CP v2

Blog

  • Brangiausias istorijoje pusfinalis: Prancūzija ir Ispanija aikštėje „kovoja“ dėl 2,8 mlrd. eurų

    Brangiausias istorijoje pusfinalis: Prancūzija ir Ispanija aikštėje „kovoja“ dėl 2,8 mlrd. eurų

    Rekordinė vertė prieš istoriją

    Prancūzijos ir Ispanijos pasaulio futbolo čempionato pusfinalis JAV, Arlingtono AT&T stadione, tapo brangiausiu šio turnyro istorijoje pagal rinkos vertę. Skaičiuojama, kad abiejų rinktinių sudėčių bendra vertė siekia apie 2,8 mlrd. eurų.

    Tokį įvertinimą pateikia „Transfermarkt“: Prancūzijos rinktinė vertinama maždaug 1,56 mlrd. eurų, o Ispanijos – apie 1,25 mlrd. eurų. Būtent dėl šių skaičių dvikova vadinama precedento neturinčiu talentų susidūrimu.

    Žvaigždės kelia kainą aukštyn

    Didelė bendra suma koncentruojasi keliuose ryškiausiuose futbolininkuose. Ispanijos talentas Lamine Yamalas įvardijamas kaip brangiausias likęs žaidėjas turnyre, jo vertė siejama su maždaug 205 mln. eurų.

    Netoli atsilieka Prancūzijos lyderis Kylianas Mbappé, kurio vertė vertinama apie 185 mln. eurų. Tarp brangiausių šiame etape minimi ir Michaelas Olise bei Pedri, kurių vertė siejama su maždaug 154 mln. eurų kiekvieno.

    Kurios grandys brangiausios?

    Pagal sudėties „kainą“ ryškiausias Prancūzijos pranašumas fiksuojamas puolime. Skaičiuojama, kad prancūzų puolėjų grandies bendra vertė gali siekti apie 770 mln. eurų, kai ispanų – apie 428 mln. eurų, net ir turint Yamalą.

    Prancūzija taip pat pirmauja gynybos vertės palyginime – apie 414 mln. eurų prieš maždaug 295 mln. eurų. Tuo metu vartininkų grandyje didesnė vertė priskiriama Ispanijai: apie 99 mln. eurų prieš maždaug 58 mln. eurų.

    Rinkos vertė ne visada lemia bilietų kainą

    Vis dėlto rinkos vertė ne visuomet tiesiogiai atsispindi žiūrovų paklausoje. Skelbiama, kad kito pusfinalio, kuriame žaidžia Anglija ir Argentina, bilietų perpardavimo kainos vidutiniškai buvo maždaug 880 eurų didesnės nei Prancūzijos ir Ispanijos rungtynėse.

    Nors Anglijos ir Argentinos rinktinių bendra vertė siejama su maždaug 2,2 mlrd. eurų ir atsilieka nuo rekordinės šios poros sumos, paklausą labiau kaitina emocinis faktorius. Pagrindine priežastimi įvardijama galimai paskutinė Lionelio Messi pasaulio čempionato akistata.

    Skaičiai prieš tarpusavio statistiką

    Nors finansinė logika pranašumą dažniau piešia Prancūzijai, tarpusavio rungtynių statistika Ispanijai suteikia daugiau optimizmo. Pastarųjų 10 komandų susitikimų atkarpoje ispanai laimėjo šešis kartus, o keli pastarieji laimėjimai pasiekti minimaliais skirtumais.

    Rungtynės vyksta simbolinę reikšmę Prancūzijai turinčią Bastilijos dieną, todėl papildomos įtampos netrūksta ir už aikštės ribų. Tačiau galutinį verdiktą lems ne vertės lentelės, o forma ir sprendimai aikštėje.

  • Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Smūgis PVM karuselei Graikijoje: EPPO reidai ir rekordinis kriptoturto areštas

    Reidai Atikoje ir Kastorijoje

    Europos prokuratūra (EPPO) Atėnuose praėjusią savaitę atliko kratas ir poėmius Atikos regione bei Kastorijoje, tirdama įtariamą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą. Tyrimas susijęs su smulkių elektronikos įrenginių prekyba Europos Sąjungoje ir galimu nusikalstamu būdu gautų lėšų plovimu.

    Bylos duomenimis, schema galėjo veikti pasitelkiant įmonių tinklą Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje ir Graikijoje. Tyrėjai įtaria, kad šios įmonės buvo naudojamos prekių judėjimui per valstybių sienas maskuoti ir apskaitoje kurti fiktyvias grandines.

    Kas yra PVM karuselė

    EPPO nurodo, kad tyrimo centre yra vadinamoji PVM karuselės schema, paremta tarpvalstybinių sandorių PVM išimtimi ES viduje. Tokiose schemose prekės keliauja per kelias įmones, o viena jų, vadinamasis dingstantis prekybininkas, surenka PVM, bet jo nesumoka ir dingsta.

    Surinkti įrodymai leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2021 iki 2025 metų įtariamieji galėjo naudoti tokių įmonių grandinę, kad nesumokėtų mokesčių ir neteisėtai susigrąžintų PVM už sandorius. Tyrėjų vertinimu, dalis deklaruotų pirkimų galėjo būti vien popieriniai, be realaus mokesčio sumokėjimo.

    EPPO skaičiavimu, biudžetams padaryta žala siekia mažiausiai 46,9 mln. eurų dėl nesumokėto PVM. Be to, rasta požymių, kad dar apie 24,2 mln. eurų PVM galėjo būti nesumokėta arba deklaruota neteisingai.

    Poėmiai, grynųjų ir kriptoturto įšaldymas

    Operacijos metu taikiniu tapo kelių tiriamų įmonių būstinės ir vadovų namai, o veiksmus vykdė Graikijos saugumo pajėgų Vidaus reikalų tarnyba, padedant skaitmeninių tyrimų padaliniams. Per kratas paimti dokumentai, buhalterinė apskaita ir skaitmeniniai duomenys.

    Institucijos pranešė, kad aptikta 99 000 eurų grynaisiais ir konfiskuoti trys prabangūs automobiliai. Taip pat įšaldytas kriptoturtas, kurio vertė siekia apie 900 000 eurų, ir kitas skaitmeninis turtas, įvertintas maždaug 4,5 mln. eurų.

    Graikijos institucijų vertinimu, tai didžiausias nacionaliniu lygmeniu įvykdytas skaitmeninio turto poėmis. Turtas buvo identifikuotas ir įšaldytas pasitelkiant pažangias skaitmeninės kriminalistikos priemones ir tikslinius tyrimo veiksmus, skirtus apeiti sudėtingas technines kliūtis.

    Papildomai išduoti įšaldymo nurodymai 88 nekilnojamojo turto objektams, kurių bendra vertė, kaip skelbiama, viršija 4,5 mln. eurų, taip pat daugeliui banko sąskaitų. Nustatant ir įšaldant sąskaitas kitose ES valstybėse narėse prisidėjo Graikijos kovos su pinigų plovimu institucija.

    EPPO pabrėžia, kad PVM sukčiavimo schemos išlieka vienu pelningiausių organizuoto nusikalstamumo modelių Europoje, o tyrimuose vis dažniau atsiranda kriptoturto grandis. Tokios bylos rodo, kad finansiniai nusikaltimai vis aktyviau persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl teisėsauga investuoja į skaitmeninės kriminalistikos pajėgumus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

  • Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Skurdą mažina per smulkų verslą

    Uzbekistane skurdo mažinimas vis dažniau siejamas su smulkiosios verslininkystės skatinimu kaimo vietovėse. Valdžios institucijos teigia, kad per pastaruosius devynerius metus iš skurdo išėjo apie 8 mln. žmonių, o skurdo lygis sumažėjo nuo 35 proc. iki 6,8 proc.

    Tokį pokytį šalis aiškina kryptinga politika: lengvatinėmis paskolomis, subsidijomis, profesiniu mokymu ir vietos bendruomenių įtraukimu. Pagrindinis tikslas – sukurti stabilias pajamas namų ūkiams, kad jie mažiau priklausytų nuo vienkartinės paramos.

    Šiltnamiai ir bitininkystė tapo pajamų šaltiniu

    Ferganos regione ūkininkas ir bitininkas O‘lmasjonas Jumajevas pasakoja, kad pradžia buvo kukli: nedidelis šiltnamis, finansuotas lengvatine paskola, siekusia apie 370 eurų. Iš pradžių šiltnamis užėmė apie 70 kvadratinių metrų, tačiau vėliau buvo plečiamas etapais.

    Šeima šiltnamio ūkiui greta vystė daržovių auginimą ir bitininkystę. Pasak ūkininko, nuo kelių avilių veikla išaugo iki beveik 1 000 bičių šeimų, o darbas tapo nuolatiniu pragyvenimo pagrindu.

    „Mes niekada neliekame bedarbiai. Susikuriame darbą patys, ir tai išlaiko mūsų ūkį“, – sakė O‘lmasjonas Jumajevas.

    Valstybinė parama: paskolos, subsidijos, individualūs planai

    Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerijos atstovė Gulnoza Alimova teigia, kad 2025 metais daugiau kaip 760 000 šeimų gavo individualius raidos planus, suderintus su vietos ekonomika ir konkrečiais namų ūkio įgūdžiais. Parama apėmė įdarbinimo tarpininkavimą, verslumo programas ir profesinį mokymą.

    Valdžios duomenimis, smulkiajam verslui ir mikroprojektams skirta daugiau kaip 162 mln. eurų paskolų ir apie 19,6 mln. eurų subsidijų. Taip pat skelbiama, kad per aštuonerius metus stabilų verslą įkūrė daugiau kaip 700 000 verslininkų.

    „Patys verslininkai padeda kurti darbo vietas ir pajamas žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia“, – sakė Gulnoza Alimova.

    Turizmas ir tradicinė virtuvė kuria darbo vietas

    Samarkando regione smulkusis verslas plečiasi pasitelkiant turizmo srautus ir tradicinės virtuvės idėjas. Verslininkė Fazilat Jo‘rajeva Pastdarg‘om rajone įkūrė jurtoje įrengtą maitinimo vietą, kur keliautojams siūlomi vietiniai patiekalai.

    Pasak verslininkės, veikla šiuo metu suteikia darbą maždaug 35 žmonėms, daugiausia moterims, o netiesiogiai uždarbį gauna ir tiekėjai. Ji teigia, kad stabilios pajamos leidžia darbuotojams grįžti namo užtikrinčiau planuojant šeimos biudžetą.

    „Norėjome sukurti ką nors kitokio: žmonės sustoja, valgo tradicinį maistą ir patiria vietos kultūrą“, – sakė Fazilat Jo‘rajeva.

    Gyvulininkystė ir vietos bendruomenės mahallos

    Surhandarjos regione gyvulininkystė pristatoma kaip dar vienas kelias į savarankišką užimtumą. Verslininkas Akmalas Nazarovas teigia, kad pradėjęs galvijų auginimą 2022 metais su valstybės remiama paskola, ją grąžino per dvejus metus ir dabar dirba pelningai, tiekdamas produkciją vietos rinkoms.

    Svarbiu mechanizmu įvardijamos mahallos – vietos bendruomenės, per kurias gyventojai nukreipiami į mokymus, finansinę paramą ir konkrečius projektus. Pastdarg‘om rajone dirbantis vietos administracijos atstovas Jahongiras Normo‘minovas teigia, kad prieš remiant iniciatyvas pirmiausia vertinama rinka ir paklausa.

    „Prieš pradėdami bet kurį projektą, pirmiausia ištiriame rinką. Tik po to remiame gyventojus“, – sakė Jahongiras Normo‘minovas.

    Infrastruktūra ir skaitmeninė stebėsena

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad smulkiojo verslo augimą palaiko ir investicijos į drėkinimo sistemas, elektros tinklus bei vandens tiekimą mažas pajamas gaunančiose mahallose. Tokie darbai, pasak pareigūnų, palengvina šiltnamių, gyvulininkystės ir ūkininkavimo plėtrą.

    Taip pat plečiama skaitmeninė stebėsena per platformą „Online Mahalla“, kuri realiu laiku fiksuoja namų ūkių pajamas, paramos priemones ir mikroprojektų eigą. Uzbekistano valdžia 2026 metus paskelbė mahallų plėtros ir bendruomenių rėmimo metais, žadėdama tęsti užimtumo ir verslumo skatinimo priemones.

  • Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Eurostatas atskleidė: ne ES piliečiai dažniau įstringa laikinuose darbuose – kas juos stabdo?

    Ką rodo Eurostato skaičiai?

    Ne ES piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Europos Sąjungoje, dažniau tenka laikini kontraktai ir darbas ne visu etatu nei tos šalies piliečiams. Tokia tendencija fiksuojama visą pastarąjį dešimtmetį, rodo naujausi Eurostato duomenys.

    Eurostatas vertino 20–64 metų gyventojus 27 ES valstybėse. Pagal apibendrintus rodiklius 2025 metais ne ES piliečiai dažniau rinkosi ar buvo priversti dirbti ne visu etatu, o nuolatinius kontraktus turėjo rečiau.

    Kodėl taip nutinka?

    Ekspertai šį atotrūkį sieja su kliūtimis, kurios darbo rinkoje ne visada matomos iš pirmo žvilgsnio. Tarp jų dažniausiai minimi kalbos barjerai, administraciniai reikalavimai, profesinių ryšių stoka ir kvalifikacijų nepripažinimas.

    Reikšmės turi ir imigracijos taisyklės bei leidimų gyventi ar dirbti sąlygos, kurios kai kuriais atvejais riboja galimybes greitai keisti darbą ar derėtis dėl ilgalaikio kontrakto. Prie to prisideda ir diskriminacijos rizika bei informacijos trūkumas apie vietinę darbo rinką.

    „Daug ne ES piliečių susiduria su papildomomis kliūtimis siekdami stabilių, nuolatinių darbo vietų: nuo kalbos iki kvalifikacijų nepripažinimo, siauresnių profesinių tinklų, diskriminacijos ir su migracija susijusių ribojimų“, – sakė „Ipsos“ tyrimų ir vertinimo direktorė Joanna Hofman.

    „Dėl to jie dažniau į darbo rinką patenka per nesaugesnes užimtumo formas“, – pridūrė ji.

    Kur skirtumai didžiausi?

    Eurostato duomenys rodo, kad 2015–2025 metais didžiausios laikino darbo dalys tarp ne ES piliečių fiksuotos Kipre, Nyderlanduose ir Lenkijoje, kur šis rodiklis viršijo 40 proc. Tai reiškia, kad reikšminga dalis darbuotojų dirbo pagal terminuotas sutartis.

    Darbo ne visu etatu atveju 2025 metais ne ES piliečių dalis ES siekė apie 22 proc., o tos šalies piliečių – apie 17 proc. Kitų ES šalių piliečiai pagal šį rodiklį dažniausiai atsidūrė per vidurį – apie 20 proc.

    Didžiausias atotrūkis dėl darbo ne visu etatu matytas Nyderlanduose, po jų – Suomijoje ir Prancūzijoje. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkrečių sektorių struktūra, darbo sutarčių praktika ir socialinės apsaugos modeliais.

    Lyties veiksnys ir sektoriai

    Moterims laikinos sutartys ir darbas ne visu etatu visose pilietybės grupėse pasitaikė dažniau nei vyrams. Didžiausi skirtumai dėl terminuotų sutarčių išryškėjo Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje.

    Pasak ekspertų, tai gali būti susiję su vaikų priežiūra ir kitomis slaugos pareigomis, kurios vis dar dažniau tenka moterims. Taip pat svarbu tai, kad moterys dažniau dirba sektoriuose, kur laikinos sutartys paplitusios, pavyzdžiui, sveikatos priežiūroje, socialinėse paslaugose, švietime ar svetingumo versle.

    Savęs įdarbinimas: kodėl „vietiniams“ lengviau?

    Vertinant savarankišką darbą, 2025 metais aukščiausias rodiklis fiksuotas tarp ES piliečių, gyvenančių savo šalyse – apie 13,5 proc. Kitų ES šalių piliečių dalis siekė apie 10,9 proc., o ne ES piliečių – apie 10,1 proc.

    Skirtumai aiškinami tuo, kad tos šalies piliečiai dažniau geriau išmano teisines ir mokestines taisykles, lengviau pasiekia finansavimą, turi platesnius profesinius tinklus ir mažiau administracinių kliūčių. Ne ES piliečiams papildomu barjeru gali tapti ir su vizomis ar leidimais susiję ribojimai.

  • Zelenskis „perkrovė“ valdžią: Ukraina be premjerės, o naujas favoritas siejamas su energetika

    Zelenskis „perkrovė“ valdžią: Ukraina be premjerės, o naujas favoritas siejamas su energetika

    Parlamentas priėmė atsistatydinimą

    Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį priėmė ministrės pirmininkės Julijos Svyrydenko atsistatydinimą. Kartu buvo atleista ir visa vyriausybė, todėl šalyje prasidėjo naujas karo meto kabineto formavimo etapas.

    Kol kas nėra aišku, kurie ministrai išsaugos postus svarbiausiose srityse, įskaitant gynybą, energetiką ir finansus. Tokie pokyčiai Ukrainoje paprastai įvyksta greitai, tačiau šį kartą dėmesys sutelktas į tai, kaip bus perskirstytos atsakomybės už kritinę infrastruktūrą.

    Zelenskio argumentas – reikalingas „perkrovimas“

    Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie planuojamus pokyčius pranešė liepos 12 dieną, pabrėždamas, kad vyriausybei reikia „perkrovimo“. Politinis signalas aiškus: valdžia ieško efektyvesnio valdymo modelio, kai sprendimai turi tiesioginę įtaką frontui ir ekonomikai.

    Šaltinių Ukrainoje vertinimu, permainų motyvas susijęs ne tik su vidine politika, bet ir su partnerių lūkesčiais. Karo metu pagrindinis kriterijus ministrams dažnai tampa gebėjimas greitai mobilizuoti resursus ir užtikrinti paramos mechanizmų veikimą.

    „Mums reikia perkrovimo, kad valstybės aparatas veiktų greičiau ir tiksliau karo sąlygomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas toliau laukia Svyrydenko

    V. Zelenskis teigė Svyrydenko pasiūlęs naują vaidmenį, orientuotą į bendradarbiavimą su vienu iš „pagrindinių Ukrainos partnerių“. Tai paskatino spėliones, kad ji gali būti skiriama Ukrainos ambasadore Vašingtone.

    Svyrydenko vardas gerai žinomas JAV politiniuose ir ekspertų sluoksniuose. Ji vadovavo deryboms dėl JAV ir Ukrainos mineralų susitarimo, o tai, žiniasklaidos vertinimu, tapo vienu iš karjeros šuolio veiksnių prieš jai perimant premjerės pareigas 2025 metų vasarą.

    Galimas įpėdinis – energetikos sektoriaus vadovas

    Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Svyrydenko gali pakeisti Serhijus Koreckis, valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas. Pastaruoju metu jis lydėjo V. Zelenskį NATO viršūnių susitikime Ankaroje, o tai sustiprino jo, kaip kandidato, matomumą.

    Jei Koreckis būtų paskirtas, jis perimtų pareigas tuo metu, kai Rusija tęsia atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Kyjivas viešai pabrėžia, kad pasirengimas artėjančiam žiemos sezonui yra vienas svarbiausių prioritetų, siekiant išvengti plataus masto elektros tiekimo sutrikimų.

    „Energetikos sistemos stabilumas ir pasirengimas žiemai išlieka vienas svarbiausių valstybės uždavinių“, – teigia Ukrainos pareigūnai.

    Koreckis „Naftogaz“ vadovu tapo 2025 metų gegužę, kai jį paskyrė bendrovės stebėtojų taryba. Jo kadencijoje akcentuota energijos tiekimo stabilizacija ir gamybos pajėgumų išlaikymas, nepaisant pasikartojančių smūgių objektams.

    Anksčiau, nuo 2022 metų lapkričio iki 2025 metų gegužės, jis vadovavo valstybinėms įmonėms „Ukrnafta“ ir „Ukrtatnafta“. Ši patirtis energetikos grandinėje, karo sąlygomis, Ukrainoje laikoma strategiškai svarbia dėl kuro, dujų ir elektros tiekimo sąsajų.

  • Eksperimentas parodė: plastikiniai buteliai ant žvejybos tinklų gali sumažinti delfinų žūtį

    Plastikiniai buteliai dažniausiai siejami su jūrų tarša, tačiau nauji bandymai rodo, kad jie gali tapti netikėta priemone saugant delfinus. Tyrėjai išbandė idėją prie žvejybos tinklų pritvirtinti tuščius plastikinius, o kai kuriais atvejais ir stiklinius butelius, kad jūrų žinduoliai tinklus pastebėtų anksčiau.

    Tokia priemonė skirta mažinti vadinamąją priegaudą, kai į tinklus netyčia pakliūva ne tik žuvys, bet ir delfinai, jūrų kiaulės ar vėžliai. Didžiausia problema siejama su žiauniniais tinklais, kurie vandenyje ištempiami vertikaliai ir dėl plonų, beveik nematomų gijų gyvūnams gali būti sunkiai aptinkami.

    Kaip veikia butelių idėja?

    Mokslininkų logika paprasta: delfinai aplinką „mato“ echolokacija, siųsdami garsinius signalus ir vertindami jų atspindžius. Tuščiuose plastikiniuose buteliuose esantis oras gali geriau atspindėti šiuos signalus, todėl tinklas tampa labiau „matomas“.

    Stiklinių butelių atveju kai kuriuose bandymuose į vidų buvo dedami metaliniai elementai, kad judant vandenyje atsirastų papildomas skambesys. Tikėtasi, kad garsas ir ryškesnis echolokacijos atspindys paskatins gyvūnus laiku pakeisti kryptį ir išvengti susipainiojimo.

    Ką parodė bandymai skirtinguose regionuose?

    Eksperimentai vyko keliose vietovėse, kur žvejyba žiauniniais tinklais paplitusi: prie Zanzibaro, Peru ir Brazilijos pakrančių. Tyrėjai lygino tinklus su pritvirtintais buteliais ir tinklus be jų, vertino tiek priegaudos, tiek tikslinių žuvų laimikio pokyčius.

    Peru, kur dalis tinklų buvo naudojami arčiau vandens paviršiaus, buteliai reikšmingai nesumažino delfinų ar kitų gyvūnų pakliuvimo į tinklus. Vis dėlto fiksuota, kad kai kuriais atvejais didėjo tikslinių žuvų sugavimas, o kartu pastebėtas ir didesnis ryklių priegaudos skaičius, todėl rezultatų vertinimas išliko nevienareikšmis.

    Zanzibare pridėjus butelius prie paviršinių tinklų buvo sugauta daugiau tunų, tačiau tyrėjai nefiksavo delfinų įsipainiojimo nei bandymo, nei kontrolinėje grupėje. Dėl to šioje vietoje nebuvo įmanoma patikimai įvertinti, ar būtent delfinams buteliai suteikė papildomą apsaugą.

    Ryškiausi rezultatai gauti Brazilijoje, kur tinklai dažniau buvo tvirtinami prie dugno. Ten plastikiniai buteliai parodė perspektyvą mažinant atsitiktinę delfinų priegaudą, o kai kuriuose matavimuose papildomi bandymai su dugniniais tinklais rodė iki 88 proc. mažesnį delfinų pakliuvimą, nekeičiant tikslinių žuvų laimikio.

    Kodėl dugniniai tinklai gali „laimėti“?

    Viena iš hipotezių aiškinant skirtumus tarp paviršinių ir dugninių tinklų yra triukšmo lygis. Prie paviršiaus dažniau susidaro bangavimas, daugiau foninio garso ir judesio, todėl echolokacijos „atspindžiai“ gali būti mažiau aiškūs.

    Dugninėje aplinkoje sąlygos gali būti ramesnės, todėl net paprastas plastikinis objektas prie tinklo tampa labiau atpažįstamu signalu. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia universalaus sprendimo visiems regionams, tačiau rodo kryptį, kur tokia priemonė gali veikti geriausiai.

    Mokslininkai akcentuoja ir praktinę pusę: metodas pigus, lengvai pritaikomas, o sėkmės atveju galėtų būti diegiamas mažos apimties pakrančių žvejyboje. Kartu pabrėžiama būtinybė užtikrinti, kad buteliai būtų patikimai pritvirtinti ir netaptų papildoma šiukšle jūroje.

    Tolesni bandymai planuojami ar jau vykdomi kituose regionuose, kad būtų patikrinta, ar rezultatai pasikartoja skirtingomis sąlygomis. Jei metodas pasitvirtins, jis galėtų tapti viena iš paprastų priemonių mažinant delfinų žūtį žvejybos įrankiuose, kartu išlaikant žvejams svarbų tikslinių rūšių laimikį.

  • Ar tikrai yra palmė, galinti judėti link saulės: ką apie Socratea exorrhiza sako mokslas

    Socialiniuose tinkluose ir populiariojoje literatūroje vis dar kartojama istorija apie vadinamąją vaikščiojančią palmę, kuri esą gali „pereiti“ į saulėtesnę vietą. Dažniausiai minima Centrinėje ir Pietų Amerikoje auganti palmė Socratea exorrhiza, išsiskirianti stulpu primenančiomis atraminėmis šaknimis.

    Iš pirmo žvilgsnio šios šaknys sukuria įspūdį, kad augalas galėtų keisti padėtį: palmės kamienas tarsi pakeltas virš žemės, o šaknų „kojų“ vainikas atrodo lyg judėjimui pritaikyta konstrukcija. Vis dėlto botanikos požiūriu medžiai, įskaitant palmes, aktyviai nevaikšto kaip gyvūnai.

    Vienas dažniausiai kartojamų aiškinimų teigia, kad palmė galėtų auginti naujas atramines šaknis vienoje pusėje, o kitoje pusėje senas „atsisakyti“, taip per laiką tarsi pasislinkdama iš šešėlio į šviesą. Tačiau patikimų, pakartojamais matavimais pagrįstų įrodymų, kad suaugę medžiai taip kryptingai keičia vietą, iki šiol trūksta.

    Populiariosios mokslo literatūros autorius Benjaminas Radfordas yra pabrėžęs, kad idėja apie miške nematomai „vaikštančius“ medžius skamba patraukliai, bet greičiau priklauso mitų laukui nei patikrintai biologijai. Ši istorija dažnai plinta dėl įspūdingos palmės išvaizdos ir lengvai įsimenamo pasakojimo.

    Biologai atramines šaknis pirmiausia sieja su stabilumu. Tokia „pastolių“ sistema gali padėti augalui tvirčiau laikytis minkštoje, šlapioje ar nestabilioje dirvoje, taip pat augti vietose, kur po kojomis gausu nuokritų, pūvančios medienos ar kitų organinių sankaupų.

    Kitas paaiškinimas susijęs su konkurencija atogrąžų miške: tvirta atrama leidžia jaunoms palmėms augti aukštyn, neinvestuojant tiek daug į storesnį kamieną. Tokiu būdu augalas gali greičiau pasiekti geresnį apšvietimą, tačiau tai nėra tas pats, kas kryptingas „ėjimas“ per mišką.

    Teoriškai augalas gali atrodyti pasislinkęs, jei dalis šaknų žūsta, o kitoje pusėje formuojasi naujos, ypač kai dirvožemis eroduoja, slenka ar keičiasi dėl vandens. Tokie pokyčiai gali sukurti regimą „judėjimo“ efektą, bet tai labiau aplinkos ir augimo proceso pasekmė, o ne sąmoningas judėjimo mechanizmas.

    Kol nėra išsamių ilgalaikių tyrimų su tiksliais matavimais, kurie rodytų nuoseklų ir kryptingą Socratea exorrhiza poslinkį link šviesos, vaikščiojančios palmės idėja išlieka patrauklia, bet nepatvirtinta. Mokslininkai sutaria dėl vieno: šios palmės atraminės šaknys yra puikus prisitaikymas išgyventi sudėtingose atogrąžų miško sąlygose.

  • „Volkswagen“ gamykloje 100 avių pakeitė žoliapjoves: kaip veikia saulės parkas ir nauda gamtai

    „Volkswagen“ gamykloje Lenkijos Vžesnios mieste dalis teritorijos prižiūrima ne technika, o 100 avių banda. Gyvūnai gano žolę po daugiau nei 31 000 saulės modulių ir taip pakeičia įprastas žoliapjoves, kurias reikėtų naudoti visą sezoną.

    Sprendimas pasirinktas kartu siekiant kelių tikslų: palaikyti tvarką po fotovoltiniais moduliais, mažinti priežiūros kaštus ir triukšmą, taip pat prisidėti prie biologinės įvairovės. Tokie projektai vis dažniau įvardijami kaip agrivoltika, kai viena žemės teritorija naudojama ir energijai, ir žemės ūkiui.

    Gamykloje įrengtas saulės parkas užima apie 27 hektarus ir jo įrengtoji galia siekia 18,3 megavato. Skelbiama, kad saulėtomis dienomis ši elektrinė gali padengti visą gamyklos elektros poreikį, todėl objektas tampa svarbia vietinės energijos tiekimo grandimi.

    Pasak projekto organizatorių, avys natūraliai palaiko tinkamą augalijos aukštį ir padeda išvengti darbų, kurie įprastai reikalauja degalų, technikos priežiūros ir papildomų darbuotojų laiko. Be to, gyvūnai karštomis dienomis gali slėptis modulių šešėlyje, o pati teritorija lieka mažiau trikdoma mechaninio pjovimo.

    „Ši fotovoltinė ferma šiandien gamina ne tik žaliąją energiją. Ji taip pat tapo vieta, kur palaikome biologinę įvairovę, vietos žemės ūkį ir mokslinius tyrimus“, – sakė „Volkswagen Poznań“ Vžesnios gamyklos direktorė Marzena Pillich-Gronksa.

    Į projektą įtraukta Didžiosios Lenkijos regionui būdinga veislė, kuri minima ir genetinio paveldo išsaugojimo programose. Banda į teritoriją atgabenta balandžio pabaigoje ir planuojama, kad ji čia ganysis iki rudens, prižiūrima gyvulininkystės specialistų.

    Avių augintoja Justyna Nowak-Gaek teigia, kad gyvūnai greitai priprato prie naujos aplinkos ir elgiasi ramiai, išsiskirstydami į mažesnes grupes skirtingose parko vietose. Tokia elgsena paprastai laikoma ženklu, kad banda nejaučia nuolatinio streso ir teritorijoje jaučiasi saugiai.

    Projektą įgyvendinusi ir saulės elektrinę eksploatuojanti bendrovė „Quanta Energy“ pabrėžia, kad toks modelis gali tapti pavyzdžiu kitoms pramoninėms teritorijoms Europoje. Praktikoje tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos plėtra gali būti derinama ne tik su kraštovaizdžio apsauga, bet ir su konkrečiais sprendimais, mažinančiais poveikį aplinkai.

    Panašios krypties sprendimai pastaraisiais metais daugėja ir kituose regionuose, pavyzdžiui, plėtojant plūduriuojančias saulės elektrines vandens telkiniuose. Tokiose sistemose akcentuojama dviguba nauda: elektros gamyba ir mažesnis vandens garavimas, todėl atsinaujinanti energetika vis dažniau kuriama kaip infrastruktūra, sprendžianti daugiau nei vieną uždavinį.

  • Pakrantės miestuose pastebėtos tarsi apsvaigusios žuvėdros: ornitologai aiškina, kas jas veikia

    Didžiosios Britanijos pakrantės miestuose gyventojai pastarosiomis dienomis ėmė dalytis vaizdais, kuriuose žuvėdros elgiasi neįprastai: svyruoja, lėtai ir neryžtingai juda važiuojamąja dalimi, užsibūna ant šaligatvių ir kartais trukdo automobilių eismui.

    Toks elgesys užfiksuotas, be kita ko, Safolko grafystėje esančiuose Lowestoft ir Aldeburgh miesteliuose. Liudininkai pasakojo, kad paukščiai atrodo dezorientuoti, mažiau saugosi žmonių ir transporto, o įprastai budrios žuvėdros tarsi praranda koordinaciją.

    Britų ornitologai aiškina, kad vienas realistiškiausių paaiškinimų siejamas su vasaros viduryje suaktyvėjančiomis sparnuotosiomis skruzdėlėmis. Per vadinamąjį skruzdėlių skrydį vabzdžių ore ir ant žemės būna itin daug, todėl žuvėdros gali lengvai prisilesinti baltymų turtingo grobio.

    Pasak Britų ornitologijos fondo specialistės, suėdus didelį kiekį skruzdėlių, paukščiams laikinai gali sutrikti koordinacija. Skruzdėlės gindamosi išskiria skruzdžių rūgštį, o jos perteklius organizme kai kuriais atvejais gali sukelti trumpalaikį neįprastą elgesį.

    „Skruzdėlės gamina skruzdžių rūgštį, kuri yra silpnas toksinas, todėl žuvėdros gali atrodyti nerangios, tarsi būtų apsvaigusios“, – sakė Britų ornitologijos fondo atstovė Viola Ross-Smith.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai kol kas labiau pagrįsta hipotezė, o ne galutinė diagnozė. Kad būtų galima tvirtai pasakyti, jog būtent skruzdžių rūgštis sukelia tokį efektą, reikėtų tikslesnių stebėjimų ir tyrimų.

    Ornitologai atkreipia dėmesį, kad panašiai atrodantį elgesį gali lemti ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, paukščiai gali tiesiog persivalgyti, tapti vangūs, mažiau reaguoti į aplinką arba būti taip įsitraukę į lengvai pasiekiamą maistą, kad praranda įprastą atsargumą.

    Kita svarbi aplinkybė yra vasaros karščiai ir miestų aplinka: ant įkaitusio asfalto paukščiai gali greičiau perkaisti, o tai taip pat gali paveikti jų judėjimą. Dėl to žmonėms kartais susidaro įspūdis, kad žuvėdros yra „neblaivios“, nors realiai jos patiria stresą dėl temperatūros ar nuovargio.

    Specialistai ragina nepanikuoti, jei žuvėdra atrodo kiek dezorientuota, tačiau pataria atkreipti dėmesį į aiškius ligos požymius. Jei paukštis akivaizdžiai sužeistas, ilgai neatskrenda, guli vienoje vietoje ar matyti kiti sunkios būklės signalai, tuomet vertėtų kreiptis į gyvūnų gerovės ar laukinių gyvūnų globos specialistus.

    Tuo metu vairuotojams pakrantės miestuose primenama išlikti budriems: paukščiai, ypač susibūrę į didesnius būrius, gali netikėtai išeiti į kelią ir sukelti pavojingų situacijų, net jei tai trunka tik trumpą laiką.

  • Bebrai per ketverius metus atgaivino nualintą ūkį Britanijoje: žemė vėl neša pelną

    Didžiojoje Britanijoje įgyvendinamas gamtos atkūrimo projektas parodė, kad bebrai gali tapti ne tik biologinės įvairovės, bet ir ekonominės grąžos varikliu. Per ketverius metus apleistos, nusausintos žemės teritorija buvo paversta į pelną generuojantį plotą, kuriame pagrindinį darbą atlieka vadinamieji natūralūs ekosistemų inžinieriai.

    Projekto pradžia siejama su 2022 metais, kai gamtosaugos bendrovė įsigijo apie 617 hektarų buvusios žemės ūkio paskirties teritorijos. Sandorio vertė siekė maždaug 16 000 000 eurų, o pagrindinis sprendimas buvo nedelsiant pradėti ardyti senas drenažo sistemas, dešimtmečiais sausinusis laukus ir sumažinusias natūralių buveinių kiekį.

    Tuomet pasirinktas netradicinis, bet moksliškai pagrįstas kelias: į teritoriją integruoti bebrus, kurie kurdami užtvankas ir šlapynes keičia vandens režimą. Tokie pokyčiai paprastai sulėtina vandens nutekėjimą, padidina drėgmės kaupimąsi dirvožemyje ir gali sumažinti staigių potvynių riziką žemiau esančiose vietovėse.

    Kadangi laisvas šių gyvūnų paleidimas šalyje yra ribojamas, bebrams įrengtas didelis aptvertas natūralios gamtos voljeras. Projekto valdytojai pabrėžia, kad gyvūnai stebimi, o pabėgimo atveju būtų grąžinti atgal, taip siekiant nuraminti kaimyninių ūkių savininkų baimes dėl galimo laukų užliejimo.

    Praktinis efektas pasimatė greitai: šlapynių plotai tapo buveine vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams, o vandens sulaikymas prisidėjo prie kraštovaizdžio atsparumo sausrų ir liūčių svyravimams. Tokie projektai pastaraisiais metais vis dažniau pristatomi kaip priemonė vienu metu spręsti kelias problemas: klimato kaitos poveikį, biologinės įvairovės nykimą ir prastėjančią dirvožemio būklę.

    Komercinė projekto dalis taip pat įgavo pagreitį. Teritorijos valdytojai sudarė sutartį dėl anglies kreditų tiekimo 30 metų laikotarpiui, kurios vertė siekia apie 1 200 000 eurų, o kaina, kaip skelbiama, buvo aukštesnė nei įprasta rinkoje.

    Tai aiškinama tuo, kad investuotojams ir pirkėjams svarbus ne vien anglies dioksido sugėrimas, bet ir papildoma nauda: buveinių atkūrimas, didesnė rūšinė įvairovė bei vandens pertekliaus valdymas. Kitaip tariant, vienas projektas generuoja kelis pamatuojamus rezultatus, kuriuos galima panaudoti tiek tvarumo strategijose, tiek poveikio kompensavimo schemose.

    Be anglies kreditų, teritorijos valdytojai parduoda biologinės įvairovės prieaugio vienetus, kuriuos nekilnojamojo turto vystytojai naudoja kompensuodami gamtai padarytą žalą naujuose projektuose. Bendrovės vertinimu, tokių ekologinių aktyvų potenciali vertė gali viršyti 41 000 000 eurų, o tai rodo, kaip sparčiai auga rinka, kurioje gamtos atkūrimas tampa finansiniu instrumentu.

    Šis atvejis išryškina ir platesnę tendenciją: gamtos atkūrimo sprendimai vis dažniau lyginami su brangia inžinerine infrastruktūra. Ten, kur anksčiau būtų reikėję milijoninių investicijų vandens sulaikymo ar šlapynių atkūrimo darbams, dalį funkcijų gali atlikti gyvūnai, o žmogaus vaidmuo tampa daugiau planavimo, priežiūros ir rizikų valdymo klausimu.

    Nors tokie projektai kelia diskusijų dėl poveikio kaimyninėms teritorijoms, jų populiarumas auga dėl aiškiai įvardijamos naudos ir ekonominių mechanizmų. Bebrų sukurtos šlapynės daug kur laikomos vienu iš paprasčiausių būdų atkurti natūralią hidrologiją, o kartu su anglies ir biologinės įvairovės rinkomis tai tampa modeliu, kurį vis dažniau svarsto ir kiti žemės savininkai.