Voverės parkuose ir soduose daugeliui atrodo draugiškos, todėl rudenį neretai sulaukia žmonių vaišių. Tačiau gamtininkai pabrėžia, kad artimas kontaktas ir nuolatinis šėrimas dažnai duoda priešingą efektą ir kenkia pačiam gyvūnui.
Voverės žiemos miegu nemiega, o pasiruošimą šaltajam sezonui pradeda dar vasaros pabaigoje. Jos intensyviai renka kaloringą natūralų maistą ir slepia atsargas skirtingose vietose, pavyzdžiui, po žeme ar medžių drevėse, kad žiemą turėtų ką ėsti.
Rudenį voverių aktyvumas ypač suintensyvėja rytais, todėl žmonės jas dažniau pamato ir bando privilioti maistu. Ilgainiui gyvūnai gali priprasti prie lengvo grobio, pradėti atpažinti maitintojus ir vis drąsiau artėti prie žmogaus, nors tai nėra natūralu laukiniams gyvūnams.
Kodėl maitinimas iš rankos rizikingas
Pagrindinė problema ta, kad nuolatinis šėrimas, kai natūralaus maisto dar pakanka, silpnina įgimtus įpročius patiems susirasti ir kaupti atsargas. Voverė gali tapti priklausoma nuo žmogaus ir prasčiau pasiruošti laikotarpiui, kai maisto gamtoje sumažėja.
Artimas kontaktas didina ir fizinių sužalojimų tikimybę. Prie žmonių pripratusi voverė dažniau leidžiasi ant takų, priartėja prie dviračių, šunų ar vaikų, todėl rizikuoja būti partrenkta, užpulta arba netyčia sužalota.
Kita svarbi rizika susijusi su ligomis ir parazitais. Ten, kur gyvūnai reguliariai šeriami, jie dažniau telkiasi į būrius, o tai palengvina parazitų plitimą ir užkrečiamųjų ligų perdavimą tarp individų.
Kada šerti galima ir ką duoti
Specialistų rekomendacijos dažniausiai sutaria, kad šerti verta tik kritiniais laikotarpiais, kai sąlygos tampa itin nepalankios. Tai vėlyvas ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris, ypač per šalčius ar gausų sniegą, kai natūralaus maisto pasiekiamumas sumažėja.
Svarbiausia taisyklė yra duoti tik natūralų, neperdirbtą maistą. Tinka riešutai, geriausia su kevalu, taip pat įvairios sėklos, gilės, kankorėžiai, džiovinti kukurūzų grūdai, nedideli kiekiai šviežių vaisių ar daržovių, pavyzdžiui, obuolio ar morkos gabalėliai.
Ką daryti, kad tikrai nepadarytumėte žalos
Vengti reikėtų bet kokio žmogui skirto maisto, nes jis voverėms gali būti sunkiai virškinamas ar net pavojingas. Ypač netinka saldumynai, sūrūs užkandžiai, duona, mėsa ir pienas, nes tokie produktai gali sukelti rimtus virškinimo sutrikimus.
Jei nusprendžiama šerti, porcijos turėtų būti mažos, kad nepriviliotų graužikų ir kitų gyvūnų. Maistą geriausia palikti tam pritaikytoje vietoje ar lesykloje aukščiau nuo žemės, o ne duoti iš rankos, nes tai skatina pavojingą gyvūno artėjimą prie žmogaus.
Leave a Reply