CP v2

Blog

  • Saulės elektrinės statybose Italijoje aptiko 2 500 metų nekropolį: kas rasta po žeme Vasto mieste

    Saulės elektrinės statybose Italijoje aptiko 2 500 metų nekropolį: kas rasta po žeme Vasto mieste

    Italijoje, Vasto apylinkėse prie Adrijos jūros, planuota saulės elektrinės statyba netikėtai sustojo, kai paruošiamųjų darbų metu technika atsitrenkė į masyvius akmeninius darinius. Teritorijoje buvo pradėti privalomi prevenciniai archeologiniai tyrimai, o aptiktas objektas greitai peraugo į skubią gelbėjimo kasinėjimų operaciją.

    Radinių vieta yra Punta Penna pramoninėje zonoje, kur dominuoja logistika, gamyba ir intensyvus judėjimas. Būtent todėl atradimas nustebino archeologus: po šiuolaikine infrastruktūra slypėjo gerai išlikęs priešromėniškas kompleksas, datuojamas maždaug V–IV amžiais prieš mūsų erą.

    Paaiškėjo, kad statybvietėje aptikta didelė italikų laikotarpio nekropolio dalis su dešimtimis kapų. Istoriniai duomenys rodo, kad tuo metu šią Adrijos pakrantės atkarpą kontroliavo frentanai, o Romos įtaka regione dar nebuvo įsitvirtinusi.

    Archeologai išskyrė ne tik radinių gausą, bet ir neįprastą kapų įrengimą. Žemė buvo giliai iškasta, o duobės sandariai užpildytos akmenimis, kurie, tikėtina, suformavo savotišką apsauginį sluoksnį ir padėjo išsaugoti palaidojimus bei įkapes ilgus šimtmečius.

    Rasta įvairių laidojimo būdų pėdsakų: dalis mirusiųjų buvo paguldyti ant kruopščiai sudėtų čerpių pagrindo, kiti palaidoti čerpėmis suformuotose dėžėse. Tarp įkapių minimi geležies ir bronzos dirbiniai, keramika, taip pat išskirtinai gerai išsilaikęs bronzinis diržas, leidžiantis spręsti apie aukštesnį socialinį statusą ir organizuotą vietos elitą.

    Siekiant apsaugoti objektą nuo plėšikavimo, kasinėjimų metu buvo laikomasi griežtesnio konfidencialumo, o tikslesnė informacija apie vietą ir radinių pobūdį viešinta etapais. Tokia praktika Italijoje taikoma dažnai, ypač kai aptinkami kapinynai ir vertingos įkapės.

    Tolimesni darbai apima radinių valymą, stabilizavimą ir katalogavimą, nes dalis objektų yra trapūs ir reikalauja restauratorių įsikišimo. Skelbiama, kad radiniai turėtų būti pristatyti vietos muziejinėje ekspozicijoje Vasto mieste, taip išlaikant atradimą regione, kuriame jis ir buvo aptiktas.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip atsinaujinančios energetikos plėtra susiduria su kultūros paveldo apsauga: prieš didelius infrastruktūros projektus atliekami tyrimai ne tik sumažina rizikas vystytojams, bet ir padeda aptikti iki tol nežinomus istorijos sluoksnius. Vasto radinys papildo žinias apie italikų genčių laidojimo tradicijas ir socialinę struktūrą laikotarpiu, kai Apeninų pusiasalio pakrantėse dar formavosi vėliau Romos suvienytas pasaulis.

  • Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas skuba plėsti elektros gamybą: milijardai saulės parkams, tinklams ir atomui

    Uzbekistanas per artimiausius penkerius metus siekia padidinti elektros gamybą nuo 82 mlrd. kilovatvalandžių iki daugiau kaip 120 mlrd. kilovatvalandžių. Toks šuolis paverčia energetiką vienu didžiausių šalies investicinių išbandymų, nes paklausa auga kartu su pramone ir gyventojų skaičiumi.

    Elektrai vis daugiau reikia ir naujiems sektoriams, įskaitant skaitmeninę infrastruktūrą bei duomenų centrus. Kartu valdžia deklaruoja tikslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir greičiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį.

    Atsinaujinančios energijos planas

    Taškento tarptautiniame investicijų forume prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad iki 2030 metų atsinaujinantys ištekliai turėtų sudaryti 54 proc. elektros gamybos. Pasak jo, į žaliąją energetiką jau pritraukta beveik 5,3 mlrd. eurų užsienio investicijų.

    Prezidentas taip pat įvardijo dar vieną prioritetą – elektros perdavimo tinklų modernizavimą. Tam, jo teigimu, planuojama nukreipti apie 3,5 mlrd. eurų, nes be tinklų stiprinimo naujų elektrinių pajėgumai pilnai neveiks.

    Šalies vadovas ragino investuoti į saulės ir vėjo elektrines, energijos kaupimą, tinklų skaitmeninimą ir žaliąja energija maitinamus duomenų centrus. Taip energetikos plėtra susiejama su platesne pramonės ir skaitmenizacijos darbotvarke.

    Kas finansuoja plėtrą?

    Tarptautinės finansų institucijos jau dabar aktyviai dalyvauja šiame augimo etape. 2025 metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Centrinei Azijai ir Mongolijai skyrė beveik 1,8 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 880 mln. eurų teko projektams Uzbekistane.

    Daugiau nei pusė šio banko investicijų regione buvo priskirtos žaliajai krypčiai, o maždaug trečdalis – tvariai infrastruktūrai. Uzbekistane banko pinigai vis dažniau keliauja ne tik į naujas elektrines, bet ir į energijos kaupimą, kuris leidžia stabiliau integruoti saulės ir vėjo generaciją.

    Vienas didžiausių paketo pavyzdžių – apie 125 mln. eurų finansavimas 1 GW saulės fotovoltinės elektrinės ir 1 336 MWh baterijų kaupimo kompleksui, vystomam kartu su „ACWA Power“. Kitas sandoris – iki maždaug 171 mln. eurų finansavimas 300 MW saulės elektrinei ir 75 MWh baterijų kaupimo sistemai Kaškadarjos regione, vystomai su „Masdar“.

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovas Centrinei Azijai ir Mongolijai Huseyinas Ozhanas pabrėžė, kad vien pinigų nepakanka. Jo teigimu, pajėgumų didinimas turi remtis ir reguliavimo pokyčiais, kad privatus kapitalas galėtų ateiti į projektus greičiau ir pigiau.

    „Reikia žiūrėti iš dviejų pusių: pirma – investicijos, antra – politikos ir reguliavimo sprendimai“, – sakė Huseyinas Ozhanas.

    Jo teigimu, dauguma regiono valstybių jau yra priėmusios ilgalaikes dekarbonizacijos strategijas, o tarptautinės institucijos padeda rengti veiksmų planus. Uzbekistane tai reiškia ne tik naujų atsinaujinančių pajėgumų konkursus, bet ir aiškesnes taisykles tinklams, kaupimui bei prijungimui.

    Į miksą įtraukiama branduolinė energetika

    Nors atsinaujinantys ištekliai tampa pagrindine kryptimi, Uzbekistanas paraleliai diegia ir kitą žemos anglies technologiją. Birželį Džizacho regione pažymėta pirmojo šalies branduolinės energetikos projekto statybų pradžia.

    Planuojama, kad jėgainę sudarys du dideli, maždaug 1 000 MW galios reaktoriai ir du mažieji moduliniai reaktoriai, kurių kiekvieno galia apie 55 MW. Tokia kombinacija turėtų suteikti stabilios bazinės generacijos ir padėti sumažinti natūralių dujų vaidmenį elektros gamyboje.

    Pasaulio branduolinės asociacijos vadovė Sama Bilbao y León teigė, kad augančios ekonomikos vis dažniau ieško patikimų energijos šaltinių, kad galėtų plėsti pramonę. Jos vertinimu, Uzbekistano pasirinkimas atspindi norą diversifikuoti energetikos sistemą, kai elektros poreikis didėja sparčiau nei tradicinių pajėgumų galimybės.

    „Tai šalys, turinčios daug išteklių, bet norinčios augti ir vystytis. Tam prireiks energijos“, – sakė Sama Bilbao y León.

    Pasak jos, branduolinė energetika gali padėti išlaisvinti gamtines dujas kitoms reikmėms, kai šalis siekia mažinti dujų dalį elektros gamyboje. Investuotojams tai reiškia, kad Uzbekistano energetikos planas tampa ne vien apie naujas elektrines, bet ir apie visą grandinę – nuo tinklų iki reguliavimo ir technologijų derinimo.

  • EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    EP prekybos vadovas rėžia: Europos Komisijos spalio terminas deryboms su Kinija – nerealu

    Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange suabejojo Europos Komisijos iškeltu tikslu iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų derybose su Kinija. Pasak jo, jei siekiama teisiškai įpareigojančio susitarimo, toks grafikas yra pernelyg optimistinis.

    Komisija derybas su Pekinu pradėjo siekdama sumažinti įtampą ir perbalansuoti prekybos santykius, ES vis labiau nerimaujant dėl didelio prekybos deficito. Europos pramonė teigia patirianti spaudimą dėl pigesnių importuojamų prekių, o tai didina riziką darbo vietoms ir investicijoms.

    „Diskusijos yra gerai, susitarimai yra geriau. Iki spalio realu sutarti dėl bendrų gairių, bet ne dėl pilno teisinio teksto“, – sakė Berndas Lange.

    Subsidijos ir nesąžininga konkurencija

    Lange teigimu, pagrindinis ES prioritetas turėtų būti nesąžiningos konkurencijos ribojimas, kai eksportui į Europą skiriamos subsidijos iškreipia rinką. Tokia praktika, anot jo, leidžia Kinijos gamintojams įgyti pranašumą kainomis ir stumia Europos įmones į gynybinę poziciją.

    „Didelė Kinijos ekonomikos dalis naudojama subsidijoms, kurios suteikia neteisingą pranašumą konkurencijoje“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Komisija pastaraisiais metais aktyviau taiko prekybos gynybos priemones, įskaitant antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, kai gauna pramonės skundų dėl importo kainodaros ar valstybės paramos. Dalis sektorių, ypač metalų ir kitų bazinių žaliavų, jau seniai ragina griežtinti atsaką, nes kainų spaudimas tiesiogiai veikia gamybos apimtis.

    ES silpnoji vieta – kritinės žaliavos

    Kartu ES derybinę poziciją silpnina priklausomybė nuo kritinių žaliavų, kurios reikalingos žaliajai energetikai, automobilių pramonei ir gynybai. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad problema yra ne vien išteklių radimas, bet ir jų perdirbimo bei rafinavimo pajėgumai, kurie ilgą laiką buvo koncentruojami Azijoje.

    Lange pabrėžė, kad vienas svarbiausių uždavinių būtų sparčiau diversifikuoti tiekimą ir sukurti alternatyvias grandines. Jo vertinimu, tai reikštų ir investicijas į perdirbimą Europoje, ir antrų tiekėjų paiešką tarptautinėse rinkose, kad bet kokie eksporto ribojimai neparalyžiuotų pramonės.

    Kinija pastarosiomis savaitėmis taip pat ne kartą signalizavo, jog gali imtis atsakomųjų priemonių, jei Briuselis pasirinks griežtesnę protekcionistinę kryptį. Dėl to derybos tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu testu, kuriame ES mėgina suderinti rinkos apsaugą, atvirą prekybą ir strateginį atsparumą.

  • Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos akcijų rinkos liepos 3 dieną daugiausia kilo, investuotojams sureagavus į dar vieną rekordinį Dow Jones Industrial Average uždarymą JAV. Vis dėlto prekybą regione toliau lydėjo įtampa dėl puslaidininkių sektoriaus, kurio akcijos pastarosiomis dienomis svyravo ypač smarkiai.

    Didžiausią šuolį demonstravo Pietų Korėjos indeksas Kospi, atšokęs daugiau nei 4 proc. po ankstesnės dienos kritimo. Tarp ryškiausių judesių buvo „Samsung Electronics“ akcijų šuolis, o atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ taip pat fiksavo solidų augimą.

    Japonijoje Nikkei 225 pakilo apie 1 proc., jį aukštyn tempė atminties sprendimų gamintojos „Kioxia“ brangimas. Tuo pat metu dalis su lustų įranga susijusių bendrovių judėjo priešinga kryptimi, primindamos, kad sektoriuje vis dar vyksta aštri korekcija.

    Kitose regiono rinkose Honkongo Hang Seng augo apie 1,7 proc., Šanchajaus indeksas kilo maždaug 0,7 proc., o Australijos S&P/ASX 200 pridėjo apie 1,3 proc. Iš bendro vaizdo išsiskyrė Taivano birža, kur pagrindinis indeksas smuko apie 0,6 proc.

    Kas išjudino nuotaikas?

    Rinkų toną nulėmė JAV sesija: nors akcijos judėjo nevienodai, Dow indeksas pakilo apie 1,1 proc. ir pasiekė naują rekordą. Tuo metu Nasdaq smuko, nes dalis technologijų ir puslaidininkių bendrovių tęsė nuosmukį, o tai investuotojai siejo su įtampos dėl vertinimų ir pelnų lūkesčių peržiūra banga.

    Papildomu veiksniu tapo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, rodantys, kad naujų darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Tokia statistika dažnai stiprina viltis, jog infliacijos spaudimas gali slopti, o JAV centrinis bankas ateityje galėtų elgtis atsargiau didindamas palūkanų normas.

    Lustų sektorius ir DI lūkesčiai

    Puslaidininkių akcijų svyravimai šią savaitę tapo vienu ryškiausių rinkų signalų, atspindinčių dvejopą investuotojų nuotaiką. Viena vertus, DI ir su juo susijusios infrastruktūros paklausa toliau laikoma vienu svarbiausių ilgalaikių augimo variklių, todėl dalis investuotojų ieško progų pirkti per korekcijas.

    Kita vertus, po spartaus ralio rinkoje daugėja jautrumo bet kokiems ženklams, kad vertinimai tapo per daug išpūsti, o pelnų augimo tempas gali neatitikti aukštų lūkesčių. Dėl to net ir teigiamos dienos neretai lydimos staigių korekcijų atskiruose varduose.

    Nafta ir Europa: santūrus fonas

    Naftos kainos taip pat judėjo aukštyn: „Brent“ rūšies nafta brango apie 1 proc., o JAV etalonas kilo kiek mažiau. Energetikos rinkoje investuotojai vertino tiek geopolitinių rizikų foną, tiek signalus apie paklausą ir infliacijos trajektoriją.

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje svyravo nežymiai, dauguma jų kilo maždaug iki 0,3 proc. Tokia dinamika rodė, kad investuotojai Europoje labiau laukia aiškesnių impulsų iš JAV makroekonomikos ir technologijų sektoriaus, nei agresyviai didina riziką.

    Artimiausiomis dienomis rinkų kryptį gali lemti nauji duomenys apie infliaciją ir darbo rinką, taip pat didžiųjų technologijų ir puslaidininkių bendrovių komentarai apie DI paklausą bei investicijų ciklą. Investuotojams tai taps pagrindiniu testu, ar pastarojo meto korekcija buvo trumpalaikė, ar pereinama į ilgesnį persivertinimo etapą.

  • „CMA CGM“ į Azijos–Europos maršrutą meta milžiną: ką keičia didžiausias LNG laivas?

    „CMA CGM“ į Azijos–Europos maršrutą meta milžiną: ką keičia didžiausias LNG laivas?

    Prancūzijos laivybos grupė „CMA CGM“ pradėjo eksploatuoti „CMA CGM Notre Dame“ – didžiausią pasaulyje suskystintomis gamtinėmis dujomis varomą konteinerinį laivą, kuris įtrauktas į vieną intensyviausių pasaulio prekybos krypčių tarp Azijos ir Europos. Laivas pristatytas Havre, o netrukus pradeda reguliarų reisą į Aziją.

    Beveik 400 metrų ilgio ir daugiau nei 62 metrų pločio laivas gali gabenti iki 24 000 TEU, o tai prilygsta ištisam plaukiojančiam logistikos terminalui. Juo į Aziją vežami chemijos ir maisto produktai, vynas bei stiprieji gėrimai, farmacijos ir pramonės įranga, o atgal į Europą – elektronika, drabužiai, buitinė technika ir kitos vartojimo prekės.

    „Yra reali rizika, kad laivybos laisvė gali būti kvestionuojama ir kituose svarbiausiuose pasaulio sąsiauriuose, o Prancūzijai, kurios gerovė smarkiai priklauso nuo tarptautinių mainų, tai tampa konkurencingumo klausimu“, – sakė „CMA CGM“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Rodolphe Saadé.

    „CMA CGM Notre Dame“ – pirmasis iš dešimties itin didelių konteinerinių laivų, kurie plaukios su Prancūzijos vėliava, o likę tos pačios serijos laivai turėtų būti perduoti iki 2028 metų sausio. Bendrovė šį sprendimą sieja ne tik su verslo plėtra, bet ir su pastaraisiais metais paaštrėjusiais geopolitiniais trikdžiais, atskleidusiais pasaulinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą.

    Laive naudojamas LNG kuras, kuris, lyginant su įprastu sunkiojo kuro tepalu, gali sumažinti anglies dioksido emisijas maždaug 20–25 proc., beveik eliminuoti sieros oksidus, reikšmingai mažinti azoto oksidus ir kietąsias daleles. Vis dėlto LNG kelia diskusijų dėl metano nuotėkio rizikos, kai dalis nesudegusio metano patenka į atmosferą ir gali sumenkinti dalį klimato naudos.

    Laivo variklis suprojektuotas taip, kad ateityje galėtų dirbti ir su bio-LNG bei sintetiniu e-LNG, jei šie degalai taps komerciškai prieinami. Toks sprendimas atitinka kryptį, kuria juda sektorius: tarptautinės taisyklės ir Europos Sąjungos politika vis griežčiau spaudžia laivybą mažinti išmetimus bei didinti energijos efektyvumą.

    ES taisyklės ir didėjantis spaudimas

    ES uostuose besilankantiems laivams taikomas FuelEU Maritime reguliavimas, kuris palaipsniui griežtina laivuose naudojamos energijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo ribas, numatant ilgalaikį tikslą iki 2050 metų ženkliai sumažinti poveikį klimatui. Tai reiškia, kad net ir LNG dažnai vertinamas kaip pereinamasis sprendimas, o ateities konkurencingumą lems technologijos ir alternatyvūs degalai.

    Lygiagrečiai didėja dėmesys ir operaciniam efektyvumui, nes tai greičiausias būdas mažinti degalų sąnaudas ir emisijas čia ir dabar. „CMA CGM“ teigia, kad jų laivuose diegiami skaitmeniniai sprendimai ir DI padeda realiuoju laiku optimizuoti maršrutus, greitį ir energijos naudojimą, o tai bendrovės mastu leidžia sumažinti anglies dioksido emisijas šimtais tūkstančių tonų per metus.

    Kodėl tokie laivai tampa strateginiai?

    Jūrų transportas išlieka pasaulinės prekybos stuburu: didžioji dalis krovinių pagal apimtį keliauja jūra, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda į gamybą, kainas ir darbo rinką. Dėl to Europos Sąjunga ėmėsi stiprinti uostų, tiekimo grandinių ir jūrinės pramonės atsparumą, siekdama, kad logistika ir prieiga prie pagrindinių maršrutų netaptų pažeidžiamiausia ekonomikos vieta.

    Laivo pristatymas Havre uoste sutapo su augančiu politiniu dėmesiu jūrinei infrastruktūrai, energetinei transformacijai ir skaitmenizacijai. Ceremonijoje dalyvavo ir Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron, o laivo krikštamote tapo Delphine Arnault, vadovaujanti „Christian Dior Couture“.

    Azijos–Europos reisuose „CMA CGM Notre Dame“ numatyta sustoti Roterdame, Hamburge, Antverpene, Tanger Med, Port Klang, Singapūre, Yantian, Šanchajuje ir Ningbo. Visa kelionė pirmyn ir atgal trunka kiek daugiau nei 100 dienų, o krovinio vertė, priklausomai nuo sudėties, gali siekti apie 2,3–2,8 milijardo eurų.

  • Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Europoje į pensiją išėję žmonės vis dažniau pasilieka darbo rinkoje: 2023 metais Europos Sąjungoje dirbo 12,9 proc. gyventojų per pirmuosius šešis mėnesius nuo senatvės pensijos gavimo pradžios. „Eurostat“ duomenys rodo, kad tokį sprendimą lemia ne vien pinigai, bet ir noras išlikti aktyviems bei socialiai įsitraukusiems.

    Finansinis aspektas vis dėlto išlieka svarbus, nes pensijos daugelyje šalių akivaizdžiai mažesnės nei vėlyvos karjeros pajamos. ES vidutiniškai žmogus, 50–59 metų amžiuje uždirbdavęs 100 eurų, 65–74 metų amžiuje pensijoje gauna apie 58 eurus, o maždaug kas šeštas pensininkas patiria skurdo riziką.

    Kur dirbančių pensininkų daugiausia?

    Skirtumai tarp šalių – milžiniški. Mažiausia dalis dirbančių po pensijos fiksuota Rumunijoje, kur tokių buvo 1,7 proc., o didžiausia – Estijoje, kur per pusmetį po pensijos skyrimo dirbo net 54,9 proc. žmonių.

    Į aukščiausių rodiklių grupę patenka ir Baltijos šalys: Latvijoje dirbo 44,2 proc., Lietuvoje – 43,7 proc. naujų pensininkų. Švedijoje šis rodiklis siekė 41,7 proc., taip pat išsiskyrė Norvegija (37,7 proc.) ir Suomija (28,5 proc.), o Kipras atsidūrė per vidurį su 29,7 proc.

    Kitoje skalės pusėje – šalys, kuriose po pensijos dirbančiųjų mažai: Graikijoje jų buvo 4,2 proc., Ispanijoje – 4,5 proc., Kroatijoje – 5 proc. Ekspertai pabrėžia, kad skirtumus lemia tiek pensijų sistemos, tiek darbo rinkos taisyklės ir istorinė politika pensininkų darbo atžvilgiu.

    Kai dirbti verčia finansai

    Vertinant tik tuos, kurie po pensijos vis tiek dirbo, pagrindinė priežastis ES buvo ne pinigai, o pasitenkinimas darbu ir noras išlikti produktyviems: taip atsakė 36,3 proc. respondentų. Finansinę būtinybę kaip svarbiausią motyvą nurodė 28,6 proc. dirbančių pensininkų.

    Tačiau ir čia matyti ryškūs skirtumai: Švedijoje finansinę būtinybę minėjo 9,4 proc. dirbančių pensininkų, o Kipre – net 68,5 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse darbas po pensijos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe kompensuoti nepakankamas pajamas.

    Rumunijoje 54,3 proc. dirbančių pensininkų nurodė, kad dirba dėl finansinių priežasčių, Bulgarijoje – 53,6 proc., Kroatijoje – 48,2 proc., Latvijoje – 47,9 proc. Didesnė nei trečdalio dalis fiksuota Portugalijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, o Ispanijoje šis rodiklis buvo 19,6 proc.

    Ne tik skaičiai, bet ir tendencijos

    Kai dirbančių po pensijos dalis sujungiama su finansinės būtinybės atsakymais, gaunamas bendras vaizdas, kiek pensininkų iš tiesų dirba todėl, kad privalo. ES vidurkis siekė 3,7 proc., o kai kuriose šalyse rodikliai išsiskyrė ypač: Latvijoje jis siekė 21,2 proc., Kipre – 20,3 proc., Estijoje – 17,3 proc.

    „Ten, kur žmonės sako, kad dirba dėl finansinės būtinybės, tai reiškia, kad jie jaučia, jog pensijos pajamos yra nepakankamos“, – sakė Rygos Stradinio universiteto atstovė Olga Rajevska.

    Pasak jos, aukšta tokių atsakymų dalis dažnai signalizuoja, kad pensijų sistema neužtikrina pakankamo pajamų lygio, todėl žmonės, kol leidžia sveikata, renkasi toliau dirbti, kad išlaikytų įprastą gyvenimo standartą.

    Vis dėlto demografijos ir darbo rinkos pokyčiai reiškia, kad dirbančių pensininkų daugėja ir turtingesnėse šalyse. Nyderlandų tarpdisciplininio demografijos instituto profesorius Kène Henkensas pabrėžia, kad ši karta yra sveikesnė ir labiau išsilavinusi, todėl jos ryšys su darbo rinka išlieka stipresnis.

    „Darbdaviai tampa vis palankesni darbuotojams, kurie dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, o tam įtakos turi demografiniai pokyčiai ir užsitęsiantis darbuotojų trūkumas“, – sakė Kène Henkensas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistika fiksuoja tik tuos, kurie rado darbą, todėl kai kuriose šalyse reali situacija gali būti sudėtingesnė: dalis pensininkų norėtų dirbti, bet neturi galimybių. Kita vertus, aktyvaus senėjimo politika ir lankstesnis perėjimas iš pilno etato į pensiją vis dažniau įvardijami kaip priemonės, padedančios ir žmonėms, ir darbo rinkai.

    Galiausiai, kaip pabrėžia Talino universiteto profesorius Lauri Leppikas, finansinė būtinybė yra santykinė sąvoka: ją lemia ne vien pensijos dydis, bet ir gyvenimo kaina, ankstesnis pragyvenimo lygis bei lūkesčiai. Dėl to ryšys tarp pensijų adekvatumo ir darbo po pensijos skirtingose šalyse gali būti gerokai sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio rodo skaičiai.

  • Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Lagarde svarsto trauktis iš ECB: kas slypi už užuominų apie vaidmenį Prancūzijos rinkimuose

    Užuomina, kuri sujudino Europą

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde pareiškė svarstanti galimybę įsitraukti į artėjančių Prancūzijos prezidento rinkimų diskusiją. Tokia užuomina Prancūzijos žiniasklaidai reiškia, kad ji neatmeta ir ankstesnio pasitraukimo iš pareigų.

    Lagarde tiksliai neįvardijo, kokį vaidmenį turėtų omenyje, tačiau pabrėžė šiuo metu neplanuojanti kandidatuoti. Jos teigimu, tikslas būtų prisidėti prie debatų krypties ir turinio, ypač kalbant apie Europos temas.

    „Manau, kad Prancūzijos prezidento debatuose turi būti girdimas europinis balsas“, – sakė Christine Lagarde.

    Rinkimai Prancūzijoje ir įtemptas fonas

    Kiti Prancūzijos prezidento rinkimai numatyti 2027 metų balandį, o politinė situacija šalyje išlieka fragmentuota. Susiskaldęs parlamentas ir trapios daugumos apsunkina svarbių sprendimų priėmimą, ypač ekonomikos ir biudžeto srityse.

    Prie politinės įtampos prisideda ir ekonominiai iššūkiai: didelė valstybės skola bei ribotos fiskalinės galimybės finansuoti prioritetus. Tarp jų vis dažniau minimos gynybos investicijos ir skaitmeninė transformacija, įskaitant dirbtinis intelektas plėtrą.

    Ką reikštų ankstyvas pasitraukimas iš ECB

    Lagarde komentarai atgaivino diskusiją, kas galėtų tapti kita ECB vadove, jei ji pasitrauktų anksčiau kadencijos pabaigos. ECB vadovo kaita rinkoms svarbi ne tik simboliškai, bet ir praktiškai, nes daro įtaką lūkesčiams dėl palūkanų normų, infliacijos valdymo ir euro zonos finansinio stabilumo.

    Šis klausimas jautrus ir politiškai: ECB nepriklausomumas yra vienas kertinių euro zonos principų, todėl bet kokios sąsajos su nacionaliniais rinkimais paprastai vertinamos itin atsargiai. Dėl to Lagarde pabrėžtas neketinimas kandidatuoti gali būti laikomas bandymu iš anksto sumažinti galimus priekaištus.

    Prancūzijoje jau dabar matyti aktyvus pasirengimas rinkimams, o dėl kandidato iš kraštutinių dešiniųjų stovyklos įvardijami keli galimi scenarijai. Tarp jų minimas variantas, kad Nacionalinis sambūris galėtų kelti Marine Le Pen, jei teisiniai klausimai būtų išspręsti jos naudai, arba Jordaną Bardellą.

  • Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis metus be žūčių keliuose: kas veikė ir kodėl nuo 2030 centro laukia griežtas draudimas

    Helsinkis tapo vienu ryškiausių Europos kelių saugumo pavyzdžių: miestas užfiksavo 12 iš eilės mėnesių be nė vienos žūties eisme 2024–2025 metų laikotarpiu. Reportažo rengimo metu serija tęsėsi dar devynis mėnesius, o toks rezultatas didmiesčiui laikomas išskirtiniu net ir ES mastu.

    Finlandijos sostinės kryptis neatsirado per naktį: sisteminiai sprendimai planuojami maždaug 40 metų, o pagrindinis tikslas sutapo su plačiai taikoma Vision Zero filosofija, kuri remiasi nuostata, kad žūtys ir sunkūs sužalojimai keliuose nėra neišvengiami. Miestas akcentuoja ne vien infrastruktūrą, bet ir elgseną, transporto priemonių saugą, teisėkūrą bei kontrolę.

    Kas nulėmė proveržį?

    Helsinkis nuosekliai mažino leistinus greičius, plėtė pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrą, siaurino važiuojamąsias dalis ir didino greičio kontrolės priemonių skaičių. Miesto atstovų teigimu, tai tiesiogiai mažina susidūrimų tikimybę ir avarijų pasekmių sunkumą, ypač pėsčiųjų bei dviratininkų atvejais.

    Vienas akivaizdžiausių prioritetų per pastaruosius du dešimtmečius buvo saugios jungtys judriausiuose taškuose: įrengti tuneliai miesto centre, pastatyti tiltai, skirti tik pėstiesiems ir dviratininkams. Toks atskyrimas leidžia sumažinti konfliktines situacijas, kai skirtingi eismo dalyviai priversti dalintis ta pačia erdve.

    Dviratininkų organizacijų atstovai pabrėžia, kad bendras saugumo jausmas per dešimtmetį pastebimai pagerėjo, tačiau investicijų struktūra vis dar svarbi diskusijų tema. Skelbta, kad vienais metais Helsinkis į dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą investavo apie 35 milijonus eurų, o tai sudarė maždaug 13 proc. viso miesto transporto investicijų biudžeto.

    Greitis, kontrolė ir nulinė tolerancija

    Mieste jau seniai įtvirtinta praktika daugelyje gatvių taikyti 30 kilometrų per valandą ribą, ypač ten, kur intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Kartu puoselėjama nulinės tolerancijos kultūra viršijantiems greitį ar vairuojantiems apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

    Policijos teigimu, svarbus vaidmuo tenka automatinei kontrolei ir nuolatiniams patikrinimams: Helsinkyje veikia apie 70 automatinių greičio matuoklių, o papildomai rengiami reidai, kuriuose tikrinamas greitis ir blaivumas. Kontrolė apima skirtingas judumo rūšis, todėl atsakomybė tenka ne tik vairuotojams.

    „Kampanijos socialiniuose tinkluose šimtus ar net tūkstančius kartų padidina matomumą, palyginti su vien bauda“, – sakė Helsinkio policijos eismo kontrolės operacijų vadovas Dennisas Pastersteinas.

    Kitas žingsnis: ribojimai miesto centre

    Žvelgdamas į ateitį, Helsinkis planuoja dar ryžtingesnius pokyčius: nuo 2030 metų ketinama uždrausti privačius automobilius dalyje judrių centrinės zonos gatvių prie Centrinės geležinkelio stoties. Pasak Finlandijos kelių saugumo tarybos Liikenneturva vadovo, esminis klausimas čia yra visuomenės palaikymas ir tai, ką miestas laiko priimtinu saugumo standartu.

    Ši kryptis dera su platesnėmis ES siekiamybėmis mažinti žūtis keliuose ir artėti prie nulio iki 2050 metų. Helsinkio pavyzdys rodo, kad rezultatas paprastai gimsta ne iš vieno sprendimo, o iš ilgalaikio priemonių derinio, kuriame greičio mažinimas, infrastruktūros pertvarka, kontrolė ir viešasis transportas veikia kartu.

    „Jei reikėtų įvardyti vieną dalyką, nuo kurio galima pradėti, tai būtų greičio ribojimų mažinimas“, – sakė Helsinkio miesto eismo inžinierius Roni Utriainenas.

  • Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželio duomenys atskleidė: Ukrainos fronte lūžis – Rusijos įsibėgėjimas blėsta

    Birželį Ukrainos karo fronto linija iš esmės išliko beveik nepakitusi, o Rusijos pajėgų judėjimas toliau lėtėjo. Tai rodo AFP atlikta analizė, paremta Institute for the Study of War (ISW) geografinės žvalgybos komandos vertinimais ir viešai prieinamais fronto pokyčių duomenimis.

    ISW skaičiavimais, birželį Rusija grynuoju rezultatu užėmė apie 30 kvadratinių kilometrų, daugiausia šiaurės rytuose, Charkivo srityje. Tačiau dalis šio „prieaugio“ siejama ne su naujomis atakomis, o su ankstesnių įsiveržimų perklasifikavimu, kai atsirado daugiau patvirtinančių įrodymų.

    Tuo pat metu Ukraina, remiantis tais pačiais vertinimais, susigrąžino apie 11 kvadratinių kilometrų Zaporižios srityje ir dar apie 18 kvadratinių kilometrų Dnipropetrovsko srityje. ISW pabrėžia, kad šių kontratakų mastas ir rezultatai ne visada aiškūs realiuoju laiku, todėl pilnesnis vaizdas dažnai atsispindi tik po kelių savaičių.

    „Vykstančių Ukrainos kontratakų apimtis šiose srityse nėra iki galo aiški“, – nurodė ISW Geografinės žvalgybos komanda.

    „Šių kovinių veiksmų baigtis išlieka neapibrėžta ir tikėtina, kad bus aiškiau matoma artimiausių savaičių duomenyse“, – pridūrė ji.

    Analizė rodo platesnę tendenciją: Rusijos puolimo tempas 2026 metais ženkliai sumažėjo. Skaičiuojama, kad šiemet vidutiniškai Rusija per mėnesį pažengia apie 15 kvadratinių kilometrų, kai 2025 metais šis vidurkis siekė apie 405 kvadratinius kilometrus per mėnesį.

    Taip pat pažymima, kad balandį ir gegužę Rusija neteko maždaug 403 kvadratinių kilometrų, o balandis tapo pirmu mėnesiu per maždaug dvejus su puse metų, kai Rusijos pajėgos prarado daugiau teritorijos nei užėmė. Gegužę Ukraina, pagal vertinimus, šią kryptį iš dalies išlaikė.

    Ekspertai vienu iš svarbiausių veiksnių įvardija išaugusį Ukrainos bepiločių atakų efektyvumą, ypač prieš fronto logistiką, artileriją ir vidutinio nuotolio taikinius. Tokia taktika silpnina Rusijos galimybes stabiliai remti puolimą, net jei lokaliai pavyksta pasiekti taktinę pažangą.

    ISW duomenys paprastai neapima Rusijos pareiškimų apie užimtą teritoriją, jei jų negalima patikimai patvirtinti nepriklausomais šaltiniais. Šis metodas mažina propagandos įtaką bendram vaizdui, tačiau kartu reiškia, kad kai kurie pokyčiai gali būti fiksuojami vėliau, kai atsiranda daugiau patikrinamos medžiagos.

    Vertinant bendrą kontrolės žemėlapį, Rusija šiuo metu yra užėmusi kiek daugiau nei 19 proc. Ukrainos teritorijos. Į šį skaičių įtraukiamas Krymas ir dalis Donbaso, kurie buvo okupuoti arba kontroliuojami prorusiškų pajėgų dar iki plataus masto invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį.

    Karo kaina išlieka milžiniška: nuo 2022 metų invazijos pradžios žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus. Šis karas laikomas kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o atskiri tyrimai ir vertinimai skelbia apie milijonus karinių nuostolių abiejose pusėse, didžiausią naštą patiriant Rusijos pajėgoms.

  • NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    NATO rašinio konkursą laimėjusi moksleivė išbandė Bundesvero tanką: ką ji pamatė viduje

    Vokietijai rengiantis iki kitų metų pabaigos Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 5 000 karių, vienai moksleivei ši ateitis tapo apčiuopiama jau dabar. Kamilė V. laimėjo NATO tema surengto rašinio konkursą ir kaip pagrindinį prizą gavo progą apsilankyti Bundesvero dalinyje Pabradėje bei pasivažinėti šarvuota kovos mašina.

    Planuojama, kad Vokietijos brigada bus dislokuota teritorijoje tarp Vilniaus ir sienos su Baltarusija, o jos branduolys Lietuvoje augs etapais. Šis sprendimas siejamas su NATO rytinio sparno atgrasymo stiprinimu ir sąjungininkų pajėgų pasirengimu veikti kartu, jei saugumo situacija regione blogėtų.

    Kamilės vizitas sutapo su intensyviu pratybų laikotarpiu: Pabradės poligone vyko didelės apimties manevrai, kuriuose treniravosi kariai iš kelių NATO valstybių. Tokiose pratybose paprastai tikrinamas ryšio, logistikos, vadovavimo ir skirtingų šalių dalinių sąveikos efektyvumas, o scenarijai apima ir hibridines grėsmes.

    Konkursas apie hibridines grėsmes

    Rašinių konkursą organizavo Krašto apsaugos ministerija, siekdama moksleiviams aiškiau parodyti NATO kolektyvinės gynybos prasmę ir šiuolaikinių grėsmių pobūdį. Šiemet jis sulaukė rekordinio susidomėjimo: pateikta daugiau nei 400 darbų, kai ankstesnis aukščiausias rodiklis siekė 270.

    „Pirmiausia rašiau apie tai, kas iš tikrųjų yra hibridinės grėsmės ir kaip jos mus veikia. Tada apie tai, kaip jaunimas gali padėti apsisaugoti nuo šių pavojų“, – sakė Kamilė.

    Kamilės darbas išsiskyrė ir tuo, kad ji rašinį pateikė vokiečių kalba. Apdovanojimo metu jai įteiktas specialus kvietimas apsilankyti Vokietijos karių dalinyje, kuris priskiriamas būsimai brigadai Lietuvoje.

    Vizitas Pabradėje ir technika iš arti

    Susitikimo metu Kamilė iš arti apžiūrėjo pėstininkų kovos mašiną „Puma“, kuri laikoma vienu moderniausių tokio tipo Bundesvero šarvuočių. Kariai paaiškino, kad dalis sistemos sprendimų sukurta siekiant geriau apsaugoti įgulą, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu valdoma bokštelio įranga.

    „Viduje tiek daug mažų valdiklių ir mygtukų, kad atrodo kaip „PlayStation“ konsolė“, – pasakojo Kamilė.

    Ji pripažino, kad realybė nustebino: erdvės viduje mažiau, nei įsivaizdavo, nes ten turi tilpti ir įgula, ir ekipuotė, ir ginkluotė. Dėl saugumo reikalavimų technikos vidaus filmavimas ar fotografavimas tokiose situacijose dažnai ribojamas.

    Vėliau moksleivei buvo suteikta galimybė pasivažinėti ir tanku „Leopard“. Kamilė teigė, kad didžiausią įspūdį paliko technikos dydis ir modernumas, o taip pat galimybė pabūti skirtingose įgulos vietose ir susipažinti su valdymo logika.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai

    Lietuvoje Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas vertinamas kaip vienas reikšmingiausių saugumo žingsnių per pastaruosius metus, ypač turint omenyje geopolitinę įtampą regione. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad svarbiausias tikslas yra ne simbolika, o realus atgrasymo ir greito reagavimo pajėgumų stiprinimas.

    Vokietijos ambasados užsakymu 2025 metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 72 proc. Lietuvos gyventojų pritaria vokiečių karių dislokavimui netoli Pabradės. 13 proc. nepritarė, o 15 proc. teigė dar neturintys nuomonės.

    Tuo pat metu konkursas ir tokios iniciatyvos rodo, kad gynybos tema vis dažniau tampa ne vien institucijų, bet ir mokyklų darbotvarkės dalimi. Kamilės istorija atspindi platesnę tendenciją: jaunimas vis geriau supranta informacinių atakų, dezinformacijos ir kitų hibridinių priemonių poveikį, o kritinis mąstymas tampa praktiniu saugumo įgūdžiu.