Blog

  • Zelenskis skelbia: sutvarkytas „Družba“ vamzdynas, Vengrija gali atblokuoti 90 mlrd. ES paskolą

    Zelenskis skelbia: sutvarkytas „Družba“ vamzdynas, Vengrija gali atblokuoti 90 mlrd. ES paskolą

    Ukraina sutvarkė naftotiekį „Družba“, antradienį pranešė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai atveria kelią atnaujinti naftos tranzitą į Vengriją ir gali padėti išspręsti kelis mėnesius trukusį ginčą dėl ES finansinės paramos Ukrainai.

    „Kaip buvo sutarta bendraujant su Europos Sąjunga, Ukraina baigė remonto darbus „Družba“ naftotiekio atkarpoje, kuri buvo pažeista per Rusijos smūgį. Vamzdynas gali atnaujinti veiklą“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.

    Jis pridūrė, kad šį žingsnį Ukraina sieja su Europos paramos paketo atblokavimu: „Tai siejame su Europos paramos paketo Ukrainai atblokavimu, kuris jau buvo patvirtintas Europos Vadovų Taryboje.“

    Naftotiekis, kuriuo rusiška nafta buvo tiekiama į Vidurio Europą, sustojo po to, kai sausį per Rusijos smūgį buvo apgadinta infrastruktūra. Incidentas tapo aštraus ginčo tarp Ukrainos ir Vengrijos epicentru. Budapeštas, didžiąją dalį naftos gaunantis iš Maskvos, kaltino Kyjivą vilkinant remonto darbus ir dėl to blokavo 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, kurią Bendrijos lyderiai iš esmės buvo patvirtinę dar gruodį.

    V. Zelenskio pranešimas gali reikšti, kad Vengrija galiausiai atšauks veto. Paskola skirta paremti karo nualintą Ukrainos ekonomiką ir padėti šaliai atsilaikyti prieš plataus masto Rusijos invaziją. Iki pareigų pabaigos likus nedaug laiko, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas buvo pareiškęs, kad pasipriešinimą atsisakys vos tik bus atnaujintas naftos tranzitas „Družba“ naftotiekiu.

    Optimizmo ženklų pasirodė ir ES institucijose: pirmadienį Kipro pirmininkaujama ES Taryba šį klausimą įtraukė į trečiadienį vyksiančio ES 27 ambasadorių susitikimo darbotvarkę. Taip pat numatoma, kad susitarimas bus pristatytas ES lyderių susitikime Kipre ketvirtadienį ir penktadienį.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa socialiniuose tinkluose padėkojo V. Zelenskiui už tai, kad, kaip buvo sutarta, „„Družba“ vamzdynas buvo suremontuotas ir jo veikla atkurta“.

    Vis dėlto V. Zelenskis perspėjo, kad nėra „jokių garantijų, jog Rusija neatkartos atakų prieš vamzdyno infrastruktūrą“.

  • Ne dieta, o vienas gėrimas: salierų ir obuolių sultys padeda greičiau pasijusti lengviau

    Lapkotinis salieras – traški daržovė, puikiai pagyvinanti salotas. Dėl savo struktūros jis dažnai valgomas ir vienas, tačiau labiausiai vertinamas dėl gausybės vitaminų bei mineralų. Iš jo nesunkiai pasigaminsite gaivias sultis, kurios ypač tinka po gausesnio pasivaišinimo.

    Lapkotiniame saliere gausu B grupės vitaminų, taip pat vitaminų E, K ir C. Valgant šią daržovę organizmas papildomas fosforu, kalciu, kaliu, cinku, magniu ir geležimi. Be to, saliere yra daug maistinių skaidulų ir beta karoteno.

    Teigiama, kad saliere esantys antioksidantai gali padėti slopinti neigiamą laisvųjų radikalų poveikį. Dėl to jis siejamas su galimu prevenciniu poveikiu ir neurodegeneracinių ligų rizikos mažinimu.

    Reguliarus lapkotinio saliero vartojimas gali prisidėti prie geresnių kraujo lipidų rodiklių. Taip pat minimas galimas poveikis kraujospūdžiui ir gliukozės kiekiui kraujyje, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemos būklei.

    Ne mažiau svarbi ir nauda virškinimo sistemai. Didesnis skaidulų kiekis gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, gerinti žarnyno peristaltiką ir palaikyti sklandesnį virškinimą. Taip pat siejamas su uždegiminių procesų mažinimu ir mažesne skrandžio opų rizika.

    Lapkotinio saliero sultys, ypač derinamos su obuoliais, gali padėti palaikyti geresnius lipidų profilio rodiklius, suteikti energijos ir prisidėti prie svorio mažinimo pastangų. Jums reikės dviejų lapkotinių salierų ir trijų obuolių.

    Daržoves ir vaisius gerai nuplaukite, supjaustykite mažesniais gabalėliais ir pakaitomis išspauskite sulčiaspaude. Šias sultis geriausia gerti iškart po paruošimo. Stiklinę gėrimo galima vartoti net kasdien – tuomet poveikis dažniausiai juntamas ryškiau.

    Jei norisi sotesnio varianto, galima rinktis kokteilį iš lapkotinio saliero. Į jį įdedama daugiau papildomų ingredientų, todėl gėrimas tampa dar turtingesnis vitaminais ir mineralais. Vartojant kasdien, kai kurie žmonės pastebi geresnę savijautą ir lengvesnį svorio kontrolės procesą.

    Visus ingredientus kruopščiai nuplaukite. Obuolį ir imbierą nulupkite, obuolį supjaustykite ir pašalinkite sėklalizdį. Lapkotinį salierą taip pat supjaustykite mažesnėmis dalimis. Petražolių lapelius ir imbierą smulkiai sukapokite. Viską sudėkite į trintuvo indą, įpilkite vandens ir išspauskite vienos citrinos sultis.

    Viską gerai sutrinkite iki vientisos, glotnios konsistencijos. Kokteilį geriausia išgerti iškart po paruošimo, tačiau galima palikti ir kitai dienai – tada laikykite šaldytuve.

  • Pabarstykite bulves prieš kepdami: traškės labiau nei gruzdintos, o riebalų – minimaliai

    Bulvytės, keptos aliejuje, daugeliui yra klasika, tačiau jos neretai tampa tikra kaloringa „spąstų“ porcija. Jei norite išgauti idealų traškumą neišnaudodami litrų riebalų, verta išbandyti paprastą triuką – prieš kepant bulves apvolioti manų kruopose. Taip paruošti gabalėliai būna ypač gardūs ir traškūs.

    Kepimas su manų kruopų „paniruote“ leidžia pasiekti ryškų traškumą be gruzdinimo. Toks būdas paprastai reiškia mažiau riebalų ir lengvesnį patiekalą. Manų kruopose yra B grupės vitaminų, nemažai baltymų, taip pat geležies, kalio ir magnio, tačiau jos pasižymi gana aukštu glikemijos indeksu, todėl diabetu sergantiems žmonėms šis produktas nerekomenduojamas.

    Didžiausias manų kruopų privalumas – jų gebėjimas puikiai sugerti drėgmę. Kepant jos suformuoja ploną sluoksnį, kuris sutvirtėja ir sukuria traškią „plutelę“. O trumpai apvirus bulves prieš kepimą, vidus išlieka minkštas, todėl maloniai kontrastuoja su traškiu paviršiumi.

    Be to, manų kruopos padeda prieskoniams geriau prilipti prie bulvių, todėl skonis būna intensyvesnis. Tokie bulvių gabalėliai atrodo apetitą žadinančiai, tad tinka tiek šeimos pietums, tiek užkandžiui prie padažų.

    Kepimui labiausiai tinka miltingos bulvės – jose daugiau krakmolo ir mažiau drėgmės, todėl iškepus jos tampa traškesnės.

    Paruošimo būdas:

    Bulves nulupkite, nuplaukite ir supjaustykite skiltelėmis. Sudėkite į puodą, užpilkite šaltu vandeniu ir įberkite arbatinį šaukštelį druskos. Užvirkite ir pavirkite 5 minutes, tuomet nupilkite vandenį.

    Atskirame dubenėlyje sumaišykite manų kruopas su čiobreliu, saldžiąja paprika, druska ir pipirais. Suberkite šį mišinį į puodą ant apvirtų, nugaravusių bulvių, uždenkite dangčiu ir gerai papurtykite, kad prieskoniai tolygiai padengtų visus gabalėlius.

    Kepimo skardą ar kepimo indą patepkite aliejumi, sudėkite bulves taip, kad jos nesiliestų. Dėkite į iki 250 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite 30–40 minučių, kol bulvės taps auksinės spalvos. Patiekite kaip garnyrą arba kaip užkandį su mėgstamais padažais, pavyzdžiui, česnakiniu.

  • Geriate linų sėmenis lieknėjimui? Viena klaida paverčia juos našta skrandžiui, ne pagalba

    Linų sėmenys – vienas populiariausių augalinių produktų, naudojamų sveikatos profilaktikai. Jie turi ilgą vartojimo tradiciją ne tik liaudies medicinoje, bet ir virtuvėje. Pastaraisiais metais linų sėmenys tapo ir dažnu svorio metimo mitybos elementu.

    Linų sėmenyse gausu maistinių medžiagų, o iš jų paruoštas gėrimas gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir prisidėti prie reguliarios žarnyno veiklos. Tačiau norint gauti kuo daugiau naudos, svarbu žinoti kelias esmines taisykles, kaip juos vartoti.

    Linų sėmenys lieknėjant gali būti naudingi dėl kelių priežasčių. Vienas didžiausių privalumų – didelis skaidulų kiekis. Skaidulos skrandyje sugeria vandenį, didina tūrį ir taip gali padėti ilgiau išlaikyti sotumo jausmą.

    Be to, kontaktuodamos su vandeniu skaidulos išbrinksta ir suformuoja lengvai želė primenančią masę. Dėl to virškinimas gali vykti lėčiau, o energija iš maisto pasisavinama palaipsniui. Praktikoje tai neretai sumažina norą užkandžiauti tarp valgymų.

    Linų sėmenys taip pat yra sveikųjų riebalų šaltinis. Riebalai gali padėti išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių, kurie kai kuriems žmonėms sukelia stiprų alkį. Dar vienas privalumas – universalumas: jų galima dėti ir į saldžius, ir į sūrius patiekalus, todėl įtraukti į racioną paprasta.

    Dažnas klausimas – kaip geriau vartoti linų sėmenis: sveikus ar maltus? Mitybos specialistai dažniau rekomenduoja maltus, nes sėmenų išorinis sluoksnis yra kietas ir gana atsparus virškinimo fermentams.

    Prarijus sėmenis nesmulkintus, organizmas ne visada sugeba pilnai suskaidyti jų luobelę ir pasisavinti visas vertingas medžiagas. Dėl to dalis sėklų gali praeiti virškinamąjį traktą beveik nepakitusios.

    Sumalti sėmenys leidžia „atidaryti“ jų struktūrą, todėl organizmui lengviau pasiekiamos viduje esančios medžiagos, ypač omega-3 riebalų rūgštys, įskaitant alfa-linoleno rūgštį (ALA).

    Jei renkatės maltus linų sėmenis, geriausia juos sumalti namuose prieš pat vartojimą, nes jie greitai oksiduojasi. Jei pasimalėte daugiau, trumpai laikykite sandariame inde.

    Vis dėlto sveiki linų sėmenys nėra beverčiai. Jie taip pat gali būti vertingi dėl skaidulų, kurios palaiko žarnyno veiklą, o brinkdamos skrandyje padeda ilgiau išlaikyti sotumą.

    Didelę reikšmę turi ir paruošimo būdas. Viena svarbiausių taisyklių – vengti užpilti linų sėmenis verdančiu vandeniu. Labai aukšta temperatūra gali neigiamai paveikti kai kurių maistinių medžiagų, ypač jautrių augalinių riebalų, stabilumą. Todėl gėrimą patariama ruošti su šiltu, bet ne verdančiu vandeniu.

    Linų sėmenis galima derinti su įvairiais produktais: dėti į košes, kokteilius, jogurtą, salotas, kai kas juos maišo ir su vaisių sultimis. Kadangi tai gausus skaidulų šaltinis, vartojant linų sėmenis svarbu gerti daugiau vandens.

  • Magnetinė audra traukiasi: ar balandžio 20-ąją savaitės pradžia bus rami?

    Magnetinė audra traukiasi: ar balandžio 20-ąją savaitės pradžia bus rami?

    Pastarosiomis dienomis Žemėje buvo fiksuojama vidutinio stiprumo magnetinė audra. Tačiau nauja darbo savaitė, remiantis prognozėmis, turėtų prasidėti ramiai.

    Duomenys rodo, kad balandžio 20 dieną reikšmingų magnetinių audrų nesitikima, o situacija turėtų stabilizuotis po savaitgalį užfiksuotų suaktyvėjimų.

    Savaitgalį mokslininkai registravo apie 6 balų geomagnetinius trikdžius – tai atitiko vidutinio stiprumo magnetinę audrą. Vis dėlto šiandien, kaip teigiama, Žemės magnetosfera turėtų grįžti į įprastą būseną.

    Ramią savaitės pradžią patvirtina ir Britanijos geologijos tarnybos pateikiami vertinimai – balandžio 20-ajai magnetinių audrų neprognozuojama.

    Tuo metu mokslininkai skelbia priartėję prie magnetinių audrų prigimties paaiškinimo. Tyrėjai identifikavo galimą pagrindinių magnetinių procesų šaltinį Saulės gelmėse: nustatyta, kad vadinamasis „magnetinis variklis“, inicijuojantis žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, gali būti maždaug 200 tūkst. km gylyje po Saulės paviršiumi.

    Kalbama apie tachokliną – pereinamąją zoną tarp spinduliuotės sluoksnio ir konvekcinės Saulės apvalkalo dalies. Manoma, kad būtent čia formuojasi itin stiprūs magnetiniai laukai, kurie vėliau pasireiškia Saulės dėmėmis ir žybsniais bei gali daryti įtaką ir Žemei.

    Ilgą laiką mokslininkai diskutavo, kur tiksliai gimsta Saulės magnetinis laukas, tačiau nauji duomenys sustiprina tachoklinos svarbos hipotezę. Analizė taip pat parodė, kad plazmos srautai Saulės viduje sudaro vadinamąjį „drugelio raštą“, sutampantį su 11 metų Saulės aktyvumo ciklu.

    Taip pat nustatyta, kad pokyčiai Saulės gelmėse iki paviršiaus „ateina“ su kelių metų vėlavimu. Tai gali atverti galimybių iš anksto tiksliau prognozuoti būsimus Saulės aktyvumo ciklus ir su jais susijusias magnetines audras.

  • Dietologė įvardijo vieną žuvį, kuri naudinga odai ir širdžiai: valgykite ją 2–3 kartus per savaitę

    Dietologė įvardijo vieną žuvį, kuri naudinga odai ir širdžiai: valgykite ją 2–3 kartus per savaitę

    Specialistai sardines vadina produktu, kuris veikia tarsi „grožio priežiūra iš vidaus“. Šios mažos žuvys pasižymi itin turtinga maistine sudėtimi: jose gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie širdies ir nervų sistemos veiklos bei padeda mažinti uždegiminius procesus organizme.

    Sardinės taip pat yra vitaminų D ir B12 bei visaverčių baltymų šaltinis. Šios medžiagos svarbios ląstelių atsinaujinimui ir bendrai organizmo būklei palaikyti. Dėl savo maistinės vertės sardinės laikomos viena naudingiausių jūrinių žuvų, kurią verta reguliariai įtraukti į mitybą.

    „Sardinės turi daug baltymų, yra nebrangios ir yra vienas geriausių nepakeičiamųjų omega-3 riebalų rūgščių šaltinių“, – teigė dietologė Rhiannon Stephenson.

    Pasak ekspertų, sardinėse esantys naudingi riebalai padeda atkurti natūralų odos lipidinį barjerą, kuris svarbus drėgmės sulaikymui epidermyje. Dėl to oda gali atrodyti stangresnė, gaivesnė ir labiau pailsėjusi.

    „Reguliarus sardinių vartojimas gali palaikyti natūralius organizmo apsaugos mechanizmus, mažinti uždegimus ir gerinti bendrą odos būklę. Oda tampa atsparesnė išsausėjimui, o jos struktūra – elastingesnė ir lygesnė“, – rašoma publikacijoje.

    Taip pat pažymima, kad žuvies, turinčios daug omega-3, vartojimas gali prisidėti prie lėtesnių odos senėjimo procesų. Teigiama, jog gali mažėti smulkių netobulumų matomumas, o veido odos atspalvis tapti tolygesnis.

    Vienas paprasčiausių būdų įtraukti sardines į racioną – patiekti jas ant pilno grūdo duonos su avokadu, pomidoru ir keliais lašais citrinos sulčių. Sardines taip pat galima dėti į salotas, gaminti užtepėles ar naudoti makaronų patiekaluose.

    Jos dera ir su alyvuogių aliejumi, česnaku, kaparėliais bei šviežiomis žolelėmis. Dietologai pataria sardines valgyti reguliariai – bent 2–3 kartus per savaitę.

    „Būtinai skaitykite etiketes. Kai kurie konservuotų produktų prekių ženklai vis dar naudoja pridėtinį cukrų, per daug druskos ir kitus priedus, todėl, kaip ir visur, svarbu atkreipti dėmesį į kokybę“, – perspėjo R. Stephenson.

  • Lašiša ar skumbrė: kuo jos skiriasi ir kuri riebioji žuvis iš tiesų naudingesnė?

    Lašiša ar skumbrė: kuo jos skiriasi ir kuri riebioji žuvis iš tiesų naudingesnė?

    Lašiša ir skumbrė – riebios žuvys, laikomos puikiais omega-3 riebalų rūgščių šaltiniais. Šios medžiagos siejamos su geresne širdies ir smegenų veikla. Nors abi žuvys turi panašių naudingų savybių, jų maistinė sudėtis skiriasi: skumbrėje paprastai būna daugiau „gerųjų“ riebalų, taip pat kai kurių vitaminų ir mineralų, o lašiša dažniausiai yra mažiau kaloringa ir gali turėti daugiau kitų mikroelementų. Apie tai rašo „Verywell Health“.

    Abu žuvų tipai yra geri omega-3 ir kitų organizmui svarbių maistinių medžiagų šaltiniai. Nors omega-3 kiekis lašišoje ir skumbrėje gali būti panašus, šios žuvys šiek tiek skiriasi kitų vitaminų bei mineralų profiliu.

    Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti širdies, smegenų, imuninės sistemos ir kraujagyslių funkcijas. Specialistai dažnai rekomenduoja per savaitę suvalgyti dvi porcijas žuvies – maždaug po 85 g.

    „Omega-3 kiekis ir tipas žuvyje gali priklausyti nuo to, kuo ji maitinasi – tiek laukinė, tiek auginta. Dauguma augintos žuvies, priklausomai nuo pašaro, gali turėti tiek pat arba net daugiau omega-3 nei sugaunama laukinėje gamtoje“, – pažymima publikacijoje.

    Nors abiejų žuvų nauda panaši, kiekviena turi savų privalumų. Riebioje žuvyje esančios maistinės medžiagos gali prisidėti prie įvairių sveikatai palankių efektų.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia ir atsargumo svarbą: kai kurios žuvų rūšys gali turėti padidintą gyvsidabrio ar kitų teršalų kiekį. Tai gali būti ypač aktualu nėščiosioms, žindančioms moterims ir mažiems vaikams.

    Teigiama, kad atlantinė skumbrė paprastai turi mažiau gyvsidabrio nei kai kurios kitos skumbrių rūšys, pavyzdžiui, karališkoji ar ispaninė skumbrė.

  • Nevrologai įspėja: 5 kasdieniai įpročiai tyliai kenkia smegenims – laikas keistis

    Nevrologai įspėja: 5 kasdieniai įpročiai tyliai kenkia smegenims – laikas keistis

    Smegenys dirba visą parą: apdoroja informaciją, reguliuoja nuotaiką ir užtikrina sklandžią viso organizmo veiklą. Nors daugelis rūpinasi širdies sveikata ar kūno svoriu, apie smegenų gerovę dažnai prisimenama tik tada, kai atsiranda užmaršumas, „smegenų rūkas“ ar sunku susikaupti.

    Pasak neurologų, nemažai kasdienių įpročių nepastebimai silpnina smegenų veiklą. Specialistai išskiria penkis dalykus, kurių verta atsisakyti jau dabar, jei norite ilgiau išsaugoti aiškų protą ir gerą savijautą.

    1. Lėtinis miego trūkumas

    Miegas smegenims nėra poilsis „išjungus“ funkcijas – priešingai, tuo metu jos intensyviai dirba: „sutvarko“ sukauptą informaciją, stiprina atmintį ir šalina medžiagų apykaitos atliekas. Neurologė Kimberly Idoko pabrėžia, kad būtent miego metu vyksta procesai, būtini optimaliam organizmo funkcionavimui.

    „Kai miegas sutrumpėja arba tampa fragmentiškas, šie procesai lieka nebaigti, o tai sutrikdo funkcijas“, – teigia gydytoja.

    Lėtinis neišsimiegojimas siejamas su prastėjančiomis pažintinėmis funkcijomis ir didesne neurologinių ligų rizika. Neurologas Rabas Nawazas Khanas pažymi, kad miegas ypač nukenčia ir tada, kai žmogus serga negydoma miego apnėja.

    „Esant lėtiniam miego trūkumui ar negydomai apnėjai, smegenys gauna mažiau atstatomojo gilaus miego, o fragmentacija didėja. Tai veikia atminties konsolidaciją, emocijų reguliavimą, kraujagyslių sveikatą ir naktines smegenų „apsivalymo“ sistemas“, – sako jis.

    2. Ilgas sėdėjimas be pertraukų

    Ilgos sėdėjimo valandos gali nepastebimai bloginti smegenų kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kraujagyslių elastingumą. Pasak R. N. Khano, tai svarbu todėl, kad smulkiųjų kraujagyslių pažeidimai yra viena pagrindinių kognityvinio senėjimo priežasčių.

    Tyrimai rodo, kad net lengvas fizinis aktyvumas gali pagerinti pažintines funkcijas, atmintį ir vadinamąsias vykdomąsias funkcijas, susijusias su planavimu bei sprendimų priėmimu.

    3. Nuolatinis blaškymasis ir skaitmeninis perdegimas

    Pastovus šokinėjimas tarp užduočių, telefono, el. pašto ir socialinių tinklų smegenims sukuria didelę įtampą. K. Idoko aiškina, kad nepertraukiamas skaitmeninis informacijos srautas palaiko smegenis nuolatinės parengties būsenoje.

    „Nuolatinis skaitmeninis informacijos srautas laiko smegenis padidinto budrumo būsenoje. Dėmesys išsiskaido, o sąlygos, reikalingos atminčiai ir emocijų reguliacijai, ne visada susiformuoja“, – teigia neurologė.

    Neurologas Williamas Scottas Berginas priduria, kad daugiafunkciškumas dažnai yra iliuzija: smegenys vienu metu dviejų užduočių neatlieka, o kiekvienas persijungimas kainuoja dėmesio ir energijos.

    4. Nuolatinis užkandžiavimas ir itin perdirbtas maistas

    Mitybos įpročiai tiesiogiai veikia smegenų būklę. Dažni užkandžiai visą dieną ir saldūs gėrimai gali skatinti insulino šuolius ir sukelti vadinamąjį metabolinį chaosą.

    „Dažnas itin perdirbtų produktų vartojimas siejamas su didesniu oksidaciniu stresu ir uždegimu, įskaitant smegenyse. Šie metaboliniai poveikiai gali sutrikdyti gliukozės reguliavimą ir mažinti energijos efektyvumą, o tai gali pasireikšti „smegenų rūku“ ir mažesne kognityvine ištverme“, – sako K. Idoko.

    5. Apleista klausa ir nuolatinis triukšmas

    Klausa – svarbi kognityvinės sveikatos dalis, kuri neretai nuvertinama. Pasak R. N. Khano, negydomas klausos susilpnėjimas arba reguliarus buvimas triukšmingoje aplinkoje verčia smegenis dirbti sunkiau vien tam, kad „iššifruotų“ garsus.

    „Esant negydomam klausos praradimui ar nuolatiniam stiprių garsų poveikiui, smegenys turi įdėti daugiau pastangų vien garsams suprasti. Tai didina kognityvinę apkrovą ir gali mažinti socialinį aktyvumą, o abu šie veiksniai siejami su spartesniu kognityviniu nuosmukiu“, – pažymi jis.

    Kadangi klausos pokyčiai dažnai vystosi pamažu, juos lengva ignoruoti. Vis dėlto laiku imantis sprendimų galima geriau apsaugoti smegenų sveikatą ilguoju laikotarpiu.

    Specialistai pabrėžia, kad keisti įpročius nėra lengva, tačiau net keli nedideli žingsniai gali duoti apčiuopiamą rezultatą. Jie rekomenduoja laikytis pastovaus miego režimo ir riboti ekranų laiką prieš miegą, dienos metu daugiau judėti bei pertraukti ilgas sėdėjimo atkarpas.

    Taip pat svarbu duoti smegenims poilsio, rūpintis subalansuota mityba, rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus ir išlikti intelektualiai aktyviems: mokytis, skaityti, spręsti logines užduotis.

  • Magnetinė audra balandžio 21-ąją: mokslininkai pasakė, ar sulauksime šoko

    Magnetinė audra balandžio 21-ąją: mokslininkai pasakė, ar sulauksime šoko

    Po savaitgalį Žemę užklupusios 6 balų magnetinės audros pirmadienį situacija stabilizavosi. Vis dėlto balandžio 21 dieną stipraus geomagnetinio šoko nesitikima, tačiau neatmetama trumpalaikė silpna magnetinė audra, skelbia Britanijos geologijos tarnyba.

    Mokslininkai aiškina, kad Saulės vėjo greitis išlieka padidėjęs dėl Saulėje esančios koroninės skylės poveikio. Apskritai prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis geomagnetinis aktyvumas bus gana ramus, o didesnė silpnos magnetinės audros tikimybė numatoma būtent šiandien.

    Taip pat pranešama, kad balandžio 19 dieną Saulėje įvyko koroninės masės išmetimas. Pirminiai vertinimai rodo, kad jis turėtų praskrieti pro mūsų planetą, o jei smūgis vis dėlto pasiektų Žemę, jis būtų silpnas.

    Silpnos magnetinės audros, priskiriamos G1 lygiui, paprastai nelaikomos pavojingomis, tačiau gali turėti įtakos savijautai ir technologijoms. Tokiomis dienomis dalis žmonių skundžiasi galvos skausmu, nuovargiu ar nuotaikų kaita. Taip pat galimi nežymūs palydovų ir ryšio sutrikimai bei silpni elektros tinklų svyravimai.

    Norint sumažinti galimą poveikį, patariama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens, vengti streso ir pernelyg didelių fizinių krūvių. Meteojautriems žmonėms rekomenduojama stebėti prognozes ir laikytis ramesnio dienos režimo. Nors G1 lygio audros rimtos grėsmės paprastai nekelia, jų poveikio visiškai nuvertinti nereikėtų.

  • Kaip iš tikrųjų reikia stovėti po dušu – dermatologai pagaliau padėjo tašką

    Kaip iš tikrųjų reikia stovėti po dušu – dermatologai pagaliau padėjo tašką

    Socialiniame tinkle X neseniai įsiplieskė diskusija apie tai, kaip dauguma žmonių prausiasi duše: ar stovi veidu į vandens srovę, ar atsukę jai nugarą. Tema sulaukė didžiulio dėmesio, o nuomonės, kaip paaiškėjo, iš tiesų išsiskiria.

    Dalies žmonių teigimu, maloniausia stovėti nugarą atsukus vandeniui, kiti gi tvirtina mėgstantys vandens srovę jausti veide.

    „Man patinka žiūrėti į vandenį. Tai tarsi malonūs šilti apkabinimai“, – rašė vienas vartotojas.

    2021 m. apklausa parodė, kad visuomenė šiuo klausimu pasidalijusi beveik per pusę. „YouGov“ tyrime, kuriame dalyvavo 4 040 suaugusiųjų, 44 proc. respondentų nurodė, jog duše stovi veidu į vandenį, o 43 proc. – nugara. Dar 5 proc. teigė niekada nesiprausiantys duše, o 8 proc. pasirinko atsakymą „nežinau“.

    Kadangi daugelis įsitikinę, jog jų pasirinkimas yra teisingiausias, specialistai pabandė šį ginčą užbaigti remdamiesi odos priežiūros principais.

    „Dermatologai paprastai pataria duše stovėti nugara į vandens srovę. Taip sumažinama tikimybė, kad šampūnas ar kondicionierius pateks ant veido, o tai gali skatinti porų užsikimšimą, dirginimą ar bėrimus“, – teigė „Harley Street Skin“ bendraįkūrėja Lesley Reynolds.

    Pasak jos, toks įprotis taip pat riboja tiesioginį karšto vandens poveikį jautriai veido odai: tai gali padėti apsaugoti odos barjerą, sumažinti sausumą ir palaikyti tolygesnę veido odos būklę.

    Vis dėlto dermatologė Susan Mayou laikosi nuomonės, kad odai naudingiausia periodiškai keisti padėtį.

    „Jeigu nuolat stovite veidu į vandens srovę, veidas, krūtinė ir pečiai ilgiau patiria tiesioginį šilumos ir vandens spaudimo poveikį. Tai gali sustiprinti paraudimą ir padidinti jautrumą jautresnėse odos vietose“, – aiškino ji.

    Dermatologės teigimu, laikas nuo laiko nusukus veidą nuo srovės, plaukų ir odos priežiūros priemonės nusiplauna tolygiau, todėl mažėja sudirginimo rizika ir lengviau išlaikyti sveiką odos barjerą.

    Ji pabrėžė, kad žmonėms, turintiems jautrią odą, egzemą ar rožinę, kontaktuojant su vandeniu reikėtų būti ypač atsargiems.

    Taip pat paskelbta, kad Surrey universiteto tyrėjai pateikė duomenis apie vidutinę prausimosi duše trukmę Jungtinėje Karalystėje. Tyrimo rezultatai rodo, kad ji siekia 6,7 minutės, nors dalis gyventojų duše praleidžia gerokai ilgiau.