tokiais laikotarpiais greitai persiduoda į platesnį kainų krepšelį, ypač pramonei ir paslaugoms.

Vokietija ir Prancūzija traukiasi

Atskiros PMI ataskaitos rodo, kad balandį privatusis sektorius traukėsi ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, dviejose didžiausiose euro zonos ekonomikose. Kartu fiksuota, kad infliacinis spaudimas jose išlieka, o tai didina riziką, kad kainų augimas užsitęs.

Toks fonas svarbus ir finansų rinkoms, nes euro zonos ekonomikos kryptį dažnai lemia būtent šių šalių pramonės ir paslaugų sektorių dinamika. Jei jos ilgiau išliks silpnos, lėtėjimas gali tapti platesnis ir gilesnis.

ECB sprendimų dilema

Stagfliacijos rizika ypač sudėtinga Europos Centriniam Bankui, nes įprastos priemonės veikia skirtingomis kryptimis. Palūkanų normų didinimas paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali dar labiau slopinti jau silpstantį ekonominį aktyvumą.

„ECB vėl tenka nedėkinga užduotis spręsti, ar didinti palūkanų normas dėl nerimą keliančios infliacijos, ar laikyti šį kainų šuolį laikinu ir sutelkti dėmesį į tai, kad ekonomika nenuslystų į gilesnį nuosmukį“, – sakė C. Williamsonas.

ECB atstovai yra signalizavę, kad artimiausiame posėdyje greičiausiai neskubės priimti sprendimų. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as, kalbėdamas Frankfurte, pabrėžė, kad kol neaiškesnė geopolitinių įvykių trukmė, sunku įvertinti, ar tai laikinas epizodas, ar ilgalaikis sukrėtimas.

Ši situacija ECB verčia laviruoti tarp poreikio išlaikyti pasitikėjimą kova su infliacija ir rizikos nepasirodyti abejingiems, jei energetikos kainų šuolis primintų 2022 metų scenarijų. Ilgiau trunkantis energijos kainų spaudimas gali atidėti ir rinkų laukiamą palūkanų mažinimo ciklą, nes infliacijos grįžimas į tikslą taptų lėtesnis.

Artimiausi mėnesiai bus lemiami: PMI rodikliai, vartotojų kainų dinamika ir energijos rinkų svyravimai parodys, ar euro zonos ekonomika susiduria su trumpu sutrikimu, ar su tvirtesniais stagfliacijos bruožais.

Šaltiniai:

– https://www.pmi.spglobal.com/Public/Home/PressRelease/89d5df92554f42589275c1d9ddb5fde3?s=1

Čekijos žemės ūkio paramos administravimo agentūra SZIF paskelbė, kad su buvusiu ministru pirmininku Andrejumi Babišu siejamas koncernas „Agrofert“ gali pretenduoti į Europos Sąjungos subsidijas. Agentūros teigimu, interesų konflikto rizika esą pašalinta, nes „Agrofert“ valdoma per patikėjimo fondą.

Toks sprendimas iškart sulaukė opozicijos politikų, privačių ūkininkų ir nevyriausybinių organizacijų kritikos. Jų vertinimu, nacionalinė institucija neturėtų galutinai spręsti klausimo, kuris tiesiogiai susijęs su ES lėšų skaidrumu ir interesų konflikto taisyklių taikymu.

Transparency International Čekija pabrėžė, kad tik Europos Komisija gali galutinai įvertinti, ar interesų konfliktas iš tiesų pašalintas. Organizacija kaltino Prahą taktika vilkinti procesą ir mažinti problemos svarbą, kol sprendimas bus įtvirtintas praktikoje.

Patikėjimo fondas ir abejonių šleifas

Agentūros sprendimas siejamas su patikėjimo fondu RSVP Trust, kuris, kaip skelbta viešai, buvo suformuotas tam, kad atitiktų politines sąlygas A. Babišo sugrįžimui į aukščiausius postus. Vis dėlto viešojoje erdvėje pastaruoju metu daugėjo klausimų, ar ryšiai su „Agrofert“ tikrai nutraukti iki galo.

SZIF vadovas Petras Dlouhý nurodė, kad atlikus teisinį vertinimą padaryta išvada, jog fondas atitinka interesų konflikto prevencijos reikalavimus.

„Po teisinio įvertinimo darau išvadą, kad patikėjimo fondas RSVP Trust atitinka interesų konflikto įstatymų sąlygas“, – sakė Petras Dlouhý.

Agentūra taip pat pranešė, kad apdoros naujas paraiškas dėl finansavimo ir nesieks susigrąžinti tiesioginių, pagal teisę priklausančių žemės ūkio subsidijų, kurios „Agrofert“ buvo išmokėtos 2017–2021 metais, kai A. Babišas anksčiau ėjo ministro pirmininko pareigas.

Kodėl tai jautrus klausimas ES?

Ši tema Čekijoje jau turi istoriją: ankstesniais metais A. Babišas taip pat buvo perkėlęs „Agrofert“ į patikėjimo struktūras, tačiau vėliau tiek Čekijos teismai, tiek Europos Komisijos audito išvados kėlė abejonių, ar jis vis dar išlaikė įtaką koncernui. Tokios situacijos ES taisyklių kontekste vertinamos ypač griežtai, nes susijusios su viešųjų pinigų panaudojimo skaidrumu.

Dabar Europos Komisija, remiantis viešai skelbta informacija, toliau vertina, ar Čekija ėmėsi pakankamų priemonių realiai nutraukti A. Babišo ryšius su stambiu ES paramos gavėju. Kritikai ragina SZIF paviešinti teisinį vertinimą, kuriuo remiantis priimtas sprendimas, kad visuomenė galėtų įvertinti jo argumentus.

Ką tai reiškia praktikoje?

Jeigu „Agrofert“ toliau bus laikomas tinkamu paramos gavėju, tai reikštų galimybę koncernui dalyvauti naujuose finansavimo kvietimuose pagal ES žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones. Tačiau galutinė kryptis priklausys nuo Europos Komisijos vertinimo, nes būtent ji prižiūri ES biudžeto lėšų panaudojimo atitiktį bendroms taisyklėms.

Kol kas sprendimas Čekijoje tapo politinės kovos objektu: vieni jį pristato kaip formalų teisės aktų laikymąsi, kiti – kaip bandymą išvengti platesnio ES institucijų vertinimo. Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, ar bus paviešintos SZIF išvados ir kokias išvadas pateiks Europos Komisija.

Šaltiniai:
– https://szif.gov.cz/cs/CmDocument?rid=%2Fapa_anon%2Fcs%2Fzpravy%2Fzpravy_o_fondu%2Ftiskove_zpravy%2F1776844359948.pdf
– https://www.politico.eu/article/czech-prime-minister-andrej-babis-european-commission-audit-agrofert-conflict-of-interests/
– https://www.politico.eu/article/czechia-andrej-babis-accusations-ties-agrofert/
– https://www.politico.eu/article/czech-populist-billionaire-andrej-babis-prime-minister-ano-party-prague/

Ragina patvirtinti be esminių pataisų

Jungtinių Valstijų ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis paragino ES patvirtinti JAV ir ES prekybos susitarimą be didelių pakeitimų. Jo teigimu, derybose pasiektas kompromisas turėtų būti įgyvendintas toks, koks buvo sutartas, o ne perrašomas vėlesniuose politiniuose etapuose.

Interviu Delfų ekonomikos forume Graikijoje diplomatas pabrėžė, kad Vašingtono pozicija išlieka aiški ir nuosekli. ES institucijos šiuo metu rengia ir derina teisės aktus, kurie leistų susitarimą realiai pritaikyti praktikoje.

„Mūsų pozicija tokia, kad susitarimas yra susitarimas“, – sakė Andrew Puzderis.

Kas svarstoma Briuselyje

Susitarimui įsigaliojus, ES įsipareigotų panaikinti tarifus JAV pramonės prekėms. Tačiau dėl įgyvendinimo sąlygų kyla nesutarimų tarp Europos Parlamento, kai kurių valstybių narių ir Europos Komisijos.

Europos Parlamentas ir Prancūzija siekia į susitarimą įtraukti papildomų saugiklių, o dalis šalių, tarp jų Vokietija, pasisako prieš pakeitimus ir nori kuo greitesnio patvirtinimo. Kitas derybų tarp institucijų etapas, vadinamasis trilogas, numatytas gegužės 6 dieną.

Saulėtekio ir saulėlydžio sąlygos

Tarp siūlomų pakeitimų minimos dvi pagrindinės nuostatos. Pirmoji, vadinamoji saulėtekio sąlyga, susietų ES tarifų panaikinimą su tuo, ar JAV sumažins savo tarifus kai kuriems su plieno produktais susijusiems gaminiams.

Antroji, vadinamoji saulėlydžio sąlyga, numatytų, kad susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo 31 dieną. Tai reikštų iš anksto nustatytą termino ribą, kurią dalis Europos politikų laiko papildomu spaudimo instrumentu, jei pasikeistų JAV prekybos kryptis.

„Nenoriu daryti įtakos trilogo procedūrai komentuodamas pataisas ar galutinius rezultatus. Jei jie norės derėtis dėl naujo susitarimo, tada, matyt, derėsimės dėl naujo susitarimo“, – sakė Andrew Puzderis.

Komisija taip pat kartoja tą pačią žinutę

Europos Komisija, kaip ir Vašingtonas, signalizuoja, kad prioritetas yra greitas įgyvendinimas ir kuo mažiau papildomų reikalavimų. ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius pastarosiomis savaitėmis taip pat kartojo tą pačią formulę, pabrėždamas, kad per didelis pakeitimų skaičius gali vėl atverti derybas ir didinti neapibrėžtumą.

Tuo metu kritiškesni ES politikai argumentuoja, kad nuo susitarimo sudarymo pasikeitė geopolitinis ir teisinis kontekstas. Kaip vieną iš priežasčių jie įvardija Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, taip pat JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuris panaikino dalį ankstesnių tarifų sistemos ir, jų nuomone, susilpnino ES išskirtinumą, kurį suteiktų Turnberry susitarimas.

Kodėl tai svarbu verslui

Jei susitarimas būtų įgyvendintas be papildomų sąlygų, tai galėtų reikšti greitesnį tarifinių barjerų mažėjimą daliai pramonės prekių srautų tarp ES ir JAV. Tačiau jei būtų įtraukti saugikliai arba terminuotas galiojimas, verslui tai didintų riziką planuojant ilgalaikes tiekimo grandines, investicijas ir kainodarą.

Artimiausios savaitės parodys, ar ES institucijos pasirinks greitą patvirtinimą, ar sieks perrašyti susitarimą, prisiimdamos riziką, kad Vašingtonas tai laikys naujų derybų pradžia. Pats A. Puzderis aiškiai signalizuoja, kad JAV tokį scenarijų vertintų kaip susitarimo keitimą iš esmės, o ne techninį patikslinimą.

Šaltiniai:
– https://www.politico.eu/article/a-deal-is-a-deal-trumps-ambassador-tells-eu/
– https://www.politico.eu/article/us-and-eu-strike-trade-deal/
– https://www.politico.eu/article/dont-overload-us-deal-with-extra-demands-says-eu-trade-boss-maros-sefcovic/