CP v2

Blog

  • Edas Sheeranas sulaukė boikoto bangos: Airijos radijas stabdo dainas, „Instagram“ seka mažėja

    Edas Sheeranas sulaukė boikoto bangos: Airijos radijas stabdo dainas, „Instagram“ seka mažėja

    Kontroversija persikėlė į eterį

    Britų dainininkas Edas Sheeranas atsidūrė aštrios kritikos centre po sprendimo nutraukti reperio Macklemore dalyvavimą jo ture JAV. Diskusijos dėl šio žingsnio greitai peržengė muzikos pasaulio ribas ir virto platesniu ginču apie menininkų laisvę bei politines pozicijas.

    Sheeranas socialiniuose tinkluose teigė norėjęs paaiškinti aplinkybes ir pabrėžė, kad sprendimą esą priėmė renginio organizatoriai, o ne jis pats. Vis dėlto viešųjų ryšių tonas, kritikų vertinimu, situaciją tik pablogino ir paskatino raginimus boikotuoti atlikėją.

    Airijos radijo sprendimas ir atlikėjų reakcijos

    Vienas didžiausių Airijos komercinių radijo tinklų „Classic Hits Radio“ pranešė išimantis Edo Sheerano kūrinius iš grojaraščių. Radijas nurodė, kad sprendimas priimtas įvertinus klausytojų atsiliepimus ir viešojoje erdvėje kilusią reakciją.

    „Mūsų sprendimas pašalinti Edo Sheerano muziką iš „Classic Hits Radio“ grojaraščio buvo kruopščiai apsvarstytas“, – sakė „Bay Broadcasting“ programų direktorius Dave’as Kelly.

    „Tai nėra asmeninis teismas Edui Sheeranui, ir mes pripažįstame jo paaiškinimą dėl pastarųjų įvykių aplinkybių“, – pridūrė jis.

    Radijo tinklas taip pat atkreipė dėmesį į airių atlikėjų Aarono Rowe ir grupės Beoga sprendimus pasitraukti iš turo. Šie pasirinkimai, pasak radijo, buvo svarbi platesnio konteksto dalis, vertinant situaciją ir auditorijos lūkesčius.

    „Kaip nepriklausomas airių kapitalo radijas, manome, kad svarbu girdėti auditoriją ir palaikyti airių atlikėjus, priėmusius reikšmingą profesinį sprendimą dėl savo įsitikinimų“, – teigiama Dave’o Kelly komentare.

    Politikų komentarai ir smūgis socialiniuose tinkluose

    Kontroversija sulaukė ir politinių reakcijų Jungtinėje Karalystėje. Kultūros sekretorė Lisa Nandy viešai sakė jaučianti užuojautą atlikėjui, nes, jos vertinimu, jis atsidūrė „neįmanomoje situacijoje“, kai koncertų organizavime susiduria skirtingi interesai ir politika.

    „Tikrai užjaučiu Edą Sheeraną dėl viso to“, – sakė Lisa Nandy.

    „Jis turi apšildančius atlikėjus, kuriems nori suteikti erdvę, o organizatoriai sako, kad to nebus, kai į stadionus ateina politika“, – pridūrė ji.

    Tuo pat metu ginčas persikėlė į socialinius tinklus. Socialinių tinklų analizės platformos „Social Blade“ duomenimis, po sprendimo dėl Macklemore Sheeranas per vieną dieną neteko 149 636 „Instagram“ sekėjų, o Macklemore per tą patį laikotarpį jų padaugėjo 750 098.

    Per kelias dienas Sheerano paskyra, remiantis tais pačiais duomenimis, neteko daugiau nei 260 000 sekėjų. Tuo metu Macklemore ir iš turo pasitraukę atlikėjai per panašų laikotarpį esą augino auditoriją, o bendras prieaugis siekė apie 1 638 000 naujų sekėjų.

    Sheeranas turėtų grįžti į sceną Filadelfijoje, „Lincoln Financial Field“ stadione. Kol kas nebuvo aiškios informacijos, ar po apšildančių atlikėjų pasitraukimo jis turės naują sudėtį, ar pasirodymas vyks be įprastos programos dalies.

  • Vokietija mažina degalų mokesčius: nuo spalio benzinas ir dyzelinas gali pigti apie 17 centų už litrą

    Laikinas sprendimas iki metų pabaigos

    Vokietijos Bundestagas pritarė laikinam degalų mokesčių mažinimui, kuris turėtų sumažinti benzino ir dyzelino kainas maždaug 0,17 euro už litrą. Lengvata būtų taikoma nuo spalio pradžios iki gruodžio pabaigos.

    Skaičiuojama, kad sprendimas federaliniam biudžetui ir žemėms kainuos apie 2,5 mlrd. eurų. Šią sumą planuojama padengti po lygiai – dalį prisiimtų federalinė valdžia, dalį – Vokietijos žemės.

    Iš ko susideda kainos mažėjimas?

    Numatoma, kad didžiąją dalį nuolaidos sudarys laikinas energijos mokesčio sumažinimas, o likusi dalis atsirastų dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio, skaičiuojamo nuo jau sumažintos kainos. Tikslas – greitai amortizuoti staigius kainų šuolius vartotojams.

    Sprendimas pristatomas kaip reakcija į geopolitinę įtampą ir su ja susijusį naftos bei degalų kainų brangimą. Vokietijoje tai nėra pirmas toks žingsnis šiais metais – panaši laikina lengvata jau buvo taikyta pavasario pabaigoje.

    Ruošiamas ir ilgalaikis kainų ribojimo modelis

    Be trumpalaikio mokesčių sumažinimo, Vokietijos ekonomikos institucijos raginamos parengti mechanizmą, kuris leistų labiau stabilizuoti degalų kainas. Kaip pavyzdžiai įvardijami Liuksemburgo ir Belgijos taikyti kainų ribojimo modeliai.

    Pagal viešai aptartas gaires toks mechanizmas galėtų startuoti ne vėliau kaip 2027 metų pradžioje. Taip pat svarstoma galimybė kitais metais taikyti tikslines kompensacijas gyventojams tiesioginių pervedimų forma.

    Vokietijoje degalų kainos pastaruoju metu buvo priartėjusios prie rekordinių lygių: benzinas „Super E10“ vidutiniškai kainavo apie 2,27 euro už litrą, o dyzelinas – apie 2,43 euro. Būtent dėl šio fono bet koks net ir laikinas atpigimas vertinamas kaip reikšmingas signalas rinkai.

  • Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    Didžioji Britanija vėl dugne „Eurovizijoje“: parlamentarai aiškinsis, kas nebeveikia atrankoje

    „Eurovizijos“ nesėkmės keliasi į parlamentą

    Didžiosios Britanijos pasirodymai „Eurovizijoje“ tapo ne tik gerbėjų diskusijų, bet ir politikų darbotvarkės klausimu. Šalies parlamentarai rengiasi nagrinėti, kodėl buvusi konkurso lyderė pastaraisiais metais taip dažnai atsiduria lentelės apačioje.

    Šią analizę imasi atlikti Bendruomenių Rūmų Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas. Jis ketina aiškintis, kaip parenkamas šalies atstovas ir daina, bei ar prasti rezultatai susiję su atrankos modeliu, atlikėjais ar platesniais pokyčiais pačiame konkurse.

    Skaičiai, kurie verčia klausti

    Didžioji Britanija „Euroviziją“ yra laimėjusi penkis kartus ir priklauso vadinamajam didžiajam penketui, todėl jos vieta finale garantuota kasmet. Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais šis statusas vis rečiau virsta aukšta vieta.

    Nuo 2016 metų britai į geriausiųjų dvidešimtuką pateko tik tris kartus, o šešis kartus užėmė 24 vietą arba dar žemesnę. Konkurso gerbėjams įstrigo 2021 metais įvykęs „nul points“ atvejis, kai Jameso Newmano daina „Embers“ finale negavo nė vieno balo.

    Dar vienas smūgis fiksuotas ir šiemet: Didžiosios Britanijos atstovai „Eurovizijoje“ surinko vos vieną balą ir vėl liko paskutiniai. Būtent tai, pasak britų žiniasklaidos, tapo postūmiu pradėti platesnį politinį svarstymą.

    Ką tiksliai tirs komitetas?

    Komitetas planuoja įvertinti, kaip Didžiojoje Britanijoje pasirenkama „Eurovizijos“ paraiška ir kas priima sprendimus dėl atlikėjo bei kūrinio. Taip pat numatoma kalbėtis su BBC atstovais, nes būtent ši nacionalinio transliuotojo organizacija šalyje atsakinga už konkurso transliacijas ir procesus, susijusius su dalyvavimu.

    Komiteto pirmininkė, konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage teigė, kad politikai nori išsiaiškinti atrankos kriterijus ir priežastis, dėl kurių rezultatai tapo „prasti“.

    „Norime išsiaiškinti, kas parenka mūsų atstovą, kokiu pagrindu tai daroma ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra prasto kūrinio pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų veiksnių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Posėdžiai turėtų vykti artimiausiais mėnesiais, o šalia transliuotojo atstovų planuojama išklausyti ir muzikos industrijos ekspertus. Tikimasi, kad tai padės įvertinti ne vien pavienes klaidas, bet ir struktūrinius sprendimus, kurie lemia konkurencingumą didžiojoje scenoje.

    Viena šviesi išimtis ir naujos įtampos konkurse

    Pastaraisiais metais britai turėjo ir ryškią sėkmės akimirką: 2022 metais Samas Ryderis su daina „Space Man“ užėmė antrą vietą ir surinko 466 balus. Tai buvo vienas geriausių šalies rezultatų per maždaug penkiolika metų ir parodė, kad aukštas įvertinimas vis dar įmanomas.

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai pats konkursas susiduria su didesnėmis politinėmis įtampomis. Pastaraisiais metais dalis valstybių ir transliuotojų kritiškai vertino „Eurovizijos“ sprendimus dėl dalyvių ir konkurso neutralumo, o kai kurios šalys buvo paskelbusios apie pasitraukimą ar boikotą.

    Didžioji Britanija tuo metu žvelgia į būsimus konkursus ir bando suprasti, kaip sugrįžti prie rezultatų, kurie atitiktų šalies muzikos industrijos ambicijas. Parlamento tyrimas gali tapti bandymu įvardyti nepatogią tiesą: problema slypi ne vien dainoje, o visame pasirengimo modelyje.

  • Naujas medicininių duomenų nutekėjimas Lenkijoje: UODO pradeda patikrinimą po kibernetinio išpuolio

    Ką praneša duomenų apsaugos institucija

    Lenkijoje fiksuojamas dar vienas galimas medicininių duomenų nutekėjimas, susijęs su kibernetinio saugumo incidentu. Šalies duomenų apsaugos institucija UODO pranešė, kad incidentas siejamas su ataka prieš programą „Medyc“.

    UODO vadovas Mirosławas Wróblewskis paskelbė, kad bus atliekamas patikrinimas, apimsiantis programinę įrangą kuriančią bendrovę „Qbusoft“. Programinė įranga naudojama, be kita ko, medicininei dokumentacijai tvarkyti.

    Kas tiriama ir kas įsitraukė

    Į incidento tyrimą įsitraukė Centrinis kibernetinių nusikaltimų biuras, apie tai informavo Lenkijos skaitmeninimo viceministras pirmininkas Krzysztofas Gawkowskis. Jo teigimu, tyrimo veiksmai vyksta lygiagrečiai su rekomendacijų stiprinimu sveikatos sektoriuje.

    CSIRT CeZ komanda kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengė saugumo rekomendacijas sveikatos priežiūros programinės įrangos tiekėjams. Jos perduotos tiekėjams 2026 metų rugsėjo 16 dieną, atsižvelgiant į išaugusią grėsmių aplinką ir atakas prieš medicinos sektorių.

    Kokie duomenys galėjo būti paveikti

    Apie kibernetinę ataką viešai informavo priklausomybių ir psichiatrijos gydymo įstaiga Inovroclave. Įstaiga nurodė, kad buvo atakuota duomenis tvarkanti bendrovė „Qbusoft“, o incidentas galėjo lemti konfidencialumo pažeidimą.

    UODO teigimu, tarp incidento metu galimai paliestų duomenų galėjo būti kontaktinė informacija ir Lenkijos asmens identifikavimo numeriai PESEL. Kol kas viešai neįvardijama, kiek žmonių ar įstaigų galėjo būti paveikta.

    Platesnis kontekstas ir rizikos sveikatos sektoriui

    Pastaraisiais metais sveikatos sektorius Lenkijoje vis dažniau tampa taikiniu, nes medicininė dokumentacija yra itin vertinga juodojoje rinkoje. Tokiuose incidentuose rizika kyla ne tik dėl tapatybės vagysčių, bet ir dėl pacientų privatumo pažeidimų ar paslaugų sutrikimų.

    Anksčiau Skaitmeninimo ministerija yra pranešusi apie didelio masto incidentą, kai po atakos prieš vieną paslaugų tiekėją galėjo nutekėti milijonų žmonių duomenys, susiję su receptais ir vaistais. Tokie atvejai didina spaudimą tiek įstaigoms, tiek tiekėjams griežtinti saugumo kontrolę ir incidentų valdymo procesus.

  • Paryžiuje aukcione pasirodys retai matytas Monė paveikslas „Iris“: prognozuoja rekordą Prancūzijoje

    Paryžiuje aukcione pasirodys retai matytas Monė paveikslas „Iris“: prognozuoja rekordą Prancūzijoje

    Paryžiuje „Sotheby’s“ aukcione netrukus pasirodys itin retai viešai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“. Darbas vertinamas 22–30 mln. eurų ir, jei prognozės pasitvirtins, gali tapti brangiausiai Prancūzijoje aukcione parduotu kūriniu.

    Paveikslas bus siūlomas spalio 22 dieną kartu su kitais kūriniais iš Schlumbergerių šeimos privačios kolekcijos. Iš viso pardavimui numatyti 28 darbai, o bendra aukciono vertė siekia daugiau nei 40 mln. eurų.

    Kodėl „Iris“ toks išskirtinis?

    Aukciono organizatoriai pabrėžia, kad „Iris“ išliko neįprastai geros būklės ir yra ypač autentiškas. Skelbiama, kad kūrinys neturi lako sluoksnio, yra ant originalios drobės ir nebuvo restauruotas.

    „Jis neturi lako, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruotas. Kūriniai atrodo taip, kaip juos prieš 100 metų nutapė Monet“, – sakė „Sotheby’s“ Prancūzijoje modernaus ir šiuolaikinio meno skyriaus vienas vadovų Thomas Bompard.

    Meno istorikų teigimu, toks išsaugojimas ypač svarbus vėlyvajam Monet periodui, kai dailininkas kūriniuose ryškiai eksperimentavo su faktūra ir storais dažo sluoksniais. Lakas gali pakeisti spalvų tonus, o restauravimas kartais rizikuoja pažeisti pačią tapybos medžiagą.

    Šimtmetį kabėjo svetainėje

    „Iris“, kaip ir dar vienas aukcione siūlomas Monet kūrinys „Verkiantis gluosnis“, apie šimtmetį kabėjo Schlumbergerių šeimos namų svetainėje. Dėl to darbai ilgą laiką buvo beveik nematomi plačiajai visuomenei, o „Iris“ apskritai nebuvo plačiai rodomas spalvotose reprodukcijose.

    Pasak „Sotheby’s“, paveikslą įsigijo Jeanne Schlumberger, o sandoris vyko tiesiogiai per galerijos atstovus, ne aukciono salėje. Tokia kilmė ir ilga „tyla“ rinkoje dažnai didina kolekcininkų susidomėjimą, nes atsiranda retas šansas įsigyti kūrinį, kurio ilgai nebuvo viešoje apyvartoje.

    Rinka kaitinama Monet sukakties

    Susidomėjimą papildomai kursto ir sukaktis: 2026 metais sukanka 100 metų nuo Monet mirties. Paryžiuje tuo pačiu laikotarpiu numatomos parodos, skirtos dailininko kūrybai, o tokie renginiai dažnai veikia kaip katalizatorius meno rinkai.

    Tarp aukciono siūlomų kūrinių yra ne tik keturi Monet darbai, bet ir Camille Claudel skulptūra bei Gustave’o Moreau paveikslai. Taip pat parduodama trijų Paulio Cézanne’o kūrinių sieninė kompozicija, kurios centrinis paveikslas „La Ferme“ vertinamas 600 000–800 000 eurų.

    Skelbiama, kad dalis Cézanne’o kūrinių Prancūzijoje pripažinti nacionaliniais lobiais. Tokiais atvejais valstybei paprastai suteikiamas laikas apsispręsti dėl galimo įsigijimo, siekiant išlaikyti svarbius meno kūrinius šalies kolekcijose.

  • „Ghelamco“ pardavė biurų kompleksą Varšuvoje už 285 mln. eurų ir planuoja dar du projektus

    2026 metų rugsėjo 24 dieną nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Ghelamco“ pasirašė galutinę sutartį dėl „The Bridge“ ir „Bellona“ kompleksų Varšuvoje pardavimo. Pirkėjas – su „Eastnine AB“ grupe susijusi įmonė, o sandoris grindžiamas 285 mln. eurų bazine turto verte.

    „Eastnine AB“ yra biržoje listinguojama bendrovė Stokholme, o tai didina sandorio skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus. „Ghelamco“ pabrėžia, kad tokio masto pardavimas išlieka išskirtinis komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, kur investuotojai vis dar atsargiai vertina finansavimo ir palūkanų normų rizikas.

    Tai jau antroji didelė šių partnerių transakcija: 2024 metais „Eastnine AB“ iš „Ghelamco“ įsigijo „Warsaw Unit“ biurų pastatą. „Ghelamco“ teigimu, tai rodo nuoseklų investuotojo interesą brandiems, didelio užimtumo biurų projektams centrinėse Varšuvos vietose.

    Kas yra „The Bridge“?

    „The Bridge“ – 41 aukšto, 174 metrų aukščio biurų bokštas, kuriame siūloma apie 55 300 kvadratinių metrų nuomojamo ploto. Kompleksas apima ir restauruotą istorinį „Bellona“ pastatą, su bokštu sujungtą bendru vestibiuliu.

    Skelbiama, kad kompleksas yra išnuomotas 99 proc. tarp nuomininkų minimos tarptautinės įmonės ir organizacijos. Taip pat nurodoma, jog pastatas turi kelis tvarumo ir technologinius sertifikatus, įprastus aukščiausios klasės biurų segmentui.

    Ką „Ghelamco“ planuoja toliau?

    Pasak bendrovės, didžioji dalis lėšų iš pardavimo bus skirta skolų mažinimui. Ši kryptis atitinka plačiau rinkoje matomą tendenciją, kai plėtotojai, užbaigę projektus ir pasiekę stabilų nuomos lygį, siekia juos realizuoti, kad sustiprintų balansą ir sumažintų finansavimo kaštų spaudimą.

    „Ghelamco“ taip pat akcentuoja partnerystėmis grįstą plėtros modelį, kai plėtros ir statybos kompetencijos derinamos su partnerių kapitalu. Bendrovė skelbia pasirašiusi ketinimų protokolus dėl dviejų Varšuvos sklypų, turinčių galutinius statybos leidimus, ir kelia tikslą abiejų projektų statybas pradėti 2027 metais.

    „Ghelamco Poland“ yra Europos grupės „Ghelamco“ dalis, nekilnojamojo turto rinkoje veikianti nuo 1985 metų. Įmonė Lenkijoje dirba nuo 1991 metų ir nurodo iki šiol įgyvendinusi daugiau nei 1 200 000 kvadratinių metrų biurų ploto projektų.

  • Shakira grįžta į Madridą po 8 metų: 12 stadiono šou iki spalio 11 dienos ir 50 000 žiūrovų kas vakarą

    Shakira grįžta į Madridą po 8 metų: 12 stadiono šou iki spalio 11 dienos ir 50 000 žiūrovų kas vakarą

    Startas Madride ir finalas

    Kolumbiečių dainininkė Shakira penktadienio vakarą Madride pradeda 12 koncertų seriją, kuria užbaigs savo pasaulinį turą. Tai pirmieji jos pasirodymai Ispanijoje nuo 2018 metų, todėl miestas tikisi išskirtinai didelio žiūrovų srauto.

    Koncertai vyks laikinoje, pietinėje Madrido dalyje įrengtoje erdvėje, talpinančioje apie 50 000 žmonių. Organizatoriai nurodo, kad pasirodymai suplanuoti iki spalio 11 dienos, o papildomų datų Europoje kol kas neanonsuojama.

    Miesto lūkesčiai ir turizmo efektas

    Madrido valdžia prognozuoja pastebimą ekonominį poveikį, nes į sostinę atvykstantys gerbėjai paprastai užpildo viešbučius, restoranus ir viešojo transporto srautus. Pastaraisiais metais Ispanijos didmiesčiai vis dažniau konkuruoja dėl didžiausių gastrolių, nes tokie renginiai tampa reikšmingu turizmo impulsu.

    Ši tendencija Madride jau buvo matoma ir anksčiau, kai miestas priėmė kitų lotynų muzikos žvaigždžių pasirodymus, sutraukusius dešimtis tūkstančių žmonių. Tokie koncertų maratonai miestams reiškia ne tik bilietų pajamas, bet ir papildomas išlaidas nakvynei bei laisvalaikiui.

    Turas, albumas ir ankstesni rezonansiniai įvykiai

    Shakira į pasaulinį turą išvyko 2025 metų vasarį, pristatydama albumą „Las mujeres ya no lloran“, kurį įkvėpė asmeninio gyvenimo pokyčiai. Albumas sulaukė didelio dėmesio ir sustiprino dainininkės grįžimą į didžiąsias arenas po intensyvaus laikotarpio viešojoje erdvėje.

    Per kelis dešimtmečius trunkančią karjerą Shakira pardavė daugiau nei 95 milijonus įrašų ir išliko viena ryškiausių lotynų popmuzikos figūrų pasaulyje. Ji taip pat buvo susijusi su futbolo pasauliu, o 2010 metų pasaulio čempionato daina „Waka Waka (This Time for Africa)“ tapo viena atpažįstamiausių sporto himnų popkultūroje.

    Dainininkės sugrįžimas į Ispaniją vyksta po anksčiau plačiai aptarto mokesčių ginčo, kuris baigėsi susitarimu su šalies teisingumo sistema. Tuomet Shakira sumokėjo 7,3 milijono eurų baudą, o taip pat pervedė 17,45 milijono eurų Ispanijos mokesčių administratoriui, kad būtų sureguliuoti įsipareigojimai.

  • Varšuvos birža vėl gerina rekordus: WIG ir WIG20 kyla, bet investuotojai dar neskuba parduoti

    Rekordai, bet savaitė baigėsi žemiau

    Varšuvos vertybinių popierių birža praėjusią savaitę fiksavo naujus istorinius lygius: tiek platusis WIG, tiek pagrindinis WIG20 indeksas sesijų pradžioje pasiekė rekordus. Vis dėlto savaitės pabaigoje dalis prieaugio buvo atiduota, todėl užsidarymai buvo kiek žemiau maksimalių reikšmių.

    WIG20 savaitės eigoje buvo pakilęs iki 4 241 punkto, tačiau užbaigė ties maždaug 4 180 punktų riba ir nuo rekordo atsiliko apie 1,5 proc. Panaši dinamika matyta ir WIG indekse, kuris trumpam priartėjo prie 159 000 punktų, bet savaitę taip pat baigė žemiau.

    Kilo beveik visi indeksai

    Per penkias prekybos sesijas WIG20 prieaugis siekė apie 1,4 proc., o platusis WIG paaugo maždaug 1,3 proc. Vidutinių bendrovių indeksas mWIG40 didėjo apie 1,6 proc., kai mažųjų įmonių sWIG80 išsiskyrė neigiamai ir krito apie 0,2 proc.

    Toks fonas rodo, kad paklausa rinkoje išlieka plati, tačiau ne vienoda visuose segmentuose. Investuotojai aktyviau rinkosi didžiausias ir vidutinio dydžio įmones, o mažesnėms bendrovėms susidomėjimo pritrūko.

    Bankai tempė WIG20 į viršų

    Pagrindiniu augimo varikliu tapo bankų sektorius: sektoriaus indeksas WIG Banki per savaitę pakilo daugiau nei 5,2 proc. ir taip pat pasiekė naują istorinį rekordą. Nuo metų pradžios bankų sektorius Varšuvoje buvo pakilęs apie 50 proc., todėl būtent jis labiausiai prisidėjo prie WIG20 šuolio.

    Tuo pat metu dalis kitų sektorių atsiliko. Pavyzdžiui, energetikos segmente fiksuoti nuosmukiai: Polska Grupa Energetyczna savaitę baigė apie 6 proc. žemiau, o Tauron krito maždaug 3 proc.

    Naftos ir degalų įmonėms spaudimą didino mokestiniai klausimai

    Tarp ryškesnių kritimų išsiskyrė degalų ir energetikos grandies bendrovės. Orlen tęsė nuosaikią korekciją ir per savaitę atpigo apie 1,8 proc., o Unimot akcijos smuko apie 11 proc., parodydamos vieną silpniausių savaičių tarp didesnių vardų.

    Rinkos dalyviai ir toliau vertina riziką, susijusią su vadinamųjų viršpelnių apmokestinimu, kuris gali paveikti energetikos ir degalų sektoriaus pelningumą. Tokiose situacijose kainos dažnai reaguoja ne tik į faktinį sprendimą, bet ir į reguliavimo neapibrėžtumą bei galimas jo taikymo detales.

    Asbis rekordai ir ryški JSW korekcija

    Įmonių lygmeniu teigiamai išsiskyrė Asbis, kurio akcijos dar kartą pasiekė naują maksimumą. Bendrovės kainą pastaruoju metu palaiko pardavimų rezultatų dinamika ir lūkesčiai dėl augančios duomenų centrų infrastruktūros paklausos, siejamos su DI plėtra.

    Kita vertus, Jastrzębska Spółka Węglowa akcijoms teko ryški korekcija: per savaitę jos krito apie 16,5 proc. Korekcija sekė po įspūdingos kilimo serijos ir buvo sustiprinta paskelbus finansinius rezultatus, kuriuose pirmąjį 2026 metų pusmetį fiksuotas maždaug 240 000 000 eurų nuostolis.

    Neuca savaitę taip pat baigė pastebimai žemiau, o kainą smarkiai paveikė vienos sesijos kritimas po Konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijos sprendimo skirti maždaug 115 000 000 eurų baudą. Bendrovė paskelbė ketinanti sprendimą skųsti, todėl tema rinkoje gali išlikti aktuali ir artimiausiomis savaitėmis.

  • Edas Sheeranas tęs turą po Macklemore pašalinimo: iš anksto pasitraukė ir kiti atlikėjai

    Edas Sheeranas tęs turą po Macklemore pašalinimo: iš anksto pasitraukė ir kiti atlikėjai

    Turą temdo ginčas

    Britų dainininkas ir dainų autorius Edas Sheeranas ruošiasi tęsti savo koncertinį turą Jungtinėse Valstijose, nors renginių programa per kelias dienas smarkiai pasikeitė. Iš sudėties pašalinus reperį Macklemore, solidarumo vardan pasitraukė ir keli kiti turėję pasirodyti atlikėjai.

    Didžiausias neapibrėžtumas kilo dėl koncerto Filadelfijoje, Lincoln Financial Field stadione, kur iki pat renginio liko neaišku, kas pasirodys prieš pagrindinį atlikėją. Pats Sheeranas ne kartą yra koncertavęs vienas, tačiau šįkart iššūkių kelia tai, kad pasitraukė ir dalis jį lydėjusių muzikantų.

    Kas nutiko su Macklemore?

    Konfliktas įsiplieskė po to, kai Macklemore viename pasirodyme scenoje ištarė laisvą Palestiną palaikančią frazę, o netrukus buvo pranešta, kad jis nebedalyvaus turo programoje. Sheeranas viešai teigė, kad sprendimą priėmė ne jis, o turo organizatoriai ir renginių vietos, turintys didelę įtaką tokiems sprendimams.

    Situaciją papildomai kaitino ir tai, kad kai kurie kiti planuoti apšildantys atlikėjai iš pradžių pakeitė Macklemore, bet vėliau taip pat atsisakė dalyvauti. Dėl to daliai gerbėjų kilo klausimas, ar likę koncertai vyks įprastu formatu, ar bus ieškoma skubių pakaitalų.

    Aukos ir bilietai

    Macklemore vėliau paskelbė skirsiantis apie 870 000 eurų paramai palestiniečių humanitarinei pagalbai ir paragino prisidėti kitus. Tuo pat metu Roberto Krafto atstovai nurodė, kad Kraftas ir Sheeranas yra sutikę paaukoti po maždaug 1 740 000 eurų, tačiau neįvardijo, kokioms konkrečiai organizacijoms šios lėšos bus skirtos.

    Nepaisant ažiotažo, bilietai į dalį pasirodymų vis dar buvo parduodami, o oficialiuose kanaluose iki paskutinės minutės nebuvo pateikta aiškių žinių apie naujus apšildančius atlikėjus. Tuo pat metu pranešta, kad prie koncerto vietos planuojami ir protestai, susiję su karu Gazos Ruože.

    Koncertų industrijos spaudimas

    Ši istorija vėl išryškino, kokią galią koncertų industrijoje turi renginių organizatoriai, arenos ir stadionų savininkai bei rėmėjai, ypač kai kalbama apie politiškai jautrias temas. Nors ekspertai dažnai pabrėžia, kad itin didelio masto žvaigždės paprastai turi paskutinį žodį, praktikoje sprendimus neretai lemia sutartys, reputacijos rizika ir verslo partnerių pozicijos.

    Sheeranas anksčiau yra aiškinęs, kad savo koncertuose nenori veltis į karo ar geopolitikos diskusijas, nes klausytojai ateina dėl muzikos. Vis dėlto susiklosčiusi situacija rodo, kad net ir siekiant išlikti neutraliai, sprendimai dėl scenos partnerių neišvengiamai tampa platesnių visuomenės konfliktų dalimi.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.