CP v2

Blog

  • Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londono „Reactive Technologies“ gavo 19 mln. eurų iš EIB: kaip tai turėtų sustiprinti Europos elektros tinklus

    Londone įsikūrusi elektros tinklų technologijų bendrovė „Reactive Technologies“ pritraukė 19 mln. eurų finansavimą iš Europos investicijų banko (EIB). Lėšos bus skirtos platformos „GridVerix“ plėtrai, siekiant mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką ir optimizuoti tinklų eksploatacijos kaštus Europoje.

    Bendrovės teigimu, „GridVerix“ leidžia realiuoju laiku stebėti svarbius elektros sistemos stabilumo rodiklius. Tarp jų – inercija, tai yra generatoriuose sukaupta kinetinė energija, padedanti tinklui atlaikyti staigius trikdžius, taip pat įtampos stiprumo ir stabilumo parametrai skirtingose tinklo vietose.

    „EIB parama ateina kritiniu metu. Sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai ir dideliems vartotojams, pavyzdžiui, duomenų centrams, Europos tinklus valdyti darosi sudėtingiau. Realaus laiko stabilumo matavimai gali padėti operatoriams išlaikyti saugumą ir mažinti kaštus vartotojams“, – sakė „Reactive Technologies“ vadovas Marcas Borrettas.

    Ši investicija atspindi platesnę tendenciją Europos energetikoje: elektros tinklai tampa vienu svarbiausių energetinės transformacijos „siaurųjų kakliukų“. Prie tinklo prijungiama vis daugiau vėjo ir saulės elektrinių, o kartu auga ir paklausa dėl elektrifikacijos, šilumos siurblių, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros bei pramonės poreikių.

    Tokioje aplinkoje tinklų operatoriams būtina tiksliai suprasti, kiek sistema atspari staigiems pokyčiams, pavyzdžiui, netikėtai dingus gamybai ar šoktelėjus vartojimui. Realaus laiko matavimai gali padėti greičiau identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti sprendimus, leidžiančius integruoti daugiau atsinaujinančios energijos neprarandant stabilumo.

    „Europai reikia elektros tinklų, kurie spėtų paskui spartų atsinaujinančios energijos augimą. „Reactive Technologies“ suteikia operatoriams gerokai aiškesnį vaizdą, kas vyksta jų tinkluose realiuoju laiku. Mūsų finansavimas padės šią technologiją išplėsti į daugiau rinkų ir mažinti elektros tiekimo sutrikimų riziką“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    EIB nurodo, kad finansavimas suteikiamas rizikos skolos forma ir yra remiamas programos InvestEU. Šis sandoris taip pat siejamas su EIB grupės iniciatyva TechEU, kurios tikslas – paspartinti investicijas į strategines technologijas ir stiprinti Europos konkurencingumą.

    Iš 19 mln. eurų paskolos iki 7 mln. eurų bendrovė planuoja nukreipti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai savo centre Suomijoje, Oulu mieste. Likusi dalis numatyta technologijos diegimui Europos Sąjungoje, orientuojantis į komercinę plėtrą ir darbą su tinklų operatoriais.

    „Reactive Technologies“ buvo įkurta 2010 metais, ją įsteigė dr. Heikki Huomo ir Marcas Borrettas. Bendrovė pozicionuoja save kaip tinklą stiprinančių technologijų kūrėją, sprendžiantį energijos perėjimo, spartėjančios elektrifikacijos ir augančių apkrovų keliamus iššūkius.

    Bendrovės būstinė yra Londone, o pardavimų ir projektų įgyvendinimo komandos dirba su klientais įvairiose rinkose. „Reactive Technologies“ taip pat turi komercinius biurus JAV rytų ir vakarų pakrantėse, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Australijoje, o pagrindiniai tyrimai vystomi Suomijoje.

    Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien naujų elektrinių nepakanka – būtina didinti tinklų pralaidumą ir valdymo tikslumą. Tokios priemonės kaip pažangūs matavimai, skaitmeniniai tinklų modeliai ir automatizuotas valdymas tampa praktišku būdu greičiau pritaikyti infrastruktūrą prie sparčiai besikeičiančios gamybos ir vartojimo struktūros.

    „Reactive Technologies“ atveju EIB finansavimas rodo augantį institucinių investuotojų dėmesį sprendimams, kurie padeda iš tinklų „išspausti“ daugiau galios ir stabilumo be brangiausių, ilgai trunkančių statybų. Jei technologija pasiteisins diegimo mastu, jos nauda gali atsispindėti tiek tiekimo patikimumu, tiek galutinėmis sąnaudomis vartotojams.

  • Kalifornija uždraudė pareigūnams leisti memkoinus: Gavin Newsom smogia interesų konfliktams ir Trumpui

    Kalifornija uždraudė pareigūnams leisti memkoinus: Gavin Newsom smogia interesų konfliktams ir Trumpui

    Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasirašė įstatymą, kuriuo valstijos viešiesiems pareigūnams uždraudžiama leisti vadinamuosius memkoinus ir taip užkirsti kelią pelnui iš užimamų pareigų. Šis sprendimas pristatomas kaip antikorupcinė priemonė ir kartu kaip politinis kontrastas JAV prezidento Donaldo Trumpo kriptovaliutų projektams.

    Pasirašytas Asamblėjos įstatymo projektas AB 2409 numato, kad Kalifornijos viešieji pareigūnai negalės inicijuoti ar reklamuoti memkoinų, siejamų su jų pareigomis. Taip pat sugriežtinami ribojimai kriptovaliutų projektams, kurie naudoja pareigūno atvaizdą, vardą ar panašumą, kad tokie žetonai nebūtų lengvai platinami ir listinguojami platformose.

    Gubernatorius teigė, kad tikslas – sumažinti riziką, kai skaitmeniniai aktyvai tampa greito praturtėjimo įrankiu pasinaudojant politine įtaka. Pasak jo, valstija siekia aiškesnių taisyklių, kad viešasis interesas nebūtų painiojamas su asmeniniu pelnu, o investuotojai turėtų daugiau apsaugų.

    „Nė vienas pareigūnas neturėtų pelnytis iš savo pareigų, todėl stipriname apsaugas, kad tai nevyktų mūsų valstijoje“, – sakė Gavinas Newsomas.

    Įstatymo pasirašymą Newsomas siejo su platesne diskusija Vašingtone dėl politinės etikos ir kriptovaliutų reguliavimo, kurioje dažnai minimas Donaldas Trumpas. Pastarasis 2025 metais pristatė savo memkoiną, kuris po trumpalaikio šuolio smarkiai nuvertėjo, o tai tapo argumentu kritikams, kalbantiems apie nepastovumo ir galimo piktnaudžiavimo rizikas.

    Kalifornija tuo pat metu patvirtino ir kitus teisės aktus, skirtus kriptovaliutų nusikaltimams bei vartotojų apsaugai. Tarp jų – priemonės, nukreiptos prieš pinigų plovimą naudojant skaitmeninius aktyvus, ir aiškesnės taisyklės dėl žalos atlyginimo, kai gyventojai praranda lėšas per kriptovaliutų aferas.

    Šie pokyčiai tęsia ankstesnes valstijos pastangas mažinti interesų konfliktus skaitmeninių finansų srityje. Kalifornija jau anksčiau stiprino reikalavimus pareigūnams deklaruoti turimus skaitmeninius aktyvus, jeigu jie galėtų daryti įtaką sprendimams, susijusiems su reguliavimu ar priežiūra.

    Kriptovaliutų rinkai tampant vis labiau politizuotai, tokie draudimai gali tapti precedentu ir kitoms valstijoms, svarstančioms, kur brėžti ribą tarp žodžio laisvės, inovacijų ir viešojo sektoriaus skaidrumo. Analitikų vertinimu, artėjant rinkimų ciklams ir augant memkoinų populiarumui, reguliuotojai vis dažniau dėmesį kreips ne tik į sukčiavimą, bet ir į etikos standartus.

  • „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    „Sofinnova Partners“ uždarė 82 mln. eurų MD Start IV fondą: kiek naujų MedTech startuolių planuoja?

    Paryžiuje įsikūrusi gyvybės mokslų investuotoja „Sofinnova Partners“ pranešė užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą. Fondas pasiekė 82 mln. eurų dydį ir, bendrovės teigimu, sulaukė didesnio investuotojų susidomėjimo, nei planuota.

    MD Start strategija orientuota ne į jau veikiančių įmonių finansavimą, o į MedTech startuolių kūrimą nuo idėjos ir ankstyvųjų prototipų stadijos. Tai reiškia aktyvesnį fondo komandos dalyvavimą – nuo komandos formavimo iki klinikinių ir reguliacinių gairių.

    Kas yra MD Start modelis?

    „Sofinnova Partners“ MD Start modelį vysto nuo 2008 metų, kai buvo uždarytas pirmasis šios krypties fondas. Per kelis ciklus strategijos apimtis augo, o dabartinis MD Start IV fondas yra reikšmingai didesnis už ankstesnį.

    Tokio tipo fondai Europoje išsiskiria tuo, kad dažnai veikia kaip vadinamieji venture studio arba company builder modeliai. MedTech srityje tai ypač aktualu, nes produktų kelias iki rinkos paprastai yra ilgesnis dėl klinikinių tyrimų, sertifikavimo ir įėjimo į ligoninių pirkimų sistemas.

    „Sofinnova MD Start yra viena iš nedaugelio strategijų Europoje, kuri MedTech įmones kuria nuo nulio. Mūsų modelį išskiria aktyvus komandos vaidmuo, kuriant ir palaikant kiekvieną bendrovę nuo pirmos dienos“, – sakė „Sofinnova Partners“ valdybos pirmininkas ir vadovaujantis partneris Antoine Papiernik.

    Rezultatai ir įsigijimai

    Anot „Sofinnova Partners“, MD Start III fondas investavo į šešias bendroves, kurios vėliau pritraukė daugiau nei 140 mln. eurų vėlesnių etapų finansavimo. Tai svarbus rodiklis, nes MedTech įmonėms dažnai reikia kelių finansavimo raundų iki komercinio mastelio.

    Tarp ryškiausių pavyzdžių įvardijamas „LimFlow“ sandoris, kai bendrovę įsigijo „Inari Medical“. Maksimali sandorio vertė, remiantis viešai skelbta informacija, siekė apie 392 mln. eurų.

    Portfelyje minimos ir kitos įmonės, tarp jų „CorWave“, kuri, pasak fondo, yra pritraukusi daugiau nei 100 mln. eurų. Taip pat įvardijamos „BrightHeart“ ir „Moon Surgical“, kurios yra gavusios reguliacinius leidimus JAV ir Europos rinkoms.

    „Esame dėkingi tiek esamiems, tiek naujiems investuotojams už pasitikėjimą mūsų aktyviu įmonių kūrimo požiūriu. Su MD Start IV sieksime kartu su inžinieriais, gydytojais ir mokslininkais vystyti medicinos technologijas nuo laboratorijos iki klinikos“, – sakė „Sofinnova Partners“ partnerė Anne Osdoit.

    Ką planuoja daryti su 82 mln. eurų?

    Užbaigusi MD Start IV fondo pritraukimą, „Sofinnova Partners“ teigia per artimiausius penkerius metus sieksianti sukurti 6–8 naujas MedTech bendroves Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Fondo komanda žada suteikti ne tik kapitalą, bet ir operacinę bei strateginę pagalbą iki svarbiausių klinikinių ir verslo etapų.

    Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją: investuotojai sveikatos technologijose vis dažniau ieško ne vien idėjų, bet ir struktūruoto kelio iki klinikinio įrodymo bei aiškios kompensavimo ir pardavimų strategijos. Dėl to auga susidomėjimas modeliais, kurie startuoliams nuo pradžių padeda sureguliuoti reguliacinę, klinikinę ir komercinę logiką.

  • „Strategy“ dar didina bitkoinų rezervą: per savaitę nupirko 1 665 BTC, portfelyje – 847 666

    „Strategy“ dar didina bitkoinų rezervą: per savaitę nupirko 1 665 BTC, portfelyje – 847 666

    Bitkoinų (BTC) rezervus kaupianti bendrovė „Strategy“ pranešė papildžiusi turimas atsargas dar 1 665 BTC. Pirkinio vertė siekė apie 131 milijoną eurų, o vidutinė įsigijimo kaina sudarė maždaug 78 800 eurų už vieną BTC.

    Sandoriai atlikti laikotarpiu nuo rugsėjo 21 dienos iki rugsėjo 27 dienos, remiantis bendrovės pateikta forma 8-K JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai (SEC). Tokie pranešimai leidžia investuotojams įvertinti, kaip įmonė keičia finansavimo ir turto valdymo strategiją.

    Po naujausio pirkimo „Strategy“ iš viso valdo 847 666 BTC. Bendrovė nurodė, kad vidutinė viso portfelio įsigijimo kaina yra apie 69 300 eurų už BTC, o bendra įsigijimo savikaina, įskaitant mokesčius ir išlaidas, sudaro maždaug 58,8 milijardo eurų.

    Toks kiekis sudaro daugiau nei 4 proc. maksimalios 21 milijono bitkoinų pasiūlos, todėl „Strategy“ išlieka viena ryškiausių įmonių, formuojančių vadinamąją bitkoinų iždo strategiją. Šis modelis pastaraisiais metais išplito tarp viešai listinguojamų bendrovių, kurios dalį kapitalo laiko BTC siekdamos apsidrausti nuo valiutų nuvertėjimo ar dalyvauti kriptoturto kainos augime.

    Įsigijimai, pasak bendrovės, finansuoti iš kelių šaltinių, įskaitant akcijų pardavimus per atviroje rinkoje vykdomą programą ir grynųjų pinigų rezervus. „Strategy“ taip pat skelbė apie veiksmus, susijusius su privilegijuotųjų akcijų išpirkimu ir dividendų mokėjimais, kas rodo bandymą subalansuoti akcininkų grąžą ir agresyvią BTC kaupimo politiką.

    „Strategy“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Michaelas Sayloras pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose dalijosi įrašais apie bendrovės bitkoinų kaupimo progresą. Rinkos dalyviai tokius signalus dažnai sieja su artėjančiais oficialiais pranešimais, nors pastaruoju metu bendrovės pirkimų tempas kito.

    Ši naujiena pasirodė tuo metu, kai aktyviai diskutuojama apie įmonių finansavimo modelius ir riziką, kylančią dėl didelio kriptoturto svyravimo. Investuotojams svarbus klausimas išlieka tas pats: kiek ilgai „Strategy“ galės tęsti pirkimus nepadidindama kapitalo kaštų ir nepablogindama balanso rodiklių, ypač jei rinkoje prasidėtų ilgesnė kainų korekcija.

  • „Bitmine“ peržengė 6 mln. ETH ribą: įmonė dar nusipirko 17 362 eterius ir artėja prie 5 proc. tikslo

    „Bitmine“ peržengė 6 mln. ETH ribą: įmonė dar nusipirko 17 362 eterius ir artėja prie 5 proc. tikslo

    Ethereum iždo strategiją taikanti bendrovė „Bitmine“ pranešė perkopusi 6 000 000 ETH ribą ir toliau sparčiai didinanti savo kriptovaliutų rezervą. Naujausiu atnaujinimu įmonė nurodė papildomai įsigijusi 17 362 ETH, o bendras turimų eterių kiekis pasiekė 6 001 302.

    Skaičiuojama, kad toks kiekis sudaro daugiau nei 4,9 proc. visos Ethereum apyvartoje esančios pasiūlos, kuri siekia apie 122,1 mln. ETH. Tai reiškia, kad „Bitmine“ praktiškai priartėjo prie viešai deklaruojamo tikslo per santykinai trumpą laiką sukaupti 5 proc. visos ETH pasiūlos.

    Kaip atrodo „Bitmine“ portfelis?

    Įmonė taip pat paskelbė, kad jos bendras kriptovaliutų, grynųjų pinigų, parduodamų vertybinių popierių ir kitų investicijų portfelis siekia apie 14,7 mlrd. eurų. Vidutinė naujausio pirkimo kaina nebuvo atskleista, todėl tikslus sandorių pelningumas ar rizikos lygis lieka neaiškus.

    Be ETH, „Bitmine“ nurodė turinti 213 BTC, taip pat reikšmingų investicijų į kitas bendroves bei didelį grynųjų ir lengvai realizuojamų vertybinių popierių rezervą. Toks modelis leidžia įmonei lanksčiau reaguoti į rinkos svyravimus, tačiau kartu didina priklausomybę nuo kriptoturto kainos ciklų.

    Stakingas ir planuojamos pajamos

    Didelė dalis „Bitmine“ turimo Ethereum yra stakinta: įmonė nurodė, kad stakinta suma siekia 5 067 309 ETH. Tai reikšminga detalė, nes stakingas leidžia generuoti periodines pajamas, tačiau kartu užrakina dalį likvidumo ir sukuria papildomų operacinių bei technologinių rizikų.

    Bendrovės valdybos pirmininkas Tomas Lee teigė, kad toks sukauptas kiekis esą suteikia masto efektą ir leidžia matyti teigiamus tinklo efektus. Pasak jo, įmonė tikisi, kad institucinių investuotojų dalis kriptoturto rinkoje 2026 metų pabaigoje gali toliau augti, nes, jo vertinimu, dalis institucijų vis dar yra nepakankamai investavusios į šią turto klasę.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Tokio dydžio ETH kaupimas rodo kryptį, kai dalis viešai matomų bendrovių bando taikyti kriptovaliutų iždo modelį, panašų į tą, kurį bitkoino atveju naudoja kai kurios listinguojamos įmonės. Vis dėlto Ethereum atvejis turi specifiką: papildomas pajamų šaltinis gali būti stakingas, o tai suteikia kitokį „turto laikymo“ ekonominį profilį.

    Kartu dideli vienos įmonės rezervai kelia klausimų dėl koncentracijos rizikos ir potencialaus poveikio rinkos likvidumui. Jei rinkos sąlygos pasikeistų, tokio masto turto valdymo sprendimai galėtų turėti reikšmingą įtaką kainai, todėl investuotojai paprastai stebi ne tik turimą kiekį, bet ir įmonės finansavimo struktūrą bei pardavimo discipliną.

    „Bitmine“ pozicionuojasi kaip didžiausia Ethereum iždo strategiją viešai komunikuojanti bendrovė, o jos tempas rodo, kad tikslas pasiekti 5 proc. pasiūlos ribą yra praktiškai ranka pasiekiamas. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar įmonė toliau agresyviai didins rezervą, ar daugiau dėmesio skirs stakingo pajamų stabilizavimui ir rizikos valdymui.

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • Bitget ataka: įsilaužėlis prieš 388 mln. eurų vagystę išbandė ribas mažais pervedimais

    Bitget ataka: įsilaužėlis prieš 388 mln. eurų vagystę išbandė ribas mažais pervedimais

    Kriptovaliutų biržą Bitget sudrebinus maždaug 388 mln. eurų vertės incidentui, įmonės vadovė Gracy Chen teigia, kad užpuolikas prieš pagrindinį smūgį atliko du nedidelius bandomuosius pervedimus. Pasak jos, taip buvo patikrinta, ar sistema suveiks, kai sumos neperžengia rizikos kontrolės slenksčių.

    Chen nurodė, kad pirmieji neautorizuoti pervedimai įvyko rugsėjo 24 dieną 18.31 val. koordinuotu pasauliniu laiku. Buvo išsiųsta 0,184 ETH iš „Ethereum“ karštosios piniginės ir 193 TRX iš „Tron“ karštosios piniginės, o tokie dydžiai, anot jos, neaktyvavo automatinių įspėjimų.

    Maždaug po pusvalandžio užpuolikas, pasak Bitget vadovės, perėjo prie didesnių pervedimų ir per 17 operacijų išsiurbė didžiąją dalį lėšų. Operacijos esą vyko keliuose tinkluose, įskaitant „Ethereum“, XRP, Zcash, BNB Chain, Base, Arbitrum, Optimism ir Avalanche.

    Bitget teigimu, neatitikimus suderinimo sistema pastebėjo per kelias minutes nuo didesnių pervedimų pradžios, o rizikos valdymo mechanizmai apribojo vartotojų inicijuotus išėmimus visoje platformoje. Vis dėlto, įmonės aiškinimu, tuo metu užpuolikas jau buvo pasiekęs vidines administravimo sistemas.

    Chen aiškino, kad ataka buvo įvykdyta pasinaudojus nulinės dienos pažeidžiamumu trečiosios šalies saugumo produkte. Tai esą leido suformuoti apgaulingas išėmimo komandas taip, kad jos būtų apdorotos kaip teisėtos, o vėliau užpuolikas mėgino ištrinti pėdsakus, apsunkindamas tyrimą.

    Bitget tikina, kad privatūs raktai ir šaltosios piniginės nebuvo pažeistos. Įmonė pranešė bendradarbiaujanti su kibernetinio saugumo tyrėjais Mandiant ir SlowMist bei ketinanti paskelbti oficialią incidento ataskaitą.

    Nuostolį, pasak biržos, dengs vartotojų apsaugos fondas, o iš įmonės rezervų jis turėtų būti atstatytas iki mažiausiai 300 mln. eurų per savaitę. Chen pabrėžė, kad incidentas yra rimtas, tačiau, jos vertinimu, tai nėra egzistencinė grėsmė įmonės veiklai.

    Tuo pat metu Bitget ėmė etapais atnaujinti išėmimus: pranešta, kad pirmiausia atnaujinti BTC išėmimai, o kitos pagrindinės kriptovaliutos turėtų sekti pagal atskirą grafiką. Tokia praktika po didelių saugumo incidentų dažnai taikoma siekiant stabilizuoti likvidumą ir patikrinti, ar sistemos nebefiksuoja įtartinų komandų.

  • Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Švedų DI startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų ir pristatė atvirą švedų kalbos modelį

    Helsingborge įsikūręs švedų dirbtinio intelekto startuolis „Klang“ pritraukė 1,32 mln. eurų investiciją, o įmonės vertė šiame etape siekė 13,2 mln. eurų. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pokalbius įrašų pavidalu paverčia tekstu, juos apibendrina ir analizuoja, orientuodamasi į susitikimus, interviu ir kitus dialogus.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, palaikė esami akcininkai, o tarp investuotojų minimi technologijų verslininkai ir rizikos kapitalo ekosistemai artimi vardai. „Klang“ teigia, kad lėšas planuoja nukreipti tolesniam DI vystymui, produktų plėtrai ir tarptautinei plėtrai, taip pat numato samdyti apie 10 žmonių.

    Pagrindinis žingsnis: atviras švedų kalbos atpažinimas

    Kartu su investicijų naujiena „Klang“ paskelbė išleidusi atvirą kalbos atpažinimo modelį švedų kalbai, pavadintą „Pianissimo“. Įmonė akcentuoja, kad modelis apmokytas atpažinti švedų kalbą ir dialektus, o svarbi detalė praktiniam naudojimui yra tai, kad jis gali veikti lokaliai įprastame nešiojamajame kompiuteryje.

    Pasak bendrovės, „Pianissimo“ paremtas „Nvidia“ atviru kalbos atpažinimo modeliu „Parakeet“, tačiau buvo papildomai optimizuotas švedų kalbai ir jos tarmėms. „Klang“ teigia, kad vidiniuose testuose tikslumas buvo panašus į Švedijos nacionalinės bibliotekos publikuojamą atvirą modelį „KB Whisper Large“, o sparta esą išaugo maždaug 60 kartų.

    Atviras modelis, ypač kai jis gali veikti lokaliai, yra svarbus dėl kelių priežasčių: mažesnės delsos realiu laiku, mažesnių infrastruktūros kaštų ir galimybės jautresnius duomenis tvarkyti įrenginyje, jų neišsiunčiant į nuotolinius serverius. Tokie sprendimai vis dažniau pasirenkami organizacijose, kurios nori suderinti našumą su duomenų apsaugos ir atitikties reikalavimais.

    Vizija: paieškoma organizacijos pokalbių atmintis

    „Klang“ savo ilgalaikį tikslą apibūdina kaip platformą, kuri taptų įmonių ir organizacijų pokalbių paieškoma atmintimi. Idėja neapsiriboja vien perrašymu į tekstą: siekiama, kad DI suprastų kontekstą, niuansus, dialektus ir ryšius tarp skirtingų pokalbių.

    „Mūsų vizija tokia, kad tai, kas pasakyta, niekada nepradingtų. Norime sukurti tobulą kiekvieno pokalbio atmintį – atmintį, kuri ne tik prisimena, kas buvo pasakyta, bet ir supranta pokalbį ne prasčiau, o kartais net geriau nei žmonės kambaryje“, – sakė „Klang“ bendraįkūrėjas ir vadovas Niklas Silfverström.

    Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis aktyviau ieško būdų, kaip „nepaskandinti“ žinių susitikimų užrašuose, skambučiuose ar vidinėse konferencijose. Praktikoje tai reiškia augantį poreikį sprendimams, kurie ne tik transkribuoja, bet ir pateikia santraukas, išskiria sprendimus, užduotis, rizikas bei padeda greitai rasti konkrečias citatas.

    Plėtra: Šiaurės šalys, Beniliuksas, DACH ir Japonija

    Įmonė teigia, kad vysto ir eksploatuoja technologiją Švedijoje, akcentuodama dėmesį Europos duomenų apsaugos principams. Tarptautinės plėtros plane minimos Šiaurės šalys, Beniliukso regionas, DACH rinka bei Japonija.

    „Klang“ taip pat nurodo, kad 2026 metų rugpjūčio 12 dieną startavo Japonijoje, kur naudotojai gali įrašyti, transkribuoti ir apibendrinti pokalbius per japonų kalbai pritaikytą sąsają. Bendrovė skelbia lokalizavusi tiek internetinę platformą, tiek „iOS“ ir „Android“ programėles.

    „Kuriame vis daugiau technologijų, kurioms reikia transkribavimo realiu laiku, tačiau trūko atviro modelio, pritaikyto švedų kalbai, kuris suderintų aukštą kokybę ir mums reikalingą spartą. Tai, kad „Pianissimo“ veikia įprastoje vartotojiškoje įrangoje, atveria visiškai naujus paslaugų tipus“, – sakė „Klang“ DI vadovas ir bendraįkūrėjas Mattias Fält.

    Rinkoje, kur transkribavimo ir susitikimų santraukų sprendimai sparčiai komoditizuojasi, „Klang“ strategija investuoti į nuosavus kalbos ir šnekos modelius gali tapti bandymu išsiskirti specifinėmis kalbomis, dialektais ir realaus laiko greičiu. Jei pažadamas našumo ir kokybės santykis pasitvirtins realiuose diegimuose, atviri modeliai gali tapti reikšmingu svertu tiek plėtrai, tiek partnerystėms su kitais kūrėjais.

  • „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    „Strive“ didina bitkoinų rezervą virš 27 400 BTC: naujas 1 107 BTC pirkinys už 85 mln. eurų

    JAV bendrovė „Strive“ dar kartą padidino savo bitkoinų atsargas ir peržengė 27 400 BTC ribą. Įmonė pranešė per praėjusios savaitės sandorius įsigijusi 1 107 bitkoinus, taip toliau kilstelėdama savo pozicijas tarp viešai kotiruojamų įmonių, kaupiančių kriptovaliutų rezervus.

    Pagal dokumentą, pateiktą JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, „Strive“ už naują pirkinį sumokėjo apie 85 mln. eurų. Vidutinė įsigijimo kaina siekė maždaug 76 000 eurų už vieną bitkoiną, o bendras įmonės turimas kiekis išaugo iki 27 462 BTC.

    Tuo pat metu bitkoino kaina rinkoje smuko ir pasiekė žemiausią savaitės lygį, apie 74 000 eurų. Toks kainos judėjimas reiškia, kad įmonių strategijos, paremtos nuolatiniu pirkimu, tampa jautresnės trumpalaikiams svyravimams, ypač kai įsigijimai daromi artėjant aukštesniems kainų pikams.

    „Strive“ nurodė, kad kapitalą naujiems pirkiniams daugiausia užsitikrino platindama nuolatines privilegijuotąsias akcijas SATA ir papildomai pritraukdama lėšų iš anksčiau išleistų varantų įgyvendinimo. Iš varantų įgyvendinimo įmonė gavo apie 11 mln. eurų bendrųjų įplaukų, o didžioji dalis naujo finansavimo buvo susijusi būtent su SATA emisija.

    Pagal bendrovės įvardijamą tikslą, „Strive“ siekia iki 2026 metų pabaigos priartėti prie antros vietos pagal sukauptą BTC kiekį. Šiuo metu įmonė išlieka tarp penkių didžiausių viešų bitkoino turėtojų, tačiau norint aplenkti artimiausią konkurentą, jai reikėtų įsigyti dar daugiau kaip 16 000 BTC, jei konkurentų rezervai nesikeistų.

    Rinkoje ši strategija vertinama dvejopai: viena vertus, didėjantis BTC rezervas gali veikti kaip ilgalaikis statymas ant skaitmeninio turto brangimo, kita vertus, didesnė priklausomybė nuo kriptovaliutų kainos didina akcijų kainos svyravimų riziką. „Strive“ akcijos per dieną kito nežymiai, tačiau nuo metų pradžios jų rezultatas išlieka teigiamas, nors platesniame kriptoturto segmente nuotaikos pastaruoju metu tapo atsargesnės.

  • Ukrainoje išbandyta dronų autonomija: „DOD Solution“ pritraukė 1,8 mln. eurų AURA DI plėtrai

    Estijos ir Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „DOD Solution“ užbaigė ankstyvosios stadijos investicijų etapą ir pritraukė 1,8 mln. eurų. Lėšos bus skirtos plėsti AURA platformą, kuri kuria didesnę nepilotuojamų sistemų autonomiją, kai ryšys ar GPS signalas yra sutrikdomi.

    Investicijų etape dalyvavo keli rizikos kapitalo fondai ir verslo angelai, o strateginiu investuotoju prisijungė Kanados dronų technologijų bendrovė „Draganfly“. „DOD Solution“ teigia, kad naujieji partneriai padės greičiau perkelti sprendimą iš ribotos apimties diegimų į masinę integraciją skirtingose platformose.

    „Autonomija turi veikti įvairiose nepilotuojamose sistemose ir skirtingose operacinėse aplinkose, o ne būti pririšta prie vienos platformos. Dabar siekiame, kad AURA būtų lengviau integruoti, greičiau mastelinti ir kad ji palaikytų vis reiklesnes borto užduotis“, – sakė „DOD Solution“ vadovas Romanas Hapačylas.

    Kas yra AURA platforma?

    Bendrovė, įkurta 2023 metais, kuria borto kompiuterius ir autonomijos sistemas nepilotuojamiems sprendimams. „DOD Solution“ dirba su nepilotuojamų platformų gamintojais, kad autonomija būtų įdiegiama pačiame įrenginyje, o ne priklausytų nuo nuotolinio ryšio ar debesijos paslaugų.

    Pagrindinis produktas AURA apima AURA SBC borto kompiuterį ir AURA OS programinės įrangos paketą. Sprendimas skirtas autonominei navigacijai ir aplinkos suvokimui, taikinių atpažinimui bei sekimui, taip pat galutiniam taikymui situacijose, kai GPS ar ryšio kanalai yra ribojami.

    Pasak bendrovės, AURA pritaikyta skirtingiems nepilotuojamų orlaivių tipams, įskaitant FPV dronus, perėmimo dronus ir fiksuoto sparno UAV. Bendrovė nurodo, kad technologija jau buvo panaudota Ukrainoje realiomis kovinėmis sąlygomis.

    Kodėl investuotojai finansuoja autonomiją?

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į sprendimus, kurie didina nepilotuojamų sistemų savarankiškumą ir atsparumą trikdymui. Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad svarbiausi tampa sprendimai, galintys veikti prastėjančio ryšio sąlygomis, greitai prisitaikyti prie skirtingų platformų ir būti diegiami dideliais kiekiais.

    „DOD Solution“ finansavimas įsilieja į platesnį gynybos technologijų investicijų srautą Europoje, kur daug dėmesio skiriama programinei įrangai, borto skaičiavimams ir DI spartinimui. Tokie sprendimai dažnai vertinami kaip greičiau mastelinami nei vien tik naujų aparatinių platformų kūrimas, nes gali būti integruojami į jau naudojamus dronus.

    Kur bus panaudotos 1,8 mln. eurų investicijos?

    Bendrovė skelbia, kad finansavimas padės pradėti kitos kartos AURA SBC gamybą, toliau vystyti AURA OS ir DI galimybes įrenginyje. Taip pat planuojama spartinti integracijas su nepilotuojamų platformų gamintojais Ukrainoje ir kitose rinkose.

    „DOD Solution“ taip pat akcentuoja tiekimo grandinės ir gamybos parengtį, siekiant didesnio serijinės gamybos tempo. Kartu įmonė nurodo tikslą atitikti NDAA atitikties reikalavimus, kurie daugelyje Vakarų rinkų yra svarbūs viešiesiems pirkimams ir gynybos sektoriaus tiekimo grandinėms.

    Plėtros kryptys apima Europos ir Šiaurės Amerikos rinkas, kur auga poreikis sprendimams, padedantiems dronams veikti sudėtingose elektroninės kovos sąlygose. Bendrovė tikisi, kad ankstyvas išbandymas realioje aplinkoje ir aiškus fokusas į integracijos paprastumą taps pagrindiniais konkurenciniais pranašumais.