CP v2

Blog

  • Naujas skeneris pažvelgė į Egipto mumijas: po 2 300 metų paaiškėjo stulbinanti klaida

    Naujas skeneris pažvelgė į Egipto mumijas: po 2 300 metų paaiškėjo stulbinanti klaida

    Naujos kartos kompiuterinė tomografija leido mokslininkams pažvelgti į senovės Egipto mumijas jų nepažeidžiant. Semmelweis universiteto komanda panaudojo fotonų detektorių turintį tomografą, kuris sukuria gerokai detalesnius vaizdus nei įprasti KT tyrimai.

    Tokie skenavimai tampa svarbūs ne tik dėl ryškesnių „nuotraukų“. Jie leidžia įžvelgti smulkias kaulų struktūras, skirtingus tvarstymo sluoksnius, galimus ligų pėdsakus ir tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus galėjo būti mirties metu.

    Muziejaus eksponatai grįžta į mokslą

    Tirti palaikai saugomi Semmelweis medicinos istorijos muziejuje Budapešte ir į kolekciją pateko prieš daugelį dešimtmečių. Tai ne naujas archeologinis radinys, o seniai žinomi eksponatai, kurie, atsiradus pažangesnei įrangai, įgauna naują mokslinę vertę.

    Dalis pavyzdžių buvo datuoti radiokarbono metodu, o vienas seniausių priskiriamas laikotarpiui tarp 401 ir 259 metų prieš mūsų erą. Tai reiškia, kad kai kuriems tiriamiesiems objektams yra daugiau nei 2 300 metų.

    Buvo „paslaptingas ryšulys“, paaiškėjo pėda

    Didžiausią dėmesį patraukė ilgą laiką neaiškios kilmės įvyniotas ryšulys, muziejuje buvęs aprašomas kaip „mummy bundle“. Anksčiau jis buvo laikytas žmogaus galva, vėliau buvo spėta, kad tai galėtų būti paukščio mumija.

    Jau ankstesni KT tyrimai parodė, kad iš tikrųjų tai suaugusio žmogaus pėda, o naujasis skenavimas suteikė galimybę įvertinti tvarstymo techniką ir ieškoti papildomų užuominų apie mirusiojo amžių bei sveikatą. Tokie patikslinimai, nors ir skamba kukliai, yra esminiai, nes klaidinga identifikacija gali iškreipti išvadas apie laidojimo papročius.

    Kaulai ir dantys atskleidžia amžių bei ligas

    Detalesni vaizdai leido geriau apžiūrėti dantis ir kaukolės siūles dviejose mumifikuotose galvose. Būtent tokios anatominės smulkmenos dažnai naudojamos apytiksliam biologiniam amžiui nustatyti, tačiau anksčiau jų nebuvo įmanoma pakankamai aiškiai įvertinti.

    Viename galūnės fragmente mokslininkai įžvelgė požymių, kurie gali būti susiję su osteoporoze, nors pabrėžiama, kad tai dar nėra galutinė diagnozė. Vis dėlto pats faktas, kad iš nepažeistų palaikų galima atsargiai svarstyti apie sveikatos būklę, rodo, kaip sparčiai keičiasi bioarcheologijos galimybės.

    Tvarsčiai taip pat pasakoja istoriją

    Nauji skenavimai išryškino ir pačių įvyniojimų reikšmę. Tyrėjai aiškiau mato skirtingus tvarstymo sluoksnius ir jų struktūrą, o tai gali padėti atskirti skirtingas mumifikavimo praktikas, laikotarpius ar net dirbtuves.

    Mumija šiuo požiūriu yra ne tik išlikę palaikai, bet ir „sukonstruotas“ objektas, sukurtas pagal ritualo taisykles. Galimybė sluoksnius analizuoti jų neišvyniojant padeda tirti ne vien anatomiją, bet ir senovės Egipto laidojimo amato detales.

    Šaltiniai:

    – https://www.sciencealert.com/medical-scans-reveal-hidden-secrets-inside-ancient-egyptian-mummies

  • Sensacija Lenkijos urve: DNR atskleidė neandertaliečių šeimą ir jų migracijas prieš 100 000 metų

    Sensacija Lenkijos urve: DNR atskleidė neandertaliečių šeimą ir jų migracijas prieš 100 000 metų

    Lenkijoje esančioje Stajnios (Stajnia) oloje rasti dantys ir genetinė medžiaga patvirtino, kad čia gyveno neandertaliečiai. Mokslininkai nustatė, jog mažiausiai 7, o gal net 9 individų palaikai priklausė neandertaliečiams, gyvenusiems maždaug prieš 92 000–119 000 metų.

    Šį kartą atsakymus davė ne tik kaulų forma, bet ir genetika. Tyrime sujungta dantų morfologijos analizė ir mitochondrinės DNR sekoskaita, todėl ankstesnės abejonės dėl radinių kilmės buvo išsklaidytos.

    Kas rasta Stajnios oloje?

    Tyrėjai ištyrė keturis naujai identifikuotus dantis ir aštuonis mitochondrinius genomus. Mitochondrinė DNR paveldima tik per motinos liniją, todėl ji ypač naudinga siekiant suprasti giminystę, kai turima nedaug kaulinės medžiagos.

    Didžiausia intriga paaiškėjo genetiniuose duomenyse: trims individams nustatytas identiškas mitochondrinės DNR profilis. Tai leidžia manyti, kad jie buvo artimi giminaičiai, tikėtina, susiję motinos linija, pavyzdžiui, motina ir jos vaikai.

    Ką tai keičia neandertaliečių istorijoje?

    Neandertaliečių tyrimuose dažnai remiamasi pavieniais radiniais iš skirtingų laikotarpių ir vietovių, todėl sunku atkurti realius bendruomenių ryšius. Stajnios olos atvejis išsiskiria tuo, kad kelių individų pėdsakai siejami su tuo pačiu regionu ir panašiu laiku.

    Palyginus gautus mitochondrinius genomus su kitų neandertaliečių, denisoviečių ir Homo sapiens genetiniais duomenimis, nustatyta, kad Stajnios grupė artimiausia Vakarų Europos ir Šiaurės Kaukazo neandertaliečiams. Tai rodo, kad neandertaliečių grupės buvo mobilesnės, nei kartais manoma, o dabartinės Lenkijos teritorija galėjo būti svarbi migracijų ir kontaktų zona.

    Gyveno per atšalimą, prisitaikė išlikti

    Kartu su žmonių liekanomis analizuoti ir tame pačiame nuogulų sluoksnyje rasti gyvūnų kaulai. Jie leidžia sieti neandertaliečių buvimą oloje su vėsesnio klimato laikotarpiu, vadinasi, šios grupės buvo prisitaikiusios prie atšiauresnių vėlyvojo pleistoceno sąlygų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai vienas iš retų atvejų, kai galima kalbėti ne tik apie rūšį ar apytikrį amžių, bet ir apie socialinę struktūrą. Tokie radiniai padeda tikslinti, kaip neandertaliečiai gyveno mažomis grupėmis, kaip judėjo žemyne ir kaip mezgė ryšius tarp skirtingų regionų.

    Publikacijoje teigiama, kad pirmą kartą pavyko sudėti nuoseklesnį mažos neandertaliečių grupės genetinį paveikslą Vidurio ir Rytų Europoje maždaug prieš 100 000 metų. Tai stiprina argumentą, kad regionas nebuvo vien periferija, o galėjo atlikti reikšmingą vaidmenį neandertaliečių migracijų ir genetinių mainų istorijoje.

    „Šie duomenys suteikia unikalų žvilgsnį į neandertaliečių gyvenimą ir jų bendruomenės ryšius“, – teigiama tyrimą aprašančioje medžiagoje.

    Šaltiniai:

    – https://uwr.edu.pl/neandertalczycy-z-jaskini-stajnia/

    – https://www.cell.com/current-biology/fulltext/S0960-9822(26)00389-1

  • Tūkstantmečių paslaptis miško glūdumoje: lenkų archeologai aptiko netikėtą radinių lobį

    Tūkstantmečių paslaptis miško glūdumoje: lenkų archeologai aptiko netikėtą radinių lobį

    [title]
    Tūkstantmečių paslaptis miško glūdumoje: lenkų archeologai aptiko netikėtą radinių lobį
    [/title]

    [content]

    Lenkijos šiaurės rytuose, Boreckos girios gilumoje, archeologai aptiko radinių, kurie gali iš esmės papildyti žinias apie šio regiono senąsias bendruomenes. Nors pirmieji objektai atrodo nedideli, jų mokslinė vertė vertinama kaip itin didelė.

    Tyrimai vykdomi Borkų urėdijos teritorijoje, Zavadų girininkijoje, kur dirba su fondu Terra Desolata siejama archeologų komanda. Pasak tyrėjų, jau ankstyvame kasinėjimų etape aptikti maždaug 2 000 metų senumo artefaktai.

    Radiniai prabyla apie kasdienybę

    Tarp aptiktų daiktų minimos metalinės drabužių segės, vadinamos fibulomis, ir molinis dubuo. Tokie radiniai padeda atkurti ne tik aprangos detales, bet ir kasdienius įpročius, amatų tradicijas bei medžiagų apdirbimo lygį.

    Archeologai pabrėžia, kad tokie daiktai miške neatsiranda atsitiktinai: jie dažnai signalizuoja buvusias gyvenvietes, stovyklavietes ar senųjų kelių ir mainų maršrutų zonas. Tai leidžia kelti prielaidą, jog dabartinių Mozūrų miškų teritorijoje prieš du tūkstantmečius galėjo veikti svarbūs kontaktų taškai.

    Galimi ryšiai su platesne Europa

    Radiniai svarbūs ir platesniame istoriniame kontekste, nes segės bei keramika neretai siejamos su kultūrinėmis įtakomis ir prekyba, kuri ankstyvaisiais mūsų eros amžiais jungė Baltijos regioną su Vidurio Europa. Net kuklūs, be išskirtinių puošybos elementų objektai, laboratorijoje ištyrus lydinių sudėtį ar gamybos technologiją, gali parodyti, iš kur atkeliavo žaliavos ir kokie buvo mainų tinklai.

    Boreckos giria ilgą laiką laikoma daugiasluoksne istorine erdve, siejama su vakarų baltų gentimis, tokiomis kaip prūsai, jotvingiai ar galindai. Naujieji radiniai gali būti tiesioginis šių bendruomenių buvimo pėdsakas arba ženklas, kad jos palaikė ryšius su kaimyninėmis kultūromis, kurios jautė Romos imperijos įtaką.

    Kasinėjimai tik įsibėgėja

    Tyrėjai akcentuoja, kad archeologijoje net mažiausios detalės gali pakeisti bendrą vaizdą: radinių kontekstas, jų išsidėstymas ir sluoksniai leidžia spręsti apie socialinę struktūrą, gyvenviečių pobūdį ir technologinę raidą. Darbai miške tęsiami, o artimiausios savaitės, anot komandos, gali atnešti daugiau atradimų po miško paklote.

    Jei bus patvirtinta, kad vietovėje būta nuolatinės gyvenvietės ar svarbaus kelio, tai sustiprintų hipotezę, jog šiandien atokios, tankiai miškingos teritorijos anksčiau buvo aktyviai įtrauktos į regioninius judėjimo ir mainų maršrutus. Tokie duomenys ypač vertingi, nes padeda tiksliau suprasti, kaip formavosi kultūrinis peizažas Baltijos regione ankstyvaisiais amžiais.

    Šaltiniai:

    – https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=122175705062799601&id=61573988034026

  • Magnetinės audros balandžio 23–25 dienomis neprognozuojamos: kada vėl sustiprės saulės vėjas?

    Magnetinės audros balandžio 23–25 dienomis neprognozuojamos: kada vėl sustiprės saulės vėjas?

    Balandžio 23–25 dienomis reikšmingų geomagnetinių sutrikimų Žemėje neturėtų būti: specialistai prognozuoja ramesnį laikotarpį, nors saulės vėjas dar kurį laiką gali išlikti kiek padidėjęs. Tai siejama su vainikinės skylės poveikiu, kuris pastarosiomis dienomis spartino dalelių srautą, tačiau netrukus turėtų silpti.

    Britų geologijos tarnybos kosminių orų apžvalgos nurodo, kad šiuo metu nefiksuojama į Žemę nukreiptų vainikinės masės išmetimų. Būtent tokie įvykiai dažniausiai sukelia stipresnes magnetines audras, todėl artimiausiomis dienomis didesnių svyravimų tikimybė vertinama kaip nedidelė.

    Prognozėse pažymima, kad saulės vėjo greitis turėtų grįžti prie foninių reikšmių jau per artimiausią parą ar dvi. Vis dėlto galimi trumpi aktyvesni epizodai dėl likutinio vainikinės skylės poveikio, tačiau jie paprastai būna trumpalaikiai ir nepasiekia stiprių audrų lygio.

    Naujas greitesnio saulės vėjo srautas, galintis labiau išjudinti Žemės magnetinį lauką, tikėtinas po balandžio 25 dienos. Specialistų vertinimu, net ir tuomet poveikis greičiausiai bus vidutinis, todėl labiausiai jautrūs pokyčiams žmonės gali pajusti tik trumpus negalavimus, o ryškesnių trikdžių ryšiui ar navigacijai tikimybė išlieka ribota.

    Kas lemia magnetines audras?

    Magnetinės audros kyla, kai į Žemės aplinką atsitrenkia sustiprėjęs Saulės dalelių srautas ir sujudina magnetosferą. Stipriausi epizodai dažnai susiję su vainikinės masės išmetimais, o dažnesni, bet paprastai silpnesni suaktyvėjimai gali būti siejami su vainikinėmis skylėmis, iš kurių sklinda greitesnis saulės vėjas.

    Moksliniai tyrimai pastaraisiais metais vis tiksliau sieja stiprių magnetinių procesų šaltinius su Saulės vidiniais sluoksniais, kur formuojasi ir persitvarko magnetiniai laukai. Šie procesai glaudžiai susiję su maždaug 11 metų Saulės aktyvumo ciklu, todėl kai aktyvumas didesnis, dažniau fiksuojami ir įvykiai, galintys paveikti Žemę.

    Ekspertai primena, kad kosminių orų prognozės gali būti tikslinamos realiu laiku, atsiradus naujiems Saulės stebėjimų duomenims. Dėl to, artėjant balandžio pabaigai, rekomenduojama sekti atnaujinamas geomagnetinio aktyvumo apžvalgas, ypač jei planuojami skrydžiai, jautresni ryšio darbai ar pastebimas didesnis savijautos jautrumas.

    Šaltiniai:

    – https://geomag.bgs.ac.uk/education/faq.html

    – https://www.swpc.noaa.gov/phenomena/geomagnetic-storms

    – https://www.swpc.noaa.gov/phenomena/coronal-holes

  • Sardinijos ilgaamžių „Melis“ šeimos minestronė: paprastas receptas ir kas iš tiesų siejama su ilgaamžiškumu

    Sardinijos ilgaamžių „Melis“ šeimos minestronė: paprastas receptas ir kas iš tiesų siejama su ilgaamžiškumu

    Sardinijoje gyvenusi „Melis“ šeima dažnai minima kaip išskirtinis ilgaamžiškumo pavyzdys: devynių brolių ir seserų bendra gyvenimo trukmė siekė 851 metus. Žiniasklaidoje šeimos kasdienis pietų įprotis neretai apibūdinamas kaip vienas iš jų ilgo gyvenimo raktų.

    Pagrindinis patiekalas buvo sotus minestronės tipo sriubos variantas, kurio pagrindą sudarė ankštiniai ir fregoła, tradiciniai Sardinijos makaronai. Šalia dažnai buvo valgoma rauginta duona ir saikingai vartojamas vietinis vynas.

    Kas iš tiesų siejama su ilgaamžiškumu?

    Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamąsias mėlynąsias zonas, tarp kurių dažnai minima ir Sardinija, pabrėžia, kad vieno „stebuklingo“ patiekalo paprastai nebūna. Ilgaamžiškumą dažniau lemia visuma: daug augalinio maisto, reguliarus fizinis aktyvumas, stiprūs socialiniai ryšiai, miegas ir saikingi įpročiai.

    Ankštinių gausi mityba šiame kontekste išskiriama dažnai, nes pupelės, avinžirniai ir kiti ankštiniai suteikia baltymų, skaidulų, mineralų ir padeda ilgiau jaustis sotiems. Tokia mityba siejama ir su geresniais širdies bei kraujagyslių rizikos rodikliais, ypač kai ji artima Viduržemio jūros regiono principams.

    Ilgaamžių minestronė: ingredientai

    Šis variantas paremtas aprašomu „Melis“ šeimos valgytu minestrone, kuriame svarbiausi du komponentai yra ankštiniai ir fregoła. Patogu planuoti iš anksto, nes dalį ankštinių reikia užmerkti.

    Reikės džiovintų ir nuluptų fava pupų, džiovintų pupelių, džiovintų avinžirnių, alyvuogių aliejaus, svogūno, morkų, saliero stiebų, česnako, konservuotų pomidorų, bulvių, pankolio, petražolių, bazilikų, fregołos, druskos, juodųjų pipirų ir tarkuoto „Pecorino Romano“ sūrio.

    Kaip pagaminti žingsnis po žingsnio

    Fava pupas, kitas pupeles ir avinžirnius užmerkite šaltame vandenyje bent 8 valandoms, tada gerai perplaukite. Dideliame puode įkaitinkite dalį alyvuogių aliejaus, sudėkite smulkintą svogūną, morkas ir salierą, kepkite apie 5 minutes, dažnai pamaišydami.

    Sudėkite česnaką ir kaitinkite dar kelias minutes, kol pasklis kvapas. Tuomet dėkite pomidorus, bulves, pankolį, petražoles, bazilikus ir ankštinius, užpilkite vandeniu taip, kad apsemtų maždaug 1 centimetru.

    Užvirkite, sumažinkite kaitrą ir virkite neuždengę, kol ankštiniai suminkštės, dažniausiai apie 1–1,5 valandos. Jei reikia, virimo metu papildomai įpilkite vandens, kad sriuba netaptų per tiršta.

    Galiausiai suberkite fregołą, įberkite druskos ir pipirų, pavirkite dar apie 10 minučių, kol makaronai suminkštės. Patiekiant į lėkštę galima įpilti šaukštą alyvuogių aliejaus ir užbarstyti tarkuoto „Pecorino Romano“ sūrio.

    Šią sriubą nesudėtinga pritaikyti sezonui: papildomai tinka kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ar cukinijos. Toks pasirinkimas padidina daržovių įvairovę ir maistinių medžiagų spektrą, išlaikant patiekalo esmę.

    Svarbu atsiminti, kad net ir maistingas receptas nėra medicininė rekomendacija ar garantija gyventi ilgiau. Jei turite lėtinių ligų ar laikotės specialios dietos, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šaltiniai:

    – https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/oldest-siblings-ever

    – https://www.bluezones.com/

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/legumes/

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet

    – https://www.mirror.co.uk/lifestyle/food-drink/recipes/healthy-longevity-soup-easy-recipe-37024723

  • Kuri žuvis sveikatai naudingiausia: dietologai išskyrė lašišą ir mažas omega-3 žuvis

    Kuri žuvis sveikatai naudingiausia: dietologai išskyrė lašišą ir mažas omega-3 žuvis

    Žuvis laikoma vienu vertingiausių baltymų šaltinių, tačiau ne visos rūšys kasdienėje mityboje yra vienodai naudingos. Dietologai pabrėžia, kad renkantis svarbu žiūrėti ne tik į baltymų kiekį, bet ir į omega-3 riebalų rūgštis, vitaminus, mineralus bei galimą teršalų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, riziką.

    Kaip vienas universaliausių pasirinkimų dažniausiai minima lašiša: joje gausu kokybiškų baltymų, vitamino D, seleno, taip pat ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA. Šios medžiagos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, uždegiminių procesų mažinimu ir smegenų funkcijos palaikymu.

    Lašiša: kodėl ji dažniausiai pirmoje vietoje

    EPA ir DHA laikomos svarbiausiomis omega-3 formomis, nes organizmas jas naudoja tiesiogiai, o iš augalinių šaltinių gaunamą ALA paverčia į EPA ir DHA tik ribotai. Dėl to riebios žuvys, tokios kaip lašiša, dažnai rekomenduojamos kaip praktiškas būdas padidinti omega-3 suvartojimą su maistu.

    Skiriama laukinė ir užauginta lašiša, o jų maistinė vertė ir sudėtis gali skirtis. Laukinė lašiša dažnai įvardijama kaip liesesnė, o užaugintos žuvies riebalų kiekis gali būti didesnis, nes jis priklauso nuo pašaro ir auginimo sąlygų.

    „Omega-3 yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, turinčios daug įrodytų naudų sveikatai, o dalis galimų poveikių vis dar aktyviai tiriama“, – sakė Johns Hopkinso universiteto visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas dietologas Andrew Thorn-Lyman.

    Mažos žuvys: dažnai dar geresnis omega-3 šaltinis

    Nors lašiša išlieka populiariausiu pasirinkimu, specialistai atkreipia dėmesį į mažas riebias žuvis, pavyzdžiui, sardines ir ančiuvius. Jos taip pat turi daug omega-3, o dėl žemesnės vietos mitybos grandinėje paprastai sukaupia mažiau gyvsidabrio nei didelės plėšrios žuvys.

    Valgant mažas žuvis dažnai suvalgoma ir daugiau jų dalių, pavyzdžiui, minkštų kaulų, todėl papildomai gaunama kalcio. Tokie pasirinkimai gali būti patogūs ir praktiški, ypač jei renkamasi konservuotos sardinės ar ančiuviai.

    Ką rinktis dažniausiai ir kaip nepersistengti

    Dažnai rekomenduojamos riebios šaltųjų vandenų žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė, silkė, sardinės ir ančiuviai, nes jos turi daug omega-3 ir paprastai laikomos saugesniu pasirinkimu dėl mažesnės teršalų rizikos. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia įvairovės principą: keičiant žuvų rūšis lengviau gauti platesnį mikroelementų spektrą.

    Praktinė gairė, kurią dažnai mini visuomenės sveikatos institucijos, yra valgyti žuvį maždaug 2 kartus per savaitę, ypač renkantis riebias žuvis. Tai padeda gauti omega-3 ir kartu išlaikyti subalansuotą racioną, neapsiribojant vienu produktu.

    „Stipriausi įrodymai sieja omega-3 naudą su širdies sveikata, ypač kai jos gaunamos su žuvimi, o ne su maisto papildais“, – sakė A. Thorn-Lyman.

    Šaltiniai:

    – https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/

    – https://www.heart.org/en/healthy-living/healthy-eating/eat-smart/fats/fish-and-omega-3-fatty-acids

    – https://www.fda.gov/food/consumers/advice-about-eating-fish

    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7766777/

  • Vilkaviškyje ir Kybartuose dalija maisto atliekų konteinerius: kada startuos surinkimas ir kas svarbu?

    Vilkaviškyje ir Kybartuose dalija maisto atliekų konteinerius: kada startuos surinkimas ir kas svarbu?

    Vilkaviškio ir Kybartų gyventojams pradedami dalinti maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Apie pokyčius informuoja UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ir UAB „Ekonovus“.

    Konteinerių dalinimas pradedamas 2026 metais balandžio 22 dieną. Tai daroma įgyvendinant sutartį dėl maisto ir virtuvės atliekų surinkimo Marijampolės regiono teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius.

    Pats maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, kaip nurodoma pranešime, planuojamas nuo 2026 metų liepos mėnesio. Tiksli starto diena, surinkimo grafikai bei informacija apie konteinerių naudojimą ir priežiūrą bus paskelbti papildomai.

    Gyventojams bus dalinami rudos spalvos sandarūs konteineriai, skirti maisto ir virtuvės atliekoms. Nurodoma, kad konteineriai turės sandarų dangtį ir kvapų filtrą, kad naudojimas būtų higieniškesnis ir mažiau juntami kvapai.

    Individualiems namams numatyti 120 litrų talpos konteineriai, o daugiabučių aikštelėse bus statomi 240 litrų konteineriai. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojas ragina sekti vėlesnius pranešimus, nes būtent juose bus pateikta aktuali tvarka, grafikai ir praktiniai paaiškinimai.

    Gyventojams primenama, kad maisto atliekų atskyrimas yra viena svarbiausių komunalinių atliekų sistemos krypčių, leidžianti sumažinti mišrių atliekų kiekį ir didinti perdirbimą bei apdorojimą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia, kad dalį virtuvėje susidarančių atliekų reikės kaupti atskirai ir išmesti į tam skirtą rudą konteinerį.

    Dėl bendros informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu 0 700 77046. Dėl konteinerių dalinimo klausimų nurodomas telefonas 0 697 43034.

    Šaltiniai:
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2008/98/2018-07-05
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.487247

  • Interaktyvus žemėlapis parodo, kur „Kelių priežiūra“ tvarkys krašto kelių provėžas šiemet

    Interaktyvus žemėlapis parodo, kur „Kelių priežiūra“ tvarkys krašto kelių provėžas šiemet

    AB „Kelių priežiūra“ viešai pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame gyventojai gali matyti, kur šiais metais planuojami vadinamosios dešiniojo rato programos kelių dangos pažaidų tvarkymo darbai. Žemėlapyje sužymėti krašto kelių ruožai visoje Lietuvoje, kuriuose numatomas provėžų ir kitų kritinių deformacijų šalinimas.

    Ši programa orientuota į intensyviausio eismo atkarpas, kuriose didžiausią poveikį daro krovininis transportas. Pasak bendrovės, šiemet darbai planuojami 90-yje krašto kelių, o vienoje vietoje pateikiama informacija leidžia vairuotojams iš anksto įvertinti galimus laikinus eismo nepatogumus.

    Kas yra dešiniojo rato zona?

    Dešiniojo rato zona – tai kelio dangos juosta arčiau kelkraščio, kur dažniausiai rieda sunkiasvorės transporto priemonės. Dėl nuolatinės apkrovos čia greičiausiai formuojasi giliausios provėžos, bangavimas ir kitos deformacijos, kurios blogina važiavimo komfortą ir eismo saugą.

    Tokios pažaidos siejamos su didesne akvaplanavimo rizika, didesnėmis vibracijomis ir ilgesniu stabdymo keliu, ypač esant šlapiai kelio dangai. Dėl to kelių prižiūrėtojai prioritetą teikia būtent pavojingiausioms vietoms, kur deformacijos didžiausios.

    Ką rodo žemėlapis ir ko jis nerodo?

    Žemėlapyje pažymėti ruožai žymi planuojamas darbų vietas, tačiau tai nereiškia, kad visame pažymėto kelio ilgyje bus vykdomas ištisinis remontas. „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad dešiniojo rato programa skirta tik kritinėms pažaidoms, todėl darbai atliekami tik ten, kur nustatytos didžiausios deformacijos.

    Darbus planuojant remiamasi AB „Via Lietuva“ sudarytu krašto kelių būklės prioritetiniu sąrašu. Vertinamas suminės dangos būklės indeksas ir papildomi struktūrinių deformacijų kriterijai, kad lėšos būtų nukreiptos į didžiausią riziką keliančias vietas.

    Finansavimas, technologijos ir pranešimai apie pažaidas

    Programai Susisiekimo ministerija skyrė 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. „Kelių priežiūra“ nurodo, kad praėjusiais metais pagal šią programą sutvarkyta daugiau nei 400 kilometrų kelių dangos.

    Įgyvendinant darbus pasitelkiamos skaitmenizuotos defektų nustatymo priemonės, technologų ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės. Tokie sprendimai leidžia tiksliau identifikuoti problemas ir efektyviau planuoti remonto apimtis.

    Gyventojai apie pavojingas kliūtis ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pateikti informaciją per „Kelių priežiūros“ interneto svetainėje esančią pranešimo formą arba pažymėti kliūtis programėlėje „Waze“.

    „Dešiniojo rato“ darbų žemėlapis yra dar vienas bendrovės viešai atveriamas įrankis šalia anksčiau pristatytų interaktyvių žemėlapių, skirtų žiemos kelių priežiūrai ir žvyrkelių priežiūros darbams. Tikimasi, kad tokia informacija gyventojams padės paprasčiau sekti planuojamus darbus ir geriau suprasti, kodėl prioritetas teikiamas konkrečioms, didžiausią riziką keliančioms atkarpoms.

    „Didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai ties kelkraščiu, kur dėl nuolatinės sunkiasvorio transporto apkrovos susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos“, – teigė AB „Kelių priežiūra“.

    „Žemėlapyje pateikiami ruožai nurodo planuojamas darbų vietas, tačiau tai nereiškia, kad visame pažymėtame kelio ilgyje bus atliekami ištisiniai remonto darbai“, – pabrėžė bendrovė.

    „Šiems darbams Susisiekimo ministerija skyrė 13,5 mln. eurų, o pernai programos rėmuose sutvarkyta daugiau nei 400 kilometrų kelių dangos“, – nurodė AB „Kelių priežiūra“.

    Šaltiniai:
    – https://vilkaviskis.lt/desiniojo-rato-darbai-viename-zemelapyje-kur-bus-tvarkomi-keliai/
    – https://keliuprieziura.maps.arcgis.com/apps/dashboards/76117efa904340f7a777005d0ffe4f0b

  • Vilkaviškio r. savivaldybė kviečia teikti paraiškas: parama sportininkams ir komandoms visus metus

    Vilkaviškio r. savivaldybė kviečia teikti paraiškas: parama sportininkams ir komandoms visus metus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas sportininkų, atstovaujančių rajonui, ugdymo ir dalyvavimo aukšto meistriškumo varžybose rėmimui. Parama skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų, o paraiškos priimamos visus metus.

    Konkursu siekiama padėti sportininkams pasirengti ir dalyvauti pasaulio, Europos bei Lietuvos aukšto meistriškumo sporto varžybose ir čempionatuose. Savivaldybė pabrėžia, kad remiami tie, kurie realiai reprezentuoja Vilkaviškio rajoną ir atitinka nustatytus kriterijus.

    Kam numatyta parama?

    Parama orientuota į aukšto meistriškumo sportą, apimant ir komandinį, ir individualų pasirengimą. Prioritetas teikiamas komandinių sporto šakų sportininkams, taip pat numatytos galimybės olimpinėms ir neolimpinėms individualioms sporto šakoms.

    Pagal savivaldybės nurodytas kryptis, remiami aukšto meistriškumo prioritetinių komandinių sporto šakų, tokių kaip krepšinis ir futbolas, sportininkai. Taip pat įtraukiami aukšto meistriškumo olimpinių ir neolimpinių individualių sporto šakų sportininkai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, jei jie teisės aktų nustatyta tvarka yra registruoti ir vykdo veiklą Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Esminė sąlyga – pareiškėjas turi pagrįsti, kad sportininkas ar komanda reprezentuoja savivaldybę aukšto meistriškumo varžybose.

    Taip pat būtina atitikti rėmimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus ir kartu su paraiška pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas vykdomas pagal patvirtintą paraiškų priėmimo, nagrinėjimo ir vertinimo tvarką.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška turi būti užpildyta aiškiai, parengta lietuvių kalba, o dokumentų puslapiai sunumeruoti. Užpildytą paraišką reikia pateikti voke, ant kurio aiškiai nurodyta, kad tai paraiška sportininkų rėmimui.

    Prie voko turi būti pridėtas lydraštis, kuris registruojamas savivaldybės administracijoje adresu S. Nėries g. 1, Vilkaviškis, 304 kabinetas. Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 610 04 193 arba elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės pranešime.

    „Paraiškos priimamos visus metus“, – nurodo Vilkaviškio rajono savivaldybė.

    Šaltiniai:
    – https://vilkaviskis.lt

  • Atvejo vadybos forumas Vilkaviškyje: kaip skirtingos institucijos susitaria dėl pagalbos žmogui

    Atvejo vadybos forumas Vilkaviškyje: kaip skirtingos institucijos susitaria dėl pagalbos žmogui

    Vilkaviškyje surengtas Atvejo vadybos forumas subūrė Marijampolės regiono savivaldybių socialinės paramos, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisės sričių specialistus. Vilkaviškio sporto centre vykusiame renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip praktiškai užtikrinti sklandų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kai pagalbos žmogui reikia čia ir dabar.

    Forume dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė, taip pat įvairių institucijų atstovai, dirbantys su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis. Renginio organizatoriai akcentavo, kad atvejo vadyba dažniausiai tampa pagrindiniu mechanizmu, leidžiančiu suderinti skirtingų paslaugų teikėjų veiksmus ir išvengti situacijų, kai žmogus lieka „tarp sistemų“.

    „Atvejo vadyba – tai ne tik paslaugų koordinavimas, bet ir gyvas bendradarbiavimas tarp institucijų, leidžiantis žmogui suteikti savalaikę ir visapusišką pagalbą. Tokie forumai stiprina tarpusavio supratimą ir padeda ieškoti sprendimų sudėtingose situacijose“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė.

    Renginio diskusijose aptarti dažniausiai praktikoje kylantys iššūkiai: informacijos apsikeitimas tarp įstaigų, atsakomybių ribos, skirtingi darbo tempai ir lūkesčiai. Ne kartą pabrėžta, kad efektyviai veikianti atvejo komanda prasideda nuo aiškaus vaidmenų pasiskirstymo ir susitarimų, kas, kada ir kokiu pagrindu priima sprendimus.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkės Remigija Augustaitienė ir Palmyra Kučiauskienė pristatė pranešimą apie atvejo vadybininko vaidmenį kaip jungtį tarp institucijų. Jame akcentuota, kad praktikoje atvejo vadybininkas neretai vienu metu tampa koordinatoriumi, konsultantu, tarpininku ir žmogui svarbia emocine atrama, todėl be nuoseklaus komandinio darbo šis vaidmuo greitai virsta „gaisrų gesinimu“.

    Praktinėse dirbtuvėse dalyviai analizavo realias situacijas, braižė problemų žemėlapius ir ieškojo, kaip sutrumpinti kelią nuo poreikio atpažinimo iki konkrečios pagalbos. Aptarta, kad didžiausią poveikį duoda ne pavienės priemonės, o suderintos paslaugos, kai socialinė pagalba, sveikatos priežiūra, užimtumo sprendimai ir teisinė apsauga veikia kaip viena sistema.

    Organizatorių teigimu, forumas tapo erdve ne tik pasidalinti patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų darbo principų, kurie vėliau virsta greitesniais sprendimais kasdienėse situacijose. Tikimasi, kad tokie susitikimai padės stiprinti tarpinstitucinį pasitikėjimą ir užtikrinti kokybiškesnę, savalaikę pagalbą gyventojams visame regione.

    Šaltiniai:
    – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/socialines-paslaugos/
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.493712