CP v2

Blog

  • Pavojingi Velykų kiaušiniai: šie dažai gali sugadinti šventę ir pakenkti sveikatai

    Pavojingi dažikliai: ko vengti

    Didžiausią riziką kelia ne maistiniai dažikliai. Pirmiausia tai – audiniams skirti dažai, ypač anilininiai. Juose gali būti toksiškų medžiagų, galinčių sukelti apsinuodijimą. Ne mažiau pavojingi ir dailės dažai: akvarelė, guašas, aliejiniai dažai, taip pat dažai, skirti sienoms ar dekoravimo darbams.

    Į „juodąjį sąrašą“ patenka ir markeriai, flomasteriai bei rašalai, kurie neturi aiškaus žymėjimo, kad tai – maistiniai dažai. Dar vienas dažnas, tačiau rizikingas pasirinkimas – bet kokie dažikliai, kurių sudėtis nežinoma.

    Kodėl tokie dažikliai pavojingi

    Tokiose priemonėse gali būti sunkiųjų metalų – švino, gyvsidabrio ar kadmio – taip pat toksinių junginių ir kancerogenų. Net jei kiaušinio lukštas atrodo nepažeistas, dėl porėtos struktūros kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į vidų, ypač verdant.

    Pasekmės gali būti rimtos: nuo alerginių reakcijų ir virškinimo sutrikimų iki ūmaus apsinuodijimo. Ilgiau veikiant organizmą, tokie toksinai gali žaloti vidaus organus.

    Ar saugūs parduotuvėje parduodami dažai

    Parduotuvėse parduodami specialūs kiaušinių dažymo rinkiniai dažniausiai yra saugūs, jei naudojami pagal instrukciją. Svarbu atkreipti dėmesį į ženklinimą: produktas turi būti nurodytas kaip „maistinis dažiklis“ ir atitikti kokybės reikalavimus.

    Vis dėlto yra niuansų. Jei kiaušinis turi įtrūkimų, dažiklis gali patekti į vidų, todėl tokių margučių geriau nevalgyti. Be to, dalis žmonių gali būti jautrūs sintetinėms maisto priedų medžiagoms.

    Saugiausi dažymo būdai

    Patikimiausias pasirinkimas išlieka natūralūs dažikliai – jie ne tik saugesni, bet ir suteikia margučiams išskirtinį atspalvį:

    • auksinę arba rudą spalvą suteikia svogūnų lukštų nuoviras;
    • geltoną – ciberžolė arba morkų nuoviras;
    • rožinę ir raudoną – burokėliai ar uogos;
    • mėlyną – raudonasis kopūstas, įpylus acto;
    • žalią – špinatai ar kiti žalumynai.

    Specialistai pataria prieš dažant patikrinti, ar kiaušiniai nėra įskilę, ir rinktis tik patikimus, aiškiai paženklintus dažiklius.

  • Naminis marmeladas per 10 minučių: skanesnis už pirktinį, receptas iš kelių produktų

    Kokių ingredientų reikės

    Naminį marmeladą paruošite iš visai nedaug produktų:

    • 100 ml apelsinų sulčių
    • 5–6 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių
    • 100 ml vandens
    • 1 stiklinės cukraus
    • po 1 valgomąjį šaukštą apelsino ir citrinos žievelės (tarkuotos)
    • 20 g želatinos

    Apelsino ir citrinos derinys suteikia desertui malonų saldumo ir rūgštumo balansą.

    Kaip pasigaminti marmeladą namuose

    Pirmiausia želatiną suberkite į apelsinų sultis, išmaišykite ir palikite kelioms minutėms, kad išbrinktų.

    Atskirame puode sumaišykite vandenį, cukrų ir apelsino bei citrinos žievelę. Kaitinkite ant silpnos ugnies ir, maišydami, užvirkite – cukrus turi visiškai ištirpti.

    Tuomet sujunkite abu mišinius ir maišykite, kol želatina visiškai ištirps.

    Gautą masę perkoškite, kad pašalintumėte žievelės gabalėlius.

    Kaip teisingai atvėsinti desertą

    Skystą mišinį supilkite į formą, iš anksto išklotą maistine plėvele.

    Formą dėkite į šaldytuvą maždaug 6–8 valandoms, kad marmeladas visiškai sustingtų.

    Kai desertas taps tvirtas, supjaustykite jį kubeliais arba išspauskite norimų formų gabalėlius.

    Maža idealaus marmelado paslaptis

    Jei norite, kad desertas primintų parduotuvinius saldainius, gabalėlius apvoliokite cukruje. Taip susidarys lengva saldi plutelė, o marmeladas atrodys dar apetitiškiau.

  • 3 mitai apie lašinius, kuriais vis dar tikima: štai visa tiesa apie šį delikatesą

    Pirmasis mitas: lašiniuose nėra vitaminų

    Lašiniai turi riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, taip pat vitamino F – tai polinesočiųjų riebalų rūgščių kompleksas, padedantis palaikyti kraujagyslių sveikatą.

    Be to, šiame produkte yra seleno – stipraus antioksidanto, saugančio ląsteles nuo pažeidimų ir senėjimo. Todėl saikingas lašinių vartojimas gali būti naudingas organizmui.

    Antrasis mitas: lašiniuose per daug cholesterolio

    Tiesa, cholesterolio lašiniuose yra, tačiau tai savaime nereiškia, kad produktas yra žalingas. Svarbų vaidmenį atlieka lašiniuose esantis lecitinas, dalyvaujantis riebalų apykaitoje ir padedantis išlaikyti ląstelių membranų elastingumą.

    Specialistai pabrėžia: svarbiausia yra kiekis, o ne pats produktas. Sveikam žmogui
    20–30 g lašinių per dieną
    yra saugi norma ir, laikantis subalansuotos mitybos, nedidina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

    Trečiasis mitas: lašiniai nesuteikia energijos

    Dar vienas stereotipas – esą lašiniai yra „sunkus“ ir menkai energingas maistas. Iš tiesų 1 gramas riebalų turi 9 kcal, o 1 gramas angliavandenių – tik 4 kcal.

    Vadinasi, lašiniai yra stiprus energijos šaltinis, ypač naudingas šaltuoju metų laiku arba aktyviai gyvenantiems žmonėms. Žinoma, svarbu saikas: optimali porcija – 20–30 g per dieną.

    Ar galima valgyti lašinius?

    Saikingas lašinių vartojimas – ne tik skanu, bet gali būti ir naudinga. Šis produktas aprūpina organizmą vitaminais, antioksidantais ir energija.

    Svarbiausia nepiktnaudžiauti ir įtraukti lašinius į subalansuotą mitybą kartu su daržovėmis, vaisiais bei baltyminiais produktais. Tuomet šis delikatesas gali tapti sveikos mitybos dalimi.

  • Velykų stalas be kaltės jausmo: gydytojai pasakė, kiek kiaušinių suvalgyti saugu

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti

    Remiantis „Mayo Clinic“ pateikiama informacija, dauguma sveikų žmonių gali suvalgyti po 1 kiaušinį per dieną arba iki 7 per savaitę – tai paprastai nedidina širdies ligų rizikos.

    Dažnai manoma, kad kiaušiniai didina cholesterolio kiekį organizme. Vis dėlto šiuolaikiniai duomenys rodo, jog organizmas cholesterolį reguliuoja pats: kepenys jo pagamina daugiau ar mažiau priklausomai nuo bendros mitybos, o ne vien nuo kiaušinių vartojimo.

    „Healthline“ nurodo, kad žmonėms, kurie turi padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje arba yra didesnėje širdies ir kraujagyslių ligų rizikoje, rekomenduojama vartojimą riboti iki 4 kiaušinių per savaitę.

    Sportuojantys ar didelį fizinį krūvį patiriantys žmonės neretai suvalgo daugiau kiaušinių – jų norma gali siekti 5–6 per dieną. Taip yra todėl, kad intensyviai sportuojančiam organizmui reikia daugiau baltymų ir kitų maistinių medžiagų raumenų atsistatymui, augimui, energijai bei bendrai savijautai palaikyti.

    Kuo kiaušiniai naudingi sveikatai

    Kiaušiniai vertinami dėl sudėties: juose yra įvairių maistinių medžiagų, kurios svarbios raumenims, nervų sistemai ir bendrai organizmo veiklai.

    Pagrindinės naudos:

    • Baltymų šaltinis. Žurnale „Nutrients“ rašoma, kad kiaušiniuose yra visos nepakeičiamos aminorūgštys. Baltymai gerai pasisavinami, padeda raumenų augimui ir atsistatymui.
    • Vitaminai ir mineralai. Kiaušiniuose yra vitaminų B12, D, A, folio rūgšties, taip pat jodo, seleno ir cholino. Cholinas ypač svarbus smegenų veiklai ir nervų sistemai.
    • Sotumas ir svorio kontrolė. Kiaušiniai dažnai suteikia ilgesnį sotumo jausmą, todėl gali padėti sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį ir lengviau kontroliuoti svorį.
    • Antioksidantai. Kiaušiniuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų liuteino ir zeaksantino (svarbūs regėjimui) bei antioksidacinių peptidų. Jos gali mažinti oksidacinį stresą ir prisidėti prie kraujagyslių bei širdies funkcijos palaikymo.

    Kam kiaušinių geriau vengti

    Ne visiems kiaušiniai tinka vienodai. Yra keli atvejai, kai jų reikėtų vengti arba vartoti atsargiai.

    Žmonėms, alergiškiems kiaušiniams. Tai viena dažniausių maisto alergijų, ypač vaikams. Imuninė sistema kiaušinio baltymus gali vertinti kaip pavojingus.

    Galimi simptomai:

    • bėrimas, dilgėlinė
    • sloga, kosulys, dusulys
    • pilvo skausmas, vėmimas

    Kiaušinių netoleruojantiems žmonėms. Tai nėra alergija, o virškinimo sutrikimas. Dažniausiai pasireiškia lengvesniais simptomais, tokiais kaip pilvo pūtimas, viduriavimas ar pykinimas.

    Kūdikiams. Jei kūdikis yra alergiškas, kiaušinio baltymai gali patekti ir per mamos pieną, todėl tokiais atvejais mitybos pokyčius reikėtų aptarti su gydytoju.

  • Šito į Velykų krepšelį dėti negalima: daug kas klysta – štai kas griežtai draudžiama

    Ko negalima dėti į Velykų krepšelį

    Velykų krepšelis tradiciškai yra simbolinis – į jį dedami produktai, susiję su šventės prasmėmis ir pasninko pabaiga. Vis dėlto žmonės neretai prikrauna jį taip, tarsi ruoštų visą vaišių stalą. Štai ko į krepšelį paprastai nededama.

    Kasdieniai produktai. Daržovės, vaisiai, kruopos ar makaronai įprastai nelaikomi tradiciniais Velykų simboliais. Jie gali būti ant šventinio stalo, tačiau paprastai nėra skirti šventinimui krepšelyje.

    Alkoholiniai gėrimai. Į krepšelį jų nededama – šventinimas siejamas su maistu, kuriuo užbaigiamas pasninkas ir pabrėžiama šventės džiaugsmo prasmė, o ne su gėrimais vaišėms.

    Per daug patiekalų. Kartais krepšelis paverčiamas „mini šventiniu stalu“, tačiau tradiciškai jis turėtų būti paprastas ir simbolinis. Dažniausiai pakanka kelių pagrindinių produktų, o ne viso patiekalų komplekto.

    Ne maisto daiktai. Žaislai, dekoracijos, pinigai ar kiti su maistu nesusiję daiktai paprastai nepriskiriami Velykų krepšelio turiniui, nebent tai yra konkrečios šeimos tradicija.

    Vaisiai ir daržovės. Griežto draudimo šventinti vaisius ar daržoves nėra, tačiau kadangi juos galima vartoti ir pasninko metu, dėl šios priežasties jie dažniausiai į Velykų krepšelį nededami.

    Ką įprastai šventina

    Per Velykas bažnyčioje dažniausiai šventinamas krepšelis su tradiciniais produktais. Sudėtis gali kiek skirtis pagal regioną ar konfesiją, tačiau dažniausiai šventinama:

    • Velykų pyragas (paska)
    • kiaušiniai (margučiai)
    • druska (kaip apsivalymo ir apsaugos simbolis)
    • dešra arba mėsos gaminiai (kumpis, kepta mėsa ir pan.)
    • sūris ir sviestas (ypač ten, kur po pasninko jie valgomi pirmiausia)
    • krienai
    • žvakė ir po krepšeliu dedamas siuvinėtas rankšluostėlis (kartais taip pat įdedami)

  • Be raugo ir ilgų valandų: varškės Velykų pyragas pavyksta gardesnis už klasikinį

    Varškės Velykų pyragas be raugo: paprastas receptas

    Šis Velykų pyragas išeina švelnus, purus ir drėgnas – puikiai tinka šventiniam stalui. Jį paruošti paprasčiau nei klasikinį, tačiau skonis maloniai nustebins jau nuo pirmo kąsnio.

    „Puikiai tinka net tiems, kurie nespėja gaminti sudėtingos tešlos“, – pažymėjo virtuvės šefas.

    Ingredientai (tešlai):

    • miltai (12–13 g baltymų) – 400 g
    • pienas – 35 g
    • kiaušiniai – 100 g (2 vnt.)
    • cukrus – 70 g
    • medus – 20 g
    • druska – 1 g
    • mielės – 14 g šviežių arba 5 g sausų
    • kiaušinių tryniai – 90 g
    • sviestas (82,5 proc.) – 120 g
    • varškė (10 proc.) – 120 g
    • razinos – 150 g
    • 1 citrinos, žaliosios citrinos arba apelsino žievelė
    • vanilinis cukrus – 10 g

    Gaminimo būdas:

    Į dubenį sudėkite miltus, pieną, kiaušinius, cukrų, medų, druską ir mieles. Plakite mikseriu apie 3 minutes.

    Tada sudėkite trynius ir minkykite dar 2–3 minutes. Po to įmaišykite varškę ir minkštą sviestą.

    Pabaigoje suberkite razinas (iš anksto užpilkite verdančiu vandeniu 15 minučių, nusausinkite), taip pat citrusų žievelę ir vanilinį cukrų.

    Tešlą palikite 2 valandoms šiltoje vietoje, aliejumi pateptame dubenyje. Suformuokite pyragus, sudėkite į formas ir palikite dar 1–2 valandoms (bet ne ilgiau kaip 2,5 val.) 25–28 °C temperatūroje.

    Kai pyragai pakils, patepkite jų paviršių aliejumi, pabarstykite migdolų drožlėmis ir cukraus pudra. Kepkite 170 °C temperatūroje 30–40 minučių arba kol temperatūra pyrago viduje pasieks 95 °C.

    Iškepusius pyragus galima pradurti iešmeliu ir iškart apversti aukštyn dugnu, kad jie nesukristų.

    Klaidos, dėl kurių Velykų pyragas nekyla

    Mielinė tešla kartais nuvilia net ir laikantis recepto. Dažniausios priežastys – nuo mielių kokybės iki netinkamų kildinimo sąlygų.

    Problemos su mielėmis. Mielės gali būti pasenusios arba „silpnos“. Jei pienas ar vanduo per karšti (daugiau nei 40–45 °C), mielės žūsta ir tešla nebekyla.

    Netinkamas darbas su tešla. Jei tešlai skiriama per mažai laiko kilti, ji nespėja „subręsti“. O nepakankamas minkymas lemia prastą struktūrą ir nepurų rezultatą.

    Per didelis kai kurių ingredientų kiekis. Mielėms gali trukdyti per daug cukraus, riebalų (sviesto, trynių) ar druskos – jų perteklius slopina kildinimą.

    Kildinimo sąlygos. Skersvėjis ar staigūs temperatūros pokyčiai kenkia tešlai. Taip pat svarbu tešlą tinkamai uždengti – jei viršus apdžiūsta, susidariusi pluta stabdo augimą.

  • „Microsoft“ stabdo „Copilot“: ar pagaliau pavyks sutvarkyti „Windows 11“ be dirbtinio intelekto?

    „Microsoft“ stabdo „Copilot“: ar pagaliau pavyks sutvarkyti „Windows 11“ be dirbtinio intelekto?

    Pasirodo, ne visi džiaugiasi, kai „Copilot“ nuolat kišamas tiesiai prieš akis. Šią savaitę tinklalaidėje „Engadget Podcast“ vedėjas Devindra Hardawar kartu su „PCWorld“ vyriausiuoju redaktoriumi Marku Hachmanu aptaria netikėtą „Microsoft“ planą „sutaisyti“ „Windows 11“: daugiau dėmesio skirti individualiam pritaikymui ir pagrindinėms sistemos funkcijoms, o ne dirbtinio intelekto integravimui į daugybę programų.

    Diskusijoje keliami klausimai, ar „Windows“ dar turi pakankamai entuziazmo tarp vartotojų. O gal daugeliui būtų prasmingiau rimtai svarstyti alternatyvas, tokias kaip „macOS“ ar „Linux“?

    Tinklalaidėje taip pat aptariamos ir kitos technologijų pasaulio naujienos:

    „Microsoft“ spaudžia „Windows 11“ perkrovimo mygtuką ir mažina „Copilot“ svarbą – 1:03

    „OpenAI“ po vos 5 mėnesių sustabdo „Sora“ vaizdo generavimo programą – 25:23

    Prasta „Meta“ savaitė teismuose, 1 dalis: Naujosios Meksikos byloje dėl vaikų įsitraukimo – 375 mln. dolerių sprendimas – 33:58

    Prasta „Meta“ savaitė teismuose, 2 dalis: „Meta“ ir „Google“ pralaimi precedentinę bylą dėl socialinių tinklų priklausomybės – 38:49

    „OpenAI“ neribotam laikui stabdo erotinio pobūdžio pokalbius – 43:49

    „iPhone“ naudotojams – raginimas atnaujinti: „GitHub“ paviešintas „iOS“ pažeidžiamumas „Darksword“ – 46:39

    „Epic Games“ atleidžia 1 000 darbuotojų, mažėjant „Fortnite“ įsitraukimui – 47:48

    „Honda“ ir „Sony“ nutraukia bendrą elektromobilių projektą „Afeela“ – 49:26

    Klausytojų laiškai: kokį „Mac Mini“ rinktis būsimam profesionaliam fotografui – 55:15

    Popkultūros rekomendacijos – 57:52

    Vedėjas: Devindra Hardawar
    Pašnekovas: Mark Hachman
    Prodiuseris: Ben Ellman
    Muzika: Dale North ir Terrence O’Brien

  • Dokumentika „The AI Doc“ kelia nerimą: ar dirbtinis intelektas atneš rojų, ar pražūtį?

    Dokumentika „The AI Doc“ kelia nerimą: ar dirbtinis intelektas atneš rojų, ar pražūtį?

    Nerimas, o ne technologinis preciziškumas, yra dokumentinio filmo The AI Doc: Or How I Becau an Apocaloptimist ašis. Režisierius Danielis Roheris nerimauja dėl ateities, į kurią atveda vaiką: ar tai bus dirbtinio intelekto kuriama utopija, ar neišvengiama pražūtis, apie kurią pasakoja daugybė mokslinės fantastikos istorijų. Atsakymų ieškodamas jis kalbino žinomus dirbtinio intelekto šalininkus ir kritikus, tarp jų – knygos The Empire of AI autorę Karen Hao, tyrėją Emily Bender ir bendrovės „Anthropic“ vadovą Dario Amodei.

    Šį savaitgalį kino teatruose pasirodantis The AI Doc iš esmės nepateikia daug naujų įžvalgų. Norintiems gilesnio konteksto, labiau praverstų K. Hao knyga, kurioje aprašomas „OpenAI“ iškilimas ir trapus šios srities verslo modelis. Vis dėlto filmas, panašu, skirtas ne technologijų entuziastams. D. Roheris siekia paprastai paaiškinti dirbtinio intelekto būklę plačiajai auditorijai – žmonėms, kurie kartais pasinaudoja „ChatGPT“ ar „Google“ „Gemini“, bet ne visuomet žino, kodėl šie įrankiai kelia ginčus. Ypač ryškiai filme parodomas kone religinis dalies technologijų pasaulio atsidavimas dirbtiniam intelektui.

    Spoileriu to nepavadinsi: galiausiai režisierius pasirenka vadinamąjį „apokaloptimisto“ požiūrį. Jis supranta galimus dirbtinio intelekto pavojus ir tai, kad šios technologijos tikėtina turės rimtą poveikį visuomenei. Tačiau kartu tiki, kad žmonės dar gali formuoti kryptį, kuria viskas juda. Dirbtinio intelekto šalininkai dažnai beveik religingai tiki dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) atsiradimu – sistema, kuri gebėtų prilygti žmogui ir jį pranokti. Vis dėlto AGI nėra neišvengiamas, o režisierius tvirtina, kad kritikai ir visuomenė dar turi erdvės pasipriešinti.

    Pasipriešinimo pavyzdžių esą jau matyti. Žaidėjų neigiama reakcija į bendrovės „NVIDIA“ dirbtiniu intelektu paremtą vaizdo didinimą, „Microsoft“ sprendimas atsitraukti nuo dalies „Copilot“ funkcijų sistemoje „Windows 11“ ar „OpenAI“ sprendimas uždaryti vaizdo generavimo programą „Sora“ – visa tai rodo, kad technologijų bendrovės į visuomenės nuotaikas vis dėlto reaguoja. Pastarasis atvejis gali būti susijęs ir su didžiulėmis sąnaudomis, tačiau kritikos „Sora“ taip pat netrūko. Jei pakankamai žmonių pasakys „ne“ įvairioms dirbtinio intelekto diegimo formoms, tikėtina, kad įmonės bus priverstos persvarstyti savo planus.

    The AI Doc pasakojimas nuolat šokinėja tarp tikinčiųjų – tokių kaip „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „Anthropic“ vadovas D. Amodei – ir ryškių kritikų, tarp jų Tristano Harriso, „Center for Humane Technology“ bendraįkūrėjo ir prezidento, bei lingvistikos profesorės Emily M. Bender. Dėl šios priešpriešos žiūrint filmą lengva pajusti savotišką „plakimą“: vieni nuoširdžiai įsitikinę, kad dirbtinis intelektas atves į utopiją (ir kartu padarys juos pasakiškai turtingus), kiti prognozuoja žmonijos pabaigą. Vienoje scenoje T. Harrisas mini, kad kai kurie jo draugai, dirbantys dirbtinio intelekto rizikų vertinimo srityje, mano, jog jų vaikai „net nepasieks vidurinės mokyklos“. Tas pats nerimas filme nuolat sugrįžta.

    Nors per 1 val. 43 min. trukmę filmas sutalpina įspūdingą skaičių ryškių interviu, norėtųsi daugiau erdvės kritikams, pavyzdžiui, Timnit Gebru – buvusiai „Google“ dirbtinio intelekto tyrėjai, kuri dirbtinio intelekto plėtrą sieja su „technofašizmo“ augimu Silicio slėnyje. Ji filme pasirodo trumpai, tačiau jos perspektyva neišplėtojama. Apskritai The AI Doc ne itin giliai nagrinėja jėgas, kurios stumia dirbtinio intelekto plėtrą, o štai kita šių metų dokumentika Ghost in the Machine brėžia tiesesnę liniją tarp eugenikos idėjų ir Silicio slėnio. Šis filmas į kino teatrus turėtų atkeliauti vasarą, o rudenį būti parodytas per PBS.

    The AI Doc – energinga, animacijomis praturtinta dokumentika, akivaizdžiai siekianti, kad žiūrovui nebūtų nuobodu. Vis dėlto dirbtinio intelekto keliamos grėsmės reikalauja daugiau niuansų ir kritinės analizės. Blogiausiu atveju filmas gali paskatinti dar daugiau žmonių suabejoti dirbtinio intelekto verte tuo metu, kai technologijų industrija vis labiau desperatiškai stengiasi paversti jį neabejotina sėkme.

  • „Meta“ milžiniškam 27 mlrd. dolerių duomenų centrui finansuos 7 dujines elektrines

    „Meta“ milžiniškam 27 mlrd. dolerių duomenų centrui finansuos 7 dujines elektrines

    Technologijų bendrovė „Meta“ iš esmės padengs elektros infrastruktūros sąnaudas, reikalingas 27 mlrd. JAV dolerių vertės megaduomenų centrui, statomam Luizianoje. Apie tai pranešė leidinys „The Wall Street Journal“, nurodęs, kad įmonė sudarė susitarimą dėl projekto energijos tiekimo sprendimų finansavimo.

    Pagal sandorį su „Entergy Louisiana“ „Meta“ finansuos septynių naujų gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių statybą, maždaug 240 mylių perdavimo linijų įrengimą ir energijos kaupimo baterijose sprendimus trijose vietose. Bendra šių dujinių elektrinių galia siektų 5200 megavatų, o perdavimo linijos veiktų 500 kilovoltų įtampa.

    Taip pat bendrovė prisidės prie iki 2500 megavatų naujų atsinaujinančių energijos išteklių projektų finansavimo. Be to, ji pasirašė ketinimų protokolą dėl galimos branduolinės energetikos plėtros ateityje. Richland Parisho apylinkėse (Luiziana) statomas 4 mln. kvadratinių pėdų duomenų centras bus didžiausias „Meta“ projektas tokio pobūdžio infrastruktūroje ir šiuo metu yra statybų etape.

    Šis energijos infrastruktūros susitarimas pasiektas po to, kai technologijų įmonės, įskaitant „Meta“, paskelbė sieksiančios kompensuoti vietos gyventojams didėjančias elektros kainas, kurias gali lemti dirbtinio intelekto duomenų centrai. Įmonės teigė ketinančios „statyti, užtikrinti arba įsigyti“ naujus generacijos pajėgumus ir elektrą, reikalingą jų augančiam vartojimui, padengdamos visą šių resursų kainą. Vis dėlto, kaip pažymima, šis pažadas nėra teisiškai įpareigojantis ir nenumato vykdymo kontrolės mechanizmų.

    Toks tonas keičiasi augant vietos bendruomenių nepasitenkinimui dėl didelių, daug energijos reikalaujančių ir aplinkai žalą galinčių daryti dirbtinio intelekto duomenų centrų plėtros. Gruodį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. JAV gyventojų – įskaitant demokratų, respublikonų ir nepriklausomų rinkėjų daugumas – pritaria griežtesniam dirbtinio intelekto reguliavimui. Tuo pat metu JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez pristatė įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti duomenų centrų statybų moratoriumą, kol bus priimtos reikšmingos reguliavimo taisyklės.

    Vis dažniau tokie technologijų sektoriaus žingsniai vertinami ir kaip bandymas įtikinti rinkėjus bei pareigūnus, kad pramonė sugebės elgtis atsakingai net ir be privalomų, įgyvendinimą užtikrinančių taisyklių.

  • Maža vonia, bet erdvės kaip dvigubai daugiau: dizainerių triukai, kurie veikia iškart

    Daugelis svajoja apie erdvų vonios kambarį su langu, gyvais augalais ir laisvai pastatoma vonia. Tačiau daugiabučių butų realybė dažnai kitokia – vonios kambarys mažas, tamsesnis ir ne visada patogiai suplanuotas. Vis dėlto tai nereiškia, kad reikia taikstytis su ankšta, nepraktiška erdve. Net ir mažiausia vonia gali atrodyti stilingai bei vizualiai didesnė, jei tinkamai suvaldysite šviesą, spalvas ir pasirinksite išmanius daiktų laikymo sprendimus.

    Norint, kad maža vonia „atsikvėptų“, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į plyteles ir spalvų derinius. Bendra taisyklė paprasta: šviesios spalvos mažose patalpose labiau tinka, nes jos optiškai praplečia erdvę ir ją pašviesina. Jei vis dėlto norisi tamsesnių atspalvių, pavyzdžiui, madingos juodos, juos geriau naudoti kaip akcentą – ant vienos sienos arba derinti su balta. Taip išsaugosite elegantišką įspūdį, bet neapsunkinsite patalpos.

    Taip pat rekomenduojama neviršyti trijų pagrindinių spalvų, o dažniausiai visiškai pakanka dviejų. Svarbu vengti didelių, ryškių raštų – masyvūs ornamentai ar stambūs gėlių motyvai mažą erdvę vizualiai „suvalgo“. Kur kas saugesnis pasirinkimas – vienspalvės plytelės, kurias galima pagyvinti subtilia, ryškesne juostele ar detale.

    Klojimo kryptis irgi daro įtaką. Horizontaliai klotos plytelės optiškai praplečia patalpą, o vertikaliai – vizualiai pakelia lubas ir suteikia daugiau „aukščio“.

    Dažniausios klaidos, kurios mažą vonią dar labiau sumažina:

    Dideli ir chaotiški raštai ant plytelių – stambūs ornamentai ar ryškūs motyvai sukuria perkrautos erdvės įspūdį.

    Per daug atvirų lentynų – matomos pakuotės, buteliukai ir smulkūs daiktai sukelia vizualinį triukšmą. Kuo daugiau daiktų paslėpsite už uždarų fasadų, tuo tvarkingesnė ir erdvesnė atrodys vonia.

    Tamsios lubos – nudažius ar apdailinus lubas tamsia spalva, erdvė pradeda „spausti“. Lubas geriausia palikti kuo šviesesnes, idealiai – baltas, kad patalpa vizualiai „išaugtų“ į viršų.

    Po apdailos sprendimų antras svarbus žingsnis – tinkamai parinkti santechniką ir baldus pagal patalpos dydį. Šiandien gamintojai siūlo komplektus, pritaikytus mažoms vonioms, todėl verta ieškoti kompaktiškų sprendimų. Atidėjimo paviršiai reikalingi, tačiau per daug skirtingų lentynėlių išskaido bendrą vaizdą ir sukuria netvarkos pojūtį.

    Praktiška idėja – išnaudoti nišas ir „aklus“ kampus, kur galima įrengti įleidžiamas spinteles ar lentynas. Ypač praverčia spintelė po praustuvu: ji leidžia paslėpti kasdienius daiktus ir palaikyti tvarką, o tai mažoje erdvėje yra beveik svarbiausia.

    Neatsiejamas mažos vonios elementas – veidrodis. Jis ne tik funkcionalus, bet ir vienas stipriausių optinio didinimo įrankių. Vietoj mažo veidrodžio su ryškiu rėmu geriau rinktis didelį, be rėmo, ypač jei jis integruotas į sienos apdailą. Jei yra galimybė, verta apsvarstyti didesnes veidrodines plokštumas ne vien virš praustuvo.

    Dar vienas įdomus sprendimas – veidrodžius montuoti ant dviejų priešingų sienų. Taip sukuriamas „begalinės“ patalpos efektas: vaizdas atrodo įspūdingai, nors jautresniems žmonėms toks optinis tunelis gali kelti lengvą diskomfortą.