Blog

  • Graikija rado būdą sutrumpinti eiles priėmimuose: QR apyrankės keičia visą sistemą

    Graikija rado būdą sutrumpinti eiles priėmimuose: QR apyrankės keičia visą sistemą

    Graikija sumažino laukimo laiką skubios pagalbos skyriuose valstybinėse ligoninėse, įdiegusi elektroninę pacientų stebėjimo sistemą su specialiomis apyrankėmis.

    Sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad programa iš esmės pakeitė skubios pagalbos organizavimą 10 ligoninių, kuriose ji jau taikoma. Artimiausiais mėnesiais sistemą planuojama išplėsti ir į kitas gydymo įstaigas.

    Atvykus į skubios pagalbos skyrių, pacientui išduodamas bilietas – apyrankė su QR kodu. Šis kodas naudojamas visuose medicininės pagalbos etapuose.

    Apyrankių sistema padeda įvertinti paciento būklės sunkumą ir atitinkamai nustatyti prioritetus. Nuskenavęs QR kodą pacientas gali matyti, kiek žmonių laukia prieš jį, ir preliminarų laukimo laiką.

    Gegužę „Evangelismos“ bendroji ligoninė Atėnuose tapo pirmąja įstaiga, pradėjusia naudoti apyrankes skubios pagalbos skyriuje. Skelbiama, kad laukimas čia sutrumpėjo nuo 9 valandų iki kiek daugiau nei 5 valandų, nors tai vis dar ilgiausias laukimo laikas tarp dalyvaujančių ligoninių. Pacientams, kurių būklė kelia grėsmę gyvybei, laukti nereikia.

    Trumpiausias laukimo laikas fiksuotas „Aghia Sophia“ vaikų ligoninėje – kiek mažiau nei 2 valandos.

    Vidutinis aptarnavimo laikas 10 projekte dalyvaujančių ligoninių siekia 4 valandas. Per laikotarpį nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio šiose įstaigose buvo suteikta pagalba daugiau nei 44 tūkst. pacientų.

    Dažniausiai trumpiausiai laukiama radiologijos paslaugų – apie 15 minučių. Toliau rikiuojasi chirurgija ir kardiologija – maždaug po 1 valandą, o vidaus ligų gydytojų (patologijos) konsultacijų vidurkis nesiekia 2 valandų.

    Sveikatos ministras Adonis Georgiades teigia, kad ligoninėse, kuriose įdiegta naujoji sistema, atsirado daugiau ramybės ir tvarkos, nes pacientai žino, kada ateis jų eilė ir kur turės vykti toliau.

    Artimiausias etapas numato apyrankių sistemos diegimą dar keturiose ligoninėse, o iki rugsėjo pabaigos – dar dešimtyje. Pareigūnų teigimu, iki 2026 m. vasario sistema turėtų veikti 100 ligoninių.

    Maždaug lapkritį elektroninė pacientų stebėjimo sistema turėtų pereiti į kitą fazę – planuojama sukurti platformą, leidžiančią stebėti laukimo laikus skubios pagalbos skyriuose. Tikimasi realiuoju laiku rinkti duomenis apie situaciją priėmimuose, kad būtų galima operatyviai reaguoti į pernelyg didelius vėlavimus, o pacientai matytų vidutinį laukimo laiką kiekvienoje ligoninėje.

    Vis dėlto pripažįstama, kad apyrankių sistema neišsprendė visų problemų. Skelbiama, jog apie 30 proc. pacientų, besikreipiančių į skubią pagalbą, išvis neturėtų vykti į ligoninę, jei šalyje pilnai veiktų pirminės sveikatos priežiūros sistema.

    Pareigūnų duomenimis, maždaug 17 tūkst. pacientų, kuriems pagal naująją programą buvo išduotos apyrankės, skubios pagalbos skyriuje neturėjo atsidurti.

  • Mokslininkai įspėja: paukščiai ir lapės gali išduoti, kur plinta atsparumas antibiotikams

    Mokslininkai įspėja: paukščiai ir lapės gali išduoti, kur plinta atsparumas antibiotikams

    Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AAM) jau ne vienerius metus laikomas vis didėjančia problema. Ypač neramina tai, kad vis dažniau neveikia žmogaus medicinai itin svarbūs antimikrobiniai vaistai.

    Naujas tyrimas rodo, kad laukiniai gyvūnai – pavyzdžiui, lapės ir paukščiai – gali tapti itin svarbia ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia pastebėti atsparumo antibiotikams plitimą ekosistemų mastu.

    Tyrimas, publikuotas žurnale Frontiers in Microbiology, vertino laukinių gyvūnų išmatų mėginiuose aptinkamus fermentus koduojančius genus. Tokie genai gali rodyti atsparumą itin svarbiems antibiotikams, pavyzdžiui, trečios kartos cefalosporinams, kurie naudojami gydant sepsį, plaučių uždegimą ar meningitą.

    Šie genai gali plisti tarp bakterijų grupių, tokių kaip ESKAPE – jos pasižymi dideliu atsparumu ir dažnai geba „apeiti“ antibakterinių vaistų poveikį. Viena iš šiai grupei priskiriamų bakterijų, Klebsiella pneumoniae, pasak mokslininkų, yra paplitusi gerokai plačiau nei vien tik vietose ar sistemose, tiesiogiai veikiamose antibiotikų, ir gali sukelti sunkias žmonių infekcijas.

    „Iš laukinių gyvūnų, gyvenančių toli nuo žmogaus veiklos, išskyrėme didelės rizikos K. pneumoniae ST307 kloną ir NDM-5 karbapenemazę – fermento variantą, galintį inaktyvuoti antibiotikus“, – teigė Parmos universiteto Veterinarijos medicinos mokslų katedros docentas dr. Mauro Conter.

    „Tai patvirtina laukinės faunos vaidmenį kaip kliniškai reikšmingo atsparumo rezervuarų. Vadinasi, laukinių gyvūnų stebėsena galėtų tapti ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia laiku pastebėti atsparumo plitimą už klinikinės aplinkos ribų“, – pridūrė jis.

    Paukščiai ir lapės gali perspėti apie atsparumo plitimą

    Tyrime išanalizuota beveik 500 išmatų mėginių, paimtų iš varnų, šarkų, raudonųjų lapių ir kelių vandens paukščių rūšių.

    Mėginiai rinkti gyvūnams natūraliai judant kaimo, miesto ir laukinėse teritorijose. Tai leido įvertinti, kaip atsparumas gali „keliauti“ per skirtingus regionus ir ekosistemas net ir tais atvejais, kai patys gyvūnai antibiotikų nebuvo gavę. Mėginiai tirti dėl Klebsiella genties bakterijų, į kurią patenka ir K. pneumoniae, bei kiti pavojingi patogenai.

    Ypač svarbu tai, kad Klebsiella bakterijos gali gaminti karbapenemazes – fermentus, dėl kurių neveiksmingi tampa vadinamieji „paskutinės vilties“ antibiotikai, skirti gydyti sunkias infekcijas, kurias sukelia daugeliui vaistų atsparios bakterijos.

    Tyrimo rezultatai parodė, kad paukščiai, tikėtina, labiausiai prisideda prie atsparumo „išsklaidymo“ ore dideliais atstumais, o lapės – prie trumpesnio nuotolio atsparumo plitimo sausumoje.

    Klebsiella genties bakterijų aptikta 32 mėginiuose, o K. pneumoniae sudarė apie 2 proc. visų mėginių – daugiausia lapių ir vandens paukščių atvejais.

    „Net ir 2 proc. paplitimas laukinėje gamtoje rodo aplinkos taršą didelės rizikos klonais. K. pneumoniae lengvai plinta per vandenį ir atliekų kelius, sudarydama nuolatinį atsparumo ciklą tarp žmogaus, gyvūnų ir aplinkos“, – pažymėjo M. Conter.

    Pasak mokslininko, lyginant su 2024 metų duomenimis, šiame tyrime išskirti K. pneumoniae izoliatai pasižymėjo didesniu atsparumu beveik visoms antibiotikų klasėms.

    „Mūsų tyrimas parodė, kad laukinėje gamtoje aptinkamas atsparumas viršija klinikinius rodiklius“, – aiškino M. Conter.

    „100 proc. mūsų tyrime iš laukinių gyvūnų išskirtų K. pneumoniae izoliatų buvo atsparūs trečios kartos cefalosporinams. Palyginimui, pagal naujausius Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro stebėsenos duomenis, Italijoje trečios kartos cefalosporinams atsparūs buvo 19,6 proc. žmonių pacientų K. pneumoniae izoliatų“, – teigė jis.

    Kaip stabdyti atsparumą antibiotikams ekosistemų mastu

    Siekdamos pristabdyti AAM bakterijų plitimą laukinėje gamtoje ir ekosistemose, kurios nėra tiesiogiai veikiamos antibiotikų, tiek įmonės, tiek valdžios institucijos, anot mokslininkų, turėtų imtis aktyvių priemonių mažinti antibiotikų taršą nuotekose.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė gerinti nuotekų valymo sistemas ir atsargiau naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystėje – kad būtų ribojamas žmogaus medicinai kritiškai svarbių antibiotikų vartojimas.

    Vis dėlto tyrimo autoriai pripažįsta, kad dar trūksta aiškių duomenų apie konkrečius perdavimo ryšius tarp laukinių gyvūnų ir žmonių, taip pat apie tikslų atsparumo paplitimą.

    Didesnės apimties tyrimai, pasak jų, galėtų atskleisti realesnę laukinėje gamtoje esančių bakterijų įvairovę, tačiau tokie projektai yra brangūs ir sudėtingai įgyvendinami.

    „Matome sudėtingą problemą, kuriai reikia „vienos sveikatos“ sprendimų: antibiotikų taršos mažinimo, klimato nulemtų laukinių gyvūnų elgsenos pokyčių įvertinimo ir bakterijų populiacijų dinamikos supratimo“, – sakė M. Conter.

    „Mūsų duomenys pagrindžia, kad reguliari laukinių gyvūnų AAM stebėsena gali tapti visuomenės sveikatos ankstyvojo perspėjimo sistema, padedančia nukreipti aplinkosaugines intervencijas dar prieš atsparumui pasiekiant klinikinę aplinką“, – apibendrino jis.

  • „OpenAI“ pristatė GPT-Rosalind: AI įrankis, galintis paspartinti vaistų kūrimą ir tyrimus

    „OpenAI“ pristatė GPT-Rosalind: AI įrankis, galintis paspartinti vaistų kūrimą ir tyrimus

    „OpenAI“ pristatė naują dirbtinio intelekto modelį, skirtą padėti biologijos, vaistų kūrimo ir translacinės medicinos tyrimams.

    Naujas įrankis pavadintas GPT-Rosalind – taip pagerbiama britų mokslininkė Rosalind Franklin, geriausiai žinoma dėl savo vaidmens nustatant DNR struktūrą.

    Pasak „OpenAI“, GPT-Rosalind gyvybės mokslų modelių serija kurta šiuolaikiniam moksliniam darbui: ji pritaikyta dirbti su publikuotais įrodymais, duomenimis, įrankiais ir eksperimentais. Apie tai bendrovė pranešė penktadienį.

    „OpenAI“ vis daugiau dėmesio skiria sveikatos sričiai ir medicininiams tyrimams: kuria naujus didžiuosius kalbos modelius ir bendradarbiauja su tarptautinėmis farmacijos įmonėmis.

    Dirbtinis intelektas jau dabar keičia šią sritį – padeda tyrėjams ir vaistų kūrėjams greičiau identifikuoti perspektyvias medžiagas, taip pat spartina kelią nuo pirminių tyrimų iki klinikinio pritaikymo.

    „OpenAI“ teigimu, gyvybės mokslų pažangą riboja ne vien pačio mokslo sudėtingumas, bet ir komplikuotos tyrimų darbo eigos.

    „Manome, kad pažangios dirbtinio intelekto sistemos gali padėti tyrėjams šias darbo eigas įveikti greičiau – ne tik didindamos esamo darbo efektyvumą, bet ir padėdamos mokslininkams išnagrinėti daugiau galimybių, atskleisti ryšius, kurie kitu atveju galėtų likti nepastebėti, ir greičiau suformuluoti geresnes hipotezes“, – rašoma „OpenAI“ pranešime.

    Bendrovė nurodė, kad modelis geriausiai pasirodo užduotyse, kuriose reikia samprotavimo apie molekules, baltymus, genus, biologinius kelius ir su ligomis susijusius biologinius procesus.

    Taip pat teigiama, kad modelis efektyviau naudoja mokslinius įrankius ir duomenų bazes kelių žingsnių darbo eigoje, pavyzdžiui, atliekant literatūros apžvalgą, interpretuojant ryšį nuo sekos iki funkcijos, planuojant eksperimentus ir analizuojant duomenis.

    Po pirmojo GPT-Rosalind serijos pristatymo „OpenAI“ žada toliau plėsti biocheminio samprotavimo galimybes ilgesnėse, įrankiais grįstose mokslinėse darbo eigose.

    „Tai laikome ilgalaikio įsipareigojimo pradžia kurti dirbtinį intelektą, galintį paspartinti mokslinius atradimus srityse, kurios visuomenei ypač svarbios – nuo žmogaus sveikatos iki platesnių biologinių tyrimų“, – teigiama pranešime.

    Kam skirtas šis modelis?

    „OpenAI“ pranešė bendradarbiaujanti su biotechnologijų ir farmacijos įmonėmis bei tyrimų centrais, tarp jų – „Amgen“, „Moderna“, „Allen Institute“ ir „Thermo Fisher Scientific“. Tikslas – taikyti GPT-Rosalind darbo eigose, kurios spartina tyrimus ir atradimus.

    „GPT-Rosalind yra svarbus žingsnis, padedantis mokslinėms komandoms pasitelkti pažangų dirbtinį intelektą samprotaujant apie sudėtingus biologinius įrodymus, duomenis ir darbo eigas“, – teigė „Moderna“ generalinis direktorius Stéphane’as Bancelis.

    „„Moderna“ jau matome, kaip jis gali apibendrinti sudėtingus duomenis ir paversti šias įžvalgas eksperimentinėmis darbo eigomis, o tai potencialiai gali paspartinti mokslinių tyrimų ir plėtros tempą“, – pridūrė jis.

    Augantis statymas už DI varomą mokslą

    Balandžio 14 d. „OpenAI“ paskelbė apie partnerystę su Danijos farmacijos bendrove „Novo Nordisk“, kuria siekiama „padėti įmonei greičiau pasiūlyti pacientams naujas ir geresnes gydymo galimybes“.

    „Dirbtinis intelektas keičia pramonės šakas, o gyvybės moksluose jis gali padėti žmonėms gyventi geriau ir ilgiau“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    Bandomosios programos startuos mokslinių tyrimų ir plėtros, gamybos bei komercinėse veiklose. Siekiama, kad iki metų pabaigos sprendimai būtų pilnai integruoti.

  • Naftos srautas į Vengriją vėl pajudės? „MOL“ prabilo apie „Družbos“ vamzdyno startą

    Naftos srautas į Vengriją vėl pajudės? „MOL“ prabilo apie „Družbos“ vamzdyno startą

    Vengrijos išrinktasis ministras pirmininkas Péter Magyar penktadienį pareiškė, kad rusiškos naftos tiekimas į Vengriją „Družbos“ naftotiekiu gali būti atnaujintas jau kitą savaitę.

    Pasak jo, Vengrijos naftos ir dujų koncernas „MOL“ informavo, jog, remiantis partnerių pateikta informacija, tikimasi, kad „Družbos“ naftotiekis vėl pradės veikti artimiausiomis dienomis.

    „Družbos“ naftotiekis, kuriuo rusiška nafta per Ukrainos teritoriją pasiekia Vengriją ir Slovakiją, pastaruoju metu tapo įtampos šaltiniu tarp Budapešto ir Kyjivo. Tiekimas buvo sustabdytas po to, kai sausio pabaigoje naftotiekis buvo apgadintas per Rusijos dronų smūgį.

    Vengrija, neturinti priėjimo prie jūros, itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Po tiekimo sustabdymo kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pasinaudojo veto teise ir blokavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai.

    Dėl šio finansinio mechanizmo 27 Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė dar gruodį, tačiau vasario viduryje V. Orbánas sustabdė teisinę procedūrą, siejamą su ginču dėl „Družbos“ naftotiekio, ir savo nesėkmingoje perrinkimo kampanijoje pagrindiniu oponentu pavertė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskyy.

    Įtemptos derybos su ES

    Tuo pat metu ES pareigūnai penktadienį Budapešte susitinka su P. Magyar komandos atstovais. Tarp aptariamų klausimų – maždaug 17 mlrd. eurų paramos Vengrijai atlaisvinimas. Šios lėšos buvo įšaldytos V. Orbáno valdymo laikotarpiu.

    P. Magyar pareigas perims gegužę, tačiau ES siekia paspartinti dialogą ir kuo greičiau atnaujinti bendradarbiavimą su būsima Vengrijos vyriausybe. Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho Briuselyje ketvirtadienį teigė, kad preliminarios derybos prieš oficialų valdžios pasikeitimą padėtų išvengti laiko švaistymo.

    „Laikrodis tiksi daugeliu klausimų“, – sakė P. Pinho, pabrėždama, kad ankstyvos konsultacijos reikalingos tam, jog naujai vyriausybei pradėjus darbą sprendimai galėtų būti priimami nedelsiant.

    ES buvo įšaldžiusi milijardus eurų Vengrijai dėl susirūpinimo korupcija ir demokratijos silpnėjimu per 16 metų trukusį V. Orbáno valdymą. Vis dėlto tiek Briuselis, tiek būsimi Vengrijos lyderiai dabar akcentuoja, kad lėšas būtina kuo greičiau atlaisvinti – tai suteiktų reikalingą impulsą silpstančiai Vengrijos ekonomikai.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį socialiniame tinkle „X“ rašė, kad Vengrijai reikia skubių veiksmų, jog būtų „atkurta, perorientuota ir reformuota“ politika, leidžianti panaikinti finansavimo blokavimą.

    Pasak jos, būtina atkurti teisės viršenybę, vėl suderinti politiką su bendromis Europos vertybėmis ir įgyvendinti reformas, kurios atvertų galimybes pasinaudoti europinėmis investicijomis. Pati U. von der Leyen per rinkimų kampaniją taip pat buvo dažnai kritikuojama V. Orbáno.

    P. Magyar, kurio partija „Tisza“ parlamente iškovojo superdaugumą ir tai leidžia greitai įgyvendinti gilesnes reformas, yra sakęs, kad jo vyriausybė prioritetą teiks teismų nepriklausomumui, akademinei ir žiniasklaidos laisvei bei kovai su korupcija. Šios sritys, pasak jo, yra esminės norint atnaujinti ES finansavimą.

    Po triuškinamos pergalės balandžio 12 dieną surengtoje pirmoje spaudos konferencijoje P. Magyar teigė, kad Vengrija yra „labai sudėtingoje finansinėje situacijoje“, o naujosios vyriausybės užduotis – „susigrąžinti Vengrijai priklausančius pinigus“.

    Įšaldytos lėšos skirstomos į dvi dalis: 10 mlrd. eurų COVID-19 ekonomikos gaivinimo fondo pinigų ir 6,3 mlrd. eurų sanglaudos lėšų, skirtų silpnesniems ES regionams ir ekonomikai stiprinti.

    Briuselis ir Budapeštas siekia pirmiausia atlaisvinti būtent COVID-19 ekonomikos gaivinimo lėšas, nes jų panaudojimo terminas baigiasi rugpjūtį.

    Vengrija, būdama viena didžiausių ES paramos gavėjų, ilgą laiką sulaukdavo kritikos dėl nutolimo nuo demokratinių standartų. Europos Komisija daugiau nei dešimtmetį kaltino V. Orbáną silpninant demokratines institucijas, perimant žiniasklaidos kontrolę ir pažeidžiant mažumų teises.

    V. Orbánas šiuos kaltinimus atmetė ir teigė, kad tai yra kišimasis į Vengrijos suverenitetą.

  • White House vs the pope: What is behind the clash and Catholic just war doctrine?

    White House vs the pope: What is behind the clash and Catholic just war doctrine?

    By Aleksandar Brezar
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Theologians Euronews spoke to believe that the escalating war of words between Washington and the Holy See has raised important questions over Catholic and Christian moral thought.

    When US Vice President JD Vance converted to Catholicism in 2019, he chose Saint Augustine as his patron.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    On Tuesday, speaking at a Turning Point USA event, Vance invoked the tradition of the fifth-century theologian and one of the most important Church fathers to push back against Pope Leo XIV’s criticism of the war in Iran.

    The White House number two warned the pontiff to “be careful when he talks about matters of theology,” citing “more than a 1,000-year tradition of just war theory” in his defence.

    Meanwhile, the supreme pontiff of the Catholic Church was in the Algerian port city of Annaba, paying homage at the basilica not far from where St Augustine died and was initially interred.

    Hippo Regius, as it was known in the bishop’s time, is where St Augustine wrote most of what became the intellectual basis of the just war principles Vance was claiming to defend. Pope Leo XIV is the first pontiff to hail from the Augustinian order.

    Whether Vance knew what the Holy Father’s itinerary was that day, his office did not say.

    Vice President JD Vance shakes hands with Turning Point USA spokesperson Andrew Kolvet during a Turning Point USA event in Athens, GA, 14 April 2026

    Vice President JD Vance shakes hands with Turning Point USA spokesperson Andrew Kolvet during a Turning Point USA event in Athens, GA, 14 April 2026
    AP Photo

    Vance was not the first member of the administration to weigh in.

    Days earlier, US President Donald Trump had posted on Truth Social and later reiterated to the press that Pope Leo XIV was “weak on crime” and “terrible for foreign policy,” suggesting the pontiff believed Tehran should be allowed to develop nuclear weapons.

    The pope never made any comments regarding the Islamic Republic’s right to nukes.

    The post came after the pope had called Trump’s threat to destroy Iran’s “whole civilisation” “truly unacceptable”.

    Pope Leo XIV responded the following morning on board the papal plane to Algiers. “I’m not afraid of the Trump administration or of speaking out loudly about the message of the Gospel,” he said.

    “I will continue to speak out loudly against war, looking to promote peace, promoting dialogue and multilateral relationships among the states to look for just solutions to problems.”

    What the doctrine says

    Just war theory, rooted in St Augustine and further elaborated on by Thomas Aquinas in his Summa Theologiae, sets out strict conditions for the moral use of military force.

    The threat must be lasting, grave and certain, and success must be realistically achievable. Most importantly, all other means of resolution must be genuinely exhausted, and the harm caused must not exceed the harm it seeks to prevent.

    Put simply, the purpose of this set of rules is to prevent those engaged in war from being the final judges of their own righteousness.

    “The just war doctrine doesn’t merely ask whether your cause feels just,” Joseph Capizzi, Dean of the School of Theology and Religious Studies at the Catholic University of America, told Euronews. “As we all know, everybody thinks their situation is just.”

    “It understands that most people think of their causes as just. But it is a means by which you can distinguish legitimately just causes of war from illegitimate causes of war.”

    FILE: Pontificial Swiss Guards enter the St Damasus Courtyard at the Vatican ahead of the arrival of French President Emmanuel Macron, 10 April 2026

    FILE: Pontificial Swiss Guards enter the St Damasus Courtyard at the Vatican ahead of the arrival of French President Emmanuel Macron, 10 April 2026
    AP Photo

    The doctrine has also shifted in how it is applied. For most of its history, it was used by priests to authorise their rulers’ wars. Spurred on by world wars and the discovery of nuclear weapons, the modern papacy has used it in the other direction.

    “Before, just war doctrine was used often by national clergy to give permission to their emperor or their king to go to war,” Massimo Faggioli, professor of ecclesiology at Trinity College Dublin told Euronews.

    “Right now, it is used mostly — I would say almost always — to say ‘well, no, this military intervention doesn’t meet those criteria.’”

    Writing as the Roman Empire crumbled, St Augustine had already posed the question of what is righteous in one of the most well-known open checks on power in Catholic moral thought.

    “Justice removed,” he asked in The City of God, “what are kingdoms but great bands of robbers?”

    Vance has cited The City of God as “the best criticism of our modern age” he has ever read, deeply affecting his religious outlook and thoughts on domestic and foreign policy.

    Vatican’s track record

    The administration’s framing of Pope Leo XIV as a pacifist who simply does not understand that force is sometimes necessary contradicts the pontiff’s and the Church’s track record, experts say.

    Before his election just last year, the pontiff was a registered Republican voter. While he has criticised the Iran war, the Holy Father has shown support for Ukraine’s right to self-defence.

    In recent decades, past popes also carefully deliberated the context before commenting on any given conflict.

    The Holy See quietly regarded the post-September 11 intervention in Afghanistan as meeting just war criteria, as the US went after Taliban extremists and Al-Qaeda’s Osama bin Laden.

    Yet Pope John Paul II opposed both the 1991 Gulf War and 2003 invasion of Iraq not as a pacifist, but on the grounds that last resort had not been demonstrated. Pope Leo XIV’s position on Iran is in line with his predecessors, according to theologians.

    FILE: Charlie Company Task Force 1-64 of the 3rd Infantry Division rolls into a major park in downtown Baghdad, 7 April 2003

    FILE: Charlie Company Task Force 1-64 of the 3rd Infantry Division rolls into a major park in downtown Baghdad, 7 April 2003
    Brant Sanderlin/ 2003 Atlanta Journal-Constit

    “To accuse the pope of being a pacifist is really absurd,” Faggioli said. “Vance and Trump are accusing the pope of thinking about war like a European Catholic. But that’s not true.”

    “He is using just war doctrine — and the American cardinals who have spoken against the war in Iran, they have used just war doctrine in ways that Europeans would not. So this is, in some sense, an intra-American debate.”

    There is also the matter of what Vance actually said — not just about just war, but about the pope’s remit, after he suggested Pope Leo XIV should confine himself to morality and stay out of foreign policy, Faggioli explained.

    “Vance is one of those typical Catholics who thinks that morality is only sexual morality,” Faggioli said. “When he said the pope should stick only to morality, he meant sexual morality — as if war were not a matter of morality. Of course it is.”

    Thousand-year tradition and its tenets

    The US bishops and other Catholic Church clergy indeed did not stay quiet. On Wednesday, Chairman of the USCCB Committee on Doctrine Bishop James Massa issued a statement in support of the Holy Father’s position, but also the Catholic Church as a whole.

    “A constant tenet of that thousand-year tradition is a nation can only legitimately take up the sword ‘in self-defence, once all peace efforts have failed,’” Massa, auxiliary bishop of Brooklyn, wrote.

    “When Pope Leo XIV speaks as supreme pastor of the universal Church, he is not merely offering opinions on theology. He is preaching the Gospel and exercising his ministry as the Vicar of Christ.”

    A woman holds a rosary as she attends a vigil for peace led by Pope Leo XIV inside St Peter's Basilica at the Vatican, 11 April 2026

    A woman holds a rosary as she attends a vigil for peace led by Pope Leo XIV inside St Peter’s Basilica at the Vatican, 11 April 2026
    Gregorio Borgia/Copyright 2026 The AP. All rights reserved

    Unlike in other public exchanges in recent times with those opposing Washington’s view, the Trump administration has struggled to find the usual levers, experts say. “It’s very hard for them to use the usual tactics to delegitimise the pope, because he is American,” Faggioli said.

    “They can’t call him a communist, they can’t call him a radical leftist — his record as a theologian doesn’t support that.”

    Euronews contacted several Catholic institutions and theologians for perspectives to further outline the Trump administration’s application of just war doctrine, but none agreed to speak on the record.

    ‘A consistent lesson of our faith’

    On Thursday, from a peace meeting in Cameroon — a country not without its own existing tensions — the pope said, “Woe to those who manipulate religion and the very name of God for their own military, economic, and political gain, dragging that which is sacred into darkness and filth.”

    The post on X from his official Pontifex account drew nearly 10 million views in English alone by Friday evening.

    Capizzi urged against reading every papal statement as aimed at Washington, however. “You’re in Cameroon, on a continent marked by severe religious conflict; that comment has a much broader application.”

    Still, according to Capizzi, the Holy Father’s words are meant for all of the faithful.

    “Any believer who appeals to God — as though God is on their side — ought to do so with great fear and trembling,” he said. “That is a consistent lesson of our faith: that a believer is the person who has a healthy fear of God and of God’s judgment of his or her actions. And that includes the way he or she speaks about God.”

    Pope Leo XIV with the Archbishop Andrew Nkea Fuanya frees a white dove at Saint Joseph's Cathedral in Bamenda, Cameroon, 16 April 2026

    Pope Leo XIV with the Archbishop Andrew Nkea Fuanya frees a white dove at Saint Joseph’s Cathedral in Bamenda, Cameroon, 16 April 2026
    AP Photo

    The same day at the Pentagon, US Secretary of Defence Pete Hegseth led a worship service and read what he described as a prayer recited by Combat Search and Rescue crews during the Iran operation.

    He introduced it as “CSAR 25:17,” meant to reflect Ezekiel 25:17. What followed was nearly verbatim the monologue delivered by Samuel L Jackson’s hitman in Quentin Tarantino’s Pulp Fiction, in the scene immediately before his character Jules Winnfield commits a murder.

    The actual Ezekiel 25:17 is considerably shorter and less specific. Tarantino’s version was itself adapted from a 1973 Japanese martial arts film.

    ‘Nothing against the pope’

    Trump won around 55% of US Catholic votes in 2024. A poll conducted in late March, jointly by Republican pollster Shaw & Co Research and Democratic pollster Beacon Research, found his approval among Catholics had fallen to 48%, with 52% disapproving.

    A Fox News poll found US Catholics opposed to military action in Iran by 10 points and against Trump’s conduct toward Iran by 20. A separate NBC survey found US registered voters now view the pope more favourably than the president by a net margin of 46 points.

    US President Donald Trump arrives on Air Force One at Harry Reid International Airport in Las Vegas, 16 April 2026

    US President Donald Trump arrives on Air Force One at Harry Reid International Airport in Las Vegas, 16 April 2026
    AP Photo

    On Thursday, Trump told reporters he has “nothing against the pope” and is “all about the Gospel,” while continuing to state Pope Leo XIV was in favour of Tehran having nuclear weapons.

    Trump also said his preference remained with the pope’s brother Louis, who lives in Florida. “Louis is all MAGA. He gets it, and Leo (XIV) doesn’t,” Trump said.

    “If I wasn’t in the White House, Leo wouldn’t be in the Vatican,” he reiterated.

    The night before, police had surrounded the New Lenox home of a different brother of the pope, John Prevost, following a bomb threat. K9 explosive-detection units found nothing. The investigation remains ongoing.

    The greater picture

    For Faggioli, the dispute is a symptom of something that has been building for years: not a domestic row about one war, but a contest over what Christianity means and who speaks for it.

    “America always had a religious understanding of itself as a nation, but presidents were very cautious about not looking like messianic figures — at least in life,” Faggioli said.

    “Trump has exploited the creation of a vacuum of secularisation in America, and he has filled that vacuum with a certain degree of messianism — and some American Christians are happy about that.”

    “Trumpism is a form of political messianism. He sees himself — and many people see in him — someone with a divine mission: a political Messiah who will deliver salvation to America, to Americans, to Christianity. And he is serious when he posts those things.”

    FILE: US President Donald Trump and other dignitaries attend the funeral of Pope Francis in St Peter's Square at the Vatican, 26 April 2025

    FILE: US President Donald Trump and other dignitaries attend the funeral of Pope Francis in St Peter’s Square at the Vatican, 26 April 2025
    AP Photo

    Capizzi, for his part, was more of the belief that the US president would eventually mend bridges with the Holy See. “I actually consider this a hopeful sign — that it’s touching and impacting President Trump, despite what he’s saying and what he’s posted.”

    “This conversation has shown that the Church retains her moral authority,” he said.

    “This is a teaching moment. Catholics and others are getting to see that these doctrines are over a thousand years old, that we have thought about these questions for a very long time, and there is a moral gravity behind these claims.”

    As for the pope, John Prevost said something crucial about his brother before any of this began. “I don’t think he’ll stay quiet for too long if he has something to say,” he told the New York Times last year. “He won’t just sit back.”

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Algeria hit by two suicide attacks during Pope Leo XIV’s visit, sources say


    Trump refuses to apologise after clash with Pope Leo XIV over Iran war


    First cruise ship transits the Strait of Hormuz since Iran war began

  • Vilniuje prasidėjo sprogstamųjų siuntų byla: penki įtariamieji siejami su Rusijos GRU

    Vilniuje prasidėjo sprogstamųjų siuntų byla: penki įtariamieji siejami su Rusijos GRU

    Vilniaus teismas penktadienį pradėjo nagrinėti bylą dėl, kaip įtariama, su Rusija siejamos diversijos: iš Lietuvos per siuntų pristatymo tinklus į kelias Vakarų valstybes buvo išsiųsti sprogstamieji įtaisai.

    Penki asmenys kaltinami bendradarbiavę su Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU ir rengę bei siuntę savaime užsiliepsnojančius paketus per „DHL“ ir „DPD“. Prokurorų teigimu, 2024 metais tokie siuntiniai sprogo Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

    „Teismo posėdžių metu gali būti atskleisti duomenys apie nustatytus ir ieškomus asmenis“, – teisme, remiantis BNS, sakė prokuroras Šarūnas Astrauskas.

    Pasak jo, teisėsauga toliau ieško ir kitų, galimai su šia grupe susijusių asmenų.

    Prokuratūra nurodo, kad 2024 metų liepą Lietuvos pilietis su bendrininkais pasinaudojo „DHL“ ir „DPD“ pristatymo bei transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus išsiuntė keturias siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais–degiaisiais įtaisais.

    Vieną iš siuntinių pareigūnai sulaikė – dėl gedimo jis nesprogo.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad du bandomieji siuntiniai buvo išsiųsti į Jungtines Valstijas ir Kanadą, o dar du, skirti toms pačioms šalims, buvo rasti Amsterdame.

    Dėl šios bylos buvo sudaryta bendra tyrimo grupė „Eurojust“ platformoje. Joje dirba Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės pareigūnai, o pagalbą teikia Estija, Latvija, Jungtinės Valstijos, Kanada ir „Europol“.

    Remiantis tyrimo duomenimis, Rusijos žvalgybos tarnybų interesais galėjo veikti 22 asmenys. „Eurojust“ teigia, kad įtariamieji buvo verbuojami per internetines susirašinėjimo platformas, o užduotys tarp jų buvo paskirstytos.

    Tyrėjų vertinimu, dauguma užverbuotų žmonių galėjo būti iš mažesnes pajamas gaunančių gyventojų Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje.

    Lenkijoje dėl šios diversijos bylos jau teisiami penki įtariamieji, o dar penkiems asmenims yra išduoti tarptautiniai arešto orderiai.

    Tarptautinio kovos su terorizmu centro ataskaitoje teigiama, kad Lenkija yra dažniausiai taikiniu tampanti šalis Rusijos diversijų kampanijose Europoje. Lietuva ir Vokietija, anot ataskaitos, pasidalijo trečią vietą.

    Papildomi šaltiniai: AFP.

  • Po 47 dienų įtampos – pirmasis kruizinis laivas kirto Hormūzo sąsiaurį: kas pasikeitė

    Po 47 dienų įtampos – pirmasis kruizinis laivas kirto Hormūzo sąsiaurį: kas pasikeitė

    Laivų sekimo platforma „MarineTraffic“ pranešė, kad po Maltos vėliava plaukiantis keleivinis laivas, kaip teigiama, be keleivių ir pakeliui į Omaną, penktadienį išplaukė iš Dubajaus. Laivas uoste buvo prastovėjęs 47 dienas.

    Skelbiama, kad laivas „Celestyal Discovery“ į Omaną turėtų atvykti šeštadienį.

    Prieš kelias valandas Iranas ir JAV paskelbė, jog strateginis vandens kelias, kuris nuo karo pradžios faktiškai buvo uždarytas, paliaubų laikotarpiu vėl bus visiškai atvertas komerciniam laivybos eismui.

    Žurnalistai toliau renka informaciją ir, paaiškėjus daugiau detalių, šią žinią papildys.

  • ES atkirta kalboms apie aviacijos kuro krizę: sako, tikroji situacija visai kita

    ES atkirta kalboms apie aviacijos kuro krizę: sako, tikroji situacija visai kita

    Europos Sąjungoje nėra požymių, kad aviacijos kuro trūkumas masiškai verstų atšaukti skrydžius, penktadienį pareiškė už transportą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolos Tzitzikostas. Jis kalbėjo likus kelioms valandoms iki Irano sprendimo nutraukti Hormūzo sąsiaurio blokadą.

    Pastaruoju metu Europoje aviacijos kuro kainos, prasidėjus JAV ir Izraelio karui prieš Iraną vasario 28 d., išaugo daugiau nei dvigubai. Teheranas atsakė blokuodamas didžiąją dalį laivybos per sąsiaurį, per kurį į pasaulį patenka apie penktadalis viso importuojamo žalios naftos kiekio.

    Aviacijos sektorius įspėjo apie artėjantį žibalo tiekimo susitraukimą, o Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol ketvirtadienį naujienų agentūrai „AP“ sakė, kad Europa esą turi „gal šešias savaites ar panašiai“ likusio aviacijos kuro.

    Vis dėlto Europos Sąjunga su tokia interpretacija nesutinka. A. Tzitzikostas, kalbėdamas spaudos konferencijoje Nikosijoje, pabrėžė, kad viešojoje erdvėje pasirodę teiginiai esą Europa netrukus gali likti be aviacijos kuro, nėra tikslūs.

    „Buvo keletas pranešimų per pastarąsias dvi dienas, teigiančių, kad Europa gali būti arti to, jog pritrūks aviacijos kuro. Tai nėra tikslus situacijos atspindys“, – sakė A. Tzitzikostas.

    Kai kurios Europos oro linijos, tarp jų „Lufthansa“, „KLM“ ir „SAS“, sumažino skrydžių apimtis, o bilietų kainos kyla dėl brangstančio kuro. Pasak eurokomisaro, dalis skrydžių buvo atšaukta todėl, kad jie ir taip buvo nuostolingi.

    Nors penktadienį Iranas paskelbė atnaujinantis įprastą laivybą iš Persijos įlankos, Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walsh anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad normalizuoti kuro atsargas gali prireikti kelių mėnesių.

    F. Birol savo komentarus grindė naujausia Tarptautinės energetikos agentūros naftos rinkos ataskaita, kurioje vertinamos aviacijos kuro tiekimo rizikos ES valstybėse narėse. Didžiausią pažeidžiamumą tarp didžiųjų ES šalių ataskaita priskyrė Prancūzijai ir Vokietijai.

    „Jeigu mums nepavyks atverti Hormūzo sąsiaurio, galiu pasakyti, kad netrukus išgirsime žinias, jog kai kurie skrydžiai iš miesto A į miestą B gali būti atšaukti dėl aviacijos kuro trūkumo“, – įspėjo F. Birol.

    Europos Komisijos atstovė transporto klausimais Anna-Kaisa Itkonen penktadienį teigė, kad jei kuro srautai iš Persijos įlankos neatsinaujins, Briuselis rengsis galimiems koordinuotiems veiksmams aviacijos kuro srityje.

    Oro bendrovė „Lufthansa“ taip pat pranešė, kad iš eksploatuojamo parko išima 27 orlaivius, o „KLM“ planuoja atšaukti 80 skrydžių pirmyn ir atgal iš Amsterdamo Schiphol oro uosto.

    Tuo pat metu kai kuriuose oro uostuose stringa ir keleivių aptarnavimas: biometrinis procesas, turintis pakeisti pasų antspaudus, kai kur jau lemia ilgas eiles.

    Rinkoje įtampa išlieka: nors paskelbtos dviejų savaičių paliaubos, jos menkai sumažino baimes dėl tiekimo sutrikimų ir aukštesnių kainų. Artimųjų Rytų konfliktas vis dar kelia riziką, kad Europoje, ypač didžiuosiuose aviacijos mazguose, gali pritrūkti kuro, o dalis skrydžių dėl to būtų atšaukiama.

  • Europa skuba į Hormuzą: Macronas ir Starmeris telkia misiją, Trumpas rėžia likit atokiau

    Europa skuba į Hormuzą: Macronas ir Starmeris telkia misiją, Trumpas rėžia likit atokiau

    Daugiau nei 30 valstybių lyderių penktadienį vaizdo konferencijos metu aptarė tarptautinės misijos planus, kuria siekiama užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje.

    Paryžiuje Europos lyderiai pažadėjo sparčiai didinti daugiašales pastangas dėl Hormūzo sąsiaurio saugumo, Iranui pareiškus, kad jis ketina atverti šį gyvybiškai svarbų jūrų kelią laivybai. Tai daroma net ir tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tokios pagalbos nenori.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį kartu paskelbė, kad imsis lyderystės kuriant, kaip K. Starmeris pabrėžė, „gynybinę“ misiją. Jos tikslas – užtikrinti laivybos laisvę sąsiauryje, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų.

    „Sutarėme paspartinti karinį planavimą. Galiu patvirtinti, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė ves daugiašalę misiją, skirtą apsaugoti laisvą laivų judėjimą, kai tik tai leis sąlygos“, – sakė K. Starmeris, pridūręs, kad daugiau detalių bus pristatyta karinėje planavimo konferencijoje Londone kitą savaitę.

    Vis dėlto Jungtinės Valstijos, panašu, nėra nusiteikusios priimti tokią pagalbą. D. Trumpas, paskelbęs, kad Teheranas sutiko atverti Hormūzo sąsiaurį po to, kai Izraelis ir Libanas susitarė dėl 10 dienų paliaubų, penktadienį savo paskyroje „Truth Social“ NATO sąjungininkus pavadino „nenaudingais“ ir teigė, jog jų pagalbos nereikia.

    „Sulaukiau skambučio iš NATO, klausdami, ar mums reikėtų pagalbos. AŠ JIEMS PASAKIAU LIKTI ATOkIAU, nebent jie tiesiog nori prisikrauti savo laivus nafta“, – rašė jis.

    Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas ir kiti aukšto rango JAV pareigūnai viešai rodė nusivylimą sąjungininkais, kurie atsisakė paremti JAV ir Izraelio smūgius Iranui arba prisidėti užtikrinant laivybos laisvę tarptautiniuose vandenyse tuo metu, kai kovos dar vyko.

    Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra žadėjusios prisidėti prie sąsiaurio saugumo tik tuomet, kai bus pasiektos paliaubos tarp Vašingtono ir Teherano. Penktadienio susitikimas Europos lyderiams tapo proga pademonstruoti, kad Europa gali veiksmingai prisidėti prie taikos palaikymo ir pasaulinės prekybos srautų stabilumo.

    „Mūsų misija yra gynybinė ir prasidėtų po paliaubų. Matysime, kaip prisidėsime, tačiau nenorime nei rinkliavų, nei apribojimų“, – teigė K. Starmeris.

    Tačiau konkretūs galimos tarptautinės misijos kontūrai išlieka neaiškūs. Po penktadienio susitikimo Paryžiuje, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei dvi dešimtys valstybių lyderių, G. Meloni pasiūlė į regioną siųsti Italijos fregatas. Vokietija ketvirtadienį pranešė galinti prisidėti minų paieškos laivais.

    „Judame teisinga kryptimi, nors Hormūzo atvėrimas yra sąlyginis – jam reikalinga Irano institucijų koordinacija, o Jungtinės Valstijos yra pareiškusios, kad ketina išlaikyti tikslinę blokadą“, – sakė E. Macronas.

    „Naujausi pokyčiai teikia vilčių, tačiau turime juos vertinti atsargiai“, – pridūrė jis.

    Tuo pat metu Europoje nesutariama, ar į misiją turėtų būti įtrauktos Jungtinės Valstijos. Prancūzija pabrėžia, kad misijoje turėtų dalyvauti tik konflikte nedalyvaujančios šalys, o Vokietija linkusi matyti ir JAV kontingentą.

    Penktadienį šis nesutarimas išliko. F. Merzas teigė, kad JAV įtraukimas būtų „pageidautinas“, o E. Macronas laikėsi pozicijos, jog koalicija turėtų būti „neutrali ir atskirta nuo kariaujančiųjų“.

    „Artumas su Jungtinėmis Valstijomis dabartiniame kontekste nepatiko Vengrijos rinkėjams“, – teigė vienas vyresnysis Prancūzijos partijos „National Rally“ pareigūnas.

    Kol Europa dėlioja planus, D. Trumpo administracija laikosi pozicijos, kad JAV pajėgos sąsiaurio saugumą gali užtikrinti ir vienos.

  • Telšių rajone – naujas pirkimas: Biržuvėnų dvaro parkui ieško projektuotojų iki gegužės 9-osios

    Telšių rajone – naujas pirkimas: Biržuvėnų dvaro parkui ieško projektuotojų iki gegužės 9-osios

    Telšių rajono savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą, susijusį su bendru regioniniu maršrutu „Gamtos peizažai“.

    Pirkimo pavadinimas – Bendrame regioniniame maršrute „Gamtos peizažai“ Biržuvėnų dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui Telšių rajono savivaldybėje: projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos.

    Pirkimo numeris: 7411049.

    Pasiūlymų arba prašymų dalyvauti priėmimo terminas – 2026-05-09, 09:00 vietos laiku.

    Tiekėjai, norintys nepraleisti Telšių rajono savivaldybės vykdomų pirkimų, kviečiami el. paštu atsiųsti savo kontaktus. Apie kiekvieną naują pirkimą savivaldybė informuos elektroniniu laišku.