CP v2

Blog

  • Šveicarijoje hitu tapusi šieno sriuba glumina turistus: ragaujantieji ją lygina su ribos peržengimu

    Šveicarijos Alpių regionuose vis dažniau aptarinėjamas patiekalas, kuris daliai svečių skamba kaip pokštas, tačiau vietiniams yra seniai pažįstamas skonis. Tai šieno sriuba, vokiškai vadinama „Heusuppe“, kuri ypač siejama su kalnų virtuve ir sezoniniais, vietoje surenkamais augalais.

    Nors pavadinimas gali atgrasyti, kalbama ne apie atsitiktinai surinktą šieną iš tvarto. Šiai sriubai naudojamas kvapnus kalnų šienas arba vadinamosios šieno gėlės, kuriose gausu džiovintų pievų žolelių aromato. Svarbiausia, kad šienas po plikymo kruopščiai perkošiamas, todėl lėkštėje nelieka jokių stiebelių.

    Šis patiekalas kelia emocijas pirmiausia dėl asociacijų su gyvulių pašaru, o ne dėl tikrojo skonio. Dėl to šieno sriuba neretai patenka į keisčiausių Europos patiekalų sąrašus, kur vertinimai dažnai atspindi ne receptūrą, o išankstinį nusistatymą.

    Gerai paruošta „Heusuppe“ paprastai būna švelni, kremiška ir lengvai žolelių aromato. Šieno užpilas dažniausiai derinamas su sviestu, svogūnais ar šalotais, bulvėmis, grietinėle, o prieskoniai parenkami taip, kad išryškintų pievų natą, o ne ją užgožtų.

    Įvairiuose regionuose receptai skiriasi, todėl vienur sriuba gali būti rūgštelėjusi nuo baltojo vyno, kitur sodresnė dėl tirštinimo. Kai kur naudojamas vietinis aromatingas vynas, o pateikimas primena restorano degustacinį užkandį, patiekiamą nedidele porcija su žolelėmis ar valgomais žiedais.

    Gaminimo principas paprastas: šieno nereikia ilgai virti kaip daržovių. Jį dažniausiai užtenka užplikyti karštu vandeniu, palaikyti uždengus ir itin atidžiai perkošti, kad skystis liktų skaidrus ir švaraus aromato. Tik tada jis tampa pagrindu tolesniam virimui su daržovėmis ir pieno produktais.

    Maisto saugos požiūriu svarbiausia naudoti tik maistui tinkamą, švariai džiovintą žaliavą, skirtą gastronomijai, o ne bet kokį pašarinį šieną. Šiuolaikinėje virtuvėje panašūs žolelių užpilai ir infuzijos tampa ryškia tendencija, nes leidžia išgauti aromatą neapkraunant patiekalo sunkiais priedais.

    Šveicarijoje šieno sriuba dažniausiai siūloma kaip nedidelė įžanga prieš pagrindinius patiekalus, o ne kaip didelė kasdienė porcija. Ragaujantys sako, kad didžiausia kliūtis yra psichologinė, nes skonis labiau primena švelnų žolelių kremą nei tai, ką sufleruoja pavadinimas.

  • Mazurijos gudrybė išgelbėjo marinuotus grybus: be gleivių ir drumstumo, o skonis – kaip miško

    Marinuojant grybus dažnas nusivilia, kai stiklainyje atsiranda gleivėta plėvelė ar sudrumstėja užpilas. Tai ne visada reiškia, kad grybai sugedo, tačiau dažniausiai rodo per didelę drėgmę, per ilgą virimą arba netinkamas laikymo sąlygas. Norint išvengti šio efekto, svarbiausia suvaldyti vandenį ir temperatūrą dar prieš grybus dedant į stiklainius.

    Patikimiausias principas paprastas: grybų negalima mirkyti. Juos reikia tik greitai perplauti, kruopščiai nuvalyti ir trumpai apvirti, kad sutvirtėtų ir būtų saugesni tolesniam paruošimui. Po to būtina juos ypač gerai nusausinti, nes būtent likusi drėgmė dažniausiai ir sukelia gleivėtumą bei drumstumą.

    Apvirtus grybus verta palikti kelioms minutėms garuoti ant švaraus sieto ar audinio, kad paviršius taptų sausas. Tik tada jie keliauja į švarius, išplautus ir iškaitintus stiklainius. Tvarka virtuvėje čia svarbi ne mažiau nei receptas, nes net menkas nešvarumas ar per šiltas produktas gali sutrumpinti galiojimą.

    Mažiau patyrę virtuvėje kartais laikosi klaidingos taisyklės, kad kuo ilgiau virsi, tuo geriau. Iš tiesų per ilgas virimas ar per aukšta temperatūra gali suardyti grybų struktūrą, o į užpilą išsiskyrę baltymai ir kitos medžiagos dažniau sukelia užpilo drumstumą. Todėl trumpas apvirimas ir geras nusausinimas yra viena svarbiausių prevencinių priemonių.

    Dar vienas svarbus niuansas susijęs su rūšimis: kai kurie grybai natūraliai turi slidesnį paviršių. Jei marinuojami sviestabaravykiai, nuo kepurėlių rekomenduojama nuimti odelę, nes ji dažnai prisideda prie gleivėtos tekstūros ir gali greičiau drumstinti užpilą. Marinuojant rinkitės tik tvirtus, šviežius, nepažeistus ir patikimai atpažintus grybus.

    Saugumo požiūriu marinuoti grybai nėra tas produktas, kuriam tinka improvizacijos. Jei ruošinį planuojate laikyti ilgiau, reikia vadovautis patikimomis konservavimo proporcijomis ir aiškia pasterizavimo schema, nes netinkamai paruošti grybų konservai gali kelti rimtą riziką sveikatai. Jei nesate tikri dėl recepto ar proceso, tokį užkandį saugiau laikyti šaldytuve ir suvartoti per trumpesnį laiką.

    „Geriausias būdas išvengti gleivių stiklainyje yra ne stebuklingas prieskonis, o sausi grybai prieš užpilant marinatą“, – sako maisto saugos specialistai.

    Paruoštus marinuotus grybus patogu patiekti prie mėsos, sumuštinių ar šaltų užkandžių. Tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: rinkti ir vartoti tik tuos grybus, kuriuos neabejotinai pažįstate, o kilus abejonių pasikonsultuoti su specialistais. Grybai mažiems vaikams paprastai nerekomenduojami, o įtarus apsinuodijimą būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos.

  • Šie naminiai saldainiai iš kondensuoto pieno pavergė šeimą: kiti skanėstai neberūpi

    Naminiai karameliniai saldainiai iš saldinto kondensuoto pieno daugeliui primena vaikystę, tačiau juos pasigaminti namuose galima be konditerinės patirties. Svarbiausia šiame recepte yra kantrybė: masę reikia virti lėtai, nuolat maišant, kad ji neprisviltų ir tolygiai sutirštėtų.

    Kondensuotas pienas suteikia sodrų, pienišką skonį, o sviestas padeda išgauti minkštesnę, burnoje tirpstančią tekstūrą. Tinkamai paruošti saldainiai būna standūs, bet ne kieti kaip ledinukai, o jų paviršius dažnai įgauna būdingą, lengvai matinę išvaizdą.

    Geriausiai pavyksta naudojant saldintą kondensuotą pieną skardinėje, o ne nesaldintą sutirštintą pieną. Praktikoje tai svarbu, nes cukraus kiekis lemia, kaip masė karamelizuosis ir ar sustingusi išlaikys elastingumą, o ne subyrės ar liks perninkšta.

    Virtuvės termometras čia tampa patikimiausiu pagalbininku: dažniausiai siekiama, kad masė pasiektų apie 118–120 laipsnių. Neturint termometro, naudojamas vadinamasis lašo testas, kai į šaltą vandenį įlašinta masė turi suformuoti minkštą, plastišką rutuliuką.

    Kai masė išverdama, svarbus momentas yra jos atvėsinimas ir intensyvus maišymas. Būtent tuomet cukrus pradeda kontroliuojamai kristalizuotis, masė šviesėja, tirštėja ir įgauna lengvai grūdėtą, klasikiniams saldainiams būdingą struktūrą.

    Prieš verdant verta pasiruošti formą, pavyzdžiui, apie 20 x 20 centimetrų dydžio, ir iškloti ją kepimo popieriumi. Verdant būtina ypač kruopščiai išmaišyti dugną, nes karamelinė masė greitai prisvyla, o prisvilęs poskonis sugadina visą partiją.

    Pastaruoju metu naminiai saldumynai vėl tampa populiarūs dėl paprastos sudėties ir galimybės valdyti saldumą. Tokius saldainius galima pritaikyti pagal skonį, pavyzdžiui, įmaišyti smulkintų riešutų, įberti žiupsnelį jūros druskos ar pagardinti natūralia vanile.

    Supjaustytus gabalėlius patogiausia laikyti sandariame inde, sluoksnius atskiriant kepimo popieriumi, kad nesuliptų. Nors jie ypač tinka prie kavos ar arbatos, svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: sėkmę lemia ramus virimas, tinkama temperatūra ir nuoseklus maišymas.

  • Stipresnis už espresso: šis kavos kokteilis su bananu ir riešutais padeda išjudėti ryte

    Ne visi rytą pradeda su džiaugsmu gurkšnodami juodą kavą: daliai žmonių ji per karti, o dar dažniau energijos reikia čia ir dabar. Tuomet į puodelį neretai keliauja grietinėlė ar keli šaukšteliai cukraus, tačiau toks pasirinkimas gali baigtis staigiu energijos kritimu netrukus po pusryčių.

    Alternatyva gali būti maistingas kokteilis kavos pagrindu, kuris sujungia kofeino poveikį ir ilgesnį sotumo jausmą. Jį paprasta pasigaminti namuose, o sudėtį sudaro įprasti produktai: stipri kava, bananas, riešutai, kakava ir prieskoniai.

    Kofeinas daugeliui padeda greičiau pajusti budrumą, tačiau vien kava ne visada suteikia ilgalaikės energijos. Kai prie jos pridedama angliavandenių ir riebalų šaltinių, pavyzdžiui, banano ir riešutų, gėrimas dažniau tampa ne tik stimuliuojantis, bet ir sotesnis.

    Kas suteikia sotumo ir energijos

    Bananas kokteiliui suteikia natūralaus saldumo ir tirštumo, todėl dažnai nebereikia papildomo cukraus. Riešutai praturtina gėrimą nesočiaisiais riebalais ir baltymais, o tai gali padėti ilgiau išlikti sočiam, ypač jei ryte nenorisi kieto maisto.

    Kakava ir cinamonas ne tik sustiprina aromatą, bet ir leidžia sumažinti poreikį saldinti gėrimą. Juodos kavos kartumas tokioje kompozicijoje tampa vos juntamu fonu, todėl kokteilis tinka ir tiems, kurie nemėgsta klasikinės juodos kavos skonio.

    Kaip pasigaminti namuose

    Pirmiausia pasiruoškite puodelį stiprios juodos kavos arba espresso ir leiskite jai šiek tiek pravėsti. Tuomet į trintuvo indą dėkite bananą, saują riešutų, 1–2 arbatinius šaukštelius kakavos, žiupsnį cinamono ir supilkite kavą.

    Jei norisi saldžiau, galima įdėti arbatinį šaukštelį medaus, tačiau dažnai pakanka ir banano saldumo. Viską sutrinkite iki vientisos masės ir gerkite iš karto, o karštomis dienomis kokteilį galima atšaldyti ir pasiimti su savimi termopuodelyje.

    Kada verta būti atsargiems

    Nors toks kokteilis gali būti patogus greitas pusryčių pakaitalas, jautresniems kofeinui žmonėms verta stebėti, kaip organizmas reaguoja į stiprią kavą. Taip pat svarbu prisiminti, kad riešutai yra kaloringi, todėl porcijos dydį verta derinti prie savo dienos mitybos ir aktyvumo.

    Jeigu turite sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies ritmu, kraujospūdžiu ar skrandžio jautrumu, kavos kiekį geriau mažinti arba rinktis silpnesnę versiją. Tokiu atveju kokteilį galima pritaikyti pagal poreikį, išlaikant jo esmę: daugiau maistinių medžiagų ir mažiau pridėtinio cukraus.

  • Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    Rusijoje kurta skaitmeninė kriminalistika Europoje: ką žinojo policija ir kaip reagavo Europos Komisija

    JAV teisingumo departamentas pateikė kaltinimus JAV registruotai skaitmeninės kriminalistikos bendrovei Oxygen Forensics, teigdamas, kad ji iš esmės buvo valdoma ir vystoma Rusijoje, o tai ilgą laiką buvo slepiama. Pagal tyrimo dokumentus, įmonės programinė įranga buvo kuriama Rusijoje ir, be darbo su Vakarų klientais, analogiški sprendimai esą buvo parduodami ir Rusijos saugumo struktūroms.

    Skaitmeninė kriminalistika – tai technologijos, leidžiančios iš telefonų ir kompiuterių ištraukti, atkurti ir analizuoti duomenis tyrimams. Tokie įrankiai teisėsaugai yra kritiškai svarbūs, tačiau kartu kelia ir didelę riziką, jei tiekėjas nėra patikimas: įranga ir atnaujinimai gali atverti kelią jautrių bylų duomenų nutekėjimui arba manipuliavimui įrodymais.

    Ryšiai su ES projektais ir institucijomis

    Dokumentai rodo, kad Oxygen Forensics buvo minima bent dviejuose Europos Sąjungos finansuotuose projektuose, skirtuose gerinti elektroninių įrodymų surinkimą ir apsikeitimą jais. Viename projekte įmonė buvo nurodyta tarp konsultuotų tiekėjų, o kitame kuriami sprendimai buvo testuojami taip, kad galėtų apdoroti duomenis, išgautus su Oxygen Forensics įrankiais.

    Europos Komisija pabrėžė, kad ši bendrovė nebuvo tų projektų konsorciumų narė ir todėl iš Komisijos tiesioginio finansavimo negavo. Vis dėlto pats technologijų įtraukimas į ES remiamų iniciatyvų ekosistemą reiškia platesnį pasitikėjimo ir tiekimo grandinės klausimą: kas ir kokiomis sąlygomis patenka į bendrus standartus, metodikas bei mokymus.

    Pirkimai ir akreditacijos Europoje

    Po darbo su ES aplinka bendrovės produktai buvo perkami ir sertifikuojami įvairiose Europos valstybėse, o jos sprendimai minimi viešuose pirkimų įrašuose. Žiniasklaidoje skelbta, kad programinę įrangą yra įsigijusios arba ją naudojo skirtingų šalių nacionalinės policijos bei prokuratūros, o kai kur ji pateko ir į rekomenduojamų ar leidžiamų naudoti priemonių sąrašus.

    JAV pareigūnų pateiktoje informacijoje akcentuojama, kad kaltinimai nereiškia automatinės išvados apie kenkėjišką kodą pačiame produkte. Tačiau tyrėjai nurodė, jog buvo konfiskuotos įmonės sąskaitos, domenai ir infrastruktūra, kuri, jų vertinimu, buvo naudojama tariamai neteisėtai veiklai vykdyti, slepiant tikruosius savininkus ir programinės įrangos kūrimo vietą.

    Kodėl tai pavojinga teisėsaugai?

    Teisėsaugos naudojami duomenų išgavimo įrankiai dažnai dirba su itin jautria informacija: bylose esančiais kontaktais, buvimo vietos duomenimis, žinutėmis, nuotraukomis, debesų kopijomis, taip pat su procesiniais metaduomenimis. Jei tiekimo grandinėje atsiranda nepatikimas dalyvis, rizika gali apimti tiek nutekėjimą, tiek galimą poveikį įrodymų vientisumui ir teismų procesams.

    Skaitmeninių teisių organizacijos atstovai viešai ragino institucijas sustabdyti tokių įrankių naudojimą ir atlikti išsamų auditą. Jų vertinimu, jei įrankiai, siejami su Rusijos saugumo struktūromis, buvo taikomi jautriems tyrimams, būtina skubiai patikrinti, ar nebuvo pažeistas duomenų saugumas, ir įvertinti, ar nereikia peržiūrėti pirkimų, sertifikavimo bei tiekėjų patikros taisyklių.

    Po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą Europos Sąjunga sugriežtino taisykles, susijusias su Rusijoje veikiančių subjektų dalyvavimu mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, tačiau praktikoje išlieka pilkosios zonos. Šis atvejis dar kartą parodo, kad vien formali registracijos šalis ar juridinis adresas ne visada atspindi realią kontrolę, o kritinių technologijų tiekėjams būtina taikyti nuolatinę rizikos stebėseną, nepriklausomus saugumo vertinimus ir skaidrią nuosavybės patikrą.

  • Prancūzų virtuvės testas namuose: omletas turi būti toks kreminis, lyg viduje būtų sūris

    Prancūziškas omletas dažnai laikomas vienu geriausių patiekalų įvertinti virėjo technikai: ingredientų mažai, todėl klaidų nepaslėpsi po gausiu įdaru ar padažais. Klasikinėje versijoje svarbiausia, kad kiaušiniai neišsausėtų, o paviršius liktų šviesus, be ryškios apskrudusios plutos.

    Šią techniką daugelį metų rodo ir garsus prancūzų virtuvės populiarintojas Jacques Pépin. Namų sąlygomis nereikia profesionalios įrangos, tačiau pravers susikaupimas: procesas trumpas, o konsistencija gali pasikeisti per kelias sekundes.

    Kas lemia kreminį vidų?

    Vienai porcijai paprastai pakanka 2–3 kiaušinių. Juos išplakite su žiupsneliu druskos taip, kad trynys ir baltymas susijungtų, bet masė netaptų pernelyg išpūsta, nes tai keičia tekstūrą.

    Dažnas mitas, kad kiaušinius būtina sušildyti iki kambario temperatūros. Praktikoje svarbiausia ne kiaušinių šiluma, o keptuvės karštis ir tai, kaip greitai suvaldote krešėjimą.

    Svarbiausia yra temperatūra

    Nedidelėje keptuvėje ištirpinkite sviestą: jis turi suputoti, bet nespėti paruduoti. Tada supilkite kiaušinius ir iš karto pradėkite energingai maišyti, kartu lengvai judindami keptuvę.

    Maišant verta naudoti silikoninę mentelę, kad nepažeistumėte nepridegančios dangos. Sutraukite besikrešėjančius gabalėlius į centrą, o skystą masę leiskite užpildyti tuščias vietas, kol apačia jau laikys formą, bet viršus dar išliks drėgnas.

    „Jei kiaušiniai vos įpylus pradeda garsiai spragsėti, o dugnas sustingsta akimirksniu, keptuvė per karšta, ją verta trumpam nukelti nuo ugnies“, – sako prancūzų virtuvės techniką populiarinantys šefai, akcentuojantys švelnią kaitrą.

    Keptuvės dydis ir priedai

    2–3 kiaušiniams patogiausia apie 20 centimetrų skersmens keptuvė: masė būna pakankamai stora, kad spėtumėte sukurti kreminę struktūrą. Per didelėje keptuvėje sluoksnis plonas, todėl omletas persikepa greičiau, nei spėjate jį suformuoti.

    Omletą galima sulankstyti į tris dalis arba susukti į pailgą formą, o patiekti reikia iškart, nes kiaušiniai dar kelias akimirkas kepa nuo likusios šilumos. Jei norite sotesnio varianto, sūrį berkite plonu sluoksniu tada, kai paviršius dar drėgnas.

    Įdarus, tokius kaip kumpis, grybai ar daržovės, geriau paruošti iš anksto, nes omletas kepa per trumpai, kad viduje spėtų iškepti žali ingredientai. Taip pat svarbu, kad įdaras būtų kuo sausesnis, nes skystis apsunkina sukimą ir gali suplėšyti gležną omleto struktūrą.

    Klasikinė prancūziška versija išsiskiria būtent švelnumu: stiprus parudinimas keičia ir aromatą, ir tekstūrą, todėl omletas praranda kremiškumą. Jei stebėsite sviestą, valdysite kaitrą ir nukelsite nuo ugnies laiku, vidus išliks minkštas, beveik kaip su paslėpta tirpstančio sūrio tekstūra.

  • Floridos generalinis prokuroras siekia teismo draudimo „OpenAI“ plėtrai: kokių ribojimų prašoma

    Floridos generalinis prokuroras Jamesas Uthmeieris kreipėsi į teismą prašydamas laikinai apriboti bendrovės „OpenAI“ dirbtinio intelekto kūrimą, kol vyksta teisinis ginčas. Pareigūnas argumentuoja, kad spartus DI modelių vystymas ir pastarojo meto incidentai verčia skubiau įtvirtinti papildomas saugumo užtvaras.

    Prašyme teismui akcentuojama, kad naujai paviešinti kibernetinio saugumo pažeidimai JAV ir Australijos valstybinių institucijų sistemose, taip pat viešojoje erdvėje aptariami atvejai apie neprognozuojamą DI agentų elgesį, rodo augančią riziką. Prokuroras teigia, jog tai turėtų būti vertinama kaip papildomas pagrindas laikinam ribojimui, kol bus išnagrinėtos bylos aplinkybės.

    Ko siekiama teisme?

    Pasak viešai skelbtos pozicijos, Floridos prokuratūra prašo įpareigoti „OpenAI“ nestumti į priekį naujų DI modelių be nepriklausomai patvirtintų apsaugos priemonių. Taip pat keliama idėja apriboti nepilnamečių prieigą prie populiaraus pokalbių roboto ir su juo susijusių paslaugų.

    Prokuroro retorikoje pabrėžiama, kad jeigu technologijų bendrovės pačios nesiima pakankamų savireguliacijos priemonių, valstija esą turi teisę siekti teismo įsikišimo. Ši linija atliepia platesnes JAV vykstančias diskusijas, kaip greitai besikeičiančiam DI taikyti aiškias taisykles, neatsiliekant nuo technologinės pažangos.

    „OpenAI“ atsakas ir platesnis kontekstas

    „OpenAI“ atstovai teigia, kad bendrovė stengiasi būti skaidri dėl technologijos elgsenos ir bendradarbiauti su valdžios institucijomis, kai šios svarsto naujus DI reguliavimo sprendimus. Bendrovė akcentuoja, kad viešinimas apie sistemų elgseną ir saugumo incidentų analizė yra nuolatinio rizikų valdymo dalis.

    Tokie ginčai ryškina seną reguliavimo dilemą: kaip suderinti inovacijas su atsakomybe, kai DI produktai tampa plačiai naudojami švietime, darbe ir viešajame sektoriuje. Teisiniai veiksmai, net jei baigiasi tik laikinomis priemonėmis, gali daryti įtaką visai rinkai, nes sukuria precedentus dėl nepriklausomų saugumo reikalavimų ir prieigos ribojimų jautrioms auditorijoms.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Jei teismas patenkintų prašymą dėl laikino draudimo ar papildomų sąlygų, vartotojai galėtų pajusti lėtesnį naujų funkcijų diegimą arba griežtesnes amžiaus patikros procedūras Floridoje. Verslams ir viešosioms organizacijoms tai reikštų daugiau neapibrėžtumo planuojant DI sprendimų diegimą, ypač jei prireiktų trečiųjų šalių patvirtintų saugumo priemonių.

    Kita vertus, griežtesni reikalavimai gali paspartinti aiškesnių standartų kūrimą, kurių šiuo metu dažnai pasigendama. Artimiausiu metu daug priklausys nuo teismo sprendimo, argumentų pagrįstumo ir to, ar šis procesas taps signalu kitoms JAV valstijoms imtis panašių veiksmų.

  • Robinhood Chain memecoin aferos: onchain analizė sieja 17 mln. eurų su viena rug-pull schema

    Robinhood Chain memecoin aferos: onchain analizė sieja 17 mln. eurų su viena rug-pull schema

    Onchain tyrėjas, žinomas slapyvardžiu Wazz, teigia nustatęs vieną koordinuotą operaciją, kuri per maždaug du mėnesius iš 53 memecoin paleidimų Robinhood Chain tinkle ištraukė apie 17 mln. eurų. Pasak jo, dauguma epizodų vyko per „Pons V2“ paleidimo platformą, o schema kartojosi beveik identiškai.

    Wazz analizėje nurodoma, kad daugelis paleidimų buvo „nusnipuoti“ per pirmą sekundę, kai susietos piniginės supirkdavo 70 proc. ar daugiau pasiūlos. Tyrėjas skaičiuoja, kad vienu metu veikdavo dešimtys ar net keli šimtai piniginių, kurios pirkdavo koordinuotai, palikdamos vėlesniems pirkėjams gerokai prastesnę kainą.

    Kaip veikė schema

    Wazz teigimu, svarbiausias elementas buvo „Pons V2“ apsaugos nuo „sniping“ mechanizmas. Platforma dokumentacijoje numato itin didelį mokestį pirmaisiais momentais po paleidimo, kad atgrasytų botus, tačiau kūrėjai gali suteikti išimtis ribotam adresų skaičiui.

    Onchain duomenys, kuriuos nagrinėjo ir nepriklausomai tikrino žurnalistai, rodo pasikartojantį modelį: paleidimo transakcija atleisdavo 15–25 pinigines nuo anti-sniping mokesčio, o po vieno ar kelių blokų viena bendra transakcija supirkdavo žetonus šioms piniginėms vienu metu. Taip ištuštinama „bonding curve“ kreivė ir žetonas greitai perkeliamas į likvidumo baseiną.

    Dėl tokio starto kūrėjas ir išimties piniginės esą sukaupdavo apie 82–86 proc. pasiūlos. Tai sudarydavo sąlygas anksti pradėti pardavinėti į baseiną ir atsiimti pelną, o rizika likdavo naujiems pirkėjams, kurie įeidavo po staigaus kainos šuolio.

    Ryšiai tarp paleidimų ir pinigų srautai

    Wazz bandė sujungti paleidimus tarpusavyje ne vien pagal elgesio šabloną, bet ir pagal lėšų judėjimą. Jo teigimu, dalis paleidimų buvo susieta sekant mokėjimus iš vieno projekto „kolekcijos“ piniginės į kito projekto finansavimo piniginę, tarsi vieno paleidimo pajamos apmokėtų kito paleidimo pradžią.

    Tyrime taip pat minimi atvejai, kai keli paleidimai buvo siejami per tuos pačius „batch“ finansavimo pasirašymus ar bendrą surinkėjo piniginę. Tai, anot Wazz, leidžia įtarti vieną organizuotą grupę, net jei atskirų tokenų pavadinimai ir viešos paskyros skirdavosi.

    Ką rodo rizikos signalai investuotojams

    Tokia taktika išnaudoja kelias tipines memecoin rinkos silpnybes: itin trumpą sprendimo laiką, informacijos asimetriją ir techninius pranašumus starto sekundėmis. Jei didžioji pasiūlos dalis atsiduria kūrėjo ar susietų piniginių rankose, net ir be formalios „rug pull“ funkcijos atsiranda praktinė galimybė staigiai išsiparduoti ir sužlugdyti kainą.

    Vieši onchain pėdsakai dažnai leidžia pastebėti signalus dar anksti: neįprastai didelį nuo mokesčių atleistų adresų skaičių, vienu metu vykstančius grupinius pirkimus ir žaibišką pardavimų pradžią iškart po paleidimo. Wazz analizė pabrėžia, kad vien rinkodariniai pažadai ar didelis triukšmas socialiniuose tinkluose negali pakeisti bazinės tokenomikos ir paskirstymo patikros.

    Robinhood Chain yra neseniai paleistas Ethereum 2 lygmens tinklas, o jo aktyvumą, kaip nurodoma, kol kas stipriai stumia memecoin prekyba ir kiti didelės rizikos instrumentai. Straipsnio publikavimo metu buvo nurodyta, kad redakcija kreipėsi į „Pons“ ir Robinhood dėl komentaro.

  • Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Talyne įsikūręs startuolis „bilt.me“, kuriantis DI pagrįstą mobiliųjų programėlių kūrimo įrankį, pritraukė apie 615 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Įmonė siekia sparčiau plėstis tarptautiniu mastu ir tobulinti platformą, skirtą kurti iOS ir „Android“ programėles be programavimo.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, dirbantis su programine įranga grįstais startuoliais Baltijos šalyse ir Suomijoje. Prie raundo prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei investuotojai, susiję su investavimo platformos „Lightyear“ komanda.

    „Turime būti sąžiningi: Europa atsilieka energetikoje, lustuose, DI infrastruktūroje ir pažangiausių modelių lenktynėse. Tačiau yra sluoksnis, kuriame Europa vis dar pasaulinė lyderė – programėlių sluoksnis, DI paverčiantis tuo, ką žmonės realiai naudoja ir už ką moka“, – sakė „bilt.me“ vadovas Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ atsirado 2025 metais kaip hakatono projektas, kai komanda ieškojo būdų greičiau testuoti ir paleisti programėles, atsižvelgiant į griežtesnes „Apple“ taisykles. Startuolį įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää, o šiandien komandoje dirba šeši inžinieriai.

    Platforma veikia paprastai: vartotojas natūralia kalba aprašo programėlės idėją, o sistema sugeneruoja veikiančią programėlę, leidžia ją peržiūrėti telefone ir padeda publikuoti „App Store“ arba „Google Play“. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi būtent į natyvias mobiliąsias programėles, o ne tik į naršyklėje veikiančius sprendimus.

    „Yra daugiau nei milijardas svetainių, bet tik keli milijonai programėlių: jas kurti sunkiau, todėl jas kuria mažiau žmonių. Būtent šioje spragoje matome galimybę – suteikti daugiau žmonių šansą tapti verslininkais“, – sakė Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ teigia sukūrusi ir papildomą infrastruktūrą, reikalingą natyvioms programėlėms: mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius. Šie komponentai įvardijami kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“, o vartotojams žadama galimybė eksportuoti „React Native“ kodą ir tęsti plėtrą savarankiškai.

    Verslo modelis paremtas freemium principu: yra nemokamas planas, o mokami planai prasideda maždaug nuo 13 eurų per mėnesį. Taip pat siūlomas verslo planas, kuriame numatytos organizacijoms svarbios funkcijos, įskaitant prisijungimų valdymą ir duomenų nesaugojimą.

    Įmonė skelbia perkopusi šešiaženklę metinių pasikartojančių pajamų ribą, o pastaruosius tris mėnesius pajamos esą augo dvigubai kiekvieną mėnesį. „bilt.me“ taip pat tvirtina, kad platforma jau naudojasi tūkstančiai žmonių, o dalis jų programėles yra sėkmingai publikavę ir monetizavę abiejose parduotuvėse.

    „Kai man buvo 19, programėlės sukūrimas buvo viena didžiausių kliūčių idėją paversti įmone. „Bilt.me“ šią kliūtį nuima kitai kūrėjų kartai“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    Gautas finansavimas bus skirtas globaliai plėtrai ir produkto galimybėms plėsti. Ilgalaikis tikslas – tapti pagrindine platforma, leidžiančia greitai sukurti ir paleisti realų mobilų produktą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programavimo įgūdžių.

  • Po 360 mln. eurų įsilaužimo „Bitget“ atnaujina išėmimus etapais: kada grįš ETH ir USDT?

    Po 360 mln. eurų įsilaužimo „Bitget“ atnaujina išėmimus etapais: kada grįš ETH ir USDT?

    Kriptovaliutų birža „Bitget“ pradėjo laipsniškai atnaujinti lėšų išėmimą po įsilaužimo, per kurį iš jos karštųjų ir šiltųjų piniginių buvo neteisėtai pervesta maždaug 360 mln. eurų vertės turto. Bendrovė teigia, kad spraga jau užtaisyta, o vartotojų nuostoliai bus padengti iš apsaugos fondo.

    Pasak „Bitget“, išėmimai grąžinami etapais, nes kiekviena blokų grandinė prieš paleidimą turi pereiti papildomus saugumo patikrinimus. Pirmiausia pradėti vykdyti bitkoino išėmimai per Bitcoin ir BSC tinklus, o vėlesniais etapais numatytas kitų populiarių aktyvų grąžinimas.

    Pagal biržos paskelbtą grafiką, ETH išėmimai turėtų būti atverti kitą dieną po BTC etapo per Ethereum, BSC, Arbitrum, Base ir Optimism tinklus. Dar kitą dieną planuojama atnaujinti USDT išėmimus per Ethereum, BSC, Solana ir Tron, o likęs turtas, fiat išėmimai ir P2P operacijos turėtų grįžti paskutiniame etape.

    Incidentas, kaip nurodo bendrovė, įvyko tada, kai užpuolikas pasinaudojo trečiosios šalies saugumo produkto pažeidžiamumu ir gavo aukšto lygio vidinius prisijungimo duomenis. „Bitget“ pabrėžia, kad privatūs raktai nebuvo kompromituoti, vartotojų balansai nebuvo tiesiogiai paveikti, o šaltosios piniginės liko saugios.

    „Užpuolikas pasinaudojo gautais prisijungimo duomenimis ir pateikė suklastotas išėmimo komandas, dėl kurių sistema įvykdė nenormalius pervedimus, apeinant rizikos kontrolę“, – teigė „Bitget“.

    Nors „Bitget“ naujausiame pranešime neįvardijo visų pavogtų aktyvų, anksčiau buvo skelbta, kad tarp pervesto turto galėjo būti ether ir keli stabilieji žetonai. Birža tikina, kad po spragos užtaisymo papildomų neteisėtų pervedimų nefiksuota.

    Nuostolius įmonė žada padengti iš „Bitget“ vartotojų apsaugos fondo, kurį sudaro 5 500 BTC. Tai svarbus signalas rinkai, nes po didesnių incidentų vartotojams dažniausiai kritiškiausi du dalykai: ar birža išlieka moki ir kaip greitai atstatomas įprastas išėmimų darbas.

    Siekiant susigrąžinti pavogtas lėšas, „Bitget“ taip pat paskelbė premijų programą: subjektams, kurių veiksmai tiesiogiai padės įšaldyti ar susigrąžinti užpuoliko turtą, žadama 5 proc. nuo sėkmingai įšaldytos sumos. Bendrovė teigia, kad dalis turto jau įšaldyta bendradarbiaujant su rinkos partneriais, tačiau detalių kol kas nepateikia.

    Tyrime, pasak biržos, dalyvauja incidentų analizės ir kibernetinio saugumo partneriai, o oficialią ataskaitą ketinama paskelbti po vidinės ir išorinių ekspertų patikros. „Bitget“ kol kas neįvardija užpuolikų, tačiau užsimena apie sudėtingą, gerai resursais aprūpintą veikėją, gebantį maskuoti lėšų judėjimą per skirtingus tinklus.

    Šis atvejis dar kartą parodo tendenciją, kuri vis dažniau akcentuojama kriptovaliutų saugume: rizika kyla ne tik iš pačių piniginių ar privačių raktų, bet ir iš tiekėjų grandinės, trečiųjų šalių saugumo įrankių bei vidinių privilegijuotų prieigų valdymo. Investuotojams tai priminimas vertinti ne vien mokesčius ar likvidumą, bet ir tai, kaip birža valdo prieigas, auditą, incidentų reagavimą ir rezervus.