CP v2

Blog

  • Prancūzijos riaušių sąskaita sprogo: apgadinta 3 000 parduotuvių, kas padengs nuostolius?

    Prancūzijos riaušių sąskaita sprogo: apgadinta 3 000 parduotuvių, kas padengs nuostolius?

    Prancūzijoje po savaitgalį kilusių riaušių apgadintų parduotuvių skaičius išaugo iki mažiausiai 3 000. Tai dvigubai daugiau, nei buvo skelbta diena anksčiau, o verslas vis dar skaičiuoja ne tik išdaužytus langus, bet ir prarastas pajamas.

    Draudikų asociacija France Assureurs skelbia, kad jos nariai mobilizavo pajėgas padėti nukentėjusiems klientams, tačiau kol kas nepateikia nei preliminaraus nuostolių dydžio, nei tikslaus jau gautų paraiškų skaičiaus. Situacija vertinama kaip itin smurtinių įvykių pasekmė, todėl draudikai dirba kartu su viešosiomis institucijomis visoje šalyje.

    Rinkas spaudžia auganti žala

    Prekybos sektorius įspėja, kad nuostoliai gali siekti šimtus milijonų eurų. Mažmenininkas Carrefour pranešė apie žalą 50 parduotuvių, iš jų 20 buvo apiplėštos, o tai reiškia papildomas išlaidas apsaugai ir atstatymui, taip pat prastovas.

    Finansų rinkose nuotaikos taip pat pablogėjo: Prancūzijos akcijų indeksas CAC 40 smuko, o spaudimą pajuto ir draudimo bendrovės. Investuotojai vertina ne tik tiesiogines išmokas už sugadintą turtą, bet ir platesnes rizikas ekonomikai, kai sutrinka prekyba, logistika bei vartotojų srautai.

    Ką rodo 2023 metų precedentas

    Prancūzija jau turi artimą atskaitos tašką. 2023 metais birželio ir liepos mėnesiais vykę neramumai, remiantis France Assureurs duomenimis, lėmė apie 793 mln. eurų apdraustų nuostolių ir maždaug 17 000 žalos atlyginimo paraiškų, vienai paraiškai vidutiniškai tenkant apie 46 600 eurų.

    Didžiausia dalis tuomet teko parduotuvėms ir verslo patalpoms, reikšminga dalis buvo susijusi su savivaldybių turtu, įskaitant viešuosius pastatus ir transportą. Vis dėlto Prancūzijos Senato tyrimas vėliau vertino, kad bendra turto žala galėjo siekti apie 1 mlrd. eurų, nes ne visi nuostoliai buvo deklaruoti arba pilnai apdrausti.

    Draudimas dažnai nekompensuoja prarastos apyvartos

    Pasak draudikų, dauguma turto draudimo sutarčių parduotuvėms ir pastatams apima riaušių ir viešosios netvarkos riziką, todėl paprastai kompensuojami padegimai, vagystės, vandalizmas, išdaužtos vitrinos ir būtinos laikinos apsaugos priemonės. Tačiau jautriausia vieta dažnai yra prarasta apyvarta, kai prekyba sustoja.

    Prastovų ir veiklos sutrikdymo nuostoliai kompensuojami tik tada, jei verslas turi papildomą veiklos nutrūkimo draudimą, o išmokos paprastai skaičiuojamos pagal prarastą bendrąjį pelną, o ne pardavimų apimtį. Kai kuriose sutartyse numatytos išimtys ir platesnės sąlygos, tačiau jos galioja tik aiškiai įvardintais atvejais.

    Valstybės pagalba ir biudžeto spaudimas

    Prancūzijos valdžia žada priemones, padėsiančias verslui išlaikyti darbuotojus, kai veikla priverstinai sustoja. Tokia parama reiškia papildomą naštą biudžetui, ypač kai valstybė jau susiduria su dideliu deficitu ir aukštu skolos lygiu.

    Tuo pat metu šalyje buvo rengiama nauja riaušių žalos draudimo sistema, kuri numatytų privalomesnę apsaugą daliai sutarčių ir nacionalinį fondą dideliems nuostoliams sušvelninti. Vis dėlto ši schema dar nėra įsigaliojusi, todėl dabartinių įvykių kompensavimas priklausys nuo to, kokias konkrečias draudimo sąlygas yra pasirinkę nukentėję verslai.

  • Prancūzijos skola kaista: obligacijų palūkanos kyla, ekspertai įspėja dėl smūgio Italijai

    Prancūzijos skola kaista: obligacijų palūkanos kyla, ekspertai įspėja dėl smūgio Italijai

    Prancūzijos skolos problemos vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre: augant politinei įtampai ir socialiniams neramumams, rinkos reikalauja didesnės grąžos už šalies skolinimąsi. Ekonomistai perspėja, kad stiprus sukrėtimas obligacijų rinkoje galėtų persimesti ir į kitas daug skolų turinčias euro zonos valstybes, ypač Italiją.

    Spalio 19 dieną Prancūzijos 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas svyravo apie 4,9 proc. Tai vienas aukščiausių lygių per daugiau nei du dešimtmečius, rodantis, kad investuotojai įskaičiuoja didesnę riziką ir prašo didesnės palūkanų premijos.

    Padėtį paaštrino savaitgalį vykę protestai, kuriuose reikalauta sprendimų dėl pragyvenimo brangimo ir prastėjančių viešųjų paslaugų, įskaitant švietimą. Tuo pat metu vyriausybei tenka užduotis parlamente prastumti 2027 metų biudžetą, kai Nacionalinė Asamblėja yra susiskaldžiusi.

    Kas kelia investuotojų nerimą

    Pagal Prancūzijos statistikos tarnybos INSEE duomenis, šalies viešoji skola siekia apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje ir jis riboja valdžios galimybes reaguoti į socialinius reikalavimus didinant išlaidas.

    Prancūzija taip pat prognozuoja 5,4 proc. bendrojo vidaus produkto deficitą 2026 metais. INSEE skelbė, kad 2026 metų birželio pabaigoje viešoji skola sudarė 3 596 000 000 000 eurų, o didelė jos dalis turi būti refinansuojama jau aukštesnėmis palūkanomis.

    Ypač ryškiai auga skolos aptarnavimo kaina. Vyriausybės prognozėse nurodoma, kad palūkanų mokėjimai 2027 metais gali siekti apie 91 000 000 000 eurų, kai 2026 metais jie vertinami apie 79 200 000 000 eurų, tai yra beveik 12 000 000 000 eurų daugiau.

    Infliacijos šuoliai ir menkas augimas dar labiau komplikuoja vaizdą, nes silpnesnis ekonomikos tempas gali mažinti biudžeto pajamas. Dėl to kiekvienas papildomas išlaidų paketas rinkose vertinamas jautriai, o valdžia turi mažiau erdvės kartoti pandemijos laikų sprendimus, kai išlaidos buvo didinamos itin agresyviai.

    Kaip Prancūzijos krizė galėtų paliesti Italiją

    Analitikų vertinimu, Prancūzijos problemos gali sukelti užkrato efektą: kylant vienos didelės euro zonos ekonomikos skolinimosi kainai, investuotojai dažnai pervertina riziką ir kitose šalyse. Konsultacijų bendrovė Oxford Economics modeliuodama scenarijus pabrėžė, kad Italija būtų viena pažeidžiamiausių, nes jai būdingas lėtesnis augimas, didelė skola ir jautrios investicijos, kurios smarkiau reaguoja į finansinių sąlygų griežtėjimą.

    Vienas svarbiausių rinkos termometrų yra skirtumas tarp šalies ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumo, vadinamasis skirtumas. Prancūzijos skirtumas iki maždaug 145 bazinių punktų rodo, kad investuotojai už Prancūzijos riziką prašo ženkliai didesnės grąžos nei už Vokietijos, tačiau tai vis dar žemiau kai kurių ankstesnių šio mėnesio pikų.

    Oxford Economics pateikė bazinį ir du nepalankius scenarijus. Baziniame variante daroma prielaida, kad Prancūzijos skirtumas neperžengs 200 bazinių punktų ribos iki 2027 metų pavasarį vyksiančių prezidento rinkimų ir vėliau mažės, todėl skolos krizė nelaikoma pagrindiniu scenarijumi, nors pripažįstama kaip potencialiai labai žalinga.

    Neigiamuose scenarijuose derinami du veiksniai: didesnės skolinimosi palūkanos ir pasitikėjimo smukimas. Vidutiniame scenarijuje Prancūzijos skirtumas didėtų iki 250 bazinių punktų, o sunkiame pasiektų 400 bazinių punktų lygį.

    Sunkiame variante, konsultantų vertinimu, 2027 metais į recesiją galėtų smukti tiek Prancūzija, tiek Italija. Belgijos skolinimosi kaina taip pat šokteltų, o Ispanija, Portugalija ir Graikija patirtų mažesnę ekonominę žalą, nors jų obligacijų pajamingumai irgi kiltų.

    Capital Economics vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas pabrėžė, kad 400 bazinių punktų skirtumas yra tikėtinas nepalankus scenarijus, prilygstantis Italijos situacijai 2012 metais.

    „Tokiu atveju spaudimas kitoms daug skolų turinčioms ekonomikoms, įskaitant Italiją, būtų labai didelis“, – sakė A. Kenninghamas.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinė padėtis skiriasi nuo 2010-ųjų pradžios, nes Europos Centrinis Bankas turi papildomų priemonių mažinti nepagrįstą skolinimosi kaštų išsiskyrimą tarp šalių. Viena jų yra Perdavimo apsaugos priemonė, kuri leistų centriniam bankui pirkti obligacijas, jei šalis atitinka nustatytas sąlygas.

    Vis dėlto lūkesčiai, kad Europos Centrinis Bankas automatiškai gesins būtent Prancūzijos problemą, yra riboti. Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pastaruoju metu yra pabrėžusi, kad priemonės stabdyti skolinimosi kaštų kilimą pirmiausia turi būti randamos pačioje Prancūzijoje, priimant biudžeto sprendimus, kurie įtikintų investuotojus.

    Ką Prancūzija gali padaryti

    Ekonomistai sutaria, kad artimiausias testas yra patikimas 2027 metų biudžetas ir aiški vidutinės trukmės fiskalinė trajektorija. Rinkos paprastai vertina ne vien skaičius, bet ir tai, ar politinė sistema pajėgi nuosekliai įgyvendinti pažadus, ypač kai reikalingi nepopuliarūs sprendimai.

    Oxford Economics nurodo, kad rinkoms galėtų padėti kelių metų išlaidų augimo ribojimas ir tvirti teisiniai įsipareigojimai, įskaitant ilgai ginčijamas reformas, susijusias su pensiniu amžiumi. Tačiau perspėjama, kad mažumos vyriausybei gali būti sunku patikimai užtikrinti ilgalaikį konsolidavimo planą, todėl didelė atsakomybė gali tekti būsimai administracijai.

    Artėjant 2027 metų prezidento rinkimams, politinė konkurencija didina neapibrėžtumą, o tai obligacijų rinkose paprastai reiškia aukštesnę rizikos kainą. Todėl Prancūzijos finansų kryptis, valdžios gebėjimas mažinti deficitą ir išlaikyti augimą taps vienu svarbiausių euro zonos stabilumo veiksnių artimiausiais metais.

  • „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas įspėjo, kad Vokietija DI lenktynėse ima atsilikti, nors turi ir talentų, ir pramoninį potencialą. Jo teigimu, Europoje pažangą dažnai stabdo pernelyg ilgas svarstymas, o sprendimų priėmėjai turėtų greičiau pereiti nuo analizės prie praktinio diegimo.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos valdžia siekia stiprinti technologinį konkurencingumą ir pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų. Viena pagrindinių krypčių – didinti skaičiavimo pajėgumus ir pagreitinti DI produktų integraciją į tradicines pramonės šakas.

    Planuojamas bendras DI paktas

    Investicijų renginyje Berlyne kancleris Friedrichas Merzas ir Jensenas Huangas ketina pristatyti bendrą DI paktą. Iniciatyvos tikslas – paspartinti DI sprendimų taikymą Vokietijos pramonėje ir sutelkti ekosistemą nuo tyrimų iki praktinių projektų gamyboje.

    Skelbiama, kad Vokietijos vyriausybė ruošiama įsipareigoti skirti šimtus milijonų eurų. Tokios apimties viešasis finansavimas signalizuoja siekį mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos, kur DI diegimas, ypač didelio masto kompiuterijos srityje, vyksta sparčiau.

    Kas dalyvaus ir kam bus skirti pinigai

    Prie iniciatyvos turėtų prisidėti startuolis Black Forest Labs ir apie 10 įsitvirtinusių Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“ ir „Audi“. Tai reiškia, kad dėmesys nukreipiamas ne vien į laboratorinius prototipus, bet ir į realius pramoninius naudojimo atvejus, kur svarbiausi yra patikimumas, sauga ir našumas.

    Didžioji dalis lėšų, kaip nurodoma, būtų skirta kompiuterijos pajėgumams įsigyti Deutsche Telekom Industrial AI Cloud infrastruktūroje, kur naudojama naujausia „Nvidia“ „Blackwell“ karta. Tokia kryptis atspindi pasaulinę tendenciją: pažangiam DI vis labiau trūksta ne idėjų, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energijos infrastruktūros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir Europai

    Partnerystė remiasi Sovereign Open Source Foundation Models iniciatyva, siekiančia kurti galingus atvirojo kodo DI modelius. Europoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą, ypač kai DI tampa kritine technologija ekonomikai, gynybai ir viešajam sektoriui.

    Berlyne vykstančiose diskusijose taip pat numatyta aptarti platesnius investicijų klausimus, susijusius su DI, energetika ir infrastruktūra. Vokietija tikisi, kad šis paketas padidins šalies patrauklumą inovacijoms ir padės išlaikyti konkurenciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Vokietija turi talentų ir pramonės pagrindą, tačiau delsti – pavojinga: DI reikia diegti greičiau“, – sakė Jensenas Huangas.

  • Muskas žada „SpaceX“ akcijas kiekvienam JAV vaikui: skamba įspūdingai, bet kyla esminiai klausimai

    Muskas žada „SpaceX“ akcijas kiekvienam JAV vaikui: skamba įspūdingai, bet kyla esminiai klausimai

    Elonas Muskas pareiškė, kad kitais metais ketina padovanoti po vieną „SpaceX“ akciją kiekvienam vaikui JAV. Pagal viešai nurodytą sandorių kainą tai reikštų apie 9,5 mlrd. eurų vertės pažadą, tačiau kol kas nėra aišku, kaip jis būtų įgyvendintas praktiškai.

    Skaičiavimas remiasi tuo, kad JAV gyvena apie 73 mln. jaunesnių nei 18 metų asmenų. Jei kiekvienam jų būtų skirta po vieną akciją, bendra dovanos vertė priklausytų nuo akcijos kainos tuo metu ir nuo to, kas tiksliai būtų laikoma gavėju.

    Kas lieka neatsakyta?

    Didžiausia intriga ta, kad Muskas nepateikė detalių, kas tiksliai turėtų teisę gauti akciją ir kaip būtų tikrinamas atitikimas kriterijams. Neaišku ir kaip akcijos būtų perleidžiamos nepilnamečiams, nes daugelyje jurisdikcijų tam reikia globėjų, patikėjimo sąskaitų ar kitų teisinių instrumentų.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra mokestiniai įsipareigojimai. JAV dovanos ir perleidžiamo turto apmokestinimo taisyklės gali lemti, kad toks perleidimas sukeltų pareigą deklaruoti dovanas ar taikyti kitas procedūras, o tai gerokai apsunkintų masinį akcijų dalijimą.

    Kontekstas: DI bendrovių spaudimas „daryti gera“

    Muskas sureagavo į DI bendrovės „Anthropic“ pranešimą apie planą dalį akcijų skirti viešos naudos fondui, jei tam pritars akcininkai. Šis žingsnis atspindi augančią tendenciją technologijų sektoriuje ieškoti modelių, kurie leistų derinti spartų augimą ir didesnę socialinę atsakomybę.

    Diskusijas kaitina ir visuomenės nuotaikos: apklausos JAV rodo, kad reikšminga dalis gyventojų DI plėtrą vertina kaip pernelyg greitą. Tokios nuotaikos didina spaudimą bendrovėms aiškiau įvardyti, kaip jos valdys rizikas ir kokią naudą visuomenei sukurs.

    „SpaceX“ akcijos ir rinkos realybė

    Pažadas išsiskiria ir tuo, kad „SpaceX“ yra privačiai valdoma bendrovė, o akcijų perleidimas paprastai vyksta su apribojimais bei pagal vidines taisykles. Net jei vertė skaičiuojama pagal rinkos sandorius, reali masinio perleidimo mechanika gali būti kur kas sudėtingesnė nei skambus įrašas socialiniuose tinkluose.

    Kol kas Musko teiginys labiau primena politinį ir komunikacinį signalą, o ne parengtą programą su aiškiomis taisyklėmis. Jei bus pateikta daugiau detalių, svarbiausia taps teisinis modelis, mokestiniai aspektai ir tai, ar tokia schema iš tiesų pasiektų visus deklaruojamus gavėjus.

    „Rekomenduoju akcijas duoti tiesiogiai visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

  • Prancūzijos rūkyta dešra ant uždraudimo slenksčio: Briuselį kaltina, bet kaltė kitur?

    Prancūzijos rūkyta dešra ant uždraudimo slenksčio: Briuselį kaltina, bet kaltė kitur?

    Bretonų virtuvės simboliu laikoma andouille de Guémené, tradicinė rūkytos kiaulienos dešra iš vakarų Prancūzijos, atsidūrė reguliacinio ginčo centre. Vietos gamintojai perspėja, kad dėl maisto saugos reikalavimų produktas gali dingti iš rinkos, o mažos įmonės – užsidaryti.

    Pagrindinė problema siejama su Europos Sąjungos nustatytomis policiklinių aromatinių angliavandenilių ribomis. Šie junginiai susidaro rūkymo metu ir dalis jų laikomi potencialiai kancerogeniškais, todėl jų kiekis maiste yra griežtai ribojamas.

    Andouille de Guémené tradiciškai rūkomos virš malkinės ugnies, dažniausiai naudojant buko medieną, o suodžiai nusėda ant paviršiaus. Būtent tai lemia išskirtinį skonį, tačiau kartu padidina taršą, kurią laboratorijos fiksuoja tiriant produktą.

    Ginčas dėl matavimo ir ribų

    Guémené-sur-Scorff miestelyje veikiančios šimtmetį skaičiuojančios įmonės Maison de l’Andouille savininkas Benoît Rivalan sako, kad gamintojai pateko į aklavietę. Jo teigimu, laikantis dabartinių interpretacijų, rizikuojama prarasti tradicinį procesą, nes rūkymas virš ugnies yra esminė produkto tapatybės dalis.

    „Esame institucijų akiratyje“, – sakė Benoît Rivalan.

    Pasak jo, įmonė jau įdiegė priemonę, kuri padeda mažinti teršalų kiekį neatsisakant tradicinio rūkymo. Gamintojai naudoja apsauginį apvalkalą, kuris, jų teigimu, sulaiko didžiąją dalį rūkymo metu susidarančių junginių.

    „Naudojame apsauginį apvalkalą, kuris rūkymo metu sulaiko apie 80 proc. junginių ir išsaugo skonį“, – sakė Benoît Rivalan.

    Kodėl taikiklyje atsidūrė Paryžius, o ne Briuselis

    Istorija apie Briuselio biurokratus, neva kėsinančius į bretonų kulinarinį paveldą, Prancūzijoje tapo patogia politine tema. Tačiau pats reguliavimas numato galimybę valstybėms narėms prašyti išimčių tradiciniams, kitaip nepagaminamiems rūkytiems gaminiams, jei receptūros pakeitimai iš esmės pakeistų skonį ir produktas išnyktų.

    Vietos politikas Paul Leguernic teigia, kad Prancūzijos institucijos pačios pasirinko griežtesnį kelią ir ilgą laiką nesikreipė dėl leidžiamos derogacijos. Jo vertinimu, ginčo esmė – nacionalinis įgyvendinimas, o ne Europos Komisijos draudimas.

    „Patogu kaltinti Briuselį, kai tikroji problema yra tai, kaip Paryžius įgyvendino taisykles“, – sakė Paul Leguernic.

    Pasak gamintojų, situaciją paaštrino pasikeitusi praktika, kaip atliekami tyrimai: anksčiau mėginiai būdavo tiriami be odelės, o vėliau buvo pareikalauta vertinti visą gaminį, argumentuojant, kad dalis vartotojų suvalgo ir paviršinį sluoksnį. Tuomet fiksuojami rodikliai, gamintojų teigimu, šoktelėjo dešimtimis kartų.

    Kas jau turi išimtis ir kuo rizikuoja verslas

    Europos Komisijos pozicija viešai įvardijama kaip procedūrinė: valstybė gali kreiptis dėl išimties, o tokia praktika jau taikoma įvairiems tradiciniams rūkytiems produktams kitose ES šalyse. Tai reiškia, kad sprendimas dėl andouille de Guémené ateities priklauso ne vien nuo bendrų ES ribų, bet ir nuo Prancūzijos valdžios valios pasinaudoti numatytu mechanizmu.

    Tuo metu realią įtampą labiausiai jaučia vietos įmonės. Benoît Rivalan sako, kad dėl neapibrėžtumo jis jau sumažino gamybą apie 30 proc. ir planuoja veiksmus, jei tektų stabdyti veiklą.

    „Jei mus priverstų užsidaryti, geriau atleisti 14 žmonių nei 19, kuriuos anksčiau samdėme“, – sakė Benoît Rivalan.

    Kol Prancūzijoje tęsiasi politinės diskusijos ir didėja Bretanės regiono spaudimas centrinei valdžiai, tradicinės dešros ateitis išlieka neaiški. Gamintojai pabrėžia, kad kompromisas galėtų būti pasiektas derinant vartotojų saugą ir realiai veikiančias išimtis, kurios ES teisėje numatytos būtent tam, kad amatininkų gaminiai nedingtų iš rinkos.

  • „Revolut“ sutriko visame pasaulyje: neveikė programėlė ir kortelės, klientai liko be atsiskaitymų

    „Revolut“ sutriko visame pasaulyje: neveikė programėlė ir kortelės, klientai liko be atsiskaitymų

    Kas nutiko ir ką sako „Revolut“

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ spalio 20 dieną patyrė didelį paslaugų sutrikimą, dėl kurio dalis klientų įvairiose šalyse negalėjo prisijungti prie programėlės, matyti sąskaitų informacijos ar atsiskaityti kortelėmis. Vartotojai taip pat pranešė apie klaidų pranešimus ir atmestus mokėjimus.

    Įmonė patvirtino, kad fiksuojami trikdžiai, ir teigė, jog komanda dirba, kad paslaugos kuo greičiau būtų atkurtos. Kada tiksliai veikimas turėjo normalizuotis, tuo metu nebuvo įvardyta.

    „Šiuo metu patiriame paslaugų sutrikimą, kuris veikia kelias paslaugas. Galime patvirtinti, kad visų klientų pinigai ir duomenys yra saugūs“, – sakė „Revolut“.

    Kokios paslaugos dažniausiai nukenčia

    Tokio tipo incidentai paprastai labiausiai paveikia kasdienes funkcijas: prisijungimą, mokėjimų autorizavimą, kortelių operacijas ir pervedimus realiuoju laiku. Net trumpas sutrikimas gali sukelti situaciją, kai atsiskaitymai parduotuvėse ar internetu laikinai neįvyksta, o klientai negali greitai pasitikrinti likučio ar operacijų istorijos.

    Nors „Revolut“ pabrėžė, kad lėšos yra saugios, vartotojų patirtis tokiais atvejais priklauso nuo to, kuri infrastruktūros dalis sutriko. Jei nukenčia kortelių mokėjimų grandinė ar autentifikavimo sistemos, problemos juntamos iš karto, net jeigu sąskaitų duomenys vėliau atsistato be finansinių pasekmių.

    Kodėl tokie sutrikimai ypač jautrūs

    „Revolut“ yra viena didžiausių finansinių technologijų platformų Europoje, valdanti dešimtis milijonų aktyvių vartotojų. Tokiu mastu net pavieniai techniniai gedimai greitai tampa globalūs: klientų pranešimai pasipila iš skirtingų laiko juostų, o socialiniuose tinkluose per minutes susidaro įspūdis, kad neveikia viskas.

    Be to, „Revolut“ paslaugomis naudojasi ne tik privatūs klientai, bet ir verslai, todėl sutrikimai gali atsiliepti ir įmonių atsiskaitymams bei kasdieniams pinigų srautams. Finansų sektoriuje tai ypač jautru, nes vartotojai tikisi nepertraukiamo pasiekiamumo ir greito problemų paaiškinimo.

    Ką verta daryti klientams sutrikimo metu

    Jei programėlė neveikia ar mokėjimai atmetami, pirmiausia rekomenduojama patikrinti oficialius „Revolut“ pranešimus programėlėje, pagalbos skiltyje ar įmonės statuso kanaluose. Taip pat verta turėti atsarginį atsiskaitymo būdą, pavyzdžiui, kitos finansų įstaigos kortelę ar grynųjų, ypač kelionių metu.

    Jeigu mokėjimas buvo atmestas, bet lėšos laikinai rezervuotos, dažniausiai jos grįžta automatiškai per trumpą laiką, kai sistema stabilizuojasi. Vis dėlto, kilus neaiškumų dėl konkrečios operacijos, saugiausia kreiptis į „Revolut“ klientų aptarnavimą ir palaukti oficialaus patvirtinimo dėl įvykio apimties bei atkūrimo eigos.

  • Prancūzija smogia „Vinted“ ir „eBay“: po riaušių reikalauja skubiai šalinti vogtas prekes

    Prancūzija smogia „Vinted“ ir „eBay“: po riaušių reikalauja skubiai šalinti vogtas prekes

    Po riaušių – spaudimas platformoms

    Prancūzijos valdžia po savaitgalį kilusių riaušių ir plėšimų paragino internetines perpardavimo platformas nedelsiant šalinti skelbimus, kuriuose gali būti siūlomos vogtos prekės. Šalies skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Henanff teigė, kad socialiniuose tinkluose jau plinta ekrano nuotraukos su įtartinais pasiūlymais.

    Pasak jos, po neramumų atsiradę skelbimai kelia riziką ne tik nukentėjusiems verslams, bet ir pirkėjams, kurie gali neįtardami įsigyti neteisėtai gautą turtą. Ministerija pabrėžė, kad platformos privalo reaguoti operatyviai, nelaukdamos atskirų institucijų prašymų.

    Į susitikimą pakviestos didžiosios bendrovės

    Prancūzijos komercijos ministerijos teigimu, į derybas buvo pakviesti šešių platformų atstovai, taip pat Prancūzijos elektroninės prekybos asociacija Fevad. Tarp pakviestųjų minimos „Vinted“, „Amazon“, „eBay“, „Leboncoin“, „Meta“ ir „TikTok“.

    Susitikimas surengtas dalyvaujant Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų pareigūnams. Valdžia siekia, kad platformos ne tik pašalintų įtartinus skelbimus, bet ir aktyviai bendradarbiautų, kai reikia identifikuoti pardavėjus bei rinkti įrodymus galimam baudžiamajam persekiojimui.

    Verslų nuostoliai ir kontrolės griežtinimas

    Prancūzijos institucijos skelbia, kad per neramumus buvo apgadinta daugiau nei 3 000 verslų, dalis jų patyrė plėšimus. Tokiose situacijose vogtos prekės dažnai greitai atsiduria antrinėje rinkoje, todėl valstybės spaudimas perpardavimo platformoms tampa viena pagrindinių priemonių stabdyti nelegalią prekybą.

    Šis žingsnis dera su platesne Europos Sąjungos kryptimi didinti platformų atsakomybę už turinį ir prekybą internete, ypač kai kalbama apie neteisėtas prekes. Praktikoje tai reiškia stipresnę skelbimų moderaciją, greitesnį reagavimą į pranešimus ir glaudesnį keitimąsi informacija su teisėsauga.

    „Iš šio savaitgalio kilusios vogtos prekės kai kuriose platformose siūlomos parduoti, todėl tikimės, kad skelbimai bus pašalinti nedelsiant“, – sakė Anne Le Henanff.

    „Vinted“ ir „eBay“ atsakymai

    Su Vilniuje įsikūrusia platforma „Vinted“ susisiekus žiniasklaidai, bendrovė teigė taikanti nulinės tolerancijos politiką ir aktyviai bendradarbiaujanti su teisėsauga bei Prancūzijos institucijomis. Pasak platformos, komandos ėmėsi veiksmų identifikuoti ir šalinti skelbimus, kurie gali būti susiję su vogtomis prekėmis, taip pat sustiprino įtartinų pasiūlymų stebėseną.

    „eBay“ nurodė negalinti patvirtinti, kad po savaitgalio įvykių reikšmingai išaugo su vagystėmis galimai susijusių skelbimų skaičius. Platforma pažymėjo, kad naudoja proaktyvius technologinius įrankius, padedančius aptikti bandymus prekiauti vogtomis prekėmis.

  • „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    Šveicarijos farmacijos milžinė „Roche“ pranešė laikinai stabdanti plėtros planus Vokietijoje. Šis sprendimas smogė Berlynui pačiu nepatogiausiu metu – kai Vyriausybė siekia pritraukti naujų investicijų ir atgaivinti vangiai augančią ekonomiką.

    Apie sprendimą paskelbta investicijoms skirto renginio fone, todėl signalas rinkai buvo išgirstas plačiai. Bendrovė pabrėžė, kad kol kas sustabdomi būsimų investicijų sprendimai, o ne vykdomos kasdienės veiklos procesai.

    „Visus būsimus investicinius sprendimus Vokietijoje kuriam laikui esame sustabdę“, – sakė „Roche“ padalinio Vokietijoje vadovas Danielis Steineris.

    „Farmacijos sektoriuje politiniai sprendimai pastaruoju metu sunaikino didelę dalį pasitikėjimo“, – teigė jis.

    Kas labiausiai papiktino gamintojus

    Pagrindinė įtampos priežastis – Vokietijos priimtos priemonės mažinti vaistų kainas, siekiant suvaldyti išlaidas privalomajam sveikatos draudimui. Šalies parlamentas vasarą patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriuos pramonė vertina kaip papildomą spaudimą inovatyviems vaistams.

    Nuo kitų metų daugumai kompensuojamų firminių vaistų gamintojams numatyta taikyti 15,5 proc. nuolaidą, kai anksčiau ši nuolaida siekė 7 proc. Kritikai teigia, kad tokia politika mažina motyvaciją investuoti į mokslinius tyrimus ir gamybos pajėgumus šalyje.

    Diskusijos įgijo ir tarptautinę dimensiją: Jungtinės Valstijos vasarą atkreipė dėmesį į Vokietijos reformas, pradėdamos tyrimą dėl galimų tarifų ir kaltindamos Berliną nepakankamai apmokant inovatyvius farmacijos produktus. Vokietijos pusė akcentuoja, kad prioritetas – gyventojų įmokų į socialinio draudimo sistemą stabilumas.

    Vyriausybė: priemonės būtinos

    Vokietijos ekonomikos ministrė Katharina Reiche, komentuodama „Roche“ kritiką, nurodė, jog priemonės reikalingos tam, kad neaugtų socialinio draudimo įmokų našta. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad farmacijos pramonė išlieka viena svarbiausių Vokietijos ekonomikai ir inovacijoms.

    Sprendimas investicijas stabdyti sutapo su platesniu Vokietijos iššūkių fonu: silpnesne vidaus paklausa, lėtesniu atsigavimu po pandemijos laikotarpio ir paaštrėjusia konkurencija eksporto rinkose. Prie rizikų priskiriamas ir prekybos politikos neapibrėžtumas, kuris didina verslo atsargumą planuojant ilgalaikius projektus.

    „Įmonės sako: jei investavimo sąlygos Vokietijoje nėra tinkamos, jos tiesiog investuos kitur. Tai suprantama“, – sakė „Siemens“ vadovas Rolandas Buschas.

    Ekspertai pažymi, kad tokie vieši pareiškimai iš didelių tarptautinių žaidėjų tampa svarbiu lakmuso popierėliu: jie rodo, kaip reguliaciniai pokyčiai veikia pasitikėjimą rinka. Vokietijai, kuri siekia išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir mokslinius tyrimus Europoje, farmacijos sektoriaus investicijos yra strategiškai reikšmingos.

  • Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos peržengė 110 dolerių ribą: ką reiškia rizika Hormūzo sąsiauryje?

    Naftos kainos antradienio rytą laikėsi penkių mėnesių aukštumose: „Brent“ rūšies nafta tarptautinėje rinkoje trumpam pakilo virš 110 JAV dolerių už barelį, o JAV WTI viršijo 104 JAV dolerius. Investuotojai vertina tiekimo sutrikimų riziką Artimuosiuose Rytuose, ypač Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja didelė pasaulinės naftos dalis.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: bet kokia įtampa ar incidentai čia rinkoje greitai virsta vadinamąja rizikos priemoka. Tai reiškia, kad kainą kelia ne vien realūs srautų pokyčiai, bet ir lūkestis, jog tiekimas gali sutrikti staiga.

    „Dabartiniai lygiai rodo, kad rinka į kainą įskaičiuoja reikšmingą rizikos priemoką dėl situacijos nepastovumo“, – teigė ING žaliavų strategai.

    Analitikai atkreipia dėmesį ir į logistikos dedamąją: tanklaivių frachto įkainiai yra išaugę, o tai brangina tiekimą net ir tada, kai žaliava fiziškai juda. JAV svarstomos priemonės, galinčios padidinti teisėtą laivybos pajėgumą, teoriškai mažintų pristatymo kaštus, tačiau rinkoje abejojama, kiek greitai tai galėtų duoti apčiuopiamą efektą.

    JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas interviu „Fox News“ teigė, kad žalios naftos srautai iš Persijos įlankos atsigavo iki maždaug 80 proc. ikikarinio lygio. Vis dėlto, jo teigimu, didesni apribojimai jaučiami ne tiek žalios naftos, kiek rafinuotų produktų tiekimo grandinėse, o tai gali skatinti benzino, dyzelino ir kitų produktų kainų svyravimus.

    Įtampa regione atsiliepė ir dujų rinkoms. Azijoje suskystintų gamtinių dujų momentinės kainos pakilo iki maždaug 29 eurų už milijoną britiškų šilumos vienetų, pasiekdamos aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos, po pranešimų apie incidentą su SGD tanklaiviu netoli Jemeno.

    Europoje Olandijos TTF ateities sandoriai, laikomi pagrindiniu regiono orientyru, laikėsi arti daugiamečių aukštumų ir siekė kiek mažiau nei 88 eurus už megavatvalandę. Tokie lygiai didina energijos sąnaudų spaudimą pramonei ir šildymo sektoriui, ypač artėjant žiemos sezonui.

    Biržose tvyro nerimas

    Energetikos brangimas sutapo su akcijų rinkų silpnumu Europoje: pagrindiniai indeksai dieną pradėjo neigiamai. Paryžiaus CAC 40, Londono FTSE 100 ir Frankfurto DAX fiksavo nedidelius kritimus, o rinkos dalyviai vertino ir politinę įtampą, ir ekonomikos augimo perspektyvas.

    Azijoje nuotaikos taip pat buvo prastesnės: technologijų sektorius patyrė didesnį spaudimą, investuotojams svarstant, kada ir kokiu mastu atsipirks didelės investicijos į dirbtinis intelektas infrastruktūrą. Pietų Korėjos Kospi sesijos metu smuko keliais procentais, o dalis technologijų bendrovių akcijų reagavo į brangstančio finansavimo ir konkurencijos rizikas.

    Ką tai gali reikšti vartotojams

    Naftos kainos virš 110 JAV dolerių už barelį istoriškai dažnai persiduoda į degalų kainas, nors galutinis poveikis priklauso nuo euro ir dolerio kurso, mokesčių bei perdirbimo maržų. Europoje papildomą spaudimą gali kurti brangesnė logistika ir aukštesnės draudimo bei laivybos sąnaudos, jei rizikos vertinimas Artimuosiuose Rytuose išliks padidėjęs.

    Artimiausiomis dienomis rinka ypač jautriai reaguos į naujienas iš Hormūzo sąsiaurio ir Persijos įlankos, taip pat į signalus dėl realių tiekimo srautų. Jei incidentų daugės, rizikos priemoka gali išlikti, o energijos kainų svyravimai toliau darys įtaką tiek infliacijos lūkesčiams, tiek finansų rinkų nuotaikoms.

  • Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Londone sutriko „Google Cloud“: stringa bankų programėlės, klientai negali atlikti operacijų

    Sutrikimą sukėlė elektros incidentas

    Antradienį „Google“ pranešė, kad dėl elektros tiekimo incidento sutriko „Google Cloud“ paslaugos viename duomenų centre netoli Londono. Bendrovė nurodė, jog vartotojai susidūrė su padidėjusiu klaidų skaičiumi ir protarpiniais tinklo ryšio sutrikimais.

    Pagal „Google“ pateiktą informaciją incidentas prasidėjo 06.08 val. Grinvičo laiku. Įmonė teigė, kad paslaugų atkūrimas turėtų vykti palaipsniui, o pilno stabilizavimo buvo tikimasi apie 13.00 val. Grinvičo laiku.

    Smūgis bankams ir skaitmeninėms paslaugoms

    Sutrikimai palietė dalį Jungtinės Karalystės finansų sektoriaus, kuriame daugelis paslaugų priklauso nuo debesijos infrastruktūros. Bankai ir finansinių technologijų bendrovės klientams dažnai teikia paslaugas per programėles, kurios realiu laiku jungiasi prie debesijos sistemų.

    „Lloyds“ patvirtino, kad dalis klientų patyrė nesklandumų naudodamiesi programėle ir internetine bankininkyste. „HSBC“ taip pat pranešė fiksuojanti klientų sunkumus prisijungiant prie paslaugų ir pabrėžė, kad situacija veikia ir kitas organizacijas.

    „Dirbame, kad sutrikimą pašalintume nuo pat jo nustatymo momento, ir atsiprašome visų, kuriuos tai palietė“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    „Galime patvirtinti, kad visų mūsų klientų pinigai ir duomenys yra saugūs“, – pridūrė jis.

    Ką rodo tokie gedimai?

    Trečiųjų šalių paslaugų trikdžių stebėjimo platformose antradienį buvo matomas išaugęs pranešimų skaičius apie sutrikimus, kurie galėjo paveikti ir kitas įmones. Tokiose situacijose grandininė reakcija yra įprasta, nes vieno duomenų centro ar regiono gedimas gali laikinai sutrikdyti daugelį tarpusavyje susietų sistemų.

    Pastaraisiais metais bankai ir kitos kritinės svarbos organizacijos vis plačiau remiasi debesijos tiekėjais, nes tai leidžia greičiau diegti naujas paslaugas, lengviau valdyti apkrovas ir naudoti pažangias analitikos bei DI galimybes. Tačiau tokia priklausomybė didina operacinę riziką, kai vienas infrastruktūros incidentas vienu metu paveikia daug skirtingų paslaugų teikėjų.