Blog

  • Nešvari orkaitė blizgės per 5 min.: šeimininkių triukas su 1 pigia priemone iš virtuvės

    Nešvari orkaitė blizgės per 5 min.: šeimininkių triukas su 1 pigia priemone iš virtuvės

    Daugelis bent kartą po švenčių atidarę orkaitę žino vaizdą, primenantį tikrą kulinarinį apokalipsės scenarijų: riebalų sluoksnis, prikepę nutekėjimai, įsisenėję kvapai. Dėl to orkaitės valymas dažnai atidedamas „kitam kartui“.

    Vis dėlto patyrusios šeimininkės tvirtina seniai atradusios paprastą būdą, kuris neretai veikia greičiau už brangius valiklius. Svarbiausia, kad ši priemonė dažniausiai jau būna namuose.

    Kalbama apie sodą. Šis, atrodytų, elementarus miltelis, naudojamas tinkamai, padeda greitai suminkštinti riebalus ir nepažeidžia paviršiaus, todėl tinka net senesnėms orkaitėms.

    Rekomenduojama sodą sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens, kad susidarytų tiršta pasta. Ji lengvai tepasi, gerai laikosi ant sienelių ir ima veikti beveik iškart – riebalai pradeda minkštėti per kelias minutes.

    Kai kurios šeimininkės pataria į pastą įpilti truputį acto – reakcija gali sustiprinti valomąjį efektą. Tačiau svarbu nepersistengti, kad netyčia nepažeistumėte dangos. Lengvas šnypštimas yra normalu.

    Teigiama, kad soda greitai susidoroja net su įsisenėjusiomis dėmėmis ir nepalieka jokio kvapo. Užtepus pastą, dažniausiai pakanka paviršių nuvalyti drėgna kempine – nešvarumai nusivalo be didelių pastangų.

    Dar vienas privalumas – soda laikoma saugesne alternatyva agresyviai buitinei chemijai: ji paprastai nedirgina, jei naudojama įprastomis sąlygomis.

    Specialistai taip pat primena, kad reguliari priežiūra gerokai palengvina valymą: kuo mažiau riebalų prisikaupia, tuo greičiau pavyksta sutvarkyti orkaitę.

    Soda tinka ne tik orkaitės vidui, bet ir stiklui – ji neturėtų braižyti paviršiaus ir padeda atkurti skaidrumą. Be to, pastą kai kas naudoja ir grotelėms: ji padeda greičiau atmirkyti pridegimus.

    Taip galima sutaupyti ir laiko, ir pinigų, nes nereikia specialių priemonių. Soda – universali pagalbininkė, kurios efektyvumą daugelis jau seniai patikrino praktikoje.

  • Кришки від пластикових відерець з-під солінь зберігаю, щоб зробити корисну річ для дому за 5 хвилин

    Кришки від пластикових відерець з-під солінь зберігаю, щоб зробити корисну річ для дому за 5 хвилин

    З кришок від старих пластикових відерець можна створити корисну річ для дому. Розповідаємо покрокову інструкцію, яка сподобається багатьом господиням.

    Порожні пластикові відерця з-під квашеної капусти чи солоних огірків зазвичай швидко знаходять нову роботу в гаражі або на дачі, а от їхні гнучкі кришки найчастіше відправляюся в смітник за “профнепридатністю”. Та цей надзвичайно тонкий, але міцний пластик — готовий матеріал для розв’язання однієї з найбільш популярних побутових проблем на кухні.

    Звичайна кришка від солінь за п’ять хвилин перетворюється на вічну багаторазову підкладку для банок із медом, олією чи варенням. Це той випадок, коли замість того, аби щотижня відтирати липкі кола від полиці в холодильнику або зі стільниці, можна один раз додати до кухонного арсеналу непомітний, але вкрай ефективний девайс.

    Олія, що стікає по пляшці, або краплі меду, які неминуче опиняються на дні банки, більше не контактують із меблями. Вони збираються на пластиковому піддоні, який має невеликий бортик по краю. Якщо на полиці щось розлилося, вам не потрібно розвантажувати весь холодильник і мити скляну панель. Достатньо дістати кришку, сполоснути її й поставити на місце.

    Якщо бортик кришки занадто високий або має зазубрини, його можна акуратно підрізати канцелярським ножем, залишивши лише мінімальний край у 2-3 міліметри. Звичайний балончик із фарбою змінить пластик до невпізнаваності. Після висихання така підставка виглядатиме як частина дизайнерського набору для спецій. Такі підставки ідеально працюють і у ванній кімнаті. Поставте на них флакони з рідким милом, шампуні або пінку для гоління — і в кімнаті стане чистіше.

  • Беру пляшку 5 л і прив’язую мотузку з 1 “штучкою”: жалію, що так раніше не робила – захист “за копійки”

    Беру пляшку 5 л і прив’язую мотузку з 1 “штучкою”: жалію, що так раніше не робила – захист “за копійки”

    Досить викидати пластикові пляшки! Дізнайтеся, як їх можна використати з великою користю на дачній ділянці. Цей простий трюк від кмітливих дачників здивує навіть тих, хто все життя працює на городі.

    Сьогодні у цьому матеріалі кмітливі дачники із багаторічним досвідом по секрету розповіли нашим любим читачам, як можна просто із величезною користю використовувати звичайнісінькі пластикові пляшки на абсолютно будь-якій дачній ділянці.

    Як показує статистика, звичайні пластикові пляшки є практично в кожному будинку або ж квартирі. Але, на жаль, величезна кількість господинь вважають за краще їх просто-напросто викидати в сміттєве відро.

    Втім, досвідчені дачники зазначили, що таке, здавалося б, на перший погляд побутове сміття може бути дуже й дуже корисним на дачній ділянці. Зокрема, за словами експертів, зазвичай на дачі активно використовується абсолютно різноманітна техніка, у тому числі газонокосарка та культиватор.

    А для їхньої роботи, як відомо, обов’язково необхідна електроенергія. У результаті багато садівників і городників виносять розетки на вулицю за допомогою подовжувачів. Та, на щастя, виявилося, що надійно захистити розетки від дощу можна за допомогою звичайнісіньких пляшок.

    Так, наприклад, як стверджують фахівці, все, що вам потрібно буде для цього зробити, – це просто вирізати невеликі “дверцята”, через які слід сховати подовжувач усередину пляшки, а самі “дверцята” прикрити. При цьому знизу і зверху їх можна буквально трішки підрізати для того, щоб дроти не затискалися.

    Ще пляшки також стануть у нагоді для зберігання бочок. Для цього спершу необхідно взяти 1,5-літрові пластикові пляшки, а потім наполовину наповнити їх піском і кинути на дно бочки.

    Окрім того, можуть також знадобитися пляшки об’ємом 5 літрів. До них потрібно прив’язати будь-який зовсім невеликий вантаж і закинути в бочку із водою, зазначили дачники.

    Однак зверніть увагу на те, що пляшка повинна бути наполовину у воді, а інша її частина знаходитися зверху. Кришку при цьому слід закрутити нещільно. У результаті саме завдяки цьому ваші бочки не деформуватимуться в зимову пору року.

  • Каструля тепер блищить як гірлянда: кип’ятила молоко, проґавила момент — і маю чорне дно. 5 хв — і готово

    Каструля тепер блищить як гірлянда: кип’ятила молоко, проґавила момент — і маю чорне дно. 5 хв — і готово

    Кип’ятіння молока у каструлі — задача, від якої не можна відволікатись. Але якщо сталось так, що нагар на каструлі все-таки з’явився, вихід є — і він простий!

    Запах горілого молока має дивну суперсилу — він миттєво заповнює всю квартиру, сповіщаючи про те, що улюблена каструля щойно стала із щільним чорним нагаром на дні. Відшкрібати цей чорний “екран” ножем чи металевою щіткою — ідея так собі, бо разом із нагаром зазвичай злазить і покриття самого посуду. Але існує спосіб повернути металу первісний блиск всього за 5 хвилин, використавши звичайну соду та краплю оцту.

    Замість того, щоб заливати каструлю водою на ніч і сподіватися на диво, краще діяти сміливо та швидко. Весь процес вкладається у просту послідовність, яка не потребує тертя до мозолів на пальцях. Насипте на чорне дно товстий шар харчової соди. Вона має повністю закрити всі постраждалі ділянки. Додайте трохи води, щоб вийшла густа кашка, і поставте каструлю на вогонь. Як тільки суміш почне прогріватися, влийте туди столову ложку оцту.

    Почнеться бурхлива реакція з шипінням і піною — саме вона допоможе “відділити” нагар від дна. Дайте цій суміші покипіти буквально пару хвилин. Ви побачите, як колись прозора піна стає брудно-коричневою. Це означає, що весь бруд очистився, а дно знову стало чистим. Зніміть каструлю з вогню, злийте розчин і пройдіться по дну звичайною жорсткою стороною губки.

    У випадку, якщо молоко не просто пригоріло, а буквально прикипіло, можна додати до розчину чайну ложку солі. Кристали солі посилять тертя під час кипіння, що створить додатковий ефект скрабу. Після такого експрес-очищення каструля виглядає так, ніби в ній ніколи не готували нічого складнішого за кип’ячену воду.

  • Не купую в АТБ наліпки для крашанок – це вже минуле століття: фарбую яйця за допомогою скотчу і фантазії

    Не купую в АТБ наліпки для крашанок – це вже минуле століття: фарбую яйця за допомогою скотчу і фантазії

    Хочете оригінально прикрасити великодні яйця? Ділимось 3 незвичайними способами фарбування за допомогою скотчу, шовкової тканини та навіть лаку для нігтів, які неодмінно дуже приємно здивують усіх!

    Ось уже зовсім скоро настане час фарбувати яйця на Великдень. Сьогодні в Інтернеті пропонують безліч методів, як це зробити за допомогою капусти, цибулевого лушпиння, рису, вина і навіть святкових паперових серветок.

    Однак про ці 3 способи ви точно ще не чули. А дарма! Роботи всього на 10 хвилин, а результат перевершить всі ваші очікування. Сусіди від заздрощів попадають. Ось 3 найнеординарніші способи фарбування великодніх яєць:

    Для фарбування таким способом відмінно підійдуть непотрібні клаптики, старі шийні хустки чи навіть краватки. Чим яскравіші та дрібніші знайдете візерунки, тим красивіші й барвистіші вийдуть яйця.

    1. Нарізаємо тканину квадратиками зі стороною 18 см.

    2. Кладемо шматочок яскравою стороною догори.

    3. Зверху розміщуємо яйце і міцно фіксуємо тканину за допомогою нитки або резинки, щоб вона щільно прилипла до шкаралупи.

    4. Поверх кольорового шовку обертаємо яйця білою тканиною або марлею. Ретельно фіксуємо.

    5. Складаємо яйця в каструлю з водою “хвостиками” догори, додаємо 4 столові ложки оцту. Доводимо воду до кипіння і проварюємо яйця 12 хвилин.

    6. Перекладаємо в холодну воду, охолоджуємо і знімаємо тканину. Вибраний нами візерунок віддрукується на шкаралупі.

    Для цього способу фарбування потрібен звичайний скотч. З його допомогою легко відділити ділянки шкаралупи, на яких не повинно бути фарби. Ця техніка особливо підходить для геометричних візерунків.

    1. Відварюємо та охолоджуємо яйця.

    2. Протираємо шкаралупу спиртом або горілкою, щоб знежирити.

    3. Зі скотчу вирізаємо тонкі смужки і наклеюємо на яйця, створюючи будь-який візерунок.

    4. Розводимо харчовий барвник відповідно до інструкції і фарбуємо яйця звичним способом.

    5. Охолоджуємо яйця, даємо їм підсохнути і знімаємо скотч. Результат приємно здивує.

    Впевнені, що раніше ви ніколи не чули про цей спосіб фарбування яєць. На щастя, досвідчені господині поділилися таким цікавим лайфхаком.

    1. Наливаємо в миску теплу воду.

    2. Капаємо на її поверхню кілька крапель лаку для нігтів різних кольорів (або одного).

    3. За допомогою зубочистки робимо на поверхні води розводи. У результаті у нас вийде оригінальний візерунок, наприклад, квітка.

    4. Поміщаємо сухе варене яйце в центр візерунка, робимо це максимально акуратно, щоб малюнок не розмазався.

    5. Виймаємо яйце, на якому тонкою плівкою лежить наш візерунок, даємо йому застигнути і протираємо серветкою, змоченою у соняшниковій олії.

    Ось і все. Яйця прикрашені, тепер справа за випічкою. Вітаємо вас із наступаючим Великоднем!

  • Valgote geltoną sūrį? Šis „Emmentaler“ stebina: mažiau druskos, daug baltymų ir skonis

    „Emmentaler“ – šveicariškas sūris, gaminamas iš karvės pieno. Jis kilęs iš Emmentalo regiono Šveicarijoje. Tai brandinamas fermentinis sūris, išsiskiriantis švelniu, lengvai riešutiniu skoniu.

    „Emmentaler“ daugelis atpažįsta dėl būdingų skylučių, kurias neretai vadina „akimis“. Jos atsiranda dėl fermentacijos proceso.

    Fermentacijos metu išsiskiria anglies dioksidas, kuris sūrio masėje susikaupia burbuliukų pavidalu. Būtent taip formuojasi šiam šveicariškam sūriui būdingos skylutės.

    Šis sūris laikomas puikiu baltymų šaltiniu: pagal „USDA“ (JAV Žemės ūkio departamento) duomenis, 100 g produkto yra apie 27 g baltymų. Baltymai yra pagrindinė raumenų „statybinė“ medžiaga, todėl jų pakankamas kiekis ypač svarbus, pavyzdžiui, jėgos treniruotes atliekantiems žmonėms.

    Taip pat teigiama, kad baltymai gali palankiai veikti leptino, dar vadinamo „sotumo hormonu“, lygį. Be to, „Emmentaler“ sudėtyje yra ir kitų organizmui reikšmingų mineralų, tokių kaip kalcis, geležis, magnis ir fosfor.

    Vis dėlto verta nepamiršti, kad „Emmentaler“ yra gana kaloringas: pagal „USDA“ duomenis, 100 g gali būti apie 393 kcal ir maždaug 31 g riebalų. Dėl to laikantis svorio mažinimo mitybos plano šį sūrį reikėtų vartoti saikingai.

    Maistinės vertės rodikliai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus gamintojo.

    Virtuvėje šis šveicariškas sūris pritaikomas labai plačiai. Jis puikiai tinka sumuštiniams – tiek pusryčiams, tiek vakarienei, o prireikus galima pasiimti ir kaip greitą užkandį į darbą.

    „Emmentaler“ taip pat dažnai naudojamas makaronų apkepuose: kaitinamas jis tampa kremiškas ir lengvai tirpsta, todėl patiekalui suteikia sodrų skonį.

    Dar vienas populiarus variantas – keptos bagetės su sūriu. Tokiu atveju galima įdėti šiek tiek svogūnų laiškų, kurie suteiks patiekalui daugiau aromato ir ryškesnį skonį.

  • Aromatyczna przyprawa do kurczaka i wieprzowiny. Raz dodasz, później trudno się będzie obejść

  • Naminė varškė iš 2 ingredientų per 15 minučių: parduotuvėje tokios nerasite

    Varškė puikiai tinka daugeliui patiekalų ir itin gardi ant sumuštinių. Nors parduotuvėse pasirinkimas didelis, namuose ją pasigaminti verta – tam prireiks vos dviejų produktų: pieno ir ingrediento, kuris sukelia baltymų koaguliaciją. O skoniui papildyti užteks žiupsnelio mėgstamų prieskonių.

    Šis sūris šiek tiek primena itališką rikotą: yra purus, švelnus, natūralaus skonio (nors jį lengva pagardinti pagal norą). Gamyba neužtruks ilgiau nei keliolika minučių. Tai tradicinis būdas, žinomas nuo seno: piene esantys baltymai (kazeinas), pašildyti ir susilietę su rūgštimi, suformuoja baltus gumulėlius, kurie nukošti virsta varške.

    „Svarbiausia – pieno neužvirinti, nes tuomet baltymai elgiasi kitaip, o sūris gali tapti gumuliuotas ir guminės tekstūros“, – pabrėžiama instrukcijoje.

    Kaip paruošti:

    Pieną supilkite į nedidelį puodą ir kaitinkite lėtai. Palaukite, kol prie kraštų pradės kilti mažyčiai burbuliukai ir pasirodys garai. Kai tik tai įvyks, puodą nukelkite nuo kaitros.

    Tuomet po truputį, šaukštas po šaukšto, supilkite citrinos sultis. Netrukus pienas pradės trauktis. Mišinį palikite maždaug 10 minučių, o vėliau perkoškite per sietelį arba marlę.

    Varškę galima lengvai nuspausti, kad pašalintumėte skysčio perteklių, ir suformuoti norimą formą. Šiame etape tinka įmaišyti žiupsnelį druskos ar mėgstamų žolelių. Gautas sūris būna gana tvirtos konsistencijos, netirpsta, jį galima pjaustyti kubeliais ir net kepti ant grotelių.

    Pati varškė yra labai švelnaus skonio, todėl norint ryškesnio aromato verta naudoti prieskonius. Tam tinka įvairūs pasirinkimai, pavyzdžiui, aitriosios paprikos dribsniai, rūkyta paprika, juodgrūdė ar sezamas.

    Kadangi naminis sūris neturi priedų, prailginančių galiojimą, jį reikėtų suvalgyti per ne daugiau kaip 3 dienas nuo pagaminimo. Varškę laikykite šaldytuve, geriausia apatinėje lentynoje, kur temperatūra žemiausia.

    Taip pat patariama atsisakyti lėkštutės ir rinktis sandarų stiklinį indą, kad šaldytuvo kvapai neįsigertų į sūrį.

  • Gydytojai pataria senjorams: šis vaisius gali padėti sąnariams, akims ir kraujospūdžiui

    Indinis tamarindas – tropinis medis, augantis daugiausia Pietų Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Jo vaisiai atrodo išskirtinai: po rusva, šiurkščia luobele slypi lipnus, tamsiai rudas minkštimas. Būtent jis yra valgomas ir vertinamas dėl maistinių medžiagų gausos.

    Tamarindas nuo seno naudojamas liaudies medicinoje ir įvairių šalių virtuvėse, ypač Indijoje ir Tailande. Dėl malonaus saldžiarūgščio skonio jis vis dažniau atrandamas ir Lietuvoje – tinka derinti su skirtingais patiekalais, o prireikus iš jo galima ruošti ir konservuotus gaminius.

    Tamarindo galima įsigyti egzotiško maisto parduotuvėse, didesniuose prekybos centruose ar užsisakyti internetu. Jo būna kelių formų: šviežių ankščių, tamarindo pastos, miltelių arba džiovintų gabalėlių. Kaina priklauso nuo produkto tipo ir gamintojo: švieži vaisiai dažniausiai kainuoja apie 3,5–7 eurus už kilogramą, o tamarindo pasta stiklainėlyje – maždaug 2,3–4,7 euro (kaina kinta pagal talpą).

    Tamarindas vertinamas dėl vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių junginių. Jam priskiriamos savybės, galinčios prisidėti prie geresnės savijautos keliais skirtingais aspektais.

    Tamarinde esantys antioksidantai ir priešuždegiminės medžiagos gali padėti mažinti sąnarių skausmą ir sustingimą. Dėl to jis dažnai rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms, susiduriantiems su artritu ar reumatinėmis ligomis. Reguliarus vartojimas kai kuriems žmonėms gali prisidėti prie geresnio sąnarių judrumo ir mažesnio uždegimo.

    Taip pat šis vaisius yra vitamino A šaltinis, o šis vitaminas svarbus regėjimui. Jis siejamas su akių sveikatos palaikymu, pagalba saugant nuo geltonosios dėmės degeneracijos ir tinkamu akių drėkinimu.

    Tamarinde gausu kalio, kuris prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės. Kalis padeda atpalaiduoti kraujagysles, todėl gerėja kraujotaka ir gali mažėti padidėjusio kraujospūdžio rizika. Be to, tamarinde esantys polifenoliai siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu.

    Tamarindo minkštimas taip pat gali veikti kaip švelni natūrali priemonė žarnynui. Dėl skaidulų jis padeda virškinimui ir gali prisidėti prie reguliaraus tuštinimosi. Ajurvedoje tamarindas neretai minimas kaip pagalba esant nevirškinimui ar pilvo pūtimui.

    Šio vaisiaus skonį įvertins daugelis, o ypač jis dažnai rekomenduojamas tiems, kurie ieško būdų, kaip papildyti mitybą natūraliais antioksidantų ir mineralų šaltiniais.

    Šviežią tamarindą prieš valgant reikia nulupti, o sėklas – pašalinti. Minkštimą galima valgyti žalią arba naudoti gaminant.

    Tamarindas plačiai naudojamas virtuvėje: saldžiarūgštis skonis tinka ir saldiems, ir sūriems patiekalams, ypač indiškos, azijietiškos bei tailandietiškos virtuvės receptuose. Jis dedamas į sriubas, padažus, kario patiekalus, mėsos patiekalus, marinatą. Tamarindas padeda išgauti būdingą skonį tokiuose patiekaluose kaip „Pad Thai“, taip pat įvairiuose padažuose ir prieskonių mišiniuose.

    Iš tamarindo minkštimo galima gaminti džemus, ledus ar saldžius desertinius kremus. Indijoje populiarūs tamarindo gėrimai, kurie karštomis dienomis maloniai atgaivina. Jei norisi vaisių išsaugoti ilgiau, jį galima džiovinti ir sumalti į miltelius – jie tampa aromatingu prieskoniu įvairiems patiekalams.

  • Prisiekusieji smogė „Meta“ ir „Google“: už vaikų priklausomybę nuo tinklų – milijonai

    Los Andželo apygardos aukštesniojo teismo prisiekusieji pripažino, kad „Meta“ ir „Google“ yra atsakingos už tai, jog jų socialinių tinklų platformos buvo sukurtos taip, kad sąmoningai skatintų vaikų priklausomybę. Sprendimas priimtas po septynias savaites trukusio teismo proceso.

    Ši byla laikoma precedentine: tai pirmas kartas, kai tokio pobūdžio ieškinį nagrinėjo prisiekusieji, o pati byla buvo pasirinkta kaip bandomoji. Teisinėje sistemoje šiuo metu yra šimtai panašių ieškinių, todėl tikimasi, kad šis nuosprendis turės įtakos ir kitoms byloms, jei jos taip pat pasieks prisiekusiųjų teismus.

    Ieškinį pateikė 20-metė moteris, viešai įvardijama tik vardu Kaley. Ji teigė, kad „YouTube“ pradėjo naudotis būdama šešerių, o „Instagram“ – devynerių metų. Savo parodymuose ji sakė didžiąją laiko dalį praleisdavusi socialiniuose tinkluose, nutolusi nuo šeimos, o būdama 10-ies pradėjusi jausti depresijos ir nerimo simptomus.

    Bylos esmė buvo siekis įrodyti, kad žalingą poveikį Kaley psichikos sveikatai nulėmė ne tiek platformose skelbiamas turinys, kiek pačios sistemos – jų funkcijos ir sąmoningai priklausomybę skatinantis dizainas. Prisiekusieji su šiuo argumentu sutiko.

    Teismas Kaley priteisė 3 mln. JAV dolerių, taip pat papildomai skyrė 2,1 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą iš „Meta“ ir 900 tūkst. JAV dolerių – iš „Google“. Bendra priteista suma siekia 6 mln. JAV dolerių.

    Kitos platformos šioje byloje iki teismo nepriejo: „Snapchat“ ir „TikTok“ su Kaley buvo sudariusios taikos sutartį dar iki posėdžių. Vis dėlto abiejų bendrovių atstovai buvo teismo salėje ir išklausė nuosprendį.

    Teisininkė Iona Silverman iš advokatų kontoros „Freeths“ išplatintame komentare pabrėžė sprendimo reikšmę:

    „Ši byla yra lūžio taškas. Visuomenė, vyriausybės ir dabar jau JAV teisinė sistema aiškiai parodė, kad socialinių tinklų bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už produktus, kuriuos kuria“, – teigė ji.

    Sprendimas gali turėti įtakos ir diskusijoms dėl socialinių tinklų ribojimų nepilnamečiams, įskaitant siūlymus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų asmenims. Tokios idėjos svarstomos ir bandomos įvairiose šalyse.

    Australijoje 2025 metų pabaigoje įsigaliojo „Online Safety Amendment Act“, numatantis minimalų 16 metų amžių socialinių tinklų naudojimui. Jungtinėje Karalystėje panašus reguliavimas taip pat svarstomas.

    Po teismo sprendimo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad dabartinė padėtis netenkina ir reikia papildomų priemonių vaikams apsaugoti. Jis nurodė, kad konsultacijose aptariami ir galimi ribojimai nepilnamečiams, ir priklausomybę skatinančių funkcijų suvaldymas.

    Jungtinėje Karalystėje 2025 metų liepą įsigaliojo „Online Safety Act“ pataisa, įpareigojanti platformas, kuriose gali būti vaikams žalingo turinio, įdiegti amžiaus patikros mechanizmus.

    JAV mastu visuotinio socialinių tinklų draudimo vaikams nėra, tačiau kai kuriose valstijose tokie ribojimai svarstomi. Tuo pačiu beveik visos socialinių tinklų platformos taiko minimalų amžiaus reikalavimą, dažniausiai – 13 metų, kaip „TikTok“, „Instagram“ ar „YouTube“.

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kalbėdamas teismo proceso metu, teigė pasikliaujantis šia politika, tačiau pridūrė norėjęs, kad pažeidžiamos, jaunesniems nei 13 metų priklausančios paskyros būtų nustatomos greičiau.

    „Meta“ ir „Google“ pranešė ketinančios apskųsti Los Andželo teismo sprendimą, todėl ši istorija, tikėtina, dar nesibaigia.