CP v2

Blog

  • Shakira grįžo į Madrido sceną: 12 koncertų seriją pradėjo su 25 dainomis ir atvirais prisipažinimais

    Shakira grįžo į Madrido sceną: 12 koncertų seriją pradėjo su 25 dainomis ir atvirais prisipažinimais

    Sugrįžimas į Ispanijos sceną

    Shakira po kelerių metų pertraukos sugrįžo į Ispaniją ir Madride pradėjo 12 koncertų seriją. Pirmasis pasirodymas sutraukė apie 50 000 žiūrovų ir tapo vienu ryškiausių šio rudens muzikinių renginių sostinėje.

    Koncertas truko apie dvi valandas, o programoje skambėjo 25 dainos iš skirtingų atlikėjos karjeros laikotarpių. Pasirodymą ji pradėjo kūriniu La fuerte, įrašytu kartu su Bizarrap, ir tęsė naujesniais hitais bei ankstyvaisiais kūriniais.

    Atviri žodžiai ir didžiausi hitai

    Po pirmųjų dainų atlikėja kreipėsi į publiką, pabrėždama, kad grįžimas į Madridą jai turi asmeninę reikšmę. Ji užsiminė ir apie pastarųjų metų pokyčius asmeniniame gyvenime, kalbėdama apie tai, kaip sunkumai gali virsti nauja pradžia.

    „Kai šeima subyra, jautiesi lyg praradęs kryptį, bet vėliau supranti, kad gali atsitiesti ir pradėti iš naujo“, – sakė Shakira.

    Skambant reggaeton ritmams koncerte netrūko kūrinių Te felicito ir TDG, taip pat dainų iš tarptautinių bendradarbiavimų, tarp jų Girl like me ir Can’t Remember to Forget You. Programoje buvo ir publikos mėgstami hitai Hips Don’t Lie bei Chantaje.

    Scenoje keitėsi keli kostiumai, o vizualinę koncerto dalį lydėjo vandens ir ugnies motyvai ekranuose. Antroje pasirodymo dalyje Shakira grįžo prie ankstyvesnių dainų, kurios priminė jos karjeros pradžią ir ryšį su ispaniškai kalbančia auditorija.

    Finalas su Waka Waka ir fanų miesteliu

    Prieš pat pabaigą nuskambėjo Waka Waka, o koncertą uždarė BZRP Music Sessions #53, lydima konfeti ir fejerverkų. Pasak organizatorių, šis pasirodymas tapo startu visai koncertų serijai, kuri tęsis iki spalio vidurio.

    Šalia koncerto erdvės buvo įrengta laikina zona „Macondo Park“, pavadinta Gabrielio Garcíjos Márquezo kūryboje aprašyto miestelio garbei. Joje veikė keli paviljonai, skirti įvairioms Lotynų Amerikos ir ispanakalbės kultūros temoms, o prieš pagrindinį pasirodymą čia koncertavo ir kiti atlikėjai.

    Turui pavadinimą suteikė albumas Las Mujeres Ya No Lloran, išleistas 2024 metais. Jo dainose ryškiai atsispindi asmeninių išgyvenimų tema, kuri šįkart tapo ir svarbia Shakiros sugrįžimo į Madridą pasakojimo dalimi.

  • Vokietijos chemijos sektorių gali supurtyti BASF ir „Evonik“ fuzija: ką tai keistų Europai?

    BASF žengia fuzijos link

    Vokietijos chemijos milžinė BASF pateikė oficialų siūlymą konkurentei „Evonik“ pradėti derybas dėl galimos fuzijos. Jei sandoris įvyktų, rinkoje atsirastų itin didelis žaidėjas, kuris, vertinant pagal viešai minimus skaičius, būtų tarp didžiausių chemijos grupių pasaulyje.

    Skelbiama, kad bendra tokios grupės rinkos vertė galėtų viršyti 60 mlrd. eurų, o metinės pajamos siektų apie 75 mlrd. eurų. Tokia konsolidacija signalizuotų, kad Europos chemijos pramonė vis aktyviau ieško masto ekonomijos ir kaštų mažinimo būdų.

    „Evonik“ spaudžia restruktūrizacija

    „Evonik“ pastaruoju metu viešai kalba apie restruktūrizaciją, kuri apimtų gamybos apimčių mažinimą Vokietijoje. Taip pat numatyta iki šių metų pabaigos atsisveikinti su maždaug 2 800 darbuotojų.

    Visame pasaulyje „Evonik“ dirba apie 31 000 žmonių, todėl bet koks struktūrinis pokytis gali turėti įtakos ne tik Vokietijos, bet ir platesnėms Europos tiekimo grandinėms. Tokios naujienos rinkoje paprastai interpretuojamos kaip ženklas, kad įmonei vienai gali būti sunku greitai atkurti konkurencingumą.

    Akcininkų vaidmuo ir rinkos reakcija

    BASF informavo pagrindinį „Evonik“ akcininką RAG Stiftung, valdantį apie 44 proc. įmonės akcijų, ir, kaip skelbiama, siekia gauti pritarimą deryboms. Tokiais atvejais būtent stambieji akcininkai dažnai tampa lemiamu faktoriumi, nulemsiančiu, ar derybos įgaus realų pagreitį.

    Investuotojų reakcija buvo greita: „Evonik“ akcijų kaina Frankfurto biržoje šoktelėjo apie 7,90 proc. iki 19,50 euro, o BASF akcijos smuko apie 3,31 proc. iki 50,57 euro. Tokia dinamika neretai rodo, kad rinka labiau tiki nauda įsigyjamai ar silpnesnei pusei, o pirkėjos atveju vertina rizikas, susijusias su integracija, skola ir sinergijų įgyvendinimu.

    Jei BASF ir „Evonik“ fuzijos scenarijus būtų realizuotas, tai galėtų reikšti griežtesnę konkurenciją globaliu mastu ir kartu naują etapą Europos chemijos pramonės konsolidacijoje. Vis dėlto galutinį rezultatą lems derybų eiga, akcininkų sprendimai ir reguliuotojų požiūris į tokio masto sandorį.

  • Pompėjoje vyks Europos paveldo dienos: gladiatorių rekonstrukcijos ir vėlyvi apsilankymai už 1 eurą

    Pompėjoje vyks Europos paveldo dienos: gladiatorių rekonstrukcijos ir vėlyvi apsilankymai už 1 eurą

    Istorija, kurią galima patirti

    Italijoje esantis Pompėjos archeologinis parkas Europos paveldo dienų proga 2026 metų rugsėjo 26 ir 27 dienomis kviečia į renginius, kurie žada gyvą susitikimą su I amžiaus Romos tradicijomis. Programoje numatytos istorinės rekonstrukcijos, edukacijos ir pasirodymai skirtingose komplekso vietose.

    Europos paveldo dienos yra visoje Europoje vykstanti iniciatyva, kurią remia Europos Taryba ir Europos Komisija, o Italijoje koordinuoja Kultūros ministerija. Šių metų tema akcentuoja paveldo saugojimą ir gebėjimą jį atnaujinti, išsaugoti bei iš naujo interpretuoti.

    Gladiatoriai: nuo mokyklos iki arenos

    Šeštadienis Pompėjoje skiriamas gladiatorių temai renginyje Dies in Arena, kurį rengia istorinių rekonstrukcijų organizatoriai kartu su keliais Italijos ir Prancūzijos klubais. Organizatoriai žada ne vien šou, bet ir paaiškinimus, kuo gladiatorių kovos buvo reikšmingos Romos visuomenėje, politikoje ir kasdienybėje.

    Rytinė dalis prasidės bazilikoje, kur pristatomas gladiatorių kovų reiškinys kaip I amžiaus kultūrinis ir socialinis fenomenas. Vėliau Quadriportico dei Teatri erdvėje numatytas pasakojimas apie ludus, gladiatorių mokyklą, skirtingas kovotojų kategorijas, šarvuotę, hierarchiją ir ritualus.

    Dienai įsibėgėjus numatyta eisena per pagrindines Pompėjos gatves iki amfiteatro. Finalinis veiksmas vyks arenoje, kur planuojamos kovų demonstracijos, aiškinant taisykles ir kontekstą, o žiūrovai bus įtraukiami vertinant dvikovas.

    Antrosios dienos programa ir kitos vietovės

    Sekmadienį Pompėjoje vyks trečiasis Ludi Pompeiani leidimas, kuriame numatytos scenos su istoriniais šokiais, gladiatorių ir legionierių žaidimais bei romėniškais ritualais. Taip pat planuojamos dirbtuvės ir edukacinės erdvės, kurios lankytojus pasitiks nuo ryto šalia amfiteatro įrengtoje stovykloje.

    Renginiai persikels ir į kitas parko valdomas vietas. Boskorealėje, Antiquarium prieigose, abi dienas numatytos edukacijos apie audimą, kosmetiką, kvepalus, farmakologiją, chirurgiją, žaidimus ir numizmatiką, įskaitant galimybę nukaldinti monetą.

    Stabijoje, Villa San Marco, rugsėjo 26 dieną planuojamas spektaklis Rectina! Diena, kai dangus užgriuvo Pompėją, kuris bus rodomas kelis kartus per dieną. Tarp pasirodymų numatytos pažintinės sesijos ir pokalbiai lankytojams.

    Oplontyje, Popėjos viloje, suplanuotos edukacijos ir rekonstrukcijos, apimančios senovės teatro, muzikos ir kaukių temas, taip pat vakarinės programos apie pirtis ir sportą. Sekmadienį čia numatytas pasirodymas apie Popėją ir Kleopatrą, o vėliau dėmesys bus skiriamas senovės laivybai ir vyno prekybai.

    Europos paveldo dienų savaitgalį Italijoje numatomi ir specialūs muziejų darbo laikai, o dalis valstybinių muziejų rengia vėlyvus atidarymus už simbolinę 1 euro kainą. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai skirti ne tik pramogai, bet ir paveldo pažinimui, padedančiam suprasti, kaip senovės pasaulis formavo šiuolaikinę Europą.

  • Macklemore skelbia „Free Palestine Tour“ Europoje: koncertai Dubline, Paryžiuje ir Londone

    Macklemore skelbia „Free Palestine Tour“ Europoje: koncertai Dubline, Paryžiuje ir Londone

    Macklemore atvyksta į Europą

    JAV reperis Macklemore paskelbė apie naują koncertų turą Europoje, pavadintą „Free Palestine Tour“. Pasak atlikėjo, jo tikslas – skirti dėmesį Palestinai ir surinkti paramą humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms.

    Turą jis pristatė po pastarosiomis savaitėmis kilusio konflikto, susijusio su jo pasirodymais ir viešais pasisakymais dėl Palestinos. Ši istorija įgavo platesnį atgarsį muzikos industrijoje, kur vis dažniau diskutuojama apie menininkų vaidmenį politinių ir humanitarinių krizių fone.

    „Pastarosios savaitės parodė, kad per pastaruosius trejus metus kažkas pasikeitė: žmonės labiau supranta palestiniečių laisvės siekį ir tai, kaip bandoma nutildyti šį raginimą“, – sakė Macklemore.

    Kur vyks koncertai?

    Organizatorių pateikta informacija rodo, kad artimiausi „Free Palestine Tour“ koncertai suplanuoti kitą mėnesį trijuose Europos miestuose. Numatyta, kad Macklemore pasirodys spalio 26 dieną Dubline „3Arena“, spalio 29 dieną Paryžiuje „Accor Arena“, o spalio 30 dieną Londone „OVO Arena Wembley“.

    Kol kas nepateikiama patvirtintų datų Šiaurės Amerikoje, tačiau atlikėjo komanda užsimena, kad papildoma turo dalis gali būti paskelbta vėliau. Tokia praktika būdinga didesniems turams, kai bilietų prekyba ir logistika derinami etapais.

    Parama pagalbos organizacijoms

    Skelbiama, kad visos turo pajamos bus skirtos organizacijoms, kurios remia palestiniečius ir teikia humanitarinę pagalbą. Tarp minimų gavėjų – Anera, Gaza Soup Kitchen, Taawon, HEAL Palestine, Palestine Children’s Relief Fund bei kitos su pagalba regione siejamos iniciatyvos.

    Turo komunikacijoje pabrėžiama, kad koncertuose dalyvaus ir kiti atlikėjai, kurie, kaip teigiama, savo platformą naudoja solidarumui reikšti. Tai atliepia pastarųjų metų tendenciją, kai dideli koncertai vis dažniau įgauna ne tik pramoginį, bet ir aiškiai deklaruojamą socialinį ar politinį turinį.

    Konfliktas, kilęs dėl Ed Sheeran turo

    „Free Palestine Tour“ skelbimas susijęs su ankstesniais pranešimais, kad Macklemore buvo pašalintas iš Ed Sheeran stadionų turo JAV. Pats reperis teigė, kad sprendimas priimtas po to, kai vieno stadiono savininkas Robertas Kraftas atsisakė leisti jam pasirodyti dėl viešai išsakytos paramos Palestinai.

    R. Kraftas savo ruožtu aiškino, kad arena neketina suteikti platformos neapykantos kalbai. Ši polemika peraugo į platesnę diskusiją apie ribą tarp politinės pozicijos, saviraiškos laisvės ir renginių organizatorių atsakomybės.

    Po kilusio ažiotažo Macklemore taip pat skelbė paaukojęs vieno milijono JAV dolerių honorarą paramai Palestiną remiančioms organizacijoms. Šią sumą perskaičiavus pagal įprastą pastarųjų metų kursų intervalą, tai sudaro apie 900 000 eurų.

    Ed Sheeran viešame pareiškime aiškino, kad sąmoningai vengia politinių pasisakymų scenoje, nes jo auditorijoje yra daug vaikų ir įvairių pažiūrų žmonių. Vis dėlto šis paaiškinimas daliai gerbėjų ir komentatorių pasirodė neįtikinamas, todėl diskusijos dėl menininkų atsakomybės tik sustiprėjo.

  • Serifo kasyklų istorija keliasi į skaitmeną: Graikija atveria archyvą su liudijimais ir nuotraukomis

    Serifo kasyklų istorija keliasi į skaitmeną: Graikija atveria archyvą su liudijimais ir nuotraukomis

    Graikijos Kikladų saloje Serifėje turizmas šiandien užgožia kitą, mažiau žinomą salos veidą – kelis šimtmečius čia klestėjusią kasybą. Po žeme liko ištisas tunelių ir šachtų tinklas, o pakrantėse – rūdžių paženklinti bėgiai, vagonėliai ir krovos prieplaukos.

    Didžiausi kasybos pėdsakai išlikę salos pietvakariuose, Mega Livadi ir Koutalo apylinkėse. Būtent čia iki XX amžiaus vidurio veikusi pramonė formavo vietos ekonomiką, kasdienybę ir net demografiją.

    Geležies rūdos gavyba Serifėje suintensyvėjo XIX amžiaus pabaigoje, o kai kuriais laikotarpiais metinė produkcija, kaip nurodoma projekto rengėjų surinktoje medžiagoje, siekdavo apie 200 000 tonų. Į salą dirbti atvykdavo žmonės ir iš kitų Graikijos regionų, o kasybos darbas tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.

    1963 metais kasyklos galutinai užsidarė, o didelė dalis darbininkų buvo priversti emigruoti arba keisti profesiją. Apleistos teritorijos liko kaip nebylus liudijimas, tačiau gyvieji pasakojimai ilgą laiką išsilaikė daugiausia per žodinę atmintį šeimose.

    Skaitmeninis archyvas ir QR kodai

    Siekiant užfiksuoti nykstančius liudijimus, Serifės bendruomenės iniciatyva startavo projektas „Serifos kasyklų gyvoji istorija“. Jį įgyvendino Serifės bičiulių asociacija, o rėmė Kikladų tapatybės iniciatyva, vykdoma Kikladų meno muziejaus.

    Projekto autoriai sukūrė skaitmeninį archyvą, kuriame sukaupta daugiau kaip 250 nuotraukų, reti dokumentai, spaudos iškarpos ir dešimt gyvų kasybininkų bei jų palikuonių pasakojimų. Surinkta medžiaga taip pat pristatyta ir spausdinto leidinio forma.

    Prie buvusių kasybos vietų įrengtos informacinės lentos su QR kodais, kad lankytojai galėtų vietoje perskaityti interviu ir susipažinti su istoriniu kontekstu. Tokia praktika tampa vis dažnesnė kultūros paveldo objektuose, kai turinys perkeliamas į skaitmeninę erdvę ir pritaikomas keliaujantiems.

    „Mūsų tikslas yra dvejopas: išsaugoti šią gyvą istoriją ir ja pasidalyti. Net ir gyvenantys Serifėje dažnai nežino, kas iš tiesų vyko kasyklose“, – sakė Serifės bičiulių asociacijos viceprezidentė Katerina Papathoma.

    1916 metų streikas ir kaina žmonėms

    Mega Livadi kasyklos laikomos svarbiu istoriniu objektu: čia 1916 metais įvyko garsus, kruvinai pasibaigęs kasybininkų streikas. Darbininkai reikalavo aštuonių valandų darbo dienos ir saugesnių, orumą atitinkančių sąlygų.

    Pasak tyrėjų surinktos medžiagos, konfliktą kurstė itin ilgos darbo valandos, menki atlyginimai, prastos gyvenimo sąlygos ir saugos priemonių trūkumas, dėl kurio nelaimės darbe buvo dažnos. Streiko metu žuvo keturi streikuotojai, taip pat buvo aukų ir tarp žandarmerijos.

    Vienu ryškiausių streiko simbolių laikomas Serifėje gimęs profesinių sąjungų judėjimo veikėjas Konstantinosas Speras. Jo vardas saloje iki šiol siejamas su kova už darbuotojų teises ir socialinius pokyčius Graikijoje.

    Planai atgaivinti teritoriją

    Serifės savivaldybė jau ne vienerius metus siekia buvusią kasybos zoną paversti atviru kalnakasybos muziejumi po atviru dangumi. Idėja – ne tik restauruoti išlikusius pramonės pėdsakus, bet ir sukurti lankytojams aiškų pasakojimą apie salos tapatybę, kurią ilgą laiką formavo kasyklos.

    „Norime, kad tai taptų viešai prieinama vieta, kur žmonės galėtų atvykti, suprasti istoriją ir pamatyti ją per išlikusius ženklus“, – sakė Serifės meras Konstantinosas Revintis, pabrėžęs, kad projektui ieškoma institucinių partnerių ir valstybės paramos.

    Skaitmeninis archyvas šioje vizijoje tampa ne priedu, o pagrindiniu įrankiu: jis padeda sujungti materialų paveldą su žmonių patirtimis ir suteikia galimybę istoriją perduoti jaunajai kartai. Projekto rengėjai pabrėžia, kad laikas čia svarbiausias, nes su kiekviena karta dingsta ir gyvų liudijimų sluoksnis.

  • Dominikos merengės žvaigždės žmonos nužudymas: sulaikyti 4 įtariamieji, aiškėja ryšiai su aplinka

    Dominikos merengės žvaigždės žmonos nužudymas: sulaikyti 4 įtariamieji, aiškėja ryšiai su aplinka

    Keturi įtariamieji jau suimti

    Dominikos Respublikos nacionalinė policija pranešė identifikavusi ir sulaikiusi keturis asmenis, įtariamus išpuoliu prieš merengės atlikėjo Gilberto Julián Sarante, geriau žinomo kaip Julián Oro Duro, namus. Per išpuolį žuvo dainininko žmona, 60 metų Zeneida Socorro Castillo, o pats atlikėjas buvo sunkiai sužalotas.

    Pasak pareigūnų, visi keturi įtariamieji šiuo metu yra suimti. Tyrimą kartu tęsia policija ir prokuratūra, siekdamos nustatyti tikslias nusikaltimo aplinkybes, motyvą ir galimus bendrininkus.

    Ryšiai su artima aplinka

    Policija paskelbė sulaikytųjų pavardes ir nurodė, kad jie turėjo darbinių ar pasitikėjimu grįstų ryšių su atlikėjo aplinka. Tarp sulaikytųjų minimi Phillips Michael Tejeda Vásquez, Juan Carlos Hernández García, taip pat du jaunesni įtariamieji, kurių vienam yra 23, kitam 18 metų.

    Pagal pirminę tyrimo informaciją, P. M. Tejeda Vásquez anksčiau dirbo oro kondicionavimo meistru ir atlikdavo privačius darbus atlikėjui priklausančiuose objektuose. Tyrėjai neatmeta, kad būtent jis galėjo susisiekti su kitais įtariamaisiais ir prisidėti prie išpuolio organizavimo.

    Kitas įtariamasis, kaip nurodo pareigūnai, pažinojo šeimą ir dirbo viloje, kurią atlikėjas statė Guerra vietovėje. Policija teigia, kad vienas iš įtariamųjų buvo sulaikytas po aktyvios paieškos, kai ilgiau slapstėsi nuo pareigūnų.

    Kas žinoma apie išpuolį

    Išpuolis, anot tyrėjų, įvyko rugsėjo 21 dieną Santo Domingo Este rajone, kai atlikėjas grįžo į namus. Teigiama, kad užpuolikai surengė pasalą, o prieš tai jo žmona buvo laikoma namuose kelias valandas.

    Pareigūnai skelbia, kad Z. S. Castillo prieš nužudymą patyrė ilgas kankinimo valandas, o nusikaltimo žiaurumas sukrėtė šalį. Tuo metu pats atlikėjas patyrė trauminius galvos sužalojimus ir, pasak pranešimų, vis dar sveiksta.

    Tyrėjai tikrina įtariamųjų tarpusavio ryšius, jų judėjimą prieš nusikaltimą ir po jo, taip pat galimus finansinius ar kitus motyvus. Neatmetama, kad nusikaltimas galėjo būti planuotas pasinaudojant galimybe patekti į privačią erdvę dėl ankstesnių darbinių kontaktų.

    „Dirbame tam, kad būtų atkurta visa įvykių seka ir nustatyta kiekvieno sulaikytojo atsakomybė“, – sakė tyrimui artimas pareigūnas.

    Policija ir prokuratūra pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas tebevyksta, todėl dalis detalių kol kas neatskleidžiama. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti, kokie konkretūs kaltinimai bus pareikšti sulaikytiesiems ir kokios bus tolesnės procesinės priemonės.

  • Trumpo ir Xi vizitas Vašingtone baigėsi pareiškimu apie „nekonfrontaciją“: kas liko nutylėta

    Trumpo ir Xi vizitas Vašingtone baigėsi pareiškimu apie „nekonfrontaciją“: kas liko nutylėta

    Už uždarų durų

    Kinijos prezidentas Xi Jinpingas baigė valstybinį vizitą Jungtinėse Valstijose, kurio kulminacija tapo viešas abiejų lyderių akcentas apie siekį išvengti konfrontacijos. Vis dėlto konkrečių susitarimų detalės po susitikimų ilgą laiką nebuvo plačiai įvardijamos, todėl dėmesys krypo į tai, kas liko tarp eilučių.

    Oficialiai skelbta, kad Xi ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį privačiai kalbėjosi apie 90 minučių. Kinijos pusės santraukoje minėtos temos apėmė Artimuosius Rytus, Ukrainą ir Korėjos pusiasalį, o pokalbį apibūdino kaip varžymosi valdymą.

    JAV pusė viešai pateikė mažiau informacijos apie uždarą derybų dalį, todėl vertinant rezultatą daugiau remtasi simboliniais gestais ir viešomis kalbomis. Tai būdinga situacijoms, kai abi šalys siekia stabilumo retorikoje, bet nenori skubėti atskleisti jautrių detalių.

    Signalai verslui ir technologijoms

    Vizitas buvo gausus ceremonijų: Trumpas penktadienį pakvietė Xi į Nacionalinį archyvą, kur saugomi JAV valstybingumui svarbūs dokumentai. Toks maršrutas dažniausiai pasirenkamas norint pabrėžti istoriją, institucijas ir dvišalių santykių ilgaamžiškumą.

    Ketvirtadienio vakarą surengtoje oficialioje vakarienėje dalyvavo ryškūs JAV technologijų ir verslo lyderiai, o tai tapo papildomu signalu, kad ekonominė darbotvarkė išlieka vienu svarbiausių santykių ramsčių. Tarp svečių minėti Jeffas Bezosas, Elonas Muskas, Samas Altmanas, Jensenas Huangas, Michaelas Dellas ir Sundaras Pichai, taip pat prabangos prekių grupės LVMH vadovas Bernard’as Arnault.

    Nors oficialiuose pareiškimuose daugiausia kalbėta apie norą palaikyti konstruktyvius ryšius, realioji įtampa paprastai kyla dėl prekybos, tiekimo grandinių, eksporto ribojimų ir pažangių technologijų kontrolės. Pastaraisiais metais papildoma tema tapo ir dirbtinis intelektas, kurio saugumas bei reguliavimas vis dažniau įtraukiamas į aukščiausio lygio derybas.

    Retorika apie santykius

    Per tostą oficialioje vakarienėje Trumpas pabrėžė, kad abi šalys atstovauja skirtingoms sistemoms, tačiau žmonių ryšiai esą išlieka tvirti. Toks tonas leido sušvelninti konfrontacijos įspūdį ir sustiprinti žinutę apie pragmatišką bendradarbiavimą ten, kur interesai sutampa.

    „Prezidentas Xi ir aš suprantame, kad atstovaujame skirtingoms sistemoms, tačiau mūsų žmonių ryšiai išlieka, o sutariame geriau nei bet kada“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Xi savo kalboje akcentavo abiejų valstybių vidaus politinius tikslus, taip parodydamas, kad retorinis dialogas grindžiamas lygiagrečiai kuriamais nacionaliniais pasakojimais. Praktikoje tai reiškia, kad viešas tonas gali švelnėti, tačiau derybose dėl konkrečių klausimų kompromisai nebūtinai bus greiti.

    „Prezidentas Trumpas yra pažadėjęs vėl padaryti Ameriką didžią, o Kinija yra pasiryžusi siekti didžio nacionalinio atgimimo“, – sakė Xi Jinpingas.

    Vizito pabaiga su iškilmingais simboliais ir santūria, bet teigiama retorika siunčia signalą rinkoms, kad abi pusės siekia valdyti konkurenciją. Tačiau kol neįvardijami konkretūs sprendimai dėl prekybos, technologijų ir saugumo, pagrindiniai klausimai lieka atviri, o tikrasis vizito svoris paaiškės vėlesniuose žingsniuose.

  • Mokslininkai įspėja: 1947-ųjų Saulės dėmė rodo, kad galimi „superžybsniai“ ir šiandien

    Mokslininkai įspėja: 1947-ųjų Saulės dėmė rodo, kad galimi „superžybsniai“ ir šiandien

    Milžiniška dėmė išdavė potencialą

    Saulės žybsniai yra staigūs ir labai galingi spinduliuotės pliūpsniai, kylantys iš aktyvių Saulės sričių, kuriose susipina ir trūkinėja magnetinio lauko linijos. Stipriausi žybsniai gali paveikti radijo ryšį, navigaciją ir elektros tinklus, nors Žemę iš dalies saugo atmosfera ir magnetinis laukas.

    Nauja analizė rodo, kad Saulė teoriškai gali pasiekti vadinamųjų superžybsnių lygį, kuris kitose į Saulę panašiose žvaigždėse fiksuojamas kaip šimtus ar net tūkstančius kartų energingesnis reiškinys. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra prognozė, jog toks įvykis įvyks artimiausiu metu, tačiau ribos, kiek maksimaliai gali „užsikurti“ Saulė, tampa aiškesnės.

    Ką parodė 2010–2016 metų duomenys

    Tyrimą atlikusi Max Planck Saulės sistemos tyrimų instituto komanda išnagrinėjo 300 galingiausių žybsnių, instrumentiškai išmatuotų 2010–2016 metais. Jie vertino, kaip žybsnio energija siejasi su aktyvios srities dydžiu, iš kurios žybsnis ir kyla.

    Remiantis šiuo statistiniu ryšiu, galima atsargiai ekstrapoliuoti, kokios energijos žybsnį teoriškai pajėgtų sukelti ypač didelė aktyvi sritis. Tokiu būdu mokslininkai perėjo nuo šiuolaikinių matavimų prie istorinių Saulės dėmių įrašų, apimančių maždaug keturis šimtmečius.

    „Nors stebėjimo laikotarpiu superžybsnių nefiksuota, rasta energijos ir aktyvios srities dydžio priklausomybė turėtų galioti ir galingesniems įvykiams“, – sakė astrofizikė Natalie Krivova.

    1947 metų dėmė – išskirtinis pavyzdys

    Iš istorinių įrašų išsiskiria 1947 metais stebėta milžiniška Saulės dėmė, kuri, tyrėjų vertinimu, dengė apie 0,6 proc. matomo Saulės disko. Skaičiavimai leidžia teigti, kad tokio masto struktūra galėtų būti susijusi su žybsniu, pasiekiančiu žemesnę superžybsnių intervalo ribą.

    Mokslininkai taip pat mini, kad tokia dėmė buvo maždaug 40 kartų didesnio skersmens nei Žemė. Tai svarbu ne kaip sensacingas rekordas, o kaip fizinis argumentas, jog Saulėje kartais susiformuoja aktyvūs regionai, kurių magnetinė energija potencialiai yra pakankamai didelė ekstremaliems išsiveržimams.

    „Mūsų Saulė turi superžybsnių potencialą. Ji gali suformuoti milžiniškas dėmes, kurios iš principo gali tapti itin ekstremalių spinduliuotės pliūpsnių pradžia“, – sakė N. Krivova.

    Kas gresia Žemei ir ko dar nežinome

    Tiesioginė rizika žmonių sveikatai ant Žemės paviršiaus dažniausiai ribota, tačiau technologijoms pasekmės gali būti rimtos. Galingi kosminių orų reiškiniai siejami su ryšio trikdžiais, GNSS navigacijos paklaidomis, palydovų sistemų apkrova, taip pat su rizika elektros perdavimo tinklams aukštesnėse platumose.

    Tyrėjai sieja superžybsnių temą su itin ekstremaliais Saulės dalelių įvykiais, apie kuriuos liudija netiesioginiai pėdsakai, pavyzdžiui, medžių rievėse aptinkami izotopų pokyčiai. Tokie įrašai rodo, kad Žemės istorijoje galėjo būti radiacinių audrų, viršijančių instrumentiškai stebėtą laikotarpį.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad naujieji darbai nesprendžia klausimo, kaip dažnai superžybsniai galėtų pasitaikyti būtent Saulėje. Dabar svarbiausia kryptis yra detalesnis modeliavimas: kaip susijungia didelės dėmių grupės, kokiomis sąlygomis magnetinis laukas „užrakina“ energiją ir kada ji gali išsilaisvinti taip, kad dalelės pasiektų tarpplanetinę erdvę.

    Abu tyrimai publikuoti žurnale Philosophical Transactions of the Royal Society A. Mokslininkai akcentuoja, kad tikslas buvo įvardyti maksimalias tikėtinas žybsnių energijas, remiantis didžiausių istorijoje matytų dėmių mastu, o ne skelbti artėjančią katastrofą.

  • Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijos mokyklose valytojai nereikalingi: mokiniai patys tvarko klases ir net tualetus

    Japonijoje daugelyje pradinių ir pagrindinių mokyklų tvarkos palaikymas nėra paliekamas vien samdomiems darbuotojams. Pasibaigus pamokoms ar per dienotvarkėje numatytą laiką mokiniai ima šluotas, šepečius ir šluostes bei patys valo klases, koridorius, laiptines ir tualetus.

    Ši praktika Japonijoje laikoma ne tik buitine pareiga, bet ir ugdymo dalimi. Tvarkymosi laikas įtraukiamas į mokyklos rutiną, todėl vaikai nuosekliai mokosi atsakomybės už bendras erdves ir supranta, kad švara yra visų bendruomenės narių reikalas.

    Tvarkymosi laikas kaip pamoka

    Dažniausiai mokiniai suskirstomi į mažas grupes, o kiekvienai jų paskiriama konkreti zona. Vieną savaitę tai gali būti klasė, kitą – koridorius ar laiptinė, dar kitą – mokyklos kiemas, kad visi per metus išbandytų skirtingas užduotis.

    Užduotys paprastai paprastos: šluojamos grindys, nuvalomi suolai ir paviršiai, surenkamos šiukšlės, kai kur – nušluostomos ir bendrosios erdvės. Praktikoje tai ugdo įprotį pirma sutvarkyti tai, ką pats naudojai, o ne laukti, kol tai padarys kitas.

    Tvarkymuisi dažnai skiriama nuo 10 iki 20 minučių, todėl vaikai išmoksta veikti greitai ir koordinuotai. Mokytojai neretai tvarkosi kartu, taip pabrėždami, kad tai nėra bausmė, o bendras mokyklos gyvenimo elementas.

    Kodėl tai veikia Japonijoje

    Japonijos švietimo filosofijoje daug dėmesio skiriama bendruomeniškumui ir pagarbai viešajai erdvei. Tvarkymasis čia suprantamas kaip charakterio ugdymas, padedantis vaikams formuoti discipliną, savikontrolę ir supratimą, kad asmeniniai įpročiai daro įtaką kitiems.

    Praktikos šaknys siejamos ir su istorine terakoya tradicija, kai greta skaitymo ar skaičiavimo vaikai buvo mokomi kasdienių įgūdžių. Švara, tvarka ir aplinkos puoselėjimas Japonijoje glaudžiai siejami su kultūrinėmis nuostatomis, todėl mokykloje tai tampa natūraliu elgesio modeliu.

    Kodėl pasaulis apie tai kalba vis dažniau

    Pastaraisiais metais Japonijos mokyklų tvarkymosi kultūra sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio. Pedagogai ir tyrėjai ją dažnai aptaria kaip socialinių įgūdžių lavinimo pavyzdį, kai per kasdienę rutiną mokoma pilietiškumo ir atsakomybės.

    Susidomėjimą didina ir viešumoje matomi Japonijos visuomenės elgesio pavyzdžiai tarptautiniuose renginiuose, kai žmonės po varžybų ar festivalių patys susirenka šiukšles. Šie įpročiai neretai siejami su mokykloje formuojama nuostata gerbti bendras erdves.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad bandant tokį modelį perkelti į kitas šalis svarbu atsižvelgti į vietos kultūrą, higienos reikalavimus ir aiškias ribas, kad vaikų įtraukimas į tvarkymą netaptų pigia darbo jėga. Japonijoje tai veikia pirmiausia todėl, kad suvokiama kaip ugdymo procesas ir bendruomenės susitarimas, o ne taupymo priemonė.

  • Atakama nustebino mokslininkus: aptiko kapibaros dantį ir suabejojo dykumos amžiumi

    Atakama nustebino mokslininkus: aptiko kapibaros dantį ir suabejojo dykumos amžiumi

    Radimas, kurio nesitikėjo

    Čilės Atakamos dykuma šiandien laikoma viena sausiausių vietų Žemėje, o didžiąją dalį menkos drėgmės čia atneša nuo Ramiojo vandenyno slenkantis rūkas. Todėl vandens telkinių aplinkoje gyvenančių kapibarų pėdsakai šiame regione atrodė praktiškai neįmanomi.

    Visgi paleontologai Atakamoje aptiko maždaug 8,8 mln. metų senumo kapibarai artimo graužiko danties fragmentą. Tyrėjų teigimu, tai seniausias iki šiol Čilėje rastas kapibarų giminaičių įrodymas ir vienas seniausių tokių radinių apskritai.

    „Kapibaros dantį rasti jūrinėse nuogulose vietoje, kuri šiandien yra vienas sausiausių regionų Žemėje, yra tiesiog keista“, – sakė Arizonos universiteto geologė Priscilla Martinez.

    Ką pasakoja nuogulos ir augalų pėdsakai

    Dantis priskirtas išnykusiai genčiai Cardiatherium – tai priešistoriniai šiuolaikinių kapibarų giminaičiai. Radinys aptiktas Bahía Inglesa formacijos nuogulose, smiltainyje, kuris siejamas su vėlyvuoju miocenu.

    Šis atradimas papildo vis daugėjančius duomenis, kad vėlyvajame miocene Atakamos pietuose galėjo egzistuoti ilgiau išsilaikantys gėlo vandens telkiniai ir šlapynės. Tokioms ekosistemoms būdingi augalai ir gyvūnai sunkiai derėtų su idėja, kad regionas nuolat buvo ypač sausas dešimtis milijonų metų.

    „Turime kelias nepriklausomas įrodymų linijas, rodančias labai drėgnas sąlygas, kurios šiandien paprastai siejamos su kapibaromis“, – sakė Vajomingo universiteto paleobiologas Mark Clementz.

    Greta danties tyrėjai aptiko fitolitų – mikroskopinių silicio dalelių, susidarančių augaluose ir išliekančių nuogulose. Jų tipai leidžia spręsti, kad tuo metu galėjo augti palmės, imbieriniai ir kiti žydintys augalai, kuriems dažnai reikia pastovesnės drėgmės.

    Mįslė: kaip graužikai pasiekė vakarinę pakrantę?

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į biogeografinę mįslę: vėlyvojo mioceno kapibarų pėdsakų anksčiau rasta ir kitoje Pietų Amerikos pusėje, pavyzdžiui, Argentinos pakrantėje. Tačiau Andų kalnynas, ypač centrinėje dalyje, yra ne tik aukštas, bet ir labai sausas, todėl kelionė per jį tokio tipo gyvūnui atrodytų menkai tikėtina.

    Viena iš hipotezių – kapibarų giminaičiai nebūtinai kirto Andus, o galėjo plisti šlapynių koridoriais šiauriau kalnų, kur anuomet klimatas ir reljefas sudarė palankesnes sąlygas. Tokie scenarijai padeda geriau suprasti, kaip kito žemyno ekosistemos ir kaip gyvūnai reagavo į ilgalaikius klimato poslinkius.

    Kodėl tai svarbu šiandien

    Atakamos istorija domina ne vien dėl sensacingų radinių. Dykumos laikomos itin jautriomis klimato svyravimams, todėl senovinės aplinkos rekonstrukcijos suteikia svarbų foną vertinant, kaip kritulių režimai ir vandenynų bei atmosferos cirkuliacija keitėsi natūraliai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie duomenys padeda tikslinti modelius, aiškinančius, kada ir kodėl regionas perėjo į dabartinę hipersausą būseną. Kuo tiksliau suprantami praeities pokyčiai, tuo geriau galima vertinti dykumėjimo rizikas ir prognozuoti, kaip sausros zonos gali kisti ateityje.