CP v2

Blog

  • Britai bėga iš Dubajaus dėl karo: Londonas vilioja mokesčiais, bet ar grįš turtuoliai?

    Britai bėga iš Dubajaus dėl karo: Londonas vilioja mokesčiais, bet ar grįš turtuoliai?

    Jungtinės Karalystės vyriausybė bando pasinaudoti geopolitiniu nerimu Persijos įlankos regione ir ragina Dubajuje įsikūrusius britus iš naujo įvertinti sprendimą gyventi Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pastaraisiais metais Dubajus buvo laikomas patrauklia užuovėja dėl nulinio gyventojų pajamų mokesčio, saugumo ir tarptautinių mokyklų.

    Tačiau karo rizikos, oro erdvės ribojimai ir sutrikęs skrydžių grafikas daliai emigrantų tapo signalu, kad stabilumo pažadas nebeatrodo toks tvirtas. Šiame kontekste Londonas siekia prisistatyti kaip saugesnė ir konkurencinga alternatyva, ypač turtingiems gyventojams ir verslų savininkams.

    Londonas siūlo konkurencingus mokesčius

    Jungtinės Karalystės finansų ministrė Rachel Reeves viešai akcentavo, kad šalis turi žemiausią pelno mokesčio tarifą tarp G7 valstybių. Ji taip pat kalbėjo apie investicines paskatas ir siekį pritraukti įmones listinguotis Londone, mažinant dalį administracinių ir sandorių kaštų.

    Reuters skelbė, kad Iždas ketina peržiūrėti kai kurias mokestines taisykles, norėdamas sustiprinti šalies patrauklumą aukštas pajamas gaunantiems gyventojams. Tai tampa svarbu, nes pastaraisiais metais migracija iš Jungtinės Karalystės į Persijos įlankos šalis buvo tapusi beveik įprastu reiškiniu, ypač technologijų ir finansų sektoriuose.

    Karo poveikis: išvykimai ir laikini sprendimai

    Financial Times cituoti duomenys rodo, kad nuo kovų pradžios iš Jungtinių Arabų Emyratų galėjo išvykti apie 30 000 britų, tai sudarytų maždaug vieną iš aštuonių šalyje gyvenusių Jungtinės Karalystės piliečių. Šių skaičių oficialiai nepatvirtino nei britų diplomatinės atstovybės, nei Dubajaus institucijos.

    Dalis išvykimų gali būti atsargumo priemonė, o ne galutinis persikraustymas. Vis dėlto tendencija išryškino esminį lūžį: sprendimas gyventi Dubajuje vis dažniau vertinamas ne vien per mokesčių, bet ir per rizikų valdymo prizmę.

    Kodėl Dubajus traukė ir kodėl abejojama

    Jungtiniuose Arabų Emyratuose, įvairiais vertinimais, gyvena apie 240 000 Jungtinės Karalystės piliečių. Juos ilgą laiką traukė nulinis gyventojų pajamų ir kapitalo prieaugio mokestis, aukštas paslaugų lygis, infrastruktūra, tarptautinė aplinka ir patogus susisiekimas su Europa bei Azija.

    Tačiau karo pradžia išryškino kasdienes rizikas: daliai šeimų tapo svarbios mokyklų darbo pertraukos ir perėjimas prie nuotolinio mokymosi, o verslui ir specialistams jautriai atsiliepė skrydžių atšaukimai. Dėl to kai kurie emigrantai laikinai grįžta į Europą arba renkasi tokias šalis kaip Ispanija, Portugalija ar Šveicarija, kurias suvokia kaip stabilesnes.

    Mokesčių skirtumai: pagrindinė ašis

    Mokesčiai išlieka pagrindiniu argumentu, dėl kurio dalis žmonių nenori grįžti į Jungtinę Karalystę. Jungtinėje Karalystėje tęsiama ne nuolatinio rezidento režimo pertvarka, o nuo 2025 metų balandžio mėnesio remittance basis sistema pakeista rezidencija pagrįstu apmokestinimu, pagal kurį ilgiau šalyje gyvenantys asmenys paprastai apmokestinami nuo pasaulinių pajamų ir prieaugio.

    Be to, viešai aptariami ir kiti pakeitimai, įskaitant darbdavių socialinių įmokų didinimą. Tuo metu Jungtiniai Arabų Emyratai išlaiko nulinį gyventojų pajamų mokestį, o pelno mokestis taikomas įmonėms pagal nustatytas taisykles, todėl daliai aukštų pajamų gavėjų finansinis skirtumas išlieka labai reikšmingas.

    „Abejoju, ar peržiūra bus pakankama, kad turtingi emigrantai masiškai grįžtų iš Jungtinių Arabų Emyratų“, – sakė konsultacijų verslą plėtojantis Stallone Shaikh.

    Kita vertus, ekspertai pabrėžia, kad sprendimus vis dažniau lemia ne vien mokesčių tarifai. Tokios bendrovės kaip „Henley & Partners“ yra ne kartą akcentavusios, kad turtingos, tarptautinės šeimos siekia išlaikyti kelias alternatyvas skirtinguose regionuose, o karas tik sustiprina globalios mobilumo strategijos poreikį.

    Todėl tikėtina, kad dalis britų iš Dubajaus išvyks laikinai, o deeskalacijos atveju gali sugrįžti. Tačiau reputacinis lūžis jau įvyko: Dubajus vis dažniau vertinamas ne tik kaip mokesčių rojus, bet ir kaip vieta, kurioje reikia turėti aiškų planą nenumatytiems geopolitiniams scenarijams.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/18/brits-fled-to-dubai-for-low-taxes-now-war-is-making-some-rethink-the-deal.html

    – https://www.reuters.com/world/uk/uks-reeves-consult-tax-changes-woo-high-earners-2026-04-14/

    – https://www.ft.com/content/2d0b41e7-0d7b-4c61-9f0c-2b4d7c7c9b3d

    – https://www.rathbones.com/en-gb/wealth-management/knowledge-and-insight/uk-business-owners-moving-abroad-tax-financial-planning

  • Trumpas apie Iraną: sako, kad JAV pasieks didį susitarimą, bet paliaubų pratęsti neketina

    Trumpas apie Iraną: sako, kad JAV pasieks didį susitarimą, bet paliaubų pratęsti neketina

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu televizijai „CNBC“ pareiškė tikintis, kad Vašingtonas su Iranu sudarys „didį susitarimą“, kuris užbaigtų jau kelias savaites trunkantį karą. Pasak jo, deryboms esą palanki situacija susidarė dėl JAV karinių veiksmų masto ir spaudimo Teheranui.

    Kalbėdamas laidoje „Squawk Box“, Trumpas teigė manantis, kad Iranas „neturi kito pasirinkimo“, kaip tik sėsti prie stalo ir siekti susitarimo. Jis taip pat užsiminė apie artėjantį naują taikos derybų etapą, kuris, anot jo, turėtų atnešti apčiuopiamą rezultatą.

    „Manau, jie neturi kito pasirinkimo“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Interviu metu prezidentas vardijo JAV smūgių padarinius ir tvirtino, kad Iranui buvo suduotas stiprus smūgis jūrų ir oro pajėgoms, taip pat nukentėjo šalies vadovybė. Tokie pareiškimai signalizuoja, kad Baltieji rūmai siekia derybose remtis karinio pranašumo argumentu, nors tarptautinėje politikoje tai dažnai didina įtampą ir kelia klausimų dėl tolesnės eskalacijos rizikos.

    Trumpas pripažino, kad smūgiai Irano vadovybei gali komplikuoti susitarimo paieškas, tačiau kartu teigė, jog susiklosčiusioje situacijoje derybose dalyvaujantys asmenys esą yra racionalesni. Jis taip pat pareiškė, kad tai iš esmės prilygsta režimo pasikeitimui, nors tokio tikslo viešai nebuvo deklaravęs.

    „Tai yra režimo pasikeitimas, kad ir kaip tai pavadintumėte, ir tai nėra tai, ką sakiau darysiąs, bet padariau tai netiesiogiai“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto prezidentas atmetė galimybę pratęsti paliaubas, kurios, pasak „CNBC“ pateiktos informacijos, turėtų baigtis trečiadienį. Paklaustas, ar sutiktų pratęsti ugnies nutraukimą, kad deryboms būtų daugiau laiko, Trumpas atsakė, kad to daryti nenori.

    „Aš nenoriu to daryti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Tokie pareiškimai kuria dviprasmį signalą rinkoms ir sąjungininkams: viena vertus, kalbama apie greitą susitarimą, kita vertus, atsisakoma suteikti deryboms papildomo laiko per paliaubų pratęsimą. Analitikai dažnai pabrėžia, kad derybose dėl ugnies nutraukimo ir platesnio politinio susitarimo laiko veiksnys yra kritiškas, nes pasibaigus paliauboms padidėja incidentų, atsakomųjų smūgių ir netyčinės eskalacijos tikimybė.

    JAV ir Irano santykių dinamika paprastai tiesiogiai veikia ir energijos išteklių rinkas, ypač dėl laivybos saugumo Persijos įlankos regione. Didžiausią nerimą kelia rizikos veiksniai, susiję su tanklaivių maršrutais ir galimais trikdžiais svarbiausiuose jūrų keliuose, nes net ir riboti incidentai gali kelti naftos kainų svyravimus bei didinti infliacinį spaudimą importuojančioms šalims.

    Kol kas neaišku, kokiomis konkrečiomis sąlygomis Trumpas įsivaizduoja „didį susitarimą“ ir kokius įsipareigojimus turėtų prisiimti Iranas. Tačiau paties prezidento retorika rodo siekį kuo greičiau pasiekti politinį rezultatą, kartu išlaikant griežtą poziciją dėl paliaubų terminų.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/trump-iran-war-ceasefire-peace-talks.html

  • Britų gynybos biudžeto skylė gąsdina: ar Keiro Starmerio planai atlaikys spaudimą?

    Britų gynybos biudžeto skylė gąsdina: ar Keiro Starmerio planai atlaikys spaudimą?

    Jungtinėje Karalystėje įsiplieskė aštri diskusija dėl gynybos finansavimo: buvęs NATO generalinis sekretorius ir ekspremjero Tony Blairo vyriausybės gynybos sekretorius George’as Robertsonas viešai sukritikavo Keiro Starmerio kabinetą. Jo teigimu, delsimas pateikti ilgalaikį finansavimo planą gali brangiai kainuoti, kai Europoje auga saugumo rizikos.

    George’as Robertsonas pabrėžė, kad strateginės gynybos peržiūros rekomendacijos ministrams buvo pristatytos dar anksčiau, tačiau aiškaus dešimties metų finansavimo plano esą vis dar nėra. Tokį delsimą jis siejo su finansų institucijų atsargumu ir politiniu nenoru greitai įsipareigoti didesnėms išlaidoms.

    „Vyriausybė rodo ėdančią savimi patenkintą laikyseną gynybos atžvilgiu“, – sakė George’as Robertsonas.

    Diskusijai papildomą aštrumą suteikia istorinės paralelės. Kai kurie buvę ginkluotųjų pajėgų vadai primena, kad per mažos išlaidos gynybai taikos metu gali lemti daug didesnę kainą krizės ar karo atveju, ypač jei atgrasymas tampa nepakankamas.

    Gynybos finansavimo problema nėra nauja. Pasaulio banko duomenys rodo, kad Jungtinės Karalystės gynybos išlaidos, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, po Šaltojo karo mažėjo ir 2018 metais siekė apie 1,9 proc., kai 1991 metais buvo apie 4,1 proc. Pastaraisiais metais rodiklis vėl didėjo, o vyriausybė yra deklaravusi tikslą jį kelti.

    Oficialiai skelbiama, kad siekiama gynybai skirti 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto iki 2027 metų, didinant nuo maždaug 2,3 proc. dabar. Vis dėlto viešojoje erdvėje aptariama ir kita pusė: ar vien tik procento didėjimas išspręs struktūrines problemas, jei dalis lėšų sudega dėl vėlavimų, brangstančių pirkimų ir sudėtingų projektų.

    Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas šarvuotojo „Ajax“ projekto įgyvendinimas, kuris sulaukė kritikos dėl didelių kaštų ir lėto pristatymo tempo. Taip pat viešai aptariami laivyno modernizavimo iššūkiai, įskaitant povandeninių laivų programų vėlavimus bei brangiai kainuojančią naujų lėktuvnešių eksploataciją.

    Karinė vadovybė ir analitikai atkreipia dėmesį, kad biudžeto spaudimas atsispindi ir personalo srityje. Mažėjantis karių skaičius, prastesni verbavimo bei išlaikymo rodikliai ir moralės problemos siejamos ne tik su atlygiu, bet ir su gyvenimo sąlygomis, ypač karių apgyvendinimu bei infrastruktūros būkle.

    Keiras Starmeris, pristatydamas požiūrį į nacionalinį saugumą, yra pabrėžęs, kad jo pirmoji pareiga – užtikrinti gyventojų saugumą. Kritikai teigia, jog šis principas turi būti paremtas ne tik politiniais pareiškimais, bet ir aiškiu, patikimai finansuojamu planu, nes geopolitinis neapibrėžtumas Europoje didina rizikas ir reikalauja greitesnių sprendimų.

    Ekspertų vertinimu, didžiausias iššūkis dabar yra suderinti tris kryptis: didesnį finansavimą, geresnę pirkimų kontrolę ir aiškų pajėgumų prioritetų pasirinkimą. Be to, Jungtinei Karalystei svarbu išlaikyti patikimumą NATO rėmuose, kur vis daugiau šalių kelia išlaidų gynybai kartelę ir tikisi, kad didžiausios Europos valstybės prisidės proporcingai grėsmėms.

    Šaltiniai:

    – https://data.worldbank.org/indicator/MS.MIL.XPND.GD.ZS?locations=GB

    – https://www.gov.uk/government/news/prime-minister-sets-out-biggest-sustained-increase-in-defence-spending-since-the-cold-war-protecting-british-people-in-new-era-for-national-security

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/cnbcs-uk-exchange-newsletter-uk-defense-spending-or-lack-thereof-haunts-starmers-government.html

  • Skolos palūkanos šauna į viršų: kodėl Britanija, Prancūzija ir Italija rinkose tampa BIF

    Skolos palūkanos šauna į viršų: kodėl Britanija, Prancūzija ir Italija rinkose tampa BIF

    Finansų rinkose ryškėja nauja įtampa: investuotojai vis brangiau skolina trims didžiausioms Europos ekonomikoms – Jungtinei Karalystei, Prancūzijai ir Italijai. Analitikai šias šalis vis dažniau grupuoja į vieną bloką dėl silpstančio pasitikėjimo viešųjų finansų kryptimi ir politinių rizikų.

    Obligacijų rinkoje tai matyti per išaugusius pajamingumus ir didėjančius skirtumus nuo saugesniais laikomų emitentų, pirmiausia Vokietijos. Rinkos dalyviai vertina ne tik skolos lygį, bet ir gebėjimą stabiliai mažinti deficitus, išlaikyti infliaciją suvaldytą bei užtikrinti prognozuojamą fiskalinę politiką.

    BIF efektas: pasitikėjimo kaina

    Vienas dažniausių rinkos rodiklių yra 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, parodantis, kiek kainuoja skolintis ilgesniam laikui. Pastaruoju metu Jungtinės Karalystės 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 4,9 proc., Prancūzijos – apie 3,6 proc., Italijos – apie 3,8 proc., o Vokietijos – apie 3,0 proc.

    Šie skirtumai reiškia, kad biudžetams brangsta skolos aptarnavimas, o didesnė palūkanų našta mažina erdvę kitoms išlaidoms. Kuo didesnė abejonė dėl ateities politikos ir augimo, tuo didesnės ilgalaikės palūkanos, kurių reikalauja investuotojai.

    „Britanija, Italija ir Prancūzija tampa šalimis, kurių skolos priedai prie saugesnių rinkų plečiasi, nes kyla nerimo dėl infliacijos ir to, kaip jos su tuo susitvarkys“, – sakė „Royal London Asset Management“ palūkanų normų ir grynųjų pinigų padalinio vadovas Craig Inches.

    Skirtingos problemos, bendra rizika

    Prancūzijoje investuotojų dėmesį kausto politinis neapibrėžtumas ir sunkiau prognozuojami sprendimai dėl reformų bei biudžeto konsolidavimo. Kai politinis laukas susiskaldęs, rinkos dažniau reikalauja premijos už riziką, ypač kai reikia finansuoti didesnius deficitinius biudžetus.

    Italija, priešingai, pasižymi didesniu politiniu stabilumu nei ankstesniais metais, tačiau jos silpnoji vieta – itin aukštas skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis. Esant aukštai skolai, net ir nedidelis palūkanų normų pakilimas gali greitai padidinti skolos aptarnavimo kaštus ir sukelti spaudimą biudžetui.

    Jungtinė Karalystė turi santykinai mažesnį skolos lygį nei kai kurios euro zonos valstybės, tačiau rinkos akcentuoja kitą problemą – pasitikėjimą, kaip efektyviai bus naudojamos pasiskolintos lėšos. Didelė biudžeto dalis tenka skolai aptarnauti ir socialinėms išlaidoms, o politiniai sprendimai, didinantys neapibrėžtumą, investuotojų vertinami jautriai.

    Infliacija, geopolitika ir ilgesnės trukmės skola

    Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose rinkose didina baimę dėl energijos kainų šoko ir infliacijos atsinaujinimo, todėl trumpesnio laikotarpio palūkanos gali kilti greičiau. Tačiau, pasak rinkos dalyvių, BIF grupei priskiriamoms šalims problema platesnė: net ir lėtėjant ekonomikai, ilgalaikės palūkanos nekrenta taip, kaip būtų tikėtasi.

    Vyriausybės taip pat bando mažinti ilgalaikių palūkanų poveikį koreguodamos skolinimosi strategijas, pavyzdžiui, daugiau skolindamosi trumpesniam laikui. Vis dėlto tai sukuria kitą riziką: didesnė skolos dalis turi būti refinansuojama dažniau, todėl bet koks rinkų sukrėtimas gali greičiau persiduoti į biudžeto išlaidas.

    Jei ekonomikos negali pakankamai sparčiai augti, kad natūraliai mažintų skolos naštą, rinkos tikisi griežtesnės fiskalinės drausmės arba ilgesnio laikotarpio aukštesnių palūkanų. Tokiu atveju investuotojai ir toliau reikalaus didesnės terminuotos rizikos premijos, kad skolintų ilgesniam laikui.

    Šaltiniai:

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/financial_markets_and_interest_rates/long_term_interest_rates/html/index.en.html

    – https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01DEM156N

    – https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01FRM156N

    – https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01ITM156N

    – https://fred.stlouisfed.org/series/IRLTLT01GBM156N

  • 7 metų paskolos automobiliui tampa norma: rekordai muša įmokas ir didina riziką likti skolingam

    7 metų paskolos automobiliui tampa norma: rekordai muša įmokas ir didina riziką likti skolingam

    Vis daugiau naujų automobilių pirkėjų įsipareigoja paskolai septyneriems metams, nes augančios kainos verčia ieškoti mažesnės mėnesio įmokos. Naujausi automobilių rinkos duomenys rodo, kad 84 mėnesių ir ilgesni terminai jau tapo reikšminga finansavimo dalimi.

    Automobilių tyrimų bendrovės „Edmunds“ duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį 22,9 proc. finansuotų naujų automobilių pirkimų sudarė paskolos, trunkančios mažiausiai 84 mėnesius. Prieš metus ši dalis siekė 21,2 proc., o prieš dešimtmetį buvo apie 10 proc.

    Augant terminams, auga ir vidutinė finansuojama suma. „Edmunds“ skaičiuoja, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutiniškai finansuota 43 899 JAV doleriai, o tai atitinka apie 40 400 eurų, jei skaičiuojama apytikriu 0,92 euro už JAV dolerį kursu.

    Vidutinė kaina laikosi aukštai

    Naujų automobilių kainų spaudimą sustiprina ir tai, kokius modelius pirkėjai renkasi. „Kelley Blue Book“ duomenimis, 2026 metų kovą vidutinė naujo automobilio rekomenduojama kaina siekė 51 456 JAV dolerius, tai yra apie 47 300 eurų.

    Po nuolaidų ir skatinimo priemonių vidutinė sandorio kaina sudarė 49 275 JAV dolerius, arba apie 45 300 eurų, ir buvo 3,5 proc. didesnė nei prieš metus. Analitikai šią tendenciją sieja su brangesnių visureigių ir pikapų dalies augimu.

    „Vartotojams tenka vis labiau stengtis, kad skaičiai sueitų, ir tai aiškiai rodo, kaip įtemptai atrodo įperkamumo situacija“, – sakė „Edmunds“ įžvalgų vadovė Jessica Caldwell.

    Kodėl 7 metai brangiai kainuoja

    Ilgesnis terminas dažnai reiškia mažesnę mėnesio įmoką, tačiau bendra palūkanų suma per visą laikotarpį išauga. Tai ypač juntama, kai palūkanų normos išlieka aukštesnės, o namų ūkių biudžetus spaudžia pabrangusios kasdienės prekės ir paslaugos.

    Remiantis „Edmunds“ nurodomu vidutiniu 6,9 proc. metiniu tarifu, apie 40 400 eurų paskola 84 mėnesiams reikštų maždaug 610 eurų mėnesio įmoką. Per visą laikotarpį palūkanos sudarytų apie 10 700 eurų, o tai yra tūkstančiais daugiau nei trumpesnio termino atveju.

    „Daugeliui svarbiausia yra mėnesio įmoka, bet papildoma kaina finansuojant automobilį septyneriems metams yra labai didelė“, – sakė „LendingTree“ vartotojų finansų analitikas Matt Schulz.

    Jei kredito istorija prastesnė, palūkanos gali būti gerokai didesnės, o tuomet brangsta ir mėnesio įmoka, ir bendra permoka. Be to, ilgesni terminai dažnai siejami su didesnėmis palūkanų normomis, nes kreditoriai vertina ilgesnę rizikos trukmę.

    Didžiausia rizika – neigiama nuosavybė

    Dar viena problema, kurią stiprina ilgos paskolos, yra automobilio vertės kritimas. „Kelley Blue Book“ skaičiavimu, naujas automobilis per pirmuosius metus vidutiniškai praranda apie 20 proc. vertės, o per penkerius metus – apie 55 proc.

    Tai reiškia, kad pirkėjas gali gana greitai atsidurti situacijoje, kai skolinga suma viršija realią automobilio rinkos vertę. Tokia neigiama nuosavybė ypač pavojinga, jei automobilį tenka parduoti, keisti kitu ar jei jis sugadinamas ir draudimo išmoka nepadengia visos paskolos.

    Rinkos tyrimai rodo, kad dalis pirkėjų, keisdami automobilį, neigiamą likutį įtraukia į naują sutartį, taip didindami finansuojamą sumą ir vėl stumdami save link dar ilgesnio termino. „Edmunds“ duomenimis, reikšminga dalis sandorių su neigiama nuosavybe jau finansuojama 84 mėnesių trukmės paskolomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš pasirašant 7 metų sutartį verta įvertinti ne tik įmoką, bet ir visą permoką, numatomą automobilio vertės kritimą bei planuojamą naudojimo trukmę. Jei vienintelis būdas įpirkti automobilį yra maksimaliai ilgas terminas, tai dažnai signalizuoja, kad pasirinktą modelį verta pergalvoti.

    Šaltiniai:

    – https://www.edmunds.com/industry/press/average-amount-financed-for-new-vehicle-purchases-hits-record-43899-in-q1-2026-according-to-edmunds.html

    – https://mediaroom.kbb.com/2026-04-09-Kelley-Blue-Book-Report-New-Vehicle-Price-Increases-Accelerate-in-March-As-Large-Trucks-and-SUVs-Gain-Share

    – https://www.bls.gov/news.release/cpi.nr0.htm

  • „Lucid“ pasamdė automobilių industrijos naujoką: plečia sandorį su „Uber“ ir pritraukia 690 mln. eurų

    „Lucid“ pasamdė automobilių industrijos naujoką: plečia sandorį su „Uber“ ir pritraukia 690 mln. eurų

    Elektromobilių gamintoja „Lucid Group“ paskelbė naują generalinį direktorių ir kartu atnaujino savo finansavimo bei partnerystės planus. Įmonės vadovo pareigas perims Silvio Napoli, iki šiol vadovavęs liftų ir eskalatorių gamintojai „Schindler Group“ bei beveik 31 metus dirbęs šioje pramonės grupėje.

    „Lucid“ tai bus antrasis generalinis direktorius po įkūrėjo Peterio Rawlinsono, kuris netikėtai pasitraukė 2025 metų vasarį. Laikinasis vadovas Marc Winterhoff liks įmonėje ir, Napoli pradėjus darbą, eis operacijų vadovo pareigas.

    Pasak bendrovės atstovo, naujasis vadovas darbą turėtų pradėti artimiausiomis savaitėmis, kai bus užbaigtas persikėlimas iš Šveicarijos ir sutvarkyti JAV vizos formalumai. Rinkoje naujienos sutiktos jautriai: paskelbimo dieną „Lucid“ akcijos sesijos metu krito maždaug 5 proc.

    „Uber“ didina statymą dėl robotaksi

    Kartu „Lucid“ pranešė plečianti partnerystę su pavėžėjimo platforma „Uber Technologies“. Pagal atnaujintą susitarimą „Uber“ investuos dar 184 mln. eurų į „Lucid“, o taip pat įsipareigojo įsigyti mažiausiai 35 000 specialiai robotaksi paslaugai pritaikytų „Lucid“ automobilių.

    Ankstesnėje susitarimo versijoje buvo kalbama apie 276 mln. eurų investiciją ir 20 000 transporto priemonių. Didesnis užsakymas rodo, kad „Uber“ sparčiau ruošiasi pasaulinei robotaksi paslaugai, o „Lucid“ tai gali tapti retesne galimybe užsitikrinti ilgalaikį paklausos srautą itin konkurencingoje elektromobilių rinkoje.

    Saudo Arabijos fondas skiria naują injekciją

    „Lucid“ taip pat paskelbė apie 506 mln. eurų investiciją iš su Saudo Arabijos Viešųjų investicijų fondu siejamos struktūros. Šis fondas yra didžiausias „Lucid“ akcininkas, o papildomas kapitalas stiprina bendrovės galimybes finansuoti gamybos plėtrą ir naujų modelių kūrimą.

    Iš viso per abi paskelbtas injekcijas „Lucid“ pritraukia apie 690 mln. eurų. Elektromobilių gamintojams tai ypač svarbu, nes sektorius susiduria su lėtesniu paklausos augimu, kainų spaudimu ir poreikiu vienu metu investuoti į baterijų technologijas, programinę įrangą bei gamybos efektyvumą.

    Naujas vadovas be automobilių patirties

    Silvio Napoli laikomas pramonės valdymo ir efektyvumo ekspertu, tačiau jis anksčiau nėra vadovavęs automobilių gamintojui. „Lucid“ argumentuoja, kad įmonei dabar kritiškai svarbūs kapitalo paskirstymas, veiklos disciplina ir gebėjimas technologijas paversti stabiliu, aukštos kokybės produktu, kai gamyba didinama.

    „Jo patirtis kapitalo paskirstyme, veiklos efektyvume ir gebėjimas technologijas paversti nuosekliai aukšta kokybe laikui bėgant bus kritiškai svarbūs, „Lucid“ toliau plečiant mastą ir įgyvendinant strategiją“, – sakė bendrovės valdybos pirmininkas Turqi Alnowaiser.

    Bendrovė sieja vadovų pasikeitimą su artimiausiais planais: ruošiami vidutinės klasės elektromobiliai, taip pat deklaruojamos naujos autonominio vairavimo iniciatyvos. Jei „Lucid“ pavyks suderinti naują finansavimą, robotaksi užsakymus ir gamybos efektyvumo didinimą, tai gali tapti svarbiu posūkiu bandant stabilizuoti veiklą po vadovybės pokyčių.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/02/lucid-names-auto-industry-outsider-as-ceo-expands-uber-deal.html

    – https://media.lucidmotors.com/article?id=7r1k5SIGvKlxtTltn4CLHE

    – https://www.cnbc.com/2025/07/17/uber-lucid-robotaxi-partnership-300-million-20000-nuro.html

  • „Toyota“ ir „Suzuki“ hibridai užkariauja Indiją: „Tesla“ ir „BYD“ planus stabdo realybė

    „Toyota“ ir „Suzuki“ hibridai užkariauja Indiją: „Tesla“ ir „BYD“ planus stabdo realybė

    Kol pasaulyje sparčiai auga elektromobilių paklausa, Indijos lengvųjų automobilių rinkoje ryškėja kitokia kryptis: pirkėjai vis dažniau renkasi hibridinius modelius, kuriems nereikia išorinio įkrovimo. Analitikų vertinimu, būtent hibridai tampa tuo kompromisu, kuris masinei rinkai siūlo mažesnes degalų sąnaudas, bet nereikalauja keisti įpročių.

    Indijos tyrimų bendrovės Care Ratings duomenimis, per finansinius metus, pasibaigusius 2026 metų kovo mėnesį, hibridinių automobilių pardavimai šalyje išaugo iki 362 866 vienetų. Palyginimui, 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 98 010, taigi augimas siekė beveik keturis kartus.

    Tuo metu elektra varomų lengvųjų automobilių parduota 131 865 vienetai. Care Ratings prognozuoja, kad finansiniais metais iki 2027 metų kovo hibridai gali sudaryti apie 10 proc. visų automobilių pardavimų, o elektromobiliai apie 5 proc.

    Hibridai už EV lenkia dėl paprastumo

    Ekspertai pabrėžia, kad hibridiniai automobiliai Indijoje laimi dėl paprasto argumento: jie pildomi degalinėje kaip įprasti benzininiai modeliai, todėl nereikia naujų įpročių ar priklausomybės nuo įkrovimo infrastruktūros. Kartu jie suteikia geresnę ridą vienu baku ir mažina vadinamąjį nuvažiuojamo atstumo nerimą, kuris vis dar riboja elektromobilių patrauklumą.

    „Hibridai nereikalauja jokio elgesio pokyčio, nes vartotojai degalus pilasi degalinėje taip, kaip visada“, – sakė Omdia vyresnysis automobilių analitikas Diwakaras Muruganas.

    S&P Global Mobility atstovas Puneet Gupta CNBC teigė, kad dalis pirkėjų, anksčiau rinkusiųsi dyzelinius automobilius, pereina prie hibridų dėl kainos ir eksploatacijos kaštų balanso. Jo vertinimu, elektromobilių plėtrą Indijoje lėtina nepakankamas įkrovimo tinklas, ribotas prieinamų modelių pasirinkimas ir susirūpinimas dėl perpardavimo vertės.

    Japonijos gamintojai stiprina pozicijas

    Hibridų banga palankiausia gamintojams, kurie Indijoje jau turi stiprias pozicijas. Kotak Securities duomenimis, tarp lyderių išsiskiria „Toyota“ ir „Maruti Suzuki“, kuri yra „Suzuki Motor“ kontroliuojama bendrovė Indijoje. Populiarūs modeliai, minimi rinkos analitikų, yra Toyota Innova Hycross ir Maruti Grand Vitara.

    Indijos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, per 12 mėnesių iki 2026 metų kovo „Maruti Suzuki“ pardavė daugiau nei 1,8 mln. automobilių, iš kurių 20 466 sudarė vadinamieji stiprieji hibridai. Tuo pačiu laikotarpiu „Toyota Kirloskar Motor“ pardavė 366 896 automobilius, o stipriųjų hibridų dalis siekė 91 536.

    Stiprieji hibridai nuo švelniųjų skiriasi didesne baterija ir tuo, kad trumpais atstumais mažais greičiais gali važiuoti vien elektra, taip pagerindami realų degalų ekonomijos rezultatą mieste. Analitikai prognozuoja, kad per artimiausius 12 mėnesių Indijoje gali pasirodyti daugiau naujų hibridinių modelių nei per pastaruosius penkerius metus.

    „Tesla“ ir „BYD“ Indijoje stringa

    Indija yra trečia pagal dydį automobilių rinka pasaulyje, tačiau pasauliniai elektromobilių lyderiai čia kol kas neužsitikrino proveržio. Remiantis Indijos transporto priemonių registravimo duomenimis, nuo 2025 metų „Tesla“ Indijoje pardavė mažiau nei 400 automobilių, o „BYD“ mažiau nei 7 000.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį, kad net elektromobilių segmente didesnes apimtis šiuo metu generuoja vietos gamintojai, įskaitant „Tata Motors“ ir „Mahindra & Mahindra“. Tuo pat metu „BYD“ ir „Tesla“ planus Indijoje veikia importo sąlygos ir rinkos reguliavimo ypatumai, todėl masinė plėtra vyksta lėčiau nei tikėtasi.

    Analitikų vertinimu, artimiausiais metais Indijos lengvųjų automobilių rinkoje hibridai išliks svarbia pereinamojo laikotarpio technologija. Tai suteikia papildomą konkurencinį pranašumą gamintojams, kurie hibridus gali gaminti ir tiekti dideliais mastais, o elektromobiliams dar reikia greitesnio infrastruktūros ir kainų prieinamumo šuolio.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/step-aside-tesla-byd-japanese-carmakers-deepen-their-hold-on-indias-auto-market-with-hybrids.html
    – https://www.pib.gov.in/PressReleasePage.aspx?PRID=2166801&reg=3&lang=2
    – https://www.siam.in/statistics.aspx?mpgid=8&pgidtrail=14

  • „IBM“ pranoko prognozes, bet rinką nuvylė: akcijos smuko, įmonė prognozių nekeičia

    „IBM“ pranoko prognozes, bet rinką nuvylė: akcijos smuko, įmonė prognozių nekeičia

    Technologijų bendrovės „IBM“ akcijos po prekybos sesijos smuko apie 6 proc., nors įmonė paskelbė geresnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus. Investuotojus labiausiai nuvylė tai, kad vadovybė nusprendė nekeisti visų metų prognozių, nors finansiniai rodikliai viršijo analitikų lūkesčius.

    „IBM“ teigimu, per pirmąjį ketvirtį pajamos siekė 15,92 mlrd. JAV dolerių, o pakoreguotas pelnas akcijai buvo 1,91 JAV dolerio. Pagal tuometį euro ir JAV dolerio kursą tai sudaro maždaug 14,7 mlrd. eurų pajamų ir apie 1,8 euro pakoreguoto pelno vienai akcijai.

    Bendrovė nurodė, kad pajamos per metus išaugo 9 proc., o grynasis pelnas siekė 1,22 mlrd. JAV dolerių, arba apie 1,13 mlrd. eurų. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, grynojo pelno augimą bendrovė siejo su veiklos rezultatais ir tuo, kad pakoreguoti rodikliai eliminuoja kai kuriuos su įsigijimais susijusius koregavimus.

    Prognozės liko tos pačios

    Nepaisant teigiamų ketvirčio skaičių, „IBM“ pakartojo 2026 metų lūkesčius. Bendrovė ir toliau planuoja daugiau nei 5 proc. pajamų augimą vertinant pastoviomis valiutomis ir numato, kad laisvųjų pinigų srautas per metus turėtų padidėti 1 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 0,9 mlrd. eurų.

    Rinka dažnai tikisi, kad geresni nei prognozuota rezultatai lems ir pakeltą visų metų gairių kartelę. Kai prognozės nekeičiamos, investuotojai tai neretai interpretuoja kaip signalą, kad vadovybė mato didesnių rizikų antrąjį pusmetį, pavyzdžiui, dėl paklausos svyravimų ar tiekimo grandinės neapibrėžtumo.

    „Nemanau, kad kada nors būtume kėlę prognozes jau pirmąjį ketvirtį“, – sakė „IBM“ finansų vadovas Jimas Kavanaugh per pokalbį su analitikais.

    Programinė įranga augo sparčiausiai

    Didžiausią postūmį rezultatams suteikė programinės įrangos segmentas: jo pajamos augo 11 proc. iki 7,05 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 6,5 mlrd. eurų. Tuo metu konsultacijų pajamos siekė 5,27 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,9 mlrd. eurų, ir per metus ūgtelėjo 4 proc.

    „IBM“ taip pat komentavo, kad „Red Hat Enterprise Linux“ augimas sulėtėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Pasak finansų vadovo, tam įtakos galėjo turėti užsakymų dinamika viešajame sektoriuje ir platesni aparatinės įrangos tiekimo grandinės svyravimai, kurie neretai atsispindi ir su infrastruktūra susietose programinės įrangos diegimuose.

    Infrastruktūra nustebino, bet akcijos spaudžiamos

    Infrastruktūros pajamos šoktelėjo 15 proc. iki 3,33 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,1 mlrd. eurų. „IBM“ išskyrė 51 proc. išaugusias Z pagrindinių kompiuterių pajams, o tai rodo, kad naujesnių modelių ciklas kol kas išlieka stiprus.

    Vis dėlto akcijų kainą šiemet slėgė ne tik ketvirčio prognozių tema. Iki rezultatų paskelbimo „IBM“ akcijos 2026 metais buvo atpigusios apie 15 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu S&P 500 indeksas buvo paaugęs apie 4 proc., todėl investuotojai į įmonės komentarus dėl augimo tempo reaguoja itin jautriai.

    „Artimųjų Rytų įvykiai mūsų pirmojo ketvirčio rezultatams įtakos neturėjo. Neapibrėžtumas išlieka, tačiau mūsų veiklų, geografijų, industrijų ir didžiųjų klientų įvairovė mus gerai pozicionuoja“, – sakė „IBM“ vadovas Arvindas Krishna.

    Kontekstas svarbus ir technologijų sektoriui: investuotojai 2026 metais iš įmonių vis dažniau reikalauja aiškaus atsakymo, kaip jos monetizuoja DI, kaip saugo maržas ir kaip užtikrina atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Tokiose sąlygose net ir geri ketvirčio rezultatai ne visada garantuoja teigiamą reakciją, jei ateities gairės atrodo per daug konservatyvios.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/ibm-earnings-q1-2026.html

    – https://www.ibm.com/investor/earnings

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/eurofxref/

  • „Infiniti“ meta gelbėjimosi ratą JAV: naujas QX65 SUV turi pakeisti krentančių pardavimų kryptį

    „Infiniti“ meta gelbėjimosi ratą JAV: naujas QX65 SUV turi pakeisti krentančių pardavimų kryptį

    Japonijos gamintojo „Nissan“ prabangių automobilių ženklas „Infiniti“ pristatė naują vidutinio dydžio prabangų SUV QX65 ir atvirai sieja su juo ambiciją atsitiesti JAV rinkoje. Tai vienas svarbiausių prekės ženklų žingsnių po kelerius metus trukusio modelių atsinaujinimo sąstingio ir nuoseklaus pardavimų smukimo.

    Gamintojas skelbia, kad QX65 bus komplektuojamas su 268 arklio galių VC-Turbo benzininiu varikliu, o salone numatyti du 12,3 colio ekranai. Numatoma, kad modelis papildys ribotą „Infiniti“ pasiūlą JAV, kur šiuo metu rinkoje akcentuojami vos keli pagrindiniai vardiniai modeliai.

    Pardavimų kritimas po rekordo

    „Infiniti“ JAV pardavimų pikas buvo 2017 metais, kai, bendrovės duomenimis, pasiektas 153 000 automobilių rezultatas. Vėlesniais metais pardavimai mažėjo beveik kasmet, o pastaraisiais metais, remiantis viešai cituojamais vertinimais, apimtys nuo piko yra smukusios daugiau nei 60 proc.

    Rinkos analitikai tai sieja su ilgesniu laikotarpiu, kai prekės ženklas turėjo mažiau naujų modelių ir silpnesnį atnaujinimų tempą. Ši situacija ypač juntama JAV, kur vidutinio dydžio SUV segmentas laikomas vienu didžiausių ir konkurencingiausių, o pirkėjai greitai reaguoja į naujoves, technologijas ir modelių gausą.

    Kaina ir segmentas: bandymas pataikyti į masiškiausią nišą

    QX65 startinė kaina JAV rinkoje nurodoma 53 990 JAV dolerių, tai yra apie 49 500 eurų. Tai pastebimai mažiau nei vidutinė prabangių vidutinio dydžio SUV segmento rekomenduojama kaina, kuri, pagal JAV rinkos duomenų teikėjus, siekia apie 77 000 JAV dolerių, arba maždaug 70 700 eurų.

    Toks kainodaros pasirinkimas gali būti mėginimas pritraukti pirkėjus, kurie ieško prabangos ženklo, bet nenori mokėti segmentui būdingos aukštesnės vidutinės kainos. Vis dėlto vien kaina dažnai nebūna lemiamas kriterijus, nes pirkėjai prabangių automobilių klasėje vertina ir modelių įvairovę, likutinę vertę, aptarnavimo tinklą bei technologinę pažangą.

    Gamyba JAV ir nuosaikus atnaujinimų planas

    „Infiniti“ skelbia, kad QX65 bus gaminamas Smyrnoje, Tenesio valstijoje, o pirmieji automobiliai prekybos vietas turėtų pasiekti vasaros pradžioje. JAV gamyba prekės ženklui leidžia greičiau reaguoti į paklausą ir logistikos pokyčius, o pirkėjams dažnai tampa papildomu pasitikėjimo signalu.

    Tačiau „Infiniti“ nurodo planuojanti pristatyti po vieną naują modelį per metus artimiausius penkerius metus, o tai yra labiau nuosaikus grafikas, palyginti su agresyviomis atnaujinimo strategijomis, kurias kai kurie konkurentai renkasi siekdami sparčiau auginti rinkos dalį. Analitikų vertinimu, realiam prekės ženklo atsigavimui gali prireikti laiko, nes vienas naujas modelis nebūtinai greitai pakeičia bendrą tendenciją.

    „Viltis, kad tai taps lūžio tašku, yra, bet tam prireiks laiko“, – sakė S&P Global Mobility automobilių rinkos analitikė Stephanie Brinley.

    QX65 pristatymas vertinamas kaip signalas, kad „Infiniti“ siekia grįžti į aktyvesnę kovą JAV prabangių SUV rinkoje. Vis dėlto sėkmę lems ne vien vieno modelio startas, o nuoseklus produktų portfelio plėtimas, aiški pozicionavimo strategija ir gebėjimas konkuruoti su sparčiai augančiais prabangių automobilių ženklais.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/04/17/infiniti-hopes-new-suv-can-turn-around-fortunes-in-the-us.html
    – https://www.haigpartners.com/haig-report/

  • „Meta“ ruošiasi sekti darbuotojų paspaudimus: DI mokymui stebės Google, LinkedIn, Wikipedia

    „Meta“ ruošiasi sekti darbuotojų paspaudimus: DI mokymui stebės Google, LinkedIn, Wikipedia

    Technologijų milžinė „Meta“ patvirtino kurianti vidinį darbuotojų veiksmų stebėjimo įrankį, kuris fiksuotų klavišų paspaudimus ir pelės judesius darbo kompiuteriuose. Šie duomenys būtų naudojami DI modeliams treniruoti, teigiama apie projektą informavusiuose vidiniuose pranešimuose.

    Remiantis žiniasklaidos paskelbta informacija, tarp stebimų vietų minimi Google, LinkedIn ir Wikipedia, taip pat kitos plačiai naudojamos paslaugos bei programėlės. Anksčiau viešai nebuvo skelbta, kad stebėjimo sąraše galėtų atsidurti ir tokios platformos kaip „GitHub“, „Slack“ ar „Atlassian“ įrankiai.

    Kas yra MCI ir kam to reikia

    „Meta“ vidinis įrankis, vadinamas Modelių galimybių iniciatyva, siejamas su bendrovės pastangomis paspartinti generatyvaus DI ir vadinamųjų agentų kūrimą. Tokie agentai turėtų gebėti atlikti kompiuterines užduotis panašiai kaip žmogus, pavyzdžiui, naršyti meniu, spausti mygtukus ar pildyti laukus.

    Bendrovės atstovas patvirtino projektą ir aiškino, kad modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės iš tikrųjų dirba kompiuteriu. Pasak jo, planuojama rinkti būtent įvesties signalus, o ne bet kokiu tikslu sekti darbuotojų produktyvumą.

    „Jei kuriame agentus, padedančius žmonėms kasdienėse užduotyse kompiuteriu, mūsų modeliams reikia realių pavyzdžių, kaip žmonės juo naudojasi: pelės judesių, paspaudimų, naršymo meniu“, – sakė „Meta“ atstovas.

    Darbuotojų baimės: slaptažodžiai ir jautrūs duomenys

    Vidiniuose pokalbiuose dalis „Meta“ darbuotojų tokį rinkimą apibūdino kaip keliantį nerimą dėl privatumo ir galimo jautrių duomenų nutekėjimo. Tarp dažniausiai minimų rizikų įvardijami slaptažodžiai, konfidenciali informacija apie naujų produktų kūrimą ar asmeniniai duomenys, galintys pasirodyti ekrane.

    Vidiniame memorandume, kuriuo bandyta nuraminti darbuotojus, nurodyta, kad sistema esą matytų tik ekrano turinį taip, kaip jį tuo metu mato pats darbuotojas, bet neskaitinėtų failų ar priedų. Taip pat teigiama, jog numatytos priemonės, kurios turėtų neleisti DI modeliui „išmokti“ atsitiktinai užfiksuotų asmens duomenų.

    „Meta“ vidiniuose paaiškinimuose darbuotojams buvo akcentuota ir praktinė taisyklė: jei žmogus nenori, kad asmeniniai dalykai patektų į fiksuojamą ekrano vaizdą, jis neturėtų tvarkyti asmeninių reikalų darbiniame kompiuteryje. Vis dėlto toks argumentas ne visiems atrodo pakankamas, nes net ir dirbant išimtinai darbo užduotis ekrane gali atsirasti jautrios informacijos.

    Platesnis kontekstas: DI lenktynės ir kontrolės klausimai

    Pastaraisiais metais didžiosios technologijų bendrovės agresyviai investuoja į DI, o ypač į sprendimus, galinčius automatizuoti biuro ir programavimo darbus. Tokiems modeliams svarbu ne tik tekstas ar kodas, bet ir praktinė sąveika su programomis, todėl vis dažniau kalbama apie „kompiuterio naudojimo“ duomenų rinkimą.

    Kartu auga spaudimas aiškiai apibrėžti ribas tarp modelių mokymo ir darbuotojų stebėsenos. Europoje darbuotojų ir asmens duomenų apsaugos praktika paprastai vertinama itin griežtai, todėl panašūs projektai dažnai sulaukia klausimų dėl proporcingumo, skaidrumo, duomenų minimizavimo ir realios kontrolės, kokie duomenys renkami ir kiek laiko saugomi.

    Kol kas neaišku, ar „Meta“ viešai pateiks išsamų stebimų programų ir svetainių sąrašą, kokios konkrečios apsaugos priemonės taikomos bei kaip bus tikrinama, kad surinkta informacija nebūtų panaudota kitais tikslais. Taip pat lieka neatsakyta, ar darbuotojams bus suteikta galimybė realiai atsisakyti tokio rinkimo, jei jų funkcijos nesusijusios su DI modelių testavimu ar mokymu.

    Vienas dalykas aiškus: DI agentų era verčia bendroves ieškoti duomenų, kurie atspindi realų darbą kompiuteriu, tačiau tokie sprendimai neišvengiamai kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad inovacijos neperžengtų darbuotojų privatumo ribų.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/sustainability/boards-policy-regulation/meta-start-capturing-employee-mouse-movements-keystrokes-ai-training-data-2026-04-21/

    – https://www.cnbc.com/2026/04/21/meta-is-tracking-employee-keystrokes-on-google-linkedin-wikipedia-as-part-of-ai-training-initiative.html