CP v2

Blog

  • Neišmeskite pernokęsio arbūzo: gudrybė sode padeda dirvai ir net pritraukia drugelius

    Neišmeskite pernokęsio arbūzo: gudrybė sode padeda dirvai ir net pritraukia drugelius

    Pernokęs arbūzas nebūtinai reiškia, kad vaisius sugedo ir keliauja į šiukšliadėžę. Jei minkštimas tik suminkštėjo, tapo vandeningas ar grūdėtas, o kvapas saldesnis ir primena lengvą fermentaciją, jį dar galima prasmingai panaudoti sode.

    Vis dėlto svarbu atskirti pernokimą nuo gedimo. Jei matote pelėsį, gleivėtą paviršių arba jaučiate aitrų, nemalonų kvapą, tokio arbūzo nebereikėtų siūlyti nei žmonėms, nei gyvūnams. Tokiu atveju saugiausias kelias yra kompostavimas, vengiant kontakto su derliumi.

    Kaip atpažinti, kada netinka

    Pernokęs arbūzas dažniausiai praranda standžią struktūrą: minkštimas tampa labai minkštas, atsiskiria sultys, gali atsirasti rūgštokas fermentacijos aromatas. Tokie pokyčiai rodo, kad cukrūs ima skaidytis, tačiau tai dar nereiškia, kad vaisius pavojingas liesti ar kompostuoti.

    Tačiau pelėsis, tamsios dėmės su pūvančia tekstūra ir stiprus dvokas yra aiškūs signalai, kad prasidėjo intensyvus gedimas. Tokį arbūzą geriausia tvarkyti atsargiai, o komposte visada uždengti storesniu sausų medžiagų sluoksniu, kad nekiltų kvapų ir kenkėjų problema.

    Kompostas ir dirvos gerinimas

    Paprasčiausias sprendimas pernokusią uogą susmulkinti ir dėti į kompostą kartu su žieve. Susmulkinimas svarbus, nes visas arbūzas suyra lėtai: mikroorganizmams sunku pasiekti vidų, todėl procesas užtrunka ir dažniau atsiranda kvapas.

    Kad kompostas netaptų per šlapias, arbūzo gabalus verta „subalansuoti“ sausa anglinga mase, pavyzdžiui, sausais lapais, smulkintu kartonu ar popieriumi. Tokia pusiausvyra padeda išvengti rūgimo, užtikrina geresnį aeravimą ir greitesnį skaidymąsi.

    Dar vienas būdas yra vadinamasis tranšėjinis kompostavimas, kai organika kompostuojama tiesiai dirvoje. Arbūzo gabalai užkasami maždaug 30 centimetrų gylyje ten, kur tuo metu niekas neauga, ir užpilami bent 20 centimetrų žemės sluoksniu, kad nepritrauktų vabzdžių ir graužikų.

    Netikėtas panaudojimas: drugeliams

    Labai sunokusių, saldžių ir lengvai fermentuojančių vaisių gabalėliai gali tapti maistu daliai drugių, kurie natūraliai minta ne tik nektaru. Vasaros pabaigoje, kai žydinčių augalų mažiau, nedidelis vaisiaus gabalėlis nuošalesnėje sodo vietoje kartais padeda pritraukti vabzdžių įvairovę.

    Tokį „masalą“ verta dėti ant negilios lėkštutės ir laikyti toliau nuo terasos ar durų, nes saldus kvapas gali sudominti ir vapsvas, skruzdėles. Svarbiausia vaisių keisti kas kelias dienas, kol jis dar nepradėjo pelyti, o likusią dalį saugiai kompostuoti.

    Sodininkai primena ir dar vieną taisyklę: šviežia, drėgna organika nėra greitas trąšų pakaitalas. Maistinės medžiagos tampa prieinamos augalams tik tada, kai jas suskaido mikroorganizmai, todėl geriausias efektas pasiekiamas kantriai kompostuojant ir gerinant dirvos struktūrą ilgalaikėje perspektyvoje.

  • Nuo rugpjūčio 15 dienos – nauja tvarka NVŠ būreliams: prašymus teiksite per CPIS

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos keičiasi prašymų teikimo tvarka į neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas, finansuojamas NVŠ krepšelio lėšomis. Nuo šios datos prašymai į būrelius bus teikiami per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS).

    CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“. Prisijungimas prie sistemos vyks per Elektroninius valdžios vartus, o NVŠ pasiūla ir prašymų pateikimas bus pasiekiami per „Mokausi Lietuvoje“ svetainę.

    Svarbu tėvams ir globėjams: priėmimo tvarka nesikeičia tiems, kurie renkasi Vilkaviškio menų mokyklos, Sporto centro ir Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro būrelius. Šių įstaigų veikla ir priėmimas bus organizuojami įprasta tvarka.

    CPIS sistemoje tėvai ir globėjai galės pasirinkti vaikui NVŠ programą ir pateikti prašymą, taip pat stebėti vaiko vietą laukiančiųjų eilėje. Be to, bus galima matyti priėmimo rezultatą, sužinoti, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis, ir įvertinti galutinę programos kainą.

    Kai po rugsėjo 15 dienos bus išsiųstas kvietimas dalyvauti programoje, sutartį su NVŠ teikėju bus galima sudaryti elektroniniu būdu per sistemą. Jei poreikis pasikeistų, sutartį taip pat bus galima nutraukti nuotoliniu būdu, nebevykstant į įstaigą.

    Prašymą bus galima pateikti tik tuomet, jei mokinys Mokinių registre bus įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas. Tai reiškia, kad sistemos sprendimai bus susieti su oficialiais mokinio duomenimis, o priėmimas taps labiau standartizuotas.

    Jei tėvai ar globėjai neturės galimybės prisijungti internetu, pagalbą pateikiant prašymą ir pasirašant sutartį suteiks pasirinktos NVŠ programos vadovas arba mokytojas. Savivaldybės teigimu, tai turėtų užtikrinti, kad paslauga būtų prieinama ir tiems, kurie susiduria su skaitmeninės prieigos ar įgūdžių iššūkiais.

  • Festivalis „Kings of Platform“ šiemet neįvyks: organizatoriai atskleidė, kada grįš į Zarasus

    Festivalis „Kings of Platform“ šiemet neįvyks: organizatoriai atskleidė, kada grįš į Zarasus

    Praėjusiais metais sužibėjęs renginys „Kings of Platform“ šiemet neįvyks. Organizatoriai pranešė, kad festivalis perkeliamas ir į Zarasus sugrįš 2027 metais.

    Pasak organizatorių, sprendimą lėmė kelios priežastys ir siekis renginį įgyvendinti aukštesne kokybe. Jie pabrėžia, kad nori pristatyti dar stipresnę programą ir iki galo išpildyti sumanymą, kuriam jau buvo skirta daug pasiruošimo.

    „Tai nėra lengvas sprendimas. Į šį renginį jau buvo sudėta daug darbo, idėjų, pasiruošimo ir, svarbiausia, daug širdies“, – sakė renginio organizatorė Gabija Veronika Barkauskė.

    Organizatorių teigimu, Zarasai renginiui yra esminė vieta, todėl pasirinkta grįžti būtent čia. Jie dėkoja miestui ir žiūrovams už palaikymą bei tikina, kad renginys bus sugrąžintas tada, kai bus pasirengta jį surengti taip, kaip jis vertas.

    „Norime jį surengti taip, kaip jis yra vertas būti surengtas – dar stipresnį, dar kokybiškesnį ir dar labiau išpildytą“, – sakė G. V. Barkauskė.

    Pastaraisiais metais festivaliai vis dažniau koreguoja datas dėl išaugusių kaštų, sudėtingesnės logistikos ir programos planavimo, o taip pat dėl didesnių auditorijos lūkesčių. Renginių rinka po pandemijos tapo jautresnė finansiniams rizikos veiksniams, todėl organizatoriai vis dažniau renkasi perkelti projektus, užuot pateikę kompromisinį variantą.

    „Kartais tam, kad sukurtum kažką tikrai stipraus, reikia leisti sau palaukti. „Kings of Platform“ grįš ir bus vertas laukimo“, – sakė organizatorė.

  • Visagine – nemokamas kvietimas į Havajus: „Amerikietiška erdvė“ atskleidžia, kuo stebina JAV sala

    Visagine – nemokamas kvietimas į Havajus: „Amerikietiška erdvė“ atskleidžia, kuo stebina JAV sala

    Visagine veikianti „Amerikietiška erdvė“ kviečia gyventojus ir miesto svečius į pažintinį renginį apie Havajus – 50-ąją JAV valstiją. Susitikimas numatytas rugpjūčio 20 dieną, Vilties g. 5.

    Renginio metu žadama supažindinti su Havajų istorija ir kultūriniu savitumu, kurį formavo vietinių havajiečių tradicijos, JAV politiniai pokyčiai ir migracijos bangos iš Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono. Tokie pristatymai dažniausiai apima ir kasdienio gyvenimo temas – nuo kalbos iki papročių bei šiuolaikinių identiteto klausimų.

    Havajai dažnai siejami su kurortais, tačiau ši valstija yra ir strategiškai svarbi JAV dalis Ramiajame vandenyne. Be to, salynas išsiskiria unikaliomis gamtos sąlygomis: čia veikia vieni aktyviausių pasaulio ugnikalnių, o dalis teritorijų saugomos kaip nacionaliniai parkai.

    Pastaraisiais metais Havajai vis dažniau aptariami ir dėl tvaraus turizmo bei aplinkosaugos iššūkių. Vietos institucijos ir bendruomenės ieško būdų, kaip suderinti lankytojų srautus, infrastruktūros apkrovą ir gamtos bei kultūros paveldo apsaugą.

    Organizatoriai ragina atvykti visus, kuriems įdomi JAV įvairovė ir Ramiojo vandenyno regionas. Tikimasi, kad renginys bus naudingas ir planuojantiems keliones, ir norintiems geriau suprasti Havajų vietą JAV istorijoje bei dabartyje.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos dirbtinio intelekto startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir planuoja sparčiau plėsti savo DI infrastruktūros platformą Europoje bei auginti komandą. Finansavimo etapą bendrai vedė naujas investuotojas „Spintop Ventures“ ir esamas investuotojas „Ugly Duckling Ventures“.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“ ir grupė verslo angelų, o Danijos Eksporto ir investicijų fondas EIFO dalyvavo per atitinkamą paskolą. Šis etapas įvyko praėjus maždaug pusmečiui po ankstesnio „Velatir“ finansavimo ir po komercinio produkto paleidimo.

    Ką siūlo „Velatir“ platforma

    Bendrovę įkūrė Michael Sørensen, Elias Sørensen, Christian Møller ir Andreas Paulli. „Velatir“ kuria infrastruktūros sluoksnį, skirtą įmonėms valdyti sparčiai augantį DI įrankių ir autonominių agentų naudojimą organizacijose.

    Platforma siekia suteikti matomumą ir kontrolę per skirtingus DI įrankius, darbuotojus, agentus, tiekėjus, įrenginius ir pačią infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali geriau suprasti, kur ir kaip naudojamas DI, kokie duomenys perduodami bei ar laikomasi vidinių politikų.

    Tokio tipo sprendimų poreikį didina saugumo ir atitikties rizikos, kylančios DI priemonėms tampant kasdieniu darbo įrankiu. Organizacijoms svarbu ne tik leisti produktyviai naudoti DI, bet ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų ten, kur neturėtų, o naudojimas atitiktų reguliacinius reikalavimus.

    Akcentas – europinė infrastruktūra

    „Velatir“ pabrėžia, kad platforma sukurta remiantis Europoje valdomais ir Europoje talpinamais ištekliais, nesiremiant JAV hiperskalės paslaugų teikėjais. Bendrovė tai sieja su duomenų suvereniteto, atsparumo ir kontrolės klausimais, kurie vis dažniau atsiduria Europos įmonių darbotvarkėje.

    „Suverenus debesis tapo dažnai vartojama fraze, tačiau neretai tai reiškia amerikietiškas platformas su europietiška etikete. „Velatir“ nuo pat pradžių kūrėme ant Europoje valdomos ir talpinamos infrastruktūros. Tai sunkesnis kelias, bet mums vienintelis prasmingas“, – sakė „Velatir“ operacijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christian Møller.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europos rinkose ir papildomų specialistų samdai, kad būtų patenkinta auganti paklausa. DI naudojimui tampant labiau centralizuotam ir reguliuojamam, DI saugumo, stebėsenos ir politikų įgyvendinimo sprendimai tampa viena sparčiausiai augančių įmonių technologijų krypčių.

  • JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Callosum“, kuriantis programinės įrangos infrastruktūrą DI užduotims vykdyti skirtinguose lustuose ir DI modeliuose, pritraukė 100 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Tai vienas didžiausių pastarojo meto seed raundų Europoje, atkreipęs dėmesį į alternatyvų požiūrį, kaip sparčiai ir efektyviai diegti DI sprendimus.

    Investicijai vadovavo Europos rizikos kapitalo fondas Atomico, o prie raundo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos investuotojas Plural, JAV fondas DCVC, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI“ bei privatūs investuotojai. Sandoris įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai „Callosum“ viešai išėjo iš „stealth“ režimo ir buvo paskelbta apie 10,25 mln. eurų finansavimą.

    Alternatyva vieno modelio keliui

    „Callosum“ įkūrėjai, siejami su Kembridžo mokslo bendruomene, kritikuoja vadinamąją DI „monokultūrą“, kai progresas siejamas su vieno itin didelio modelio mastelio didinimu ir jo vykdymu ant panašios architektūros lustų. Startuolio teigimu, tokia kryptis kelia dideles kapitalo ir energijos sąnaudas bei sustiprina priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Vietoj to bendrovė siūlo infrastruktūrą, leidžiančią derinti skirtingus modelius ir skirtingą aparatinę įrangą pagal konkrečią užduotį. Logika paprasta: realaus pasaulio problemos yra nevienalytės, todėl vienas universalus modelis ir viena lustų ekosistema ne visada yra efektyviausias sprendimas, ypač kai svarbi kaina, vėlinimas ir energijos suvartojimas.

    Partnerystė su „Cerebras“ ir praktinis akcentas

    „Callosum“ skelbia apie partnerystę su JAV lustų gamintoja „Cerebras“, žinoma dėl specializuotų sprendimų didelio našumo skaičiavimams. Partnerystė signalizuoja, kad startuolis siekia ne tik teorinio „daugiaplatformio“ požiūrio, bet ir praktinių diegimų, kur svarbus itin mažas vėlinimas bei galimybė parinkti tinkamiausią skaičiavimo aplinką konkrečiam scenarijui.

    „Integruodami „Cerebras“ į „Callosum“ platformą, itin mažo vėlinimo inferenciją padarome prieinamą ten, kur ji sukuria didžiausią poveikį, ir leidžiame klientams kurti DI sistemas, kurios anksčiau buvo nepraktiškos“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldmanas.

    Šis finansavimo raundas išryškina platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško ne dar vieno universalaus modelio, o infrastruktūros, kuri padėtų DI sprendimus pigiau, patikimiau ir lanksčiau perkelti į gamybą. „Callosum“ atvejis rodo, kad konkurencija DI lenktynėse vyksta ne vien modelių dydžiais, bet ir tuo, kas geriau sujungia modelius, lustus ir realius verslo poreikius.

  • Startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų: žada sujungti susiskaidžiusias golfo klubų sistemas

    Startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų: žada sujungti susiskaidžiusias golfo klubų sistemas

    Jungtinės Karalystės golfo technologijų startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų fazėje. Bendrovė kuria operacinę sistemą golfo klubams ir susietą produktą golfo žaidėjams, siekdama sumažinti šiandien rinkoje paplitusį programų ir duomenų išskaidymą.

    Pasak įmonės, daugelis golfo klubų kasdienėje veikloje remiasi daugybe atskirų sprendimų: nuo narystės valdymo ir starto laikų rezervacijų iki varžybų administravimo, mokėjimų, kasos sistemų, maitinimo, rinkodaros, ataskaitų bei vejos priežiūros procesų. Dėl to informacija lieka išmėtyta per skirtingus tiekėjus, o darbuotojams tenka derinti tarpusavyje menkai suderintas sistemas.

    Vienas sluoksnis vietoje daugybės įrankių

    „Paralo“ tikslas yra sukurti bendrą technologinį sluoksnį, kuris leistų klubams valdyti pagrindines operacijas vieningiau, o žaidėjams sumažintų poreikį naudoti kelias skirtingas programėles vien tam, kad sužaistų vieną raundą. Įmonė pabrėžia, kad nesiūlo vieno „fiksuoto paketo“, o kuria platformą, pritaikomą skirtingiems klubų veiklos modeliams.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Jarrad Hicksas ir Zaheeris Merali. Prieš pradėdami kurti produktą, jie, pasak bendrovės, mėnesius praleido golfo klubuose stebėdami darbuotojų darbą ir žymėdami procesų „skausmo taškus“, kad technologija atitiktų realią kasdienę praktiką.

    „Golfo sportas yra labai sofisticuotas, tačiau technologijos jame stebėtinai susiskaidžiusios. Nesupratau, kodėl vienam raundui reikia trijų programėlių, o pradėję dirbti klubuose pamatėme, kad problema gerokai gilesnė“, – sakė „Paralo“ bendraįkūrėjas Jarrad Hicksas.

    „Paralo“ teigimu, jų architektūra turėtų leisti klubams išlaikyti savas taisykles, identitetą ir narių patirtį, o ne versti visus veikti pagal vieną standartizuotą schemą. Įmonė taip pat akcentuoja sąveikumą ir atviresnius techninius standartus, kad klubai galėtų laisviau rinktis jiems tinkamiausius sprendimus.

    Rinkos barjerai ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Startuolis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose prieiga prie pagrindinės infrastruktūros gali priklausyti nuo valdančių institucijų ar nustatytų integracijų taisyklių. Pavyzdžiui, Anglijoje technologijų tiekėjams gali reikėti patvirtinimų, kad jie galėtų prisijungti prie Pasaulinės handikapo sistemos infrastruktūros, todėl nauji žaidėjai susiduria ne tik su techniniais, bet ir su reguliaciniais bei procedūriniais iššūkiais.

    „Paralo“ jau diegia savo platformą viename iš pirmaujančių privačių Jungtinės Karalystės golfo klubų, kuris veikia kaip ankstyvasis dizaino partneris. Bendrovė planuoja, kad investicijos bus skirtos produkto ir inžinerijos plėtrai, diegimų tęstinumui bei infrastruktūros, jungiančios klubo operacijas su žaidėjui skirtu produktu, kūrimui.

    „Sudėtingumas turi būti paslėptas po produktu, o ne užkrautas žaidėjui ar klubo komandai. Tai inžinerinė problema, kurią norime išspręsti“, – sakė „Paralo“ bendraįkūrėjas Zaheeris Merali.

    Kokia vertė ir kur startuolis taikosi

    Bendrovės teigimu, investicijų raundo metu „Paralo“ vertinimas prieš investiciją siekė apie 3 510 000 eurų. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu skiriamas Jungtinės Karalystės ir Airijos golfo klubams, kur rinka yra pakankamai didelė, bet kartu išlieka priklausoma nuo istorinių, skirtingai sukonfigūruotų sistemų.

    Jei „Paralo“ pavyks įrodyti, kad vieninga platforma mažina kaštus, supaprastina darbuotojų darbą ir suteikia klubams daugiau kontrolės, tai gali tapti reikšmingu signalu visam golfo technologijų sektoriui, kuriame ilgą laiką dominavo pavieniai, menkai tarpusavyje susikalbantys sprendimai.

  • Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje daliai nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų nustatytos arba patikslintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose. Apie tai informuojama po to, kai kai kuriems asmenims nepavyko įteikti individualių pranešimų.

    Pakeitimai patvirtinti energetikos ministro 2026 metų liepos 9 dieną įsakymu Nr. 1-168. Dokumente patikslintos vietovės klasių teritorijos ir atitinkamai jų ribose taikomi apribojimai, kurie gali turėti įtakos statyboms, rekonstrukcijai, žemės darbams ar želdinių tvarkymui.

    Praktikoje tokios apsaugos zonos reiškia, kad tam tikrose sklypo vietose gali būti ribojama veikla, siekiant užtikrinti saugų magistralinių vamzdynų eksploatavimą. Dalis apribojimų gali būti taikomi ir tuomet, kai teritorija nustatoma viešojo intereso pagrindu, o savininko sutikimas nėra privalomas.

    Įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais savininkai, žemės patikėtiniai ar kiti teisėti naudotojai gali kreiptis dėl kompensacijos už nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Ši teisė siejama su realiais, pagrįstais nuostoliais ir turi būti įrodoma dokumentais.

    Kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas vykdomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, galiojančią nuo 2020 metų. Kartu pažymima, kad įstatyme numatytais atvejais kompensacijos nemokamos, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai pagal taikomas sąlygas ir pateiktus įrodymus.

    Dėl kompensacijos prašymo gyventojai turi kreiptis į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių AB „Amber Grid“, kuris nurodomas kaip plano iniciatorius. Pakeitimo plano sprendiniai skelbiami „Amber Grid“ ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėse, tačiau straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

    Jei kyla klausimų, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į patikslintas teritorijas, ir įvertinti, kokie apribojimai taikomi. Tuomet verta surinkti dokumentus, kurie pagrįstų patiriamus nuostolius, nes sprendimas dėl išmokos priimamas tik pagal argumentuotą ir įrodymų pagrįstą prašymą.

  • Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius pirmą kartą paskirstė miesto stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Konkursui buvo numatyta 50 000 eurų, o susidomėjimas gerokai viršijo lūkesčius: gauta beveik 340 paraiškų. Po vertinimo finansavimas skirtas 19 kūrėjų.

    Šiemet miestas išdalijo 14 individualių stipendijų ir 5 pradedančiojo kūrėjo stipendijas. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja programa turi papildyti jau veikiančias konkursines priemones ir suteikti kūrėjams daugiau stabilumo planuojant darbus.

    „Didelis susidomėjimas ir originalių idėjų gausa dar kartą patvirtina, kad to reikėjo ir Vilnius yra turtingas kuriančių žmonių“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Po administracinės patikros ekspertams perduota vertinti 301 paraiška. Iš jų 232 teiktos individualioms stipendijoms, o 69 skirtos pradedančiųjų kūrėjų kategorijai. Tarp pradedančiųjų daugiausia paraiškų pateikė vizualiųjų menų, tarpdisciplininio meno ir scenos menų atstovai.

    Stipendijos dydis siekia 500 eurų per mėnesį. Individualios stipendijos gali būti skiriamos iki 8 mėnesių, o pradedančiojo kūrėjo stipendijos iki 6 mėnesių, tad bendra vieno gavėjo suma gali sudaryti iki 4 000 arba iki 3 000 eurų.

    Lėšos gali būti naudojamos ne tik pačiai kūrybai, bet ir įgyvendinimui: įrangos nuomai, leidybai, techniniams sprendimams, kelionėms, viešinimui, filmavimui, fotografavimui, skaitmeninimui ir kitoms kūrybinės veiklos išlaidoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tai leidžia finansuoti ir parengiamuosius etapus, kurie dažnai tampa didžiausia našta kuriant.

    Programa skirta kūrėjams, dirbantiems vizualiųjų ir taikomųjų menų, muzikos, scenos menų, kino, literatūros, tarpdisciplininio meno, atminties institucijų bei etninės kultūros srityse. Pretenduoti galėjo pilnamečiai kūrėjai, gyvenantys ir dirbantys Vilniuje.

    Pradedančiojo kūrėjo stipendija orientuota į karjeros pradžią: ją gali gauti tie, kurie per pastaruosius penkerius metus įgijo aukštąjį išsilavinimą arba profesionalią kūrybinę veiklą vykdo ne ilgiau nei penkerius metus. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją savivaldybėms labiau remti ankstyvą kūrėjų etapą, kai pajamos dar nepastovios.

    Paraiškos vertintos pagal kultūrinę ir meninę vertę, aktualumą miestui, ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, idėjos pagrįstumą, taip pat finansų planavimo, viešinimo ir prieinamumo didinimo aspektus. Savivaldybė teigia, kad šie kriterijai skirti užtikrinti ne tik idėjų kokybę, bet ir realų jų įgyvendinimą bei poveikį auditorijoms.