Atsibodo amarai ir miltligė, gadinantys derlių ir nervus? Dalijamės paprastais, bet veiksmingais augalų priežiūros būdais, kurie padės apsaugoti sodą nekenkiant naudingiems vabzdžiams.
Norint sulaukti gausaus derliaus, itin svarbu tinkamai prižiūrėti augalus: laiku juos laistyti ir tręšti, saugoti nuo kenkėjų, pavyzdžiui, amarų, ir neleisti plisti ligoms, tarp jų – miltligei.
Amarai – labai smulkūs geltonos, žalios, juodos arba raudonos spalvos vabzdžiai. Jie kolonijomis įsikuria ant įvairių augalų: žolės, obelų, kopūstų ar burokėlių. Maitindamiesi lapais, amarai silpnina augalus ir mažina derlių.
Dažniausiai šie parazitai jautriai reaguoja į staigius temperatūros pokyčius – tiek į atšalimą, tiek į netikėtą kaitrą. Patyrę daržininkai ir sodininkai teigia, kad neretai pakanka lapus apipurkšti šilto vandens ir ūkiško ar degutinio muilo tirpalu arba vandens užpilu su medžio pelenais.
Miltligė – liga, kurią sukelia miltligės grybai, mintantys augalų sąskaita. Pažeisti augalai praranda maistines medžiagas, sutrinka augimui svarbūs procesai, pavyzdžiui, fotosintezė. Vis dėlto pašalinus pažeistus lapus ir ūglius galima sumažinti riziką, kad liga toliau plis.
„Sterilus“ sodas dar nereiškia, kad jis yra visiškai sveikas. Naudojant ypač stiprų insekticidą, amarų galima atsikratyti, tačiau kartu iš sodo dažnai dingsta ir naudingi vabzdžiai, pavyzdžiui, boružės ir žiedmusės.
Svarbu nepamiršti, kad viena suaugusi boružė per gyvenimą sunaikina apie 5000 amarų, todėl kovos priemonės turėtų būti saikingos.
Specialistai pabrėžia, kad miltligės atsiradimą skatina per tankiai susodinti augalai ir prastas dirvos pradžiūvimas. Sodinimo atstumus reikėtų planuoti pagal suaugusio krūmo dydį. Pavyzdžiui, jei etiketėje nurodyta, kad augalo skersmuo – 70 centimetrų, tuomet atstumas tarp dviejų augalų centrų turėtų būti ne mažesnis nei 70, o dar geriau – apie 80 centimetrų.
Be to, grybelis gali atsirasti ir dėl vakarinių laistymų. Todėl patyrę daržininkai rekomenduoja laistyti ryte ir vandenį pilti į šaknų zoną.
