CP v2

Blog

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.

  • „Privy“ plečia TRON palaikymą: kūrėjams žada greitesnes pinigines, mokėjimus ir naujas API

    „Privy“ plečia TRON palaikymą: kūrėjams žada greitesnes pinigines, mokėjimus ir naujas API

    „TRON DAO“ pranešė, kad „Privy“ išplečia savo infrastruktūros palaikymą TRON tinkle, taip suteikdama daugiau įrankių programėlių kūrėjams ir verslams. Esminis pokytis – platesnis API rinkinys, leidžiantis kurti ir valdyti pinigines, stabilios vertės monetų mokėjimus bei iždo procesus.

    Pagal pranešimą, kūrėjai galės programiškai konstruoti, pasirašyti ir transliuoti palaikomas TRON operacijas, o piniginių aktyvumą stebėti realiu laiku per „webhook“ pranešimus. Taip pat numatyti politikos valdikliai, leidžiantys nustatyti išlaidų limitus, gavėjų leidžiamuosius sąrašus ir operacijų patvirtinimo ar ribojimo taisykles.

    „TRON tapo svarbiu tinklu stabilios vertės monetų veiklai visame pasaulyje, todėl norime, kad kūrėjams būtų kuo paprasčiau kurti ant šio pagrindo“, – sakė TRON įkūrėjas Justinas Sunas.

    „Privy“ teigimu, išplėstas palaikymas orientuotas į komandas, kurios TRON naudoja tarpvalstybiniams pervedimams ir mokėjimų produktams, ypač rinkose, kur USDT jau yra plačiai naudojama atsiskaitymų priemonė. Integracijoje akcentuojamas mastelio klausimas: automatizuoti pervedimai, stebėsena ir taisyklėmis grįsti apribojimai turėtų sumažinti rankinio administravimo poreikį.

    TRON ekosistemoje stabilios vertės monetos yra viena didžiausių naudojimo sričių, o pats tinklas dažnai įvardijamas kaip vienas pagrindinių USDT pervedimų „bėgių“ pasaulyje. „TRON DAO“ komunikacijoje nurodoma, kad tinklas yra sukaupęs šimtus milijonų vartotojų paskyrų ir trilijonus eurų siekiančią pervedimų apimtį, o tai didina paklausą sprendimams, kurie leidžia patikimai valdyti pinigines ir mokėjimų srautus.

    „Privy“ pabrėžia ir savo mastą: bendrovė, kuri 2025 metais tapo „Stripe“ dalimi, skelbia aptarnaujanti daugiau nei 2 000 klientų ir valdanti daugiau nei 160 milijonų paskyrų infrastruktūrą. Rinkos kontekste tai rodo augantį trendą, kai kriptovaliutų ir stabilios vertės monetų sprendimai vis dažniau jungiami su įprastomis mokėjimų platformomis bei atitikties ir rizikos valdymo mechanizmais.

  • Göbekli Tepe kaulų mįslė artėja prie atomazgos: aptiko kapus ir atskleidė naują versiją

    Göbekli Tepe kaulų mįslė artėja prie atomazgos: aptiko kapus ir atskleidė naują versiją

    Göbekli Tepe pietryčių Turkijoje laikoma viena svarbiausių ankstyvojo neolito vietovių, keičiančių supratimą apie pirmąsias ritualines erdves. Nuo kasinėjimų pradžios 1995 metais čia rasta daug žmonių kaulų, tačiau ilgą laiką trūko aiškių, nedviprasmiškų kapų.

    Nauja analizė, paremta publikuotais tyrimais, apėmė 928 žmonių kaulų fragmentus, priklausančius įvairaus amžiaus ir abiejų lyčių asmenims. Dalis radinių turėjo pakitimų, kurie galėjo atsirasti ir dėl žmogaus veiklos, ir dėl vėlesnių procesų dirvožemyje.

    Du kapai, pakeitę vaizdą

    Lūžis įvyko detaliau ištyrus du laidojimus, datuojamus maždaug 8 700–8 000 metais prieš mūsų erą. Vienas kapas aptiktas 2017 metais, kai buvo įrenginėjama drenažo sistema ir vykdyti darbai šalia apsauginės konstrukcijos.

    Po stačiakampio pastato grindimis rasta inksto formos kapavietės duobė su mažiausiai trijų žmonių palaikais. Tyrėjai identifikavo moterį, vyresnę nei 35 metų, 20–30 metų vyrą ir 11–14 metų mergaitę, neatmetama ir ketvirto asmens galimybė.

    Kaulų išsidėstymas pasirodė neįprastas: kaukolės buvo sukrautos vienoje duobės dalyje, o kiti kaulai gulėjo keliose sankaupomis. Vis dėlto išlikę smulkūs plaštakų ir pėdų kaulai leidžia manyti, kad į kapą iš pradžių galėjo būti paguldyti kūnai ar vientisos galūnių dalys.

    Tyrėjai nenurodė aiškių pjovimo žymių, deginimo pėdsakų ar ochros naudojimo, kuris kai kuriose priešistorinėse bendruomenėse pasitaikydavo laidojimo kontekstuose. Dalis pažeidimų, įskaitant įtrūkimus, siejama su vėlesniu slėgiu ir nuosėdų poveikiu dirvožemyje.

    Antrajame kape rasti jauno, tikėtina, 20–30 metų amžiaus žmogaus palaikai, greičiausiai moters. Skeletas gulėjo ant kairiojo šono, sulenktas, veidu nukreiptas į rytus, o dauguma kaulų buvo išlaikę pradinę padėtį, nors smarkiai susmulkėję.

    Mokslininkai pabrėžė, kad kaulų irimą galėjo paspartinti kalkingos nuosėdos: jos skverbdavosi į kaulo struktūrą, o vėliau sudarydavo sąlygas skilinėjimui. Toks mechanizmas padeda paaiškinti, kodėl net ir anatomiškai tvarkingai palaidoti palaikai ilgainiui virsta fragmentais.

    Kas nutiko šimtams išsibarsčiusių kaulų?

    Svarbiausia įžvalga kilo lyginant šių dviejų kapų pažeidimus su šimtais fragmentų, rastų kitose Göbekli Tepe vietose. Tyrėjai siūlo, kad bent dalis išsibarsčiusių kaulų nebūtinai liudija sudėtingą ar išskirtinį ritualą.

    Viena iš tikėtinų versijų yra ta, kad laidojimai galėjo būti įrengti po pastatų grindimis aukščiau šlaite. Vėliau, dėl erozijos ir grunto slinkimo, nuogulos kartu su kaulų fragmentais galėjo nuslinkti į žemiau esančias monumentalias konstrukcijas.

    Tai paaiškintų, kodėl skirtingo amžiaus ir lyties žmonių palaikai aptikti drauge, plačiame maždaug 3 000 kvadratinių metrų plote ir įvairiuose nuosėdų sluoksniuose. Kitaip tariant, dalį chaotiško vaizdo galėjo suformuoti ne laidojimo ritualas, o vėlesnė aplinkos dinamika.

    Kartu mokslininkai pabrėžia, kad ne visi radiniai privalo turėti vienodą istoriją. Kai kurios kaukolės rodo sąmoningos modifikacijos požymius, o tai leidžia svarstyti, kad bent dalis mirusiųjų galėjo būti išskiriami ir traktuojami ypatingai.

    Tokie rezultatai papildo platesnę ankstyvojo neolito tyrimų kryptį, kur vis dažniau atskiriama, kas yra ritualo pėdsakai, o kas vėlesnių gamtinių procesų pasekmė. Göbekli Tepe atvejis rodo, kad atsakymas gali slypėti ne vien simbolikoje, bet ir geologijoje bei ilgalaikėje vietovės transformacijoje.

  • 2011 metų cunamis sukūrė žuvų hibridą: po 10 kartų gamta priėmė netikėtą sprendimą

    2011 metų cunamis sukūrė žuvų hibridą: po 10 kartų gamta priėmė netikėtą sprendimą

    Japonijos mokslininkų komanda nustatė, kad 2011 metais šalį nusiaubęs cunamis netikėtai sukūrė sąlygas susiformuoti žuvų hibridams, tačiau ilgainiui ši „nauja“ populiacija beveik išnyko. Genominiai tyrimai parodė, kad per maždaug dešimt kartų vienos rūšies genetinė medžiaga iš vietinės populiacijos buvo beveik visiškai pašalinta.

    Tyrimas atliktas stebint dyglių populiaciją Ocuči miestelyje, kur cunamio banga kai kuriose vietose viršijo 10 metrų. Stichija pernešė jūrinę dyglę Gasterosteus nipponicus į sausumoje susidariusius telkinius, o atslūgstantis vanduo galėjo į juos įtraukti ir gėlavandenes dygles Gasterosteus aculeatus.

    Iš pradžių šiuose telkiniuose vanduo buvo sūrokas ar jūrinis, tačiau bėgant laikui dėl kritulių, gruntinio vandens ir aplinkos pokyčių jis tapo daugiausia gėlas. Tai sudarė neįprastą „tiltą“ tarp dviejų rūšių, nes jūrinė dyglė dalį gyvenimo ciklo gali praleisti gėluose vandenyse, todėl išgyveno ir kryžminosi su vietinėmis žuvimis.

    Kas nutiko hibridams

    Kai populiacija buvo tirta 2012 metais, apie 38 proc. analizuotų individų buvo hibridai, turėję ir jūrinių, ir gėlavandenių protėvių DNR. Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip pradžia stabilios mišrios populiacijos, kuri ilgainiui taptų nauja ekologine forma.

    Vis dėlto vėlesni stebėjimai atskleidė priešingą scenarijų. Reguliariai tiriant genomo pokyčius nustatyta, kad jūrinės rūšies genetiniai fragmentai nuosekliai mažėjo, o iki 2020 metų populiacijoje beveik visiškai dominavo gėlavandenės dyglės genetika.

    Kadangi dyglės paprastai dauginasi maždaug kartą per metus, toks genetinės sudėties „persitvarkymas“ įvyko maždaug per dešimt kartų. Tai svarbu evoliucijos biologijai, nes retai pasitaiko atvejis, kai natūrali populiacija stebima beveik nuo pat hibridizacijos pradžios ir vėliau sekama ilgą laiką.

    Kodėl genetika „atsuko“ atgal

    Mokslininkai pabrėžė, kad skirtingos genomo dalys nyko nevienodu tempu. Ypač greitai mažėjo fragmentai, siejami su prisitaikymu gyventi gėlame vandenyje, migracija į jūrą, poros pasirinkimu ir hibridinių patinų nevaisingumu, tai rodo stiprias reprodukcines kliūtis.

    Analizės ir modeliavimas taip pat leido įtarti, kad vien pagrindinių „barjerų“ nepakanka paaiškinti visam procesui. Tikėtina, kad svarbų vaidmenį turėjo ir daugybė silpnesnių genetinių nesuderinamumų, išsibarsčiusių visame genome, kurie kartu lėmė laipsnišką jūrinės rūšies DNR eliminaciją.

    Ši istorija parodo, kad ekstremalūs klimato ir gamtiniai įvykiai gali staiga suvesti atskiras rūšis ir sukurti trumpalaikes hibridų bangas. Tačiau gamtoje tokie „eksperimentai“ nebūtinai virsta ilgalaike nauja populiacija, ypač jei aplinka grįžta prie sąlygų, palankių vienai iš rūšių.

  • Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestus kepina karščio salos: naujas įrankis parodo, kur sodinti medžius, kad vėsintų labiausiai

    Miestuose bendras medžių lajų dangos rodiklis dažnai pasako per mažai: jis neparodo, kur gyventojams labiausiai trūksta pavėsio ir kur realiai įmanoma pasodinti naujų medžių. Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų komanda pasiūlė sprendimą, leidžiantį planuoti želdinimą gerokai tiksliau, iki atskirų gatvių ir kvartalų.

    Tyrėjai siekė atsakyti į du praktinius klausimus: kur mieste susidaro karščiausios vietos ir kuriose teritorijose nauji medžiai duotų didžiausią naudą. Šis požiūris ypač aktualus, nes karščio bangos Europoje tampa dažnesnės ir intensyvesnės, o miestuose kaitra sustiprėja dėl įkaitusių dangų, tankios statybos ir mažesnio vėjo.

    Tikslesni žemėlapiai atskleidė karščio židinius

    Pirmajame tyrime, publikuotame mokslo žurnale Remote Sensing, mokslininkai naudojo atvirą mašininio mokymosi metodą, kuris padidina palydovinių duomenų detalumą. Iki šiol įprasti šiluminiai vaizdai dažnai turėdavo apie 30 metrų skiriamąją gebą, todėl vienas pikselis galėjo apimti ir stogą, ir asfaltą, ir veją, ir medžius.

    Dėl tokio „vidurkinimo“ mažesnio masto temperatūrų skirtumai mieste pasimeta. Pritaikius detalesnius, apie 10 metrų skiriamosios gebos žemėlapius, Keluonos mieste pavyko aptikti beveik penkis kartus daugiau temperatūros kintamumo nei rodė įprastesni duomenys.

    Metodas leido matyti ne tik dideles, maždaug 18 000 kvadratinių metrų teritorijas, bet ir gerokai mažesnius karščio taškus, siekiančius apie 700 kvadratinių metrų. Tyrėjai taip pat nustatė, kad daugiau nei 65 proc. papildomos informacijos apie temperatūrą galima sieti su kraštovaizdžio ypatybėmis, įskaitant medžių buvimą ir kietąsias dangas.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad paviršiaus temperatūra nėra tas pats, kas gyventojų jaučiama oro temperatūra. Nepaisant to, detalūs paviršiaus šilumos žemėlapiai padeda tiksliai identifikuoti zonas, kuriose intervencijos, pavyzdžiui, želdinimas ar dangų keitimas, būtų efektyviausios.

    „CanopyFit“ parodo, kur medžiai įmanomi

    Antrajame tyrime, publikuotame žurnale Urban Forestry & Urban Greening, nagrinėta kita problema: net jei vieta karšta, tai dar nereiškia, kad joje galima sodinti medžius. Komanda pritaikė įrankį „CanopyFit“, kuris įvertina realų naujų želdinių potencialą ir atmeta teritorijas, kur sodinimas būtų neįmanomas ar nerekomenduotinas.

    Modelis eliminuoja pastatus, sporto aikštynus, zonas su požemine infrastruktūra, priešgaisrines apsaugos juostas ar vertingas ekosistemas. Tuomet likusios vietos sugretinamos su karščio poveikiu ir socialiniais bei ekonominiais gyventojų poreikiais, kad sprendimai būtų ne vien estetiniai, bet ir socialiai teisingi.

    Keluonoje skaičiavimai parodė apie 248 hektarus potencialios naujos subrendusios medžių lajų dangos. Tačiau galimybės pasiskirsčiusios labai netolygiai: vos 20 proc. analizuotos teritorijos sudarė daugiau nei pusę potencialios naudos, susijusios su papildomu pavėsiu.

    Ką miestai gali daryti ten, kur vietos nėra

    Tyrėjų vertinimu, dalyje rajonų vienu metu sutampa trys veiksniai: aukšta temperatūra, didelis gyventojų pažeidžiamumas ir pakankamai erdvės naujiems medžiams. Kitose vietose didžiausias iššūkis yra fizinės erdvės trūkumas, todėl vien želdinimo planų nepakanka.

    Tokiais atvejais siūloma svarstyti kietųjų dangų mažinimą, pavyzdžiui, dalies asfalto pašalinimą, taip pat urbanistinių taisyklių koregavimą ar sprendimus, kurie sukuria pavėsį be želdinių. Esminė idėja yra derinti detalią karščio žemėlapių analizę su realių sodinimo vietų įvertinimu, kad ribota miesto erdvė ir investicijos duotų didžiausią efektą.

    Tokia metodika tampa aktuali ir Europos miestams, ieškantiems priemonių mažinti karščio salų poveikį, gerinti gyvenimo kokybę bei prisitaikyti prie šylančio klimato. Kuo tiksliau nustatomos probleminės vietos ir galimos intervencijos, tuo mažiau sprendimų lieka „iš akies“ ir tuo lengviau pagrįsti prioritetus.

  • Irake atverti Asirijos karalienių kapai: aukso lobiai prilygsta Tutanchamono radiniams

    Irake atverti Asirijos karalienių kapai: aukso lobiai prilygsta Tutanchamono radiniams

    Šiaurės Irake, Nimrude, senovės Asirijos sostinėje Kalchu, archeologai dar praėjusio amžiaus pabaigoje aptiko karališkuosius kapus, kuriuose buvo sukrautos įspūdingos aukso brangenybės. Po rūmų patalpomis slėptose laidojimo kamerose rasti karališkajai šeimai priklausiusių moterų palaikai ir itin turtingas įkapių rinkinys.

    Kaip skelbta apie tyrimus, kapai buvo atidengti 1988 metais, kai Irako archeologai kasinėjo Ašurnasirpalo II rūmus. Radiniai patraukė dėmesį ne tik gausa, bet ir meistryste, kuri neretai lyginama su garsiausiais Egipto karališkųjų kapaviečių atradimais.

    Kape, tyrėjų įvardijamame kaip antrasis, rasta karūnų, diademų, vėrinių, auskarų, apyrankių, žiedų ir drabužių puošmenų iš aukso. Be to, aptikta dirbinių su lazuritu, karneoliu, agatu ir kitomis vertingomis medžiagomis, o ornamentikoje kartojosi rozetės, stilizuoti medžiai ir religinės simbolikos motyvai.

    Dalį įkapių pavyko susieti su konkrečiomis Asirijos valdovių vardais, minimais ir įrašuose ant daiktų. Tarp jų minimos Yabâ, siejama su Tiglatpilesaru III, Banītu, siejama su Salmanasaru V, ir Ataliya, siejama su Sargonu II.

    Vis dėlto laidojimo aplinkybės pasirodė sudėtingesnės, nei tikėtasi iš pradžių. Vienoje kameroje aptikti dviejų moterų palaikai, o ant įkapių iškalti skirtingų karalienių vardai leidžia manyti, kad dalis brangenybių galėjo būti perduodamos iš kartos į kartą ir tik vėliau pateko į tą patį kapą.

    Ypatingą tyrėjų dėmesį patraukė su Yabâ siejama įspėjamoji įrašų formuluotė, skirta apsaugoti kapą nuo išniekinimo ir nuo bandymų jame laidoti kitą asmenį. Tokios detalės, archeologų vertinimu, padeda geriau suprasti neoasirų požiūrį į mirtį, atminimą ir karališkųjų kapų neliečiamumą.

    Palyginimai su Tutanchamono kapu atsiranda ne atsitiktinai, nes aukso kiekis ir juvelyrikos kokybė Nimrude išties išskirtiniai. Tačiau šie radiniai atveria kitą pasaulį: ne faraonų, o imperijos elito moterų, kurių vaidmuo rašytiniuose šaltiniuose dažnai lieka šešėlyje, todėl archeologija čia tampa esminiu žinių šaltiniu.

    Ne mažiau dramatiška ir šių vertybių naujųjų laikų istorija. Pranešta, kad reikšmingiausi dirbiniai buvo saugomi Irako centrinio banko saugyklose ir išliko per karus, taip pat per 2003 metais vykusį Irako muziejaus Bagdade apiplėšimą.

    Pats Nimrudas patyrė didžiulių nuostolių 2015 metais, kai senovės miesto dalis sunaikino Islamo valstybės kovotojai. Vis dėlto Nimrudo karalienių lobiai išliko vienu ryškiausių neoasirų dvaro prabangos, amatų ir simbolikos liudijimų.

  • „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ „Starship“ pirmąkart taikosi į orbitą: kada startas ir kur žiūrėti tiesiogiai

    „SpaceX“ milžiniška raketa „Starship“ rengiasi dar vienam bandymui, kuris gali tapti vienu svarbiausių projekto etapų. Iki šiol bendrovė atliko 13 „Starship“ skrydžių bandymų, o dabartinis startas siejamas su ambicija pirmą kartą įgyvendinti orbitinį profilį.

    Raketa jau pastatyta į starto poziciją „SpaceX“ bazėje Starbase Teksase. Tiesioginę transliaciją tradiciškai planuojama rodyti internetu, o įprastai ji pradedama likus maždaug pusvalandžiui iki numatyto pakilimo.

    Starto laikas ir transliacija

    Skelbiama, kad starto langas truks 75 minutes. Tokiais atvejais tikslus pakilimo momentas gali keistis dėl techninių patikrų, oro sąlygų ar skrydžio saugos reikalavimų, todėl žiūrovams rekomenduojama stebėti oficialius „SpaceX“ pranešimus.

    Transliacija paprastai rodoma „SpaceX“ paskyrose socialiniuose tinkluose ir vaizdo platformose. Bendrovė realiu laiku pateikia atnaujinimus apie skaičiavimą, variklių patikrą ir sprendimą dėl starto.

    Kas planuojama šiame bandyme

    Skrydžio planas numato bandymą pasiekti orbitai artimą trajektoriją ir kelias valandas trunkantį skrydį aplink Žemę. Tokie bandymai leidžia įvertinti raketos elgseną nuo pakilimo iki sugrįžimo į atmosferą, kai konstrukciją veikia didžiausios šiluminės ir mechaninės apkrovos.

    Pirmoji pakopa „Super Heavy“ po starto turėtų būti nukreipta į nusileidimą vandenyne, o jos sugrąžinimas šį kartą nėra prioritetas. Ankstesniuose planuose buvo svarstomos ir gaudymo bokšto mechanizmais galimybės, tačiau bandymų programoje sprendimai gali kisti pagal rizikų vertinimą.

    Antroji pakopa „Starship“ šiame bandyme gali gabenti „Starlink“ kartos palydovų bandomąjį krovinį. Tokie skrydžiai yra svarbūs ne tik pačiai raketai, bet ir „Starlink“ tinklo plėtrai, nes ateityje „Starship“ siekiama pritaikyti didesnių palydovų partijų iškėlimui.

    Kodėl šis startas svarbus

    Orbitinio profilio bandymas laikomas būtinu žingsniu, jei „SpaceX“ nori paversti „Starship“ daugkartinio naudojimo sistema, galinčia pigiau kelti krovinius į Žemės orbitą. Programos tikslai apima ir NASA Mėnulio misijas, kur „Starship“ kuriama kaip „Artemis“ programos nusileidimo modulis.

    „Mūsų tikslas yra surinkti kuo daugiau duomenų realiame skrydyje, net jei bandymas baigsis anksčiau nei planuota“, – sakė „SpaceX“ atstovas, komentuodamas bandymų filosofiją.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir dalinai sėkmingi skrydžiai gali būti vertingi, nes leidžia patikrinti variklių darbą, valdymo sistemas, šiluminę apsaugą ir ryšį. Kiekvienas toks bandymas paprastai baigiasi techninių pakeitimų paketu, kuris įdiegiamas prieš kitą startą.

  • Lenkai pranoksta save: vienas ilgiausių geležinkelio tunelių jau įgauna formą – vaizdai iš statybų

    Lenkai pranoksta save: vienas ilgiausių geležinkelio tunelių jau įgauna formą – vaizdai iš statybų

    Mažosios Lenkijos vaivadijoje įsibėgėja vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelio infrastruktūros projektų – Podłęże–Piekiełko. Jo tikslas – nutiesti naujas atkarpas ir modernizuoti esamus kelius kalnuotame regione, kad kelionės traukiniais taptų greitesnės ir patikimesnės.

    Vienas ryškiausių projekto objektų – geležinkelio tunelis po Pisarzowa vietove. Jo dvi pagrindinės lygiagrečios šachtos siekia apie 3 750 metrų, o statybų aikštelėje jau fiksuojama, kaip anksčiau išgręžtos ertmės virsta realiu tunelio profiliu su inžineriniais elementais.

    Tunelis buvo gręžiamas tunelių gręžimo mašinomis TBM, kurioms suteikti vardai Kinga ir Jadwiga. Ši technologija plačiai taikoma dideliuose infrastruktūros projektuose, nes leidžia tiksliai kasti sudėtingomis geologinėmis sąlygomis ir mažinti poveikį paviršiui.

    Projekto atstovai skelbia, kad šiuo metu tuneliuose vyksta intensyvūs statybos darbai: įrengiami jungiamieji praėjimai, kurie sujungs abi tunelio šakas, formuojami pėsčiųjų takai ir montuojami kiti būtinieji konstrukciniai sprendiniai. Tokie jungiamieji elementai svarbūs saugai ir eksploatacijai, ypač avarinių situacijų atveju.

    Šis tunelis yra tik viena iš keliolikos požeminių atkarpų, numatytų kalnuotame regione, kur naujai infrastruktūrai tenka prisitaikyti prie sudėtingo reljefo. Skelbiama, kad po Pisarzowa esantis tunelis bus vienas iš trijų ilgiausių šiame projekte – jų ilgis viršys 1 kilometrą, o likusieji bus trumpesni.

    Tuo pat metu planuojamas ir dar ilgesnis tunelis tarp Szczyrzyc ir Tymbark vietovių, kurio bendras ilgis turėtų viršyti 3,8 kilometro. Jo gręžimas dar neprasidėjo, tačiau į statybų zoną jau atgabentos dvi TBM mašinos, anksčiau dirbusios po Pisarzowa, o dabar jos ruošiamos surinkimui.

    Podłęże–Piekiełko projektas apima ne tik tunelius, bet ir naujų bėgių tiesimą bei esamos infrastruktūros atnaujinimą. Tikimasi, kad užbaigus darbus sutrumpės kelionių trukmė tarp pagrindinių Mažosios Lenkijos regiono centrų, o naujos atkarpos taps svarbia susisiekimo grandimi tiek kasdieniams keleiviams, tiek krovinių vežimui.

  • Billas Gatesas skuba Trumpo požiūrį: DI gali tapti ginklu, kuriuo pasinaudos nusikaltėliai

    Billas Gatesas skuba Trumpo požiūrį: DI gali tapti ginklu, kuriuo pasinaudos nusikaltėliai

    Buvęs „Microsoft“ vadovas Billas Gatesas viešai įspėjo, kad dirbtinis intelektas, patekęs į netinkamas rankas, gali tapti ypač pavojingu įrankiu. Interviu JAV televizijai NBC News jis teigė, kad technologijų pažanga be aiškių saugiklių didina katastrofinių scenarijų riziką.

    Gateso vertinimu, didžiausia grėsmė slypi ne fantastiniuose pasakojimuose, o realistiškose nusikaltėlių schemose. Jis akcentavo, kad pažangūs modeliai gali padėti kurti bioterorizmo planus, automatizuoti apgavystes ir vykdyti kibernetines atakas daug didesniu mastu nei anksčiau.

    Grėsmės arčiau kasdienybės

    Pastaraisiais metais saugumo ekspertai vis dažniau fiksuoja atvejus, kai DI pasitelkiamas sukčiavimui: klastojami balsai ir vaizdai, imituojami vadovų skambučiai, kuriami įtikinami elektroniniai laiškai. Tokios priemonės mažina nusikaltimų „kainą“ ir leidžia vienu metu taikytis į tūkstančius aukų.

    Kita kryptis, kurią mini Gatesas, yra biologinių rizikų tema. Nors daugelis DI sistemų turi ribojimus, ekspertai pabrėžia, kad prieiga prie žinių ir laboratorinių procesų imitavimas gali palengvinti piktnaudžiavimą, todėl reikalinga griežtesnė kontrolė ir auditas.

    Reguliavimas keliasi į politiką

    Gatesas pabrėžė, kad vien technologijų bendrovių savireguliacijos nepakanka, o sprendimų reikia ieškoti kartu su teisėsauga ir politikais. Jo teigimu, saugumo standartai turėtų tapti privalomi visiems pažangių modelių kūrėjams, net jei tai didintų veiklos sąnaudas.

    Tarptautinių taisyklių kūrimas, pasak jo, bus itin sudėtingas, nes technologijos sparčiai plinta, o jų kontrolė skiriasi tarp valstybių. Gatesas lygino tokias derybas su sudėtingais geopolitiniais susitarimais, kuriuose sunku sutarti dėl patikrinimo mechanizmų.

    Gatesas sieks įtikinti Trumpą

    Straipsnyje teigiama, kad Gatesas svarsto asmeniškai bandyti paveikti Donaldo Trumpo požiūrį į valstybines DI reguliavimo priemones. Idėja grindžiama tuo, kad politiniai sprendimai JAV gali nulemti ir pasaulines taisykles, nes didžioji dalis pažangiausių technologijų kuriama būtent ten.

    Trumpas viešuose pasisakymuose akcentuoja konkurenciją su Kinija ir skeptiškai vertina priemones, kurios, jo manymu, galėtų sulėtinti JAV technologijų sektorių. Jis taip pat yra sakęs, kad pernelyg dideli ribojimai gali sumažinti pranašumą prieš užsienio konkurentus.

    Gatesas tokią poziciją atmeta ir pabrėžia, kad rizika nėra išgalvota, o sprendimų delsti nebegalima. Jo teigimu, būtina sutarti dėl aiškių taisyklių, atsakomybės ir priežiūros, kad DI plėtra būtų suderinta su visuomenės saugumu.

  • „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ ruošia reikšmingą „Gemini“ pokytį: iki šiol naudota „Gems“ funkcija, leidusi susikurti individualizuotus DI pagalbininkus su išsamiais nurodymais, bus pakeista nauju sprendimu. Vietoje jos įvedamos vadinamosios skills, kurios turėtų supaprastinti darbą ir suteikti daugiau lankstumo kasdienėse užduotyse.

    Pagrindinis pokytis susijęs su patogumu. Jei anksčiau personalizuotas instrukcijas reikėdavo pasiekti per atskirą skiltį, naujas modelis leis jas iškviesti tiesiai pokalbio lange, panašiai kaip kituose rinkos sprendimuose. Tai reiškia greitesnį perėjimą tarp skirtingų darbo režimų, kai „Gemini“ naudojamas rašymui, analizei ar turinio paruošimui.

    „Google“ nurodo, kad vartotojams, kurie jau buvo susikūrę „Gems“ šablonus, baimintis dėl prarastų nustatymų nereikėtų. Esamos taisyklės ir konfiguracijos turėtų būti automatiškai perkeltos į naują formatą, o iki migracijos pradžios senoji funkcija liks prieinama.

    „Nuo 2026 metais lapkričio 17 dieną automatiškai pradėsime perkelti jūsų „Gems“ į skills“, – sakė „Google“ pranešime vartotojams.

    Pagal viešai aptariamą koncepciją skills turėtų leisti tvarkingiau aprašyti užduotis ir elgsenos taisykles, įtraukti pavyzdinius atsakymus, naudoti failus kontekstui ir aiškiau nurodyti, kokį rezultatą „Gemini“ turi pateikti. Taip pat minima galimybė vienoje užklausoje pritaikyti kelis skirtingus instrukcijų rinkinius, kas iki šiol buvo labiau ribota.

    Vis dėlto didžiausia intriga – prieinamumas. „Gems“ iki šiol buvo pasiekiama ir nemokamai besinaudojantiems vartotojams, tačiau naujesnės skills funkcijos kai kuriose „Gemini“ versijose siejamos su mokamais planais, tokiais kaip „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“. Kol kas aiškiai nepatvirtinta, ar pilnas skills funkcionalumas išliks nemokamas visiems, ar daliai žmonių teks rinktis prenumeratą.

    Prie pokyčių prisideda ir techniniai signalai, kad diegimas dar nebaigtas. Kai kurie pagalbos puslapiai ar valdymo elementai, susiję su naujomis funkcijomis, vartotojams gali būti laikinai nepasiekiami, todėl tikėtina, kad „Google“ dalį informacijos paviešino anksčiau, nei galutinai paruošė infrastruktūrą.

    Rinkoje toks žingsnis laikomas logišku, nes DI asistentai vis dažniau virsta ne vien pokalbių įrankiais, o darbo platformomis, kur svarbiausia yra pakartojami procesai, komandiniai šablonai ir greitas iškvietimas. Jei „Google“ pavyks skills padaryti patogiai valdomas ir plačiai prieinamas, „Gemini“ galėtų sustiprinti pozicijas konkurencijoje su „Microsoft“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    Neatmetama, kad platesnis skills paleidimas gali sutapti su naujos kartos „Gemini“ modelio pristatymu. Tokiu atveju vartotojai vienu metu pamatytų ir atnaujintą sąsają, ir naują personalizavimo logiką, tačiau aiškesni atsakymai dėl nemokamos prieigos greičiausiai paaiškės tik artėjant migracijos pradžiai.