Italės jau dešimtmečius žavi pasaulį nepriekaištingu stiliaus pojūčiu. Galvodami apie Apeninų pusiasalio madą, dažnai prisimename praeito amžiaus kino ikonas – Sophia Loren, Monica Bellucci ar Gina Lollobrigida. Tuo metu itališkas įvaizdis rėmėsi ryškiu silueto pabrėžimu, pieštuko tipo sijonais ir giliomis iškirptėmis.
Tačiau šiandien mada Italijoje smarkiai pasikeitė: svarbesnis tapo patogumas, laisvumas ir sumanus kontrastų derinimas. Štai 6 garderobo elementai, be kurių 2026 metais savo kasdienybės neįsivaizduoja nė viena stilinga italė.
Šiuolaikinė italė mėgsta žaisti kontrastais, todėl moterišką sensualumą puikiai „sulaužo“ oversized tipo švarkas, įkvėptas vyriško garderobo. Gilda Ambrosio ir Giorgia Venturini savo socialiniuose tinkluose dažnai rodo, kad platūs pečiai ir laisvas kirpimas – tikras privalomas pirkinys. Vietoj prigludusių, figūrą pabrėžiančių praeities švarkelių dabar pasirenkami modeliai, atrodantys tarsi pasiskolinti iš partnerio spintos arba rasti prabangiame vintažiniame butike.
Toks švarkas dėvimas įvairiai: užmetamas ant šilkinės „apatinių“ stiliaus suknelės, derinamas su trumpu topu ir džinsais ar net vilkimas kaip suknelė, jei leidžia ilgis. Vyriško stiliaus švarkas suteikia įvaizdžiui struktūros, solidumo ir geidžiamos didmiesčio nonšalancijos.
Italija – pasaulinė odos meistrystės sostinė, todėl Milano, Romos ar Florencijos gyventojos retai leidžia sau kompromisus kalbant apie aksesuarus. Net ir paprastas baltas marškinėlis su kelnėmis gali atrodyti išskirtinai, jei įvaizdį „padaro“ batai ir rankinė.
Šiandien itin aukšti kulnai dažnai užleidžia vietą stilingiems, patogiems žemakulniams: odiniams mokasinams, elegantiškiems loaferiams ar laisvalaikio balerinoms. Prie jų derinama kokybiška odinė rankinė – dieną talpi, aiškių geometrinių formų, o vakarui pakeičiama į dizainerišką, pailgą „bagetės“ tipo modelį.
Nors gatvės mada ir uniseks tendencijos daro didelę įtaką, italės niekada neišsižadėjo moteriškumo – pasikeitė tik jo raiška. Vietoj aptemptų, korsetinių suknelių, kurios anksčiau dominavo madingose Romos ar Milano gatvėse, dabar dažniau pasirenkamos šilkinės slip tipo suknelės.
Įkvėpimo galima semtis iš Gildos Ambrosio stilistikos: ji šilką drąsiai integruoja į kasdienius derinius, o jos įvaizdžiai nuolat patenka į geriausiai apsirengusių itales sąrašus. Dieną tokia suknelė derinama su masyvesniais batais ir per liemenį surištu megztiniu, o vakare, pridėjus subtilias basutes ir ryškesnį lūpdažį, tampama pasiruošusia vakarienei.
Itališko stiliaus neįmanoma įsivaizduoti be saulės akinių – Italijoje jie nešiojami nepriklausomai nuo sezono. Giovanna Engelbert, žinoma dėl spalvingo ir rafinuoto stiliaus, yra viena tų, kurios akiniais dažnai paverčia visą derinį pagrindiniu akcentu.
Šiuo metu itališkose gatvėse vyrauja XXL dydžio, masyvūs, iš storo acetato pagaminti rėmeliai – geometrinių arba ryškiai „katės akių“ formų. Tokie akiniai vienu metu atlieka dvi funkcijas: primena senojo kino glamūrą ir kartu puikiai paslepia nuovargį po ilgos itališkos nakties, suteikdami charakterio net paprasčiausiam įvaizdžiui.
Itališko stiliaus evoliucija neatsiejama nuo patogumo ir kasdienio laisvumo. Kadaise džinsai Italijoje buvo nuvertinami – siejami su darbo drabužiais ar amerikietišku gyvenimo būdu. Šiandien jie tapo garderobo pagrindu.
Vis dėlto italės renkasi ne bet kokius džinsus: vengia per didelių „nutrynimų“ ir vaikiškų aplikacijų. Pirmenybė teikiama klasikiniams sprendimams – kokybiškam storesniam denimu, aukštam liemeniui ir tiesiai klešnelei, neretai šiek tiek laisvesnei, primenančiai 10-ojo dešimtmečio vintažą. Toks kirpimas vizualiai ilgina kojas ir tampa universaliu pagrindu, derančiu tiek su sportbačiais, tiek su puošniais dizainerių kurtais bateliais.
Italės ir auksas – romanas, besitęsiantis šimtmečius, įkvėptas Florencijos istorijos ir romėniškos prabangos. Šiuolaikinėje versijoje papuošalai nėra kuklūs – jie turi traukti akį. Minimalizmas čia nevaldo.
Kiekviena stilinga italė savo papuošalų dėžutėje turi ryškų, „statement“ tipo auksą: masyvias grandinėles, skulptūriškus žiedus, nešiojamus kelis ant vienos rankos, ar didelius auksinius lankelius. Būtent detalės – pavyzdžiui, balti marškiniai atsegti viena saga per daug, o iš po jų kaskadomis krintantys auksiniai vėriniai – ir kuria tą išskirtinį itališką pasitikėjimą savimi.
