CP v2

Blog

  • XV a. paveiksle aptiktas stulbinantis „akmens“ siurprizas: mokslininkai prabilo apie priešistorę

    XV a. paveiksle aptiktas stulbinantis „akmens“ siurprizas: mokslininkai prabilo apie priešistorę

    Iš pirmo žvilgsnio tai tik menka detalė XV amžiaus religiniame paveiksle. Ant knygos, kurią laiko šv. Steponas, padėtas akmuo neturėtų stebinti. Tačiau šis „akmuo“ pasirodė esąs ne toks jau paprastas – būtent nuo jo prasideda istorija, parodanti, kaip menas kartais išsaugo tai, ko iš jo niekas nesitiki.

    Mokslininkai padarė išvadą, kad paslaptingas objektas Jeano Fouquet kūrinyje „Meluno diptiškas“ greičiausiai vaizduoja ašelio rankinį kirvuką – priešistorinį akmeninį įrankį, kurio realus prototipas galėjo būti šimtų tūkstančių metų senumo.

    Jeigu tyrėjų interpretacija teisinga, Fouquet paveikslas gali būti vienas seniausių žinomų meninių priešistorinio įrankio atvaizdų. Kitaip tariant, renesanso laikų dailininkas nutapė ne šiaip simbolinį riedulį, o daiktą, panašų į sąmoningai atpažintą ir kruopščiai atkartotą objektą iš itin gilios praeities.

    Ši istorija turi savotiško paradokso grožio: dažnai istoriją įsivaizduojame kaip atskiras „stalčių“ epochas – priešistorę, viduramžius, renesansą. O čia paaiškėja, kad XV amžiaus žmogus galėjo rankose laikyti įrankį, pagamintą prieš šimtus tūkstančių metų, ir laikyti jį pakankamai išskirtiniu, kad jis atsidurtų religiniame paveiksle.

    Įtartinai pažįstamas „akmuo“ paveiksle

    Kalbama apie kairįjį „Meluno diptiško“ skydą, nutapytą apie 1455 metus. Jame vaizduojami Étienne’as Chevalier ir šv. Steponas. Šventasis rankose laiko knygą, o ant jos padėtas akmuo turėtų priminti jo užmėtymą akmenimis. Vis dėlto ilgą laiką šis „akmuo“ atrodė pernelyg taisyklingas ir pernelyg „teisingos“ formos, kad būtų laikomas atsitiktiniu rieduliu.

    Ši detalė patraukė Dartmuto universiteto tyrėjo Steveno Kangaso dėmesį. Kaip skelbia universitetas, mokslininkui jau seniai atrodė, kad paveiksle esantis objektas labiau primena priešistorinį įrankį nei paprastą akmenį. Vėliau jis parodė reprodukciją archeologijos specialistams, ir nuo to momento tai tapo nebe menotyrininko nuojauta, o konkretaus tyrimo objektu.

    Tyrėjų komanda objektą įvertino metodiškai: lygino formą, spalvą ir tariamus apdirbimo pėdsakus su tikrais ašelio rankiniais kirvukais, įskaitant rastus Prancūzijoje. Rezultatai, pasak tyrėjų, buvo stebėtinai nuoseklūs.

    Kas yra ašelio rankinis kirvukas?

    Ašelio rankinis kirvukas – vienas atpažįstamiausių priešistorės įrankių. Dažniausiai jis būna iš abiejų pusių apdirbtas, migdolo formos, su aštriomis briaunomis. Tokie įrankiai siejami su įvairiais ankstyvaisiais Homo genties atstovais ir buvo naudojami labai ilgą laiką. Jie pasirodė daugiau nei prieš 1,5 mln. metų, o kai kurie šaltiniai mini ir dar ankstesnes ašelio tradicijos ištakas.

    Svarbu tai, kad „akmeninis įrankis“ nebūtinai reiškia kažką primityvaus ar atsitiktinio. Rankiniai kirvukai dažnai būdavo gaminami itin kruopščiai – reikėjo planavimo, tikslių smūgių kontrolės ir gebėjimo išgauti norimą formą. Tai ne akmuo, pakeltas nuo žemės, o sąmoningai suformuotas daiktas, todėl ir jo siluetas paprastai būna labai būdingas.

    Pasak tyrėjų, būtent tas išskirtinis vaizdas ir leido šiai detalei „išlikti matomai“: jei Fouquet būtų nutapęs labiau neutralų akmenį, šiandien vargu ar kas ieškotų gilesnės prasmės. Tačiau paveiksle esantis objektas atrodo per daug „aiškus“, kad būtų lengva jį nurašyti simboliui.

    Analizė: ne asociacijos, o konkretūs požymiai

    Tyrimas, publikuotas žurnale Cambridge Archaeological Journal, rėmėsi keliomis analizės kryptimis. Pirmiausia įvertinta objekto forma. Remiantis tyrimo aptarimais, panašumas į ašelio rankinius kirvukus iš to Prancūzijos regiono, kuriame veikė Fouquet, buvo įvertintas maždaug 95 proc. Toks sutapimas, tyrėjų teigimu, jau nebeatrodo atsitiktinis.

    Antra, nagrinėta spalvinė gama. Nors senų paveikslų pigmentai ir lakai su laiku keičiasi, gelsvų, rusvų ir rausvų tonų deriniai, pasak tyrėjų, dera su realių titnaginių kirvukų išvaizda. Be to, daroma prielaida, kad dailininkas stengėsi perteikti paviršiaus niuansus, o ne nutapyti neutralų „akmenį-simbolį“.

    Trečia, dėmesys sutelktas į pėdsakus, primenančius nuoskėlas, atsirandančias apdirbant akmenį. Viešuose tyrimo aptarimuose minima, kad buvo įžvelgti 33 ženklai, atitinkantys tokių įrankių gamybos techniką, o jų išsidėstymas, tyrėjų vertinimu, sutampa su žinomomis rankinių kirvukų savybėmis.

    Kaip toks daiktas galėjo atsidurti XV amžiaus žmogaus akiratyje?

    Čia prasideda pati intriguojamiausia istorijos dalis. Fouquet negalėjo žinoti, kad prieš akis gali turėti šimtų tūkstančių metų senumo įrankį: modernioji priešistorės archeologija tuomet dar neegzistavo, niekas nekalbėjo nei apie ašelio tradiciją, nei apie Homo erectus, nei apie ilgą akmens technologijų raidą. Tačiau viskas rodo, kad kažkas tokį daiktą galėjo rasti, išsaugoti ir laikyti pakankamai neįprastu, kad jis taptų modeliu paveikslo detalei.

    Tai nėra neįtikėtina. Įvairūs rankiniai kirvukai Europoje buvo randami šimtmečiais prieš tai, kai paaiškėjo jų tikroji kilmė. Dažnai tokie objektai būdavo laikomi gamtos keistenybėmis, „perkūno akmenimis“, talismanais ar tiesiog mįslingais radiniais. Žmonės juos aptikdavo dirbamuose laukuose, kasinėjant, po liūčių ar vykdant statybas – ir nors nesuprasdavo, kas tai, matydavo, kad daiktas išsiskiria.

    XV amžiaus žmogus neturėjo šiuolaikinės archeologijos, bet turėjo akis: galėjo pastebėti neįprastą formą, suteikti jai reikšmę ir įkomponuoti į simbolinį pasakojimą. Taip šv. Stepono rankose esantis „akmuo“ tampa ir kankinystės ženklu, ir labai senu žmogaus technologijos pėdsaku. Retai viena menka detalė taip taikliai sujungia religiją, meną ir priešistorę.

  • Prie Fidžio aptikta sala glumina mokslininkus: jai 1200 metų, bet ji sukurta žmonių

    Prie Fidžio aptikta sala glumina mokslininkus: jai 1200 metų, bet ji sukurta žmonių

    Ne paslaptis, kad Žemėje vis dar yra vietų, kur žmogus nėra iki galo įžengęs ar jų nuodugniai nesužymėjęs. Tai dar kartą patvirtino netoli Fidžio aptiktos nedidelės salos tyrimai. Mokslininkus nustebino išvada, kad sala susiformavo maždaug prieš 1200 metų ir, panašu, ne natūraliai, o dėl žmonių veiklos.

    Sala yra netoli Vanua Levu. Ilgą laiką ji niekuo neišsiskyrė: apsupta mangrovių ir iškilusi vos keliasdešimt centimetrų virš jūros lygio, atrodė kaip įprasta pakrantės kraštovaizdžio dalis. Vis dėlto išsamesni tyrimai parodė, kad jos sandara – neįprasta.

    Atliktos ekspertizės atskleidė, kad net 70–90 proc. salą sudarančios medžiagos sudaro valgomųjų moliuskų kriauklės. Tai – senųjų regiono gyventojų maisto atliekos, kurios šimtmečiais buvo sistemingai kaupiamos vienoje vietoje.

    Radiokarboninis mėginių datavimas rodo, kad šis procesas prasidėjo maždaug VIII amžiuje. Per kelis šimtmečius žmonės apdorodavo didžiulius kiekius vėžiagyvių ir moliuskų, o kriauklės pamažu sluoksniavosi, galiausiai sudarydamos stabilią struktūrą, iškilusią virš vandens. Nors panašūs reiškiniai mokslui žinomi, šiuo atveju išskirtinis mastas: salos plotas siekia apie 3000 kv. metrų.

    Iš pradžių tyrėjai svarstė ir alternatyvų paaiškinimą – kad sala galėjo susiformuoti dėl galingo gamtos reiškinio, pavyzdžiui, cunamio, kuris būtų surinkęs kriaukles nuo jūros dugno ir supylęs jas vienoje vietoje. Tačiau detali nuosėdų analizė šios teorijos nepatvirtino. Nebuvo aptikta cunamiui būdingo sluoksnių išsidėstymo, o tai, kad visos kriauklės priklausė valgomoms rūšims, dar aiškiau rodo žmogaus veiklą.

    Vietoje taip pat rasta keramikos fragmentų, kurie papildomai patvirtina žmonių buvimą. Įdomu tai, kad neaptikta žuvų kaulų ar įrankių, todėl manoma, jog sala nebuvo nuolatinė gyvenvietė. Greičiausiai tai buvo specializuotas maisto apdorojimo taškas, į kurį aplinkinių vietovių gyventojai atvykdavo ruošti ir vartoti moliuskus.

    Mokslininkai spėja, kad ši vieta galėjo būti susijusi su Lapitų kultūra – pirmaisiais Fidžio salų kolonistais, garsėjusiais jūrinėmis tradicijomis ir savita keramika. Jei ši hipotezė pasitvirtins, atradimas taps dar vienu įrodymu, kokį reikšmingą poveikį šios bendruomenės darė regiono aplinkai. Be to, tokia sala galėjo turėti įtakos ir vėlesniems pakrantės kraštovaizdžio pokyčiams.

    Šaltinis: „Geoarchaeology“

  • Didžioji Velykų kometa žlugo akimirksniu: „MAPS“ subyrėjo vos prieš susitikimą su Saule

    Didžioji Velykų kometa žlugo akimirksniu: „MAPS“ subyrėjo vos prieš susitikimą su Saule

    Saulės sistema tapo skurdesnė dar vienu itin daug vilčių žadinusiu objektu. Kometos „MAPS“, kurią daugelis astronomijos entuziastų praminė Didžiąja Velykų kometa, kelionė baigėsi balandžio 4-ąją. Likus vos kelioms valandoms iki priartėjimo prie Saulės artimiausio taško, vadinamo periheliu, kometa staiga subyrėjo į fragmentus. Nors buvo tikėtasi įspūdingo reginio naktiniame danguje, mokslininkai pripažįsta: toks scenarijus šiam neįprastam dangaus kūnui buvo labai tikėtinas.

    „MAPS“ priklausė specifinei, astronomams gerai žinomai grupei – Kreutzo šeimos Saulę „glostančioms“ kometoms. Jų orbitos yra ypač rizikingos: jos veda objektus itin arti mūsų žvaigždės, praktiškai į jos atmosferos pakraštį. Šiuolaikinėje astronomijoje manoma, kad visi šios šeimos nariai iš tiesų yra vienos milžiniškos kometos, subyrėjusios per artimą praskridimą prie Saulės maždaug prieš tūkstantį metų, nuolaužos. Nuo tada daugybė skirtingo dydžio fragmentų skrieja panašiomis trajektorijomis ir periodiškai grįžta į kaitrią Saulės kaimynystę.

    Dauguma tokių fragmentų susidūrimo su ekstremaliomis sąlygomis neatlaiko. Vis dėlto istorijoje pasitaikė atvejų, kai didžiuliai kometų branduoliai išgyveno šį „ugnies išbandymą“ ir Žemės stebėtojams dovanojo išskirtinius vaizdus. Pavyzdžiais dažnai laikomos 1843 ir 1882 metų didžiosios kometos ar 1965 metais pasirodžiusi Ikeya-Seki. Lemiamas veiksnys – branduolio dydis: kelių kilometrų skersmens objektai turi realių šansų išlikti. Deja, „MAPS“ atveju prieš pat katastrofą gauti duomenys optimizmo nepaliko.

    Technologijos prieš lūkesčius: paaiškėjo tikrasis dydis

    „MAPS“ atrasta sausį, todėl iškart sukėlė didelį susidomėjimą: ji buvo pastebėta net keturiais mėnesiais anksčiau nei planuotas perihelius. Anksčiau nė viena Kreutzo šeimos kometa nebuvo identifikuota taip anksti, tad tyrėjai pradžioje spėjo, jog tai gali būti išskirtinai didelis ir ryškus objektas. Tačiau pirminiai stebėjimai, atlikti 11 colių Šmidto tipo teleskopu Čilėje, parodė, kad kometa buvo itin blanki – jos ryškis siekė apie +18 magnitudžių. Tai reiškia, kad ji buvo maždaug 12 tūkst. kartų tamsesnė už silpniausias žvaigždes, įžiūrimas plika akimi.

    Naujausios „Jameso Webbo“ kosminio teleskopo (JWST) vaizdų analizės šias viltis galutinai patikslino. Paaiškėjo, kad „MAPS“ branduolio skersmuo siekė tik apie 400 metrų. Saulę „glostančių“ kometų kontekste tai beveik mikroskopinis dydis. Ankstyvas aptikimas paaiškintas ne kometos įspūdingumu, o šiuolaikinių stebėjimo instrumentų jautrumu. Esant tokiai mažai masei, praskristi vos maždaug 160 tūkst. kilometrų virš Saulės paviršiaus ir išlikti buvo beveik neįmanoma.

    Paskutinės valandos: užfiksuota neišvengiama baigtis

    Paskutinis šios istorijos etapas klostėsi šeštadienį, o kometos artėjimą sekė keli Saulę stebintys palydovai. „SOHO“ (Solar and Heliospheric Observatory) kameros ir palydovo „GOES 19“ prietaisai fiksavo, kaip kometa staigiai artėja prie žvaigždės. Per perihelių „MAPS“ skriejo maždaug 500 kilometrų per sekundę greičiu.

    Tarp 07:00 ir 09:00 UTC laiku pastebėtas staigus objekto ryškio šuolis: jis pasiekė apie –1 magnitudę ir prilygo Sirijaus spindesiui. Specialistams tai buvo aiškus ženklas, kad branduolys ima irti veikiamas ekstremalių jėgų. 11:36 UTC „LASCO“ koronografų vaizduose jau buvo matoma tik pailga juosta be aiškios „galvos“. O kai kometos likučiai apie 22:00 UTC pasirodė iš už disko, uždengiančio tiesioginę Saulės šviesą, branduolio pėdsakų nebeliko: vietoje vientiso objekto užfiksuotas tik beformis dulkių ir dujų debesis, kuris greitai išsisklaidė.

    Kodėl „MAPS“ neišgyveno?

    „MAPS“ sunaikinimo mechanizmą galima paaiškinti paprastai, nors pats procesas buvo žiaurus. Pastaruosius maždaug 18 amžių kometa praleido tolimiausiuose Saulės sistemos pakraščiuose, kur temperatūros artimos absoliučiam nuliui (–273,15 °C). Branduolys buvo tarsi „peršalęs iki kaulų“.

    Staigus priartėjimas prie Saulės sukėlė milžinišką šiluminį šoką. Kol kometos vidus išliko itin šaltas, paviršius per kelias dienas įkaito iki daugiau nei 1600 °C. Šiluminės įtampos, kartu su galingomis Saulės potvyninėmis jėgomis, tiesiog suplėšė silpną branduolio struktūrą į smulkias dalis.

    Tai reiškia, kad šią savaitę žadėtas reginys vakaro danguje taip ir neįvyks. Astronomijos mėgėjams, kurie tikėjosi ryškios kometos su ilga uodega, matomos žemai virš vakarinio horizonto, teks nusivilti. „MAPS“ nustojo egzistavusi ir tapo tarpplanetinių dulkių dalimi, primindama, kokia dinamiška ir nenuspėjama gali būti mūsų kosminė kaimynystė.

  • Vaikai prie mokyklos rado paslaptingą sėdintį skeletą: mokslininkai neturi atsakymo

    Vaikai prie mokyklos rado paslaptingą sėdintį skeletą: mokslininkai neturi atsakymo

    Europa jau seniai yra archeologų tyrinėjimų laukas, tačiau net ir šiandien nauji radiniai primena, kiek mažai žinome apie Senojo žemyno praeitį. Šįkart mokslininkus suglumino itin paslaptingas laidojimas: gerai išsilaikęs skeletas aptiktas sėdimoje padėtyje, o jo veidas buvo nukreiptas į vakarus. Tai – dar vienas panašus atradimas iš serijos radinių, kurie jau kelis mėnesius kelia klausimų ir vis dar neturi vienareikšmio paaiškinimo.

    Visa istorija įvyko Dijone, kur vykdant archeologinius darbus, be kita ko, netoli pradinės mokyklos, buvo rasti palaikai, siejami su senovės galais. Įdomu tai, kad pirmasis signalas apie galimą radinį atėjo ne iš specialistų – kaulus, kyšančius iš žemės šalia žaidimų aikštelės, pastebėjo vaikai.

    Skeletas buvo aptiktas siauroje, apvalioje maždaug vieno metro skersmens duobėje. Tyrėjus labiausiai nustebino jo padėtis: kūnas buvo pasodintas, nugara atremta į duobės sienelę, o rankos sudėtos ant kelių. Kaip ir kitais panašiais atvejais, mirusiojo veidas buvo nukreiptas į vakarus.

    Šis atradimas nėra pavienis. Tame pačiame regione jau rasta keliolika panašių laidojimų, o iš viso Dijono apylinkėse jų priskaičiuojama apie dvidešimt. Tokia koncentracija sudaro reikšmingą dalį visų pasaulyje žinomų tokio tipo kapų. Ekspertai mano, kad palaikai gali būti datuojami maždaug 300–200 m. pr. Kr. laikotarpiu, kai šiame regione gyveno galai – keltų tauta, apie kurią daugiausia žinoma iš jų priešininkų pasakojimų, pavyzdžiui, Julijaus Cezario. Dėl to patikimų ir nešališkų žinių apie jų papročius išlikę nedaug.

    Skeletų išsilaikymo būklė – išskirtinai gera, o jų išdėstymas leidžia manyti, kad kūnai tyčia buvo palaidoti būtent taip. Be to, ant kai kurių kaulų matyti smurto pėdsakų, įskaitant neužgijusias traumas, galinčias rodyti staigią, smurtinę mirtį. Vienu atveju net nustatyti smūgių į kaukolę požymiai – tikėtina, palikti aštriu įrankiu.

    Didžiausia mįslė vis dėlto yra tokio laidojimo prasmė. Sėdima padėtis yra itin neįprasta – dauguma geležies amžiaus kapų rodo kūnus, paguldytus ant nugaros, ištiestomis galūnėmis. Čia matomas visiškai kitoks modelis, kuris, tikėtina, turėjo ypatingą reikšmę bendruomenei, jį taikiusiai. Archeologai svarsto kelias hipotezes: kad tai galėjo būti ritualinių apeigų ar religinių aukų dalis, kad tai galėjo būti bausmė nusikaltėliams ar priešams. Taip pat keliama ir dar labiau neraminanti versija – jog kai kurie iš šių žmonių galėjo būti palaidoti gyvi.

    Tokias prielaidas stiprina itin tikslus kūnų išdėstymas ir tai, kad nėra aiškių požymių, jog palaikai būtų buvę judinami po mirties. Papildoma paslaptis – beveik visiškas įkapių nebuvimas. Daugeliu atvejų šalia mirusiųjų nerasta asmeninių daiktų ar papuošalų, todėl sunku spręsti apie jų socialinį statusą. Išimtis buvo vienas radinys – akmeninė apyrankė, padėjusi datuoti laidojimą, tačiau neatsakiusi į klausimą, kodėl mirusieji buvo laidojami būtent taip.

    Nors galai buvo viena svarbiausių Europos geležies amžiaus bendruomenių, jų papročiai menkai pažįstami ir dažnai rekonstruojami remiantis išoriniais, neretai šališkais šaltiniais. Todėl kiekvienas naujas radinys leidžia ne tik atkurti dalį jų gyvenimo, bet ir atskleidžia, kokios sudėtingos bei nevienareikšmės galėjo būti jų praktikos.

    Šaltinis: „CBS News“.

  • Airija meta kariuomenę: ūkininkų ir vežėjų protestai paralyžiavo uostus ir naftos perdirbimą

    Airija meta kariuomenę: ūkininkų ir vežėjų protestai paralyžiavo uostus ir naftos perdirbimą

    Airijos vyriausybė ketvirtadienį pasitelkė kariuomenę, kad būtų pašalinti sunkvežimiai ir traktoriai, kuriais protestuotojai užblokavo strategiškai svarbius uostus. Per šiuos uostus į šalį įvežamas kuras ir kritinės cheminės medžiagos.

    Sprendimą po dviejų parų trunkančių, visą parą vykusių blokadų paskelbė teisingumo ministras Jimas O’Callaghanas. Protestus organizuoja vežėjai ir ūkininkai, piktinami staigiai išaugusiomis degalų kainomis. Akcijos, anot pareigūnų, koordinuojamos socialiniuose tinkluose, o aiškios lyderystės jos neturi.

    Protestuotojai teigia nenutrauksiantys kelių blokadų, kol vyriausybė nepadidins jau taikomų skubių mokesčių lengvatų benzinui ir dyzelinui. Šios lengvatos buvo įvestos po JAV ir Izraelio aviacijos smūgių Iranui, dėl kurių, pasak protestuotojų, degalų rinka dar labiau sukruto.

    Ministras pirmininkas Micheális Martinas sakė, kad vyriausybė ilgai vengė siųsti karius į gatves ir norėjo išvengti konfliktų, tačiau situacija pasikeitė trečiadienį, kai protestuotojai užblokavo privažiavimus prie Foyneso ir Whitegate’o uostų.

    Foynesas Limeriko grafystėje yra giluminis uostas prie Šenono upės žiočių ir laikomas itin svarbiu daugeliui pramonės šakų. Whitegate’as Korko grafystėje priima vienintelę Airijos naftos perdirbimo gamyklą ir, kaip skelbiama, importuoja maždaug trečdalį šalies naftos produktų tiekimo.

    Pasak M. Martino, degalinių tinklai jau ima stokoti dyzelino ir benzino, o šalies vandens tiekimo bendrovė „Uisce Éireann“ įspėjo praradusi įprastą importuojamų vandens valymo cheminių medžiagų tiekimą.

    „Tai kelia realią riziką viešojo vandens tiekimo saugumui ir visuomenės sveikatos apsaugai“, – radijui RTÉ sakė M. Martinas, kai karinės technikos kolona pajudėjo Foyneso kryptimi. „Tai nepriimtina. Tai negali tęstis.“

    Nuo antradienio protestuotojai blokuoja pagrindinius šalies greitkelius ir svarbias sankryžas, o pirmoji didelė akcija prasidėjo Dubline, užtvėrus O’Connell Street. Vis dėlto M. Martinas leido suprasti, kad kelių atlaisvinimas Dubline ir greitkeliuose gali būti laikomas mažesniu prioritetu nei uostų veiklos atnaujinimas.

    „Mes esame prekybos valstybė. Mes eksportuojame 90 proc. to, ką pagaminame. Kodėl, vardan Dievo, žmonės turėtų blokuoti mūsų uostus?“ – klausė jis.

    Vyriausybės vadovas atmetė protestuotojų reikalavimą susitikti, teigdamas, kad jie neatstovauja jokiai oficialiai pramonės organizacijai ir bando šantažuoti valdžią. Pasak jo, tai sukurtų pavojingą precedentą, ypač turint omenyje, kad praėjusį mėnesį vyriausybė jau sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui atitinkamai 15 ir 20 centų už litrą.

    „Negalima taip prie bet kurios vyriausybės smilkinio dėti ginklo“, – sakė M. Martinas, pažymėdamas, kad protestuotojai atsisako atlaisvinti O’Connell Street, jei negaus galimybės patekti į Vyriausybės pastatų kompleksą, kuriame yra ir jo kabinetas.

    „Tada visi taip darytų kas savaitę“, – prognozavo jis, pridurdamas, kad susitikimo siekimas vien blokuojant greitkelius ir miestų centrus taptų nauja „norma“.

    Vyriausybės sprendimas nesiderėti su protestuotojais ir vietoje to pasitelkti kariuomenę sulaukė opozicijos kritikos. Didžiausia opozicinė partija „Sinn Féin“, siūlanti dar ryškesnį degalų mokesčių mažinimą, pareiškė norinti, kad parlamentas būtų sušauktas iš dabartinių trijų savaičių Velykų pertraukos.

    Esminė detalė – Airijos gynybos pajėgos turi mišrų švediškų ir itališkų sunkiasvorių vilkikų parką, skirtą kelti ir gabenti sunkias šarvuotas transporto priemones. Tikimasi, kad ši technika gali būti panaudota protestuotojų transportui nukelti nuo kelių, jei šie jo nepatrauks savanoriškai.

    Teisingumo ministras J. O’Callaghanas perspėjo, kad sunkvežimių vairuotojai ar ūkininkai, nepaklūstantys policijos nurodymams, „vėliau neturėtų skųstis dėl galimos žalos, padarytos šalinant transporto priemones“.

    Tuo metu Dubline O’Connell Street blokuojantys protestuotojai tvirtino, kad jų verslai neišgyvens, jei mokesčiai degalams nebus dar labiau sumažinti. Jie teigia, kad mokesčiai vis dar sudaro daugiau nei tris penktadalius galutinės degalų kainos.

    Vienas protestuotojų, Thomasas Clarke’as, žiniasklaidai sakė, kad dėl anglies dioksido ir dyzelino mokesčių šalis „rieda į prarają“, o tai esą išstums iš rinkos vis daugiau smulkių verslų, įskaitant ir jo paties. Pasak jo, mėnesinė sąskaita už dyzeliną išaugo 40 proc. iki 8 500 eurų. Ant jo sunkvežimio O’Connell Street buvo neįprastas „krovinys“ – juodas karstas su užrašu „RIP Ireland“.

    Protestuotojus palaiko ir keturių dešiniųjų pažiūrų kaimo regionų parlamentarų sudaryta opozicinė grupė „Independent Ireland“. Ji paragino vyriausybę pradėti „nedelsiamą ir prasmingą dialogą“, kad situacija dar labiau neeskaluotų.

  • NVO lyderių pusryčiai Gargžduose atvėrė, kas stabdo regioną ir kaip tai keisti dabar

    NVO lyderių pusryčiai Gargžduose atvėrė, kas stabdo regioną ir kaip tai keisti dabar

    Balandžio 8 dieną Gargžduose surengti Klaipėdos regiono savivaldybių nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybų vadovų pusryčiai subūrė įvairių organizacijų lyderius diskusijai ir patirties mainams.

    Susitikime dalyvavo Klaipėdos rajono ir miesto, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Plungės ir Telšių NVO tarybų atstovai. Renginio metu jie dalijosi skirtingų savivaldybių patirtimis, aptarė NVO tarybų kuriamą vertę ir jų įtaką sprendimų priėmimui, susipažino su NVO tarybų indeksu. Taip pat buvo kalbama apie kylančius iššūkius, ieškota sprendimų bei būdų, kaip stiprinti tarybų veiklą regione.

    Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė pabrėžė NVO tarybų svarbą bendradarbiaujant su vietos valdžia.

    „NVO tarybos yra svarbi jungtis tarp nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios – kuo stipresnis šis ryšys, tuo geriau galime atliepti gyventojų poreikius. Todėl tokie susitikimai yra ypač vertingi – jie leidžia ne tik dalytis patirtimi ir iššūkiais, užmegzti svarbius kontaktus ir kurti bendrystę, bet ir padeda greičiau rasti efektyvius sprendimus, stiprinančius viso regiono nevyriausybinį sektorių. Džiugu, kad Klaipėdos rajonas jau dabar gali didžiuotis tiek aktyviomis ir veikliomis nevyriausybinėmis organizacijomis, tiek NVO taryba, kurios dirba ir veikia dėl gyventojų gerovės“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    „NVO vadovų pusryčiai“ vyko įgyvendinant projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projektas finansuojamas 2024–2029 metų Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ bei bendrojo finansavimo lėšomis.

  • Gargžduose kyla dar vienas darželis: sutartis su „Profileksas“ pasirašyta, atsiras 100 vietų

    Gargžduose kyla dar vienas darželis: sutartis su „Profileksas“ pasirašyta, atsiras 100 vietų

    Dar šiemet Gargžduose, Vingio gatvėje, greta lopšelio-darželio „Saulutė“ planuojama pastatyti ir įrengti naują modulinį darželį. Klaipėdos rajono savivaldybė jau pasirašė sutartį su rangovu UAB „Profileksas“, o jos vertė siekia beveik 1,2 mln. eurų.

    Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigia, kad ikimokyklinio ugdymo plėtros projektas apima kelis etapus ir jau įgauna pagreitį.

    „Šis 5 dalių ikimokyklinės ugdymo plėtros projektas jau pagavo pagreitį – darbai vyksta nuosekliai ir rezultatai jau tampa matomais. Sparčiai kyla priestatas Ketvergiuose, kur bus įkurta mokykla ir darželis, baigiamas tvarkyti sklypas Dercekliuose ir jau pasirašyta sutartis su modulinio darželio gamybos rangovu. Rangovo jau ieškome ir naujo darželio Karaliaus Mindaugo kvartale statyboms, o užbaigus visus šiuos etapus, imsimės ir Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ renovacijos. Beje, šiuo metu vyksta ir dar vieno lopšelio-darželio statybos Mazūriškiuose, taigi, per ateinančius kelerius metus visame rajone bus sukurta per 500 naujų vietų Klaipėdos rajono darželinukams“, – sako B. Markauskas.

    Planuojama, kad naujajame moduliniame darželyje veiks 5 ikimokyklinio amžiaus grupės 3–6 metų vaikams. Pastate numatytos universalios erdvės žaidimams, aktų ir sporto salės, taip pat trys pagalbos specialistų kabinetai.

    Kartu bus sutvarkyta ir aplinka: atnaujinta kiemo takų danga, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė bei kita reikalinga infrastruktūra.

    Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė pabrėžia, kad šis etapas – vienas svarbiausių, o darželis turėtų reikšmingai prisidėti prie vietų trūkumo mažinimo.

    „Džiaugiamės pagaliau pradėdami paskutinį, bet svarbiausią „Saulutės“ modulinio lopšelio-darželio etapą – statybas. Šiame darželyje ugdymosi procesą pradės net 100 vaikučių. Gargždų miesto bendruomenė auga, atvyksta naujakuriai, o ypač gausiai kuriasi jaunos šeimos, todėl šis projektas – greitas sprendimas, siekiant užtikrinti patogų ir saugų ugdymą mažiausiems rajono gyventojams“, – sako V. Riaukienė.

  • „Tesla“ rengia netikėtą žingsnį: kuriamas mažesnis ir pigesnis elektrinis SUV

    „Tesla“ gali dar kartą keisti savo strategiją. Agentūra „Reuters“ pranešė, kad bendrovė kuria mažesnį ir pigesnį elektrinį SUV modelį.

    Pasak „Reuters“ šaltinių, tai būtų visiškai naujas automobilis, o ne jau esamų „Model 3“ ar „Model Y“ variantas. Teigiama, kad naujasis elektromobilis galėtų būti apie 14 pėdų (maždaug 4,3 m) ilgio – trumpesnis nei 15,7 pėdos (apie 4,8 m) ilgio „Model Y“.

    „Reuters“ nenurodė, ar planuojama kurti autonominį, ar tradicinį modelį, tačiau vienas šaltinis teigė, kad „Tesla“ apskritai siekia savo modelių gamoje pasiūlyti ir vairuotojo nereikalaujančią (autonominę) opciją.

    Anksčiau bendrovė dirbo prie biudžetinio elektromobilio, kurio tikslinė kaina turėjo siekti 25 tūkst. JAV dolerių, tačiau 2024 m. šio projekto, regis, atsisakė, daugiau dėmesio skirdama robotaksi. Be to, dar 2026 m. pradžioje „Tesla“ buvo nutraukusi dviejų savo elektromobilių modelių gamybą, kad labiau sutelktų veiklą į robotiką.

    Gali būti, kad po tokių sprendimų prekės ženklas nusprendė sustiprinti pozicijas automobilių rinkoje ir atnaujinti biudžetinio elektromobilio kryptį. Visgi neatmetama ir kita versija – kad tai tik dar vienas vadovybės sumanymas, kuris galiausiai taip ir nebus įgyvendintas. Kol kas belieka laukti daugiau detalių.

  • Vilniuje keičiamas sklypo Dūmų g. 3 naudojimas: nuo sandėliavimo – ir į komerciją

    Vilniuje keičiamas sklypo Dūmų g. 3 naudojimas: nuo sandėliavimo – ir į komerciją

    Vilniaus miesto savivaldybė, kaip valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0063:430), esančio Dūmų g. 3 Vilniuje, patikėtinė, inicijuoja šio sklypo naudojimo būdo pakeitimą.

    Numatoma žemės sklypo naudojimo būdą keisti iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ir komercinės paskirties objektų teritorijos.

    Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 m. balandžio 10 d. iki 2026 m. balandžio 23 d.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui galima teikti raštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Pasiūlymus taip pat galima pateikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.

    Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 5 211 2464 arba el. paštu giedre.avuliene@vilnius.lt.

  • Vilniuje planuojamas pokytis: V. Grybo g. sklype vietoje mažaaukščių – daugiabučiai

    Vilniuje planuojamas pokytis: V. Grybo g. sklype vietoje mažaaukščių – daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė, būdama valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0034:162), esančio V. Grybo g. 30 Vilniuje, patikėtinė, inicijuoja šio sklypo naudojimo būdo pakeitimą.

    Numatoma pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš gyvenamosios teritorijos (pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją.

    Skelbimas viešinamas 10 darbo dienų – nuo 2026 m. balandžio 10 d. iki 2026 m. balandžio 23 d.

    Viešinimo laikotarpiu pasiūlymus galima teikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) arba el. paštu savivaldybe@vilnius.lt. Taip pat pasiūlymai gali būti teikiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.

    Daugiau informacijos teikiama telefonu +370 5 211 2464 arba el. paštu giedre.avuliene@vilnius.lt.