CP v2

Blog

  • Mirė grupės „Taylor Red“ lyderė Nicole Taylor – su krūties vėžiu kovojo nuo 2022-ųjų

    Mirė grupės „Taylor Red“ lyderė Nicole Taylor – su krūties vėžiu kovojo nuo 2022-ųjų

    JAV kantri muzikos atlikėja Nicole Taylor, grupės „Taylor Red“ pagrindinė vokalistė, mirė sulaukusi 35 metų. Dainininkė su krūties vėžiu kovojo nuo 2022 metų.

    Apie netektį praneša „Euronews“: žinią „YouTube“ vaizdo įraše patvirtino jos seserys Natalie ir Nika. Jos nurodė, kad Nicole mirė rugsėjo 28 dieną, o pačios teigė esančios sukrėstos ir palaužtos.

    Savo pasisakyme seserys prisiminė, kad tikėjosi sulaukti dienos, kai Nicole pati pasidalys sveikimo istorija. Vis dėlto, jų žodžiais, dabar tenka atsisveikinti ir džiaugtis, kad ji esą nebekentėjo.

    N. Taylor 2022 metais buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys, kurį artimieji apibūdino kaip itin agresyvų. Vėliau liga perėjo į ketvirtą stadiją, o seserys Nicole vadino jų „bebaimiu lyderiu“.

    Grupę įkūrė trynukės iš Misisipės

    Natalie, Nika ir Nicole Taylor – raudonplaukės trynukės iš Misisipės – grupę subūrė 2010 metais. Pradžioje jos pasirodydavo pavadinimu „Red Roots“.

    Nicole buvo ne tik grupės vokalistė, bet ir grojo keliais instrumentais – gitara, bandža ir smuiku. Pirmąjį albumą „Red Roots“ grupė išleido 2011 metais.

    Vėliau pasirodė dar du albumai: „The Middle of Nowhere“ (2012) ir „Triplicity“ (2014). 2018 metais kolektyvas pakeitė pavadinimą į „Taylor Red“.

    Hitą išgarsino „TikTok“, o koncertų skaičius perkopė tūkstantį

    2021 metais „Taylor Red“ išleista daina „Country Money“ išpopuliarėjo „TikTok“ platformoje. Tai gerokai padidino grupės matomumą internete.

    Nors pilno formato albumo nuo 2014 metų grupė nebuvo išleidusi, jos narės aktyviai koncertavo. Skelbiama, kad „Taylor Red“ surengė daugiau nei 1 000 gyvų pasirodymų JAV ir už jos ribų.

    Didelę auditoriją grupė buvo subūrusi ir „YouTube“: nurodoma, kad jų kanalas turi daugiau nei 16 mln. prenumeratorių.

  • Radome iš daugiaaukščio kapo išvaduotas kačiukas: tarp karstų slėpėsi tris dienas

    Radome surengta neįprasta gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai – iš gilaus, kelių lygių kapo buvo išvaduotas kačiukas, kuris tris dienas slėpėsi už karstų.

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, gyvūnas buvo įstrigęs Komunalinėse kapinėse Firlejaus rajone, o jį pagauti ilgai nepavyko dėl išgąsčio ir sudėtingos vietos – gilaus, daugiaaukščio antkapinio statinio.

    Gelbėtojai bandė įvairiais būdais pasiekti kačiuką: buvo praveriama sunki kapo plokštė, tačiau vien to neužteko – išsigandęs gyvūnas vis pasitraukdavo giliau ir išvengdavo bandymų jį sučiupti.

    Situaciją apsunkino ir tai, kad kačiukas slėpėsi už karstų, todėl kiekvienas bandymas jį pasiekti reikalavo ypatingo atsargumo ir kantrybės.

    Operacija baigėsi lapkričio 3-iąją

    Galiausiai gelbėjimo operacija pavyko antradienį, lapkričio 3 dieną. Tuomet kapinėse vykę darbai baigėsi laimingai – kačiukas buvo saugiai ištrauktas iš kapo.

    Šis atvejis primena, kad gyvūnai gali patekti į itin netikėtas ir pavojingas vietas, o jų gelbėjimas kartais virsta ilgai trunkančia, kruopščiai koordinuojama operacija.

    Tokiose situacijose svarbiausia neskubėti ir nebandyti veikti jėga – išsigandęs gyvūnas gali slėptis dar giliau, o bandymai jį išgąsdinti tik pailgina gelbėjimą.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Lenkijoje Morawieckis siūlo technokratų Vyriausybę: Marekas Jurekas sako esąs pasirengęs keisti Tuską

    Lenkijoje aštrėjant krizei dėl Konstitucinio Tribunolo, buvęs premjeras Mateuszas Morawieckis siūlo išeitį – suformuoti technokratų Vyriausybę, kuri, jo teigimu, padėtų sumažinti politinę įtampą. Į jos vadovus jis įvardijo politiką Mareką Jureką.

    Apie šią idėją antradienį pasisakė ir pats M. Jurekas. Socialiniame tinkle „X“ jis patvirtino esąs pasirengęs imtis tokio vaidmens ir vadovauti, jei būtų sutarta dėl laikino, pereinamojo formato kabineto.

    Tekste pabrėžiama, kad ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo peraugo į platesnį politinį konfliktą. Prezidentas Karolis Nawrockis sušaukė skubų Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame kaltino premjerą Donaldą Tuską nelegaliais veiksmais Konstitucinio Tribunolo atžvilgiu.

    M. Morawieckis, vadovaujantis politinei jėgai „Rozwój Plus“, teigė, kad Lenkija atsidūrė ties vidaus konflikto riba, todėl esą būtina skubiai atšaukti dabartinę Vyriausybę ir sudaryti technokratų kabinetą.

    Siūlomas „technokratų“ scenarijus

    Pasak M. Morawieckio, technokratų Vyriausybė turėtų būti laikina ir orientuota į situacijos stabilizavimą. M. Jureką jis pristatė kaip žmogų, turintį gebėjimų telkti ir ieškoti kompromisų.

    M. Jurekas – ilgametę politinę patirtį turintis veikėjas: jis siejamas su PiS, o 2005–2007 metais ėjo Seimo maršalkos pareigas. Pastaruoju metu jis taip pat dirbo prezidento institucijoje – buvo Naujosios Konstitucijos tarybos narys.

    Marekas Jurekas: „Esu pasirengęs“

    Savo įraše „X“ M. Jurekas rašė, kad nesiekia įkalbinėti Lenkijos valstiečių partijos (PSL) „keisti stovyklą“, tačiau ragina prisidėti prie bandymo mažinti šalį, jo teigimu, ardančią politinę poliarizaciją.

    Jis pripažino, kad galimybės suformuoti tokį „socialinės taikos“ kabinetą yra nedidelės, tačiau net ir mažas šansas, pasak jo, išlieka realia galimybe pakeisti politinę kryptį.

    M. Jurekas taip pat pabrėžė, kad svarbiausia – pati technokratų Vyriausybės idėja, o konkretūs vardai ar pareigybės, jo teigimu, galėtų būti diskusijų objektas. Vis dėlto jis akcentavo, kad kelio pradžia būtų premjero pakeitimas ir konstruktyvus nepasitikėjimo votumas.

  • Melagingi pranešimai apie bombas sutrikdė keturis skrydžius Europoje: uždarytas Varšuvos oro uostas

    Melagingi pranešimai apie bombas sutrikdė keturis skrydžius Europoje: uždarytas Varšuvos oro uostas

    Antradienį keturi keleiviniai skrydžiai, vykę į Lenkiją, Ispaniją ir Bulgariją, tapo melagingų pranešimų apie bombas taikiniu. Visi lėktuvai saugiai nusileido, o patikrinus sprogmenų nerasta, pranešė pareigūnai.

    Du incidentai buvo susiję su skrydžiais į Varšuvą. Kaip skelbia „Euronews“, vienu atveju Varšuvos Šopeno oro uoste buvo uždarytas vienas kilimo ir tūpimo takas, kol buvo apieškotas orlaivis.

    Pirmasis pranešimas palietė SAS skrydį SK751 iš Kopenhagos – lėktuvas Varšuvoje nusileido įprastai, o keleiviai buvo išlaipinti. Aviakompanija patvirtino, kad dėl šio skrydžio buvo gautas grasinimas.

    Antrasis atvejis – LOT „Boeing 737 MAX“, skridęs iš Londono Hitrou oro uosto. Vietoje suplanuoto nusileidimo Šopeno oro uoste jis buvo nukreiptas į Varšuvos Modlino oro uostą, kuris po pavojaus signalo laikinai sustabdė darbą.

    Varšuvoje – evakuacija, vėliau oro uostas atnaujino darbą

    Modlino oro uoste keleiviai buvo evakuoti, o lėktuve atlikti saugumo patikrinimai. Oro uosto atstovas Adamas Szablowskis naujienų agentūrai AFP sakė, kad nieko įtartino nerasta.

    Po patikrinimų Modlino oro uostas vėl buvo atidarytas ir grįžo prie įprasto darbo režimo. Apie galimus skrydžių vėlavimus ar keleivių srautų sutrikimus išsamiau nebuvo pranešta.

    Ryanair ir Wizz Air lėktuvai taip pat tikrinti

    Ispanijoje oro uostų operatorė Aena aktyvavo avarinį protokolą dėl bombos pavojaus „Ryanair“ skrydyje iš Mančesterio į Mursiją. Lėktuvas nusileido be incidentų, o po Civilinės gvardijos patikrinimo avarinės priemonės buvo atšauktos.

    Ketvirtasis pranešimas palietė „Wizz Air“ skrydį iš Bergamo (šiaurės Italija) į Sofiją. Bulgarijos vidaus reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad po nusileidimo 10:10 Vidurio Europos laiku orlaivis buvo patikrintas.

    Trečia diena iš eilės, kai grasinimai trikdo skrydžius

    Šie pranešimai pasirodė praėjus dienai po to, kai NATO oro gynybos perspėjimo tarnyba reagavo į dar vieną „Wizz Air“ skrydį, vykusį iš Londono Lutono į Sofiją. Tąkart lėktuvas buvo nukreiptas ir avariniu režimu nusileido Budapešte.

    Vengrijos gynybos ministras Romuluszas Ruszin-Szendi feisbuke skelbė, kad „Gripen“ naikintuvai pakilo per kelias minutes ir užtikrino saugų keleivinio lėktuvo nusileidimą Budapešte.

    Sekmadienį panašus incidentas fiksuotas ir „Austrian Airlines“ skrydyje iš Tel Avivo į Vieną – dėl grasinimo lėktuvas buvo nukreiptas į Bulgariją, tačiau patikrinus taip pat nieko nerasta.

  • Lenkijoje rasti žmogaus palaikai: siejama su dingusia 24-erių Karolina Wróbel, prabilo tėvas

    Lenkijos Czechowicų-Dziedzicų mieste, atliekant garažo griovimo darbus, ekskavatoriaus operatorius aptiko smarkiai suirusio žmogaus palaikus. Šis radinys iš karto buvo susietas su paslaptingai dingusios 24 metų Karolinos Wróbel byla.

    Kaip skelbiama, palaikai rasti sklype Narutowicziaus gatvėje. Į vietą atvykus pareigūnams pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau dėl itin pažengusio irimo proceso kol kas neįmanoma nustatyti net rasto žmogaus lyties.

    Karolina Wróbel dingo 2025 metų sausio pradžioje: jauna moteris išėjo iš namų nusipirkti bandelių ir nebegrįžo. Nuo tos dienos jos pėdsakai dingo, o artimieji gyveno nežinioje.

    Teigiama, kad palaikų radimo vieta yra maždaug už trijų kilometrų nuo vietos, kur moteris dingo. Netoliese – apleistas pastatas, geležinkelio bėgiai ir kelio viadukas, todėl teritorija nėra itin intensyviai lankoma.

    DNR tyrimas turėtų atsakyti į svarbiausią klausimą

    Ar rasti palaikai gali būti dingusios Karolinos? Į šį klausimą atsakymą, pasak pareigūnų, turėtų atnešti specializuotos ekspertizės, pirmiausia – DNR tyrimas.

    Kol nebus gauti rezultatai, tyrėjai vengia daryti išvadas dėl asmens tapatybės. Dėl būklės, kurioje rasti palaikai, identifikavimas gali užtrukti.

    Į vietą atvyko dingusiosios tėvas

    Į Narutowicziaus gatvę, kur rasti palaikai, atvyko ir dingusios Karolinos tėvas. Jis pabrėžė, kad šeimai tai – itin sunki situacija, atnešanti ir naują viltį sužinoti tiesą, ir baimę dėl to, kokia ji gali būti.

    Vyro teigimu, artimieji viena vertus nori, kad ši istorija pagaliau baigtųsi ir paaiškėtų, kas nutiko Karolinai, tačiau kita vertus – šeima vis dar gyvena viltimi, kad jauna moteris gali sugrįžti namo.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams prognozuojama pergalė Atstovų Rūmuose, tačiau tikroji intriga – kova dėl Senato, nuo kurios priklausys, kas kontroliuos Vašingtoną.

    Kaip skelbia „Euronews“, prieš metus respublikonai tikėjosi išsaugoti tvirtą persvarą Senate, bet dabar tai labiau panašu į viltį – lemiamas taps nedidelis skaičius itin konkurencingų lenktynių.

    Atstovų Rūmuose klausimas, anot apžvalgos, jau nebe „ar“, o „kokiu skirtumu“ laimės demokratai: prognozių rinkos jiems suteikia 95 proc. tikimybę perimti kontrolę.

    Senate situacija kur kas trapesnė: respublikonai turi 53 iš 100 vietų, o demokratams, kad perimtų daugumą, reikia keturių vietų grynojo prieaugio.

    Senato „magiškas skaičius“ ir 50–50 scenarijus

    Jei vietų pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamą balsą turėtų viceprezidentas JD Vance. Todėl demokratai siekia ne trijų, o keturių papildomų vietų, kad išvengtų priklausomybės nuo lygiųjų.

    Apžvalgoje teigiama, kad prognozių rinkos šiuo metu demokratams suteikia maždaug trijų iš keturių tikimybę laimėti Senato kontrolę. „Cook Political Report“ šešias kovas vertina kaip visiškai neprognozuojamas – ir visos jos yra respublikonų ginamos.

    Iš viso mūšio lauku laikoma 12 vietų. Demokratai gina tris (Mičiganą, Minesotą ir Naująjį Hampšyrą), o respublikonai – devynias (Aliaską, Ajovą, Kanzasą, Meiną, Nebraską, Šiaurės Karoliną, Ohają, Pietų Karoliną ir Teksasą).

    Šiaurės Karolina, Ohajas ir Teksasas – didžiausi taikiniai

    Šiaurės Karolina apžvalgoje įvardijama kaip valstija, kur respublikonams situacija suprastėjo labiausiai. Po senatoriaus Thomo Tilliso sprendimo trauktis kova turėjo būti lygi, tačiau nacionaliniai respublikonai, anot teksto, iš esmės sumažino paramą savo kandidatui Michaelui Whatley.

    Ohajuje demokratai stato ant Sherrodo Browno sugrįžimo: jis kandidatuoja prieš respublikoną Joną Hustedą, paskirtą į JD Vance’o buvusią vietą. „RealClearPolitics“ vidurkis rodo Browno pranašumą, nors tai valstija, kur Donaldas Trumpas anksčiau laimėjo dviženkliu skirtumu.

    Teksasas apžvalgoje vadinamas dar didesniu potencialiu netikėtumu: valstija demokratų į Senatą nėra išrinkusi nuo 1988 metų. Vis dėlto naujausioje „Texas Southern University“ apklausoje demokratas Jamesas Talarico pirmauja prieš respublikoną Keną Paxtoną 49 proc. prieš 47 proc., nors šis skirtumas telpa į paklaidą.

    Teksase taip pat išskiriamas vadinamasis „bilietų skaldymas“, kai rinkėjai gali remti respublikonus kitose valstijos lenktynėse, bet Senate pasirinkti demokratą. Paxtono reitingams nepadeda ir jo reputacija: primenama, kad 2023 metais jis buvo apkaltintas savo partijos kontroliuojamuose valstijos Atstovų Rūmuose, nors vėliau valstijos Senate buvo išteisintas.

    Aliaska ir Mičiganas – papildomi netikėtumų židiniai

    Aliaska tradiciškai balsuoja už respublikonus prezidento rinkimuose, bet turi stiprią nepriklausomumo tradiciją. Šįkart demokratė Mary Peltola meta iššūkį senatoriui Danui Sullivanui ir, pagal „New York Times/Siena“ apklausą, turi nedidelį pranašumą, kuris taip pat telpa į paklaidą.

    Tačiau Aliaskos kova apsunkinta skandalo: „New York Times“ pranešė, kad demokratų operatyvininkai esą padėjo į rinkimus įtraukti Danielį J. Sullivaną – pensininką mokytoją – kaip galimą „spoilerį“ rinkėjams suklaidinti. Peltola neigia buvusi susijusi, o Aliaskos gubernatorius Mike’as Dunleavy nurodė pradėti kriminalinį tyrimą.

    Mičiganas apžvalgoje įvardijamas kaip potenciali respublikonų „gelbėjimosi virvė“: tai vienintelė demokratų ginama vieta, kuri kai kuriuose vertinimuose laikoma visiškai neprognozuojama. Kadangi ilgametis senatorius Gary Peters traukiasi, respublikonų pergalė čia demokratams reikštų dar didesnį spaudimą ieškoti papildomų pergalių kitose valstijose.

    Demokratų kandidatas Mičigane – Abdul El-Sayed, progresyvus buvęs visuomenės sveikatos pareigūnas. Tekste pažymima ir vidinė įtampa: kongresmenė Haley Stevens, pralaimėjusi jam pirminius rinkimus, vėliau parėmė respublikoną Mike’ą Rogersą, o tai sulaukė griežtos demokratų lyderių kritikos.

    Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo

    Apžvalga reziumuoja, kad nors respublikonai turėjo pagrindą tikėtis išlaikyti Senatą, nepasitenkinimas Vašingtonu, ekonomika ir Donaldu Trumpu pavertė šiuos rinkimus itin įtemptais.

    Demokratams priskiriamas didesnis rinkėjų entuziazmas, tačiau pabrėžiama, kad vien apklausų nepakanka: ankstesniais metais apklausos klydo skirtingomis kryptimis.

    Galutinis atsakymas, kas valdys Senatą, galiausiai gali priklausyti nuo to, ar rinkėjų nuotaikos virs balsais – ir kuriose valstijose aktyvumas bus didžiausias.

  • Tuskas ir Nawrockis Nacionalinio saugumo taryboje paspaudė rankas – dėmesys nukrypo į santykius

    Antradienį Varšuvoje, Prezidento rūmuose, prasidėjo Lenkijos Nacionalinio saugumo tarybos posėdis, kurio pradžioje premjeras Donaldas Tuskas ir prezidentas Karolis Nawrockis viešai paspaudė vienas kitam ranką.

    Šis gestas neliko nepastebėtas, nes abiejų politikų santykiai vertinami kaip įtempti, o posėdžio pradžia buvo transliuojama internetu, todėl pasisveikinimą galėjo matyti ir visuomenė.

    Posėdį sušaukė prezidentas Karolis Nawrockis, o pagrindinė darbotvarkės tema – aktualūs Lenkijos saugumo klausimai. Tarp jų – bendra saugumo situacija šalyje ir diskusijos dėl nuolatinės JAV karinės bazės Lenkijoje.

    Taip pat aptariama situacija, susijusi su Lenkijos Konstituciniu Tribunolu, apie kurią pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje vėl kalbama itin intensyviai.

    Kas dalyvavo posėdyje

    Posėdyje dalyvavo aukščiausi šalies pareigūnai: užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, taip pat parlamento vadovybė ir politinių klubų bei frakcijų lyderiai.

    Tarp dalyvių buvo ir valdančiosios koalicijos atstovai, ir opozicijos politikai – tarp jų Jarosławas Kaczyńskis, Mariuszas Błaszczakas, Zbigniewas Konwińskis, Krzysztofas Bosakas, Adrianas Zandbergas bei kiti.

    Į posėdį atvyko ir saugumo institucijų bei kariuomenės vadovybė – tarp jų Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas gen. Wiesławas Kukuła, taip pat už vidaus saugumą atsakingi Vyriausybės nariai.

    Rankos paspaudimas buvo prognozuotas iš anksto

    Dar prieš susitikimą viešai buvo teigiama, kad prezidentas ir premjeras ketina pasisveikinti rankos paspaudimu. Taip ir įvyko – posėdžio pradžioje, kameros akivaizdoje, abu politikai paspaudė rankas.

    Nors pats gestas formaliai yra įprasta protokolo dalis, šįkart jis sulaukė didesnio dėmesio dėl politinės įtampos ir dėl to, kad visuomenė stebėjo, kaip vyks pirmasis kontaktas posėdžio pradžioje.

  • Lenkija planuoja įrašinėti visus skambučius mokesčių inspekcijai: keistųsi ir aptarnavimo tvarka

    Lenkijos Finansų ministerija rengia pakeitimus, pagal kuriuos visi telefoniniai pokalbiai su Krajowa Administracja Skarbowa (KAS) galėtų būti įrašinėjami. Tokia nuostata įrašyta į planuojamos įstatymo dėl KAS pataisų projektą.

    Kaip rašoma „SE“ apžvalgoje, ministerijos planas apima ne tik skambučių įrašymą, bet ir platesnę mokesčių administravimo pertvarką. Tarp tikslų – greitesnis aptarnavimas ir daugiau skaitmeninių paslaugų.

    Numatoma, kad įrašai ir užfiksuotos pastabos leistų sukaupti vientisą gyventojo kontaktų su mokesčių administratoriumi istoriją. Tai reikštų, kad kitą kartą kreipiantis į instituciją pareigūnas galėtų matyti ankstesnio skambučio kontekstą ir greičiau suprasti problemą.

    Ministerija tokius pokyčius sieja su paslaugų kokybės gerinimu ir procesų modernizavimu – panašiai kaip tai daroma bankuose ar didelėse klientų aptarnavimo sistemose. Vis dėlto projektas dar ankstyvoje stadijoje, todėl jo galutinė forma gali keistis.

    Skambučių įrašymas ir kontaktų „istorija“

    Įstatymo pataisų idėja – sukurti aiškų teisinį pagrindą, kad pokalbiai su KAS darbuotojais būtų registruojami, o po kontaktų būtų rengiamos pastabos. Tokia praktika, pasak planą pristatančių institucijų, turėtų padėti išvengti situacijų, kai žmogui vėl tenka aiškinti tą pačią problemą nuo pradžių.

    Numatoma, kad sukaupta informacija sudarytų visą ankstesnių kreipimųsi istoriją. Tai būtų naudinga tiek pačiam mokesčių administratoriui, tiek gyventojui, kai sprendžiami pasikartojantys ar ilgesnių procedūrų reikalaujantys klausimai.

    „Nepririštas“ aptarnavimas pagal gyvenamąją vietą

    Kita svarbi planuojama kryptis – vadinamasis „odmiejscowintas“ aptarnavimo modelis. Paprastai tariant, tai reikštų mažiau „siuntinėjimo“ tarp skirtingų įstaigų ir mažesnę priklausomybę nuo to, kur gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.

    Planas numato, kad įgaliotas pareigūnas iš bet kurios Lenkijos vietos galėtų pasiekti mokesčių mokėtojo duomenis ir padėti tvarkyti reikalus. Ministerija tikisi, kad tai trumpintų eiles ir spartintų formalumų atlikimą.

    Daugiau funkcijų e. paslaugoms

    Kartu numatoma toliau plėtoti e-Urzęd Skarbowy – skaitmeninę mokesčių sistemą. Tarp planų – naujos funkcijos, pavyzdžiui, galimybė suteikti įgaliojimus kitam asmeniui naudotis paskyra.

    Tai būtų aktualu verslui: įmonės ar individualiai dirbantys asmenys galėtų nuotoliniu būdu įgalioti buhalteriją ar apskaitos paslaugų teikėją tvarkyti jų mokesčių reikalus, nebesiremiant popieriniais dokumentais ar vizitais į įstaigą.

    Šiuo metu įstatymo pakeitimų projektas yra ankstyvoje svarstymo stadijoje Vyriausybės darbų sąraše. Tai reiškia, kad konkrečios nuostatos – tiek dėl įrašymo apimties, tiek dėl praktinio įgyvendinimo – dar gali būti koreguojamos.

  • Du žodžiai „Enola Gay“ žurnale padėjo įvertinti: Hirošimos suodžių debesis kilo bent į 11,3 km

    Du žodžiai „Enola Gay“ žurnale padėjo įvertinti: Hirošimos suodžių debesis kilo bent į 11,3 km

    Du žodžiai, užrašyti bombonešio „Enola Gay“ skrydžio žurnale po Hirošimos bombardavimo, mokslininkams tapo netikėtu raktu į tai, kokio masto buvo branduolinis gaisrų „ugniaaudros“ debesis.

    Kaip rašo „ScienceAlert“, navigatorius Theodore Van Kirk 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, praėjus 97 minutėms po sprogimo, žurnale didžiosiomis raidėmis pažymėjo trumpą pastabą: „CLOUD GONE.“

    Šis įrašas nereiškė, kad debesis išnyko akimirksniu. Tyrėjų teigimu, greičiau tai buvo ženklas, kad įgula jo nebematė iš savo tuometinės padėties – o tai leidžia apskaičiuoti minimalų, iki kokio aukščio suodžiai ir dūmai turėjo pakilti.

    Nauji skaičiavimai rodo, kad Hirošimos „ugniaaudros“ stulpas su suodžiais kilo bent iki 11,3 kilometro aukščio – tai viršutinės troposferos zona, svarbi svarstant branduolinės žiemos scenarijus.

    Kaip iš „debesis dingo“ gimė skaičiavimas

    Tyrimą vedė Kalifornijos universiteto Berklyje atmosferos mokslininkas David Romps. Komanda rėmėsi tuo, kad „Enola Gay“ judėjimas tą dieną yra gana detaliai dokumentuotas beveik minutės tikslumu.

    Žurnalo įrašo metu lėktuvas, tyrėjų vertinimu, buvo maždaug 750–764 kilometrų atstumu nuo Hirošimos, maždaug 7 440 metrų aukštyje. Jei debesis iš tokio atstumo vis dar buvo virš horizonto, vadinasi, jis turėjo būti itin aukštas.

    Papildomą užuominą suteikė atskiras karinis memorandumas, kuriame pažymėta, kad stebėjimą ribojo migla, o ne Žemės kreivumas. Tai reiškia, kad dūmų stulpas greičiausiai nebuvo „nusileidęs“ už horizonto – jis tiesiog tapo nepastebimas dėl atmosferos sąlygų.

    Įvertino šviesos lūžį ir atliko 100 000 simuliacijų

    Vien geometrijos nepakanka, nes šviesa atmosferoje sklinda ne visiškai tiesiai: dėl oro tankio pokyčių su aukščiu ji šiek tiek „linksta“ Žemės paviršiaus link. Dėl to matymo nuotolis gali būti didesnis, nei rodytų paprastas skaičiavimas.

    Norėdami tai įtraukti, mokslininkai atkūrė tų dienų atmosferos sąlygas naudodami tris istorines orų rekonstrukcijas – pagal tai vertino, kaip su aukščiu keitėsi temperatūra ir slėgis, ir kaip tai veikė šviesos lūžį.

    Tada buvo atlikta 100 000 simuliacijų, kad būtų įvertintas neapibrėžtumas dėl lėktuvo vietos, aukščio ir atmosferos parametrų. Rezultatas: su 95 proc. tikimybe minimalus dūmų ir suodžių stulpo aukštis siekė 11,3 kilometro.

    Kodėl suodžių aukštis svarbus branduolinės žiemos idėjai

    Branduolinės bombos sprogimas ir „grybo“ debesies forma yra tik viena katastrofos dalis. Didžiulė šiluma gali įžiebti intensyvius gaisrus, kurie, susijungę, sudaro vadinamąją ugniaaudrą ir valandų valandas kelia dūmus bei suodžius aukštyn.

    Jei pakankamai suodžių pasiekia stratosferą, jie gali ten išsilaikyti mėnesius ar net metus, blokuodami saulės šviesą ir vėsindami Žemės paviršių. Didelio masto branduolinio konflikto metu daug tokių ugniaaudrų sukeltas bendras poveikis teoriškai galėtų tapti branduolinės žiemos priežastimi, turinčia pasekmių žemės ūkiui ir maisto tiekimui visame pasaulyje.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien Hirošimos bombardavimas branduolinės žiemos nesukėlė. Tačiau šis atvejis suteikia retą realų įrodymą, jog branduolinė ugniaaudra gali iškelti suodžius į aukščius, kurie laikomi reikšmingais tokio scenarijaus modeliuose.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Geophysical Research Letters“.