CP v2

Blog

  • Senovinis vaisius iš Kinijos medžio: žada geresnę atmintį ir padeda kepenims bei žarnynui

    Žmonės nuo seniausių laikų naudojasi gamtos teikiamomis gėrybėmis. Saldūs jujubos vaisiai vertinti ne tik dėl skonio – dar Antikoje jie buvo vartojami ir siekiant palaikyti gerą savijautą. Jujubos auga Azijoje, pavyzdžiui, Kinijoje, Japonijoje ir Indijoje, taip pat Pietų Europoje – Kroatijoje, Italijoje ar Bulgarijoje. Šie vaisiai turi vertingų savybių tiek švieži, tiek džiovinti. Šviežių jujubų įsigyti ne visada paprasta, tačiau džiovintos formos jų rasti gerokai lengviau.

    Jujuba, dar vadinama paprastąja zizifa (Ziziphus jujuba), yra senovinis medis, kurio vaisiai neretai vadinami kinų datulėmis. Panašumas išties pastebimas – ir išvaizda, ir skonis primena datules: vaisiai saldūs, traškūs, nedideli. Dažniausiai jie yra ovalūs, kiek pailgi, rusvai rausvos spalvos. Jų odelė plona, todėl paprastai lupti nereikia. Viduje – baltas, gan sausas minkštimas ir nedidelis kauliukas. Jujubas galima valgyti panašiai kaip įprastas slyvas.

    Jujubų medžiai plačiai auginami Kinijoje – jie vertinami tiek kulinarijoje, tiek dėl galimos naudos sveikatai. Norintys gali pamėginti šį augalą auginti ir savo sode, tačiau verta įsidėmėti, kad medis nėra itin atsparus dideliems šalčiams.

    Jujubos vaisiai laikomi vitaminų ir mineralų šaltiniu, todėl juos rekomenduojama vartoti tiek šviežius, tiek džiovintus. Juose yra nemažai vitamino C, kuris prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo, odos būklės palaikymo ir pasižymi antioksidacinėmis savybėmis. Taip pat randama B grupės vitaminų, svarbių normaliai širdies ir kraujagyslių, nervų bei raumenų sistemų veiklai. Jujubose yra geležies, siejamos su mažesne anemijos rizika, o kalcio, fosforo ir magnio derinys svarbus kaulams ir dantims. Be to, šiuose vaisiuose yra skaidulų ir antioksidantų.

    Teigiama, kad jujubos gali palankiai veikti nervų sistemą, turėti raminamąjį poveikį ir prisidėti prie geresnės atminties. Kinų medicinoje jos minimos kaip priemonė, vartojama dėl nemigos. Taip pat nurodoma, kad jujubos gali mažinti neurodegeneracinių ligų, pavyzdžiui, Alzheimerio, riziką. Be to, šiems vaisiams priskiriamas poveikis, galintis padėti stabilizuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.

    Jujubos gali būti naudingos ir virškinimo sistemai: jos siejamos su geresniu virškinimu, žarnyno peristaltikos palaikymu, o taip pat gali padėti mažinti nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimą ar pilvo pūtimą. Be to, minimas jų potencialas prisidėti prie onkologinių ligų prevencijos ir palaikyti kepenų veiklą.

    Jujubas galima valgyti kaip užkandį – šviežias, panašiai kaip slyvas ar obuolius. Džiovintos jujubos tinka košėms, jogurtui, naminiam musli ar kepiniams. Šie vaisiai neretai naudojami ir įvairioms užpiltinėms bei likeriams gaminti. Iš jų taip pat ruošiami džemai, sirupai ar sultys, o Azijos šalyse jujubos naudojamos desertams bei saldžioms pastoms.

  • Padėkite lėkštę ne centre, o prie krašto: 4 mikrobangės triukai be šaltos vidurio dalies

    Yra keli paprasti, bet labai praktiški mikrobangų krosnelės triukai, kurie gali gerokai palengvinti kasdienį naudojimą. Daugelis apie juos net nesusimąsto, nors jie padeda sutaupyti ir laiko, ir pastangų.

    Viena dažniausių problemų – kaip vienu metu pašildyti dvi porcijas. Dažnai jos arba netelpa, arba sušyla netolygiai. Kad taip nenutiktų, mažesnį dubenį pastatykite apačioje, o didesnį – ant viršaus taip, kad jie šiek tiek persidengtų. Vietoj dubens galima panaudoti puodelį kaip stovą. Taip lengvai pašildysite dvi lėkštes vienu metu.

    Kita įprasta situacija – kai maistas karštas pakraščiuose, bet viduje lieka šaltas. To galima išvengti lėkštės nestatant tiesiai į centrą. Geriau ją pastumkite arčiau besisukančio padėklo krašto – patiekalas sušils tolygiau, o šaltos vidurio dalies beveik neliks.

    Atskira tema – mikrobangų krosnelės valymas. Po naudojimo neretai lieka dėmių ir riebalų, kuriuos sunku nuplauti. Tačiau galima apsieiti be ilgo šveitimo. Paimkite puodelį, įpilkite vandens ir acto maždaug lygiomis dalimis, įspauskite citrinos sulčių ir įdėkite pačias citrinos puseles.

    Puodelį su mišiniu įdėkite į mikrobangų krosnelę ir įjunkite maksimalia galia maždaug penkioms minutėms. Per tą laiką susidarys garai, kurie suminkštins net įsisenėjusį purvą. Tuomet tereikės vidų perbraukti drėgna šluoste – paviršius bus švarus be papildomų pastangų.

    Dar vienas triukas ypač praverčia naktį. Garsus signalas, pranešantis apie darbo pabaigą, gali erzinti arba pažadinti kitus. Daugelyje modelių jį galima išjungti – dažniausiai reikia nuspausti ir palaikyti tam tikrą mygtukų kombinaciją, pavyzdžiui, „stop“ ir „užraktas“. Tikslus variantas priklauso nuo įrenginio, todėl verta pasitikrinti instrukcijoje.

    Išbandykite šiuos paprastus patarimus praktiškai – jie padės mikrobangų krosnelę naudoti patogiau ir maloniau kasdien.

  • Ne sviestas ir ne sūrelis: ši užtepėlė senjorams rekomenduojama dėl energijos ir jėgų

    Humusas – tai avinžirnių užtepėlė su sezamų pasta tahini. Rožinė jo versija, papildyta virtais burokėliais, laikoma dar naudingesne sveikatai. Kodėl verta rinktis humusą vietoj sviesto ar tepamo sūrelio? Pateikiame svarbiausias priežastis.

    Duona, patepta sviestu ar sūreliu, daugeliui atrodo skanesnė. Vis dėlto ieškantiems alternatyvų, kurios ne tik maloniai nuteiktų skonio receptorius, bet ir būtų palankesnės sveikatai, verta išbandyti namines sumuštinių užtepėles. Humusas – Artimuosiuose Rytuose populiari pasta, kurios pagrindą paprastai sudaro virti avinžirniai, tahini, česnakas, alyvuogių aliejus, citrinų sultys ir druska.

    Ši užtepėlė tinka ne tik tepti ant duonos. Ją galima patiekti kaip daržovių padažą, derinti su falafeliais ar įvairiais žuvies patiekalais.

    Humusas dažnai laikomas sveikesne alternatyva sviestui, nes svieste gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Jų perteklius mityboje gali prisidėti prie „blogojo“ LDL cholesterolio didėjimo, skatinti aterosklerozės vystymąsi ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką, pavyzdžiui, hipertenzijos, miokardo infarkto ar išeminės širdies ligos. Be to, dažnas sviesto vartojimas dideliais kiekiais gali lemti svorio augimą – tai labai kaloringas produktas, kurio 100 g yra apie 700 kcal.

    Vyresnio amžiaus žmonėms, kurių medžiagų apykaita natūraliai lėtėja ir didėja širdies bei kraujagyslių ligų rizika, sviesto kiekį racione rekomenduojama riboti. Panašiai vertinami ir tepami sūreliai – ypač lydyto sūrio gaminiai, kurie dažnai pasižymi prastesne maistine verte ir didesniu kaloringumu, todėl jų geriau vengti. Jei norisi sūrelio, vertėtų rinktis paprastos sudėties kreminį tepamą sūrį, kuriame būtų tik pagrindiniai ingredientai, pavyzdžiui, liesas pienas, grietinėlė, pieno baltymai ir druska.

    Namų gamybos humusas su burokėliais gali būti tikra sveikatai palanki užtepėlė. Jo pagrindas – virti avinžirniai. Tai geras baltymų šaltinis: baltymai yra pagrindinė organizmo „statybinė“ medžiaga, padeda ilgiau jaustis sotiems ir dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos procesų. Avinžirniuose taip pat yra skaidulų, kurios palaiko virškinimą ir padeda išlaikyti stabilesnį cukraus bei cholesterolio kiekį kraujyje. Sudėtiniai angliavandeniai suteikia energijos, o kartu avinžirniai papildo racioną įvairiais vitaminais ir mineralais.

    Alyvuogių aliejus mityboje siejamas su palankiu poveikiu širdžiai ir kraujotakos sistemai, gali padėti palaikyti normalų cholesterolio lygį. Jis taip pat yra antioksidantų šaltinis ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Tahini, ruošiama iš sezamų, vertinama dėl naudingų riebalų, o taip pat siejama su palankiu poveikiu kaulų būklei ir nervų sistemai.

    Humusas su burokėliais gali būti ypač naudingas kraujotakai ir fiziniam pajėgumui. Burokėliai yra antioksidantų šaltinis, juose yra ir neheminės geležies, kuri prisideda prie raudonųjų kraujo kūnelių gamybos.

  • Rankšluosčiai buvo kaip švitrinis popierius: pakeitė skalbimą ir jie tapo purūs kaip debesėliai

    Rankšluosčiai buvo kaip švitrinis popierius: pakeitė skalbimą ir jie tapo purūs kaip debesėliai

    Šiandien patyrusios šeimininkės pasidalijo trimis paprastais patarimais, kaip iš tikrųjų skalbti rankšluosčius, kad jie vėl taptų minkšti ir malonūs naudoti.

    Jei jūsų rankšluosčiai sukietėjo ir primena švitrinį popierių, to tikrai nereikia kentėti. Situaciją dažnai galima ištaisyti vienu tinkamai atliktu skalbimu – pakanka šiek tiek pakeisti įpročius.

    Pasak jų, reklamuojami audinių minkštikliai ne visada duoda norimą rezultatą. Be to, daliai žmonių jie netinka dėl alergijų ar pernelyg intensyvaus kvapo.

    Patyrusios šeimininkės aiškina, kad audiniai dažnai sukietėja dėl sauso patalpų oro, susikaupusios statinės elektros, taip pat dėl kieto vandens. Todėl pirmas žingsnis – pasirūpinti, kad skalbimo metu vanduo būtų švelnesnis.

    Jų teigimu, vandenį galima suminkštinti net ir nenaudojant specialių priemonių. Vienas iš netikėtų sprendimų – vietoj įprasto minkštiklio pasitelkti plaukų kondicionierių.

    Siūloma nedidelį kiekį kondicionieriaus ištirpinti stiklinėje vandens ir supilti į skalbyklės skyrelį, skirtą skalavimui. Rekomenduojamos proporcijos: dvi valgomosios šaukštos plaukų kondicionieriaus 100 mililitrų vandens. Taip išskalauti rankšluosčiai esą tampa švelnūs, o kvapas – malonus.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad toks būdas labiau skirtas minkštumui palaikyti, o ne dėmėms šalinti. Jei rankšluosčiai turi įsisenėjusių nešvarumų, vien šio triuko gali nepakakti.

    Gilesniam valymui kai kurios šeimininkės naudoja amoniakinį spiritą – patariama į skalbyklės būgną įpilti dvi–tris valgomuosius šaukštus. Teigiama, kad aitrus kvapas greitai išsivėdina, o audinys po skalbimo išsiplauna švariau ir, išdžiūvęs, tampa dar minkštesnis.

    Norint, kad rankšluosčiai ilgiau išlaikytų gaivų kvapą ir nešiurkštėtų, patariama skalbti šiltame, bet ne karštame vandenyje. Pasak patyrusių šeimininkių, apie 40 laipsnių temperatūra yra optimalus pasirinkimas.

  • Kondensatas rūsyje varė iš proto, bet kaimynas senolis parodė vieną triuką, kuris išsprendė viską

    Kondensatas rūsyje varė iš proto, bet kaimynas senolis parodė vieną triuką, kuris išsprendė viską

    Kondensatas rūsyje ar rūsyje įrengtame sandėliuke daugeliui šeimininkų tampa nemalonia staigmena. Ant grindų nuolat susidarančios balos ir ant metalinių vamzdžių kabančios „ašaros“ dažniausiai nurašomos prastai ventiliacijai arba arti esančiam gruntiniam vandeniui, tačiau neretai priežastis būna kur kas paprastesnė.

    Problema atsiranda tada, kai šaltas vamzdis eina per šiltą ir drėgną patalpos orą. Tokiu atveju ant metalo paviršiaus neišvengiamai susidaro rasa, kuri ilgainiui virsta korozija, o drėgmė skatina pelėsio atsiradimą ant sienų.

    Užuot įsirengus sudėtingas oro sausinimo sistemas ar nuolat šluosčius paviršius, dažnai pakanka vieno sprendimo: apšiltinti vamzdžius putų polistireno arba putų polietileno izoliacija. Toks paprastas apvalkalas veikia kaip barjeras, neleidžiantis šiltam patalpos orui liestis su šaltu metalu, todėl drėgmės susidarymo procesas sustabdomas.

    Vamzdis viduje ir toliau išlieka šaltas, tačiau išorinis izoliacijos sluoksnis įgauna artimą rūsio oro temperatūrai. Kai nebelieka ryškaus temperatūrų kontrasto, nelieka ir lašų. Sausas vamzdis nerūdija, o vieną kartą skyrus kelias valandas izoliacijos montavimui, galima ilgam pamiršti poreikį dažyti komunikacijas ar kovoti su korozija.

    Prieš dengiant vamzdį, jį būtina nušluostyti iki sausumo. Jei jau matyti rūdys, jas vertėtų nuvalyti metaliniu šepečiu. Tuomet reikia pasirinkti tinkamo skersmens izoliaciją – ji turi tvirtai priglusti prie vamzdžio. Užmaunant apvalkalą svarbiausias etapas yra sandarinimas: izoliacijos pjūvį ir sujungimus tarp atskirų dalių reikia kruopščiai užklijuoti armuota lipnia juosta arba specialiais klijais. Oras neturi patekti po „šuba“, nes kitu atveju viduje vėl ims kauptis drėgmė.

  • Liko viena diena iki Velykų: į vandenį įpilkite vieną buteliuką ir užuolaidos išbals greičiau

    Liko viena diena iki Velykų: į vandenį įpilkite vieną buteliuką ir užuolaidos išbals greičiau

    Visi puikiai žino, kad paskutinį penktadienį prieš Velykas didžiųjų namų ruošos darbų geriau vengti. Tačiau užimtoms šeimininkėms dar lieka viena diena, kai galima suspėti išskalbti užuolaidas.

    Prieššventinis tvarkymosi maratonas dažniausiai baigiasi Didįjį ketvirtadienį. Vis dėlto, jei visko padaryti nepavyko, Didįjį penktadienį neretai kyla pagunda greitai užbaigti likusius darbus – pavyzdžiui, nuimti ir išskalbti sunkias užuolaidas, kurios per žiemą prikaupė daug dulkių.

    Tačiau ir liaudies tradicijos, ir bažnytiniai papročiai sutaria: Didysis penktadienis – rimties ir susikaupimo diena, todėl dideli skalbimai, ypač langų ar namų tekstilės plovimas, laikomi netinkamais. Šiuos darbus geriau atidėti šeštadienio rytui – tuomet namus galėsite susitvarkyti be sąžinės graužaties.

    Šeštadienio rytas puikiai tinka namams atgaivinti, o kad užuolaidos lengviau atsikratytų papilkėjimo be ilgo trynimo, į mirkymo vandenį verta įpilti vieną nedidelį buteliuką paprasto vandenilio peroksido.

    Kodėl nereikėtų skubėti skalbti, jei nespėjote to padaryti ketvirtadienį? Nuo seno buvo tikima, kad Didįjį penktadienį vanduo turi būti „neliečiamas“. Sakoma, jog pradėjus skalbti tądien, tvarkymasis gali užsitęsti, buitinė technika gali nuvilti, o rezultatas – nuolatine kova su dėmėmis, dryžiais ar net sugadintu audiniu.

    Šeštadienis, priešingai, laikomas „švarių ketinimų“ diena. Ryte išskalbtos užuolaidos spės išdžiūti pavasario saulėje ir dar iki šventinio vakaro vėl atsidurs ant langų, pripildydamos namus gaivos kvapo.

    Kalbant apie patį skalbimą, rekomenduojama naudoti vandenilio peroksidą. Jei tiulis pagelto, o užuolaidos prarado ryškumą, vien skalbimo miltelių gali nepakakti. Ištirpinkite vieną mažą buteliuką 3 litruose vandens ir užuolaidas pamirkykite apie 20 minučių. Tuomet skalbkite įprastu būdu.

  • Kiaušinių beveik nebuvo po žiemos: į lesyklą įdėjo saulėgrąžų išspaudas – rinko pilnas pintines

    Kiaušinių beveik nebuvo po žiemos: į lesyklą įdėjo saulėgrąžų išspaudas – rinko pilnas pintines

    Ar pastebėjote, kad po žiemos vištos pradėjo dėti mažiau kiaušinių? Tai gana dažnas reiškinys ūkiuose. Dalijamės paprastu, maistingu lesalo mišinio receptu iš lengvai randamų ingredientų, kuris gali padėti greičiau padidinti kiaušinių dėjimą.

    Patyrę ūkininkai pasakoja, kad po žiemos vištų kiaušinių dėjimas neretai sumažėja dėl natūralaus šėrimosi ir vis dar nepalankių temperatūrų. Paukščiai tuo metu daugiau energijos skiria organizmo atsistatymui ir imuniteto stiprinimui, todėl kiaušinių vištidėje pasitaiko vis rečiau.

    Vis dėlto, pasak praktikos turinčių šeimininkų, situaciją galima pagerinti pakoregavus dedeklių racioną. Jie teigia, kad kiaušinių dėjimą gali paskatinti specialus lesalo mišinys, kurį sudaro penki paprasti produktai.

    Pirmiausia išvirkite bulves, sutrinkite jas į tyrę ir atvėsinkite.

    Tuomet į bulvių tyrę įmaišykite kvietines kruopas. Dėl savo lipnumo jos paverčia mišinį vientisa, košės konsistencijos mase. Teigiama, kad toks priedas gali prisidėti prie tvirtesnio kiaušinio lukšto.

    Išvirtą morką sutarkuokite smulkia tarka ir įmaišykite į lesalą – ji dažnai naudojama siekiant pagerinti trynio spalvą.

    Jei morkų neturite, vietoj jų galima naudoti burokėlius. Svarbu, kad daržovės prieš šeriant būtų šiltos.

    Į mišinį įdėkite saulėgrąžų išspaudų (makuchų). Ūkininkai tvirtina, kad jos gali padėti didinti kiaušinių dėjimą, stiprinti imunitetą ir teigiamai veikti jaunų vištaičių augimą.

    Taip pat rekomenduojama išvirti smulkią žuvį, ją susmulkinti ir įmaišyti į lesalą kartą per tris dienas.

    Toks naminis mišinys, pasak rekomendacijų, turėtų būti ruošiamas prieš pat rytinį šėrimą. Svarbiausia, kad lesalas būtų pakankamai tirštas – tuomet vištos jo neišdrabstys lesdamos. Teigiama, kad rezultatai gali pasimatyti maždaug per savaitę.

  • Bijote antibiotikų parduotuvinėje vištienoje? 3 mirkymo būdai, kad mėsa taptų švaresnė

    Bijote antibiotikų parduotuvinėje vištienoje? 3 mirkymo būdai, kad mėsa taptų švaresnė

    Nerimaujate dėl parduotuvėje pirktos vištienos kokybės? Yra keli paprasti mirkymo būdai, kurie gali padėti sumažinti pašalinių medžiagų kiekį mėsoje prieš gaminant.

    Jei lygintume namuose augintą ir parduotuvinę vištą, skirtumas dažnai akivaizdus: naminė mėsa turi ryškesnį kvapą, iš jos verda sodresnis sultinys, o pramoniniu būdu užauginta vištiena neretai atrodo „bekvapė“, verdant gali susidaryti balkšvos putos. Taip nutinka todėl, kad pramoninėje gamyboje paukščių auginimo ir skerdenų paruošimo procesai skiriasi nuo to, prie ko įpratę perkantys ūkiuose. Vis dėlto ne visada yra galimybė įsigyti vištą turguje ar iš patikimo augintojo.

    Pramoninės gamybos mėsoje gali likti pėdsakų medžiagų, kurios naudojamos auginant paukščius, taip pat junginių, padedančių išlaikyti drėgmę mėsoje. Dėl to mėsa kartais būna vandeningesnė, o jos skonis – blankesnis.

    Svarbu suprasti, kad vien nuplauti vištieną po tekančiu vandeniu dažniausiai nepakanka, nes dauguma medžiagų būna ne paviršiuje, o raumenų skaidulose. Todėl patyrusios šeimininkės neretai taiko mirkymą specialiuose tirpaluose – tai tarsi „vonelės“, kurios padeda ištraukti dalį nereikalingų priemaišų.

    Mirkymui tinka tiek visa skerdena, tiek atskiros dalys: šlaunelės, sparneliai ar filė. Prireiks indo, šalto vandens ir vienos iš toliau pateiktų priemonių, kurias paprastai galima rasti virtuvėje.

    1) Druskos tirpalas
    Į 1 l vandens įberkite 1–2 valg. š. druskos. Vištieną mirkykite 1,5–2 val. šaldytuve. Druska sukuria osmosinį poveikį, todėl iš mėsos skaidulų gali pasišalinti dalis skysčio kartu su nepageidaujamomis priemaišomis.

    2) Druska ir citrina
    Į 1 l vandens įdėkite 1,5 valg. š. druskos, įspauskite pusės citrinos sultis, o kelias citrinos riekeles įmeskite į indą. Laikykite apie 1 val. šaldytuve. Rūgštis greitina procesą, nes švelniai „atpalaiduoja“ mėsos skaidulas.

    3) Obuolių actas
    Į 1 l vandens įpilkite 1,5 valg. š. obuolių acto. Mirkykite 30–40 min. Jei laikysite ilgiau, mėsa gali tapti sausesnė. Šis būdas padeda sumažinti specifinį „fabrikinį“ kvapą ir gali paskatinti dalies medžiagų pasišalinimą iš mėsos.

    Pokyčiai dažnai pastebimi jau mirkymo metu: gali pasirodyti lengvos balkšvos putos – tai rodo, kad iš mėsos išsiskiria dalis junginių bei baltymų. Po mirkymo vištiena gali šiek tiek sumažėti, nes pasišalina dalis drėgmę sulaikiusių medžiagų.

    Baigę mirkyti, vištieną perplaukite švariu vandeniu, nusausinkite popieriniais rankšluosčiais ir tuomet gaminkite kaip įprasta.

  • „YouTube“ vėl kelia kainas JAV: brangs visi planai, bet vienas triukas leis sutaupyti

    Po COVID-19 pandemijos beveik visos didžiosios srautinio turinio platformos ne kartą didino kainas. Ne išimtis ir „YouTube“: 2022 m. pabaigoje buvo pabrangintas šeimos planas, o netrukus vėliau pakelta ir individualaus „Premium“ plano kaina. Dabar, praėjus beveik trejiems metams, „YouTube“ JAV vėl didina įkainius – šįkart brangs visi planai.

    „YouTube“ savo svetainėje jau atnaujino JAV taikomus planų įkainius. Nuo šiol mėnesinė individualaus plano prenumerata kainuos 15,99 JAV dolerio – 2 doleriais daugiau nei iki šiol. Šeimos planas brangsta dar labiau: kaina kyla 4 doleriais – nuo 22,99 iki 26,99 JAV dolerio per mėnesį.

    Net pigiausias „Lite“ planas taip pat brangsta: jo kaina didinama 1 doleriu ir sieks 8,99 JAV dolerio per mėnesį.

    Esamiems „Premium“ vartotojams naujos kainos įsigalios nuo birželio mokėjimo ciklo. Tuo metu nauji prenumeratoriai didesnius įkainius turės mokėti iš karto.

    Norintys sutaupyti gali rinktis metinį individualų „YouTube Premium“ planą. Jis kainuoja 159,99 JAV dolerio per metus, o tai yra gerokai mažiau nei mokant kas mėnesį (per metus susidarytų 191,88 JAV dolerio). Taip sutaupoma 31,89 JAV dolerio, arba 15 proc.

    „Google“ apie kainų didinimą plačiai dar nepaskelbė – kol kas daliai prenumeratorių buvo išsiųsti tik el. laiškai. Be to, panašu, kad šiuo metu kainų pokyčiai taikomi tik JAV rinkai.

    Jei naujausi įkainiai netenkina, viena alternatyvų – pereiti prie „YouTube Lite“. Nors ir jis brangsta 1 doleriu, „YouTube“ žada beveik be reklamų veikiančią patirtį: reklamos turėtų būti rodomos tik muzikiniuose vaizdo įrašuose ir „Shorts“.

    Taip pat siūloma galimybė atsisiųsti vaizdo įrašus peržiūrai neprisijungus ir naudotis grojimu fone, tačiau ši funkcija taikoma tik ne muzikiniam turiniui.

    Visgi, pasirinkus „Lite“, nebus prieigos prie „YouTube Music Premium“ ir kai kurių funkcijų, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės garso ar vaizdo transliavimo. Be to, nemokama „YouTube“ versija pastaruoju metu daugeliui atrodo suprastėjusi – vartotojai vis dažniau susiduria su ilgomis reklamomis, kurių negalima praleisti.

    Tad tiems, kurie „YouTube“ žiūri reguliariai ir nori mažiau reklamų, bet nenori kas mėnesį mokėti 15,99 JAV dolerio už „Premium“, „Premium Lite“ gali tapti tarpine išeitimi.

  • „Google“ tyliai grąžina „Pixel“ funkciją: mygtukas užrakto ekrane vėl atpažįsta dainas

    Išskirtinė „Google Pixel“ telefonams skirta funkcija „Now Playing“ praėjusį mėnesį sulaukė reikšmingų pokyčių. Ji tapo atskira programėle, tačiau kartu dingo viena daugeliui patogi galimybė – rankinis dainų atpažinimas per užrakto ekrane rodomą nuorodą Tap to see what’s playing.

    Nors atnaujinta „Now Playing“ programėlė jau turi greitąją nuorodą užrakto ekrano kampe ir atskirą mygtuką greitųjų nustatymų juostoje, rankinio atpažinimo parinkties trūkumas neliko nepastebėtas. Pastarosiomis dienomis pasirodė informacija, kad „Google“ gali šią nuorodą sugrąžinti.

    Dabar panašu, jog „Google“ tyliai pradėjo diegti šią funkciją „Pixel“ naudotojams: užrakto ekrane vis dažniau vėl matomas mygtukas Tap to see what’s playing. Teigiama, kad naujovė platinama kartu su „Android System Intelligence“ B.23 versijos atnaujinimu.

    Paspaudus mygtuką užrakto ekrane, įsijungia indikatorius Identifying song…, o atpažinus kūrinį parodomas rezultatas su albumo viršeliu. Taip pat pateikiamos greitosios parinktys pažymėti dainą kaip mėgstamą arba atverti ją pageidaujamoje muzikos grotuvo programėlėje.

    Verta priminti, kad „Now Playing“ ir taip gali automatiškai atpažinti aplink skambančias dainas bei parodyti jas užrakto ekrane be jokio naudotojo įsikišimo – daugeliui tai turėtų būti pakankama.

    Vis dėlto rankinis mygtukas daug kam buvo patogiausias būdas greitai atpažinti dainą. Ne visi kūriniai automatiškai atpažįstami, todėl galimybė paspausti Tap to see what’s playing užrakto ekrane praktiškai praverčia.

    Kita vertus, kai kuriems naudotojams toks elementas užrakto ekrane gali pasirodyti pernelyg įkyrus. Pagal dabartinius nustatymus nematyti paprasto būdo išjungti vien tik šį mygtuką – panašu, kad norint jo atsisakyti tektų visiškai išjungti „Now Playing“ funkciją.

    Taip pat kol kas nematyti kitos anksčiau buvusios detalės sugrįžimo – tylaus pranešimo apie kiekvieną atpažintą dainą. Tai buvo patogus būdas peržiūrėti, kokie kūriniai fone buvo atpažinti įrenginyje.

    Kol kas nėra aiškių ženklų, kad „Google“ planuotų grąžinti ir šį tylų pranešimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad mygtukas Tap to see what’s playing vis dėlto sugrįžo, dalis naudotojų nepraranda vilties.