CP v2

Blog

  • Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: kodėl išsivaduoti kainuos brangiai

    Europa siekia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: kodėl išsivaduoti kainuos brangiai

    Europos valdžios institucijos vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir būtinybę mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų tiekėjų. Tačiau praktiškai daugelis savivaldybių ir ministerijų vis dar remiasi tomis pačiomis paslaugomis, nuo el. pašto iki dokumentų tvarkymo ir debesijos.

    Ši priklausomybė tapo ne vien ekonominiu, bet ir strateginiu klausimu: politikai baiminasi, kad pasikeitus geopolitinei situacijai JAV teisinės priemonės ar sankcijos galėtų riboti prieigą prie kritinių skaitmeninių paslaugų. Diskusijas Europoje paaštrino JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią ir platesnė JAV užsienio politikos neapibrėžtumo atmosfera.

    Kas valdo Europos debesiją?

    Europos Parlamento tyrimas rodo, kad „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ sudaro apie 70 proc. Europos Sąjungos debesijos rinkos. Tai reiškia, kad didelė dalis viešojo sektoriaus ir verslo sistemų, duomenų saugyklų bei kasdienių darbo įrankių yra susieti su keliais JAV tiekėjais.

    Tame pačiame tyrime pažymima, kad apie 80 proc. Europos įmonių išlaidų verslo programinei įrangai atitenka JAV tiekėjams. Priklausomybė apima ne tik biuro programas ar operacines sistemas, bet ir infrastruktūrą, kuri užtikrina el. pašto, transliacijų, mokėjimų ar tapatybės valdymo veikimą.

    Kodėl atsitraukti taip sunku?

    Pagrindinė kliūtis yra vadinamasis įstrigimo efektas: kai organizacija sukuria procesus aplink vieno tiekėjo ekosistemą, perkelti duomenis, pertreniruoti darbuotojus ir suderinti specializuotas sistemas tampa brangu ir rizikinga. Ypač sudėtinga, kai alternatyvūs sprendimai nėra tokio pat masto arba neturi dalies įprastų funkcijų.

    Dar vienas veiksnys yra istorinis: JAV technologijų bendrovės sparčiai augo interneto plėtros pradžioje, turėjo didelę vieningą rinką ir lengvesnę prieigą prie kapitalo. Europoje tuo metu trūko panašaus masto ekosistemos, todėl daug viešojo sektoriaus sprendimų ilgainiui buvo centralizuojami pas vieną didelį tiekėją, nes taip paprasčiau administruoti ir pirkti.

    „Mes šią priklausomybę kūrėme metų metus, net dešimtmečius“, – sakė Amsterdamo iniciatyvą mažinti priklausomybę nuo JAV programinės įrangos koordinavęs Alexanderis Scholtesas.

    Vokietijos ir Amsterdamo pamokos

    Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino žemė tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip viešasis sektorius mėgina pereiti prie atvirojo kodo sprendimų. Žemė pradėjo diegti „LibreOffice“ vietoje „Microsoft Office“, o el. pašto migraciją vykdė perkeldama dešimtis tūkstančių paskyrų iš „Outlook“ į „OpenXchange“.

    Skelbiama, kad iki šiol licencijų kaštų sutaupyta apie 15 milijonų eurų, o perėjimui investuota apie 9 milijonus eurų. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu pasitaikė trikdžių, kurie ypač jautrūs teisingumo ir viešojo saugumo institucijoms, nes bet koks ryšio ar dokumentų apdorojimo sutrikimas gali tiesiogiai paveikti terminus ir sprendimų priėmimą.

    „Pirmosiomis savaitėmis po pakeitimo turėjome tik ribotą priėjimą prie el. pašto, ir tai buvo didelė problema laiko jautriuose procesuose“, – sakė Ahrensburgo apylinkės teismo vadovas Michaelis Burmeisteris.

    Amsterdamas renkasi atsargesnį kelią: ne staigų atsisakymą, o ilgą perėjimą, kuriame daug dėmesio skiriama testavimui ir priklausomybių žemėlapiui. Miestas numatė, kad jautrūs duomenys ir kritinės sistemos iki 2035 metų turėtų būti talpinami Europos arba Nyderlandų infrastruktūroje, o tarpinis tikslas iki 2030 metų yra pasiekti, kad 30 proc. naudojamų debesijos paslaugų būtų europinės.

    Tačiau net ir toks modelis kainuos: vien pirmajame etape planuojamos kelių milijonų eurų išlaidos, skirtos sistemų auditui, pilotiniams projektams bei alternatyvų testavimui. Miestų ir valstybių institucijoms tai reiškia ne tik pirkimus, bet ir ilgalaikį organizacinį pokytį, nes technologinis perėjimas neišvengiamai paliečia darbuotojų įpročius, procesus ir viešųjų paslaugų teikimo tęstinumą.

    „Tęstinumo rizika tapo skubesnė. Turėtume milžinišką problemą, jei „Microsoft“ sustabdytų paslaugas“, – sakė A. Scholtesas.

    Europos Komisija siekia stiprinti skaitmeninį suverenitetą ir rengia naują iniciatyvų paketą, kurį planuojama pristatyti gegužės 27 dieną. Vis dėlto reali pažanga dažnai vyksta nacionaliniu, regioniniu ar savivaldybių lygiu, kur priimami sprendimai dėl konkrečių sistemų, duomenų talpinimo vietos ir pirkimų taisyklių.

    Didžiausia dilema išlieka ta pati: Europa nori daugiau kontrolės ir mažesnės geopolitinės rizikos, tačiau technologinė priklausomybė per ilgą laiką tapo tokia gili, kad greito, pigaus ir neskausmingo sprendimo nėra. Kuo daugiau kritinių procesų perkelta į vieną ekosistemą, tuo brangesnis tampa bandymas iš jos išeiti.

    Šaltiniai:

    – https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2025/778576/ECTI_STU(2025)778576_EN.pdf

    – https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/digital-commons-edic-launches-advance-europes-technological-sovereignty

    – https://www.amsterdam.nl/nieuws/nieuwsoverzicht/stappenplan-digitale-autonomie/

  • PlayStation legenda prabilo po 31 metų: „Sony“ vadovas liepė rinktis – išeiti ar eiti į Indies

    PlayStation legenda prabilo po 31 metų: „Sony“ vadovas liepė rinktis – išeiti ar eiti į Indies

    Ilgametis „PlayStation“ vadovas Shuhei Yoshida viešai pripažino, kad pasitraukimas iš „Sony Interactive Entertainment“ kūrybinių studijų vadovo pareigų nebuvo jo paties sprendimas. Pasak jo, kryptį nulėmė tuometis įmonės vadovas Jimas Ryanas, pasiūlęs tik du variantus.

    Yoshida „Sony“ prisijungė dar 1986 metais ir pradžioje dirbo su asmeninių kompiuterių verslu. Vėliau jis atsidūrė komandoje, kūrusioje pirmąją „PlayStation“ konsolę, o per kelis dešimtmečius tapo vienu labiausiai atpažįstamų prekės ženklo veidų.

    Per karjerą jis prisidėjo prie daugelio žaidimų, tapusių industrijos klasika, o 2008–2019 metais vadovavo „Sony“ vidinėms kūrėjų studijoms. Būtent šiuo laikotarpiu „PlayStation“ reputaciją stiprino didelio biudžeto vieno žaidėjo projektai, kurie tapo platformos išskirtinumo simboliu.

    Ultimatumas vietoj pasirinkimo

    2019 metais Yoshida perėjo vadovauti mažesniam padaliniui „PlayStation Indies“, iš šono tai atrodė kaip natūralus karjeros posūkis. Tačiau vėliau jis atskleidė, kad sprendimas turėjo ir kitą, kur kas aštresnę pusę.

    Per renginį Australijoje Yoshida teigė, kad Jimas Ryanas pastatė jį prieš ultimatumą: arba palikti korporaciją, arba imtis nepriklausomų kūrėjų krypties. Trečios alternatyvos, pasak jo, nebuvo.

    „Aš jo neklausiau“, – sakė Shuhei Yoshida, aiškindamas konflikto priežastį.

    Jis pridūrė, kad iš vadovybės sulaukdavo prašymų, kuriuos pats vadino absurdiškais, tačiau konkrečių detalių neįvardijo. Vis dėlto Yoshida pabrėžė, kad situaciją prisimena be kartėlio, o darbą su mažesniais kūrėjais vertina šiltai.

    Skirtingos „PlayStation“ vizijos

    Industrijos kontekste toks konfliktas siejamas su skirtingu požiūriu į „PlayStation“ ateitį. Jimo Ryano laikotarpiu „Sony“ aiškiau akcentavo žaidimų paslaugų modelį, kai žaidimas kuriamas ilgam laikui, papildomas turiniu ir turi užtikrinti nuolatines pajamas.

    Dalies strategijos rezultatai buvo sėkmingi: „Helldivers 2“ tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų hitų. Tačiau kiti bandymai susidūrė su problemomis, o kai kurie projektai buvo stabdomi ar atšaukiami, didinant įtampą tarp ambicijų ir realaus rinkos atsako.

    Tuo pat metu Yoshida vardas daugeliui žaidėjų pirmiausia siejosi su „PlayStation“ stiprybe vieno žaidėjo istoriniuose žaidimuose. Šis krypties skirtumas dažnai minimas kaip viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Sony“ viduje kilo diskusijų dėl prioritetų ir studijų vaidmens.

    Kas vyko vėliau

    Jimas Ryanas iš pareigų pasitraukė 2024 metais, o Yoshida „Sony“ paliko metais vėliau. Tai užbaigė vieną ilgiausių ir ryškiausių karjerų, susijusių su „PlayStation“ istorija nuo pat originalios konsolės kūrimo laikų.

    Originali „PlayStation“ į rinką išėjo 1994 metais, o pačioje „Sony“ ilgą laiką buvo vertinama kaip rizikingas eksperimentas. Yoshida priklausė pirmajai darbuotojų kartai, kuri prisidėjo prie projekto, galiausiai pakeitusio žaidimų industriją.

    Šaltiniai:

    – https://www.sie.com/en/corporate/

    – https://sonyinteractive.com/en/press-releases/

    – https://www.sony.com/en/SonyInfo/CorporateInfo/History/

  • Valgykite tai kasdien ir žarnynas padėkos: 5 produktai, kurie stiprina imunitetą ir savijautą

    Valgykite tai kasdien ir žarnynas padėkos: 5 produktai, kurie stiprina imunitetą ir savijautą

    Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami pakankamais kiekiais, gali padėti palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad subalansuotas mikrobiomas siejamas su geresniu virškinimu, mažesniu uždegimu ir tvirtesniu organizmo atsaku į infekcijas.

    Žarnynas glaudžiai susijęs su imunine sistema, nes didelė dalis imuninės gynybos mechanizmų veikia būtent žarnyno gleivinėje. Dėl to kasdieniai mitybos pasirinkimai, ypač fermentuoti produktai, vis dažniau aptariami kaip paprastas būdas palaikyti atsparumą ir bendrą savijautą.

    Be to, mokslinėje literatūroje daugėja duomenų apie žarnyno ir odos bei žarnyno ir smegenų ašies ryšį. Kai mikrobiotos sudėtis išsibalansuoja, gali didėti virškinimo simptomų tikimybė, o kai kuriems žmonėms tai siejama ir su prastesne emocine savijauta.

    Jogurtas ir kefyras

    Natūralus jogurtas yra vienas populiariausių fermentuotų produktų, gaminamas pieno fermentacijos būdu. Renkantis verta ieškoti aiškios nuorodos, kad produkte yra gyvų bakterijų kultūrų, nes ne visi gaminiai jų išlaiko.

    Kefyras dažnai išskiriamas dėl didesnės mikroorganizmų įvairovės, nes jame paprastai būna ir bakterijų, ir mielių. Reguliarus kefyro vartojimas kai kuriems žmonėms siejamas su geresne virškinamojo trakto savijauta ir mažesniais uždegimo žymenimis, nors poveikis priklauso nuo individualios būklės ir raciono.

    Kopūstų ir agurkų rauginti produktai

    Raugintos daržovės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai ar agurkai, tradiciškai laikomos natūraliu pieno rūgšties bakterijų šaltiniu. Jos gali papildyti racioną ne tik mikroorganizmais, bet ir skaidulomis, kurios yra svarbios gerosioms žarnyno bakterijoms.

    Svarbi detalė yra apdorojimas: pasterizavimas dažnai sunaikina gyvas bakterijas. Todėl, jei tikslas yra probiotinis poveikis, paprastai labiau tinka neapdorotos, nepasterizuotos raugintos daržovės, laikomos šaltai.

    Kimči, miso ir tempeh

    Kimči yra fermentuotų daržovių patiekalas, kuriame gali būti įvairių pieno rūgšties bakterijų, o kartu gausu skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant kimči gali gerėti lipidų rodikliai ir mažėti uždegimo rizika, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis sveikatą.

    Miso ir tempeh dažniau pasirenkami augalinėje mityboje, nes yra fermentuoti sojų produktai ir gali padėti praturtinti racioną baltymais. Fermentacija taip pat gali pagerinti kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimą, o miso neretai minimas ir kaip antioksidantų šaltinis.

    Nors universalių normų nėra, praktikoje dažnai rekomenduojama kasdien įtraukti 1–2 porcijas fermentuotų produktų, stebint individualią toleranciją. Jei yra imunitetą slopinančių ligų, po organų transplantacijos ar vartojami imunitetą slopinantys vaistai, dėl probiotikų ir fermentuotų produktų kiekio verta pasitarti su gydytoju.

    Taip pat svarbu nepamiršti, kad probiotikų poveikis stipresnis, kai racione netrūksta prebiotikų, tai yra skaidulų iš daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų. Vien fermentuoti produktai nepakeis bendros mitybos kokybės, tačiau gali būti paprastas kasdienis įprotis, padedantis palaikyti žarnyno ekosistemą.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/publications/i/item/9241561810

    – https://www.nccih.nih.gov/health/probiotics-what-you-need-to-know

    – https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fmicb.2017.02087/full

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6682904/

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7763189/

  • Lenkų „PKP Intercity“ vėl veš į Kroatiją: aišku, kada startuos bilietai ir kas keičiasi

    Lenkų „PKP Intercity“ vėl veš į Kroatiją: aišku, kada startuos bilietai ir kas keičiasi

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ patvirtino, kad šiemet atnaujins tiesioginius reisus į Slovėniją ir Kroatiją. Praėjusį sezoną maršrutas sulaukė didelio susidomėjimo, todėl šiemet žadama daugiau reisų ir platesnė pasiūla.

    Apie planus viešai pranešė Lenkijos infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak, kalbėjęs Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pasak jo, bilietų prekyba turėtų prasidėti netrukus po ilgojo gegužės savaitgalio.

    „Bilietų prekybą pradedame gegužės 5 dieną“, – sakė D. Klimczak.

    Pirmasis reisas numatomas antroje birželio pusėje, iškart pasibaigus mokslo metams. Tai vienas paklausiausių kelionių laikotarpių, todėl tikėtina, kad bilietai, kaip ir pernai, bus greitai išgraibstyti.

    Kainos šiemet dar nepaskelbtos, tačiau pernai pigiausi bilietai į Kroatiją prasidėdavo nuo maždaug 45 eurų už sėdimą vietą antroje klasėje. Galutinė kaina paprastai priklauso nuo paklausos, kelionės datos ir vietos tipo, o naktiniuose maršrutuose dažnai brangiau kainuoja gulimos vietos.

    Kas keičiasi šį sezoną?

    Šiemet „Adriatic Express“ turėtų kursuoti dažniau, net šešis kartus per savaitę, kai pernai buvo vykdomi keturi reisai. Didesnis dažnis reiškia ir daugiau galimybių planuoti kelionę be persėdimų, ypač atostogų piko metu.

    Numatytos ir maršruto naujovės Slovėnijoje: Liublianoje traukinio sąstatas turėtų būti dalijamas į vagonus, važiuojančius į Koperį ir į Rijeką. Taip keliautojams atsiranda daugiau pasirinkimų, kur pasiekti Adrijos pakrantę.

    Taip pat planuojama galimybė įsigyti jungtinį bilietą autobusui iš Liublianos į Triestą. Tokie kombinacijų sprendimai tampa vis dažnesni Europoje, nes leidžia geležinkeliui sujungti kryptis, kuriose trūksta tiesioginių bėgių maršrutų ar patogių tvarkaraščių.

    Kelionės trukmė ir paklausa

    Kelionė iš Varšuvos į Rijeką siekia apie 1 240 kilometrų. Ministras yra nurodęs, kad šiemet važiavimo laikas turėtų sutrumpėti maždaug valanda ir trukti apie 18 valandų.

    Pernai maršrutas buvo vykdomas visą vasarą iki rugpjūčio pabaigos, o bilietai, pasak Lenkijos žiniasklaidos, buvo išperkami labai greitai. Skelbiama, kad praėjusį sezoną šiuo traukiniu pasinaudojo apie 9 300 keleivių.

    Maršrutas kuriamas „IC Sobieski“ reiso į Vieną pagrindu, o Austrijos sostinėje prie sąstato prijungiama dalis, keliaujanti į Slovėniją ir Kroatiją. Toks modelis leidžia efektyviau valdyti riedmenis ir užtikrinti platesnį tarptautinių jungčių tinklą.

    Šaltiniai:
    – https://www.ekonomickykongres.pl/
    – https://www.intercity.pl/pl/site/o-nas/dzial-prasowy/komunikaty/

  • Tarkovo konkurentas „Marauders“ grįžta po tylos: kūrėjai žada didžiulę žaidimo revoliuciją

    Tarkovo konkurentas „Marauders“ grįžta po tylos: kūrėjai žada didžiulę žaidimo revoliuciją

    Ekstrakcinė šaudyklė „Marauders“, kadaise vadinta vienu įdomesnių „Escape from Tarkov“ alternatyvų, vėl atsidūrė dėmesio centre. Po ilgo laikotarpio be aiškių naujienų kūrėjai nutraukė tylą ir paskelbė, kad ruošia didelį žaidimo pertvarkymą.

    „Marauders“ išsiskyrė dyzelpanko ir mokslinės fantastikos aplinka: veiksmas nukelia į alternatyvius 1990-uosius, kuriuose Pirmasis pasaulinis karas esą niekada nesibaigė. Žaidėjai įkūnija kosmoso plėšikus, vykdančius reidus, renkančius grobį ir bandančius pasitraukti nepraradus sukaupto inventoriaus.

    Kas „Marauders“ daro išskirtinį

    Žanro požiūriu tai extraction shooter, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas PvPvE kovoms: susiduriama ir su kitais žaidėjais, ir su kompiuterio valdomais priešais. Žaidimas orientuotas į hardcore patirtį, todėl klaidos dažnai kainuoja brangiai, o mirtis reiškia prarastą ekipuotę.

    Projektas „Steam“ platformoje pasirodė 2022 metais ir iš pradžių sulaukė gana palankaus priėmimo. Vėliau kūrėjai leido atnaujinimus, o 2024 metais pristatė didžiausiu istorijoje vadintą atnaujinimą „Retribution 1.0“, tačiau po jo komunikacija praktiškai sustojo.

    Kūrėjai pripažino klaidas

    Ilga tyla paveikė ir bendruomenės nuotaikas: mažėjant aktyvumui, prastėjo ir vartotojų vertinimai, o dalis žaidėjų projektą paprasčiausiai nurašė. Dabar kūrėjai teigia, kad tuo metu ne šiaip pristabdė, o iš esmės persitvarkė.

    „Esame jums skolingi atsiprašymą už tylą. Visiškai susitelkėme į žaidimą. Tai, kas prasidėjo kaip pataisų serija, išaugo į daug didesnį, būtina tapusį pokytį, todėl nusprendėme jo laikytis, o ne tarpais leisti mažus atnaujinimus“, – sakė kūrėjai.

    Pasak jų, buvo peržiūrėti baziniai žaidimo sistemos sprendimai ir mechanikos, kurios nebeatitiko siekiamos kokybės. „Tai visapusiška pertvarka, kurios tikslas yra grąžinti „Marauders“ į būseną, kokioje jis turėtų būti“, – teigė jie.

    Datos dar nėra, reakcijos skirtingos

    Naujinimas kol kas neturi paskelbtos išleidimo datos, todėl dalis bendruomenės į pažadus žiūri atsargiai. Kiti, priešingai, viliasi, kad žaidimas gali atgimti, jei pertvarka realiai pagerins stabilumą, balansą ir progresijos sistemą.

    Extraction shooter rinkoje konkurencija išlieka didelė, o žaidėjų lojalumą dažnai lemia reguliarūs atnaujinimai, aiški komunikacija ir kova su techninėmis problemomis. Dėl to „Marauders“ sugrįžimas bus vertinamas ne pagal pažadus, o pagal tai, ar kūrėjams pavyks sugrąžinti pasitikėjimą ir stabilų žaidėjų srautą.

    Šaltiniai:

    – https://store.steampowered.com/app/1789480/Marauders/

    – https://www.youtube.com/watch?v=hFuEmvT8-XI

  • Nyderlandų žvalgyba perspėja: Rusija pasitelkia DI, kad Europoje spartintų kibernetines atakas

    Nyderlandų žvalgyba perspėja: Rusija pasitelkia DI, kad Europoje spartintų kibernetines atakas

    Nyderlandų Gynybos žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIVD) perspėja, kad Rusija vis aktyviau pasitelkia dirbtinį intelektą, kad pagreitintų kibernetines atakas prieš Europą. Tarnyba pabrėžia, jog grėsmė auga, o atakų tempas ir apimtis gali didėti toliau.

    MIVD 2025 metų metinėje ataskaitoje nurodo, kad Rusijos veikėjų pajėgumai stiprėja, o dalis atakų jau dabar yra iš dalies automatizuojamos. Tai reiškia, kad užpuolikai gali greičiau parinkti taikinius, sparčiau kartoti bandymus ir vienu metu vykdyti daugiau operacijų.

    „Rusijos pajėgumai auga. Rusijos veikėjai gali vykdyti kibernetines atakas dideliu tempu. Iš dalies todėl, kad jie gali automatizuoti atakas, įskaitant naudojant dirbtinį intelektą“, – teigiama MIVD ataskaitoje.

    Kibernetinio saugumo bendruomenėje nerimą kelia tai, kad DI mažina „įėjimo barjerą“ ir sutrumpina laiką, reikalingą žvalgybai bei atakos paruošimui. Veiksmai, kurie anksčiau galėdavo trukti valandas ar dienas, dabar gali būti atliekami gerokai greičiau, o tuo pat metu galima atakuoti daugiau organizacijų.

    Didelė rizikos dalis siejama su socialinės inžinerijos schemomis, kuriose DI padeda kurti įtikinamus sukčiavimo laiškus, pranešimus ir net balso klastotes. Tokios atakos tampa tikslesnės ir labiau pritaikytos konkrečiam žmogui ar organizacijai, todėl vartotojams ir darbuotojams sudėtingiau atpažinti apgaulę vien pagal „intuiciją“.

    Kita grėsmės kryptis yra spartesnis programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo procesas. Kai pažangūs modeliai geba greitai peržvelgti didelius kodo kiekius ar sistemų konfigūracijas, užpuolikai gali greičiau aptikti silpnąsias vietas ir bandyti įsilaužti į kritines IT sistemas.

    Tuo pat metu DI tampa svarbiu įrankiu ir gynėjams: jis padeda greičiau pastebėti neįprastą elgseną tinkluose, atpažinti kenkėjiškų veiksmų šablonus ir automatizuoti pirminį incidentų triškinimą. Vis dėlto MIVD žinutė aiški: didėjant automatizacijai puolime, Europai reikia dar labiau stiprinti prevenciją, darbuotojų atsparumą sukčiavimo atakoms ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Nyderlandų perspėjimas pasirodė tuo metu, kai Europos institucijos ir valstybės vis dažniau kalba apie bandymus daryti įtaką politiniams procesams, vagti duomenis ir trikdyti viešąsias paslaugas. Kibernetinių incidentų kontekste vis daugiau dėmesio skiriama debesijos saugumui, tapatybės apsaugai ir incidentų valdymo greičiui, nes net ir vienas sėkmingas įsilaužimas gali turėti plačias pasekmes.

    Šaltiniai:

    – https://www.defensie.nl/actueel/nieuws/2026/04/21/rivaliserende-grootmachten-zetten-veiligheid-europa-onder-druk

    – https://www.politico.eu/article/anthropic-hacking-technology-exposes-eu-ai-office-struggles/

  • Gran Turismo 7 stebina: į žaidimą atkeliauja „Renault Twingo“ ir dar du netikėti modeliai

    Gran Turismo 7 stebina: į žaidimą atkeliauja „Renault Twingo“ ir dar du netikėti modeliai

    Lenktynių žaidimų rinkoje „Gran Turismo 7“ išlieka vienu svarbiausių vardų, nors žaidimas pasirodė dar 2022 metais. „Sony“ priklausančios studijos Polyphony Digital komanda ir toliau reguliariai leidžia atnaujinimus, taip palaikydama susidomėjimą ir aktyvią bendruomenę.

    Pirmosiomis savaitėmis po starto žaidimas sulaukė kritikos, daugiausia dėl interneto ryšio reikalavimo ir ekonomikos balanso. Vis dėlto vėlesni pataisymai ir turinio papildymai palaipsniui keitė žaidėjų nuomonę, o nemokami atnaujinimai tapo viena svarbiausių „Gran Turismo 7“ strategijos dalių.

    Nauji automobiliai 1.69 atnaujinime

    Balandžio 22 dieną žaidėjus pasiekia atnaujinimas 1.69, kurio pagrindinė naujiena yra trys papildomi automobiliai. Šį kartą dėmesys skiriamas ne dideliems režimų pakeitimams, o garažo plėtrai, papildant jį labai skirtingų klasių modeliais.

    Du naujai įtraukti automobiliai yra klasikiniai ir pagaminti 1993 metais. Žaidime atsiranda „Porsche 911 Turbo S“ ir „Renault Twingo“, kurį daugelis puikiai pažįsta kaip miestui skirtą, mažų gabaritų automobilį, dažnai matomą kasdienėse gatvėse.

    Trečiasis papildymas yra modernus, 2024 metais pristatytas „Yangwang U9“. Tai kinų gamintojo superautomobilis, išsiskiriantis dideliu našumu ir ambicija konkuruoti su garsiausiais sportinių automobilių vardais, todėl jo įtraukimas signalizuoja ir platesnę „Gran Turismo 7“ kryptį į naujus, pasaulinės rinkos žaidėjus.

    Kodėl „Twingo“ žaidime svarbus?

    „Renault Twingo“ pasirodymas lenktynių žaidime parodo, kad „Gran Turismo 7“ siekia būti ne tik superautomobilių vitrina, bet ir automobilių kultūros enciklopedija. Tokie modeliai leidžia žaidėjams varžytis net ir su kasdieniais miesto automobiliais, taip suteikiant daugiau įvairovės ir netikėtų scenarijų trasose.

    „Gran Turismo“ serija tradiciškai balansuoja tarp simuliacijos ir kolekcionavimo, o turinio papildymai padeda išlaikyti ilgalaikį žaidėjų įsitraukimą. Nuolatiniai nemokami automobiliai ir pataisymai taip pat yra būdas pailginti projekto gyvavimo ciklą iki kitų serijos naujienų.

    Be nemokamų atnaujinimų, žaidime pasirodė ir mokamas papildomas turinys „Power Pack“, kurio kaina Lenkijoje siekė 134 zlotus, tai yra apie 31 eurą. Dalis žaidėjų jį vertino prieštaringai, tačiau nemokami automobiliai išlieka pagrindinė priežastis, dėl kurios žaidimas toliau grįžta į naujienų srautą.

    Šaltiniai:

    – https://www.gran-turismo.com/us/gt7/news/

    – https://www.polyphony.co.jp/

  • JK žvalgyba: apie 100 valstybių įsigijo šnipinėjimo programas, galinčias taikytis į Britanijos tinklus

    JK žvalgyba: apie 100 valstybių įsigijo šnipinėjimo programas, galinčias taikytis į Britanijos tinklus

    Jungtinės Karalystės žvalgybos vertinimu, daugiau nei pusė pasaulio valstybių įsigijo komercines kibernetinio įsilaužimo priemones, kurios teoriškai gali būti panaudotos prieš šalies infrastruktūrą, įmones ir privačius tinklus. Apie tai prieš CYBERUK konferenciją Glazge pranešė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC), priklausantis GCHQ.

    NCSC teigia, kad maždaug 100 valstybių yra įsigijusios vadinamąsias kibernetinio įsibrovimo programas, o tai rodo mažėjančias technologines ir finansines kliūtis tokioms priemonėms patekti į valstybių rankas. Praktikoje tai reiškia, kad šnipinėjimo galimybės, kurios anksčiau buvo prieinamos tik pažangiausioms žvalgyboms, vis dažniau perkamos rinkoje.

    Komercinės „spyware“ klasės priemonės per pastaruosius du dešimtmečius virto sparčiai augančia rinka, o tokie produktai kaip „Pegasus“ ar „Predator“ ne kartą sieti su žurnalistų, opozicijos veikėjų ir pilietinės visuomenės atstovų sekimu. NCSC pažymi, kad taikinių spektras pastaraisiais metais plėtėsi ir vis dažniau apima finansų sektorių, bankininkus bei turtingus įmonių vadovus.

    Konferencijoje JK pareigūnai taip pat ketina akcentuoti, kad per vienus metus šalyje dvigubai išaugo „nacionaliniu mastu reikšmingų“ kibernetinių incidentų skaičius. Pasak NCSC, vis didesnė dalis tokių atakų siejama ne su nusikalstamomis grupuotėmis, o su valstybių remiamais veikėjais.

    Verslui siunčiama žinutė

    NCSC vadovas Richardas Horne’as iš anksto paviešintuose kalbos fragmentuose pabrėžia, kad įmonės, kibernetinį saugumą laikančios antraeiliu klausimu, rizikuoja tapti lengvu taikiniu. Jo teigimu, tokia laikysena nebeatrodo kaip naivumas, o greičiau kaip nesugebėjimas suvokti dabartinės grėsmių realybės.

    „Jei kibernetinio saugumo nelaikote prioritetu, jūs nebe tiesiog naivūs, o nesugebate suprasti šiandienos pasaulio realybės“, – sakė R. Horne’as.

    Kalbėdamas apie valstybių pajėgumus, NCSC vadovas išskiria itin aukštą kai kurių šalių techninį lygį ir perspėja dėl „tobulos audros“ kibernetinio saugumo srityje. Tokia „audra“ siejama ir su tuo, kad puolimo priemonės pigėja, tampa lengviau prieinamos, o gynybai reikalingų kompetencijų bei resursų poreikis auga.

    DI keičia pažeidžiamumų paiešką

    Viena svarbiausių naujų rizikų, apie kurias kalbama JK, yra „frontier“ tipo DI modelių įtaka kibernetiniam saugumui. NCSC teigimu, pažangūs DI sprendimai gali reikšmingai paspartinti pažeidžiamumų paiešką ir jų išnaudojimą dideliu mastu, o tai ypač pavojinga organizacijoms, kurios atnaujinimus diegia lėtai arba neturi tikslaus turto ir sistemų inventoriaus.

    Šiame kontekste minima ir „Anthropic“ viešinta informacija apie „Mythos“ modelį, kurį bendrovės tyrėjai įvertino kaip pernelyg pavojingą plačiam paleidimui dėl potencialo padėti rasti ir išnaudoti sudėtingus sistemų pažeidžiamumus. Tokie pareiškimai didina diskusiją, kiek pažangių modelių kūrėjai turi įsitraukti į rizikų valdymą ir kiek informacijos apie galimybes viešinti.

    JK Nacionalinė apsaugos saugumo institucija (NPSA), veikianti prie MI5, taip pat kontaktavo su kritinės infrastruktūros operatoriais, kad atkreiptų dėmesį į DI keliamas grėsmes. Kritinė infrastruktūra apima energetiką, vandens tiekimą, telekomunikacijas ir kitus sektorius, kurių sutrikimai turi tiesioginį poveikį visuomenės saugumui ir ekonomikai.

    Raginimas glaudžiau bendradarbiauti

    JK saugumo ministras Danas Jarvisas CYBERUK renginyje ketina raginti DI bendroves aktyviau prisidėti prie nacionalinės kibernetinės gynybos. Pasak jo, glaudesnis bendradarbiavimas galėtų padėti kurti sprendimus, kurie pažeidžiamumus identifikuotų ir šalintų autonomiškai, tokiu greičiu ir mastu, kurio žmogus pasiekti nepajėgtų.

    „Tai kartos masto užduotis, kuri išbandys pačias mūsų inžinerijos ir inovacijų ribas“, – sakė D. Jarvisas.

    Ekspertų vertinimu, šnipinėjimo programų prieinamumo augimas ir DI pažanga reiškia, kad rizikos profilis keičiasi ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir privačiam sektoriui. Didžiausią reikšmę įgauna greitas pažeidžiamumų taisymas, tiekimo grandinės kontrolė, incidentų aptikimas bei aiškios taisyklės, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudoti jautrias kibernetines priemones.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/uk-intelligence-100-nations-have-spyware-that-can-hack-britain/

    – https://www.ncsc.gov.uk/section/about-ncsc/what-we-do

    – https://www.anthropic.com/news

  • Dubajus meta rekordą: 42 km metro „Golden Line“ už 8,5 mlrd. eurų žada pakeisti miestą

    Dubajus meta rekordą: 42 km metro „Golden Line“ už 8,5 mlrd. eurų žada pakeisti miestą

    Dubajus paskelbė apie didžiausią savo istorijoje transporto projektą – naują metro liniją „Golden Line“. Planuojama, kad 42 kilometrų trasa sujungs senesnius miesto rajonus su sparčiai augančiomis gyvenamosiomis ir komercinėmis zonomis, taip mažinant spūstis ir kelionės laiką.

    Apie projektą viešai pranešė Jungtinių Arabų Emyratų viceprezidentas ir ministras pirmininkas bei Dubajaus valdovas šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas. Jo teigimu, linija turėtų aptarnauti apie 1,5 milijono gyventojų ir pagerinti susisiekimą su dešimtimis naujų plėtros projektų.

    Skelbiama, kad bendra investicijų vertė sieks 34 milijardus Jungtinių Arabų Emyratų dirhamų, tai yra apie 8,5 milijardo eurų. Liniją planuojama užbaigti 2032 metų rugsėjo 9 dieną, o tikslesnį stočių skaičių ir pirkimų grafiką artimiausiu metu turi pateikti Roads and Transport Authority.

    Didelė „Golden Line“ dalis būtų įrengta po žeme, o gylis kai kuriose atkarpose siektų iki 40 metrų. Planuojama, kad naujas ruožas padidins viso Dubajaus metro tinklo ilgį maždaug ketvirtadaliu, o po 2040 metų kasdien galėtų pervežti iki 465 000 keleivių.

    Numatoma, kad linija dalyje atkarpų eis greta esamos Raudonosios linijos, kad sumažintų jos apkrovą, o vėliau pasuks į miesto gilumą. Projektas turėtų sujungti tokias vietoves kaip Al Ghubaiba Bur Dubai rajone su Business Bay, Meydan, Global Village, Dubailand ir kitais sparčiai urbanizuojamais kvartalais.

    Dubajaus metro veikia nuo 2009 metų ir šiuo metu turi dvi pagrindines linijas – Raudonąją ir Žaliąją. Miestas taip pat vykdo dar vieną reikšmingą plėtros etapą – „Blue Line“ projektą: 30 kilometrų liniją su 14 stočių, kurią planuojama baigti 2029 metais.

    Tokie projektai atitinka Dubajaus viešojo transporto strategiją, orientuotą į tvaresnį judumą ir pasirengimą tolesniam gyventojų bei turistų srautų augimui. Miesto tikslas – perkelti dalį kelionių nuo automobilių prie greitojo viešojo transporto ir taip mažinti taršą bei eismo perkrovas.

    „Su malonumu skelbiame didžiausią transporto projektą Dubajuje: naują 42 kilometrų metro liniją“, – sakė šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas.

    „Mūsų projektai, kuriais siekiame padaryti Dubajų geriausiu miestu gyventi pasaulyje, juda į priekį pagal planą“, – sakė jis.

    Ekspertai pažymi, kad tokio masto investicijos paprastai duoda dvigubą efektą: gerina kasdienį susisiekimą ir didina rajonų patrauklumą investuotojams, ypač kai metro stotys planuojamos šalia naujų gyvenamųjų ir verslo teritorijų. Dubajus šią logiką jau ne kartą taikė plėsdamas metro ir tramvajų tinklą, o naujoji „Golden Line“ gali tapti dar vienu lūžio tašku miesto plėtroje.

    Šaltiniai:

    – https://www.rta.ae/wps/portal/rta/ae/home

    – https://www.dubaimetro.eu/dubai-metro/

    – https://www.thenationalnews.com/uae/transport/

  • MindsEye kūrėjai smogia darbdaviui: teigia, kad „Build a Rocket Boy“ slapta šnipinėjo namuose

    MindsEye kūrėjai smogia darbdaviui: teigia, kad „Build a Rocket Boy“ slapta šnipinėjo namuose

    Profesinė sąjunga, atstovaujanti studijos „Build a Rocket Boy“ darbuotojams, kreipėsi į teismą dėl, jų teigimu, neteisėto darbuotojų stebėjimo. Studija kuria veiksmo žaidimą „MindsEye“, o dalis komandos dirbo nuotoliniu būdu iš namų.

    Darbuotojų atstovai tvirtina, kad jų kompiuteriuose buvo įdiegta stebėjimo programinė įranga „Teramind“ apie tai neinformavus ir negavus sutikimo. Įtarimai kilo po to, kai daliai žmonių pastebimai sulėtėjo darbo kompiuterių veikimas.

    Pasak IWGB Game Workers Union, tokia programinė įranga gali fiksuoti klavišų paspaudimus, ekrano veiksmus ir net mikrofono garsą. Kadangi kalbama apie darbą iš namų, tai, darbuotojų teigimu, galėjo apimti ir asmeninius pokalbius bei privačius duomenis, nesusijusius su darbu.

    Įrašas iš susirinkimo ir klausimas dėl duomenų

    Situacija viešumoje įgavo pagreitį po vidinio susirinkimo įrašo, kuris pateko žiniasklaidai. Jame studijos vadovai Markas Gerhardas ir Leslie Benziesas esą pripažino, kad sprendimas buvo įgyvendintas be komandos sutikimo.

    Teigiama, kad po maždaug 40 darbuotojų protesto stebėjimo įrankis buvo pašalintas kovo mėnesį. Vis dėlto darbuotojų atstovai nurodo iki šiol negavę aiškaus atsakymo, kas nutiko su iki pašalinimo surinkta informacija ir ar ji buvo saugoma.

    „Toks stebėjimas gali pažeisti duomenų apsaugos taisykles ir elementarų žmonių orumą“, – teigė IWGB Game Workers Union atstovai.

    Nuotolinio darbo stebėjimas ir teisės

    Europos Sąjungoje asmens duomenų tvarkymą reguliuoja BDAR, o darbo vietoje stebėsena paprastai vertinama per būtinybės, proporcingumo ir skaidrumo principus. Darbdaviams keliama pareiga aiškiai informuoti darbuotojus, kokie duomenys renkami, kokiu tikslu, kiek laiko saugomi ir kas turi prieigą.

    Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad klavišų paspaudimų fiksavimas ar nuolatinis garso įrašymas yra ypač invazyvios priemonės, kurioms taikomi griežtesni pagrindimo standartai. Nuotolinio darbo atveju papildomą jautrumą sukuria tai, kad stebėsena gali paliesti namų aplinką ir šeimos narius.

    Studijos pozicija ir kiti ginčai

    Markas Gerhardas kaltinimus atmeta ir viešai yra kalbėjęs apie tariamą išorinį šnipinėjimą bei korporacinį sabotažą, kurį esą organizavo „Ritual Network“. Studijos atstovai tvirtina bendradarbiaujantys su Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų institucijomis, tačiau darbuotojų ieškinys teisme šių teiginių nekeičia.

    Profesinė sąjunga nurodo, kad privatumo byla nėra vienintelis konfliktas. Anksčiau buvo kelti ir klausimai dėl masinių atleidimų bei, darbuotojų teigimu, netinkamų restruktūrizavimo praktikų, įskaitant galimus bandymus sudaryti neoficialius juoduosius sąrašus.

    „Build a Rocket Boy“ 2017 metais įkūrė Leslie Benziesas, anksčiau ilgus metus dirbęs prie „Grand Theft Auto“ serijos „Rockstar Games“ studijoje. Ši istorija susilaukia dėmesio ir dėl to, kad žaidimų industrijoje vis dažniau diskutuojama apie nuotolinio darbo kontrolę, produktyvumo matavimą ir darbuotojų teises.

    Bylos baigtis gali tapti reikšmingu precedentu, kaip Europos praktikoje bus vertinamos invazyvios darbuotojų stebėjimo priemonės, ypač kai darbas atliekamas iš namų. Kol kas pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar darbdavys turėjo teisę taip rinkti informaciją ir kas iš tiesų buvo daroma su jau surinktais duomenimis.

    Šaltiniai:
    – https://ico.org.uk/for-organisations/uk-gdpr-guidance-and-resources/employment/information-about-workers-health/monitoring-workers/
    – https://edpb.europa.eu/system/files/2023-10/edpb_guidelines_202307_data_subjects_access_en.pdf
    – https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection_en