CP v2

Blog

  • Po dienos saulėje kūnas siunčia signalus: 5 žingsniai, padedantys greičiau atsigauti

    Ilgiau pabuvus saulėje organizmas patiria dvigubą krūvį: netenkama skysčių ir elektrolitų, o oda pradeda intensyvius atsinaujinimo procesus po ultravioletinių spindulių poveikio. Dėl to vakare dažniau jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, troškulys ar apsunkusi savijauta.

    Svarbu suprasti, kad net ir be akivaizdaus nudegimo saulė gali paskatinti dehidrataciją, o karštis ypač greitai išbalansuoja skysčių ir druskų pusiausvyrą. Laiku sureagavus galima greičiau atkurti savijautą ir sumažinti nemalonius simptomus.

    Skysčiai ir elektrolitai

    Pirmas žingsnis po dienos saulėje yra vanduo, tačiau gerti verta ne iš karto dideliais kiekiais, o po truputį, mažais gurkšniais. Taip skysčiai geriau pasisavinami, o skrandis neapkraunamas, ypač jei jaučiamas silpnumas.

    Jei smarkiai prakaitavote ar kelias valandas buvote karštyje, vien vandens gali nepakakti, nes su prakaitu netenkama natrio, kalio ir kitų elektrolitų. Tokiu atveju tinka elektrolitų turintys gėrimai arba įprastas maistas, padedantis natūraliai atkurti druskų balansą.

    Prie skysčių atstatymo prisideda ir vandeningi produktai, pavyzdžiui, agurkai, arbūzas, melionas ar pomidorai. Jie ne tik papildo skysčius, bet ir suteikia mikroelementų, kurie svarbūs normaliai organizmo veiklai.

    Ką valgyti, kad atsigautumėte

    Po saulės organizmas dirba atstatymo režimu, todėl vakarienė turėtų būti lengva, bet maistinga. Ypač svarbus baltymas, nes jis reikalingas audinių atsinaujinimui ir dalyvauja procesuose, kurie padeda odai atkurti apsauginį barjerą.

    Baltymų šaltiniais gali būti žuvis, vištiena, kiaušiniai, varškė ar ankštiniai. Geriausia juos derinti su didesne daržovių porcija, nes daržovės suteikia vandens, vitaminų ir antioksidantų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą.

    Naudingi ir nesočieji riebalai, nes jie palaiko ląstelių membranas ir odos apsauginį sluoksnį, taip pat padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K. Po karštos dienos tinka avokadai, riešutai, sėklos ar alyvuogių aliejus.

    Kaip sumažinti nemalonius padarinius

    Verta rinktis sezonines daržoves, vaisius ir uogas, nes juose gausu antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, karotinoidai ir polifenoliai. Šios medžiagos siejamos su organizmo gebėjimu neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurių daugiau susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

    Jei norisi greičiau atgauti jėgas, alkoholį geriau atidėti, nes jis didina skysčių netekimą ir gali sustiprinti dehidratacijos požymius. Vietoj saldžių gėrimų pravartu rinktis vandenį ar nesaldintus gėrimus, kad skysčių balansas atsistatytų tolygiau.

    Galiausiai, net jei jau esate grįžę iš saulės, odą verta saugoti ir toliau, ypač jei laukia dar viena karšta diena. Reguliarus apsauginio kremo naudojimas padeda sumažinti pakartotinės žalos riziką ir saugo nuo stipresnių nudegimų.

  • Trys kasdieniai įpročiai, kurie stiprina atmintį: specialistai sako, kad pokytį pajusite greitai

    Gera atmintis nėra vien genetika ar amžiaus loterija. Neuromokslai rodo, kad smegenys išlieka plastiškos visą gyvenimą, o kasdieniai įpročiai gali pastebimai pagerinti informacijos įsiminimą ir atgaminimą.

    Nors stebuklingos formulės nėra, ekspertai dažniausiai išskiria tris kryptis, kurios veikia patikimiausiai: tikslingą mokymąsi, nuoseklų skaitymą ir mitybą, palaikančią nervų sistemos darbą. Svarbiausia sąlyga yra reguliarumas, o ne vienkartinis ryžtas.

    Mokykitės mintinai

    Eilėraščių ar trumpų tekstų mokymasis mintinai treniruoja darbinę atmintį ir dėmesio kontrolę. Tokia praktika verčia smegenis aktyviai koduoti informaciją, susieti ją su ritmu, prasme ir kalbos struktūra.

    Norint rezultato, svarbiau trumpi, bet dažni kartojimai. Efektyviausiai veikia išskirstytas mokymasis, kai tekstas kartojamas po kelių valandų ar kitą dieną, o ne bandomas iškalti per vieną prisėdimą.

    Skaitykite kasdien

    Kasdienis skaitymas palaiko pažintines funkcijas, lavina žodyną ir padeda ilgiau išlaikyti aiškų mąstymą. Skaitant smegenys nuolat prognozuoja, apdoroja kontekstą ir kuria ryšius, todėl tai yra kompleksinė treniruotė.

    Naudingiausia, kai skaitymas tampa rutina bent keliolika minučių per dieną ir nevirsta vien paviršutiniu naršymu. Giliam suvokimui padeda įprotis trumpai apibendrinti perskaitytą mintyse ar keliais sakiniais.

    Įtraukite graikinius riešutus

    Mityba svarbi smegenų veiklai, nes nervų ląstelėms reikalingos riebalų rūgštys, vitaminai ir mikroelementai. Graikiniai riešutai dažnai minimi dėl palankios riebalų sudėties, įskaitant omega-3, taip pat antioksidantų.

    Specialistai paprastai rekomenduoja saiką, nes riešutai yra kaloringi, o nauda priklauso nuo bendro raciono. Dažnam žmogui praktiškas sprendimas yra nedidelė porcija kelis kartus per savaitę, derinant su daržovėmis, ankštiniais ir žuvimi.

    Jei atminties suprastėjimas atsirado staiga, trukdo kasdienybei ar lydimas kitų simptomų, verta pasitarti su gydytoju. Kartais priežastys būna susijusios su miegu, stresu, vaistais ar tam tikrų medžiagų trūkumu, todėl vien įpročių gali nepakakti.

  • Dermatologė atskleidė, kada tepti dezodorantą ir antiperspirantą: daug kas klysta

    Dezodorantas ir antiperspirantas dažnai vadinami tuo pačiu produktu, tačiau jų veikimas skiriasi, todėl skiriasi ir tinkamiausias naudojimo laikas. Dermatologė, medicinos mokslų daktarė Ida Orengo pabrėžia, kad daugelis šiuolaikinių priemonių iš tiesų yra dviejų funkcijų derinys: kvapo kontrolė ir prakaitavimo mažinimas.

    Dezodorantas pirmiausia padeda sumažinti nemalonų kvapą, nes neutralizuoja jį sukeliančias bakterijas arba maskuoja kvapą kvapiosiomis medžiagomis. Jis pats prakaitavimo nesustabdo, todėl gali būti naudojamas tada, kai reikia, tačiau svarbiausia sąlyga yra švari oda.

    „Dezodorantas maskuoja kūno kvapą, bet nesustabdo prakaitavimo. Jį galima tepti bet kada, tačiau visada reikėtų tai daryti ant švarios odos“, – sakė Ida Orengo.

    Antiperspirantai veikia kitaip: dažniausiai tai priemonės su aliuminio druskomis, kurios laikinai sumažina prakaito išsiskyrimą, sudarydamos „kamštį“ prakaito latakuose. Dėl šios priežasties geriausias laikas antiperspirantui yra vakaras, kai prakaito liaukos paprastai yra mažiau aktyvios.

    Užteptas vakare ant sausos odos antiperspirantas dažnai išlieka veiksmingas iki 24 valandų, todėl ryte jo papildomai tepti gali ir nereikėti. Jei norisi ir mažiau prakaituoti, ir geriau kontroliuoti kvapą, patogiausias pasirinkimas gali būti kombinuota priemonė, tačiau ją vis tiek verta naudoti pagal antiperspiranto logiką, tai yra vakare.

    Dermatologė taip pat įspėja, kad itin stiprūs antiperspirantai, žadantys 36 ar 48 valandų poveikį, nebūtinai tinka kasdienai. Dažnesnis jų naudojimas gali didinti odos sudirginimo riziką, ypač jei pažastų oda jautri ar linkusi į bėrimus.

    Tepant antiperspirantą svarbu, kad oda būtų visiškai sausa, nes drėgmė gali susilpninti priemonės veikimą. Taip pat pravartu palaukti, kol priemonė pilnai nudžius, tik tada rengtis, kad sumažėtų dėmių ant drabužių ir odos trinties.

    Dar viena dažna klaida yra tepimas ant jau suprakaitavusios odos, ypač jei oda nebuvo nuplauta. Tokiu atveju priemonė gali susimaišyti su prakaitu ir bakterijomis, o kvapo problema tik paaštrėti.

    Jei oda sudirgusi po skutimosi, priemonių su aliuminio druskomis geriau netepti iš karto. Saugiau palaukti kelias valandas arba iki kitos dienos, o naudojant bet kurią priemonę vengti tepti storą sluoksnį, nes tai dažniau didina sudirginimą, o ne efektyvumą.

  • Ne žali: mokslininkai atskleidė, kaip valgyti pomidorus, kad gautumėte daugiausia likopeno

    Pomidorai dažnai laikomi vienu naudingiausių daržovių pasirinkimų, tačiau jų vertė priklauso nuo paruošimo būdo. Pagrindinė pomidorų „žvaigždė“ yra likopenas – antioksidantas, siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad likopenas gali būti susijęs su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais bei palankesne medžiagų apykaita, o taip pat dažnai minimas kalbant apie prostatos sveikatą. Vis dėlto organizmas likopeną pasisavina ne vienodai, todėl svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip.

    Kas keičiasi pomidorus kaitinant?

    Žaliuose pomidoruose dalis likopeno yra tvirčiau „įkalinta“ augalų ląstelių struktūrose. Kaitinimas ar ilgesnis troškinimas ardo ląstelių sieneles ir padeda šį junginį paversti organizmui lengviau pasisavinama forma.

    Dėl to pomidorų sriuba, troškinys, padažas ar orkaitėje kepti pomidorai dažnai tampa praktiškesniu pasirinkimu tiems, kurie nori gauti daugiau likopeno. Be to, termiškai apdorotuose pomidorų produktuose likopeno biologinis prieinamumas paprastai būna didesnis nei žaliuose.

    Kodėl verta pridėti riebalų?

    Likopenas yra riebaluose tirpus junginys, todėl jo pasisavinimas pagerėja, kai pomidorai valgomi su riebalų šaltiniu. Praktikoje tai reiškia, kad pomidorų patiekalai su alyvuogių aliejumi, avokadu ar kitais riebalais gali būti efektyvesni.

    Jei pomidorai valgomi visiškai be riebalų, dalis likopeno gali tiesiog „praeiti“ virškinamąjį traktą neįsisavinta. Dėl to gaminant pomidorų sriubą ar padažą dažnai rekomenduojama naudoti bent šaukštą aliejaus arba kitą saikingą riebalų priedą.

    Ar konservuoti pomidorai blogesni?

    Konservuoti ar pasterizuoti pomidorai neretai vertinami atsargiai dėl galimai didesnio druskos kiekio, tačiau pats perdirbimo procesas turi ir privalumą. Kaitinimas, vykstantis gamybos metu, gali padidinti likopeno prieinamumą, todėl tokie produktai dažnai tampa ne prastesniu, o kartais ir patogesniu pasirinkimu.

    Renkantis konservuotus pomidorus ar pomidorų tyrę, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis produktus be pridėtinio cukraus, o jei aktualu druska, ieškoti mažiau sūdytų versijų. Tokiu būdu galima suderinti patogumą, skonį ir geresnį likopeno pasisavinimą.

    Jei tikslas yra kuo daugiau likopeno, dažniausiai rekomenduojami gerai sunokę raudoni pomidorai, taip pat mažiau vandeningos veislės. Pomidorus verta įtraukti reguliariai, derinant šviežius patiekalus su termiškai apdorotais, kad mityba būtų ir įvairi, ir naudinga.

  • 4 taisyklės po 65-erių: kaip sulėtinti senėjimą ir ilgiau išlikti stipriems bei sveikiems

    Ilgaamžiškumo specialistai vis dažniau pabrėžia, kad senėjimas nebūtinai vyksta tolygiai: organizmo pokyčiai gali „paspartėti“ tam tikrais gyvenimo etapais, o kasdieniai įpročiai lemia daugiau nei vien genetika. Vyresniame amžiuje didžiausią skirtumą daro ne pavienės stebuklingos priemonės, o keli nuosekliai taikomi principai.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad po 65 metų riziką sveikatai dažniausiai didina raumenų nykimas, prastesnė pusiausvyra, miego sutrikimai ir lėtinis uždegimas. Geros žinios tokios, kad šias sritis galima realiai stiprinti ir namuose, be sudėtingų programų ar brangios įrangos.

    Raumenys ir pusiausvyra

    Vien vaikščiojimo dažnai nepakanka, jei tikslas yra išlaikyti jėgą ir savarankiškumą. Su amžiumi ypač svarbūs tampa jėgos pratimai, nes raumenų masė ir jėga tiesiogiai susijusios su kritimų, lūžių ir ilgalaikio nedarbingumo rizika.

    Pradėti galima nuo paprastų, kasdienių sprendimų: dažniau lipti laiptais, nešioti pirkinius abiem rankomis, namuose atlikti atsistojimus nuo kėdės ar pratimus su savo kūno svoriu. Taip pat verta kasdien skirti laiko pusiausvyrai, pavyzdžiui, pastovėti ant vienos kojos apie 30 sekundžių, laikantis už atramos, jei reikia.

    Miegas ir streso kontrolė

    Kokybiškas miegas yra vienas svarbiausių veiksnių, susijusių su atmintimi, nuotaika ir medžiagų apykaita. Specialistai dažnai rekomenduoja siekti 7–8 valandų miego, o didžiausią dėmesį skirti ne vien trukmei, bet ir reguliarumui bei gilaus miego kokybei.

    Jei žmogus knarkia, rytais jaučiasi išsekęs ar naktį dažnai prabunda, verta pasitikrinti dėl miego apnėjos, nes ji siejama su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Stresui mažinti praktiški pasirinkimai yra lėtas gilus kvėpavimas, trumpa kasdienė meditacija ir aiškus dienos ritmas, kuris mažina nuolatinį įsitempimą.

    Mažiau toksinų ir daugiau baltymų

    Kasdienėje aplinkoje gausu medžiagų, kurios gali didinti vadinamąją toksinę apkrovą, ypač kai dažnai naudojamas plastikas, agresyvios buitinės priemonės ar prastos sudėties kosmetika. Paprastas žingsnis yra rinktis švelnesnes valymo priemones, kiek įmanoma mažinti plastiko kontaktą su maistu ir atsakingiau vertinti sudėtis.

    Mityboje dažna vyresnio amžiaus klaida yra per mažas baltymų kiekis, nors būtent baltymai padeda palaikyti raumenis, atsistatymą ir sotumą. Vietoj vien daržovių patiekalų verta dažniau rinktis kiaušinius, ankštines kultūras, žuvį, liesą mėsą ar pieno produktus, o maisto įvairovę didinti prieskoniais, žolelėmis ir skirtingais produktais per savaitę.

  • Małgorzata Kożuchowska parodė paprastą triuką: šis kostiumas akimirksniu kuria prabangą

    Małgorzata Kożuchowska parodė paprastą triuką: šis kostiumas akimirksniu kuria prabangą

    Lenkų aktorė Małgorzata Kożuchowska dar kartą priminė, kad prabangus įvaizdis nebūtinai reikalauja ryškių detalių ar trumpalaikių tendencijų. Šį kartą ji pasirinko minimalistinį, tačiau itin solidų derinį, kurio pagrindas – tobulai pasiūtas kostiumas.

    Jos pasirinktas platininės pilkos spalvos kostiumas vizualiai atrodo lengvesnis nei juoda ar tamsiai pilka, todėl įvaizdis iškart tampa gaivesnis ir šiuolaikiškesnis. Toks atspalvis geriau atspindi šviesą, išryškina audinio kokybę ir leidžia kurti prabangos įspūdį be papildomų puošmenų.

    Naujas power dressing etapas

    Komplektą sudaro dvieilis, lengvai oversize silueto švarkas su platesniais atlapais ir kelnės tiesia, kiek platesne klešne. Būtent toks kirpimas pastaraisiais sezonais tapo moderniojo power dressing sinonimu, kai elegancija derinama su patogumu.

    Stilistai pabrėžia, kad šiuolaikinis kostiumas nebėra tik griežtas biuro uniformos atributas. Dabar jis dažnai kuriamas taip, kad nevaržytų judesių, atrodytų moderniai ir tiktų tiek dienai, tiek vakarui, pakeitus tik kelias detales.

    Kaip jį pritaikyti kasdienai?

    Kasdieniams deriniams pakanka paprasto marškinėlių tipo palaidinės, šilkinio topо arba klasikinės baltos palaidinės. Prie tokio kostiumo tinka mokasinai, balerinos ar minimalistiniai sportiniai bateliai, o bendras vaizdas išlieka tvarkingas ir šiuolaikiškas.

    Vakare tas pats kostiumas gali įgauti visai kitą charakterį, jei jį papildysite satino ar šilko topu, aukštakulnėmis basutėmis ir maža delnine. Efektingesni auskarai ar grandinėlė čia tampa ne pertekliniu akcentu, o kryptingu stiliaus sprendimu.

    Spalva, kuri dirba visus metus

    Vienas didžiausių platininės pilkos privalumų – universalumas skirtingais sezonais. Šiltuoju metų laiku ji dera su balta, smėlio, švelniai melsva ar pudrine rožine, o rudenį lengvai „susikalba“ su šokoladine ruda, burgundu, tamsiai mėlyna ir juoda.

    Toks kostiumas tampa ir patikimu kapsulinės spintos pagrindu, nes švarką galima vilkėti su džinsais ar satino sijonu, o kelnes derinti su megztiniu arba klasikiniais marškiniais. Taip iš vieno komplekto sukuriamos kelios skirtingos, tačiau nuosekliai elegantiškos stilizacijos.

    Kożuchowskos pavyzdys parodo paprastą taisyklę: prabangos įspūdį dažniausiai sukuria ne ryškiausi akcentai, o audinio kokybė, tikslus kirpimas ir harmoningos spalvos. Būtent todėl minimalistinis kostiumas vis dar išlieka vienu patikimiausių būdų atrodyti solidžiai bet kokia proga.

  • Jolanta Kwaśniewska vietoj džinsų renkasi šias kelnes: patogu, elegantiška ir madinga

    Jolanta Kwaśniewska vietoj džinsų renkasi šias kelnes: patogu, elegantiška ir madinga

    Jolanta Kwaśniewska jau daug metų minima tarp stilingiausių Lenkijos moterų, o jos įvaizdžiai dažnai apibūdinami kaip klasikos ir šiuolaikiškumo derinys. Buvusi pirmoji ponia džinsus neretai iškeičia į kelnes, kurios atrodo formaliau, bet kasdienybėje išlieka patogios. Mados ekspertai pastebi, kad tokie pasirinkimai šiandien atitinka vis stiprėjančią kryptį, kai ieškoma universalių drabužių darbui, kelionėms ir laisvalaikiui.

    Viena dažniausių alternatyvų džinsams yra medžiaginės wide-leg tipo kelnės aukštu liemeniu. Plati klešnė suteikia siluetui lengvumo, nevaržo judesių ir leidžia išlaikyti elegantišką liniją net karštomis dienomis. Aukštas liemuo paprastai vizualiai pailgina kojas ir išryškina liemenį, todėl toks modelis dažnai vadinamas vienu saugiausių pasirinkimų skirtingoms figūroms.

    Pastaruoju metu viešumoje ji pasirodė su tamsiai mėlynomis plačiomis kelnėmis, dekoruotomis šviesiomis juostelėmis, kurios primena klasikinį kostiuminį audinį. Tokį formalesnį raštą ji sušvelnino laisvesnio kritimo marškiniais ir subtiliais aksesuarais, taip sukurdama įvaizdį, tinkantį ir miesto dienai, ir oficialiai progai. Stilistai pabrėžia, kad būtent kontrastas tarp laisvumo ir struktūros šiuo metu yra viena ryškiausių tendencijų.

    Kitas dažnas pasirinkimas vietoj džinsų yra barrel leg tipo kelnės, atpažįstamos iš švelniai apvalintos formos ir patogaus kirpimo. Tokios kelnės suteikia daugiau erdvės per klubus ir šlaunis, todėl tinka ieškantiems komforto, bet nenorintiems prarasti tvarkingo įvaizdžio. Šviesūs, ypač balti ar pieno spalvos, variantai vasarą atrodo gaiviai, tačiau praktikai rekomenduoja rinktis tankesnį audinį, kad kelnės geriau laikytų formą.

    Kwaśniewska įvaizdžiuose dažnai matomos ir klasikinės kelnės su kantu, kurios išlieka vienu universaliausių sprendimų kapsulinei spintai. Kantai optiškai ištiesina siluetą ir suteikia rafinuotumo, todėl tokios kelnės lengvai dera tiek su švarku, tiek su paprastesniais marškiniais. Vasarą ypač populiarios šviesios spalvos, nes jos atrodo lengviau ir labiau atitinka sezono nuotaiką.

    Norint, kad plačios ar ilgesnės kelnės atrodytų proporcingai, dažnai pakanka tinkamos avalynės. Aukštesnis kulnas ar net nedidelė pakulnė vizualiai prailgina kojas ir padeda išlaikyti kelnių kritimą, tačiau tai nėra vienintelis kelias. Plačios kelnės gali atrodyti stilingai ir su balerinomis ar sportinio stiliaus batais, jei viršutinė dalis subalansuoja visumą ir išlaikomas aiškus siluetas.

  • Karalienė Letizija pavergė ceremoniją: jos nėriniuota suknelė tapo vasaros hitu

    Karalienė Letizija pavergė ceremoniją: jos nėriniuota suknelė tapo vasaros hitu

    Istorinis momentas karališkajai šeimai

    Ispanijoje įvyko iškilminga ceremonija Generalinėje aviacijos ir kosmoso akademijoje Santiago de la Ribera, tapusi reikšmingu įvykiu karališkajai šeimai. Čia princesė Leonor oficialiai užbaigė dar vieną karinio rengimo etapą.

    Renginyje kartu su ja tribūnose pasirodė karalius Filipas VI, karalienė Letizija ir infantė Sofija. Protokolinis vizitas Letizijai tapo ir asmenišku momentu, nes dėmesio centre buvo jos dukros pasiekimai.

    Nėriniuota suknelė, kurią aptarinėja visi

    Šiai progai karalienė Letizija pasirinko naują midi ilgio nėriniuotą suknelę švelniai rožinio atspalvio, primenančio rožinį auksą. Siluetas buvo moteriškas, su ryškiau pabrėžtu liemeniu, A formos sijonu ir klasikine apvalia iškirpte.

    Suknelę išskyrė trumpų rankovių apdaila ir ažūrinė nėrinių struktūra, kuri vizualiai atrodė romantiškai, bet išlaikė oficialiam renginiui tinkamą santūrumą. Modelis yra iš Niujorko prekės ženklo „Adrianna Papell“ kolekcijos.

    „Norėjau, kad apranga būtų elegantiška, bet kartu lengva vasaros karščiui“, – sakė Letizija.

    Kodėl šis pasirinkimas buvo praktiškas per karščius

    Ceremonijos dieną Mursijos regione temperatūra perkopė 30 laipsnių, todėl audinio pasirinkimas buvo ne tik stiliaus, bet ir komforto klausimas. Nėriniai dėl savo ažūrinės struktūros leidžia geriau cirkuliuoti orui nei daugelis glotnių, tankių audinių.

    Prie to prisidėjo ir šviesi suknelės spalva, kuri mažiau sugeria saulės spindulius ir lėčiau įkaista. Tokie sprendimai vis dažniau matomi vasaros oficialiuose renginiuose, kai ieškoma balanso tarp protokolo ir praktiškumo.

    Įvaizdį karalienė papildė jau ne kartą matytais aksesuarais: rausvai smėline lakuota delnine ir „Magrit“ avalyne. Taip pat dėvėjo „Coreterno“ žiedą ir „Gold & Roses“ auskarus „Luzia“ su žvaigždžių motyvu.

    Pastaraisiais metais Letizijos stilius dažnai įvardijamas kaip funkcionalios elegancijos pavyzdys, kai oficialūs įvaizdžiai pritaikomi realioms oro sąlygoms. Šį kartą jos pasirinkimas tapo įkvėpimu ieškantiems aprangos vasaros vestuvėms, šeimos šventėms ar reprezentaciniams renginiams.

  • Juodoji ar žalioji arbata pėdoms? Ši paprasta vonelė gali sumažinti prakaitą ir kvapą

    Juodoji ar žalioji arbata pėdoms? Ši paprasta vonelė gali sumažinti prakaitą ir kvapą

    Vasarą pėdos dažniau prakaituoja, oda greičiau sausėja, o uždarose avalynėse atsiranda nemalonus kvapas. Nors pirmas impulsas būna griebtis stiprių dezodorantų ar brangių kremų, kai kuriais atvejais gali padėti paprasta namų priemonė – pėdų vonelė su arbata.

    Arbatoje natūraliai yra augalinių junginių, ypač polifenolių ir taninų, kurie gali veikti odą sutraukiančiai ir raminamai. Dėl to ji kartais pasirenkama kaip papildoma priemonė, kai vargina drėgmės perteklius, nemalonus kvapas ar išsausėjusi, sudirgusi pėdų oda.

    Kaip veikia juodoji arbata?

    Juodoji arbata dažniausiai siejama su taninais, kurie turi sutraukiantį poveikį. Praktikoje tai reiškia, kad trumpam gali sumažėti odos drėgnumas ir prakaito išsiskyrimo intensyvumas, ypač jei pėdos prakaituoja fiziologiškai, be kitų simptomų.

    Svarbu suprasti, kad pėdų kvapas kyla ne iš paties prakaito, o iš bakterijų, kurios skaido ant odos ir kojinėse esančias medžiagas. Dėl to vien vonelės nepakanka, jei avalynė prastai vėdinama, ilgai nedžiūsta ar yra susikaupę nešvarumai.

    Kuo naudinga žalioji arbata?

    Žalioji arbata vertinama dėl didesnės antioksidantų koncentracijos, ypač katechinų, kurie siejami su raminamuoju ir odos būklę gerinančiu poveikiu. Ji gali būti tinkamesnė, kai pėdų oda sausa, šerpetojanti, sudirgusi ar po ilgos dienos jaučiamas tempimas.

    Reguliariai atliekamos vonelės gali suminkštinti suragėjusį epidermį, padėti palaikyti komfortą ir palengvinti kasdienę pėdų priežiūrą. Vis dėlto ryškiems nuospaudų, įtrūkimų ar uždegimo atvejams dažniausiai prireikia tikslingesnių priemonių.

    Kaip paruošti pėdų vonelę?

    Pėdas įprastai mirkoma šiltame, bet ne karštame užpyle apie 10–15 minučių, o po to kruopščiai nusausinama, ypač tarpupirščiai. Vėliau verta patepti drėkinamuoju kremu, nes net ir sutraukianti vonelė gali papildomai sausinti odą.

    Jei pėdos prakaituoja ir sklinda kvapas, dažnai pasirenkama juodoji arbata, o jei labiau vargina sausumas ir sudirgimas – žalioji. Abu variantus galima kaitalioti, tačiau svarbiausia laikytis higienos: kasdien keisti kojines, leisti batams išdžiūti ir rinktis kvėpuojančias medžiagas.

    Jei kvapas atsirado staiga, yra labai intensyvus, juntamas niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, odos įtrūkimai ar skausmas, vien namų priemonių nepakanka. Tokiais atvejais verta kreiptis į gydytoją arba podologą, nes simptomai gali rodyti grybelinę ar bakterinę infekciją.

  • Mėlynės vilioja saldumu, bet ar visos vienodai naudingos? Štai ką slepia amerikietiškos

    Kuo išsiskiria amerikietiškos mėlynės

    Amerikietiškos mėlynės, dar vadinamos šilauogėmis, vertinamos dėl saldaus skonio ir patogaus vartojimo: jos tinka tiek užkandžiui, tiek desertams ar pusryčiams. Tačiau už malonaus skonio slypi ir moksliškai nagrinėjama nauda sveikatai, pirmiausia siejama su polifenoliais, antocianinais ir skaidulomis.

    Šie junginiai mėlynėms suteikia antioksidacinių savybių, o tai svarbu mažinant oksidacinį stresą organizme. Oksidacinis stresas siejamas su lėtinių ligų rizika, todėl uogos dažnai įtraukiamos į mitybos rekomendacijas kaip dalis augalinės, įvairios mitybos.

    Širdžiai, kraujagyslėms ir smegenims

    Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojamos mėlynės gali būti susijusios su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, pavyzdžiui, kraujagyslių funkcija. Dalis analizių mini ir galimą poveikį kraujospūdžiui, tačiau rezultatai priklauso nuo vartojamo kiekio, trukmės ir žmogaus sveikatos būklės.

    Mėlynių polifenoliai taip pat siejami su pažinimo funkcijomis, įskaitant atmintį, ypač vyresniame amžiuje ar esant lengviems pažinimo sutrikimams. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reikia daugiau didelės apimties tyrimų, kad būtų aiškiau, kam ir kokiomis sąlygomis poveikis yra reikšmingiausias.

    „Mėlynės nėra vaistas, tačiau jos gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis, ypač jei uogos pakeičia saldumynus ar kitus mažiau palankius užkandžius“, – sako mitybos specialistai.

    Skirtumai nuo miškinių mėlynių ir kaip laikyti

    Nors šilauogės ir miškų mėlynės dažnai painiojamos, jų skirtumus lengva pastebėti. Šilauogės paprastai yra didesnės, jų odelė dažnai turi šviesų apnašą, o suvalgius burna dažniausiai nenusidažo intensyvia violetine spalva, kaip neretai nutinka valgant miškines mėlynes.

    Skiriasi ir sudėtis: miškinių mėlynių antocianinai dažniau nuspalvina ne tik odelę, bet ir minkštimą, o šilauogėse didesnė antioksidantų dalis koncentruojasi odelėje. Šilauogės dažnai turi daugiau natūralių cukrų ir skaidulų, todėl daliai žmonių jos būna lengviau toleruojamos virškinimui.

    Kad uogos ilgiau išliktų šviežios, jas patariama laikyti neplautas, gerai vėdinamoje taroje, šaldytuve, maždaug 0–2 laipsnių temperatūroje. Plauti geriausia tik prieš valgant, nes drėgmė spartina gedimą, o natūralus apsauginis sluoksnis ant odelės padeda išlaikyti stangrumą.