CP v2

Blog

  • Kiaušinių bumas ūkyje: balandį į pašarą įdėkite šį 1 priedą – vištos dės be perstojo

    Kiaušinių bumas ūkyje: balandį į pašarą įdėkite šį 1 priedą – vištos dės be perstojo

    Patyrę šeimininkai dalijasi paprastu būdu, kaip pagerinti kiaušinių kokybę ir išlaikyti stabilų vištų dėslumą visais metų laikais. Pasak jų, vienas veiksmingiausių natūralių priedų – daiginti grūdai.

    Teigiama, kad daiginti grūdai stiprina paukščių organizmą ir gali padėti pasiekti geresnį dėslumą. Toks pašaro papildas turtingas vitaminais, lengvai paruošiamas ir ypač praverčia tada, kai trūksta šviežios žaliosios masės.

    Kaip lengvai išsiauginti daigus?

    Paruošimas paprastai užtrunka apie 3 dienas. Grūdus nuplaukite, kelioms valandoms pamirkykite šiltame vandenyje ir pašalinkite viską, kas iškilo į paviršių. Tuomet vandenį nupilkite, grūdus vėl perplaukite ir paskleiskite plonu sluoksniu dėžėse ar loveliuose. Uždenkite drėgna šluoste ir palaikykite apie 20 °C temperatūrą.

    Maždaug po 2 parų pasirodo trumpi balti daigeliai – tokius grūdus jau galima šerti.

    Kokias kultūras rinktis?

    Specialistų teigimu, geriausiai tinka avižos ir kviečiai, nes jie greitai sudygsta ir turi daug naudingų medžiagų. Miežiai dažnai rekomenduojami broileriams ir vandens paukščiams. Į mišinį galima įmaišyti smulkintų kukurūzų, o soros dažniau siūlomos jauniems paukščiams.

    Kaip teisingai duoti paukščiams?

    Daigintus grūdus verta naudoti kaip priedą, o ne kaip pilnavertę pagrindinio pašaro alternatyvą. Dedeklėms siūloma į racioną įtraukti 3–4 kartus per savaitę, sudarant apie 15–20 proc. dienos normos. Broileriams dažniausiai pakanka 5–10 proc., o antims ir žąsims – iki 20 proc.

    Teigiama, kad toks papildas gali pagerinti medžiagų apykaitą ir prisidėti prie tvirtesnio kiaušinio lukšto.

    Vitaminų ir mineralų palaikymas

    Efektas gali sustiprėti, jei daigintus grūdus derinsite su mineralų ir vitaminų kompleksais. B ir E vitaminai, selenas bei kalcis, kaip nurodoma, padeda stiprinti reprodukcinę sistemą ir palaikyti produktyvumą.

    Reguliariai į racioną įtraukiami daigai, pasak šeimininkų, padeda paukščiams išlikti gyvybingesniems, stiprina imunitetą ir leidžia lengviau išlaikyti stabilų dėslumą bet kuriuo metų laiku.

  • Paprastas vandens triukas, kuris pakeis viską: taip iškepsite tobulai traškias bulves

    Paprastas vandens triukas, kuris pakeis viską: taip iškepsite tobulai traškias bulves

    Mėgstate keptas bulves, bet jos ne visada pavyksta traškios? Patyrę kulinarai dalijasi paprastu vandens triuku, kuris padeda iškepti bulves su traškia plutele ir minkštu vidumi.

    Keptos bulvės – vienas paprasčiausių ir labiausiai mėgstamų patiekalų. Jas galima valgyti su įvairiais mėsos patiekalais, salotomis arba tiesiog vienas. Tačiau net ir gaminant, atrodytų, elementariai, kartais vietoj gražių apskrudusių gabalėlių gaunasi minkšta, sulipusi masė.

    Kulinarų teigimu, pagrindinis „kaltininkas“ dažnai būna krakmolas. Dėl jo bulvės tampa lipnios, o kepant gabalėliai ima sulipti tarpusavyje ir praranda formą. Todėl prieš kepimą verta atlikti vieną paprastą veiksmą – bulves pamirkyti.

    Supjaustytas bulves sudėkite į šaltą vandenį ir pamirkykite apie 30 minučių. Per šį laiką pasišalina dalis krakmolo, todėl kepant bulvės nesulimpa ir lengviau apskrunda.

    Išmirkius bulves būtina jas gerai nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Tada įkaitinkite keptuvę su augaliniu aliejumi, įberkite druskos ir dėkite bulves. Kepkite ant vidutinės arba didesnės kaitros, kol susidarys traški plutelė.

    Trumpai tariant, mirkymas šaltame vandenyje padeda pašalinti krakmolo perteklių, o gerai nusausintos bulvės karštame aliejuje greičiau apskrunda. Išbandykite šį triuką – rezultatas gali maloniai nustebinti.

  • Ekspertai įspėja: šios kiaulienos dalies nepirkite niekada, o šią rinkitės drąsiai

    Ekspertai įspėja: šios kiaulienos dalies nepirkite niekada, o šią rinkitės drąsiai

    Dažnai parduotuvėje ar turguje išsirenkame kiaulieną pagal tai, kaip gražiai ji atrodo vitrinoje, ir tik grįžę namo suprantame, kad patiekalas gavosi kietas arba per riebus. Kad neišleistumėte pinigų veltui, verta žinoti, kurios skerdenos dalys labiau tinka vieniems patiekalams, o kurių geriau vengti.

    Kurią kiaulienos dalį geriau apeiti?

    Daugelis renkasi sprandinę, nes ji laikoma minkšta ir sultinga. Vis dėlto specialistai perspėja, kad tai gali būti „probleminė“ vieta: kaklo srityje yra limfmazgių. Jei mėsos viduje matote sukietėjimų ar gelsvų mazgelių, tokio gabalo geriau nepirkti – kaitinant jie gali skleisti nemalonų kvapą ir palikti kartumą.

    Atsargiai reikėtų vertinti ir kumpį (užpakalinę dalį). Jeigu gyvulys buvo senesnis, ši mėsa dažnai būna sausa ir kieta – net ir ilgai troškinant gali likti „guminė“.

    Dar viena rekomendacija – vengti jau paruošto faršo. Tai tarsi „katė maiše“: į jį neretai sumalama tai, ko pirkėjai neimtų gabalais – gyslos, riebalų nuopjovos ar įvairios apipjaustymo liekanos. Patikimiau išsirinkti gabalą mėsos ir paprašyti sumalti vietoje arba susimalti namuose.

    Ką verta rinktis?

    Vienas universaliausių pasirinkimų – mentė. Ji dažniausiai kainuoja mažiau nei sprandinė, tačiau turi gerą mėsos ir nedidelio riebalų kiekio santykį. Mentė tinka ir kotletams, ir troškiniams, ir kepimui orkaitėje.

    Jei ieškote ypač švelnios ir liesos mėsos, verta rinktis išpjovą. Nors tai brangesnė dalis, joje beveik nėra atliekų, o gaminimas paprastai trunka vos 15–20 minučių.

    Kaip vietoje įvertinti mėsos kokybę?

    • Riebalai turėtų būti balti. Gelsvi ar pilkšvi riebalai dažnai rodo, kad mėsa senesnė.
    • Paspauskite gabalą pirštu: jei įdubimas greitai išsilygina, mėsa greičiausiai šviežia. Jei duobutė lieka, mėsa gali būti pradėjusi gesti arba buvo kelis kartus užšaldyta ir atšildyta.
    • Įvertinkite kvapą. Šviežia kiauliena kvepia neutraliai, kartais vos salstelėjusiu aromatu. Bet koks rūgštokas ar menkiausiai „prastumo“ kvapas – aiškus signalas nepirkti.
    • Geriau mažesnis, bet kokybiškas gabalas, nei namo parsineštas kilogramas riebalų ir gyslų.
  • 2 lašai pipirmėčių aliejaus ant kūno ir drabužių – erkės, sako, sprunka kaip nuo ugnies

    2 lašai pipirmėčių aliejaus ant kūno ir drabužių – erkės, sako, sprunka kaip nuo ugnies

    Erkės – vieni nemaloniausių „palydovų“ išvykose į gamtą, ypač miškuose ar aukštoje žolėje. Nors prekyboje galima rasti specialios, tankaus audinio aprangos, kuri neretai būna papildomai impregnuota repelentais ir išlieka veiksminga net po kelių skalbimų, tokie drabužiai dažnai kainuoja brangiai.

    Vis dėlto sumažinti erkių įkandimų riziką galima ir paprastesnėmis priemonėmis. Kai kurie augalai pasižymi itin stipriu aromatu, kuris gali atbaidyti šiuos voragyvius. Toliau – keli dažniausiai minimi pasirinkimai.

    Levandos

    Levanda – ne tik kvapnus ir dekoratyvus augalas. Teigiama, kad levandų eterinis aliejus dėl savo intensyvaus kvapo gali padėti atbaidyti erkes. Prieš einant į gamtą siūloma kelis lašus užtepti ant odos, drabužių ir avalynės.

    Kartusis kietis (pelynas)

    Kiečio kvapas taip pat laikomas erkes atbaidančiu. Rekomenduojama naudoti šio augalo užpilą, kurį nesunku pasiruošti namuose: šviežius lapus susmulkinkite, sudėkite į stiklainį, užpilkite verdančiu vandeniu ir uždenkite. Palikite pritraukti apie 24 valandas, tuomet nukoškite per marlę ir užpilą naudokite odai apipurkšti ar patepti.

    Pipirmėtės

    Dar vienas populiarus pasirinkimas – pipirmėtė. Pipirmėčių aliejuje esantis mentolis pasižymi stipriu kvapu, todėl prieš išeinant į mišką siūloma ant odos, drabužių ar batų užlašinti vos kelis lašus. Kai kas teigia, kad pakanka 2 lašų.

    Gvazdikėliai

    Apsaugai nuo erkių kartais naudojami ir gvazdikėliai – prieskonis, plačiai taikomas kulinarijoje bei liaudiškoje praktikoje. Rekomenduojama kelis lašus gvazdikėlių aliejaus užtepti ant odos ar drabužių; teigiama, kad kvapas gali išlikti veiksmingas iki 4 valandų.

    Renkantis eterinius aliejus verta prisiminti, kad jie gali dirginti odą ar sukelti alergines reakcijas, todėl prieš naudojimą pravartu atlikti jautrumo mėginį ir vengti kontakto su akimis.

  • Indų kempinėlės skirtingų spalvų ne šiaip sau: sužinojau, ką jos reiškia, ir nustebau

    Indų kempinėlės skirtingų spalvų ne šiaip sau: sužinojau, ką jos reiškia, ir nustebau

    Ar esate pastebėję, kad net vienoje pakuotėje indų plovimo kempinėlės dažnai būna skirtingų spalvų? Pasirodo, tai nėra vien dizaino sprendimas – spalvos gali padėti greitai suprasti, kuri kempinėlė kam labiausiai tinka.

    Daugelis virtuvėje kempinėlę naudoja beveik viskam: nuo stalo įrankių ir lėkščių iki stalviršių ar kriauklės. Tačiau skirtingos kempinėlių spalvos dažnai žymi jų kietumą ir paskirtį, todėl netinkamai pasirinkus galima subraižyti jautresnius paviršius arba, priešingai, neefektyviai nuvalyti įsisenėjusius nešvarumus.

    Kaip pagal spalvą suprasti kempinėlės paskirtį?

    Teigiama, kad geltonų atspalvių kempinėlės labiausiai tinka delikatiems paviršiams ir medžiagoms. Jos paprastai būna švelnesnės, todėl mažesnė rizika pažeisti stiklą, krištolą ar porcelianą.

    Raudonų ir rudų atspalvių kempinėlės dažniausiai būna standesnės, todėl laikomos universaliomis – jos tinka kasdieniam indų plovimui, kai reikia šiek tiek daugiau „jėgos“, bet norisi išvengti pernelyg agresyvaus šveitimo.

    Žalia spalva, savo ruožtu, neretai reiškia, kad kempinėlė yra pati šiurkščiausia. Tokias rekomenduojama naudoti tik tada, kai reikia įveikti stiprius nešvarumus, pavyzdžiui, valant pridegusią keptuvę ar puodą.

    Taigi, skirtingos indų kempinėlių spalvos dažniausiai nurodo jų kietumą ir paskirtį: geltonos – švelniam plovimui, raudonos ir rudos – universalesniems darbams, žalios – sunkesniems, įsisenėjusiems nešvarumams. Toks paprastas „kodavimas“ gali padėti prižiūrėti indus atsakingiau ir išvengti subraižymų.

  • Telefonas vėl veiks žaibiškai: ekspertai pataria šį paprastą veiksmą daryti kas savaitę

    Telefonas vėl veiks žaibiškai: ekspertai pataria šį paprastą veiksmą daryti kas savaitę

    Net ir patys moderniausi išmanieji telefonai kartais turi „pailsėti“, jei norite išlaikyti spartą ir išvengti sisteminių trikdžių. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis įrenginio darbas fone sekina jo resursus panašiai kaip miego trūkumas sekina žmogų.

    Išmaniojo telefono operacinė sistema nuolat atlieka daugybę užduočių, todėl ilgainiui, jei įrenginiui nesuteikiama pertraukų, gali pasitaikyti smulkių klaidų, strigti programėlės ar sulėtėti sistemos reakcija. Tačiau problemą dažnai galima išspręsti vos per kelias sekundes.

    Ekspertų teigimu, paprastas telefono perkrovimas padeda „išvalyti“ laikinus procesus, atlaisvinti atmintį ir sumažinti atsitiktinių sistemos nesklandumų tikimybę, dažnai be jokios papildomos specialistų pagalbos.

    Nors vieningo techninio reglamento nėra, dauguma gamintojų ir IT specialistų rekomenduoja laikytis paprasto grafiko – perkrauti telefoną maždaug kartą per savaitę. To paprastai pakanka, kad įrenginys išlaikytų našumą ir nebūtų „perkrautas“ fone vykstančių procesų.

    „Naujausiuose modeliuose pats įrenginys kartais paprašo būti perkrautas, pavyzdžiui, įdiegus atnaujinimus ar įjungiant naujas funkcijas. Tačiau jei tokių priminimų negaunate, verta nusistatyti priminimą ir perkrauti telefoną maždaug kartą per savaitę“, – pabrėžia šaltinis.

    Be techninės įrenginio „sveikatos“, primenama ir apie duomenų saugumą. Pasak kibernetinio saugumo specialistų, reguliarus perkrovimas gali būti svarbus žingsnis siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją.

    Teigiama, kad ši praktika padeda mažinti riziką, susijusią su vadinamosiomis „nulinės dienos“ spragomis – tai pažeidžiamumai, kurie dar nėra žinomi programinės įrangos kūrėjams, tačiau jau gali būti išnaudojami įsilaužėlių šnipinėjimui ar duomenų vagystėms.

    Ekspertai taip pat primena ir apie baterijos tausojimą: optimalu akumuliatoriaus įkrovą palaikyti 20–80 proc. ribose. Nuolatinis įkrovimas iki 100 proc. spartina baterijos dėvėjimąsi, o kai kuriuose įrenginiuose esantis aplinkkelio (bypass) režimas gali padėti to išvengti, nes maitinimas tuomet tiekiamas tiesiai iš elektros tinklo.

  • Nusipirko svajonių sodybą už 930 eurų, bet internautai netrukus pastebėjo pavojingą minusą

    Nusipirko svajonių sodybą už 930 eurų, bet internautai netrukus pastebėjo pavojingą minusą

    Nusipirkęs seną namą vaizdingoje vietoje vyras sumokėjo simbolinę sumą ir nusprendė jį paversti savo svajonių sodyba. Visą atnaujinimo procesą jis fiksuoja ir kelia į „Instagram“.

    Tačiau už maždaug 930 eurų naujasis šeimininkas gavo ne jaukų būstą, o iš esmės griuvėsius. Name nėra durų, langai išdaužyti, o stogas – beveik sunaikintas. Viduje likę tik senų baldų nuolaužos ir krūvos šiukšlių. Vaizdo įrašuose matyti, kad pastatas yra avarinės būklės ir jam reikalinga visiška rekonstrukcija.

    Nepaisydamas prastos konstrukcijų būklės, vyras teigia šio sprendimo nesigailintis. Jo manymu, tai – didelio projekto pradžia „nuo nulio“.

    Didžiausias šio pirkimo privalumas – vieta. Namas stovi visai šalia upės, laukinės gamtos apsuptyje. Komentaruose žmonės žavisi vaizdais, tačiau dalis jų atkreipė dėmesį į galimą riziką.

    Komentatoriai pastebėjo, kad upė prie pastato priartėjusi pernelyg arti. Jų teigimu, tai didina užliejimo ir grunto erozijos grėsmę. Įspėjama, kad tokiose vietovėse vanduo sezoniškai gali užslinkti į kiemą – per potvynius ar smarkias liūtis.

    Todėl, pasak žmonių, be remonto vyrui gali tekti pasirūpinti ir kranto sutvirtinimu. Priešingu atveju net ir suremontuotas būstas gali išlikti pavojuje. Papildomos išlaidos drenažui ir apsaugai nuo vandens, anot komentatorių, gali siekti kelis tūkstančius eurų. Vis dėlto pats savininkas išlieka optimistiškas ir tikina norintis sukurti vietą, į kurią būtų gera sugrįžti.

    Šiuo metu jis aktyviai valo teritoriją ir planuoja namą atkurti savo jėgomis. Visą progresą jis viešina socialiniuose tinkluose.

    Komentatoriai svarsto, kad po kapitalinio remonto sklypas turi nemažai šansų tapti tikra svajonių sodyba ar net patrauklia turistine vieta.

    Anksčiau buvo skelbta ir apie kitą neįprastą nekilnojamojo turto pasiūlymą – Ispanijoje už nedidelę kainą parduodamą apleistą gyvenvietę, esančią Kosta da Morte pakrantėje, iš kurios atsiveria gražūs vaizdai į jūrą. Kainai sumažėjus, šis pasiūlymas sulaukė didelio susidomėjimo.

  • Psichologai įspėja: šios frazės dažnai išduoda emocijomis dangstomą argumentų stoką

    Psichologai įspėja: šios frazės dažnai išduoda emocijomis dangstomą argumentų stoką

    Ekspertai atkreipia dėmesį į kalbos posakius, kurie faktus pakeičia emocijomis.

    Kaip žmogus formuluoja savo mintis, gali daug pasakyti apie jo mąstymo lygį ir gebėjimą analizuoti informaciją. Psichologai teigia, kad kalba atspindi ne tik emocijas, bet ir intelektinius įpročius. Tai pabrėžia ir profesorė Catherine Kinzler, kurios įžvalgas cituoja portalas „Blikk“.

    Anot specialistų, egzistuoja gana dažnai pasitaikančių frazių grupė, galinti rodyti argumentų, logikos ar emocinės brandos trūkumą.

    Ekspertai išskiria, kad į tokių pasakymų sąrašą neretai patenka tokios frazės kaip „patikėk manimi“, „be įsižeidimų, bet…“ ar „man nesvarbu“. Jos gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė arba būdas užbaigti diskusiją nepateikiant aiškių argumentų.

    Socialinis psichologas Peter Ditto pastebi, kad dalis šių frazių veikia kaip savotiškas „kognityvinis trumpinys“ – kai žmogus perkelia pareigą paaiškinti savo poziciją pašnekovui, o ne pats ją pagrindžia.

    Taip pat nurodoma, kad tokie pasakymai kaip „pasigūglink pats“ ar „visi apie tai kalba“ gali signalizuoti, jog trūksta patikrintų faktų ir labiau remiamasi gandais ar kitų žmonių nuomone.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokių frazių vartojimas savaime nėra tiesioginis žemo intelekto įrodymas. Tačiau tai gali atskleisti mąstymo įpročius, kurie trukdo konstruktyviam dialogui.

    Taip pat primenama, kad ne kiekvienas žmogus įveikia gerai žinomą intelekto koeficiento testą (IQ). Vis dėlto, pasak apžvalgininkų, įžvalgų apie žmogaus intelektą kartais galima susidaryti tiesiog stebint jo kasdienį elgesį.

    Leidinyje „YourTango“ cituojama sertifikuota socialinių santykių specialistė Zayda Slabbekoorn teigia, kad tikras intelektas atsiskleidžia elgesyje, bendravime ir požiūryje į gyvenimą. Ji aprašė dešimt būdingų bruožų bei kasdienių įpročių, kurie gali padėti atpažinti protingą žmogų.

  • Nedarykite šios klaidos: 7 produktai, kurių negalima laikyti šaldytuvo durelėse

    Nedarykite šios klaidos: 7 produktai, kurių negalima laikyti šaldytuvo durelėse

    Šaldytuvo durelės atrodo patogi vieta greitai pasiekiamiems produktams, pavyzdžiui, pienui ar kiaušiniams. Tačiau maisto saugos specialistai įspėja: būtent durelėse temperatūra yra šilčiausia ir labiausiai svyruojanti visame šaldytuve. Dėl dažno atidarymo produktai čia nuolat patiria šilto oro gūsius, todėl greičiau genda, didėja maisto švaistymas ir rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis.

    Kaip aiškina maisto saugos ekspertė dr. Vanessa Koffman, rizika reikšmingai išauga tada, kai produkto temperatūra pakyla virš 4 °C – tai apatinė vadinamosios „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba.

    „Rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis pradeda smarkiai augti, kai tik produkto temperatūra pakyla virš 4 °C; tai apatinė „pavojingos zonos“ (nuo 4 °C iki 60 °C) riba“, – aiškina dr. V. Koffman. „Esant 4 °C bakterijų kiekis gali padvigubėti vos per 20 minučių, todėl svarbu, kad šaldytuve būtų palaikoma 4 °C arba žemesnė temperatūra.“

    7 produktai, kurių geriau nelaikyti šaldytuvo durelėse

    1. Pienas ir kiti pieno produktai. Nors tai dažna klaida, ekspertai pataria pieną, grietinėlę, jogurtą ar minkštus sūrius laikyti vidinėse lentynose, kur temperatūra stabilesnė. Svyravimai gali paspartinti gedimą ir bloginti produkto savybes.

    „Pieno produktų laikymas vietose, kur temperatūra svyruoja, gali lemti subtilių fermentų ir naudingų probiotikų nykimą, taip sumažinant bendrą šių produktų maistinę vertę“, – teigia šefas ir maisto saugos ekspertas Markas McShane.

    2. Kiaušiniai. Nors kai kuriuose šaldytuvuose yra specialūs dėklai durelėse, kiaušiniams reikalinga pastovi, patikimai šalta aplinka. Todėl geriau juos laikyti pagrindinėje šaldytuvo dalyje.

    3. Mėsos gaminiai, paruošti patiekalai ir maisto likučiai. Šie produktai ypač jautrūs temperatūros svyravimams, o dalis jų vartojami be papildomo kaitinimo, todėl rizika didesnė.

    „Jie gali skatinti bakterijų augimą ir dažnai yra vartojami be tolimesnio terminio apdorojimo“, – pabrėžia dr. V. Koffman.

    4. Natūralūs riešutų sviestai ir kai kurie aliejai. Skirtingai nei ilgai galiojantys analogai, natūralūs riešutų sviestai ir tam tikri aliejai dėl nuolatinių temperatūros pokyčių gali sluoksniuotis arba pradėti gesti.

    5. Šalto spaudimo sultys. Tokios sultys labiau linkusios oksiduotis ir irti. Ypač nerekomenduojama laikyti durelėse produktų, kuriuose daug vitamino C – šiluma, šviesa ir oras gali paspartinti gedimą.

    „Šalto spaudimo sultys yra linkusios oksiduotis ir patirti fermentinį irimą; todėl nerekomenduojama vitamino C gausių produktų laikyti arčiau šiltesnių durelių lentynų, kur šviesos ir oro poveikis lemia greitą gedimą“, – aiškina M. McShane.

    6. Žalia mėsa ir kiti žali baltymai. Nors daugelis jų ir taip nelaiko durelėse, verta prisiminti, kad nestabili temperatūra didina maisto saugos riziką.

    7. Uogos, lapinės daržovės ir kiti švieži vaisiai bei daržovės. Šie produktai jautrūs temperatūros svyravimams – laikant durelėse greičiau vysta, prastėja tekstūra, didėja puvimo tikimybė.

    Ką tuomet laikyti šaldytuvo durelėse?

    Dureles geriausia palikti stabilesniems, mažiau gendantiems produktams, kurie gali pakęsti nedidelius temperatūros svyravimus. Dažnai tai būna rūgštesni, sūresni ar saldesni produktai, kuriuose bakterijoms daugintis sudėtingiau.

    „Jei jums būtina kažką laikyti durelėse, tokie pagardai kaip kečupas, garstyčios ir marinuoti produktai yra mažiau rizikingi dėl didelio rūgšties, druskos ir cukraus kiekio, kuris slopina bakterijų augimą“, – paaiškina dr. V. Koffman.

    Durelėse taip pat tinka laikyti ilgai galiojančius produktus, pavyzdžiui, džemus, actą ar sojų padažą.

    Kaip paprastai susitvarkyti šaldytuvą

    Jei esate įpratę pieną ar grietinėlę laikyti durelėse, pradėkite nuo paprasto žingsnio: visus greitai gendančius produktus (pieną, kiaušinius, patiekalų likučius) perkelkite į vidines lentynas. Jei kyla abejonių, užduokite sau klausimą: ar šis produktas galėtų valandą pastovėti ant stalo be pasekmių? Jei atsakymas neigiamas, durelėms jis netinka.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į viršutines lentynas – jose temperatūra gali pakilti labai greitai.

    „Paprastai temperatūra viršutinėje buitinio šaldytuvo lentynoje gali šoktelėti 10 laipsnių Celsijaus ar net daugiau vos per kelias minutes po durelių atidarymo“, – pabrėžia M. McShane.

    Ilgiausiai išlaikyti norimus produktus laikykite galinėse ir vidurinėse lentynose. Žalią mėsą ir žuvį patariama dėti ant apatinės lentynos pagrindinėje šaldytuvo dalyje, kur šaltis stabiliausias, o galimi skysčių lašai neužterš kitų produktų.

    „Kuo produktas greičiau genda ir kuo dažniau yra vartojamas paruoštas, tuo svarbiau jį laikyti šaltesnėje ir stabilesnėje šaldytuvo vidinėje dalyje, o ne durelėse“, – aiškina dr. V. Koffman.

    Į šaldytuvo dureles žiūrėkite kaip į papildomą vietą pagardams ir mažos rizikos produktams, kurie gali pakęsti šiek tiek šilumos.

  • „Passion Capital“ uždarė 46 mln. eurų fondą: pinigai keliauja į AI ir „FinTech“

    „Passion Capital“ uždarė 46 mln. eurų fondą: pinigai keliauja į AI ir „FinTech“

    Didžiosios Britanijos rizikos kapitalo bendrovė „Passion Capital“ pranešė užbaigusi ketvirtąjį ankstyvosios stadijos (Seed) fondą „Passion IV“. Kartu su dviem specialios paskirties investicinėmis priemonėmis (SPV) jo dydis siekia 46 mln. eurų (apie 55 mln. JAV dolerių). Šias lėšas bendrovė ketina skirti naujai ankstyvosios stadijos startuolių grupei.

    Pasak „Passion Capital“, fondą 100 proc. sudaro privatus kapitalas, o strategija išlieka tokia pati – suteikti pirmąsias investicijas („pirmąjį čekį“) įkūrėjams, kuriantiems dirbtinio intelekto, finansinių technologijų (FinTech) ir įmonių rizikos valdymo sprendimus Jungtinėje Karalystėje bei Europoje. Šiuo metu fondas jau yra investavęs į 13 bendrovių.

    „Nieko iš to nebūtų įmanoma padaryti be mūsų investuotojų paramos. Kaip investuotojai, pirmiausia tikime žmonėmis ir jų gebėjimu įgyvendinti planus, o dirbtinis intelektas dabar padeda jiems kurti efektyviau. Nuoširdžiai dėkojame mūsų investuotojams ir įkūrėjams“, – viešame pareiškime teigė „Passion Capital“ partneris Gregas Bennettas.

    Fondo uždarymas vyksta tęsiantis ankstyvosios stadijos investicijų aktyvumui Europoje – ypač dirbtinio intelekto, „FinTech“ ir su tuo susijusios infrastruktūros srityse. Tarp pastaruoju metu skelbtų pavyzdžių minimos „Ralio“ (Londonas, 2,1 mln. eurų „pre-Seed“ investicija dirbtinio intelekto agentų mokėjimų platformai), „Trent AI“ (Londonas, 11 mln. eurų „Seed“ investicija saugumo infrastruktūrai agentiniams AI sprendimams) ir „DFF Ventures“ (Amsterdamas, 70 mln. eurų fondas ankstyvosios stadijos dirbtinio intelekto ir programinės įrangos startuoliams).

    Šiame kontekste „Passion Capital“ sprendimas didinti ankstyvosios stadijos investicijų apimtį atrodo derantis su platesne Europos rinka, kurioje auga kapitalo pasiūla AI ir „FinTech“ krypties verslams.

    „Esame dėkingi investuotojams už nuolatinį pasitikėjimą ir įkūrėjams, kurie su mumis bendradarbiauja nuo pirmos dienos. Į „Passion IV“ investuoja Robertas, Andrew, Willas, Sarah ir Gregas. Jei kuriate ambicingą projektą, norėtume apie tai išgirsti“, – pranešime spaudai nurodė „Passion Capital“.

    „Passion Capital“ įkurta 2011 m. Bendrovė skelbia pasiekusi 23 proc. grynąją vidinę grąžos normą (net IRR) ir 2,5 karto išmokų ir investuoto kapitalo santykį (DPI). Per veiklos laikotarpį ji investavo į daugiau nei 100 bendrovių ir, kaip teigiama, prisidėjo prie penkių „FinTech“ vienaragių atsiradimo.

    Tarp žinomiausių „Passion Capital“ portfelio bendrovių minimos „GoCardless“, „Tide“, „Marshmallow“, „Butternut Box“, „PolyAI“, „Lendable“ ir „Monzo“.

    Bendrovė taip pat pažymi, kad 2025-ieji buvo išskirtiniai dėl portfelio įmonių pasitraukimų ir likvidumo įvykių, susijusių su „Ravelin“, „Tillo“ ir „Xelix“. Taip pat skelbiama, kad „GoCardless“ įsigijo „Mollie“, o reikšmingus plėtros etapus fiksavo „Attio“, „PolyAI“, „Lassie“ ir „Marshmallow“.

    Iš viso „Passion Capital“ teigia investuotojams paskirsčiusi 72 mln. eurų (apie 85 mln. JAV dolerių) – daugiau nei bet kurio ankstesnio fondo dydis.