CP v2

Blog

  • Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos antradienio rytą laikėsi penkių mėnesių aukštumose: „Brent“ rūšies nafta tarptautinėje rinkoje trumpam pakilo virš 110 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI viršijo 104 JAV dolerius. Investuotojai vertina tiekimo sutrikimų riziką Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja didelė pasaulinės naftos dalis.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: bet kokia įtampa ar incidentai čia rinkoje greitai virsta vadinamąja rizikos priemoka. Tai reiškia, kad kainą kelia ne vien realūs srautų pokyčiai, bet ir lūkestis, jog tiekimas gali sutrikti staiga.

    „Dabartiniai lygiai rodo, kad rinka į kainą įskaičiuoja reikšmingą rizikos priemoką dėl situacijos nepastovumo“, – teigė ING žaliavų strategai.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į logistikos dedamąją: tanklaivių frachto įkainiai yra išaugę, o tai brangina tiekimą net ir tada, kai žaliava fiziškai juda. JAV svarstomos priemonės, galinčios padidinti teisėtą laivybos pajėgumą, teoriškai mažintų pristatymo kaštus, tačiau rinkoje abejojama, kiek greitai tai galėtų duoti apčiuopiamą efektą.

    JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas interviu „Fox News“ teigė, kad žalios naftos srautai iš Persijos įlankos atsigavo iki maždaug 80 proc. ikikarinio lygio. Vis dėlto, jo teigimu, didesni apribojimai jaučiami ne tiek žalios naftos, kiek rafinuotų produktų tiekimo grandinėse, o tai gali skatinti benzino, dyzelino ir kitų produktų kainų svyravimus.

    Įtampa regione atsiliepė ir dujų rinkoms. Azijoje suskystintų gamtinių dujų momentinės kainos pakilo iki maždaug 29 eurų už milijoną britiškų šilumos vienetų, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos, po pranešimų apie incidentą su SGD tanklaiviu netoli Jemeno.

    Europoje Olandijos TTF ateities sandoriai, laikomi pagrindiniu regiono orientyru, laikėsi arti daugiamečių aukštumų ir siekė kiek mažiau nei 88 eurus už megavatvalandę. Tokie lygiai didina energijos sąnaudų spaudimą pramonei ir šildymo sektoriui, ypač artėjant žiemos sezonui.

    Biržose tvyro nerimas

    Energetikos brangimas sutapo su akcijų rinkų silpnumu Europoje: pagrindiniai indeksai dieną pradėjo neigiamai. Paryžiaus CAC 40, Londono FTSE 100 ir Frankfurto DAX fiksavo nedidelius kritimus, o rinkos dalyviai vertino ir politinę įtampą, ir ekonomikos augimo perspektyvas.

    Azijoje nuotaikos taip pat buvo prastesnės: technologijų sektorius patyrė didesnį spaudimą, investuotojams svarstant, kada ir kokiu mastu atsipirks didelės investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Pietų Korėjos Kospi sesijos metu smuko keliais procentais, o dalis technologijų bendrovių akcijų reagavo į brangstančio finansavimo ir konkurencijos rizikas.

    Ką tai gali reikšti vartotojams

    Naftos kainos virš 110 JAV dolerių už barelį istoriškai dažnai persiduoda į degalų kainas, nors galutinis poveikis priklauso nuo euro ir dolerio kurso, mokesčių bei perdirbimo maržų. Europoje papildomą spaudimą gali kurti brangesnė logistika ir aukštesnės draudimo bei laivybos sąnaudos, jei rizikos vertinimas Artimuosiuose Rytuose išliks padidėjęs.

    Artimiausiomis dienomis rinka ypač jautriai reaguos į naujienas iš Hormūzo sąsiaurio ir Persijos įlankos, taip pat į signalus dėl realių tiekimo srautų. Jei incidentų daugės, rizikos priemoka gali išlikti, o energijos kainų svyravimai toliau darys įtaką tiek infliacijos lūkesčiams, tiek finansų rinkų nuotaikoms.

  • Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Sutrikimą sukėlė elektros incidentas

    Antradienį „Google“ pranešė, kad dėl elektros tiekimo incidento sutriko „Google Cloud“ paslaugos viename duomenų centre netoli Londono. Bendrovė nurodė, jog vartotojai susidūrė su padidėjusiu klaidų skaičiumi ir protarpiniais tinklo ryšio sutrikimais.

    Pagal „Google“ pateiktą informaciją incidentas prasidėjo 06.08 val. Grinvičo laiku. Įmonė teigė, kad paslaugų atkūrimas turėtų vykti palaipsniui, o pilno stabilizavimo buvo tikimasi apie 13.00 val. Grinvičo laiku.

    Smūgis bankams ir skaitmeninėms paslaugoms

    Sutrikimai palietė dalį Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus, kuriame daugelis paslaugų priklauso nuo debesijos infrastruktūros. Bankai ir finansinių technologijų bendrovės klientams dažnai teikia paslaugas per programėles, kurios realiu laiku jungiasi prie debesijos sistemų.

    „Lloyds“ patvirtino, kad dalis klientų patyrė nesklandumų naudodamiesi programėle ir internetine bankininkyste. „HSBC“ taip pat pranešė fiksuojanti klientų sunkumus prisijungiant prie paslaugų ir pabrėžė, kad situacija veikia ir kitas organizacijas.

    „Dirbame, kad sutrikimą pašalintume nuo pat jo nustatymo momento, ir atsiprašome visų, kuriuos tai palietė“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    „Galime patvirtinti, kad visų mūsų klientų pinigai ir duomenys yra saugūs“, – pridūrė jis.

    Ką rodo tokie gedimai?

    Trečiųjų šalių paslaugų trikdžių stebėjimo platformose antradienį buvo matomas išaugęs pranešimų skaičius apie sutrikimus, kurie galėjo paveikti ir kitas įmones. Tokiose situacijose grandininė reakcija yra įprasta, nes vieno duomenų centro ar regiono gedimas gali laikinai sutrikdyti daugelį tarpusavyje susietų sistemų.

    Pastaraisiais metais bankai ir kitos kritinės svarbos organizacijos vis plačiau remiasi debesijos tiekėjais, nes tai leidžia greičiau diegti naujas paslaugas, lengviau valdyti apkrovas ir naudoti pažangias analitikos bei DI galimybes. Tačiau tokia priklausomybė didina operacinę riziką, kai vienas infrastruktūros incidentas vienu metu paveikia daug skirtingų paslaugų teikėjų.

  • Turizmo sprogimas Uzbekistane: subsidijos skrydžiams, greitieji traukiniai ir vizų švelninimas

    Turizmo sprogimas Uzbekistane: subsidijos skrydžiams, greitieji traukiniai ir vizų švelninimas

    Uzbekistanas siekia rekordinį turistų augimą paversti tvaria ekonomine nauda: plečia oro ir geležinkelių jungtis, švelnina atvykimo taisykles ir siūlo finansines paskatas turizmo verslams. Šalies Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais čia apsilankė 11,7 mln. tarptautinių lankytojų.

    Jungtinių Tautų turizmo organizacijos duomenys rodo, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį tarptautinių atvykimų skaičius šoktelėjo 37 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai iškėlė Uzbekistaną tarp sparčiausiai augančių turizmo krypčių pasaulyje.

    Subsidijos ir investicijos į sektorių

    Viena pagrindinių priemonių – finansinė parama, skirta paskatinti oro bendroves ir kelionių organizatorius atvežti daugiau užsienio svečių. Per 2026 metų atviro turizmo sezono priemones naujus maršrutus atidarančioms oro linijoms numatytos išmokos už atvykstantį turistą ir nuolaidos oro uostų paslaugoms.

    Kelionių organizatoriams taip pat siūloma parama, siejama su pritrauktų turistų skaičiumi iš pasirinktų rinkų. Tuo pat metu plečiama apgyvendinimo pasiūla: per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius šalyje papildomai įrengta daugiau kaip 22 000 vietų nakvynei.

    Turizmo komiteto skelbiamais duomenimis, per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius Uzbekistanas priėmė daugiau nei 7,7 mln. užsienio lankytojų, tai yra 22,6 proc. daugiau nei prieš metus. Turizmo paslaugų eksportas per tą patį laikotarpį pasiekė beveik 3,5 mlrd. eurų.

    Oro uostai ir traukiniai keičia keliones

    Susisiekimo plėtra laikoma esmine sąlyga, kad turistų srautai pasiektų ne tik pagrindinius centrus, bet ir regionus. Samarkando tarptautinis oro uostas po terminalo plėtros ir atviros oro erdvės politikos tapo vienu matomiausių pavyzdžių, kaip infrastruktūra prisideda prie augimo.

    „Dabar aktyviai vystome skrydžius į Kiniją ir dirbame, kad atsirastų maršrutų į Pietryčių Aziją“, – sakė Samarkando tarptautinio oro uosto komercijos direktorius Dmitrijus Martynenka.

    Oro uostas 2025 metais aptarnavo 1,5 mln. keleivių, tai yra apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau, o skrydžius vykdė 24 oro bendrovės į 30 krypčių. Kartu diegiami automatizuoti bagažo sprendimai, skaitmeninės paslaugos ir papildomos paslaugos keliautojams.

    Geležinkeliuose akcentuojamas greitis ir patogumas: naujasis Jaloliddin Manguberdi traukinys kelionę maršrutu Taškentas–Chyva sutrumpino nuo 14 valandų iki 7,5 valandos. Tai didina vienos svarbiausių istorinių krypčių pasiekiamumą ir skatina turistus keliauti plačiau.

    „Šiandien greituosius reisus teikiame į daugiau nei dešimt Uzbekistano miestų ir planuojame tinklą plėsti kasmet“, – sakė Uzbekistan Railways pirmasis pirmininko pavaduotojas Hikmatulla Rahmetovas.

    Pasak jo, ruošiami ir ambicingesni projektai, tarp jų – atskira didelio greičio keleivinė linija tarp Taškento ir Samarkando, kuri būtų pritaikyta iki 300 kilometrų per valandą greičiui. Tokios jungtys gali tapti lemiamos, kad turistų pinigai pasiektų ir mažesnius miestus, o ne tik didžiuosius mazgus.

    Vizų švelninimas ir naujos rinkos

    Šalia infrastruktūros plečiamos ir atvykimo galimybės: daugiau nei 90 šalių piliečiai gali atvykti be vizos skirtingiems laikotarpiams, o kitų rinkų keliautojams taikomos elektroninės vizos. Institucijos aktyviai dirba su tarptautine rinkodara, dalyvauja parodose ir stiprina matomumą skaitmeniniuose kanaluose.

    Turizmo komitetas pabrėžia, kad abipusis 30 dienų bevizis režimas su Kinija sutapo su spartesniu turistų srauto augimu. Valdžia taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo tradicinių Šilko kelio maršrutų, vystydama turizmo kaimus, vietos bendruomenių maršrutus ir kalnų kurortus.

    Augant srautams, svarbiu konkurencingumo veiksniu tampa paslaugų kokybė: keliautojai vertina saugumą ir svetingumą, tačiau dažniau kelia lūkesčius dėl informacijos muziejuose, navigacijos ir paslaugų standartų. Būtent šiose srityse, ekspertų vertinimu, dažniausiai sprendžiasi, ar augimas pavirs ilgesnėmis viešnagėmis ir didesnėmis išlaidomis vietos verslams.

    Uzbekistano 2026–2030 metų turizmo strategijoje keliami tikslai pritraukti 20 mln. tarptautinių lankytojų per metus, turizmo indėlį padidinti iki 7 proc. bendrojo vidaus produkto, o turizmo paslaugų eksportą išauginti iki maždaug 5,6 mlrd. eurų per metus. Analitikai pabrėžia, kad vien atvykimų skaičius negarantuoja efekto: lems kelionių trukmė, išlaidų struktūra ir tai, kiek vertės grandinėje uždirbs vietos bendruomenės.

  • Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Turkija ir Uzbekistanas perrašo miestų taisykles: kas gelbės nuo karščio, potvynių ir sausros?

    Miestai tampa klimato fronte

    Miestuose šiandien gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, todėl būtent urbanizuotos teritorijos pirmos pajunta karščio bangas, staigias liūtis, potvynius ir sausras. Tankiai apgyvendintuose rajonuose riziką didina asfaltas, menka žaluma ir perkrauta infrastruktūra.

    Todėl vis daugiau šalių keičia miestų planavimą: stiprina pastatų atsparumą, modernizuoja vandentvarką, plečia želdynus ir ieško patikimesnių energijos sprendimų. Turkijos ir Uzbekistano pavyzdžiai rodo, kad prisitaikymas apima ir statybas, ir energetiką, ir gyventojų elgseną.

    Turkija: atstatymas po žemės drebėjimų

    Pietų Turkiją 2023 metais supurtę žemės drebėjimai sugriovė ar apgadino šimtus tūkstančių būstų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti namus. Atkūrimo darbai peržengė vien daugiabučių statybą ir apėmė miesto gyvybines sistemas.

    Turkijos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Emlak Konut“ vadovas Yasir Yılmaz akcentuoja, kad atstatant miestus kartu tvarkoma nuotekų infrastruktūra, vandens tėkmės, keliai ir susisiekimo tinklai. Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų atsparumui ekstremaliems orams, nes karštis bei staigios liūtys tampa vis dažnesnės.

    „Atstatydami miestus ir 450 000 būstų, atkūrėme juos su visa infrastruktūra ir socialiniais patogumais, kartu stiprindami pastatų atsparumą klimato poveikiui“, – sakė Yasir Yılmaz.

    Kita kryptis – energija, kuri maitina miestus. Turkijos energijos rinkos operatorius EPİAŞ valdo kilmės garantijų sistemą YEK-G, kur elektroniniais sertifikatais patvirtinama, kad atitinkamas elektros kiekis pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių, o vienas sertifikatas atitinka 1 megavatvalandę.

    Sistema veikia savanorišku principu ir naudoja blokų grandinės technologiją, kad duomenys apie atsinaujinančią elektrą būtų atsekami nuo gamybos iki vartojimo. Praktinis pritaikymas ypač aktualus elektromobilių įkrovimui, kai įmonės ar gyventojai siekia įrodyti, kad įkrovimui naudota elektra atitiko žalią kilmę.

    „Naudodami YEK-G sertifikavimą galime įrodyti, kad iš atsinaujinančių jėgainių pagaminta elektra iš tiesų pasiekia vartojimą“, – sakė Energy Exchange Istanbul atstovas Mustafa Aydin.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų neužtenka. Klimato rizikos mažinimas priklauso ir nuo visuomenės pasirengimo, todėl vis dažniau kalbama apie ankstyvą švietimą bei praktinius įpročius, kurie mažina energijos ir vandens švaistymą.

    „Svarbiausia yra ne ginčytis, kieno tai pareiga, o kurti žinias ir sąmoningumą nuo pat pradžių“, – sakė klimato politikos patarėjas Chris Mensah.

    Uzbekistanas: naujas miestas ir sena sostinė

    Uzbekistane miestų prisitaikymas vyksta dviem kryptimis: nuo nulio projektuojamas Naujasis Taškentas ir tuo pat metu žalinama bei pertvarkoma esama sostinė. Skirtumas esminis, nes naujame mieste sprendimai dėl vandens, energijos ir želdynų gali būti įdiegti dar iki įsikeliant gyventojams.

    Naujojo Taškento statybos pradėtos 2023 metais sostinės rytiniame pakraštyje. Plane numatyta 2 000 hektarų žaliųjų erdvių ir dar 500 hektarų parkų, o 2026 metų spalį pradėjo veikti dalis svarbios infrastruktūros, įskaitant trigeneracijos elektrinę ir elektros pastotę.

    Želdynai čia laikomi ne tik estetika, bet ir gyvybiškai svarbia apsauga nuo karščio. Tačiau žaluma reiškia ir papildomą vandens poreikį, todėl projektuotojai renkasi vietos sąlygoms atsparesnes rūšis ir taupesnius laistymo metodus.

    „Ypatingas dėmesys skiriamas medžiams, kurie atlaiko sausras ir reikalauja mažiau vandens. Vandens sąnaudoms mažinti taikome lašelinį drėkinimą“, – sakė Naujojo Taškento direkcijos patarėjas Saidazim Sharipov.

    Planuojama, kad dalis nuotekų bus išvaloma ir pakartotinai panaudojama techniniam vandeniui bei apželdinimui, o pastatai turės sprendimus lietaus vandeniui kaupti ar naudoti išvalytą vandenį savo teritorijose. Taip pat numatoma mažinti vandens nuotėkius ir garavimą, o želdiniuose daugiau remtis krūmynais, kuriems reikia mažiau laistymo nei vejoms.

    Trigeneracija ir saulės energija

    Naujojo Taškento energetika diegiama lygiagrečiai statyboms. Pasak direkcijos atstovų, projektuose numatomi saulės moduliai ant stogų, o trigeneracijos elektrinė turėtų aprūpinti centralizuotą šildymo ir vėsinimo tinklą.

    Tokios sistemos leidžia vienoje vietoje efektyviau panaudoti kurą ir šilumą, o centralizuotas vėsinimas karštomis vasaromis tampa vis aktualesnis miestuose, kur kyla vadinamoji šilumos salos problema. Vis dėlto dalis sprendimų dar tik diegiami, todėl realus pajėgumų patikrinimas paaiškės, kai miestas bus užpildytas gyventojais ir verslais.

    „Vasarą sistema tiekia karštą vandenį ir atšaldytą vandenį būstų vėsinimui, o žiemą katilinėje pagamintas garas naudojamas šildymui“, – sakė projekto vyriausiasis inžinierius Asiltürk Çakmak.

    Taškentas: želdynams reikia vietos

    Esamame Taškente erdvės pertvarkai gerokai mažiau, nes gatvės, pastatai ir rajonai jau suformuoti. Todėl žalumos plėtra vyksta ieškant laisvų plotų ir kuriant žaliuosius koridorius, kurie padeda mažinti karštį bei dulkių kiekį.

    Uzbekistano ekologijos institucijų duomenimis, 2022–2026 metais sostinėje pasodinta daugiau nei 1,35 milijono medžių ir krūmų. Toliau planuojami žalieji diržai, įskaitant plotus Bektemir rajone ir palei Čirčiko upės koridorių.

    Bektemir rajone 2026 metų pavasarį įrengtas 4,23 hektaro žaliasis ruožas su 1 415 dekoratyvinių medžių, laistomų lašeline sistema. Tokie projektai, skirtingai nei Naujajame Taškente, turi prisitaikyti prie jau egzistuojančio miesto, todėl jų sėkmę lemia ne tik finansavimas, bet ir suderinamumas su transportu, inžineriniais tinklais bei gyventojų poreikiais.

    Abiejų šalių patirtis rodo, kad miestų prisitaikymas prie klimato kaitos tampa kompleksiniu procesu: nuo atsparių statybų ir skaidrios žalios energijos apskaitos iki vandens pakartotinio panaudojimo ir tikslingai planuojamos žalumos.

  • Kodėl vis dažniau renkamės savitarnos kasas: psichologai paaiškino, ką tai išduoda

    Savitarnos kasos daugelyje parduotuvių tapo įprasta kasdienybės dalimi, o pirkėjai neretai prie jų pasuka net tada, kai šalia laukia laisva įprasta kasa su darbuotoju. Psichologai sako, kad toks pasirinkimas dažnai susijęs ne vien su skuba ar trumpesne eile. Jį gali lemti noras patiems valdyti procesą, išvengti socialinio kontakto ar sumažinti trikdžius apsipirkimo metu.

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl pirkėjai renkasi savitarną, yra kontrolės jausmas. Nuskenuodami prekes patys žmonės tiksliau mato, kas ir kada įmušama, gali iškart pasitikrinti kainas bei greičiau sureaguoti, jei kas nors nesutampa. Toks apsipirkimo modelis patrauklus tiems, kurie nemėgsta netikėtumų ir nori aiškios, prognozuojamos eigos.

    Kitas veiksnys – patogumas ir įprotis. Kai savitarnos kasa tampa kasdieniu pasirinkimu, smegenys renkasi pažįstamą kelią, net jei alternatyva objektyviai būtų tokia pati ar net greitesnė. Psichologijoje tai siejama su sprendimų taupymu: kuo mažiau reikia galvoti, tuo lengviau atlikti rutinines užduotis.

    Dalį pirkėjų prie savitarnos kasų veda noras apsipirkti be papildomo bendravimo. Tai nebūtinai reiškia uždarumą ar socialinį nerimą, dažnai tai tiesiog siekis išlaikyti privatumo jausmą. Žmonės gali norėti išvengti trumpų, formalių pokalbių, ypač po įtemptos dienos, kai bet koks papildomas kontaktas atrodo kaip dar vienas darbas.

    Psichologai atkreipia dėmesį ir į greičio iliuziją. Savitarna gali atrodyti spartesnė, nes pirkėjas pats aktyviai dalyvauja procese, o laikas subjektyviai slenka greičiau. Tačiau reali trukmė priklauso nuo pirkinių krepšelio dydžio, prekių tipo, amžiaus patikros poreikio ir nuo to, kaip dažnai sistema prašo darbuotojo pagalbos.

    Vis dėlto savitarnos pasirinkimas gali kelti ir įtampą, ypač kai žmogus bijo suklysti, nespėja susigaudyti meniu ar susiduria su dažnais patikrinimais. Tokiais atvejais įprasta kasa su darbuotoju suteikia daugiau saugumo ir aiškumo, nes atsakomybė už procesą tenka kitam. Dėl to vieni pirkėjai savitarną vertina kaip laisvę, o kiti – kaip papildomą stresą.

    Parduotuvės savitarnos kasas diegia ne tik dėl eilių valdymo, bet ir dėl efektyvumo: jos leidžia aptarnauti daugiau pirkėjų ribotame plote, o darbuotojams suteikia galimybę prižiūrėti kelis terminalus vienu metu. Vis dažniau diegiami sprendimai, kurie mažina trukdžius, pavyzdžiui, tobulesnės svarstyklių sistemos, greitesnis skenavimas, bekontakčiai mokėjimai ir skaitmeniniai lojalumo įrankiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad nėra vieno teisingo pasirinkimo, o savitarnos kasos pačios savaime neapibūdina žmogaus charakterio. Jos labiau atspindi situaciją: laiko spaudimą, nuotaiką, apsipirkimo tikslą ir tai, kaip patogiai žmogus jaučiasi naudodamasis technologijomis. Todėl vieną dieną galime rinktis savitarną dėl greičio, o kitą – darbuotojo kasą dėl paprastesnio ir ramesnio proceso.

  • Lenkai masiškai bėga žiemoti į Afriką: štai 5 kryptys, kurios šiemet šauna į viršų

    Lenkijos turistai vis dažniau žiemos atostogoms renkasi Afriką, o susidomėjimas kelionėmis į mažiau įprastas žemyno kryptis kasmet auga. Kelionių platformos „Wakacje.pl“ duomenys rodo, kad, neskaičiuojant Egipto, Tuniso ir Maroko, populiariausi pasirinkimai išlieka Kenija ir Tanzanijai priklausantis Zanzibaras.

    Tarp sparčiausiai kylančių krypčių išsiskiria Gambija, kur užsakymų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo beveik tris kartus. Augimą fiksuoja ir Mauricijus, kurio paklausa padidėjo 42 proc., o taip pat dažniau dairotasi į Seišelius ir Senegalą.

    Kas lemia pasirinkimą?

    Didžioji dalis kelionių užsakymų ir toliau sukasi apie poilsines zonas: Zanzibarą, Kenijos Mombasos pakrantę, Žaliojo Kyšulio Sal salą, Gambijos sostinės Bandžulo apylinkes bei Mauricijaus kurortus. Maždaug du trečdaliai keliautojų vyksta poromis, o dažniausias modelis yra poilsis prie jūros, papildomas safariu ar pažintinėmis išvykomis.

    Toks formatas suteikia daugiau lankstumo: daliai turistų svarbiausia išlikti vienoje vietoje ir patirti Afriką per trumpas ekskursijas, kiti planuoja intensyvesnį maršrutą, kad pamatytų kuo daugiau. Praktikoje abu scenarijai dažnai susijungia, ypač ten, kur paplūdimys lengvai derinamas su nacionaliniais parkais.

    „Matome būdingą modelį: poilsis pakrantės viešbutyje, dažniausiai Kenijoje ar Zanzibare, o šalia to keliautojai renkasi safari arba išvykas, leidžiančias pamatyti vietos gyvenimą už kurorto ribų“, – sakė „Wakacje.pl“ turizmo rinkos ekspertė Marzena Buczkowska-German.

    Afrika žiemą: sezonai skiriasi

    Kelionių planavime ypač svarbu tai, kad Afrika neturi vieno bendro turizmo sezono. Pavyzdžiui, Kenijoje laikotarpis nuo gruodžio iki kovo dažnai sutampa su šiltesniais ir sausesniais mėnesiais, todėl tai populiarus metas tiek poilsiui, tiek safariui.

    Ugandoje gruodžio–vasario mėnesiai paprastai patenka į vieną iš sausesnių periodų, kuris palankesnis žygiams, o Tanzanijoje sausis ir vasaris išsiskiria Serengečio ekosistemoje, kai pietinėje dalyje vyksta gnu jauniklių vedimo sezonas. Tuo metu Angola nuo lapkričio dažniau patiria liūtis, dėl kurių Kalandulos kriokliai įgauna didžiausią galią, o Namibijoje tuo pačiu metu būna vietos vasara.

    5 nakvynės, dėl kurių verta vykti

    Angoloje keliautojus traukia Kalandulos kriokliai Malanžės provincijoje, kur vanduo krenta maždaug iš 105 metrų aukščio, o lietinguoju sezonu vaizdas tampa ypač įspūdingas. Šalia esanti „Pousada Calandula“ leidžia pasilikti ilgiau nei vienai dienai ir krioklius stebėti skirtingu paros metu.

    Namibijoje išskirtinumu laikomas NamibRando gamtos rezervatas, garsėjantis tamsiu dangumi ir žvaigždžių stebėjimo sąlygomis. „Wolwedans“ siūlomas sprendimas su miegamuoju guoliu po atviru dangumi paverčia nakvynę pačia patirtimi, o ne tik logistiniu sustojimu.

    Kenijos Laikipijos regione įsikūręs „Segera Retreat“ keliautojams siūlo nakvynę konstrukcijoje, primenančioje didžiulį paukščio lizdą. Čia galima rinktis miegoti lauke, stebint naktinį dangų, arba uždarame kambaryje, o visa patirtis papildoma vakariene žvakių šviesoje ir pusryčiais, atnešamais tiesiai į lizdą.

    Ugandos Bwindi neperžengiamame nacionaliniame parke, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra vienas svarbiausių kalninių gorilų prieglobsčių, keliautojai renkasi gyventi miško apsuptyje. Parke esanti „Gorilla Forest Lodge, an A&K Sanctuary“ buvo iš esmės atnaujinta ir vėl atverta 2025 metų birželio mėnesį, o iš čia patogu leistis į gorilų paieškos žygius su gidais.

    Tanzanijoje, Serengečio centre, keliautojai renkasi „Dunia Camp“, kur palapinių tipo apartamentai įsilieja į savanos kraštovaizdį. Ši vieta ypač vertinama tiems, kurie nori kasdien vykti į išvykas su gidais ir vakare grįžti į ramų stovyklos ritmą, išlaikant artimą santykį su gamta.

    Kelionių organizatoriai pabrėžia, kad žiemą Afrikoje vis dažniau ieškoma ne tik šilumos, bet ir autentiškų patirčių, kurias kuria aplinka, sezoniniai gamtos reiškiniai ir išskirtinės nakvynės vietos. Augantis susidomėjimas rodo, kad daliai europiečių Afrika tampa ne egzotika vienam kartui, o reguliaria žiemos alternatyva.

  • Pardavė „Ford Fiesta“, o po 2 dienų pats pavogė: policija atskleidė šokiruojančią schemą

    Lenkijoje 36 metų vyras, kaip įtariama, pardavė automobilį „Ford Fiesta“, o po dviejų dienų nusprendė jį atsiimti neteisėtai. Policija pranešė, kad įtariamajam pareikšti įtarimai dėl vagystės įsibraunant, o dingęs automobilis rastas jo paties valdoje.

    Incidentas užfiksuotas netoli Sulęcino, o tyrimą vykdantys pareigūnai nurodė, kad vyras po pardavimo galėjo iš anksto turėti planą, kaip automobilį susigrąžinti. Tokiose situacijose dažniausiai aiškinamasi, ar buvo pasilikti atsarginiai raktai, ar pasinaudota kita prieiga prie transporto priemonės.

    Policija skelbia, kad įtariamojo pėdsakai buvo aptikti greitai, o paieška baigėsi jo gyvenamojoje vietoje. Suradus automobilį, jis buvo paimtas kaip tyrimo objektas, o teisėsauga vertina ne tik patį vagystės faktą, bet ir visą sandorio aplinkybių seką.

    Kas dažniausiai tiriama tokiose bylose

    Ekspertai pabrėžia, kad parduodant automobilį itin svarbu pasirūpinti raktų, signalizacijos valdiklių ir dokumentų perdavimu, o taip pat sandorio įforminimu. Tyrėjai tokiais atvejais paprastai tikrina, ar nebuvo naudojami pasilikti raktai, ar automobilis nebuvo sekamas per įmontuotus įrenginius.

    Teisėsaugai tokio pobūdžio bylose reikšmingi ir skaitmeniniai duomenys, pavyzdžiui, telefonų buvimo vietos informacija, vaizdo kamerų įrašai bei ryšio duomenys. Nors šiuolaikinės priemonės padeda greičiau nustatyti įtariamąjį, galutinį vertinimą dėl kaltės ir bausmės priima teismas.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams

    Automobilių antrinėje rinkoje rizikų netrūksta, todėl specialistai pataria neapsiriboti vien technine apžiūra ir bandomuoju važiavimu. Rekomenduojama kruopščiai patikrinti, ar pardavėjas perduoda visus raktus, ar sutartyje aiškiai aprašyta perdavimo data, būklė ir atsakomybės.

    Policija primena, kad kilus įtarimams dėl neteisėto pasikėsinimo į transporto priemonę svarbu nedelsti ir kreiptis į pareigūnus. Operatyvus pranešimas dažnai padidina galimybes greitai surasti automobilį ir surinkti reikšmingus įrodymus.

  • Naujas TVP2 serialas SOR jau čia: žvaigždžių pilna aktorių komanda, intrigos ir 12 serijų

    TVP2 pristato naują medicininę dramą „SOR“, kurios veiksmas vyksta ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje Varšuvoje. Kūrėjai žada ne tik įtemptus pacientų gelbėjimo epizodus, bet ir asmenines gydytojų bei slaugytojų dramas, kurios persipins kiekvienoje serijoje.

    Kas laukia seriale „SOR“?

    Pagrindinis herojus Piotras Hajdukas – talentingas, tačiau taisyklių dažnai nepaisantis gydytojas, į darbą atvykstantis su sudėtinga praeitimi. Nuo pirmų serijų jis patenka į skyriaus kasdienį chaosą, kuriame sprendimai turi būti priimami per minutes, o klaidos kaina gali būti žmogaus gyvybė.

    Skyriaus reikalams vadovauja rezidentų vadovė Katarzyna Zawadzka, Piotro buvusi mylimoji, su kuria vėl tenka dirbti petys į petį. Jų profesinis bendradarbiavimas greitai tampa ir emociniu išbandymu, nes praeities istorijos ima kilti į paviršių.

    Situaciją dar labiau aštrina skyriaus autoritetas chirurgas Andrzejus Drawskis, kuris mato Piotro potencialą, bet netoleruoja rizikingų sprendimų. Tuo pat metu Katarzynos dabartinis partneris, prokuroras Krystianas Pawłowskis, tampa trečiuoju kampu santykių įtampoje.

    Aktoriai ir pagrindiniai personažai

    Seriale „SOR“ suburta ryški aktorių komanda, o dalis veidų pažįstami žiūrovams iš kitų populiarių lenkiškų projektų. Slaugytojų komandai vadovauja Barbara Zabłocka, kurią įkūnija Dominika Kluźniak.

    Pagrindinius vaidmenis atlieka Sebastianas Dela, vaidinantis daktarą Piotrą Hajduką, ir Sonia Mietielica, vaidinanti daktarę Katarzyną Zawadzką. Ordinaro Andrzejaus Drawskio vaidmenį kuria Ireneuszas Czopas, o Katarzynos tėvą profesorių Krzysztofą Zawadzkį vaidina Andrzejus Grabowskis.

    Tarp kitų personažų – prokuroras Krystianas Pawłowskis, Piotro brolis Jacekas Hajdukas, rezidentės Zuzanna Zielińska ir Aleksandra Jóźwiak, stažuotojas Wojtekas Baryłko bei skubios pagalbos komandos nariai, kurių darbas dažnai tampa riba tarp gyvenimo ir mirties.

    Kiek serijų ir kada premjera?

    Serialo „SOR“ premjera TVP2 numatyta 2026 metais spalio 20 dieną 22.20 valandą. Pirmąjį sezoną sudaro 12 serijų, o naujos serijos televizijoje ir platformoje VOD.TVP.pl bus rodomos kas savaitę.

    Medicininės dramos pastaraisiais metais išlieka vienu žiūrimiausių formatų, nes leidžia derinti greitą tempą, aktualias sveikatos sistemos temas ir stiprias asmenines istorijas. „SOR“ šią formulę papildo ryškiu romantinės įtampos siužetu ir komandinio darbo dinamika skubios pagalbos skyriuje.

  • Girto vairuotojo „raidas“ baigėsi medyje: šokiruojantis vaizdas po avarijos prie Ostrzeszowo

    Alkoholio ir greičio derinys keliuose dažnai baigiasi tragedija. Netoli Ostrzeszowo Didžiosios Lenkijos vaivadijoje jaunas vairuotojas nesuvaldė automobilio, nulėkė nuo kelio, vertėsi ir sustojo medžio šakose pakelės miško pakraštyje.

    Gelbėtojams atvykus į įvykio vietą vaizdas buvo neįprastas: automobilis po virtimo buvo įstrigęs medyje, tarsi pakibęs virš žemės. Tokiais atvejais pirmiausia užtikrinamas vietos saugumas, kad nestabiliai įstrigusi transporto priemonė nenukristų gelbėtojams pradėjus darbus.

    Policijos praktikoje tai priskiriama didelės rizikos eismo įvykiams, nes smūgio energija virtimo metu sukelia itin dideles apkrovas keleiviams. Net jei žmogus iš pirmo žvilgsnio atrodo nenukentėjęs, medikai paprastai vertina galimas galvos, stuburo ar vidaus organų traumas.

    Kas dažniausiai lemia tokias avarijas?

    Alkoholis mažina reakcijos greitį, blogina atstumo ir greičio vertinimą, silpnina savikontrolę. Dėl to vairuotojai dažniau pasirenka per didelį greitį, per vėlai stabdo posūkiuose ir neįvertina kelio dangos ar kelkraščio būklės.

    Papildomai riziką didina ir tai, kad nuvažiavus į kelkraštį bandymas staigiai grįžti į važiuojamąją dalį neretai baigiasi šonu slystančiu automobiliu ir virtimu. Būtent virtimas yra vienas pavojingiausių scenarijų, ypač jei nebuvo prisisegti saugos diržai.

    Ką tokiose situacijose primena pareigūnai?

    Po eismo įvykio vairuotojams primenama, kad net ir trumpa kelionė po išgertuvių gali baigtis ne tik bauda ar teisių praradimu, bet ir sunkiais sužalojimais. Policija paprastai taip pat pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne tik vairuotojui, bet ir kartu važiavusiems asmenims, jei jie toleruoja girtą vairavimą.

    Jei matote įtartinai manevruojantį automobilį, rekomenduojama kuo greičiau pranešti skubios pagalbos tarnyboms, nurodant vietą ir važiavimo kryptį. Tokia informacija padeda pareigūnams laiku sustabdyti potencialiai pavojingą vairuotoją ir užkirsti kelią skaudesnėms pasekmėms.

  • Lenkai ruošia mokesčių revoliuciją: nauji pajamų laiptai, didesnis CIT ir smūgis ryšeliui

    Lenkijoje bręsta reikšmingi mokesčių pokyčiai: Seimo Finansų viešųjų reikalų komisija pritarė projektui, kuriuo nuo 2027 metų siūloma perbraižyti gyventojų pajamų mokesčio laiptus, didinti solidarumo įnašą ir kelti pelno mokestį didžiausioms įmonėms. Pokyčiai paliestų tiek samdomus darbuotojus, tiek aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus ir dalį verslo.

    Pagal projektą, pirmasis gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų taikomas iki didesnės ribos, tačiau kartu atsirastų naujas tarpinis laiptelis. Tai reiškia, kad daliai gyventojų apmokestinimas taptų labiau diferencijuotas, o didesnės pajamos greičiau patektų į aukštesnį tarifą.

    Projektas numato, kad iki maždaug 30 000 eurų metinių pajamų būtų taikomas 12 proc. tarifas, o tarp maždaug 30 000 ir 35 000 eurų atsirastų 24 proc. tarpinis tarifas. Virš maždaug 35 000 eurų per metus būtų taikomas 32 proc. tarifas, todėl vidutiniškai didesnes pajamas gaunantys žmonės pokytį pajustų greičiau nei pagal dabartinę dviejų laiptelių logiką.

    Dar viena kryptis nukreipta į daugiausiai uždirbančius. Solidarumo įnašą, kuris taikomas metinėms pajamoms, viršijančioms maždaug 235 000 eurų, siūloma kelti nuo 4 proc. iki 5 proc., o tai reikštų didesnę mokestinę naštą aukščiausio pajamų sluoksnio gyventojams.

    Verslui numatomi pokyčiai taip pat reikšmingi. Projektu siūloma didžiausioms bendrovėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, kelti pelno mokesčio tarifą nuo 19 proc. iki 22 proc., taip didinant įplaukas iš stambiojo verslo segmento.

    Daug diskusijų kelia ir planuojamas ryšelio režimo ribojimas. Projekte numatytas ryšelio apyvartos limitas mažėtų nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų, todėl daliai smulkiojo ir vidutinio verslo tektų pereiti prie kitos apmokestinimo formos ir sudėtingesnės apskaitos.

    Taip pat siūloma, kad ryšelį pasirinkę verslininkai, metų eigoje viršiję 300 000 eurų apyvartą, nuo viršytos dalies mokėtų 17 proc. mokestį. Praktikoje tai reikštų papildomą „saugiklį“, kuris didina mokestinį tarifą augančioms įmonėms dar nepasiekus naujojo pagrindinio limito logikos.

    Projekto įsigaliojimo data numatoma 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau iki tol jis dar turės pereiti visą teisėkūros procedūrą. Komisijoje netrūko bandymų švelninti siūlymus, įskaitant idėjas automatizuotai indeksuoti mokesčių ribas pagal infliaciją, tačiau šiame etape jos nepalaikytos.

    Finansų ministerijos vertinimu, siūlomi pakeitimai per 10 metų galėtų atnešti apie 6 200 000 000 eurų papildomų pajamų viešiesiems finansams. Nurodoma, kad reikšminga dalis papildomų įplaukų būtų nukreipta sveikatos apsaugos finansavimui, todėl diskusija dėl mokesčių vis labiau siejama ir su viešųjų paslaugų kokybės lūkesčiais.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie sprendimai turi dvi puses: viena vertus, jie gali didinti biudžeto pajamas ir mažinti nelygybę, kita vertus, per staigūs režimų apribojimai gali skatinti veiklų perkėlimą į kitas formas arba mažinti investicijų patrauklumą. Galutinį poveikį lems detalės, pereinamieji laikotarpiai ir tai, kaip griežtai bus apibrėžti taikymo kriterijai.