CP v2

Blog

  • Tobulas makiažo pagrindas per 2 minutes: štai ką verta tepti prieš pudrą, kad laikytųsi visą dieną

    Net ir brangiausia pudra gali atrodyti prastai, jei oda prieš makiažą neparuošta. Kai trūksta drėgmės, produktas linkęs išryškinti sausas vietas, kauptis raukšlelėse ir greičiau nusitrinti. Todėl bazė prasideda ne nuo grimo priemonės, o nuo tinkamos odos priežiūros.

    Profesionalai dažnai lygina odą su drobe: kuo ji lygesnė ir elastingesnė, tuo tolygiau pasiskirsto makiažas. Svarbiausia yra suderinti tris dalykus: švelnų odos paviršiaus sulyginimą, pakankamą drėgmę ir priemonių suderinamumą, kad jos nesusiveltų į gumuliukus.

    Kas iš tiesų yra gera bazė

    Bazė nebūtinai turi būti pažymėta kaip primeris. Kasdienis veido kremas gali atlikti tą pačią funkciją, jei greitai susigeria, nepalieka lipnumo ir suteikia odai komforto jausmą, o ne riebų sluoksnį. Tokia bazė padeda pudrai lengviau slysti ir sumažina tikimybę, kad makiažas ims kauptis probleminėse vietose.

    Ypač vertinamos lengvos, gelinės ar sorbeto tekstūros priemonės, kurios drėkina, bet neapsunkina. Jos dažnai tinka tiek ryto rutinai, tiek kaip žingsnis prieš makiažą, nes nepalieka sunkumo pojūčio ir leidžia greičiau pereiti prie kito etapo.

    Ingredientai, kurie daro skirtumą

    Renkantis priemonę po makiažu, dažnai minimi du aktyvieji ingredientai: niacinamidas ir vitaminas C. Niacinamidas padeda stiprinti odos barjerą, prisideda prie riebalų išsiskyrimo reguliavimo ir gali vizualiai tolyginti odos atspalvį, todėl makiažas atrodo švaresnis ir lygesnis.

    Vitaminas C vertinamas dėl antioksidacinių savybių ir suteikiamo švytėjimo. Kai oda atrodo skaistesnė, dažnai prireikia mažiau maskavimo, o makiažo sluoksnis tampa plonesnis ir natūralesnis, kas tiesiogiai siejama ir su geresniu išsilaikymu.

    Kada pudra atrodo geriausiai

    Paruošus odą, svarbu leisti kremui ar bazei pilnai susigerti. Jei skubama ir pudra tepama ant dar drėgno sluoksnio, makiažas gali pradėti sluoksniuotis arba nusitrinti vietomis. Dažnai pakanka 1–2 minučių, kad paviršius taptų tolygus ir stabilus.

    Kitas žingsnis yra pasirinkti pudrą pagal pageidaujamą efektą, pavyzdžiui, natūralų matinį finišą. Ant gerai sudrėkintos odos ji dažniau pasiskirsto vienodai, neakcentuoja tekstūros ir ilgiau išlieka tvarkinga, ypač T zonoje.

    „Kai oda gerai sudrėkinta ir rami, makiažas atrodo tarsi dalis odos, o ne atskiras sluoksnis“, – sako vizažistai, pabrėžiantys, kad patvarumas pirmiausia prasideda nuo odos būklės.

  • Gourmand 2.0 grįžta su trenksmu: kodėl vanilė, kava ir sūrus karamelis užvaldė rudenį?

    Atvėsus orams, kvepalų pasirinkimas dažnai keičiasi į sodresnius, ilgiau ant odos išliekančius aromatus. Šį rudenį ryškiausiai girdimas gourmand krypties atsinaujinimas: saldumas nebėra vien desertinis, o vis dažniau derinamas su kartumu, dūmu ar net sūrumu. Dėl to vanilė, skrudinta kava, pistacijos ir sūrus karamelis skamba brandžiau ir elegantiškiau.

    Gourmand kvepalai tradiciškai siejami su valgomomis natomis, tokiomis kaip šokoladas, vanilė ar karamelė, tačiau pastaraisiais sezonais ši kategorija pastebimai evoliucionuoja. Rinkoje daugėja kompozicijų, kuriose saldumas yra tik viena iš dalių, o ne visas kvapo stuburas. Tokį poslinkį skatina ir vartotojų įpročiai: ieškoma jaukumo, bet kartu norisi švaresnės struktūros ir mažiau lipnaus įspūdžio.

    Šiuolaikinėse interpretacijose vanilė dažnai suporuojama su tabako lapais, mediena, prieskoniais ar dervingais akordais, kad kvapas įgytų gylio. Tokie deriniai labiau primena vakarinį, rafinuotą stilių, o ne cukrinį aromatą, tinkantį tik šaltuoju metu. Būtent todėl gourmand kryptis vis dažniau patraukia ir tuos, kurie anksčiau vengė saldžių kvapų.

    Dūmas ir prieskoniai keičia saldumą

    Vienas ryškiausių rudens bruožų yra kontrastas tarp kremiškos bazės ir aštresnių, sausesnių natų. Tabakas, šiltos prieskonių natos ir mediena padeda subalansuoti vanilę, o kvapas tampa vizualiai tamsesnis ir solidesnis. Tokie aromatai dažnai vertinami dėl ilgaamžiškumo ir ryškaus šleifo vėsesniame ore.

    „Šį sezoną gourmand nebūtinai reiškia sunkų, užgožiantį saldumą: vanilė vis dažniau derinama su dūminiu tabaku, skrudintos kavos kartumu ar saldumą suvaldančiais sūriais akcentais“, – teigia „Made in Lab“ ekspertai.

    Skrudinta kava ir espresso kartumas

    Kavos natos parfumerijoje tampa vis ryškesnės ir mažiau cukruotos, todėl veikia kaip natūralus atsvaros taškas kremiškiems akordams. Skrudinimo kartumas, primenantis espresso, suteikia kompozicijai energijos ir struktūros, o kartu su vanile sukuria modernų, neperkrautą saldumą. Dėl to kavos kryptis dažnai pasirenkama kaip universalesnė alternatyva tradiciniams rudeniškiems saldiesiems kvapams.

    Šalia kavos dažnai atsiranda ir prieskoniai, džiovinti vaisiai ar zamsą primenantys akordai, kurie kompoziciją padaro gilesnę. Tokie sprendimai sukuria pojūtį, tarsi saldumas būtų ne cukrus, o šiluma, sklindanti iš tekstūrų ir šešėlių. Tai vienas aiškiausių ženklų, kad gourmand kryptis pereina į labiau nišinę, brandesnę teritoriją.

    Sūris, riešutai ir kremiškas finišas

    Kitas ryškus šio sezono akcentas yra sūrumo ir riešutų žaismas, kai pistacijų, migdolų ar kitų riešutinių natų kremiškumą papildo jūrinės druskos ar sūraus karamelio įspūdis. Sūrumas sumažina saldumo sunkumą ir suteikia kompozicijai charakterio, todėl kvapas atrodo skaidresnis ir labiau subalansuotas. Tokie deriniai dažnai asocijuojasi su gurmaniškais desertais, tačiau kvepaluose skamba subtiliau ir rafinuočiau.

    Trumpėjant dienoms, kvapai vis dažniau tampa ne tik stiliaus detale, bet ir emociniu komfortu. Gourmand 2.0 rodo, kad rudenį galima rinktis šiltus aromatus, kurie neapsunkina, o kuria gylį ir nuotaiką. Vanilė, kava ir sūrus karamelis šiandien veikia kaip pažįstami akcentai, įvilkti į modernesnę, daugiasluoksnę formą.

  • Kredito unijų šventėje – netikėtas lyderių verdiktas: kas Lietuvoje laimėjo ilgą žaidimą

    Tarptautinės kredito unijų dienos proga asociacija „Lietuvos kredito unijos“ subūrė kredito unijų bendruomenę iš visos šalies. Į renginį susirinko apie 240 atstovų iš LKU kredito unijų grupei priklausančių unijų, aptarta metų pažanga ir regionų finansavimo kryptys.

    Renginio ašimi tapo šachmatų tematika paremti apdovanojimai, priminę, kad finansų sektoriuje lemiami ne vien pavieniai sprendimai, bet ir strategija. Organizatoriai akcentavo atsakomybę, tvarų augimą, rizikų kontrolę ir ilgalaikę vertę bendruomenėms.

    Vienas ryškiausių vakaro įvertinimų, „Ilgo žaidimo meistrė“, skirtas kredito unijos „Tikroji viltis“ administracijos vadovei Virginijai Stonkuvienei. Ji kredito unijų sistemoje dirba nuo 1998 metų ir yra viena ilgiausiai šio sektoriaus profesionaliai veikiančių vadovių.

    Kasmetinė tradicija renginyje yra įvertinti, kaip kredito unijos įgyvendino per metus išsikeltus tikslus. Jie dažniausiai apima verslo portfelio augimą, naujų narių pritraukimą, skaitmeninių paslaugų plėtrą, klientų pažinimo kokybę ir rizikų valdymo stiprinimą.

    Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojos Ievos Naudžiūnaitės, šių metų Tarptautinės kredito unijų dienos tema pabrėžė patikimumo svarbą nestabilioje aplinkoje. Anot jos, kooperatinis modelis leidžia labiau remtis santykiu su nariu ir vertinti ne tik skaičius, bet ir realią žmogaus ar verslo situaciją.

    „Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vis svarbiau turėti finansų partnerį, kuriuo galima pasitikėti ne tik palankiomis aplinkybėmis, bet ir tuomet, kai situacija sudėtingesnė“, – sakė I. Naudžiūnaitė.

    Ekspertai primena, kad kredito unijos Lietuvoje veikia kooperacijos principu, todėl jų sukuriamas kapitalas ir grąža pirmiausia siejami su narių interesais bei vietos ekonomikos gyvybingumu. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį regionų smulkiajam ir vidutiniam verslui, ūkininkams bei bendruomenių projektams.

    LKU kredito unijų grupė yra didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje, vienijanti 44 kredito unijas ir daugiau nei 130 000 narių. Grupės unijos teikia kasdienes finansines paslaugas gyventojams ir verslui, o sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama skaitmenizacijai, kibernetiniam saugumui ir atsakingam skolinimui.

  • SVV taryba perspėja: sustojus 20 gigantų, kas užtikrins maistą ir kaip įtraukti ūkius?

    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (SVV taryba) ragina Vyriausybę iš anksto įvertinti, kaip būtų užtikrintas maisto tiekimas, jei sutriktų didžiųjų gamintojų darbas. Tarybos teigimu, kriziniu metu vien pasikliauti keliomis stambiomis įmonėmis yra per didelė rizika, todėl būtina į planavimą įtraukti smulkiuosius ir vidutinius gamintojus, šeimos ūkius bei vietos perdirbėjus.

    Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2026“ Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje diskusijoje pramonės atstovai akcentavo, kad apie 20 didžiausių įmonių pagamina maždaug 80 proc. Lietuvai reikalingo maisto. SVV taryba pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik efektyvumą, bet ir pažeidžiamumą, jei vienu metu iškrenta keli pagrindiniai tiekimo grandinės dalyviai.

    „Kai didžioji maisto gamybos dalis sutelkta nedaugelyje įmonių, būtina numatyti, kaip būtų užtikrinamas tiekimas vienu metu sustojus keliems didiesiems gamintojams“, – sakė SVV tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.

    Tarybos vertinimu, rizikos scenarijuose dažnai per mažai dėmesio skiriama žmogiškajam veiksniui. Net ir turint pajėgumus, gamyba gali sustoti dėl darbuotojų trūkumo, riboto judėjimo, logistikos trikdžių ar energijos tiekimo sutrikimų, todėl iš anksto turi būti aišku, kas galėtų greitai perimti dalį gamybos ir tiekimo.

    SVV taryba siūlo savivaldybių lygmeniu nusimatyti aiškius aprūpinimo maistu planus, kuriuose būtų įvertintos šeimos ūkių ir vietos perdirbėjų galimybės. Pasak jos, planuose turėtų atsirasti konkretūs atsakymai, kokius produktus vietos gamintojai galėtų tiekti, kokiais kiekiais, per kiek laiko, taip pat kaip būtų organizuojamas surinkimas, sandėliavimas ir paskirstymas gyventojams.

    Taryba atkreipia dėmesį ir į tarptautinę patirtį: ginkluoto konflikto sąlygomis ar sutrikus įprastoms tiekimo grandinėms būtent smulkesni ūkiai neretai tampa svarbiausiu maisto šaltiniu vietos bendruomenėms. Šį principą, anot SVV tarybos, verta perkelti ir į Lietuvos pasirengimo krizėms modelį, numatant, kokį poreikio procentą realiai galėtų padengti regioniniai gamintojai.

    SVV taryba taip pat kritikuoja tai, kad diskusijose dėl sektoriaus atsparumo dažniau dominuoja stambiosios pramonės balsas, o smulkesnių dalyvių interesai lieka nepakankamai atstovaujami. Ji primena, kad nebuvo kviesta į premjero susitikimą su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Agromaisto ir bioekonomikos komitetu, nors sprendimai dėl atsparumo priemonių tiesiogiai paliečia ir mažesnius gamintojus.

    Be to, taryba nurodo, kad dėl atstovavimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką dar rugpjūtį, o vėliau pakartotinai prašė Žemės ūkio ministerijos įtraukti jos atstovus į tarpinstitucinę darbo grupę. Ministerija, pasak SVV tarybos, kaip kliūtį įvardijo juridinio asmens kodo neturėjimą, nors taryba veikia įstatymo pagrindu kaip visuomeninė patariamoji institucija.

    „Juridinio asmens kodo argumentą vertiname kaip formalų pasiteisinimą. Ministerija turėtų labiau ieškoti galimybių įtraukti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus, o ne priežasčių palikti juos nuošalyje“, – sakė D. Matukienė.

    SVV taryba ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją priimti aiškų, motyvuotą sprendimą dėl jos įtraukimo į maisto sektoriaus atsparumo priemonių rengimą. Taip pat siūloma viešai paskelbti socialinių partnerių atrankos kriterijus ir praktines taisykles, kas krizės metu atsakytų už produktų surinkimą, maršrutus, paskirstymo vietas ir koordinavimą su savivaldybėmis.

  • Elektriniams autobusams meta dešimtis milijonų: kurios savivaldybės gaus naujus 51

    Susisiekimo ministerija papildomai skyrė beveik 10 mln. eurų Lietuvos viešojo transporto parkams atnaujinti. Už šias lėšas 10 savivaldybių netrukus turėtų pradėti kursuoti 51 naujas elektrinis autobusas.

    Ministerija taip pat skelbia, kad po ankstesnių kvietimų vertinimų liko daugiau kaip 27 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Jas planuojama paskirstyti dviem naujais kvietimais, skirtais netaršioms viešojo transporto priemonėms įsigyti.

    Kur važiuos elektriniai autobusai

    Nauji autobusai numatyti Ignalinos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių ir Plungės rajonų savivaldybėse. Taip pat Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

    Pasak Susisiekimo ministerijos, tikslas yra, kad šiuolaikiškas viešasis transportas pasiektų ne tik didmiesčius, bet ir regionus. Tai turėtų sumažinti senų dyzelinių autobusų naudojimą ir su tuo susijusią taršą.

    „Elektriniai autobusai jau pakeliui į dešimt šalies savivaldybių, kuriose jie pakeis senas ir aplinką teršiančias transporto priemones“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Iš kur pinigai ir kas toliau

    Finansavimas skiriamas iš 2021–2027 metais Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų, kurios yra Darnaus judumo fondo dalis. Pagal šį kvietimą teigiamai įvertinta 11 projektų įgyvendinimo planų, kurių bendra suma siekia beveik 10 mln. eurų.

    Likę daugiau nei 27 mln. eurų susidarė Centrinei projektų valdymo agentūrai baigus vertinimus pagal pirmuosius tris kvietimus ir fiksavus sutaupytas, nepaskirstytas lėšas. Nauji kvietimai bus skirti vežėjams, turintiems keleivių vežimo sutartis su Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų bei Sostinės regiono savivaldybėmis.

    Susisiekimo ministerija yra numačiusi, kad bendrai viešojo transporto parkų atnaujinimui konkursinių kvietimų būdu iš šios programos gali būti skirta 60 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad elektrifikavimas paprastai siejamas ne tik su mažesne oro tarša, bet ir tylesniu važiavimu bei didesniu komfortu keleiviams.

  • Statybų bumas įsibėgėja: 2026 metais per 9 mėnesius leidimų jau virš 10 tūkst.

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino statybą leidžiančių dokumentų statistiką. Papildžius rugsėjo mėnesio duomenis paaiškėjo, kad per tris 2026 metų ketvirčius patvirtintų leidimų skaičius jau perkopė 10 tūkst.

    „Infostatyba“ duomenys rodo, kad 2026 metų rugsėjį Lietuvoje patvirtinti 1 133 statybą leidžiantys dokumentai. Iš viso per sausį–rugsėjį jų patvirtinta 10 054, tai yra 14,86 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    Pagal mėnesius matyti, kad didžiausias aktyvumas fiksuotas liepą, kai patvirtinti 1 352 leidimai. Kiek mažiau jų buvo birželį ir balandį, atitinkamai 1 236 ir 1 224, o mažiausi skaičiai užfiksuoti metų pradžioje.

    Daugiausia leidimų – aplink didmiesčius

    Didžiausius patvirtintų leidimų kiekius per pirmus tris 2026 metų ketvirčius iš visų savivaldybių sugeneravo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Šie skaičiai atspindi ilgalaikę tendenciją, kai didžiausias statybų srautas koncentruojasi didmiesčių prieigose ir sparčiai augančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad leidimų statistika dažnai yra ankstyvas rinkos termometras: ji signalizuoja apie planuojamus projektus dar iki realių statybos darbų aikštelėse. Tai svarbu tiek gyventojams, vertinantiems būsto pasiūlos pokyčius, tiek rangovams, planuojantiems pajėgumus.

    Vėlavimų mažėja, procesai greitėja

    SSVA skelbia, kad atvejų, kai savivaldybėse vėluojama patvirtinti statybos leidimus per teisės aktuose numatytą laiką, mažėja. 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesių vėlavimo vidurkis šalyje siekė 3,90 proc. ir buvo kone perpus mažesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    „Tai rodo, kad savivaldybės, net ir augant prašymų srautui, vis geriau prisitaiko ir tobulina procesus“, – teigiama SSVA pateikiamame paaiškinime.

    Kartu pabrėžiama, kad leidimų išdavimas yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja ne tik savivaldybių administracijos. Rezultatą lemia ir statytojai, projektuotojai, taip pat kitos institucijos, įsitraukiančios į tikrinimo bei derinimo procedūras.

    Ką rodo vidutinė išdavimo trukmė?

    Dar vienas rodiklis, kurį pateikia SSVA, yra vidutinė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo trukmė. Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius ji siekė 75,8 kalendorines dienas, tai yra 6,1 dienos trumpiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.

    SSVA primena, kad statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys atnaujinami pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Tokie rodikliai leidžia rinkos dalyviams stebėti realų administracinių procesų greitį ir palyginti savivaldybių praktiką.

  • Daugiabučių kvartalas šalia namų: kauniečių patirtys ir kas iš tiesų lemia gerą kaimynystę

    Dar prieš kelerius metus daugeliui atrodė, kad daugiabučių kvartalas ir individualių namų rajonas yra sunkiai suderinami. Tačiau Kaune, ypač Aleksote ir Lampėdžių kryptimi, ryškėja kita tendencija: mažesni, žemesnio užstatymo projektai su žaliosiomis zonomis tampa tarpine stotele tarp centro buto ir nuosavo namo.

    28 metų Gintarė Visockienė, ieškodama didesnio būsto, norėjo daugiau ramybės ir žalumos, bet nenorėjo kasdienės nuosavo kiemo priežiūros. Važiuodama pro Aleksotą ji pastebėjo naują kvartalą, o po kelių dienų jau sutarė apžiūrą ir greitai priėmė sprendimą.

    Iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Evelina buto ieškojo gerokai ilgiau: pusantrų metų, apžiūrėjusi daugiau nei dešimt projektų. Jai svarbiausia buvo funkcionalus išplanavimas, nauja statyba ir vieta prie gamtos, todėl galiausiai ji pasirinko būstą šalia Lampėdžių.

    Terasa ir žaluma be priežiūros

    Gintarė anksčiau gyveno miesto centre, senos statybos bute, kuriame trūko erdvės ir žalumos. Ji svarstė ir namą, ir kotedžą, tačiau suprato, kad nuosavas kiemas reiškia nuolatinius darbus, kuriems ne visada bus laiko.

    Gyvenimas kvartale jai tapo kompromisu: yra terasa ir kiemelio pojūtis, galima leisti laiką lauke, bet aplinka sutvarkyta taip, kad nereikia kas savaitę rūpintis veja ar želdiniais. Net jei privatumo mažiau nei name, netoliese esantis parkas ir Botanikos sodas, pasak jos, kasdienybėje tai atperka.

    Mažas plotas, didesnis patogumas

    Evelina ieškojo buto, kuriame nereikėtų mokėti už nenaudojamas erdves, todėl jai buvo svarbus racionalus planas. Penktame aukšte esantis būstas turi ilgą balkoną su vaizdu į Lampėdžių ežero pusę, o laisvalaikis dažnai persikelia į lauką, kur netoliese yra takai ir miškelis pasivaikščiojimams.

    Tokį pasirinkimą vis dažniau lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir kainos. Pastarąjį dešimtmetį būsto įperkamumas didmiesčiuose tapo vienu svarbiausių kriterijų, todėl pirkėjai atidžiau vertina ne bendrą kvadratūrą, o tai, ar kiekvienas metras realiai naudojamas.

    Architektas Tomas Kuleša pabrėžia, kad kompaktiškas būstas gali būti patogus, jei atsisakoma ilgų koridorių ir sunkiai pritaikomų zonų, o erdvės suplanuotos racionaliai. „Geras, racionalus išplanavimas leidžia tame pačiame plote realiai naudotis didesne erdve“, – sakė T. Kuleša.

    Kai kvartalas kuria bendruomenę

    Ekspertų vertinimu, mažesnių daugiabučių kvartalai sėkmingiausiai įsilieja į individualių namų rajonus tada, kai gyvenamoji erdvė nesibaigia lauko durimis. Saugus, apšviestas kiemas, patogūs pėsčiųjų takai, parkas ar skveras tampa kasdienės rutinos dalimi ir mažina įtampas, kurios dažnai kyla dėl automobilių ar triukšmo.

    Tokios koncepcijos laikosi ir plėtotoja „Centromera“, per 22 veiklos metus Kaune įgyvendinusi 11 gyvenamųjų projektų ir pastačiusi 36 daugiabučius su 986 butais. Tarp jų minimi „Parko apartamentai“ Aleksote ir „Pušų apartamentai“ prie Lampėdžių, kuriuos pasirinko Gintarė ir Evelina.

    „Centromeros“ vadovas Artūras Jurša sako, kad kuriant kvartalus vienas pagrindinių principų yra žaluma ir kasdienis patogumas. „Norime, kad laiptinės ir koridoriai būtų ne vien kelias iki buto“, – sakė A. Jurša.

    Praktika rodo, kad tokie projektai gali būti naudingi ir senbuviams, ir naujakuriams, jei sprendžiami svarbiausi klausimai: automobilių parkavimas, infrastruktūros apkrovos, aiškiai suplanuotos žaliosios zonos ir viešos erdvės. Kai tai apgalvota iš anksto, daugiabučių kvartalas šalia individualių namų tampa ne konfliktų židiniu, o patogesnės, gyvesnės kaimynystės dalimi.

  • Artėja 2027 m. savivaldos rinkimai: MRU profesorius įvardijo, kur savivalda nespėja

    Artėjant 2027 metais vyksiantiems savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, vis dažniau keliama ne tik kandidatų ir pažadų, bet ir pačios savivaldos sistemos kokybės tema. Mykolo Romerio universiteto Viešosios politikos ir valdymo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas atkreipia dėmesį, kad gyventojų lūkesčiai valdžiai sparčiai kinta, o institucijų veikimo tempas ne visada spėja paskui kasdienybę.

    Šiandien gyventojai gali greitai pasiekti politikus socialiniuose tinkluose, nuotoliniu būdu įsitraukti į diskusijas ar pasitelkti DI, kad aiškiau suprastų sprendimų projektus ir parengtų argumentuotus kreipimusis. Tačiau skaitmeninės galimybės dar nereiškia, kad atsakomybės mechanizmai savivaldoje tapo aiškesni, o atskaitomybė gyventojams sustiprėjo.

    Vietos savivaldos dienos proga tradiciškai aptariami savivaldybių pasiekimai, tarp jų ir viešųjų paslaugų gerinimas, bendruomenių įtraukimas, pasirengimas krizėms. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šalia apdovanojimų verta kelti ir nepatogų klausimą: ar gyventojui tapo lengviau suprasti, kas priima sprendimus ir kaip už juos atsako.

    Ar užtenka tiesiogiai rinkti merą?

    Nuo 2015 metų merai Lietuvoje renkami tiesiogiai, o šis pokytis padidino mero politinį matomumą ir sustiprino asmeninę atsakomybės nuostatą. Vis dėlto savivaldos sprendimų kasdienybę dažnai lemia ne vien meras, o savivaldybės taryba, kuri tvirtina biudžetą, nustato strateginius prioritetus ir priima sprendimus dėl paslaugų, infrastruktūros, švietimo, socialinės paramos.

    Dėl to pagrindinis klausimas, kurį kelia prof. dr. A. Stasiukynas, yra paprastas: kiek gyventojas realiai seka tarybos narių veiklą ir ar sugeba įvertinti, ką konkrečiai jo išrinkti atstovai nuveikė per kadenciją. Formaliai tarybų posėdžiai, sprendimai ir balsavimai yra vieši, tačiau praktikoje informacija neretai būna išskaidyta, sunkiai palyginama ir gyventojui nepatogi.

    Kodėl tarybos nariai lieka šešėlyje?

    Savivaldos paradoksas tas, kad tarybos narius renka patys žmonės, bet nemaža dalis rinkėjų po rinkimų nebegalėtų įvardyti, kas jiems atstovauja, ir kuo tie politikai išsiskyrė darbais. Dažniausiai tarybos nariai tampa matomi tik kampanijų metu, o vėliau jų veikla gyventojus pasiekia fragmentiškai.

    Problema nėra vien informacijos stoka, o jos pateikimo logika. Tarybos nario darbas dažnai matuojamas posėdžių lankomumu ar bendrais politiniais pareiškimais, tačiau gyventojui svarbiau suprasti, kas inicijavo sprendimą, kas jį keitė, kaip buvo derinti interesai ir kokį poveikį tai turėjo konkrečiai teritorijai.

    Pasitikėjimui vietos demokratija svarbi ne tik teisė išsirinkti, bet ir galimybė per visą kadenciją įvertinti atstovo veiklą. Kai toks ryšys silpnas, didėja nusivylimas ir atsiranda terpė populizmui, o diskusijos apie sprendimų kokybę užleidžia vietą ginčams dėl asmenybių.

    Teritorinis atstovavimas ir nauji lūkesčiai

    Kaip vieną iš galimų krypčių prof. dr. A. Stasiukynas įvardija stipresnį tarybos narių ryšį su konkrečiomis teritorijomis. Tai galėtų reikšti arba diskusiją dėl dalies tarybos narių rinkimo teritoriniu principu, arba aiškesnį politinį priskyrimą seniūnijoms, mikrorajonams ar kitoms gyvenamosioms teritorijoms, net ir nekeičiant visos rinkimų sistemos.

    Tokiu atveju gyventojui būtų lengviau suprasti, į ką kreiptis dėl vietos problemų, o bendruomenėms ir seniūnaičiams būtų aiškesnis politinio dialogo partneris. Kartu atsirastų daugiau prielaidų vertinti rezultatą: kokius klausimus tarybos narys kėlė, kaip atstovavo interesams ir kokių sprendimų siekė.

    Vis dėlto šis modelis kelia ir rizikų: kaip užtikrinti, kad tarybos narys neapsiribotų vien siauru teritoriniu interesu ir nepamirštų visos savivaldybės poreikių. Dėl to diskusija, anot autoriaus, turėtų būti apie balansą tarp vietos atstovavimo ir bendros strateginės atsakomybės.

    2027 metais vyksiantys savivaldos rinkimai, numatyti kovo mėnesį, taps proga kalbėti ne tik apie kandidatų pažadus, bet ir apie tai, ar savivaldos modelis padeda gyventojams pažinti savo atstovus, juos pasiekti ir vertinti jų darbą kasdien, o ne tik balsavimo dieną.

    Pasak prof. dr. A. Stasiukyno, stipri savivalda nėra ta, kuri laikosi nepakitusių taisyklių, o ta, kuri geba prisitaikyti prie besikeičiančio gyventojo ir kartu užtikrinti aiškią atskaitomybę. Kitaip tariant, moderni komunikacija turi eiti išvien su modernia politine atsakomybe.

    Prof. dr. Andrius Stasiukynas, Mykolo Romerio universiteto Viešosios politikos ir valdymo instituto direktorius.

  • Klaipėdos rajone prasideda GAIVINA: 1 000 žmonių mokys gaivinti ir naudotis defibriliatoriumi

    Ar žinotumėte, ką daryti, jei šalia esančiam žmogui staiga sustotų širdis? Klaipėdos rajone startuoja socialinė iniciatyva Klaipėdos rajonas GAIVINA, kurios tikslas – iki 2026 metų pabaigos apmokyti 1 000 gyventojų atlikti pradinį gaivinimą ir naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.

    Medikai pabrėžia, kad staigaus širdies sustojimo atveju lemiamos yra pirmosios minutės, o iki atvykstant greitajai pagalbai dažniausiai padėti gali tik šalia esantys žmonės. Todėl kampanijos dėmesys skiriamas ne vien teorijai, bet ir praktikai, kad dalyviai įgytų pasitikėjimo veikti realioje situacijoje.

    Kodėl svarbi kiekviena minutė

    Gaivinimo sėkmę stipriai didina greitai pradėti krūtinės ląstos paspaudimai ir ankstyvas defibriliatoriaus panaudojimas, jei jis reikalingas. Praktiniuose mokymuose žmonės mokomi atpažinti, kad žmogus nereaguoja ir nekvėpuoja normaliai, kviesti pagalbą telefonu 112 ir nedelsiant pradėti gaivinimą.

    Organizatoriai akcentuoja, kad automatiniu išoriniu defibriliatoriumi naudotis paprasčiau, nei daug kas įsivaizduoja, nes prietaisas pateikia aiškias balso komandas ir nurodo veiksmų seką. Mokymuose dalyviai šiuos veiksmus išbando su manekenais ir mokomaisiais defibriliatoriais.

    Pirmieji nemokami mokymai rajone

    Pirmasis nemokamas praktinis renginys vyks spalio 24 dieną 15 valandą Gargždų kultūros centre. Užsiėmimus ves Greitosios medicinos pagalbos tarnybos specialistai, o dalyviai po demonstracijos patys atliks gaivinimo veiksmus praktiškai.

    Kiti praktiniai mokymai numatyti lapkričio 7 dieną 15 valandą Priekulės meno ir kultūros centre ir lapkričio 21 dieną 15 valandą Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokykloje Trušeliuose. Organizatoriai nurodo, kad renginiai pritaikomi ir žmonėms su negalia.

    Galimybė mokytis mažose grupėse

    Gyventojai, kuriems netinka viešų renginių datos, kviečiami registruotis į mažoms grupėms iki 12 žmonių skirtus mokymus Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure. Vieno susitikimo trukmė – 2 akademinės valandos, jose derinama teorija ir praktiniai užsiėmimai.

    Iniciatyvą įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, partneriai – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir rajono kultūros bei švietimo įstaigos. Projekto tikslas – kad kuo daugiau žmonių kritinę akimirką nepasimestų ir imtųsi veiksmų, galinčių išgelbėti gyvybę.

  • STT įspėja: savivaldybių įmonių valdybas merai renkasi per laisvai – rizika milijardiniam turtui

    Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino 40 savivaldybių valdomų įmonių kolegialių valdymo organų sudarymo praktiką 16-oje savivaldybių ir nustatė reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių. Tarnybos vertinimu, kai kur atrankos procedūros nėra pakankamai skaidrios, o sprendimai pernelyg priklauso nuo politinės valios.

    Analizė apėmė Druskininkų, Birštono, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestų savivaldybes, taip pat Kretingos, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Lazdijų, Plungės ir Rokiškio rajonų savivaldybes. VšĮ Valdymo koordinavimo centro duomenimis, analizės metu veikė 216 savivaldybių valdomų įmonių, o kolegialūs valdymo organai buvo sudaryti 43 iš jų.

    STT atkreipė dėmesį, kad šių įmonių valdomas turtas yra reikšmingas viešajam interesui ir biudžetų tvarumui. Nurodoma, kad 2025 metų gruodžio 31 dieną savivaldybių valdomų įmonių portfelio apskaitinė turto vertė viršijo 4,3 mlrd. eurų, todėl valdybų formavimo skaidrumas tiesiogiai susijęs su rizikų valdymu ir paslaugų kokybe gyventojams.

    Plati merų diskrecija kelia riziką

    STT nustatė atvejų, kai merams suteikiama itin plati sprendimų laisvė, pavyzdžiui, spręsti, ar apskritai sudaryti atrankos komisiją, kas joje dirbs ir kuris kandidatas bus pasirinktas. Tarnybos vertinimu, kai nėra aiškių kriterijų, tokia tvarka didina subjektyvių sprendimų ir protegavimo tikimybę.

    Kaip pavyzdžiai minimi atvejai, kai kandidatų skyrimas vykdavo mero potvarkiais, o komisijų vaidmuo būdavo formalus arba jų išvis nebūdavo. STT teigimu, tokiose situacijose atranka gali tapti procedūriniu veiksmu, o ne realiu kompetencijų patikrinimu.

    Komisijų nešališkumas ir vertinimo aiškumas

    Analizėje fiksuota, kad kai kuriose savivaldybėse į atrankos komisijas skiriami asmenys, susiję tiesioginio pavaldumo santykiais. STT vertinimu, tai gali daryti įtaką komisijos sprendimų nešališkumui, ypač kai tie patys asmenys nuosekliai dalyvauja atrenkant narius į kelias skirtingas tos pačios savivaldybės įmonių valdybas.

    Tarnyba taip pat pažymėjo, kad kandidatų vertinimo ir reitingavimo taisyklės ne visuomet yra pakankamai aiškios. Kai kuriuose protokoluose trūksta informacijos, kokiais metodais remtasi skiriant balus ar kodėl vieni kandidatai pakviesti į pokalbius, o kiti atmesti, todėl vėliau sunku patikrinti, ar sprendimai buvo pagrįsti.

    STT vertinimu, nepakankamai dokumentuotas vertinimas sudaro prielaidas selektyviam kandidatų traktavimui ir iš anksto nulemtam rezultatui. Tokia praktika taip pat apsunkina atskaitomybę, nes viešai ir instituciniu lygmeniu tampa sudėtinga paaiškinti, kodėl pasirinktas konkretus asmuo.

    Politiniai ryšiai ir nepriklausomumo formalizavimas

    STT atkreipė dėmesį į riziką, kai savivaldybių valdomų įmonių valdybose reikšmingą dalį sudaro politinėms partijoms ar politiniams komitetams priklausantys asmenys, o dalis jų įforminami kaip nepriklausomi nariai. Tarnybos analitinės antikorupcinės žvalgybos duomenimis, devyniose analizuotose savivaldybėse politiškai susijusių valdybų narių dalis siekė nuo 33 iki 50 proc.

    Taip pat fiksuota atvejų, kai tie patys asmenys dalyvauja kelių savivaldybių valdomų įmonių ar viešųjų įstaigų valdybose, pareigas eina kelias kadencijas iš eilės, o kai kurių valdybų narių ar vadovų artimieji turi ryšių su savivaldybės administracija. STT pabrėžia, kad šie ryšiai savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, tačiau didina interesų konfliktų ir kontrolės silpnėjimo tikimybę.

    STT pateikė pasiūlymus analizuotoms savivaldybėms, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Valdymo koordinavimo centrui, kaip mažinti nustatytas rizikas ir didinti atrankų skaidrumą. Nurodoma, kad subjektai per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgė arba planuoja atsižvelgti į tarnybos pastabas.