CP v2

Blog

  • Dronai smogė „Rosneft“ rafinerijai Samaros srityje: kilo gaisras, taikomi ir kiti objektai

    Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske Samaros srityje Rusijoje, po smūgio kilo gaisras. Socialiniuose tinkluose ir „Telegram“ kanaluose vietos gyventojai skelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti bepiločių skrydis ir ugnis pramoninėje teritorijoje.

    Vietos valdžia viešai nepatvirtino smūgio detalių ir kol kas nepateikė oficialaus incidento vertinimo. Taip pat nepaskelbta informacijos apie galimas aukas ar žalos mastą.

    Rafinerijos reikšmė

    Novokuibyševsko rafinerija laikoma didžiausia tokio tipo gamykla Samaros grupėje, priklausančioje Rusijos valstybinei naftos bendrovei „Rosneft“. Skelbiama, kad jos pajėgumai leidžia perdirbti daugiau nei 8,8 mln. tonų naftos per metus.

    Toks objektas yra svarbus ne tik civilinei rinkai, bet ir Rusijos karinei logistikai, nes rafinerijos produkcija gali būti naudojama degalų ir kitų naftos produktų tiekimui. Dėl to naftos perdirbimo infrastruktūra pastaraisiais mėnesiais tapo dažnu Ukrainos taikiniu.

    Kiti pranešti taikiniai

    Pranešama, kad tą pačią naktį dronai galėjo atakuoti ir kitus objektus Rusijoje. Tarp minimų taikinių įvardijama gamykla Tichorecke Krasnodaro krašte, kur taip pat yra infrastruktūros, susijusios su naftos transportu į terminalus prie Juodosios jūros.

    Be to, pranešta apie smūgį degalų saugyklai Sevastopolyje okupuotame Kryme, kur po atakos taip pat kilo gaisras. Nepriklausomai patvirtinti visų epizodų detales sudėtinga, nes oficialūs pranešimai dažnai būna riboti.

    Kodėl smūgiai svarbūs naftos rinkai?

    Ukraina teigia, kad smūgiais naftos infrastruktūrai siekiama silpninti Rusijos karo mašinos užnugarį ir mažinti Kremliaus pajamas, kurios reikšminga dalimi priklauso nuo energijos išteklių eksporto. Tokios atakos sutampa su jautresniu laikotarpiu pasaulinėse rinkose, kai naftos kainas veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo rizikos.

    JAV politikos kontekste viešojoje erdvėje cituoti JAV Senato demokratų vertinimai, kad dėl sukrėtimų rinkoje ir sankcijų režimo spragų Rusija iš naftos prekybos galėjo gauti papildomų pajamų. Įvardytas skaičius siekė apie 150 mln. JAV dolerių per dieną, tai yra maždaug 140 mln. eurų, o bendra suma esą viršijo 4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu JAV iždo institucijos buvo priėmusios laikinus sprendimus dėl sankcijų taikymo apimties tam tikroms operacijoms, susijusioms su rusiška nafta, kas didina diskusijas, kiek efektyviai pavyksta riboti Rusijos pajamas karo metu. Šie klausimai išlieka svarbūs tiek Ukrainai, tiek jos partneriams, vertinantiems ekonominio spaudimo Rusijai priemones.

    Šaltinis: Lenkijos naujienų agentūros PAP informacija.

    Šaltiniai:
    – https://www.reuters.com/world/europe/
    – https://www.eia.gov/international/analysis/country/RUS
    – https://www.consilium.europa.eu/en/policies/sanctions/restrictive-measures-against-russia-over-ukraine/

  • JAV ir Iranas derasi dėl Ormūzo sąsiaurio: ultimatum lieka, bet pirmieji tanklaiviai jau plaukia

    Iranas paskelbė, kad paliaubų laikotarpiu Ormūzo sąsiauris atveriamas visiems prekybiniams laivams. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tai patvirtino, tačiau kartu pareiškė, kad Irano uostų blokada bus tęsiama iki galutinio susitarimo su Teheranu.

    Pirmieji signalai iš jūros rodo, kad dalis laivybos pradeda testuoti atnaujintą koridorių. Remiantis laivų judėjimą fiksuojančiais duomenimis, per sąsiaurį jau juda kelių tanklaivių konvojus, plaukiantis pietine trajektorija netoli Larako salos prie Irano krantų.

    Viešai prieinamuose laivybos stebėjimo įrašuose matyti, kad konvoje yra laivų, gabenančių suskystintas dujas, taip pat naftos produktus ir chemijos krovinius. Kiti tanklaiviai telkiasi Persijos įlankoje ir artėja Ormūzo kryptimi, tačiau bendra situacija išlieka trapi.

    Derybos ir įspėjimai

    Kalbėdamas su žurnalistais skrydžio metu, Donaldas Trumpas teigė atsargiai vertinantis naujausią informaciją iš regiono ir pabrėžė, kad kontaktai su Teheranu tęsiasi. Pasak jo, artimiausiu metu turėtų paaiškėti, ar pavyks pasiekti ilgalaikį susitarimą.

    „Turime labai šviežių žinių, situacija dėl Irano atrodo gana gera. Greitai sužinosime daugiau, kalbamės toliau“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV vadovas taip pat kartojo anksčiau išsakytą poziciją dėl Irano praturtinto urano kontrolės, nenurodydamas detalių, kaip tai būtų įgyvendinama. Kartu jis leido suprasti, kad paliaubų pratęsimas nėra garantuotas, o nesutarimų atveju JAV galėtų grįžti prie karinių veiksmų.

    Teherano ultimatum ir rinkų nervingumas

    Irano pusė taip pat pateikė savo ultimatumą: parlamento pirmininkas Muhammadas Bagheras Ghalibafas perspėjo, kad Ormūzo sąsiauris gali būti vėl uždarytas, jei JAV išlaikys Irano uostų blokadą. Jis akcentavo, kad laivų judėjimas esą būtų leidžiamas tik su Irano institucijų pritarimu ir pasirinktu maršrutu.

    „Jei blokada bus tęsiama, Ormūzo sąsiauris neliks atviras“, – pareiškė Muhammadas Bagheras Ghalibafas.

    Ormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: per jį įprastai keliauja apie 20 proc. pasaulyje sunaudojamos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Dėl bet kokių trikdžių šiame maršrute draudimo įkainiai, frachtas ir žaliavų kainos reaguoja praktiškai iš karto.

    Po pranešimų apie sąsiaurio atvėrimą rinkoje fiksuotas naftos kainos kritimas, tačiau rizikos premija išliko, nes laivybos bendrovės vertina ne tik politinius pareiškimus, bet ir realią saugumo situaciją. Analitikai pabrėžia, kad net ir formaliai atnaujinus tranzitą, grėsmę gali kelti galimi minų pavojai ar netikėti incidentai, todėl dalis vežėjų delsia grįžti į maršrutą.

    Paliaubos artėja prie pabaigos

    Dabartinė krizė regione tęsiasi nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis smogė Iranui, o Teheranas atsakė atakomis Persijos įlankos valstybėms. Tuomet Iranas smarkiai apribojo Ormūzo sąsiaurio pralaidumą, dalį laivų praleisdamas pasirinktinai, o šimtus kitų sulaikydamas.

    Paliaubos galioja nuo balandžio 8 dienos ir turėtų tęstis iki balandžio 22 dienos. JAV tuo metu paskelbė Irano uostų blokadą kaip ekonominio spaudimo priemonę, siekdamos paskatinti Teheraną priimti galutinio susitarimo sąlygas.

    Artimiausios dienos bus kritinės: jei šalių ultimatumai nesuderinami, rizika, kad Ormūzo tranzitas vėl bus ribojamas, išliks didelė. Toks scenarijus greitai atsilieptų tiek žaliavų kainoms, tiek energijos tiekimo grandinėms Europoje ir Azijoje.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

    – https://www.marinetraffic.com/en/ais/home/centerx:54.5/centery:26.5/zoom:8

    – https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=

  • Bitcoin bando atsigauti: ETF srautai, „Citigroup“ prognozės ir „Strategy“ planas kaupti 5 proc.

    Bitcoin bando atsigauti: ETF srautai, „Citigroup“ prognozės ir „Strategy“ planas kaupti 5 proc.

    Bitcoin kaina po kelių silpnesnių savaičių vėl rodo atsigavimo ženklus, o investuotojai ieško atsakymo, ar tai tik laikinas atšokimas, ar rimtesnio ciklo pradžia. Pastaruoju metu rinkos nuotaikas kaitina ir geopolitinė įtampa, ir JAV pinigų politikos neapibrėžtumas, todėl kriptovaliutų svyravimai išlieka dideli.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainai priartėjus prie maždaug 70 000 JAV dolerių ribos, bitkoinas vėl pradėtas lyginti su skaitmeniniu auksu. Vis dėlto kryptis nėra vienareikšmė: net ir trumpi kilimai neretai baigiasi greitu korekciniu kritimu, kai rinkoje pritrūksta pirkėjų impulso.

    ETF srautai ir palūkanų veiksnys

    Vienas svarbiausių pastarojo meto signalų ateina iš biržoje prekiaujamų fondų, susietų su bitkoinu. Per kelias pastarąsias savaites šie fondai fiksavo reikšmingus įplaukas, kurios siekė apie 2,8 milijardo eurų, o tai rodo, kad dalis investuotojų bando pirkti kainos dugne.

    Tuo pat metu matyti ir priešinga dinamika: ankstesniu laikotarpiu ETF buvo patyrę apie 3,7 milijardo eurų išplaukas, o didieji rinkos dalyviai, vadinamieji banginiai, mažino savo pozicijas. Tai sustiprina argumentą, kad rinka vis dar svyruoja tarp baimės ir godumo, o tvariam augimui reikia nuoseklaus paklausos palaikymo.

    Papildomu spaudimo tašku išlieka JAV centrinio banko laikysena. Kai palūkanos išlieka aukštos, rizikingesni aktyvai dažnai praranda dalį patrauklumo, nes investuotojai gauna geresnę grąžą iš saugesnių instrumentų, tokių kaip trumpalaikės obligacijos.

    Riba, kurią stebi techninė analizė

    Techninės analizės šalininkai išskiria kelis svarbius lygius. Jei kaina išsilaikytų aukščiau maždaug 74 000 JAV dolerių, atsirastų prielaidų testuoti aukštesnes zonas, o artimiausias reikšmingas pasipriešinimas formuojasi maždaug 80 600–85 000 JAV dolerių intervale.

    Neigiamu scenarijumi laikomas tvarus kritimas žemiau maždaug 68 000 JAV dolerių, nes tuomet sustiprėtų rizika grįžti į žemesnius kainos lygius. Analitikai įspėja, kad kriptovaliutų rinkoje judėjimai dažnai būna greiti, todėl slenksčiai gali būti pramušami per trumpą laiką.

    „Citigroup“ koreguoja prognozes, „Strategy“ didina apetitą

    Rinkos lūkesčius koreguoja ir didieji bankai. „Citigroup“ analitikai sumažino 12 mėnesių bitkoino kainos tikslą nuo 143 000 iki 112 000 JAV dolerių, argumentuodami lėtesnėmis reguliavimo iniciatyvomis JAV, silpnesniu tinklo aktyvumu ir kuklesnėmis ETF įplaukų prielaidomis.

    Perskaičiavus, banko bazinė prognozė atitinka maždaug 103 000 eurų, o ankstesnis tikslas buvo apie 132 000 eurų. Kraštutiniu, optimistiniu atveju minimas ir maždaug 152 000 eurų lygis, o pesimistiniu scenarijumi įvardijama maždaug 53 000 eurų kaina, jei ekonominė aplinka taptų recesinė.

    Institucinio intereso simboliu toliau išlieka „Strategy“, anksčiau žinoma kaip „MicroStrategy“. Bendrovė viešai deklaruoja siekį ilgainiui sutelkti itin reikšmingą bitkoinų kiekį ir pabrėžia, kad orientuojasi į ilgalaikį laikymą, o ne spekuliacinį pardavimą.

    Kontekstui svarbu ir tai, kad bitkoino pasiūla yra ribota, o emisijos tempą kas kelerius metus mažina halvingas. Vis dėlto rinkoje daugėja diskusijų, ar dideli, nuoseklūs korporacijų pirkimai ilgainiui nepradės daryti didesnės įtakos pasiūlos ir paklausos balansui nei vien ciklinis emisijos mažėjimas.

    Kasyba brangsta, dalis įmonių suka į DI

    Bitkoino ekosistemoje keičiasi ir kasėjų ekonomika: augant konkurencijai bei energijos sąnaudoms, dalis bendrovių ieško alternatyvių pajamų šaltinių. Viena ryškėjančių krypčių yra duomenų centrų infrastruktūros pritaikymas dirbtinis intelektas skaičiavimams, nes didelė dalis kasybos ūkių jau turi galingą elektros ir aušinimo bazę.

    Rinkos stebėtojai pastebi, kad toks persiorientavimas gali pakeisti kriptovaliutų sektoriaus struktūrą: dalis pajėgumų, kurie anksčiau buvo skirti tik kasybai, gali būti nukreipiami į kitus skaičiavimo poreikius. Tai svarbu ir investuotojams, nes kasėjų finansinė padėtis bei jų sprendimai dėl pardavimo dažnai veikia pasiūlą rinkoje.

    Artimiausiu metu bitkoino kryptį lems keli veiksniai vienu metu: ETF srautų tvarumas, JAV palūkanų normų trajektorija, reguliavimo aiškumo didėjimas ir institucinės paklausos realūs veiksmai. Dėl šios priežasties trumpalaikiai kainos šuoliai dar nebūtinai reiškia, kad krizė baigėsi, tačiau jie gali signalizuoti, kad rinka bando formuoti stabilesnį dugną.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

    – https://www.sec.gov/news/pressreleases

    – https://www.cmegroup.com/markets/cryptocurrencies/bitcoin.html

    – https://ir.microstrategy.com/

  • „Orlen“ vėl mažina didmenines degalų kainas: dyzelinas per savaitę atpigo labiausiai

    Lenkijos koncernas „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Tai jau penktas dyzelino kainos mažinimas per savaitę, o labiausiai atpigo „Ekodiesel“.

    Nuo balandžio 11 dienos „Ekodiesel“ didmeninė kaina krito nuo 6 720 iki 6 104 zlotų už kubinį metrą. Perskaičiavus į eurus, tai reiškia kritimą nuo maždaug 1 557 iki 1 416 eurų už kubinį metrą, arba apie 141 eurą per šį laikotarpį.

    Dieną prieš tai „Orlen“ taip pat koregavo kainyną: „Ekodiesel“ atpigo 99 zlotais iki 6 247 zlotų, o „Eurosuper 95“ – 6 zlotais iki 5 287 zlotų už kubinį metrą. Šeštadienį benzino didmeninė kaina siekė 5 252 zlotus, arba apie 1 216 eurų už kubinį metrą.

    Maksimalios kainos degalinėse

    Nuo kovo 31 dienos Lenkijoje degalinėse taikomos maksimalios degalų kainos pagal programą Ceny Paliwa Niżej. Energetikos ministerija jas apskaičiuoja pagal vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, papildomai įskaičiuodama akcizą, degalų mokestį, 0,30 zloto pardavimo maržą už litrą, taip pat pridėtinės vertės mokestį.

    Skelbta, kad nuo šeštadienio iki pirmadienio imtinai kainų „lubos“ degalinėse yra 6,03 zloto už litrą Pb95, 6,57 zloto už litrą Pb98 ir 7,07 zloto už litrą dyzelino. Tai mažiau nei penktadienį, kai atitinkamos ribos buvo 6,04, 6,59 ir 7,18 zloto.

    Energetikos ministerija pranešimus skelbia kasdien, o nauji tarifai įsigalioja kitą dieną po publikavimo oficialiame leidinyje. Pirmąją programos dieną, kovo 31 dieną, maksimalios kainos buvo 6,16 zloto Pb95, 6,76 zloto Pb98 ir 7,60 zloto dyzelinui už litrą.

    Kas lemia kainų svyravimus?

    Degalų kainas regione pastaruoju metu veikia geopolitinė įtampa ir naftos kainų šuoliai tarptautinėse rinkose. Straipsnyje minima, kad po vasario 28 dieną įvykusio JAV ir Izraelio smūgio Iranui pabrango nafta ir gatavi degalai, o tai persidavė tiek didmeninėms, tiek mažmeninėms kainoms ir Lenkijoje.

    Vėliau naftos kainos ėmė slūgti dėl deeskalacijos Vašingtono ir Teherano santykiuose, tačiau rinkos jautriai vertina, ar šis atoslūgis bus tvarus. Tokiais atvejais didmeninės kainos gali svyruoti greičiau nei mažmeninės, o pokyčiai degalinėse dažnai vėluoja dėl atsargų ir tiekimo grandinės.

    „Tai yra poveikis, kuris taip pat stabdo infliaciją ir garantuoja, kad kainos kituose sektoriuose taip pat nebus didesnės“, – sakė Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Ministerija taip pat skelbė vertinanti, kad priemonė vairuotojams galėjo atnešti apie 3 mlrd. zlotų sutaupymų, tai yra maždaug 695 mln. eurų. Kartu pabrėžiama, kad šalis turi pakankamas degalų atsargas, įskaitant aviacinį kurą.

    Šaltinio pateiktais duomenimis, konflikto pradžios dieną „Ekodiesel“ didmeninė kaina „Orlen“ siekė 4 809 zlotus už kubinį metrą, o „Eurosuper 95“ – 4 466 zlotus. Tai rodo, kad nors pastarosiomis dienomis kainos mažinamos, jos vis dar išlieka aukštesnės nei prieš geopolitinį kainų šuolį.

    Šaltiniai:

    – https://www.money.pl/mobility/orlen-obnizyl-hurtowe-ceny-paliw-diesel-potanial-najmocniej-7276165333612896a.html

    – https://www.money.pl/gospodarka/usa-negocjuja-z-iranem-strony-postawily-ultimatum-ale-pierwsze-tankowce-juz-plyna-7276501760227680a.html

  • Lenkija: kriptovaliutų turėtojų daugėja – jas turi 2,7 mln. suaugusių, ryškėja jaunimo šuolis

    Lenkija: kriptovaliutų turėtojų daugėja – jas turi 2,7 mln. suaugusių, ryškėja jaunimo šuolis

    Lenkijoje daugėja žmonių, turinčių kriptovaliutų: 2025 metų pabaigoje jas deklaravo apie 2,7 mln. suaugusiųjų, arba maždaug 12 proc. pilnamečių. Per metus tai yra apie 500 000 naujų turėtojų, o augimą labiausiai tempia jauniausios amžiaus grupės.

    Tyrimų duomenimis, kriptovaliutų žinomumas šalyje taip pat kyla: 2025 metų gruodį apie jas buvo girdėję 75 proc. suaugusių lenkų, kai prieš metus tokių buvo 71,9 proc. Palyginimui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodo, kad išsivysčiusiose ekonomikose kriptovaliutas turinčių suaugusiųjų dalis dažniausiai siekia 4–10 proc., tad Lenkijos rodiklis patenka į aukštesnę šio intervalo dalį.

    Kas dažniausiai turi kriptovaliutų?

    Ryškiausia tendencija – amžius: 18–34 metų grupėje kriptovaliutas turi apie 25 proc. žmonių, o vyresnėse grupėse šis skaičius mažėja. Tarp 55 metų ir vyresnių jas nurodo turintys tik apie 5 proc. apklaustųjų, todėl rinką vis labiau formuoja jaunimo finansiniai įpročiai ir rizikos tolerancija.

    Matomas ir lyčių skirtumas: kriptovaliutų turėtojų gerokai daugiau tarp vyrų nei tarp moterų. Tyrėjai šį atotrūkį sieja su skirtingu požiūriu į finansinę riziką ir spekuliacinius aktyvus, ką dažnai fiksuoja ir platesni finansinio elgesio tyrimai.

    Kodėl žmonės įsitraukia?

    Apklaustieji dažniausiai mini kelias priežastis: siekį apsisaugoti nuo infliacijos, potencialiai didelį uždarbį, tikėjimą ilgalaikiu vertės augimu ir portfelio diversifikaciją. Kartu dalis rinkos dalyvių kriptovaliutas traktuoja kaip spekuliacinį instrumentą, nes jų kainos istoriškai pasižymėjo itin dideliu trumpalaikiu svyravimu.

    „Labiausiai veikia matoma investicinė nauda: nuo apsaugos nuo infliacijos iki tikėjimo, kad vertė ateityje augs“, – sakė tyrimo rezultatų pristatyme cituojama Varšuvos universiteto tyrėja Katarzyna Niewińska.

    Didelę įtaką sprendimams daro socialiniai kanalai: bendruomenės, forumai, turinio kūrėjai ir draugų rekomendacijos. Tyrime pažymima, kad aukštesnes finansines žinias turintys respondentai kriptovaliutas dažniau mato kaip diversifikavimo priemonę ir labiau akcentuoja strateginį požiūrį bei ilgesnį investavimo horizontą.

    Vaikai, žaidimai ir reguliavimas

    Atskirai išskiriama tema – nepilnamečių kontaktas su kriptoturtu per žaidimų ekosistemas, kuriose pasitaiko atsiskaitymų ar pirkinių, susietų su kriptovaliutomis ir panašiais skaitmeniniais aktyvais. Tyrėja atkreipia dėmesį, kad tėvai kartais apie kriptoturtą pirmą kartą išgirsta iš savo vaikų, todėl didėja spaudimas stiprinti nepilnamečių apsaugą ir finansinį švietimą.

    Reguliavimo kontekstas Europoje keičiasi: Europos Sąjungos Kriptoturto rinkų reglamentas MiCA įveda vienodesnes taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams, informacijos atskleidimui ir vartotojų apsaugai. Nacionalinėms valdžios institucijoms tenka užduotis šias nuostatas įgyvendinti vietos teisėje ir užtikrinti priežiūrą, ypač ten, kur rinka anksčiau augo greičiau nei taisyklės.

    DI vaidmuo šioje rinkoje taip pat didėja: nuo automatizuoto informacijos pateikimo ir prekybos strategijų iki sukčiavimo schemų, kurios geba įtikinamiau imituoti patikimus šaltinius. Dėl to ekspertai ragina investuotojus vertinti riziką, tikrinti informaciją ir nepamiršti, kad didelis svyravimas reiškia ir realią staigių nuostolių tikimybę.

    Lenkijos pavyzdys rodo, kad kriptovaliutų tema iš nišinės vis dažniau pereina į kasdienes finansines diskusijas. Tačiau kartu, augant turėtojų skaičiui, didėja ir poreikis aiškesnėms taisyklėms, atsakingam reklamavimui bei finansiniam raštingumui, ypač tarp jaunų žmonių.

    Šaltiniai:
    – https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/financial-literacy.html
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2023/1114/oj

  • JAV pratęsė licenciją Serbijos NIS iki birželio 16 dienos: „Gazprom Neft“ spaudžiamas trauktis

    JAV Iždo departamentui pavaldi Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) pratęsė leidimą Serbijos naftos bendrovei NIS tęsti veiklą iki birželio 16 dienos. Sprendimas suteikia papildomo laiko įmonei susitvarkyti nuosavybės struktūrą, kad ji atitiktų JAV sankcijų reikalavimus.

    Apie pratęsimą Serbijos visuomeniniam transliuotojui RTS pranešė energetikos ir kasybos ministrė Dubravka Djedović Handanović. Pasak jos, tai svarbu tiek kasdieniam įmonės darbui, tiek deryboms dėl nuosavybės pokyčių, kurie laikomi esmine sąlyga sankcijoms sušvelninti.

    „Licencija NIS veiklai pratęsta 60 dienų, o tai labai svarbu stabilesniam naftos pirkimų planavimui, saugiam Pančevo perdirbimo gamyklos darbui ir patikimam naftos produktų tiekimui“, – sakė Dubravka Djedović Handanović.

    Derybos dėl savininko keitimo

    Serbijos valdžia ir rinkos dalyviai situaciją sieja su derybomis, kuriose figūruoja rusiška „Gazprom Neft“ ir Vengrijos energetikos grupė „MOL“. Aptariama galimybė, kad „MOL“ perimtų rusišką dalį NIS, tačiau bet kokiam sandoriui reikėtų ir OFAC pritarimo.

    Pagal viešai skelbtą derybų grafiką, galutiniams susitarimams dėl naujos NIS nuosavybės struktūros numatytas terminas iki gegužės 22 dienos. Lygiagrečiai minima ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovė „ADNOC“, su kuria, kaip skelbta, aptariamas mažumos paketo įsigijimas.

    Kodėl JAV daro spaudimą

    NIS į JAV sankcijų sąrašą pateko siekiant apriboti Rusijos naftos ir dujų sektoriaus galimybes gauti finansavimą, kuris, Vašingtono vertinimu, padeda tęsti karą Ukrainoje. Pagrindinis kelias į sankcijų sušvelninimą įvardijamas aiškiai: Rusijos kapitalas turi visiškai pasitraukti iš Serbijos bendrovės akcininkų struktūros.

    Belgradas viešai akcentuoja tikslą išbraukti NIS iš sankcionuojamų subjektų sąrašo, kad įmonė galėtų grįžti prie ilgalaikių žaliavos tiekimo sutarčių. Taip pat skelbiama apie planus didinti valstybės turimą paketą 5 proc., siekiant sustiprinti kontrolę įmonės valdyme.

    Ilgametė priklausomybė nuo rusiško kapitalo

    Serbijos degalų sektoriaus priklausomybė nuo rusiško kapitalo siekia 2008 metus, kai su „Gazprom“ grupe susijusios bendrovės įgijo kontrolinį NIS akcijų paketą. Pastaraisiais mėnesiais buvo pranešimų apie akcininkų perskirstymą, tačiau faktinės įtakos klausimas, Serbijos ir JAV santykių kontekste, išlieka vienu jautriausių.

    Ši istorija taip pat atspindi platesnį regiono energetikos paveikslą, kuriame Vengrija, skirtingai nei dauguma Europos Sąjungos valstybių, palaiko glaudesnius ekonominius ryšius su Maskva. Dėl to bet koks sandoris, kuriame dalyvautų „MOL“, būtų vertinamas ne tik kaip verslo, bet ir kaip geopolitinis sprendimas.

    Rinkoje anksčiau buvo minėta, kad galimo sandorio vertė gali siekti apie 1 000 000 000 eurų. Tačiau reali kainodara ir sandorio struktūra priklausytų nuo to, kaip greitai pavyktų įvykdyti OFAC keliamas sąlygas ir gauti formalų JAV institucijų pritarimą.

    Šaltiniai:

    – https://ofac.treasury.gov/sanctions-programs-and-country-information/russia-related-sanctions

    – https://home.treasury.gov/policy-issues/financial-sanctions/sanctions-programs-and-country-information

    – https://www.rts.rs/

  • Doleris kyla dėl karo ir brangstančios energijos: ar euro ir dolerio paritetas vėl realus?

    Doleris kyla dėl karo ir brangstančios energijos: ar euro ir dolerio paritetas vėl realus?

    Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkose ryškėja klasikinis „rizikos vengimo“ scenarijus: augant geopolitinei įtampai ir energijos kainoms, investuotojai dažniau renkasi JAV dolerį. Tai atsispindi ir euro bei dolerio santykyje, kuris po ankstesnių lūkesčių dėl tvirtesnio euro vėl pasislinko dolerio naudai.

    Rinkų nuotaikas labiausiai veikia dvi susijusios temos: karo rizika Artimuosiuose Rytuose ir brangstantys energijos ištekliai. Tokiais laikotarpiais doleris dažnai stiprėja kaip pasaulinė atsiskaitymo valiuta, o papildomą paklausą kuria ir JAV trumpalaikiai iždo vertybiniai popieriai, laikomi saugesne užuovėja.

    Kaip karas stiprina dolerį

    Kai dėl konflikto brangsta nafta ir dujos, išauga infliacijos sugrįžimo tikimybė, o centriniai bankai priversti ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas. JAV ekonomika, palyginti su Europa, laikoma atsparesnė energijos kainų šokams, nes šalis yra gerokai labiau energetiškai savarankiška.

    Tai svarbu euro zonai: didesnės importuojamos energijos sąnaudos blogina prekybos sąlygas ir gali silpninti eurą. Rinkos dalyviai prisimena 2022 metus, kai energetinis šokas prisidėjo prie euro silpnėjimo ir laikino euro bei dolerio pariteto pramušimo.

    Energetikos aspektas išlieka kertinis: jei naftos kainos išsilaiko aukštai, tai kelia riziką, kad infliacija taps „lipnesnė“, o palūkanų normų mažinimas bus atidedamas. Tokia aplinka paprastai palanki doleriui, nes JAV aktyvai išlieka patrauklūs dėl palyginti aukštesnių pajamingumų.

    Fed ir ECB skirtumai vėl tampa esminiai

    Doleriui papildomai padeda JAV centrinio banko laikysena. Kai Federalinė rezervų sistema signalizuoja, kad palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, stiprėja argumentas laikyti kapitalą JAV doleriais, nes tikimasi geresnės grąžos už mažesnę riziką.

    Euro zonoje situacija sudėtingesnė: Europos Centrinis Bankas turi balansuoti tarp silpnesnio ekonomikos augimo ir rizikos, kad brangesnė energija vėl pakels infliaciją. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias užuominas, ar ECB labiau linksta į ekonomikos skatinimą mažinant palūkanas, ar į griežtesnę poziciją dėl kainų stabilumo.

    Ką tai gali reikšti regiono valiutoms

    Kai pasaulyje daugėja neapibrėžtumo, kapitalas dažnai traukiasi iš besivystančių ir mažesnių rinkų į JAV, o tai didina spaudimą regiono valiutoms. Papildomas veiksnys yra energijos importo sąskaita: brangesnė nafta ir dujos reiškia didesnį užsienio valiutų poreikį atsiskaitymams.

    Tokioje aplinkoje paritetas tarp euro ir dolerio vėl tampa realiu orientyru prognozėse, nors galutinį rezultatą nulems konflikto eiga ir tai, kiek ilgai energijos kainos išliks padidėjusios. Kuo ilgiau rinkos gyvens su aukštų kainų ir didesnės infliacijos rizika, tuo stipresnis išlieka dolerio „saugios užuovėjos“ argumentas.

    „Kai geopolitinė rizika ir energijos kainos kyla vienu metu, rinkos dažniau renkasi dolerį ir trumpalaikius JAV skolos vertybinius popierius“, – sako rinkų analitikai.

    Šaltiniai:

    – https://www.federalreserve.gov/monetarypolicy/fomc.htm

    – https://www.ecb.europa.eu/press/pressconf/html/index.en.html

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

    – https://www.eia.gov/todayinenergy/

  • Ataka prieš tanklaivį prie Hormūzo sąsiaurio: Iranas skelbia vėl ribojantis laivybą

    Prie Hormūzo sąsiaurio įvyko išpuolis prieš tanklaivį, o Iranas netrukus perdavė signalus apie sugriežtintą laivybos kontrolę šiame strategiškai svarbiame regione. Incidentas, remiantis kapitono pateikta informacija, įvyko maždaug 20 jūrmylių į šiaurę nuo Omano pakrantės.

    Skelbiama, kad padėtis laive buvo suvaldyta, o tanklaivis ir jo įgula šiuo metu yra saugūs. Ankstesniuose panašiuose incidentuose šiame rajone buvo pranešta ir apie sužeistuosius, todėl naujas išpuolis rinkose vėl sustiprino įtampą dėl energijos išteklių tiekimo.

    Iranas: sąsiauris vėl kontroliuojamas

    Irano kariuomenė, kurią citavo valstybinė agentūra „Tasnim“, teigė perėmusi griežtesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje. Tuo pat metu dalis regione esančių prekybinių laivų per radijo ryšį gavo perspėjimus, kad sąsiauris esą vėl uždaromas ir šiuo maršrutu naudotis draudžiama.

    „JAV nuolat laužo pažadus ir, prisidengdamos vadinamąja blokada, tęsia banditizmą bei piratavimą“, – sakoma Irano kariuomenės pranešime.

    Irano pusė taip pat skelbė, kad padėtis akvatorijoje „grįžo į ankstesnę būseną“, o ginkluotosios pajėgos užtikrina „griežtą kontrolę“ šiame ruože. Ši retorika sutapo su suintensyvėjusia Irano kariškių komunikacija, didinančia neapibrėžtumą tarptautinei laivybai.

    Trumpa atokvėpio pauzė baigėsi

    Nauji pareiškimai žymi staigų posūkį po ankstesnių signalų, kad sąsiauris laikinai atveriamas prekybinei laivybai. Teheranas buvo deklaravęs, jog pralaidumas visiems prekybiniams laivams turėtų galioti ribotą laiką, tačiau dabar situacija vėl grįžo prie ribojimų.

    JAV administracija viešai laikėsi pozicijos, kad spaudimas Iranui jūroje būtų tęsiamas iki galutinio susitarimo. Iranas savo ruožtu yra siejęs Hormūzo sąsiaurio režimą su JAV veiksmais regione, įspėdamas apie galimus pakartotinius ribojimus.

    Kodėl Hormūzas svarbus pasauliui

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, todėl kiekvienas incidentas čia greitai atsiliepia naftos ir dujų kainų lūkesčiams, draudimo kaštams bei laivybos maršrutams. Net ir pavieniai apšaudymai ar grasinimai riboti tranzitą verčia vežėjus perskirstyti riziką ir brangina gabenimą.

    Pastaraisiais mėnesiais įtampa regione jau buvo sumažinusi tranzito apimtis ir privertusi rinkos dalyvius ieškoti alternatyvų, nors jos dažnai yra lėtesnės ir brangesnės. JAV buvo ėmusios taikyti papildomas saugumo priemones, tarp jų ir komercinių laivų palydą, tačiau naujausias incidentas rodo, kad net padidinta karinė apsauga neužtikrina visiškai sklandžios laivybos.

    Kol kas neaišku, kiek plačiai realiai bus taikomi Irano paskelbti ribojimai ir ar jie reiškia faktinį sąsiaurio uždarymą, ar tik sugriežtintą patikrą ir selektyvų pralaidumą. Vis dėlto pats signalas pakako, kad tarptautinė prekyba ir energijos rinkos vėl pradėtų vertinti naują tiekimo sutrikimų rizikos bangą.

    Šaltiniai:

    – https://www.reuters.com/world/middle-east/

    – https://www.eia.gov/international/analysis/regions-of-interest/Hormuz

    – https://www.iea.org/reports/oil-market-report

  • Zlotas ar euras Lenkijoje: ką numato ES sutartys ir kokios kliūtys dar stabdo euro įvedimą

    Zlotas ar euras Lenkijoje: ką numato ES sutartys ir kokios kliūtys dar stabdo euro įvedimą

    Diskusija, ar Lenkija turėtų likti prie zloto, ar pereiti prie euro, periodiškai atsinaujina tiek politikoje, tiek ekonomikos komentaruose. Teisiškai Lenkija, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo ateityje prisijungti prie euro zonos, tačiau konkreti data sutartyse nėra nustatyta.

    Skirtingai nei kai kurios ES šalys, Lenkija neturi nuolatinės išimties, leidžiančios neribotai pasilikti nacionalinę valiutą. Praktikoje tai reiškia, kad pareiga pereiti prie euro egzistuoja, bet ji įgyvendinama tik tada, kai įvykdomos ekonominės ir teisinės sąlygos bei priimamas politinis sprendimas.

    Ar Lenkija privalo įsivesti eurą?

    ES teisinėje sistemoje Lenkija laikoma valstybe, turinčia nukrypti leidžiančią išlygą, kuri galioja tol, kol šalis atitinka euro įvedimo kriterijus. Kitaip tariant, euro įvedimas yra tikslas, bet įgyvendinimo laikas priklauso nuo pasirengimo ir sprendimų nacionaliniu lygmeniu.

    Svarbu tai, kad euro įvedimui neužtenka vien politinės valios ar visuomenės nuomonės. Reikia realiai atitikti vadinamuosius konvergencijos kriterijus, kurie skirti užtikrinti, kad į euro zoną įstojanti šalis nesukels papildomo nestabilumo visai valiutos sąjungai.

    Kokie yra Mastrichto kriterijai?

    Pirmasis kriterijus yra kainų stabilumas: infliacija negali reikšmingai viršyti trijų ES valstybių, turinčių stabiliausias kainas, vidurkio. Taip siekiama, kad šalis į euro zoną neįžengtų su pernelyg įkaitusia ekonomika ir nuvertėjančia vidaus valiuta.

    Antrasis blokas susijęs su viešaisiais finansais: biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė nei 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba aiškiai mažėti link šios ribos.

    Taip pat vertinamas valiutos kurso stabilumas, kuris paprastai siejamas su dalyvavimu valiutų kurso mechanizme ERM II ir ribotu kurso svyravimu euro atžvilgiu. Be to, egzistuoja ilgalaikių palūkanų normų kriterijus, rodantis, ar rinkos pasitiki šalies kainų stabilumu ir fiskaline drausme.

    Kas šiandien labiausiai stabdo?

    Pastaraisiais metais vienu jautriausių klausimų išlieka fiskaliniai rodikliai ir ES biudžeto taisyklių laikymasis. Jei šalis patenka į perviršinio deficito procedūrą, tai tampa rimtu signalu, kad Mastrichto kriterijų įvykdymas artimiausiu metu gali būti sudėtingas.

    Kita svarbi dalis yra teisinis suderinamumas: nacionalinė teisė turi atitikti ES reikalavimus dėl centrinio banko nepriklausomumo ir jo integracijos į Eurosistemą. Lenkijos atveju viešojoje erdvėje dažnai akcentuojama, kad euro įvedimas gali reikalauti Konstitucijos pakeitimų, o tam reikalinga kvalifikuota dauguma Seime.

    Galutinis sprendimas paprastai yra politinis ir instituciškai daugiasluoksnis: vertinama ekonominė situacija, valdžios įsipareigojimai, visuomenės palaikymas, o Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas savo konvergencijos ataskaitose pateikia oficialų vertinimą. Kol nėra tvaraus atitikimo kriterijams ir politinio sutarimo, zlotas išlieka Lenkijos teisėta mokėjimo priemonė.

    Šaltiniai:

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E140

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:12012E126

    – https://commission.europa.eu/business-economy-euro/economic-and-fiscal-policy-coordination/eu-economic-governance-monitoring-prevention-correction/stability-and-growth-pact_en

    – https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2024/html/ecb.sp240626~b275379678.en.html

  • Lenkijos greitojo geležinkelio startas: 6 konsorciumai varžosi dėl pirmojo 350 km/h ruožo

    Lenkijoje įsibėgėja pirmosios didelio greičio geležinkelio atkarpos parinkimo procesas: dėl projekto ruožo tarp Kotovicų ir oro uosto mazgo dalyvauti konkurenciniame dialoge paraiškas pateikė šeši rangovų konsorciumai. Ši atkarpa yra prioritetinės Varšuvos–Lodzės KDP linijos dalis, kurią koordinuoja valstybės valdoma bendrovė „Centralny Port Komunikacyjny“ (CPK).

    Pasak CPK, artimiausiu metu bus vertinami pateikti dokumentai, o į kitą etapą gali būti pakviesti visi šeši dalyviai. Investuotojas planuoja sutartį pasirašyti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį, o tai reikštų, kad statybų ir projektavimo grafikas būtų tvirtinamas dar iki pagrindinių darbų įsibėgėjimo.

    Kas varžosi dėl pirmojo ruožo?

    Į konkurencinį dialogą pretenduoja tiek Lenkijos rinkos lyderiai, tiek tarptautinę patirtį turintys konsorciumai. Tarp pateikusių paraiškas minimos „Budimex“ ir kelių bendrovių grupės, kuriose dalyvauja ZUE, „Duna Polska“, „Polaqua“, „Torpol“, „Mirbud“, „Kobylarnia“, „Trakcja“, „PORR“, „Mostostal Warszawa“, NDI, „Intercor“, „Gülermak“, „UNIBEP“ ir kitos įmonės.

    CPK nurodo, kad atrankos etape svarbiausia yra patirtis įgyvendinant panašius statybos projektus, įskaitant darbus Lenkijos teritorijoje. Taip pat vertintas pagrindinės komandos gebėjimas dirbti lenkų kalba, o galutiniame pasiūlymų vertinime didžiausią svorį turės kaina ir siūlomos garantijos trukmė.

    „Pagrindinis atrankos kriterijus yra patirtis įgyvendintuose statybos darbuose, taip pat Lenkijoje. Vienas iš atrankos kriterijų buvo pagrindinės komandos lenkų kalbos mokėjimas, o pasiūlymų vertinime bus svarbiausia kaina ir garantijos laikotarpio pratęsimas“, – informavo CPK.

    120 kilometrų naujų bėgių ir 350 km/h projektinis greitis

    CPK skaičiuoja, kad kartu su šiuo ruožu planuojami dar penki Varšuvos–Lodzės linijos segmentai sudarys apie 120 kilometrų naujų bėgių, kurių projektinis greitis sieks 350 kilometrų per valandą. Tai būtų vienas techniškai ambicingiausių geležinkelio projektų regione, reikalaujantis griežtų saugos, trasavimo ir triukšmo kontrolės sprendimų.

    Be pačios trasos statybų, CPK žada atskirus pirkimus ir gretutinei infrastruktūrai. Tarp jų numatomi sprendiniai eismo valdymui ir teletechnikai, taip pat kontaktinio tinklo ir elektros tiekimo infrastruktūrai visai Varšuvos–Lodzės linijai, o archeologinių tyrimų procedūros jau yra komisijos analizės stadijoje.

    Kada planuojama pirmoji linija?

    CPK teigia, kad Varšuvos–Lodzės maršrutui jau pateiktos visos 12 paraiškų dėl lokalizacijos sprendimų, o 2025 metais bendrovė yra gavusi pirmąjį tokį sprendimą atkarpai Varšuvos Zachodnios rajone. Tai vienas svarbiausių žingsnių, nes lokalizacijos procedūros paprastai lemia, kaip greitai projektas pereina nuo planavimo prie realių statybų.

    Pagal dabartinį grafiką Varšuvos–Lodzės didelio greičio linija turėtų pradėti veikti 2032 metais, kartu su naujo centrinio oro uosto atidarymu. CPK investicijų programoje numatyta, kad oro uosto statybos teritorijose tarp Varšuvos ir Lodzės turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojama sertifikacija, o 2032 metais oro uostas turėtų priimti pirmuosius keleivius.

    „Vėlesniuose geležinkelio pirkimuose taip pat tikimės didelio vietos įmonių dalyvavimo, o tai reikštų reikšmingą impulsą Lenkijos ekonomikai“, – pridūrė CPK atstovas Maciejus Lasekas.

    Ilgesnėje perspektyvoje CPK sieja projektą su vadinamąja „Y“ linija, kuri turėtų sujungti pagrindinius šalies ekonominius centrus. Skelbiama, kad 2035 metais keleiviai turėtų pasiekti Poznanę ir Vroclavą, o dabartinis konkursas įvardijamas kaip pirmasis tokio masto KDP linijos statybų pirkimas ne tik Lenkijoje, bet ir platesniame Vidurio ir Rytų Europos kontekste.

    Europos kontekstas: greitesni tarpvalstybiniai ryšiai

    Lenkijos projektas vystomas platesniame Europos transporto politikos fone, kai Europos Sąjunga siekia spartinti transeuropinio transporto tinklo TEN-T plėtrą. Europos Komisija yra pateikusi siūlymus, kuriais siekiama greičiau plėtoti didelio greičio geležinkelių tinklą ir trumpinti kelionių laiką tarp pagrindinių miestų.

    Europos vizijoje akcentuojami ir nauji tarpvalstybiniai maršrutai, įskaitant jungtis Baltijos regione, pavyzdžiui, Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva. Tokios kryptys svarbios ir Lenkijai, nes didelio greičio infrastruktūra didina šalies tranzitinę reikšmę, o keleiviams suteikia alternatyvą aviacijai vidutiniais atstumais.

    Šaltiniai:

    – https://www.money.pl/gospodarka/szesciu-chetnych-do-budowy-pierwszego-odcinka-kolei-duzych-predkosci-

    – https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/sustainable-and-smart-mobility_en

    – https://transport.ec.europa.eu/transport-themes/infrastructure-and-investment/trans-european-transport-network-ten-t_en