CP v2

Blog

  • D. Trumpas prieš vidurio kadencijos rinkimus žada ūkininkams milijardus po anksčiau mažintų programų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus vos kelioms dienoms iki vidurio kadencijos rinkimų, pristatė naujas milijardines paramos priemones ūkininkams ir rančerims. Tai vyksta po laikotarpio, kai buvo mažinamas finansavimas kai kurioms Žemės ūkio departamento (USDA) programoms, o dalis sektoriaus dėl to jautėsi palikti nežinioje.

    Kaip rašoma „Grist“ publikuotoje istorijoje, ūkininkams pastarieji dveji metai buvo sudėtingi: keisti ar apkarpyti keli USDA sprendimai, o su klimato kaita susijusi informacija kurį laiką buvo pašalinta iš viešų puslapių. Šių metų pradžioje, po teisinio ginčo, departamentas sutiko tuos puslapius atkurti.

    Tuo pat metu rančerininkai susidūrė su rekordiškai išaugusiomis jautienos kainomis, o prie spaudimo prisidėjo ir užsitęsusios sausros, mažinusios bandų dydį. Straipsnyje pažymima, kad kai kurie sprendimai, kurie turėjo mažinti jautienos kainą, daliai rančerininkų nepadėjo, o prekybos susitarimai, jų teigimu, netgi apsunkino verslo modelį.

    Šis fonas svarbus ir politiškai: dalis žemės ūkio gamintojų, anksčiau laikytų reikšminga D. Trumpo elektorato dalimi, viešai reiškė nepasitenkinimą. Nauja parama, anot straipsnyje cituojamų vertinimų, gali būti bandymas sušvelninti įtampą rinkimų išvakarėse.

    8 mlrd. dolerių dėl dyzelino kainų

    Spalio 19 dieną paskelbta, kad bus skirta 8 mlrd. JAV dolerių parama ūkininkams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl aukštų dyzelino kainų. Ši programa siejama su 2026 metų derliaus sezonu, tačiau kol kas ne iki galo aišku, kaip tiksliai bus skaičiuojamos išmokos ir kaip vyks jų administravimas.

    USDA pranešime teigiama, kad parama turėtų būti „paprasta“ ir „proporcinga“, kompensuojanti dalį patirtų nuostolių. Departamento atstovas nurodė, jog įgyvendinant programą peržiūrimi duomenys, o mokėjimus tikimasi netrukus galutinai nustatyti ir apdoroti.

    Dyzelinas žemės ūkyje yra kritiškai svarbus: juo varoma didelė dalis technikos – traktoriai, kombainai, sunkvežimiai, naudojami derliui ar gyvuliams pervežti. Straipsnyje taip pat teigiama, kad dyzelino kainų augimą didino karo Irane sukelti tiekimo grandinių sutrikimai, o Demokratų vadovaujamo Kongreso pranešime skaičiuojama apie papildomas ūkininkų išlaidas.

    Kritika: parama iškastiniam kurui ir ribojimai atsinaujinančiai energetikai

    Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į paradoksą: naujoji pagalba dyzelinui skirta tuo metu, kai USDA neseniai apsunkino dalies ūkininkų galimybes pereiti prie alternatyvių energijos sprendimų. Pavyzdžiui, teigiama, kad iš populiarios atsinaujinančios energetikos dotacijų programos buvo išimtas saulės energijos finansavimas.

    Nacionalinės tvarios žemdirbystės koalicijos atstovas Mike’as Lavenderis šiuos mokėjimus pavadino „nepavykstančiu sprendimu“ ir kalbėjo apie platesnę krizę: bankrotų augimą bei didėjančią skolų naštą. Tai – vienas iš signalų, kad vienkartinės injekcijos ne visada sprendžia struktūrines sektoriaus problemas.

    Papildomi pinigai rančerininkams ir produkcijos supirkimas

    Spalio 26 dieną USDA taip pat paskelbė apie 57 mln. JAV dolerių finansavimą rančerininkams. Skelbiama, kad šios lėšos turėtų padėti nepriklausomiems gamintojams plėsti mėsos perdirbimo pajėgumus.

    Be to, buvo pranešta ir apie dar vieną priemonę – USDA planą supirkti beveik už 500 mln. JAV dolerių žemės ūkio produkcijos iš JAV gamintojų. Tokios priemonės, straipsnio teigimu, turėtų pagerinti ūkių finansinius srautus.

    Visa tai vyksta ir platesnio neapibrėžtumo fone: JAV žemės ūkio politikai svarbus Farm Bill paketas paskutinį kartą priimtas 2018 metais, o naujos versijos vis dar svarstomos Kongrese. Pasak straipsnio, artėjantys rinkimai gali turėti įtakos tam, kokia kryptimi bus sprendžiami ateities prioritetai – nuo pasėlių draudimo iki gamtosaugos programų.

  • Lenkijos energetikos milžinės PSE, „Gaz-System“ ir PERN Briuselyje įkūrė bendrą „namą“ interesams UE

    Trys strateginės Lenkijos energetikos infrastruktūros įmonės – elektros perdavimo operatorė PSE, dujų perdavimo bendrovė „Gaz-System“ ir naftos bei degalų logistikos įmonė PERN – Briuselyje pradėjo veikti kaip vienas junginys, siekdamos aktyviau ginti savo interesus Europos Sąjungoje.

    Lapkričio 3 dieną 2026 metais Briuselyje darbą pradėjo nauja asociacija „Polski Dom Infrastruktury Energetycznej“, vienijanti šiuos operatorius. Apie iniciatyvą paskelbta Lenkijos portale WNP.

    Pagrindinė idėja – jautriausiais klausimais kalbėti „vienu balsu“, nes energetikos infrastruktūros klausimai ES lygmeniu vis dažniau sprendžiami per bendras finansavimo, saugumo ir reguliavimo priemones.

    Asociacijos darbotvarkėje išskiriamos dvi kryptys: kritinės infrastruktūros apsauga (tiek fizinė, tiek kibernetinė) ir aktyvus dalyvavimas diskusijose dėl būsimo ES biudžeto, kad energetikos infrastruktūrai būtų numatytas adekvatus finansavimas.

    Kritinės infrastruktūros saugumas – ir fizinis, ir kibernetinis

    PSE vadovas Grzegorz Onichimowski pabrėžė, kad įmonių interesai ne visada sutampa, tačiau jas vienija atsakomybė už kritinės infrastruktūros veikimą. Jo teigimu, vienas svarbiausių bendradarbiavimo laukų bus būtent šios infrastruktūros apsauga.

    Pasak jo, Lenkijos operatoriai jau turi praktinės patirties saugant tokią infrastruktūrą ir ja gali dalintis europiniu lygmeniu, kai ES institucijose diskutuojama apie bendrus atsparumo standartus.

    „Gaz-System“ vadovas Sławomir Hinc atkreipė dėmesį, kad asociacija turi padėti atsitraukti nuo požiūrio, jog dujos, elektra ir naftos transportas yra visiškai atskiros sritys – tikslas yra ieškoti sprendimų, leidžiančių spręsti sisteminius saugumo klausimus.

    Jo teigimu, pastaraisiais metais grėsmių kritinei infrastruktūrai daugėja, todėl operatoriai Briuselyje sieks pristatyti bendrus poreikius dėl energetikos sistemų atsparumo.

    ES biudžetas ir pinigai energetikos projektams

    Naujoji asociacija taip pat deklaruoja ketinanti aktyviai dalyvauti diskusijose dėl būsimo ES biudžeto ir siekti, kad energetikos infrastruktūrai būtų užtikrintas tinkamas finansavimas.

    Akcentuojama, kad kalbama ne vien apie lėšų pritraukimą naujoms investicijoms – operatoriai nori prisidėti ir prie sprendimo, kurie projektai iš tiesų turėtų būti remiami viešosiomis lėšomis, o kurie galėtų būti įgyvendinami rinkos sąlygomis.

    PSE vadovas pažymėjo, kad būtent praktinė infrastruktūros eksploatavimo patirtis ir realių investicinių poreikių supratimas, operatorių nuomone, turėtų tapti svaria jų indėlio dalimi europinėje diskusijoje.

    PERN interesas – degalų tiekimo saugumas ir atsargos

    Asociacijos atidaryme dalyvavęs PERN vadovas Daniel Świętochowski teigė, kad bendrovė Briuselyje planuoja įsitraukti į diskusijas dėl galimo Lenkijos kuro infrastruktūros sujungimo su Vakarų Europos sistemomis.

    Pasak jo, vienas tikslų – prisidėti prie sprendimų, kurie didintų degalų tiekimo saugumą Lenkijai. Tarp svarstomų temų minima ir galimybė susieti Lenkijos sistemą su infrastruktūra, besibaigiančia Brėmėje Vokietijos vakaruose, kas leistų organizuoti bendrus degalų tiekimus.

    Kitas PERN interesų blokas – Europos Komisijos ruošiami pokyčiai dėl privalomųjų degalų atsargų. Bendrovė nori dalyvauti formuojant taisykles ne tik dėl atsargų apimties, bet ir dėl infrastruktūros reikalavimų, reikalingų joms laikyti.

    Tarp konkrečių klausimų įvardyti ir degalų saugyklų apsaugos standartai, įskaitant antidronines sistemas – operatoriaus vertinimu, bendri ES reikalavimai galėtų suvienodinti apsaugos lygį ir didinti sukauptų atsargų saugumą.

    Ką veikia šios įmonės Lenkijoje

    Apie tai, kad PSE, „Gaz-System“ ir PERN įkūrė asociaciją „Polish Energy Infrastructure House“ (PEIH), pranešta dar 2026 metų rugsėjo 1 dieną. Briuselyje startavusi veikla yra praktinis žingsnis įtvirtinant bendrą atstovavimą ES lygiu.

    PSE yra Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė – ji valdo aukščiausios įtampos perdavimo tinklą ir elektros pastotes, kurios užtikrina įtampos keitimą bei elektros paskirstymą.

    „Gaz-System“ – valstybei priklausanti bendrovė, atsakinga už gamtinių dujų perdavimą, pagrindinių dujotiekių valdymą ir suskystintų gamtinių dujų terminalo Svinouiscyje eksploatavimą.

    PERN yra strategiškai svarbi valstybės įmonė, užsiimanti naftos tiekimu vamzdynais į šalies perdirbimo įmones ir žaliavos bei degalų kaupimu bazėse. Ji valdo naftos ir produktų vamzdynų tinklą bei degalų bazes įvairiose šalies vietose.

  • Lenkijoje startuoja 157,8 mln. zlotų energetikos projektas – pasirašyta PSE ir „Atrem“ sutartis

    Lenkijoje pradedama 157,8 mln. zlotų vertės energetikos investicija – „Atrem“ pasirašė sutartį su Polskie Sieci Elektroenergetyczne (PSE) dėl Mikułovos 400/220/110 kV pastotės plėtros.

    Sutartis pasirašyta 2026 metų lapkričio 3 dieną, o projektu siekiama pritaikyti pastotę naujų objektų prijungimui prie Lenkijos nacionalinės elektros energetikos sistemos.

    Bendra sutarties vertė siekia 157,8 mln. zlotų (bruto). Iš šios sumos 98,1 mln. zlotų sudaro pagrindinis užsakymas, dar 59,7 mln. zlotų numatyta kaip pasirinkimo (opcijos) teisės įgyvendinimas.

    Šalys nustatė, kad investicija turi būti įgyvendinta per 38 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.

    „Atrem“ pajamos ir užsakymų portfelis

    Įmonė taip pat pateikė duomenis apie veiklos rezultatus: „Atrem“ skaičiuoja, kad 2026 metų sausio 1–rugsėjo 30 dienų laikotarpiu jos pajamos siekė 237,19 mln. zlotų.

    Palyginimui, per tą patį 2025 metų laikotarpį pajamos sudarė 191,96 mln. zlotų. Nurodoma, kad metinis augimas siekė 23,6 proc.

    Be to, įmonės užsakymų portfelis 2026 metų spalio 28 dieną siekė 301,4 mln. zlotų.

    Tokia informacija leidžia įvertinti, kokio masto projektai įtraukiami į bendrovės užsakymus ir kokia apimtimi planuojami darbai elektros perdavimo infrastruktūroje.

  • Lenkijoje paskutinis posėdis tokia sudėtimi: palūkanų sprendimas didina nežinomybę kredito turėtojams

    Lenkijos pinigų politikos taryba (RPP) šią savaitę renkasi į dviejų dienų posėdį, kuris bus paskutinis dabartinės sudėties. Būtent šiame posėdyje turėtų būti priimtas sprendimas dėl palūkanų normų, o pasikeitimai taryboje kursto neapibrėžtumą rinkoje.

    Kaip skelbia portalas WNP, premjeras Donaldas Tuskas pasirašė kontrasygnatą po prezidento pateiktu prašymu skirti naujus Lenkijos nacionalinio banko (NBP) valdybos narius. Tai reiškia, kad trys dabar RPP dirbantys žmonės – Ludwikas Koteckis, Przemysławas Litwiniukas ir Marcinas Zarzeckis – turi trauktis iš tarybos ir pereiti dirbti į NBP.

    Pagal NBP įstatymo nuostatas RPP narys kadencijos metu negali eiti kitų pareigų ar užsiimti papildoma veikla, todėl įsidarbinimas NBP valdyboje nesuderinamas su darbu taryboje. Dėl to neišvengiamai teks užpildyti atsirasiančias laisvas vietas.

    Numatoma, kad bus skiriami trys nauji RPP nariai: dvi kandidatūras turėtų teikti Senatas, o vieną – prezidentas Karolis Nawrockis. Kol vyksta šios rokiruotės, sprendimai dėl palūkanų normų tampa dar labiau priklausomi nuo platesnio ekonominio ir geopolitinio fono.

    Kas keičiasi RPP ir ką tai reiškia

    Pasitraukus trims nariams, taryba kurį laiką dirbs šešių žmonių sudėties. Vis dėlto sprendimams priimti būtinas kvorumas išlieka pasiekiamas: įstatymas numato, kad galiojančioms nutartims reikia bent 5 narių, įskaitant tarybos pirmininką (juo yra NBP prezidentas).

    Įstatyminė RPP sudėtis – 10 asmenų: 9 nariai ir NBP vadovas. Tai reiškia, kad institucija gali funkcionuoti ir ne pilna sudėtimi, tačiau ilgesnis „pereinamasis laikotarpis“ įprastai didina rinkos jautrumą signalams ir lūkesčiams.

    Tekste primenama, kad panašių „mainų“ Lenkijos centriniame banke jau yra buvę ir anksčiau, kai pareigūnai pereidavo iš vienos institucijos grandies į kitą. Dabar esminis klausimas – ar nauja RPP sudėtis ateityje lems kitokį požiūrį į galimus palūkanų normų pokyčius.

    Kredito turėtojams – daugiau nervų dėl nežinomybės

    Straipsnyje pabrėžiama, kad palūkanų normų kryptį lems ne vien personaliniai pasikeitimai taryboje, bet ir platesni veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, zlotų kurso silpnėjimas bei infliacijos dinamika. Tai aplinkybės, kurios gali daryti įtaką būsimiems sprendimams.

    Kredito turėtojams svarbiausia – kokios bus įmokos, o taupantiems ar investuojantiems į obligacijas – kokios bus palūkanos ir grąža. Dėl to dėmesys krypsta į artimiausią RPP sprendimą, priimamą posėdyje, kuris yra paskutinis dabartinės sudėties.

    Taip pat nurodoma, kad kitas, paskutinis šių metų tarybos posėdis numatytas gruodžio 1–2 dienomis. Neatmetama, jog jis gali vykti dar ne pilnos sudėties, nors galutinių sprendimų dėl paskyrimų termino iš anksto numatyti neįmanoma.

  • Lenkijos naftos importą vis labiau palaiko Gajana: į Gdanską atplukdyta 130 tūkst. tonų

    Iš Gdansko uosto reido išplaukė tanklaivis „Cavalry“, ką tik į Naftoportą pristatęs daugiau nei 130 tūkst. tonų naftos. Krovinys atkeliavo iš Gajanos – nedidelės Pietų Amerikos valstybės, kuri Lenkijai tampa vis svarbesniu tiekėju.

    Kaip rašo Lenkijos portalas WNP, įtampa pasaulinėje naftos rinkoje auga jau daugiau nei aštuonis mėnesius, o tiekimo grandines veikia konfliktai ir iš jų kylantys logistikos trikdžiai. Dėl to importuotojai ieško alternatyvų tradiciniams tiekimo maršrutams ir tiekėjams.

    Tekste nurodoma, kad ribojamos tiekimo galimybės iš Persijos įlankos regiono, o ilgiau trunkantys apribojimai taikomi rusiškai žaliavai. Praktikoje tai reiškia mažesnį naftos kiekį iš dviejų iš trijų didžiausių pasaulio gamintojų – Saudo Arabijos ir Rusijos.

    Tokioje situacijoje Lenkijos perdirbėjams ir importuotojams diversifikacija tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Vis dėlto tiekėjų kaita turi ir technologinių pasekmių – skirtingų rūšių nafta reikalauja skirtingų perdirbimo sprendimų.

    Naujas tiekėjas, kuris greitai tapo svarbus

    Vienu ryškiausių pastarųjų metų pokyčių įvardijama Gajanos reikšmė Lenkijos importo balanse. Skaičiuojama, kad pernai ši šalis į Lenkiją pristatė apie 2,1 mln. tonų naftos ir pagal apimtį aplenkė JAV bei Nigeriją tarp didžiausių žaliavos pardavėjų.

    Bendrai pernai didžiausia dalis importo teko Saudo Arabijai – 13,5 mln. tonų. Antroje vietoje buvo Norvegija su 9,8 mln. tonų, o Gajana su 2,1 mln. tonų pateko į trejetuką; šios trys kryptys sudarė beveik 90 proc. Lenkijos naftos tiekimo.

    Situacija gali kisti ir šiemet. „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara, kilus rizikai dėl Saudo Arabijos tiekimų, viešai kalbėjo apie plačius veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti saugų žaliavos tiekimą, o pats koncernas pranešė sudaręs 16 papildomų krovinių kontraktų.

    Papildomi kiekiai numatyti iš įvairių šaltinių, tarp jų – Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro, Kazachstano, Azerbaidžano ir abiejų Amerikų. Tai rodo, kad Lenkija renkasi kuo platesnį tiekėjų portfelį, net jei tai reiškia sudėtingesnį planavimą.

    Gajanos „debiutas“ ir augantis gavybos mastas

    Tekste pažymima, kad Gajana naftos rinkoje iš esmės debiutavo 2020 metais. Šį šuolį lėmė dideli atradimai 2015–2017 metais, minint tokius telkinius kaip Payara, Snoek ar Liza.

    Šiuo metu šalies gavyba viršija 900 tūkst. barelių per parą ir, kaip teigiama, toliau auga. Gavyba vykdoma jūroje, o logistika remiasi plaukiojančiomis gavybos ir saugojimo platformomis (FSP), iš kurių nafta lengviau išgabenama į tarptautines rinkas.

    Būtent iš vieno tokių objektų – „Liza Unity“ – buvo pakrautas ir paskutinis gajaniškos naftos krovinys, kuris pasiekė Gdanską. Importuotojams tai reiškia dar vieną realų šaltinį, galintį kompensuoti kitų regionų sutrikimus.

    Arčiau esantys šaltiniai taip pat svarbūs, bet kelia iššūkių

    Tarp naujesnių krypčių minima ir Alžyras – geografiškai arčiau Lenkijos esantis tiekėjas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik atstumas, bet ir žaliavos savybės.

    Nors Lenkijos perdirbimo gamyklos gali apdoroti įvairių rūšių naftą, efektyviausiam darbui reikalingas stabilus, panašių parametrų žaliavos srautas. Alžyriška „Saharan Blend“ apibūdinama kaip labai lengva ir mažai sieros turinti nafta, kuri paprastai yra brangesnė.

    Tuo metu dalis perdirbimo įrenginių istoriškai būdavo labiau pritaikyti „rūgščiai“ (didesnės sieringumo) naftai. Straipsnyje primenama, kad skirtingų rūšių naftos derinimas (blendinimas) gali būti būtinas, kad nepažeistų technologinio režimo.

    Autoriai daro išvadą, kad tiekėjų portfelis greičiausiai ir toliau plėsis, net jei tai apsunkina perdirbimo planavimą. Vis dėlto, jų vertinimu, blogiausias scenarijus būtų ne sudėtingesnė logistika ar technologiniai iššūkiai, o žaliavos trūkumas.

  • Masinis Rusijos smūgis Ukrainos energetikai: Kyjive – avariniai elektros atjungimai ir vandens sutrikimai

    Ukrainos energetikos infrastruktūra nuo nakties patiria vieną didžiausių Rusijos atakų, o padėtis elektros sistemoje blogėja, praneša valstybinė bendrovė „Ukrenerho“.

    Pasak įmonės, vien per pastarąją parą energetikos objektai buvo sąmoningai atakuoti daugiau kaip 20 kartų, panaudojant itin daug smogiamųjų priemonių. Dėl to fiksuojami dideli infrastruktūros pažeidimai įvairiuose regionuose, taip pat ir Kyjive.

    „Ukrenerho“ nurodo, kad po smūgių daugelyje vietovių tenka taikyti avarinius elektros atjungimus. Tai reiškia, kad elektra atjungiama skubiai, kai sistema nebegali stabiliai veikti po patirtų pažeidimų.

    Apie sutrikimus sostinėje praneša ir Kyjivo valdžia: po atakų buvo apgadintas regioninis energetikos mazgas, o tai turėjo tiesioginę įtaką ne tik elektros tiekimui, bet ir kitoms paslaugoms mieste.

    Kyjive sutriko vandens tiekimas ir viešasis transportas

    Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad dėl smūgių apgadintas svarbus energetikos mazgas. Jo teigimu, dėl to mieste fiksuojami vandens tiekimo sutrikimai.

    Taip pat nurodoma, kad sutriko ir viešojo transporto darbas – dalis miesto infrastruktūros tiesiogiai priklauso nuo stabilaus elektros tiekimo.

    Pažeidimai fiksuoti devyniuose Ukrainos regionuose

    Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis anksčiau antradienį pareiškė, kad po naktinių atakų reikšmingi sugriovimai nustatyti elektros energiją gaminančiuose objektuose devyniuose šalies regionuose.

    Pasak jo, tarp taikinių buvo didelės elektrinės Dnipropetrovsko, Vinicos ir Charkivo srityse. Be to, atakuotos ir svarbios pastotės, įskaitant esančias vakarinėje Ukrainos dalyje.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad tokie smūgiai ne tik sukelia momentinius elektros tiekimo trikdžius, bet ir komplikuoja sistemos atstatymą, nes pažeidžiami pagrindiniai perdavimo ir skirstymo mazgai.

  • Baku meno savaitgalis stebino idėjomis: Karabacho kilimai, švirkštu tapomi paveikslai ir filmas apie leopardą

    Baku meno savaitgalis stebino idėjomis: Karabacho kilimai, švirkštu tapomi paveikslai ir filmas apie leopardą

    Baku surengtas meno savaitgalis „Fly to Baku“ lankytojus viliojo netikėtais kūrybos sprendimais – nuo tradicinių Karabacho kilimų interpretacijų šiuolaikiniame mene iki tapybos, kur dažus ant drobės menininkas lieja švirkštu.

    Kaip rašo „Euronews“, renginyje susitiko kūrėjai iš Azerbaidžano ir užsienio, o programoje persipynė tapyba, skulptūra, fotografija, skaitmeninis menas ir kinas.

    Vienas pagrindinių renginio leitmotyvų – gamta ir žmogaus santykis su ja. Tai atsispindėjo tiek kūriniuose, priminusiuose apie regiono biologinę įvairovę, tiek darbuose, nagrinėjusiuose laiko cikliškumą, nykimą ir atsinaujinimą.

    Savaitgalio programa taip pat parodė, kaip šiuolaikinis menas gali peržengti įprastas technikas: dalis autorių sąmoningai renkasi „nepatogius“ įrankius ar medžiagas, kad žiūrovas į pažįstamus objektus pažvelgtų naujomis akimis.

    Karabacho kilimai – kaip šiuolaikinio meno objektas

    Azerbaidžano menininkas Faridas Rasulovas vienu atspirties taškų pasirinko kilimą – tradicinį, daugeliui šalies gyventojų nuo vaikystės pažįstamą daiktą. Jis pristatė serijos „Karabakh Carpets 2.0“ darbus, kuriuose praktinis buities objektas perkeltas į šiuolaikinio meno kontekstą.

    Menininkas, gimęs Šušoje, pasakojo augęs tarp Karabacho kilimų, ypač puošiamų gyvūnų, augalų ir gamtos motyvais. Jo požiūriu, tradicija nėra sustingusi praeityje – ji gali kisti ir vystytis.

    Tuo metu skulptorė Aydan Salahova įkvėpimo sėmėsi iš vieno garsiausių Baku simbolių – Mergelės bokšto. Jos instaliacija grįžta prie legendos apie su bokštu siejamą jauną moterį, tačiau istorija interpretuojama per laisvės ir pasirinkimo temą.

    Salahova, gyvenimą dalijanti tarp Italijos ir Azerbaidžano, savo darbuose naudoja skirtingas medžiagas – nuo Kararos marmuro iki vietinio kalkakmenio, pabrėždama, kad skirtingos tekstūros reikalauja skirtingos meninės „kalbos“.

    Vietoj teptuko – švirkštas ir religinės architektūros motyvai

    Kinų menininkas Zhang Ji tapyboje pasirinko netradicinį įrankį: dažus ant drobės jis tepa ne teptuku, o švirkštais, taip kurdamas tekstūras ir sluoksnius, kurių įprasta technika nesuteiktų.

    Jo kūryboje atsiranda ir religinės architektūros įkvėpti ornamentai bei skirtingų civilizacijų santykis su tiesa. Autorius pabrėžia, kad nenori, jog žiūrovas „iššifruotų“ kiekvieną nuorodą – svarbiausia, kad kūrinys būtų patiriamas.

    Zhang Ji meną traktuoja kaip komunikaciją, kuriai nereikia bendros kalbos: skirtingų kultūrų žmonės, jo manymu, gali suprasti kūrinį per patirtį, o ne per vertimą.

    Fotografija, skaitmeninis menas ir filmas apie Kaukazo leopardą

    Skaitmeninio meno srityje Ryanas Koopmansas tyrinėjo, kas nutinka architektūrai, kai ją „susigrąžina“ gamta: jo darbuose apleisti pastatai pamažu apauga augmenija, primindami laiko cikliškumą.

    Fotografas Ori Gersht savo kamera fiksavo akimirkas, kurios dažnai išsprūsta iš žmogaus regos ribų, ir nagrinėjo grožio bei destrukcijos ryšį. Jo teigimu, sunaikinimo momentas gali tapti naujos kūrybos pradžia, o technologijos išplečia fotografijos galimybes.

    Kino programoje režisierė Harriet Pratten pristatė dokumentinį filmą „Europe’s Last Leopard“, pasakojantį apie Kaukazo leopardą ir jo išlikimo iššūkius. Ji pabrėžė, kad vizualus pasakojimas leidžia žmonėms susidomėti gyvūnu, kurio jie patys gali niekada nepamatyti.

    Renginyje taip pat lankėsi tarptautinio meno pasaulio atstovai, tarp jų – aukcionininkas ir meno kuratorius Simonas de Pury, o organizatoriai akcentavo meno galimybę skatinti apmąstymą, įsitraukimą ir asmeninį ryšį, ypač kalbant apie gamtą ir ateitį.

  • „Lufthansa“ fiksuoja rekordinį ketvirtį, bet dėl brangaus kuro mažina metinę pelno prognozę

    „Lufthansa Group“ pranešė pasiekusi geriausią ketvirtį pagal pajamas visoje koncerno istorijoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos siekė 12,2 mlrd. eurų. Augimas fiksuotas nepaisant smarkiai padidėjusių kuro sąnaudų.

    Kaip skelbiama, pajamos per metus išaugo 9 proc. (nuo 11,2 mlrd. eurų), o pakoreguotas veiklos pelnas (EBIT) ūgtelėjo 6 proc. ir pasiekė 1,4 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo nuo 966 mln. iki 1,3 mlrd. eurų, nors veiklos marža šiek tiek sumažėjo – nuo 11,9 iki 11,5 proc.

    Kuro išlaidos per metus padidėjo 543 mln. eurų. Įtaką tam darė brangesnis aviacinis kuras, kurio kainas, pasak bendrovės, kėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

    Vis dėlto geras ketvirtis nereiškia, kad problemų neliko: pagrindinė grupės oro linijų įmonė „Lufthansa Airlines“ ir toliau susiduria su pelningumo iššūkiais, o pats koncernas, nepaisant rekordinių rezultatų, sumažino metinę pakoreguoto EBIT prognozę.

    Rekordą pasiekti padėjo paklausa ir kaštų kontrolė

    Koncerno vadovas Carstenas Spohras pažymėjo, kad didesnės pajamos, išlikusi didelė paklausa ir griežta kaštų disciplina leido kompensuoti maždaug pusės milijardo eurų kuro brangimą.

    Didžiausias paklausos augimas, anot bendrovės, fiksuotas premium klasėse, taip pat skrydžiuose į Aziją ir Šiaurės Ameriką. Vidutinės pajamos iš pervežimų tinklinėse oro linijose augo beveik 7 proc., o gerus pardavimus demonstravo ir pigių skrydžių bendrovė „Eurowings“.

    „Lufthansa Airlines“ pelningumas vis dar stringa

    Nors bendri grupės rezultatai gerėjo, tinklinės oro linijos uždirbo 853 mln. eurų pakoreguoto EBIT – tai 108 mln. eurų mažiau nei prieš metus. Tuo metu SWISS, Austrian Airlines ir Brussels Airlines savo rodiklius gerino, tačiau „Lufthansa Airlines“ finansinės problemos išlieka.

    Be brangaus kuro, rezultatą apsunkino ir pirmąjį metų pusmetį vykę streikai – jų kaštus bendrovė įvertino 65 mln. eurų. Tiesa, vienetinės sąnaudos (be kuro ir taršos mokesčių) tinklinėse oro linijose didėjo tik 0,5 proc., tam įtakos turėjo taupymo priemonės, automatizacija, skaitmenizacija ir didesnė pasiūla.

    Restruktūrizacija spartinama: mažiau etatų ir senų lėktuvų

    „Lufthansa Airlines“ pertvarkos programa pradėta 2024 metais, o 2026 metų balandį koncernas kai kuriuos jos punktus paspartino – tam įtakos turėjo brangstantis kuras ir su darbo ginčais susijusios išlaidos.

    Iš eksploatacijos visam laikui išbraukti 27 nuostolingai dirbusios regioninės bendrovės „Lufthansa CityLine“ lėktuvai. Pažymima, kad būtent šio vežėjo orlaiviai reguliariai skraidė ir maršrutais į Lenkiją, tad pokyčiai gali turėti įtakos regioninių skrydžių pasiūlai šiame regione.

    Grupė taip pat spartina senesnių tolimojo nuotolio lėktuvų išėmimą iš flotilės. Iki 2030 metų planuojama panaikinti apie 4 tūkst. darbo vietų (daugiausia administracijoje, pirmiausia Vokietijoje), centralizuojant funkcijas ir didinant automatizacijos bei DI naudojimą, o tuo pačiu laikotarpiu ketinama įvesti per 230 naujų orlaivių.

    Cargo ir Technik tempė rezultatą į viršų

    Iš kitų padalinių ypač išsiskyrė „Lufthansa Cargo“: jos pakoreguotas EBIT per metus šoktelėjo nuo 49 mln. iki 162 mln. eurų, o veiklos marža – nuo 6 iki 15,6 proc. Vidutinės pajamos iš krovinių pervežimo didėjo net 22 proc., apimtys – 7 proc.; pajėgumus rėmė ir „ITA Airways“ lėktuvų krovinių erdvės panaudojimas.

    Ryškiai augo ir „Lufthansa Technik“, užsiimanti lėktuvų priežiūra bei remontu: jos pajamos didėjo 20 proc. iki 2,3 mlrd. eurų, o pakoreguotas EBIT – 54 proc. iki 200 mln. eurų, daugiausia dėl užsakymų iš išorės klientų.

    Per ketvirtį „Cargo“ ir „Technik“ kartu sugeneravo 362 mln. eurų veiklos pelno, taip kompensuodamos silpnesnius pagrindinės keleivių vežimo veiklos segmentus.

    Kuro rizika mažinama, bet prognozė – kuklesnė

    „Lufthansa“ nurodo, kad per visus 2026 metus kurui gali išleisti apie 9,3 mlrd. eurų. Kainų svyravimo rizika valdoma finansiniu apsidraudimu (hedging) – 2026 metams, pasak koncerno, apsidrausta maždaug dėl 86 proc. keleivinių oro linijų kuro poreikio, o 2027 metams – dėl daugiau nei 60 proc.

    Nepaisant gero trečiojo ketvirčio, koncernas sumažino metinės pakoreguoto EBIT prognozės viršutinę ribą – nuo 2,2 mlrd. iki 2 mlrd. eurų (apatinė riba palikta 1,7 mlrd. eurų). Finansų direktorius Tillas Streichertas pabrėžė, kad galutinis rezultatas priklausys ne tik nuo kuro kainų ir paklausos, bet ir nuo to, kiek „Lufthansa Cargo“ uždirbs ketvirtąjį ketvirtį.

  • Lenkijos prezidentas ragina vyriausybę skubiai patvirtinti naują nacionalinio saugumo strategiją

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paragino vyriausybę kuo skubiau priimti naują Nacionalinio saugumo strategiją ir perduoti ją tvirtinti prezidentui.

    Apie tai jis kalbėjo antradienį pradėdamas Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Prezidento teigimu, strategijos projektą kartu parengė Gynybos ministerija ir Nacionalinio saugumo biuras.

    Nawrockis pabrėžė, kad Lenkija šiuo metu stovi prieš sprendimus, kurie lems šalies saugumą ne tik artimiausiais mėnesiais, bet ir dešimtmečiams. Jo žodžiais, tokiose situacijose aukščiausios valdžios institucijos turi veikti ir prisiimti atsakomybę.

    Prezidentas taip pat akcentavo nuolatinės JAV karių buvimo Lenkijoje strateginę reikšmę, vadindamas ją vienu atgrasymo ir NATO rytinio flango saugumo ramsčių.

    JAV karių buvimas – svarbus atgrasymo ramstis

    Pasak prezidento, Lenkija jau ne vienerius metus deda pastangas, kad JAV karių buvimas šalies teritorijoje būtų kuo labiau ilgalaikis. Jis pažymėjo, kad sąjungininkų pasitikėjimas grindžiamas ne tik pasirašytais dokumentais ar deklaracijomis, bet ir partnerio stabilumu bei gebėjimu vykdyti įsipareigojimus.

    Nawrockis teigė tikintis iš vyriausybės atstovų konkrečių atsakymų dėl pasirengimo nuolatiniam sąjungininkų pajėgų buvimui – įskaitant terminus, reikalingus teisės aktus ir resursus.

    Jis taip pat sakė, kad šiuo metu esą yra „galimybių langas“ sprendimams dėl nuolatinės JAV karinės bazės, ir paragino vyriausybę šiuo klausimu veikti aktyviau.

    Įvardijo Rusijos veiksmus ir oro erdvės pažeidimus

    Kalbėdamas apie grėsmes, prezidentas atkreipė dėmesį į Rusijos veiksmus, kuriais, jo vertinimu, siekiama destabilizuoti Lenkijos saugumą. Tarp pavyzdžių jis minėjo ir oro erdvės pažeidimus dronais.

    Jo teigimu, 2025 metų rugsėjį kariuomenė fiksavo apie 20 atvejų, kai rusų dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę. Prezidentas pridūrė, kad nuo tokių incidentų praėjo daugiau nei 13 mėnesių, o destabilizuojantys veiksmai esą tęsiasi.

    Nawrockis pabrėžė, kad agresorius, net jei veikia „žemiau karo slenksčio“, turi būti veiksmingai atgrasytas, o nė viena eskalacijos forma neturi atrodyti jam „apsimokanti“.

    Nauja strategija turėtų pakeisti 2020 metų dokumentą

    Prezidentas priminė, kad naujoji Nacionalinio saugumo strategija turėtų pakeisti 2020 metų gegužę patvirtintą dokumentą. Tekste nurodoma, kad 2025 metų liepą naują strategiją priėmė vyriausybė, tačiau jos nepatvirtino nei Andrzejus Duda paskutinėmis kadencijos dienomis, nei pareigas perėmęs Karolis Nawrockis.

    2025 metų rugsėjį tuometinis Nacionalinio saugumo biuro vadovas Sławomiras Cenckiewiczius paskelbė, kad prezidentas strategijos nepasirašys. Nuo to laiko, kaip teigiama, tarp vyriausybės ir prezidento atstovų vyksta derybos dėl dokumento pakeitimų, kad jis būtų priimtinas abiem pusėms.

    Antradienį Nawrockis sakė, jog BBN ir Gynybos ministerijos parengto projekto rezultatai jau perduoti, o dabar, jo žodžiais, vyriausybė turi skubiai priimti strategiją ir pateikti ją tvirtinti prezidentui.

    Prezidentas perspėjo, kad bet koks delsimas, jo vertinimu, reiškia prarastą galimybę kurti naują vadovavimo ir valdymo sistemą bei riziką Lenkijos vietai sąjungininkų saugumo architektūroje.

    Be to, jis paragino neužleisti nacionalinio saugumo klausimų vidaus politinėms krizėms ir pabrėžė, kad vidinis nestabilumas neturėtų daryti įtakos piliečių apsaugai.

  • Binance atskleidė 6,3 mlrd. dolerių kibernetinės vagystės schemą: viskas prasidėjo nuo fiktyvios darbo atrankos

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ paviešino detales, kaip įmonę pasiekė viena didžiausių kibernetinių vagysčių istorijoje – iš jos spalio 29 dieną buvo išvesta 6,3 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų.

    Pasak pirminės „Binance“ ataskaitos, ataka prasidėjo netikėtu keliu: per suklastotą darbo pokalbį ir tariamai su dirbtiniu intelektu susijusius įrankius, kurie iš tikrųjų slėpė kenkėjišką kodą.

    Birža teigia, kad pirmasis incidentas įvyko birželį, kai vienas piniginių kūrimo komandos darbuotojas atsisiuntė netikrą DI pagrindu veikiantį įrankį. Nors „Binance“ aptiko problemą, pakeitė įrankį ir pakeitė prisijungimo duomenis, įsilaužėliai, kaip nurodoma, galėjo pamatyti šio ir kitų komandos narių prisijungimo informaciją.

    Rugsėjį situacija pasikartojo: kitas programuotojas, ieškojęs naujo darbo, po, jo manymu, teisėto nuotolinio pokalbio su fiktyvios įmonės vadovu atsisiuntė „kenkėjiško kodo saugyklą“ (repozitoriją), kuri užkrėtė kompiuterį.

    Kaip įsilaužėliai pasiekė įmonės pinigines

    „Binance“ aiškina, kad spalio 20 dieną užpuolikai pasitelkė užkrėstą kompiuterį ir vidinį įrankį, paremtą dirbtiniu intelektu, kad perimtų kontrolę dviejų su piniginėmis dirbusių programuotojų sistemose.

    Spalio 29 dieną, pasinaudoję pavogtais prisijungimo duomenimis, įsilaužėliai iš antrojo programuotojo kompiuterio paleido kenkėjišką scenarijų ir įvykdė ataką, po kurios iš biržos buvo išvesta kriptovaliutų už 6,3 mlrd. JAV dolerių.

    Incidento fone išryškėja viena pagrindinių rizikų technologijų įmonėms: socialinė inžinerija ir tikslingos atakos prieš darbuotojus gali tapti vartais į pačias jautriausias sistemas, net jei išorinis saugumas yra griežtas.

    FBI įtarimai ir „Binance“ pažadai klientams

    Tekste nurodoma, kad JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) dėl šios atakos kaltina Šiaurės Korėjos programišių grupę, tačiau Šiaurės Korėja kaltinimus atmetė.

    „Binance“ pareiškė, kad grąžins lėšas visiems klientams, kurie dėl atakos prarado savo pinigus.

    Taip pat skelbiama, kad po incidento bendrovė didins investicijas į DI paremtas grėsmių aptikimo sistemas ir dirba ties idėja kurti saugumo tyrimų fondą bei bendras iniciatyvas su pirmaujančiomis dirbtinio intelekto sektoriaus įmonėmis.