Blog

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) vadovas Fatihas Birolas ketvirtadienį perspėjo, kad Europai „galbūt liko maždaug šešios savaitės reaktyvinių degalų“. Pasak jo, jei dėl karo Irane ir toliau bus blokuojami naftos tiekimai, netrukus gali prasidėti skrydžių atšaukimai.

F. Birolas teigė, kad pasaulis susidūrė su, jo žodžiais, „didžiausia energetikos krize, kokią esame patyrę“. Krizę jis sieja su naftos, dujų ir kitų gyvybiškai svarbių išteklių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje.

„Anksčiau buvo muzikos grupė „Dire Straits“. Dabar tai – tikras „dire strait“, ir tai turės didelių pasekmių pasaulio ekonomikai. Kuo ilgiau tai tęsis, tuo blogiau bus ekonomikos augimui ir infliacijai visame pasaulyje“, – sakė jis.

Anot IEA vadovo, padariniai būtų akivaizdūs: brangtų benzinas, dujos ir elektra.

Ekonominis smūgis, pasak F. Birolio, pasiskirstytų netolygiai – kai kurios valstybės nukentėtų labiau nei kitos. Jis įvardijo Japoniją, Pietų Korėją, Indiją, Kiniją, Pakistaną ir Bangladešą kaip šalis, esančias „priekinėje linijoje“ šioje energetikos krizėje.

„Labiausiai kentės ne tie, kurių balsas girdimas dažniausiai. Pirmiausia tai bus besivystančios šalys – skurdesnės valstybės Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – teigė jis.

„Vėliau tai pasieks Europą ir Ameriką“, – pridūrė F. Birolas, kalbėdamas iš savo biuro Paryžiuje.

Jei Hormūzo sąsiauris nebus atvertas, jis prognozavo, kad Europoje netrukus gali pasigirsti žinios apie atšaukiamus reisus dėl reaktyvinių degalų trūkumo: „Gali būti, kad kai kurie skrydžiai iš miesto A į miestą B bus atšaukti, nes nepakaks reaktyvinių degalų.“

F. Birolas kritikavo pranešimus apie tariamai Teherano įvestą „mokestinės užtvaros“ principą daliai laivų, kai už leidimą plaukti sąsiauriu būtų renkamas mokestis. Jo teigimu, tai galėtų tapti pavojingu precedentu ir kitoms pasaulio vandens arterijoms.

„Jei kartą tai pakeisime, gali būti sunku grįžti atgal. Bus sudėtinga turėti rinkliavos sistemą čia, bet netaikyti jos kitur“, – sakė jis.

Anot jo, nafta turėtų judėti „be jokių sąlygų iš taško A į tašką B“.

Trūkumas – jau gegužę ar birželį

Praėjusią savaitę organizacija „Airports Council International Europe“ kreipėsi į Europos Komisiją, įspėdama, kad reaktyvinių degalų trūkumas gali prasidėti jau gegužės pradžioje, jei tanklaiviai nepradės plaukti per Hormūzo sąsiaurį.

Šiuo vandens keliu iki karo, kaip teigiama, keliaudavo maždaug penktadalis pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų tiekimo. Tačiau eismas sąsiauriu buvo beveik visiškai sustabdytas nuo tada, kai po JAV ir Izraelio aviacijos smūgių vasario 28 d. prasidėjo karas Irane.

F. Birolas teigė, kad Europa su reaktyvinių degalų trūkumu gali susidurti „galbūt nuo gegužės pradžios“, tačiau padėtis skirtingose žemyno dalyse labai nevienoda.

Jo teigimu, Austrija, Bulgarija ir Lenkija turi pakankamai atsargų, o Jungtinė Karalystė, Islandija ir Nyderlandai – priešingai. Prancūzija, pasak jo, yra „per vidurį“. Be to, poveikis skirsis priklausomai nuo oro uostų ir oro linijų.

„Mažesni, žemyno gilumoje esantys oro uostai bus silpnesnėje pozicijoje nei pagrindiniai mazgai“, – teigė banko „ING“ ekonomistas Rico Lumanas.

„Tai nebus visiškas sustojimas, bet kai kurioms oro linijoms ir oro uostams gali tekti atšaukti dalį skrydžių“, – pridūrė jis.

„Rimtos tiekimo problemos“

Oro linijos, kaip pažymima, turi mažai aiškumo planuodamos skrydžių tvarkaraščius. Asociacija „Airlines for Europe“ (A4E), vienijanti tokias bendroves kaip „Air France-KLM“, „Lufthansa“ ir „Ryanair“, ragina Europos Sąjungą pradėti teikti realaus laiko informaciją apie reaktyvinių degalų atsargas oro uostuose.

Tačiau tokie duomenys turėtų ateiti iš degalų tiekėjų, kurie, kaip teigiama, nėra linkę dalintis komerciškai jautria informacija su pagrindiniais klientais.

Bendrovė „TotalEnergies“ įspėjo, kad jei naftos tiekimas iš Persijos įlankos ir birželį išliks blokuotas, ji negalės aprūpinti visų savo klientų.

„Jei šis karas ir ši blokada truks ilgiau nei tris mėnesius, kai kurių produktų, pavyzdžiui, reaktyvinių degalų, atveju pradėsime susidurti su rimtomis tiekimo problemomis“, – pirmadienį sakė bendrovės vadovas Patrickas Pouyanné.

Asociacija „Airlines for Europe“ (A4E) taip pat pasiūlė, kad Europos Komisija išimties tvarka leistų importuoti reaktyvinius degalus iš JAV, kurie gaminami pagal šiek tiek kitokį standartą nei daugumoje pasaulio šalių.

Vis dėlto pažymima, kad dėl reguliavimo, politinių ir logistinių kliūčių artimiausiu metu tokio sprendimo tikimybė yra maža.

Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ ketvirtadienį pranešė uždarysianti savo regioninę dukterinę bendrovę „Lufthansa CityLine“. Pasak grupės, sprendimą paspartino išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir virtinė darbuotojų streikų, privertusių koreguoti strateginius planus.

„Kaip pirmas žingsnis, įsigaliojantis nedelsiant, 27 „Lufthansa CityLine“ eksploatuojami orlaiviai nuo poryt bus visam laikui išimti iš skrydžių programos, siekiant sumažinti toliau patiriamus nuostolius nuostolingai veikiančioje bendrovėje“, – nurodė „Lufthansa“.

„Lufthansa CityLine“ dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. Bendrovė teigia, kad jiems pasiūlyta tęsti darbą kitose grupės įmonėse.

Grupės teigimu, žibalo (reaktyvinių degalų) kainos nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios padidėjo daugiau nei dvigubai.

Be degalų krizės, „Lufthansa“ pastaruoju metu susidūrė ir su dažnais streikais. Šią savaitę streikavo salono įgulos ir pilotai – jų protestai truko penkias dienas iš eilės.

Tarptautinė energetikos agentūra taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį spaudimą degalų tiekimo grandinėms. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis teigė, kad Europa „turi gal maždaug šešioms savaitėms likusių reaktyvinių degalų“, ir perspėjo, jog, jei naftos tiekimą toliau trikdys Irano karas, skrydžių atšaukimų galima sulaukti „jau netrukus“.

„Lufthansa“ pranešė, kad po vasaros visame grupės tinkle bus mažinamos tiek tolimųjų, tiek trumpųjų maršrutų paslaugos, siekiant sumažinti sąnaudas.

„Tikslas – aiškiau sukoncentruoti mūsų trumpųjų ir vidutinių nuotolių platformas ir padaryti jas konkurencingesnes“, – teigė „Lufthansa Group“ finansų vadovas Tillis Streichertas.

Pasak grupės, tolimųjų reisų pajėgumai „vasaros skrydžių tvarkaraščio pabaigoje iš viso bus sumažinti šešiais tarpžemyniniais orlaiviais“.

Žiemos 2026–2027 metų skrydžių tvarkaraštyje planuojami papildomi karpymai: iš „Lufthansa“ parko ketinama išimti penkis orlaivius, o tai paveiks skrydžių skaičių šešiomis kryptimis, vykdomų pagrindiniu „Lufthansa“ prekės ženklu trumpųjų ir vidutinių nuotolių maršrutuose.

Ketvirtadienio popietę Frankfurte „Lufthansa“ akcijų kaina buvo kritusi daugiau nei 3,5 proc.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau matome tą patį vaizdą: žmonės keliauja į tas pačias vietas, apsistoja tuose pačiuose viešbučiuose ir vakarieniauja tuose pačiuose restoranuose, kuriuos prieš tai pamatė internete.

Vis dėlto netrūksta turistų, ieškančių dar neatrastų, masiškai „TikTok“ neapdainuotų vietų. Trumpalaikės nuomos platforma „Airbnb“ pastebi, kad ypač Z kartos keliautojai vis dažniau rezervuoja apsistojimus kaimiškose vietovėse, pirmiausia Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.

Įvertinusi, kurios kaimo kryptys per metus patyrė didžiausią paieškų augimą, „Airbnb“ sudarė sparčiausiai populiarėjančių vietovių sąrašą kiekvienoje iš šių šalių. Štai kur verta vykti ir ką ten nuveikti.

Rojales, Ispanija

Norintiems išvengti turistų minių Barselonoje, verta pasukti į Rojales. Šis Alikantės provincijoje įsikūręs miestelis labiausiai garsėja urviniais namais, kuriuos pradėta statyti dar XVIII amžiuje.

Čia taip pat galima aplankyti vadinamąjį kriauklių namą ir archeologijos muziejų. O pavargus nuo vaikščiojimo praverčia Seguros upės pakrantėje įsikūrusios kavinės bei restoranai.

Gérardmer, Prancūzija

Rytų Prancūzijoje, Vogėzų kalnų regione, įsikūręs Gérardmer dažnai vadinamas „Vogėzų perlu“. Tai nedidelis kurortinis miestelis, susitelkęs aplink ežerą.

Aplink ežerą driekiasi maždaug šešių kilometrų pasivaikščiojimo takas, o norintiems daugiau iššūkių siūloma daugybė žygių maršrutų kalnuose. Žiemą čia galima slidinėti, o vasarą – maudytis ar plaukioti baidarėmis.

Kas dvejus metus balandį miestelyje rengiama narcizų šventė, kurios metu vyksta įspūdingas paradas su gėlėmis išpuoštomis platformomis.

Braunlage, Vokietija

Viršutinio Harco kalnuose įsikūręs Braunlage – sveikatingumo ir žiemos sporto kurortas, puikiai tinkantis slidinėjimui šaltuoju sezonu.

Vasarą miestelis tampa patogia baze keliaujantiems „Harzer-Hexen-Stieg“ – ilgojo nuotolio pėsčiųjų taku, besidriekiantį per visą Harco kalnyną ir Harco nacionalinį parką. Taip pat populiarūs kalnų dviračių maršrutai, o pakilti į apžvalgos taškus galima Vurmbergo keltuvu, nuo kurio atsiveria plati apylinkių panorama.

Sveikatingumo mėgėjams siūlomi SPA kurortai su pirtimis ir baseinais.

Brixen, Italija

Šiaurės Italijoje, Pietų Tirolio regione, esantis Brixen (dar vadinamas Bressanone) vilioja jaukiu senamiesčiu. Ypač rekomenduojama atvykti gruodį – tuomet čia veikia garsus Kalėdų turgus.

Atvykus ne žiemos sezonu, aplink laukia daugiau nei 400 kilometrų pėsčiųjų takų, o dalis jų veda pro UNESCO saugomų Dolomitų viršukalnes. Mieste taip pat galima aplankyti muziejus ir galerijas, tarp jų – ir ekspoziciją, skirtą sūrių gamybai.

Arco, Italija

Nors Komo ežero apylinkės dažnai būna perpildytos, netoli Gardos ežero Trentino regione įsikūręs Arco išlieka ramesne alternatyva.

Be poilsio prie ežero, verta užkopti prie Castello di Arco – viduramžių pilies griuvėsių, iškilusių virš miestelio, arba leistis į žygius aplinkiniais kalnų takais.

Kaip byloja sena patarlė, atsidūrę Romoje elkitės kaip romėnai. O jei ketinate leistis į žygį Šveicarijoje, geriausia – nenusirengti.

Tokią mintį savo naujausioje knygoje pateikia kelionių leidėjas „Lonely Planet“. Leidinys „Don’t Hike Naked in Switzerland“ skirtas pirmą kartą keliaujantiems žmonėms ir siūlo gaires, kaip svetur neapsirikti dėl mandagumo, pagarbos ir vietinių papročių.

Nors pavadinimas skamba šmaikščiai, turinys – visai rimtas: knygoje surinkta daugiau nei 100 patarimų, kaip kelionėse palikti gerą įspūdį, kad ir kur vyktumėte. Pavadinimą įkvėpė Šveicarijos Appencelio kantonas.

Šioje vaizdingoje Šveicarijos dalyje 2011 m. vietos valdžia uždraudė žygius nuogiems, kai vienas vyras buvo pastebėtas be drabužių einantis pro pikniko vietą ir krikščionišką reabilitacijos centrą. Vėliau toks draudimas imtas taikyti visoje Šveicarijoje.

Vis dėlto nuogas žygis – tik viena iš daugybės knygoje aprašomų etiketo pamokų.

Vienas iš šešių svarbiausių patarimų – nepamiršti ausinių. „Nesvarbu, ar esate namuose, ar kelionėje – dauguma žmonių nenori viešajame transporte klausytis muzikos, kurios neįsijungė, žiūrėti „TikTok“ garsų, kurių nežiūri, ar girdėti garsaus pokalbio, kuriame nedalyvauja“, – teigia „Lonely Planet“. Pasak leidėjo, ausinės taip pat suteikia keliautojui tam tikro paslaptingumo ir padeda atrodyti užtikrinčiau naujoje aplinkoje.

Kitas svarbus klausimas – ar ir kiek palikti arbatpinigių.

„Arbatpinigių kultūra įvairiose šalyse skiriasi ir nuolat kinta“, – nurodo „Lonely Planet“. Pavyzdžiui, JAV restoranuose ir kavinėse arbatpinigiai dažnai laikomi norma. Leidėjas rekomenduoja restoranuose palikti 18–25 proc., o baristams – 0,85–1,70 euro.

Tuo metu tokiose šalyse kaip Japonija arbatpinigiai nėra įprasta svetingumo dalis – jie gali sukelti sumišimą ar net darbuotojams pasirodyti nejaukūs. Vietoje to „Lonely Planet“ siūlo padėkoti kitais gestais: palikti nuoširdų padėkos raštelį ar nedidelę smulkmeną iš savo šalies.

Kalbant apie Japoniją, knygoje primenama ir stalo kultūra. „Rodyti lazdelėmis į žmones Japonijoje laikoma agresijos ženklu“, – pabrėžia „Lonely Planet“. Taip pat pažymima, kad Kinijoje lazdelės neturėtų būti paliekamos stačios ryžių dubenėlyje, nes tai primena ritualus, skirtus mirusiesiems pagerbti.

Dar vienas dažnai pamirštamas niuansas – kai kuriose Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Azijos šalyse nederėtų liesti maisto kaire ranka. Kairiarankiams tai gali būti sudėtinga, tačiau tokia taisyklė laikoma svarbia.

Tarp kitų patarimų minimos sveikinimosi tradicijos, elgesys eilėse ir pagarba aplinkiniams fotografuojantis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje esančiame Garoupe paplūdimyje, kaip skelbė „Daily Mail“, asmenukių darymas buvo visiškai uždraustas.

Ką dar verta žinoti: ne visur tinka tas pats

Kelionių etiketas retai būna universalus – tai, kas vienoje vietoje laikoma gražia tradicija, kitur gali erzinti vietinius.

Pavyzdžiui, monetų metimas į fontanus Romoje yra gerai žinomas paprotys. Sakoma, kad viena moneta žada sugrįžimą į Romą, o dvi ar trys – meilę ar net santuoką. Tačiau kitose vietose toks elgesys gali sukelti problemų.

Japonijoje monetų mėtymas į tvenkinius netoli Fudžio kalno kelia vietos gyventojų nerimą: baiminamasi, kad tai blogina vandens kokybę ir teršia krištolo skaidrumo šaltinius. Apie tai rašė „The Independent“, nurodydamas, kad turistams atgrasyti iškabinti perspėjimai japonų, anglų, kinų ir korėjiečių kalbomis. Vienas pareigūnas skundėsi, jog problema tokia didelė, kad „tai nesibaigiantis ratas – vos tik surenkame monetas, netrukus jų primetama vėl“.

O tiems, kurie mėgsta pabendrauti su vietiniais, ypač toliau nuo didmiesčių šurmulio, „Lonely Planet“ siūlo apsvarstyti Jamaiką. Leidėjo teigimu, šioje saloje uždarumas gali būti suprastas kaip nemandagumas, o keliautojai greitai įpranta dažnai sakyti „labas rytas“, „laba diena“ ir „labanakt“ – tiek pasisveikinant, tiek atsisveikinant.

Artėjantis aviacinių degalų trūkumas Europoje ir Azijoje, kurį paskatino karas Irane ir uždarytas Hormūzo sąsiauris, jau artimiausiomis savaitėmis gali sujaukti kelionių planus visame pasaulyje. Ekspertai įspėja: jei naftos srautai greitai neatsinaujins, gali brangti lėktuvų bilietai, o prieš pat vasaros piką – daugėti skrydžių atšaukimų.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolas ketvirtadienį naujienų agentūrai AP teigė, kad Europoje aviacinių degalų atsargų gali būti „galbūt šešioms savaitėms“, o pasaulio ekonomika susiduria su didžiausia energetikos krize.

TEA šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad įprastai kai kurios Europos valstybės turi kelių mėnesių aviacinių degalų atsargas. Tačiau situacija sparčiai prastėja.

Aviaciniai degalai – tai iš naftos perdirbimo būdu gaunamas keroseno pagrindo produktas. Remiantis Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, tai didžiausia oro bendrovių sąnaudų dalis, sudaranti apie 30 proc. visų išlaidų. Nuo karo pradžios aviacinių degalų kainos, skaičiuojama, maždaug padvigubėjo, o netrukus gali prasidėti ir fizinis jų trūkumas.

IATA generalinis direktorius Willie Walshas TEA vertinimą pavadino blaivinančiu. Penktadienį išplatintame pareiškime jis sakė: „Taip pat įvertinome, kad iki gegužės pabaigos Europoje gali prasidėti skrydžių atšaukimai dėl aviacinių degalų trūkumo. Kai kuriose Azijos vietose tai jau vyksta.

„Kartu su visomis pastangomis užsitikrinti alternatyvius tiekimo kelius svarbu, kad institucijos turėtų aiškiai komunikuojamus ir koordinuotus veiksmų planus, jei prireiktų normuoti degalus, įskaitant sprendimus dėl laiko tarpsnių (slotų) palengvinimų“, – pridūrė jis.

„Argus Media“ Europos aviacinių degalų kainodaros vadovas Amaaras Khanas teigė, kad kiekviena diena, kai Hormūzo sąsiauris lieka uždarytas, reiškia didėjantį spaudimą tiekimui. Pasak jo, per šį sąsiaurį paprastai keliauja apie 40 proc. Europos aviacinių degalų importo, tačiau nuo karo pradžios pro jį nepraėjo nė viena tokio kuro siunta.

Oro bendrovių atstovai daugiausia reaguoja atsargiai: pripažįsta rizikas, bet stengiasi raminti keleivius. Vis dėlto dalis vežėjų jau perkelia augančias sąnaudas vartotojams – didina bagažo ir kitų papildomų paslaugų mokesčius, įskaičiuoja kaštus į bilietų kainas arba taiko didesnius kuro priedus.

Kai kurios oro bendrovės jau mažina skrydžių apimtis. Tarp jų – Skandinavijos vežėja „SAS“, kuri anksčiau šį mėnesį pranešė balandį atšauksianti „mažiausiai tūkstantį“ skrydžių dėl smarkiai išaugusių kuro kainų. Ekspertai įspėja, kad poveikis gali paliesti ir kitus kelionių elementus – maršrutus, tvarkaraščių lankstumą bei skrydžių planavimą.

„Tourism Economics“ ataskaitoje teigiama, kad po Hormūzo sąsiaurio uždarymo kovą žalios naftos kainos šoktelėjo 64 proc. – tai didžiausias kainų sukrėtimas nuo 2022 metų, stipriai palietęs aviacijos sektorių. Ataskaitos autorius, „Tourism Economics“ vyriausiasis ekonomistas Stephenas Rooney rašė, kad aviacinių degalų kaštų augimas dar aštresnis, o bilietų kainos, tikėtina, didės 5–10 proc., nors silpnesnė paklausa gali riboti, kiek sąnaudų įmanoma perkelti keleiviams.

Kaip aviacijos kuras pasiekia lėktuvą?

Aviaciniai degalai gaminami naftos perdirbimo gamyklose, kur kartu išgaunami ir benzinas bei dyzelinas.

Oro bendrovės kurą paprastai perka iš perdirbėjų ar degalų tiekėjų – panašiai kaip vairuotojai degalinėse perka benziną, tik daug didesniu mastu. Kuras gabenamas laivais ir vamzdynais, o vėliau laikomas oro uostuose.

Pirkimus koordinuoja pačios oro bendrovės. Net jei regione ima trūkti kuro, tai nereiškia, kad skrydžiai visiškai sustos – vienos bendrovės gali turėti daugiau sukauptų atsargų nei kitos. Tačiau tie skrydžiai, kurie vyks, tikėtina, kainuos brangiau dėl išaugusių kuro sąnaudų.

Didžiosios oro bendrovės trūkumo sąlygomis turi pranašumą, nes gali finansiškai atlaikyti kainų šuolius, teigė „Clearview Energy Partners“ vadovas Jacques’as Rousseau.

TEA ataskaitoje nurodoma, kad Europoje dalis valstybių jau remiasi kuro atsargomis, kurių pakaktų mažiau nei 20 dienų. Ataskaita pažymi, kad nuo 2020 metų atsargos nebuvo nukritusios žemiau 29 dienų ribos. Jei atsargos sumažėtų mažiau nei iki 23 dienų, kai kuriuose oro uostuose gali atsirasti fizinis kuro trūkumas, o tai didintų skrydžių atšaukimų riziką ir mažintų paklausą.

Kuriose pasaulio dalyse smūgis būtų didžiausias?

J. Rousseau teigimu, labiausiai nuo Artimųjų Rytų naftos ir aviacinių degalų priklausomos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys, po jų – Europa.

Didžioji dalis Europos aviacinių degalų pagaminama pačioje Europoje, tačiau dėl karo, J. Rousseau vertinimu, trūksta maždaug 20–25 proc. tiekimo.

Spragas iš dalies bandoma užpildyti didesnėmis tiekimo apimtimis iš JAV. Pasak J. Rousseau, balandį JAV eksportas į Europą siekė apie 150 tūkst. barelių per dieną – maždaug šešis kartus daugiau nei įprastai.

JAV, kaip didelė naftos gavybos šalis, su tiekimo prieinamumu susiduria mažiau. J. Rousseau tai apibendrino taip: JAV greičiau bus kalbama apie kainą, o kai kuriose kitose pasaulio dalyse galima prieiti prie ribos, kai kuro tiesiog nebelieka.

Kiek pasaulinė aviacinių degalų pasiūla atsilieka?

Investicijų bendrovės „Raymond James & Associates“ vyresnysis strategas Pavelas Molchanovas sakė, kad dėl uždaryto Hormūzo sąsiaurio pasaulis praranda 10–15 mln. barelių naftos per dieną.

Jo teigimu, net jei perdirbimo pajėgumai Azijoje ir Europoje būtų tie patys, be pakankamo žalios naftos kiekio perdirbėjai negalės dirbti visu pajėgumu, o tai reikštų realius tiekimo sutrikimus.

Nors TEA iš narių avarinių rezervų išleido 400 mln. barelių naftos, P. Molchanovas pabrėžė, kad tai greito efekto neduos – tokius kiekius į rinką galima išleisti tik per ilgesnį laiką, galbūt iki metų pabaigos.

Kaip tai pajus keleiviai?

Cornell universiteto profesorius Christopheris Andersonas sako, kad keliautojams reikėtų pasiruošti ne tik didesnėms kainoms.

„Tai jau nebėra vien kuro kainų istorija. Oro bendrovėms tai tampa tinklo planavimo istorija“, – teigė jis. Pasak profesoriaus, svarbūs ne tik kaštai, bet ir ilgesni maršrutai, mažesnis tvarkaraščių lankstumas bei didesnis neapibrėžtumas, kokia bus paklausa net ir po kelių savaičių.

C. Andersonas prognozavo, kad jei sutrikimai tęsis per pagrindinį vasaros sezoną, rinkoje gali daugėti vėlyvų užsakymų, didėti tvarkaraščių nepastovumas ir mažėti pigių bilietų pasirinkimas.

„Tourism Economics“ ataskaitoje pažymima, kad labiausiai nukenčia kelionės per Artimuosius Rytus dėl oro erdvės uždarymų ir brangių maršrutų keitimų. S. Rooney teigimu, rizikos zonoje yra apie penktadalis Europos–Azijos paklausos ir 10 proc. Šiaurės Amerikos–Azijos paklausos, kuri paprastai keliauja per Artimuosius Rytus. Jei konfliktas truktų du mėnesius, atsigavimas, tikėtina, prasidėtų 2026 metų antroje pusėje, nors nuotaikos rinkoje gali atsigavimą lėtinti.

Ką daro oro bendrovės?

Nyderlandų oro bendrovė „KLM“ ir Jungtinės Karalystės pigių skrydžių vežėja „easyJet“ teigė šiuo metu kuro trūkumo nejaučiančios, tačiau plačiau TEA įspėjimų nekomentavo. Vis dėlto abi pripažįsta patiriančios didėjančias sąnaudas.

„KLM“ ketvirtadienį pranešė kitą mėnesį mažinsianti 160 skrydžių – apie 1 proc. savo Europos maršrutų. Priežastis – augančios keroseno sąnaudos, dėl kurių dalis skrydžių, pasak bendrovės, tampa finansiškai nebeapsimokantys.

„easyJet“ pranešė prognozuojanti 2026 finansinių metų pirmąjį pusmetį patirsianti 619,6–642,6 mln. eurų ikimokestinį nuostolį. Vis dėlto generalinis direktorius Kentonas Jarvisas tvirtino, kad paklausa išlieka stipri, o Velykų laikotarpis bendrovei buvo pats intensyviausias istorijoje.

Vokietijos vežėja „Lufthansa“ paskelbė, kad darbo ginčai ir aukštos kuro kainos verčia nedelsiant uždaryti regioninį padalinį „CityLine“ anksčiau nei planuota, o 27 senesni, mažiau efektyvūs lėktuvai bus išimti iš eksploatacijos. Taip pagreitinamas sprendimas, kuris buvo numatytas tik kitais metais.

JAV oro bendrovė „Delta Air Lines“, dažnai skraidanti į Europą, teigė žinanti apie galimą kuro tiekimo problemą ir stebinti situaciją. „Delta“, 2012 metais Filadelfijoje įsigijusi naftos perdirbimo gamyklą, siekdama geriau valdyti didžiausias sąnaudas, pranešė šiuo metu nesitikinti greito poveikio savo operacijoms.

Kaip keičiasi kainos?

Dalis oro bendrovių jau perspėja apie brangstantį kurą ir perkelia kaštus keliautojams – dažniausiai per bilietų kainas ar papildomus mokesčius.

Pastarosiomis savaitėmis JAV vežėjos „Delta“, „United“, „American Airlines“, „Southwest Airlines“ ir „JetBlue“ padidino registruoto bagažo mokesčius.

„United“ vadovas Scottas Kirby darbuotojams skirtame pranešime teigė, kad jei kuro kainos išliks aukštos, tai galėtų pridėti apie 9,32 mlrd. eurų metinių sąnaudų. Jis pažymėjo, kad net geriausiais bendrovės metais pelnas nesiekė 4,3 mlrd. eurų.

Tuo metu Honkongo vežėja „Cathay Pacific“ neseniai apie 34 proc. padidino kuro priedus visiems maršrutams, o „Air India“ kai kuriems skrydžiams šį mėnesį pridėjo iki 260 eurų mokesčių. „Emirates“, „Lufthansa“ ir „KLM“ taip pat koregavo mokesčius ar kainas, siekdamos prisitaikyti prie didelio kainų nepastovumo.

Lankantis populiariuose turistų traukos taškuose, dažnam tenka susidurti su įkyriais pasiūlymais: restoranų darbuotojai, ekskursijų organizatoriai ar bilietų perpardavinėtojai gatvėje nuolat siūlo savo paslaugas. Toks elgesys neretai kelia diskomfortą, erzina ir kai kuriems primena priekabiavimą.

Italijos sala Kapris nusprendė šią problemą spręsti griežčiau – vietos valdžia ėmėsi priemonių, kurios, tikimasi, pagerins keliautojų patirtį ir sumažins trikdžius tiek turistams, tiek salos gyventojams.

Ši kryptis jau anksčiau buvo įvedusi ribojimų: apribotas ekskursijų grupių dydis, o gidams uždrausta naudoti garsiakalbius ir skėčius, kad būtų mažiau triukšmo ir grūsties.

Didžiausio piko metu Kapris per dieną sulaukia iki 50 tūkst. lankytojų – gerokai daugiau nei saloje nuolat gyvenančių žmonių, kurių skaičius siekia maždaug 13–15 tūkst.

Uždrausta gatvėje vilioti klientus įkyriu būdu

Kaprį lankantys turistai dažnai stabdomi įvairių paslaugų teikėjų: siūlomos ekskursijos po salą, išvykos laivu, taip pat viliojama nuolaidų meniu restoranuose ir baruose.

Saloje meru dirbantis Paolo Falco, seniai pasisakantis už griežtesnį turizmo valdymą, teigia, kad toks įkyrus viliojimas daro žalą salos įvaizdžiui.

„Žinau turistų, kurie nuo pat išlipimo iš laivo iki atvykimo prie funikulieriaus įėjimo [jis jungia uostą su aukščiau esančiu miestu] buvo sustabdyti daugiau nei penkis kartus, siūlant išvykas ar restoranus. Toks įkyrumas palieka nemalonų įspūdį“, – Italijos žiniasklaidai sakė P. Falco.

Atnaujintame vietos valdžios potvarkyje ši praktika įvardyta aiškiai: komerciniams paslaugų teikėjams, turizmo paslaugų agentūrų savininkams ir jų darbuotojams griežtai draudžiama viešose ar visuomenės naudojamose erdvėse ieškoti klientų įkyriais ir primygtiniais metodais.

P. Falco pabrėžė, kad saloje suprantamas verslų noras reklamuotis, tačiau tai turi būti daroma taktiškai: „Suprantame poreikį perduoti reklaminę žinutę, bet neketiname nusileisti dėl to, kad tai turi būti daroma su Kapriui derančia elegancija ir grakštumu.“

Naujosios taisyklės taip pat akcentuoja, kad turistai saloje turi galėti judėti laisvai, „nebūdami nuolat kalbinami ir stabdomi ekonominės veiklos vykdytojų, užsiimančių bet kokia tarpininkavimo ar prekių ir paslaugų reklamos forma viešajame kelyje, įskaitant nepageidaujamą reklamą gatvėje, naudojant brošiūras, skrajutes ar žemėlapius“.

Pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 25 iki 500 eurų.