CP v2

Blog

  • Europos Komisija smogė „Booking.com“: aiškinasi dėl netikrų skelbimų ir duomenų viliojimo

    Europos Komisija smogė „Booking.com“: aiškinasi dėl netikrų skelbimų ir duomenų viliojimo

    Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl kelionių platformos „Booking.com“ veiklos, vertindama, ar įmonė pakankamai efektyviai kovoja su netikrais apgyvendinimo skelbimais ir vadinamosiomis phishing, arba duomenų viliojimo, schemomis. Komisija įtaria, kad sukčiavimo mastas galėjo būti nuvertintas, o vartotojų apsauga nuo duomenų išviliojimo priemonių gali būti nepakankamos.

    Tyrimas vykdomas pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris nustato aiškias didžiųjų interneto platformų pareigas mažinti sistemines rizikas, susijusias su neteisėtu turiniu, apgaule ir vartotojų saugumu. Tai pirmasis „Booking.com“ atvejis, kai platforma tikrinama šio teisės akto rėmuose, todėl sprendimas gali tapti reikšmingu precedentu visam internetinių paslaugų sektoriui.

    „Europos gyventojai turėtų galėti užsisakyti atostogas nebijodami būti apgauti“, – sakė už technologijų politiką atsakinga Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisija taip pat aiškinasi, ar platforma aiškiai pažymi reklaminius pasiūlymus, kai paslaugų teikėjai sumoka už aukštesnę poziciją paieškos rezultatuose. Jei tokie įrašai vartotojams pateikiami kaip įprasti paieškos rezultatai, o ne reklama, tai gali klaidinti dėl pasiūlymų atrankos principų ir realaus matomumo rinkoje.

    Skaitmeninių paslaugų aktas reikalauja ne tik reaguoti į skundus, bet ir aktyviai vertinti rizikas, diegti prevencines priemones, užtikrinti skaidrumą bei bendradarbiauti su priežiūros institucijomis. Praktikoje tai dažnai reiškia griežtesnį skelbimų tikrinimą, efektyvesnį netikrų paskyrų aptikimą, aiškesnes vartotojų pranešimų formas ir greitesnį reagavimą į bandymus perimti susirašinėjimą ar nukreipti mokėjimus į sukčių sąskaitas.

    „Booking.com“ teigia su tyrimu visiškai bendradarbiaujanti ir pabrėžia, kad saugumas, pasitikėjimas bei asmens duomenų apsauga yra prioritetai. Bendrovė tikina dirbanti su valdžios institucijomis, reguliuotojais, teisėsauga ir partneriais, siekdama mažinti kibernetinių nusikaltimų ir internetinio sukčiavimo rizikas keliautojams.

    Jei pažeidimai bus patvirtinti, „Booking.com“ gali grėsti bauda iki 6 proc. bendros metinės pasaulinės apyvartos. Tyrimui nėra nustatyto fiksuoto teisinio termino, tačiau bendrovė gali siūlyti priemones, kurios, Europos Komisijos vertinimu, pašalintų identifikuotas rizikas ir atitiktų Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimus.

  • Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Užsienio įtaka ar vidaus problemos?

    Prancūzija ir Italija pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad riaušes ir neramumus įvairiuose Europos miestuose esą kursto užsienio valstybės, išnaudodamos socialinius tinklus. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad šiuo metu neturi galutinių įrodymų, jog protestus iš esmės būtų suorganizavę ar „vairavę“ išoriniai veikėjai.

    Briuselyje vis garsiau kalbama apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir institucijoms prieinamų faktų. Komisija teigia esanti pasirengusi padėti nacionalinėms institucijoms, bet ragina pirmiausia remtis patikrinamais duomenimis.

    Ką sako Paryžius ir Roma?

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas yra akcentavęs, kad demokratijai vis dažniau daromas spaudimas informacinėje erdvėje, o socialiniai tinklai tampa poliarizaciją didinančių kampanijų kanalu. Pasak jo, dalis protestų Prancūzijoje buvo išnaudoti priešiškų naratyvų, siejamų su Rusija, Kinija, Iranu ir vadinamąja MAGA bendruomene, sklaidai.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto panašiai kalbėjo apie hibridinį poveikį, kai neramumai esą stiprinami pasitelkiant netradicines priemones, įskaitant „TikTok“, „Youtube“ ir kitas platformas. Italijos pareigūnai akcentuoja, kad skaitmeninėje erdvėje susikerta tiek vidaus, tiek išorės interesai.

    Komisija primena DSA ribas

    Europos Komisijos pozicija kol kas atsargesnė. ES pareigūnai nurodo, kad neturi patvirtintos informacijos, jog užsienio informacinė manipuliacija būtų buvusi tiesioginė protestų priežastis Prancūzijoje ar kitur, nors atskiri bandymai išnaudoti situaciją sklaidai internete fiksuojami.

    Komisijos atstovas Thomasas Regnier yra pabrėžęs, kad situacija pirmiausia valdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos Komisija pasirengusi teikti pagalbą, kai to reikia. Praktikoje tai reiškia, kad tyrimų iniciatyva, įrodymų rinkimas ir procesiniai sprendimai pirmiausia tenka nacionalinėms institucijoms.

    Svarbus įrankis čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį nacionaliniai reguliuotojai, tokie kaip Prancūzijos Arcom ir Italijos AGCOM, gali reikalauti iš platformų duomenų, vertinti rizikas ir taikyti priemones, jei aptinkami sistemingi pažeidimai. Vis dėlto Komisija kol kas nemato pakankamo pagrindo pradėti plataus masto oficialų tyrimą ES lygiu.

    Manipuliacija po įvykių – kita istorija

    Institucijos atskiria dvi situacijas: ar protestai buvo sukurstyti iš išorės, ir ar informacinė erdvė buvo išnaudota po įvykių. Pagal viešai aptariamus vertinimus, su Rusija siejami tinklai galėjo pasinaudoti smurto epizodais, kad sustiprintų savo kampanijas internete, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad būtent jie inicijavo neramumus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad nėra įrodymų apie tiesioginį užsienio kišimąsi į pačius įvykius, tačiau pripažino, jog po jų pasireiškė informacinė manipuliacija. Tai atitinka dažną šiuolaikinių krizių modelį, kai realūs socialiniai konfliktai tampa patogia medžiaga dezinformacijai ir propagandai.

    Platformos ir teisėsauga: duomenų prašymai

    Lygiagrečiai vyksta ir praktiniai veiksmai, susiję su vandalizmo bei plėšimų tyrimais. Teisėsaugos institucijos kreipiasi į platformas, prašydamos informacijos, kuri padėtų identifikuoti įtariamuosius ir atsekti neteisėtą veiklą, įskaitant bandymus realizuoti galimai pavogtas prekes interneto prekyvietėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbu išlaikyti aiškią ribą tarp kriminalinių tyrimų ir politinių išvadų apie priežastis. Skubotos etiketės apie „užsienio kurstymą“ gali nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, kurios paprastai ir tampa protestų pagrindu, pavyzdžiui, socialinės įtampos, jaunimo nepasitenkinimo ar ekonominių veiksnių.

  • Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Dainininkė IAMDDB apkaltino Izraelį pavogus tapatybę: viskas dėl DI vaizdo įrašo

    Skandalas dėl DI vaizdo

    Angolos ir Portugalijos šaknų turinti reperė bei dainininkė IAMDDB pareiškė, kad Izraelio oficialiose socialinių tinklų paskyrose buvo paviešintas DI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame panaudotas į ją labai panašus atvaizdas. Pasak atlikėjos, jos išvaizda ir vizualinė tapatybė buvo pasitelkta be leidimo ir be jokio sutikimo.

    Minėtas klipas, apie kurį prabilta socialiniuose tinkluose, vėliau buvo pašalintas. Jame matoma moteris, kuri, aktyvistų teigimu, itin primena Mančesteryje gyvenančią atlikėją, o pats įrašas pristatytas kaip politinė žinutė, siejama su propaganda.

    Atlikėja: nesutikau ir nedalyvavau

    IAMDDB, kurios tikrasis vardas yra Diana Adelaide Rocha De Brito, į situaciją sureagavo viešu pareiškimu. Ji pabrėžė, kad neautorizavo, netvirtino ir nedalyvavo kuriant įrašą, taip pat nesutiko, kad jos atvaizdas būtų naudojamas tokio pobūdžio turinyje.

    „Man tapo žinoma, kad DI sugeneruoti vaizdai, panašūs į mane, buvo panaudoti vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo oficiali Izraelio valdžios paskyra. Noriu aiškiai pasakyti, kad tam nesuteikiau jokio leidimo ir su tuo neturiu nieko bendra“, – sakė IAMDDB.

    Atlikėja taip pat pažymėjo, kad jos kūrybinės vertybės remiasi žmogiškumu ir laisve, o bet koks jos veido ar vardo siejimas su politiniais naratyvais be sutikimo, jos vertinimu, peržengia ribas. Ji teigė ketinanti tartis su specialistais ir ieškoti būdų, kaip apginti savo teises.

    Kodėl tokie atvejai vis dažnėja

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į augančią problemą, kai DI įrankiais kuriami itin tikroviški vaizdai ir vaizdo įrašai, imituojantys realius žmones. Dėl to didėja vadinamųjų sintetinės medijos klastočių rizika, ypač kai tokia medžiaga naudojama politinei komunikacijai, reklamai ar reputacijai paveikti.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sugeneruoto turinio plitimas socialiniuose tinkluose dažnai lenkia tiek platformų moderavimo, tiek teisinių mechanizmų greitį. Kai įrašas paskelbiamas, per kelias valandas jis gali pasiekti didžiules auditorijas, o vėlesnis pašalinimas nebūtinai panaikina žalą.

    Atlikėjai ir vieši asmenys tokiose situacijose paprastai susiduria su keliomis rizikomis: klaidinančiu priskyrimu, reputacine žala ir netiesioginiu dalyvavimu politiniuose konfliktuose. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiau žymėti DI sukurtą turinį ir griežtinti atsakomybę už asmens atvaizdo naudojimą be leidimo.

  • Kazachstanas meta iššūkį angliai: per QaJET sieks pritraukti 18 mlrd. eurų švaresnei energijai

    Kazachstanas meta iššūkį angliai: per QaJET sieks pritraukti 18 mlrd. eurų švaresnei energijai

    Kazachstanas paskelbė sieksiantis pritraukti apie 18 mlrd. eurų investicijų į švaresnę energetiką, kad sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir modernizuotų elektros ūkį. Šalies tikslas – paspartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą, kartu sprendžiant socialines pasekmes regionams, kurių ekonomika remiasi anglimi.

    Ši iniciatyva įgyvendinama per teisingos energetikos pertvarkos platformą QaJET, kurią remia Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Platforma sukurta taip, kad vienoje vietoje sujungtų viešojo ir privataus kapitalo projektus, o investuotojams suteiktų aiškesnę projektų struktūrą ir rizikų valdymą.

    Kontekstas Kazachstanui sudėtingas: didžioji dalis elektros šalyje vis dar pagaminama iš iškastinio kuro, todėl spartesnė žalioji transformacija neįmanoma be tinklų atnaujinimo. Didėjant saulės ir vėjo generacijai, atsiranda ir papildomas poreikis balansavimui, patikimumui bei energijos kaupimo sprendimams.

    Kur bus nukreipti pinigai?

    Pagal planuojamą investicijų paskirstymą, apie pusė lėšų būtų skirta naujiems atsinaujinančios energetikos pajėgumams. Siekiama, kad iki 2035 metų šalyje atsirastų apie 10 GW naujos žalios generacijos, kuri mažintų anglies dioksido emisijas ir priklausomybę nuo tradicinių elektrinių.

    Dar apie ketvirtadalis numatomas elektros sistemos patikimumui: atsinaujinančios energijos integracijai, tinklų modernizavimui ir stabilumo didinimui. Likusi dalis būtų skirta elektrifikacijai transporto ir pramonės sektoriuose, taip pat pažangesniems tinklų valdymo sprendimams ir išmaniosioms energetikos sistemoms.

    Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytą portfelį metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos galėtų sumažėti daugiau nei 20 mln. tonų. Tai reikšminga dalis energetikos sektoriaus taršos, todėl projektų įgyvendinimo sparta ir tinklų pralaidumas taps kritiniais veiksniais.

    Projektai jau startuoja

    Platformoje jau įvardijami daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės projektai, tarp jų – didelis vėjo parkas Žambylo regione ir elektros infrastruktūros modernizavimas Almatos apylinkėse. Tokie projektai laikomi kertiniais, nes leidžia vienu metu didinti generaciją ir stiprinti tinklų patikimumą.

    Numatoma, kad Mirny vėjo parkas pradės veikti 2028 metais ir pasieks 1 GW galią. Projektas apima 150 turbinų, taip pat baterijų energijos kaupimo sistemą, kurios talpa turėtų siekti 600 MWh, o tai svarbu balansavimui, kai vėjo generacija svyruoja.

    Projektą vysto „TotalEnergies“ su partneriais Kazachstane, o pagaminta elektra turėtų būti realizuojama pagal ilgalaikį, 25 metų trukmės susitarimą valstybės valdomam atsinaujinančios energijos atsiskaitymų centrui. Tikimasi, kad projektas kasmet pagamins apie 4 TWh elektros ir leis išvengti iki 3,5 mln. tonų anglies dioksido emisijų.

    Kitas reikšmingas etapas – elektros skirstymo infrastruktūros atnaujinimas Almatos regione, kur Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas numato iki maždaug 194 mln. eurų paskolą bendrovei „Alatau Zharyk Company“. Lėšos būtų skirtos automatizuotai apskaitai, nuotoliniam valdymui ir žemos bei vidutinės įtampos tinklų modernizavimui.

    Didžiausias iššūkis – žmonės ir tinklai

    Energetikos transformacija Kazachstane reiškia ne tik naujas elektrines, bet ir neišvengiamą poveikį anglies regionams. Planuojama vertinti, kurios teritorijos labiausiai pažeidžiamos dėl dekarbonizacijos, ir ieškoti priemonių, kaip užtikrinti naujas darbo vietas, perkvalifikavimą ir ekonomikos diversifikaciją.

    „Esame nuo anglies priklausoma šalis, turime dideles kogeneracines ir elektrines. Šiuos objektus ir energijos tinklus reikia modernizuoti, o energetikos sektoriaus darbuotojus – perkvalifikuoti, kad energetikos pertvarka būtų įmanoma“, – sakė Ekologijos ir gamtos išteklių ministerijos klimato politikos direktorė Saule Sabieva.

    Taip pat akcentuojama, kad investuotojams būtinas aiškus reguliacinis stabilumas ir ilgalaikė kryptis, ypač kai projektų grąža priklauso nuo dešimtmečius galiojančių sutarčių. Kazachstanas remiasi konkurencingų aukcionų modeliu ir ilgalaikiais elektros pirkimo susitarimais, kurie mažina riziką projektų vystytojams bei finansuotojams.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas pabrėžia, kad šalis turi geras gamtines sąlygas vėjo ir saulės projektams, tačiau didžiausios kliūtys išlieka tinklų pajėgumas ir sistemos stabilumas. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama energijos kaupimo reglamentavimui ir sprendimams, kurie leistų patikimai integruoti didėjančias atsinaujinančios energijos apimtis.

  • Dingusi 13-metė dingo nuo tilto Varšuvoje: detektyvas atskleidė, kas galėjo trinti jos paskyras

    Varšuvoje tęsiamos 13-metės Roksanos paieškos po jos dingimo prie Vyslos. Privatus detektyvas teigia esantis beveik įsitikinęs, kad mergaitė viena nuo Šventakryžio tilto nenulipo, o vėlesni pokyčiai socialinių tinklų paskyrose kelia papildomų klausimų.

    Roksana dingo spalio 10 dieną, kai po susitikimo su pažįstamais Varšuvos bulvaruose turėjo grįžti namo. Paskutinio pokalbio metu ji tėvui sakė jau einanti atgal, tačiau namų taip ir nepasiekė.

    Byloje dalyvaujantis privatus detektyvas Kamilis Sobkevičius tvirtina, kad svarbiausias atspirties taškas yra stebėjimo kamerų įrašai ir liudytojo informacija. Jie esą leidžia patvirtinti, kad mergaitė užlipo ant Šventakryžio tilto, tačiau vėliau jos pėdsakas nutrūksta.

    Ką rodo kameros ir liudytojai?

    Pasak detektyvo, įrašai fiksavo per mažai detalių, kad būtų galima tiksliai atkurti, kas įvyko toliau. Jis viešai vertina, kad tikimybė, jog Roksana tiltą paliko savarankiškai, yra nedidelė.

    Kol kas keliamos dvi pagrindinės versijos: mergaitė galėjo būti išvežta automobiliu arba galėjo įvykti savižudybė. Nė viena versija nėra patvirtinta, o tyrimui svarbūs ir duomenys, galintys rodyti trečiųjų asmenų veiksmus po dingimo.

    Įtartini pokyčiai socialiniuose tinkluose

    Detektyvas teigia nustatęs, kad praėjus kelioms dienoms po dingimo buvo pašalintos Roksanos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyros. Dar painesnė situacija, anot jo, susiklostė „TikTok“ platformoje: profilis liko, tačiau esą dingo patiktukai ir sekimų informacija.

    Tokie pokyčiai, detektyvo vertinimu, gali reikšti bandymą apsunkinti kontaktų ir bendravimo rato nustatymą. Praktikoje socialinių tinklų pėdsakai yra vienas greičiausių būdų atsekti paskutinius nepilnamečių ryšius, tačiau duomenų prieiga dažniausiai priklauso nuo platformų, įrenginių ir teisėsaugos veiksmų.

    „Tai panašu į pėdsakų trynimą“, – sakė detektyvas Kamilis Sobkevičius.

    Kol kas nėra viešai patvirtinta, kas turėjo prisijungimus prie paskyrų ar galėjo pasinaudoti mergaitės telefonu bei el. paštu. Specialistai tokiais atvejais vertina ir paprastesnes versijas, pavyzdžiui, automatinį paskyrų valymą, prieigą per bendrus įrenginius ar tai, kad slaptažodžiai galėjo būti žinomi bendraamžiams.

    Naujas pažinties pėdsakas ir rizikos aplinka

    Detektyvas taip pat nurodo tiriantis aplinką, kurioje galėjo būti nepilnamečiai, ir galimus suaugusiųjų ryšius. Viena versijų siejama su asmeniu, kuris, detektyvo teigimu, galėjo prisistatyti daug jaunesniu, nei yra iš tikrųjų.

    Pasak jo, tiriama ir informacija, kad šis asmuo galėjo nepilnamečiams parūpinti alkoholio, o taip pat minimas galimų psichoaktyvių medžiagų aspektas. Nei šios aplinkybės, nei tiesioginis ryšys su dingimu viešai nėra patvirtinti, tačiau tokios situacijos dažnai tampa svarbios vertinant, su kuo ir kokiomis sąlygomis bendravo vaikas.

    Roksanos artimieji, anot detektyvo, analizavo ir mergaitės užrašus apie emocines būsenas bei konfliktus su bendraamžiais. Viešai taip pat minėta, kad ji serga epilepsija ir vartoja vaistus, o alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas gali daryti įtaką savijautai ir elgesiui.

    Detektyvas kritikuoja ir vietovės stebėseną, teigdamas, kad Vyslos bulvaruose yra per daug prastai matomų zonų, o įrašų kokybė ne visada leidžia identifikuoti žmones ar judėjimo kryptis. Jo teigimu, artimiausiu metu planuojami veiksmai ir upėje, tačiau kol kas Roksanos likimas išlieka nežinomas.

  • Szczecino apylinkėse jau rikiuojama technika: taip atrodys ilgiausias Lenkijos kelių tunelis po Odera

    Vakarų Szczecino aplinkkelio projektas Lenkijoje pereina į kitą etapą: darbai ryškėja ne tik Kołbaskowo, Skarbimierzyc, Dobra, Tanowo ar Police apylinkėse, bet ir kitoje Oderos pusėje. Čia pradedami parengiamieji veiksmai, kurie atvers kelią vienam įspūdingiausių projekto elementų – ilgiausiam šalies automobilių tuneliui.

    Lenkijos kelių direkcija praneša, kad ruože nuo būsimo tunelio vietos iki Goleniów Północ mazgo jau galima matyti aiškėjančius būsimos trasos kontūrus. Tai reiškia, kad dalis paruošiamųjų darbų persikelia į rytinį upės krantą, kur vėliau vyks pagrindiniai statybos procesai.

    Kas bus statoma po Odera?

    Didžiausias projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio kelio tunelis po Odera, planuojamas S6 greitkelio atkarpoje Police–Goleniów. Pagal skelbiamus planus tunelis turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu Lenkijoje ir vienu sudėtingiausių viso aplinkkelio statinių.

    Tunelį numatyta gręžti naudojant TBM tipo tunelių kasimo mašiną, kuri leidžia efektyviai dirbti dideliuose gyliuose ir sudėtingose geologinėse sąlygose. Tokia technologija plačiai taikoma Europoje, ypač ten, kur būtina sumažinti poveikį aplinkai ir užtikrinti statybų saugą tankiai apgyvendintose teritorijose ar prie vandens telkinių.

    Grafikas nusitęs iki 2033 metų

    Pagal viešai skelbiamą grafiką, 2027 metais planuojama pradėti darbus, susijusius su startine tunelio kamera. Pats tunelio gręžimas numatomas 2028 metais, o visų darbų pabaiga įvardijama 2033 metais.

    Toks ilgas terminas nėra netikėtas: tunelių statyba po upe paprastai apima daug papildomų etapų – nuo detalių grunto ir hidrologijos tyrimų iki sudėtingų saugos sistemų įrengimo. Kelių tuneliuose įprastai projektuojama ventiliacija, dūmų šalinimas, avariniai išėjimai, gaisro aptikimas, ryšio ir eismo valdymo sistemos.

    Ką duos Vakarų Szczecino aplinkkelis?

    Vakarų Szczecino aplinkkelis, dar vadinamas Zośka, yra vienas didžiausių šiuo metu vykdomų kelių projektų Lenkijoje. Planuojama, kad S6 trasoje esantis aplinkkelis sieks beveik 50 kilometrų ir sujungs Kołbaskowo apylinkes su Goleniów, apeidamas Szczeciną iš vakarų.

    Skelbiama, kad sutarties dėl Police–Goleniów ruožo kartu su tuneliu vertė siekia apie 1,2 milijardo eurų, o visos investicijos mastas viršija 1,8 milijardo eurų. Tai vienas didžiausių kelių statybos kontraktų Lenkijos kelių infrastruktūros istorijoje.

    Projektu siekiama sumažinti spūstis Szczecine ir Polic, iš gyvenviečių iškelti tranzitinį srautą ir pagerinti susisiekimą su A6 automagistrale bei S3 greitkeliu. Tikimasi, kad nauja trasa ne tik sutrumpins kelionės laiką, bet ir prisidės prie eismo saugos bei mažesnės taršos tankiau apgyvendintose vietovėse.

    Artimiausiais mėnesiais regione turėtų daugėti matomų statybų ženklų, o svarbiausios tunelio fazės, nors ir nutolusios, jau įgauna realų pagreitį. Vakarų Szczecino aplinkkelis palaipsniui pereina iš planų į konkrečius darbus, kurie iš esmės pakeis judėjimo schemą visoje Szczecino aglomeracijoje.

  • NASK muša pavojaus varpais: 76 proc. pranešimų ignoruota, X ir „Discord“ – dugne

    Lenkijos kibernetinio saugumo ir skaitmeninės erdvės stebėsenos institucija NASK skelbia, kad interneto platformos vangiai reaguoja į dezinformaciją. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį ji platformoms perdavė daugiau kaip 65 000 pranešimų apie galimai klaidinančias publikacijas, tačiau pašalinta buvo tik 4 380 turinio vienetų.

    Pagal NASK ataskaitoje pateiktus skaičius, tai sudaro 6,7 proc. visų pranešimų. Dar 17,3 proc. atvejų turinys buvo vienaip ar kitaip apribotas ar pažymėtas, tačiau net 76 proc. pranešimų, tai yra apie 49 500, liko be jokio platformų atsako.

    Skirtumai tarp platformų – milžiniški

    Ataskaita rodo, kad platformų praktika labai nevienoda: vienos greitai pašalina beveik visą pažymėtą turinį, kitos palieka jį sklisti toliau. Tai ypač svarbu, nes socialinių tinklų algoritmai dažnai sustiprina emocingas, konfliktą kurstančias žinutes, o dezinformacija dėl to pasiekia dideles auditorijas.

    Geriausiai, pagal šį NASK vertinimą, reagavo „Bluesky“: pašalinta 69 iš 70 praneštų įrašų, arba 98,6 proc. Tarp dažniau naudojamų platformų aukščiau įvertintas „Facebook“, kuriame pašalinta 2 150 iš 3 381 turinio vienetų, tai yra 63,6 proc., o „TikTok“ pašalino 618 iš 1 109, arba 55,7 proc.

    „Instagram“ atveju pašalinta 59 iš 156 praneštų vienetų, tai yra 37,8 proc. Tuo metu „Google“ paslaugų ekosistemoje, apimančioje ir „YouTube“, ir „Google Ads“, pašalinti 37 iš 322 praneštų atvejų, arba 11,5 proc.

    X ir „Discord“ – prasčiausi rezultatai

    Didžiausio dėmesio sulaukė X rezultatai. NASK šiai platformai pateikė 60 132 pranešimus, tačiau pašalinta buvo 1 438 įrašai, tai yra 2,4 proc., o dalis turinio buvo moderuota ar apribota 18,7 proc. atvejų.

    „Discord“ atrodė dar prasčiau: iš keturių pranešimų nebuvo pašalintas nė vienas. Silpnai reagavo ir kitos platformos: „Threads“ pašalino dvi publikacijas iš 29, o „Telegram“ – vieną iš devynių.

    Skaitmeninių reikalų ministras Krzysztofas Gawkowskis, pristatant ataskaitą, akcentavo, kad platformos turi prisiimti didesnę atsakomybę už informacinę higieną. Jo teigimu, valdžia sieks, kad platformos kurtų lenkų kalba dirbančias moderavimo komandas, galinčias greičiau įvertinti kontekstą ir vietines manipuliacijų formas.

    „Kiekviena socialinė platforma turi nešvarias rankas, jei kalbame apie saugų, nuo dezinformacijos švarų internetą“, – sakė K. Gawkowskis.

    Kas šalinama dažniau, o kas praslysta?

    NASK duomenimis, platformos geriausiai susitvarko su turiniu, kuris akivaizdžiai apsimeta institucijomis ar žinomais žmonėmis. Tokio tipo turinio pašalinimo rodiklis ataskaitoje siekia 78,6 proc., nes jį lengviau identifikuoti pagal paskyrų struktūrą, netikrus logotipus ar pasikartojančius šablonus.

    Kur kas prasčiau sekėsi kovoti su melagingomis žinutėmis, kurios pateikiamos kaip naujienos ar tariami faktai: pašalinta tik 9,4 proc. Dar sudėtingesnė kategorija – manipuliacinis turinys, kai pasitelkiami tikri vaizdai ar citatos, bet jos išimamos iš konteksto: čia pašalinta vos 4,9 proc.

    Ataskaitoje aprašomos ir konkrečios 2026 metų pirmojo pusmečio schemos: nuo melagingų pasakojimų apie paramą Ukrainai iki kampanijų, kurios siekia supriešinti visuomenę pasinaudojant nelaimėmis ar incidentais. NASK taip pat fiksavo atvejus, kai dezinformacijai kurti naudojamas DI, o turinys pritaikomas finansiniams sukčiavimams ar auditorijos viliojimui.

    Tarp pavyzdžių minimi fiktyvūs profiliai, kuriantys tariamą patikimumą ir vėliau nukreipiantys žmones į apgaulingus pasiūlymus. NASK teigimu, tokios schemos dažnai remiasi greitu masiniu turinio kūrimu, o platformoms tampa sunkiau laiku sustabdyti plitimą, jei pranešimai užstringa be atsako.

    Lenkijos Vyriausybė tuo pat metu pranešė apie planus stiprinti koordinavimą su žiniasklaida, verslu ir visuomenės grupėmis per naujai telkiamas iniciatyvas kovai su dezinformacija. Taip pat akcentuojama, kad įžvalgos bus perduotos Europos Komisijai, siekiant didesnio platformų atskaitingumo, ypač tais atvejais, kai dezinformacija gali būti susijusi su koordinuotomis užsienio įtakos operacijomis.

    NASK skaičiai rodo, kad vien pranešimų siuntimo nepakanka, jei platformos neturi pajėgumų, aiškių procedūrų ir lokalios kompetencijos. Kol didžioji dalis signalų lieka be atsako, klaidinantis turinys gali toliau rinkti peržiūras, būti kopijuojamas ir perpublikuojamas, o žala visuomenės pasitikėjimui didėja.

  • Krokuvos meras Łukasz Gibała pristatė pavaduotojus: vienas sprendimas stebina net savus

    Naujasis Krokuvos meras Łukasz Gibała paskelbė trijų savo pavaduotojų pavardes ir iškart pasiuntė aiškią žinutę apie būsimą valdymo stilių. Į artimiausią komandos branduolį jis pasirinko Karolį Wałachowskį, Janą Hoffmaną ir Elżbietą Kois-Żurek.

    Didžiausią dėmesį sukėlė ne vien pavardės, o mero sprendimas nenaudoti maksimalios pavaduotojų kvotos, kurią leidžia galiojantys teisės aktai. Toks žingsnis dažnai interpretuojamas kaip siekis mažinti politinių postų skaičių ir sutelkti sprendimų priėmimą, tačiau kartu tai reiškia didesnę atsakomybę mažesnei komandai.

    Krokuva yra vienas svarbiausių Lenkijos miestų, todėl mero pavaduotojų pasirinkimai paprastai signalizuoja, kurios sritys taps prioritetinėmis. Savivaldybių vadovų komandos Lenkijoje įprastai formuojamos taip, kad apimtų pagrindines politines kryptis: transportą ir infrastruktūrą, švietimą bei socialines paslaugas, miesto plėtrą ir investicijų pritraukimą.

    Praktikoje pavaduotojų skaičius daro įtaką ir administracijos darbui, ir miesto biudžeto valdymui, nes keičiasi atsakomybės pasidalijimas, sprendimų derinimo grandys bei politinė kontrolė. Pastaraisiais metais daugelyje Europos miestų ryškėja tendencija mažinti vadovaujančių postų skaičių ir daugiau remtis profesionaliais departamentais, ypač projektų valdymo ir viešųjų pirkimų srityse.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad meras detalizuos, už kokias sritis bus atsakingas kiekvienas pavaduotojas ir kaip bus organizuojamas darbas su miesto taryba. Šie sprendimai parodys, ar pasirinktas modelis taps administraciniu efektyvumo eksperimentu, ar tik politiniu gestu, kuris vėliau bus koreguojamas pagal realius miesto valdymo iššūkius.

  • Įtrinkite citriną su druska į klozeto dangtį: geltonos dėmės traukiasi per minutes

    Klozeto dangtis dažnai lieka „pamiršta“ vieta valant tualetą, nors būtent jis nuolat liečiamas rankomis ir greitai kaupia apnašas. Ilgainiui ant plastiko atsiranda gelsvos dėmės, kurias lemia kietas vanduo, šlapimo lašeliai, valiklių likučiai ir paviršiaus mikropažeidimai. Yra paprastas būdas, galintis padėti išvalyti dangtį jo neišmontuojant.

    Kasdienėje priežiūroje svarbiausia yra reguliarumas: trumpas nuvalymas po naudojimo sumažina apnašų susidarymą ir nemalonius kvapus. Praktikoje geltonavimas dažniau atsiranda ten, kur kaupiasi drėgmė ir nešvarumai aplink vyrius bei dangčio kraštus. Tokiose vietose reikia švelnaus, bet kryptingo valymo.

    Citrina ir druska: paprastas triukas

    Nedidelėms dėmėms gali pakakti perpjautos citrinos ir paprastos valgomosios druskos. Ant citrinos pjūvio užberkite druskos, o tuomet įtrinkite dėmėtas vietas, ypač dangčio apačioje ir aplink kraštus. Palikite kelioms minutėms, kad citrinos rūgštis suminkštintų apnašas.

    Vėliau paviršių nuvalykite drėgna šluoste ir perplaukite vandeniu, o pabaigoje nusausinkite. Jei dėmės senesnės, procedūrą galima pakartoti kelis kartus, bet svarbu netrinti pernelyg agresyviai, kad neatsirastų mikroįbrėžimų. Būtent jie vėliau gali paspartinti nešvarumų įsigėrimą ir naujų dėmių formavimąsi.

    Kada prireikia gilesnio valymo?

    Jei geltonos dėmės įsisenėjusios, vien citrinos gali nepakakti, ypač kai apnašos susiformuoja aplink vyrius ar sunkiai pasiekiamose vietose. Tokiu atveju padeda mirkymas šiltesniame vandenyje su soda, tačiau tai dažniausiai patogiau atlikti nuėmus dangtį. Prieš pradedant verta įsitikinti, kad vanduo nėra karštas, nes dalis plastikų gali deformuotis.

    Gilesniam valymui dažnai naudojama sodos ir vandens košelė, kuri užtepama ant dėmių ir paliekama trumpam, o tada nuvaloma minkšta šluoste. Soda veikia kaip švelnus šveitiklis, todėl svarbu nenaudoti kietų šepečių ir stipriai nespausti. Po valymo dangtį verta kruopščiai nusausinti, kad neliktų drėgmės.

    Ko vengti, kad plastikas negelstų dar labiau

    Klozeto dangčiui kenkia agresyvūs balikliai su chloru, stiprūs abrazyvai ir šiurkščios kempinės, nes jos pažeidžia paviršių. Pažeistas plastikas tampa matinis, lengviau „pagauna“ nešvarumus ir gali pradėti gelsti greičiau. Jei norite, kad rezultatas laikytųsi ilgiau, rinkitės minkštą šluostę ir švelnesnius valymo būdus.

    Kasdieniam palaikymui tinka drėgna šluostė ir nedidelis kiekis švelnaus indų ploviklio, o valymo pabaigoje naudinga viską nusausinti. Taip sumažinsite apnašų kaupimąsi ir poreikį vėliau taikyti intensyvesnes priemones. Paprastas įprotis prieš nuleidžiant vandenį uždaryti klozeto dangtį taip pat mažina lašelių pasklidimą ant paviršių.

  • Skandalas Kielcuose: už pedofiliją teistas Wiktor M. laisvėje, tėvai baiminasi dėl vaikų

    Lenkijos Kielcuose teisiamas Wiktor M. ir toliau lieka laisvėje, nes apeliacinės instancijos teismas atidėjo galutinio sprendimo paskelbimą. Tėvai mieste sako bijantys dėl vaikų saugumo ir tvirtina vyrą matantys netoli žaidimų aikštelių.

    Kaip skelbiama, apeliacinis procesas turėjo užbaigti bylą, tačiau posėdžio pabaigoje nutarta nuosprendžio paskelbimą nukelti. Kol sprendimas neįsiteisėjęs, vyrui nėra pritaikytas realus laisvės atėmimas, todėl jis nėra suimtas.

    Kas įvyko Kadzielnioje

    Bylos duomenimis, incidentas įvyko 2023 metais liepos mėnesį turistų pamėgtoje Kadzielnios teritorijoje Kielcų centre. Prokuratūra nurodė, kad tuomet 27 metų vyras užkalbino nepilnametę ir bandė ją seksualiai išnaudoti, o įvykį filmavo mobiliuoju telefonu.

    Nuo tada, pasak artimųjų, nukentėjusioji patiria ilgalaikius psichologinius padarinius ir vengia viena išeiti iš namų. Šeima tikina, kad baimę didina ir užsitęsęs teismo procesas bei nežinomybė dėl galutinės bausmės.

    Pirmosios instancijos nuosprendis neįsigaliojo

    Pirmosios instancijos teismas Wiktorą M. nuteisė 2,5 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat skyrė draudimą artintis prie nukentėjusiosios ir 7 metų draudimą dirbti su nepilnamečiais. Vis dėlto nuosprendis buvo apskųstas, todėl kol kas jis nėra galutinis.

    Kielcuose, kaip teigiama, auga visuomenės įtampa, o gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi vyro nuotraukomis, perspėdami vieni kitus. Dalis tėvų sako pastebintys jį vietose, kur renkasi šeimos su vaikais, nors oficialiai tai nėra patvirtinta kaip nuolatinė elgsena.

    Aptikti tūkstančiai failų ir teismo atidėjimas

    Skelbiama, kad kratų metu pareigūnai vyro įrenginiuose aptiko beveik 2 000 failų su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga, taip pat kitokio pobūdžio neteisėto turinio. Šie kaltinimai byloje pateikiami kaip atskira nusikalstamos veikos dalis.

    Apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti galutinį sprendimą, tačiau nuosprendžio paskelbimą atidėjo, todėl bylos pabaigos dar teks laukti. Tėvai ir nukentėjusiosios šeima pabrėžia, kad kiekviena papildoma savaitė, kai įtariamasis ar nuteistasis nėra izoliuotas, jiems reiškia papildomą stresą.

    „Mums tai labai vargina, bet labiausiai piktina tai, kad žmogus, kaltinamas tokiais veiksmais, vis dar vaikšto laisvėje ir, panašu, dėl to nejaučia jokio diskomforto. Dukra, nors jam uždrausta su ja kontaktuoti, vis dar nuolat dairaisi. Labai bijome, kad jis gali padaryti ką nors dar ir nuskriausti kitą vaiką“, – sakė nukentėjusiosios mama.

    Lenkijoje seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus ir vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimas ar laikymas laikomi vienomis sunkiausių nusikalstamų veikų, o teismai, vertindami riziką, gali taikyti kardomąsias priemones. Galutinis sprendimas šioje byloje turėtų atsakyti, ar pirmosios instancijos skirtos bausmės bus paliktos galioti, sugriežtintos ar pakeistos.