CP v2

Blog

  • Kada kasti šakninį salierą? Šis paprastas triukas padės išlaikyti jį kietą iki pavasario

    Kada kasti šakninį salierą? Šis paprastas triukas padės išlaikyti jį kietą iki pavasario

    Šakniniai salierai dažniausiai kasami spalį, tačiau jei ruduo šiltas, derliaus nuėmimą galima atidėti iki lapkričio. Vis dėlto artėjant stipresnėms šalnoms delsti nereikėtų, nes įšalanti dirva gali pažeisti gumbus, o vėliau sandėliuojant jie greičiau suminkštėja ir pradeda pūti.

    Daržininkai pastebi, kad antroje spalio pusėje, kai dienos trumpėja, o dirvoje daugiau drėgmės, augalas intensyviau kaupia maisto medžiagas šaknyse. Dėl to gumbai užauga stambesni ir būna aromatingesni, tačiau svarbiausia nepražiopsoti momento, kai naktimis ima laikytis minusinė temperatūra.

    Kaip iškasti nepažeidžiant gumbų

    Prieš kasdami įvertinkite saliero būklę: gumbas turi būti kietas, be įtrūkimų, tamsių dėmių ar puvinio židinių. Kasant patariama kastuvą ar šakę smeigti keliolika centimetrų nuo lapų kerelio, kad neįpjautumėte šaknies ir nesudarytumėte vartų infekcijoms.

    Net ir nedideli pažeidimai trumpina laikymo laiką, todėl derlių geriau kasti sausą dieną, kai dirva nėra permirkusi. Iškastus gumbus verta trumpai pradžiovinti pavėsyje, kad apdžiūtų paviršius, bet neperdžiūtų minkštimas.

    Lapų nupjovimas: smulkmena, kuri lemia rezultatą

    Iškasus svarbiausias žingsnis yra teisingai nupjauti lapus. Antžeminę dalį geriausia pašalinti kuo arčiau gumbo, tačiau jo neįpjaunant, nes palikti ilgesni lapkočių likučiai sandėliuojant gali paskatinti atželti lapus ir silpninti šaknį.

    Lapų išmesti nebūtina: juos galima panaudoti sriuboms, sultiniams ar džiovinimui ir šaldymui. Džiovinant dažniau paliekami tik lapai, nes stiebai sukietėja ir tampa mažiau tinkami kulinarijai.

    Patį gumbą rekomenduojama tik nukratyti nuo žemės ir pašalinti nereikalingas ataugas. Plauti vandeniu prieš sandėliavimą nepatariama, nes drėgmės perteklius ir pažeista odelelė dažniau baigiasi puviniu, o lupti prieš laikymą taip pat nereikėtų.

    Laikymo sąlygos, kad nepūtų

    Geriausiai šakniniai salierai laikosi vėsioje, tamsioje patalpoje, kur temperatūra laikosi apie 0–2 laipsnius, o drėgmė yra vidutinė. Per šilta aplinka skatina dygimą, o per sausas oras raukšlina luobelę ir gumbas praranda stangrumą.

    Praktinis būdas, padedantis išlaikyti kietumą iki pavasario, yra laikymas dėžėje su vos drėgnu smėliu. Gumbai sudedami taip, kad lengvai liestųsi, ir užpilami smėlio sluoksniu, kuris stabilizuoja drėgmę ir apsaugo nuo staigių temperatūros svyravimų.

    Sandėliuojant svarbu atrinkti tik sveikus, nepažeistus gumbus ir kas kelias savaites juos peržiūrėti, pašalinant suminkštėjusius. Salierų nereikėtų laikyti sandariuose plastikiniuose maišuose, o jei derliaus nedaug, alternatyva gali būti šaldytuvo daržovių stalčius.

  • Vilkaviškyje startuoja 2026 metų jaunimo apdovanojimai: kas taps ryškiausiais lyderiais?

    Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba skelbia 2026 metų jaunimo apdovanojimų pradžią ir kviečia gyventojus siūlyti aktyviausius, talentingiausius bei labiausiai nusipelniusius jaunuolius ir jaunimo organizacijas.

    Iškilminga apdovanojimų ceremonija numatyta 2026 metų gruodžio 21 dieną. Organizatoriai pabrėžia, kad nominantų sąrašas priklausys nuo bendruomenės įsitraukimo, todėl laukiama tiek pavienių žmonių, tiek organizacijų pasiūlymų.

    Pasiūlymus galima teikti iki 2026 metų lapkričio 8 dienos imtinai. Nurodoma, kad nominantus siūlyti gali visi fiziniai ir juridiniai asmenys, o vienas žmogus ar organizacija anketą gali pildyti vieną kartą.

    Tuo pačiu pažymima, kad vienoje anketoje galima pateikti daugiau nei vieną kandidatą skirtingose kategorijose. Tai leidžia plačiau atspindėti jaunimo iniciatyvas, kurios prisideda prie rajono gyvenimo, savanorystės, bendruomeniškumo ar kūrybiškų projektų.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo matomumui ir pripažinimui, nes tokie apdovanojimai dažnai tampa paskata tęsti veiklas, pritraukti partnerių ir įkvėpti kitus įsitraukti. Organizatoriai ragina anketoje susipažinti su nominacijų aprašymais ir teikti kandidatus, kurių darbai realiai kuria pokytį Vilkaviškio rajone.

  • Marijampolės apskrityje šoktelėjo ŪVKTI: kur sergamumas didžiausias ir ką rodo 42 savaitė

    Marijampolės apskrityje 2026 metų 42 savaitę, spalio 12 dieną–spalio 18 dieną, užfiksuotas padidėjęs ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičius. Iš viso registruoti 598 ŪVKTI atvejai, o bendras gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius siekė 602.

    Gripo apskrityje registruotas 1 atvejis, COVID-19 ligos – 3 atvejai. Per šią savaitę dėl gripo ir COVID-19 ligos Marijampolės apskrityje nebuvo hospitalizuotas nė vienas asmuo.

    Sergamumas savivaldybėse

    Didžiausias suminės ligų naštos rodiklis, skaičiuojant gripo, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejus 100 tūkst. gyventojų per savaitę, fiksuotas Kazlų Rūdos savivaldybėje – 540,89. Marijampolės savivaldybėje rodiklis siekė 528,99, o Kalvarijos savivaldybėje – 467,04.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje rodiklis sudarė 382,03, Šakių rajono savivaldybėje – 368,06. Bendras Marijampolės apskrities rodiklis 42 savaitę siekė 458,32.

    Daugiausia atvejų – ŪVKTI

    Pagal absoliučius skaičius daugiausia ŪVKTI atvejų registruota Marijampolės savivaldybėje – 281. Vilkaviškio rajono savivaldybėje fiksuoti 124 atvejai, Šakių rajono savivaldybėje – 91, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 58, Kalvarijos savivaldybėje – 44.

    Vaikų ir paauglių iki 17 metų grupėje apskrityje registruotas 241 ŪVKTI atvejis. Daugiausia jų teko Marijampolės savivaldybei – 113, Šakių rajono savivaldybei – 42, Vilkaviškio rajono savivaldybei – 37.

    Ką tai reiškia gyventojams?

    Epidemiologiniu požiūriu tokia struktūra, kai aiškiai dominuoja ŪVKTI, o gripo ir COVID-19 ligos atvejų fiksuojama mažiau, rudenį yra įprasta. Šiuo laikotarpiu didėja žmonių kontaktų intensyvumas uždarose patalpose, prasideda aktyvus ugdymo įstaigų sezonas, todėl kvėpavimo takų infekcijos plinta sparčiau.

    Specialistai primena, kad sergant kvėpavimo takų infekcija svarbu likti namuose, riboti kontaktus, laikytis rankų higienos ir kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo. Rizikos grupėms aktuali sezoninė vakcinacija nuo gripo, o lėtinių ligų turintiems žmonėms patariama neatidėlioti konsultacijos, jei simptomai sunkėja.

    COVID-19 ligos situaciją ir detalesnius duomenis Lietuvoje gyventojai gali sekti oficialiose valstybės statistikos suvestinėse ir informaciniuose skydeliuose. Apskrities duomenys rodo, kad bent jau 42 savaitę gydymo įstaigų apkrovos dėl gripo ar COVID-19 ligos hospitalizacijų nepadidėjo.

  • Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Pagavo bangą ežerų krašte: Zarasų ir Visagino projektai žada naujas darbo vietas ir turizmą

    Spalio 15 dieną Vasaknų bendruomenės centre surengta Zarasų ir Visagino žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės konferencija Pagauk bangą: ką jau sukūrėme ir kur judame toliau. Į vieną erdvę susirinko institucijų, savivaldos, bendruomenių ir verslo atstovai, aptarę, kaip toliau auginti ežerų krašto ekonomiką per žuvininkystę, turizmą ir paslaugas.

    Renginyje akcentuota, kad regiono projektų sėkmę lemia partnerystė ir aiškūs prioritetai: patraukli pakrančių infrastruktūra, geresnės sąlygos žvejams, daugiau rekreacinių paslaugų bei tvaresni vietos verslo modeliai. Diskusijose taip pat paliesta, kaip užtikrinti, kad investicijos tarnautų ne tik sezonui, bet ir ilgesniam laikotarpiui.

    Bendradarbiavimas ir strategija

    Konferencijos dalyvius sveikino Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Visagino savivaldybės vicemeras Vitalius Besakirskas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovas Tomas Keršys, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai ir ŽRVVG pirmininkas Arvydas Veikšra. Pabrėžta, kad vietos strategijos įgyvendinimas reikalauja ir administracinės kompetencijos, ir aktyvaus pareiškėjų įsitraukimo.

    ŽRVVG viešųjų ryšių specialistė Julija Goštautaitė-Adomavičienė priminė, kad organizacija veikia nuo 2009 metų ir jau įgyvendino ne vieną žuvininkystei skirtą vietos plėtros strategiją. Ji pristatė 2023–2027 metų strategijos priemones, kvietimų logiką ir ragino bendruomenes bei verslą laiku teikti paraiškas, nes konkurencija dėl finansavimo paprastai didėja artėjant kvietimų pabaigai.

    Ežerų krašto turizmo potencialas

    VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro atstovai Natalija Sapožnikova ir Edgaras Bocevičius pristatė, kaip regiono vandens telkiniai ir pakrančių erdvės gali tapti stipriu traukos veiksniu. Dėmesys skirtas žvejybai pritaikytoms vietoms, poilsiautojų poreikiams bei tam, kaip paslaugų kokybė ir informacijos prieinamumas didina lankytojų srautus.

    Konferencijoje pabrėžta, kad rekreacinė žvejyba ir vandens turizmas vis dažniau siejami su tvarumo reikalavimais: mažesne tarša, triukšmo mažinimu, atsakingu elgesiu pakrantėse. Tai atsispindi ir naujuose vietos projektuose, kuriuose prioritetu tampa aplinkai draugiškesni sprendimai bei didesnė paslaugų įvairovė šeimoms.

    Projektai, kurie keičia kasdienybę

    Vasaknų bendruomenės pirmininkė Viktorija Šiukščiūtė pristatė projektą Vasaknos – žvejų Eldoradas, įgyvendintą ankstesnio laikotarpio lėšomis. Konferencijos dalyviai išgirdo bendruomenės kūrimosi istoriją ir pamatė, kaip nuoseklus darbas gali virsti realia infrastruktūra ir naujomis veiklomis vietoje.

    Taip pat pristatytas pirmasis pagal naująją strategiją įgyvendintas projektas „UAB „Vasaknos“ veiklos plėtra“. Įmonės vadovas Algirdas Šiukščius kartu su žmona Daiva supažindino su trumpalaikio apgyvendinimo ir žvejybos įrangos nuomos paslauga, kuriai įsigyti nupirkti trys moduliniai nameliai ir specializuota įranga, o projekto metu sukurtos dvi darbo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovė Joana Širvinskaitė pristatė projektus, susijusius su rekreacinės žvejybos ir turizmo plėtra Zarasų mieste bei viešųjų pakrančių pritaikymu. Pasak jos, dalis darbų jau matomi praktiškai, o suplanuoti sprendimai turėtų pagerinti prieigą prie vandens telkinių, atnaujinti pakrančių erdves ir sustiprinti regiono patrauklumą lankytojams.

    Apie naujo verslo pradžios planus kalbėjo Arnoldas Būga, pristatęs projektą Tvarios žvejybos sprendimai Paščio ežere. Jis akcentavo, kad pareiškėjui svarbu pačiam giliai įsigilinti į projektinius įsipareigojimus, nes atsakomybė už rezultatus ir jų išlaikymą tenka vykdytojui.

    Projektu numatyta teikti aplinkai draugiškesnes žvejybos ir vandens turizmo paslaugas, naudojant turistinius plaustus su elektriniais varikliais ir kita įranga. Planuojama sukurti 1,5 etato darbo vietų, iš jų viena numatoma asmeniui iki 40 metų amžiaus.

    Konferencijos pabaigoje aptartos galimybės teikti paraiškas galiojantiems kvietimams, įskaitant veiklų projektus, kuriems gali būti finansuojama iki 100 proc. Antroje renginio dalyje dalyviai lankėsi „UAB „Vasaknos““, kur susipažino su įmonės veikla ir tiesiosios maisto tiekimo grandinės modeliu, kuris tampa vis aktualesnis ieškant didesnės pridėtinės vertės vietos gamintojams.

    Konferencijos žinutė išliko aiški: ežerų kraštui svarbiausia ne pavienės iniciatyvos, o nuosekli kryptis, sujungianti infrastruktūrą, paslaugų kokybę ir tvarumą. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins naują projektų bangą ir dar glaudesnį bendradarbiavimą regione.

  • Visagino Verdenės gimnazijos antrokai nustebino: jų idėjos laimėjo nacionaliniame „STEAM’inam patys“

    Visagino Verdenės gimnazijos antrokai nustebino: jų idėjos laimėjo nacionaliniame „STEAM’inam patys“

    Vilniuje vykusiame baigiamajame nacionalinio konkurso „STEAM’inam patys“ renginyje paaiškėjo šių metų laureatai, o tarp jų atsidūrė ir Visagino Verdenės gimnazijos pradinukai. Konkurse, kurio finalas subūrė mokinius, mokytojus ir STEAM idėjų kūrėjus iš visos šalies, buvo įvertinti kūrybiškiausi realių problemų sprendimai.

    Konkurso organizatorius Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra pabrėžia, kad iniciatyva vyksta jau antrus metus iš eilės, o dalyvių geografija ir įsitraukimas auga. Šiemet konkurse dalyvavo 23 mokyklos, o baigiamajame renginyje pristatyti atrinkti mokinių sukurti STEAM iššūkių sprendiniai.

    Ką ugdo STEAM konkursas?

    „STEAM’inam patys“ remiasi ugdymo metodu, kuris sujungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką į vieną praktinį procesą. Toks modelis mokyklose siejamas su taikomuoju mokymusi, kai žinios tikrinamos per bandymus, prototipus, stebėjimus ir pristatymus.

    Organizatorių teigimu, konkursas pirmiausia orientuotas į mokinių problemų sprendimo, loginio ir kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei skaitmeninių kompetencijų stiprinimą. Ne mažiau svarbus tikslas yra ir skirtingų ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, dalijantis metodais bei patirtimi.

    Visagino mokinių darbai – tarp laimėtojų

    Tarp konkurso nugalėtojų pateko Visagino Verdenės gimnazijos 2a klasės mokiniai. Liepa Marija Mikulėnaitė ir Kotryna Kudabaitė buvo įvertintos už darbą „Spalvos iš gamtos“, o Benas Dubaka – už darbą „Laimingas katino pilvas“.

    Mokinių darbus rengti padėjo mokytoja Danguolė Savičienė. Tokie projektai pradinėse klasėse dažnai akcentuoja tyrinėjimo pradmenis: nuo paprasto klausimo iki bandymų, rezultato įvertinimo ir idėjos pristatymo auditorijai.

    „Tyrinėjimas prasideda nuo paprasto klausimo, tačiau būtent noras ieškoti atsakymų, išbandyti savo idėjas ir mokytis iš rezultatų padeda augti jauniesiems tyrėjams“, – sakė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros STEAM plėtros ir inovacijų skyriaus specialistas dr. Teofilius Kilmonis.

    Pasak jo, svarbu, kad mokiniai ne tik pristatytų savo atradimus, bet ir išsineštų motyvaciją toliau tyrinėti juos supantį pasaulį. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent nuoseklus smalsumo skatinimas ir drąsa klysti kuriant prototipus yra viena esminių šiuolaikinio STEAM ugdymo krypčių.

  • Nemokami radono tyrimai namuose: nematoma rizika slypi rūsyje, bet ją galima suvaldyti

    Nemokami radono tyrimai namuose: nematoma rizika slypi rūsyje, bet ją galima suvaldyti

    Radonas yra gamtinės kilmės radioaktyviosios dujos, kurios susidaro yrant uranui ir kitoms medžiagoms žemės gelmėse. Į pastatus jis dažniausiai patenka iš grunto pro plyšius pamatuose, grindyse, komunikacijų įvadus ar kitas nesandarias vietas. Radiacinės saugos centras gyventojams siūlo galimybę radono kiekį gyvenamosiose patalpose ištirti nemokamai.

    Didžiausia radono koncentracija paprastai fiksuojama rūsiuose ir pirmojo aukšto patalpose, ypač jei jos prastai vėdinamos. Aukštesniuose aukštuose radono kiekis dažniausiai būna mažesnis, nes dujos labiau išsisklaido. Vis dėlto realią situaciją konkrečiame būste gali parodyti tik matavimai, nes radono lygis priklauso nuo grunto savybių, pastato konstrukcijos ir sandarumo.

    Ilgalaikis padidėjusios radono koncentracijos poveikis siejamas su didesne plaučių vėžio rizika, o rūkantiems ši rizika dar labiau išauga. Tarptautinėje praktikoje radonas įvardijamas kaip vienas svarbiausių natūralių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patalpose, todėl daugelyje šalių skatinami prevenciniai matavimai. Specialistai pabrėžia, kad radonas neturi kvapo ar spalvos, tad jo neįmanoma nustatyti pojūčiais.

    „Radono koncentracija skirtinguose pastatuose gali skirtis, todėl tik atlikus matavimus galima nustatyti jo kiekį patalpose. Prireikus radono koncentraciją galima sumažinti užtikrinant tinkamą vėdinimą ir pastato sandarumą“, – sakė Radiacinės saugos centro specialistai.

    Radono koncentraciją mažinti dažniausiai padeda paprasti sprendimai: nuolatinis ir pakankamas vėdinimas, nesandarumų sandarinimas, dėmesys grindų ir pamatų mazgams, tvarkingai įrengti komunikacijų pravedimai. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingos papildomos priemonės, pavyzdžiui, efektyvesnės mechaninės vėdinimo sistemos ar techniniai sprendimai, skirti sumažinti radono patekimą iš grunto. Specialistai rekomenduoja pirmiausia išsitirti, o tada parinkti tik tas priemones, kurios pagrįstos matavimų rezultatais.

    Radiacinės saugos centras radono tyrimus Lietuvoje vykdo nuo 1995 metais, o sukaupti duomenys leidžia geriau suprasti, kuriose vietovėse radono rizika gali būti didesnė. Gyventojai, norintys užsisakyti matavimą ar pasikonsultuoti dėl rezultatų įvertinimo ir tolimesnių veiksmų, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą nurodytais kontaktais. Specialistai pažymi, kad radono klausimas ypač aktualus planuojant būsto renovaciją ar statant naują namą, nes tuomet prevencines priemones dažnai įgyvendinti paprasčiau.

  • Skubus posūkis: Visagino g. 23 ir 25 vandens neatjungs – štai kas pasikeitė šiandien

    Skubus posūkis: Visagino g. 23 ir 25 vandens neatjungs – štai kas pasikeitė šiandien

    Gyventojams pateikta atnaujinta informacija dėl planuotų darbų Visagino gatvėje. Nurodoma, kad spalio 21 dieną nuo 8.00 iki 16.00 valandos šalto ir karšto vandens tiekimas adresais Visagino g. 23 ir 25 nebus nutraukiamas.

    Anksčiau buvo planuota, kad tuo metu dėl vandentiekio tinklų remonto darbų vandens tiekimas bus laikinai stabdomas. Tačiau sprendimas pakeistas ir atjungimas atšauktas, todėl gyventojams nereikės ruoštis laikiniems nepatogumams.

    Komunalininkai pabrėžia, kad informacija tikslinama operatyviai, kai keičiasi darbų grafikai ar darbų apimtis. Tokie pakeitimai dažniausiai susiję su patikslintu remonto poreikiu, techninėmis galimybėmis darbus atlikti nenutraukiant tiekimo arba perkeltu darbų laiku.

    Gyventojams rekomenduojama sekti vėlesnius pranešimus, jei darbai būtų perkelti į kitą dieną ar valandą. Praktikoje vandens tiekimo darbų grafikai gali keistis ir dėl papildomų derinimų ar pasikeitusių saugos reikalavimų objekte.

    Taip pat primenama, kad apie planinius vandens tiekimo ribojimus paprastai informuojama iš anksto, o pasikeitus situacijai pateikiami atnaujinimai. Šiuo atveju pranešama, kad spalio 21 dieną nurodytu laikotarpiu vanduo Visagino g. 23 ir 25 bus tiekiamas įprastai.

  • Savininkams svarbu: keisis natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai – ką tai reiškia sklypui?

    Savininkams svarbu: keisis natūralių pievų ir pelkių žemėlapiai – ką tai reiškia sklypui?

    Kas keičiasi ir kodėl

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapių pakeitimų projektą. Šie žemėlapiai naudojami nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios gali riboti dalį ūkinės veiklos.

    Pirminiai žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metais ir apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų. Tarnyba nurodo, kad korekcijos rengiamos atsiradus pagrįstoms aplinkybėms ir atsižvelgus į suinteresuotų asmenų pranešimus.

    Numatoma, kad naujausias pakeitimų paketas bus tvirtinamas iki 2026 metų pabaigos. Kartu pabrėžiama, kad žemėlapių tikslinimas yra tęstinis procesas, nes keičiasi gamtinė situacija ir teisinis reglamentavimas.

    Kada ribojimai pradeda galioti

    Patvirtinus žemėlapių pakeitimus, duomenys perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o registro informacija patikslinama teisės aktų nustatyta tvarka. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naujai nustatytose ar pakoreguotose teritorijose taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

    Teritorijose, kurios iš žemėlapių ir registro būtų išbrauktos, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustoja galioti nuo išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. Praktikoje tai reiškia, kad vien viešinimo etapas dar nereiškia automatinio apribojimų įsigaliojimo.

    Žemės savininkai, nuomininkai ir kiti naudotojai apie patvirtintus pakeitimus informuojami individualiai per e.pristatymo sistemą, o neturintiems aktyvuotos dėžutės siunčiami registruoti laiškai. Informacija apie pakeitimus taip pat skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.

    Ką būtina žinoti apie veiklos ribojimus

    Natūraliose pievose ir ganyklose draudžiama suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką, taip pat kitaip pažeisti ar keisti žolynų būklę ir sudėtį. Išimtys taikomos, kai vykdoma pievų priežiūrai būtina veikla, pavyzdžiui, krūmų šalinimas, invazinių rūšių naikinimas, ganymas ar šienavimas.

    Tarnyba atkreipia dėmesį, kad natūralių pievų ir ganyklų aptvėrimas paprastai nėra draudžiamas, o jų palaikymui rekomenduojamas reguliarus šienavimas ir ganymas. Tvarkant sumedėjusią augaliją būtina įvertinti saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti hidrologinį režimą, ardyti augalinę dangą, taip pat paversti tokias teritorijas ariamąja žeme ar miško naudmenomis arba užsodinti želdiniais. Tam tikrais atvejais leidimai galimi tik laikantis poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, jei jos taikomos.

    Tose pačiose teritorijose gali būti leidžiama šienauti, šalinti ar retinti medžius ir krūmus, jei priemonės nesuardo pelkėms būdingos augalinės dangos ir veikla neprieštarauja saugomų rūšių ar buveinių apsaugos tikslams. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse gali būti galimas ir ekstensyvus ganymas.

    Taip pat pabrėžiama, kad ir natūralių pievų, ir pelkių bei šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais galima pretenduoti į atitinkamas išmokas ir taikyti ekologinių sistemų reikalavimus, kai tai suderinama su apsaugos tikslais.

    Kaip teikti prašymą dėl patikslinimo

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Prašyme paprastai reikia nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl teritorija turėtų būti įtraukta, išbraukta ar koreguojama.

    Tarnyba akcentuoja, kad tikslinimas neturi galutinio termino, todėl prašymai gali būti teikiami ir vėliau, atsiradus naujiems duomenims ar pasikeitus situacijai vietoje. Tokia tvarka taikoma siekiant, kad žemėlapiuose atsispindėtų reali gamtinė būklė ir aktualūs teisiniai reikalavimai.

  • Visaginas kviečia į treniruotes su svarmenimis: nemokamos vietos tirpsta, registruokitės dabar

    Visaginas kviečia į treniruotes su svarmenimis: nemokamos vietos tirpsta, registruokitės dabar

    Visagino savivaldybė kviečia gyventojus prisijungti prie projektinės veiklos „Treniruotės su varžybiniais svarsčiais“. Užsiėmimuose bus mokomasi taisyklingos technikos ir darbo metodikos su varžybiniais svarsčiais, o treniruotės bus pritaikomos skirtingo fizinio pasirengimo dalyviams.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo jėgos ir ištvermės treniruotės padeda stiprinti viso kūno raumenyną, gerinti stabilumą ir koordinaciją. Pastaraisiais metais varžybiniai svarsčiai vis dažniau pasirenkami dėl universalumo, nes leidžia derinti jėgos pratimus su dinaminiu krūviu.

    Treniruočių pabaigoje numatyta skirti laiko mobilumui, kūno išilginimui ir atsipalaidavimui pagal Pilateso metodą. Tam bus naudojami profesionalūs „Spine Corrector“ įrankiai, kurie dažnai taikomi laikysenai gerinti ir judesių amplitudei didinti.

    Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais 8:00 valandą ir šeštadieniais 9:00 valandą. Treniruočių vieta ir papildomos organizacinės detalės pateikiamos registracijos metu.

    Registracija vykdoma asmenine žinute, nurodant vardą, pavardę, el. paštą ir telefono numerį. Dėl smulkesnės informacijos galima kreiptis telefonu 65 993 302, o treniruotes ves trenerė Eglė.

    Prieš pradedant sportuoti rekomenduojama įvertinti savo sveikatos būklę ir krūvį didinti palaipsniui. Jei turite traumų, lėtinių skausmų ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Zarasų rajone mažina biurokratiją: kai kurių kompensacijų prašant nebereikės pažymų

    Zarasų rajone mažina biurokratiją: kai kurių kompensacijų prašant nebereikės pažymų

    Zarasų rajono savivaldybė strateginiame 2026–2028 metų veiklos plane numatė priemones, kuriomis siekiama mažinti administracinę naštą gyventojams ir įmonėms. Viešojo ir vidaus administravimo programoje įtvirtintas tikslas paprastesnėmis procedūromis sutaupyti žmonėms laiko, pastangų ir pinigų.

    Administracinė našta paprastai atsiranda tada, kai žmogui tenka rinkti pažymas, pildyti formas, pateikti tuos pačius dokumentus kelis kartus arba vykti į įstaigą vien tam, kad perduotų duomenis, kuriuos institucijos galėtų pasitikrinti pačios. Savivaldybės teigimu, dėl to dar teisės aktų rengimo etape vertinamas poveikis ir ieškoma būdų atsisakyti perteklinių reikalavimų.

    Per pirmąjį laikotarpį savivaldybės administracija įvertino 10 rengiamų teisės aktų projektų: 8 tarybos sprendimų projektus, 1 mero potvarkį ir 1 administracijos direktoriaus įsakymą. Tokia peržiūra leidžia dar prieš priimant sprendimus įvertinti, ar gyventojams nebus sukuriami papildomi, sunkiai pagrindžiami formalumai.

    Du sprendimai, mažiau dokumentų

    Savivaldybė nurodo, kad 2026 metais planuota pakeisti vieną administracinę naštą mažinantį norminį teisės aktą, tačiau faktiškai buvo pakoreguoti du. Abiem atvejais esmė ta pati dalies dokumentų iš gyventojų nebereikalaujama, nes savivaldybė juos gali gauti iš registrų ir informacinių sistemų.

    Pirmasis pakeitimas susijęs su individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų daliniu kompensavimu. Nuo šiol savivaldybė pati gauna informaciją apie pareiškėjų gyvenamosios vietos deklaravimą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie nuosavybę, todėl žmogui nebereikia šių dokumentų pateikti atskirai.

    Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo vienam asmeniui laiko sąnaudos sumažėja apie 4 valandas, o išlaidos apie 45 eurus. Praktikoje tai reiškia mažiau vizitų, mažiau mokamų paslaugų ir trumpesnį paraiškos parengimo laiką.

    Antrasis sprendimas taikomas požeminio vandens gavybos gręžinių įrengimo išlaidų daliniam kompensavimui. Šiuo atveju savivaldybė taip pat pati surenka reikalingus duomenis, įskaitant Nekilnojamojo turto registro išrašą, deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis ir kitą informaciją iš viešai prieinamų šaltinių bei sistemų.

    Savivaldybė skelbia, kad dėl šio pakeitimo vienam pareiškėjui laiko sąnaudos sumažėja apie 6 valandas, o išlaidos apie 25 eurus. Gyventojams tai aktualu ir todėl, kad kompensacijų procesai dažnai vyksta pagal kvietimus ar nustatytus terminus, tad greitesnis dokumentų parengimas sumažina riziką nespėti pateikti paraiškos.

    Kryptis mažiau prašyti, daugiau patikrinti

    Savivaldybė pabrėžia, kad administracinę naštą galima mažinti supaprastinant procedūras, atsisakant perteklinių dokumentų ir sudarant galimybę kuo daugiau klausimų išspręsti elektroniniu būdu. Tai atitinka ir bendrą viešojo sektoriaus kryptį dažniau remtis valstybės registrais, o ne prašyti gyventojų pakartotinai pateikti tuos pačius duomenis.

    Pranešama, kad taip pat atnaujinti du informaciniai pranešimai savivaldybės interneto svetainėje, o informaciją apie priemonių vykdymą savivaldybė teikė Centralizuotam vidaus audito skyriui. Savivaldybės vertinimu, mažesnė administracinė našta reiškia mažiau formalumų ir paprastesnį kasdienių reikalų tvarkymą.