CP v2

Blog

  • „Microsoft“ ginasi dėl GTA 6: žurnalistai drasko „Xbox“, o skaičiai kelia naujų klausimų

    „Microsoft“ ginasi dėl GTA 6: žurnalistai drasko „Xbox“, o skaičiai kelia naujų klausimų

    „Microsoft“ žaidimų padalinys pastaruoju metu atsidūrė padidinto dėmesio centre: tęsiantis restruktūrizacijai, dalis žiniasklaidos ir bendruomenės garsiai kelia klausimus, kur juda „Xbox“ ekosistema. Diskusijas dar labiau kaitina artėjanti „Rockstar Games“ naujiena „GTA 6“, kuri tradiciškai gali nulemti konsolių pardavimų bangas.

    Situaciją viešai aptarė „The Verge“ žurnalistas Tomas Warrenas, kritiškai įvertinęs pokyčius „Microsoft“ žaidimų versle ir perspėjęs, kad vienas didelis hitas rinkoje gali tapti rimtu išbandymu platformos strategijai. Jo mintis paprasta: jei žaidėjų dėmesys ir pinigai trumpuoju laikotarpiu susitelks į vieną produktą, laimi ta ekosistema, kuri tuo metu atrodo patikimiausia ir patogiausia.

    Į šiuos svarstymus sureagavo „Xbox“ vadovų komandos atstovas Matthew Ballas, bandęs nuraminti nuotaikas ir pabrėžti, kad „GTA 6“ išankstiniai užsakymai „Xbox“ platformoje esą viršija lūkesčius. Pasak jo, vidinė analizė rodo, kad „Xbox“ dalis išankstiniuose užsakymuose iš esmės atitinka turimą konsolių rinkos dalį.

    „Tomai, esame labai patenkinti „GTA 6“ išankstiniais užsakymais: „Xbox“ fiksuojame rekordus, o mūsų analizė rodo, kad dalis atitinka mūsų poziciją konsolių rinkoje“, – sakė Matthew Ballas.

    Vis dėlto skeptikai primena, kad „Take-Two“ ir „Rockstar Games“ marketingo susitarimai bei kampanijų akcentai dažnai labiau matomi „Sony“ pusėje, o tai gali formuoti pirkėjų įpročius. Tokie partnerystės modeliai žaidimų industrijoje nėra naujiena: matomiausia reklama, komunikacijos kanalai ir demonstracijų platforma neretai tampa papildomu argumentu, kurioje konsolėje žaidėjai perka žaidimą pirmiausia.

    Diskusijose cituojami ir rinkos analitikų vertinimai. Tekste minimi „Sensor Tower“ skaičiavimai teigia, kad „Sony“ gali tekti apie 77 proc. su „GTA 6“ susijusios rinkos dalies, o „Xbox“ apie 23 proc. Taip pat pateikiamas teiginys, jog išankstiniai pardavimai galėjo siekti apie 5 500 000 vienetų, iš jų „Xbox“ platformose apie 1 300 000, nors tokie skaičiai viešai priklauso nuo metodikos ir pasirinktų duomenų šaltinių.

    Konflikto esmė slypi ne vien „GTA 6“ skaičiuose. „Microsoft“ pastaraisiais metais nuosekliai stumia „Xbox“ kaip paslaugų ir kelių įrenginių ekosistemą, kur svarbų vaidmenį vaidina prenumeratos, leidyba kelioms platformoms ir turinio portfelio plėtra. Tuo pat metu tradicinės konsolių varžybos niekur nedingo, todėl kiekvienas didelis leidimas, ypač tokio masto kaip „GTA 6“, tampa lakmuso popierėliu, parodančiu, ar pasirinkta kryptis įtikina žaidėjus.

    Artėjant „GTA 6“ startui, tikėtina, kad spaudimas „Xbox“ komunikacijai tik didės: auditorijai rūpi ne abstraktūs pažadai, o aiškūs atsakymai dėl turinio, išskirtinumų, kainodaros ir platformos stabilumo. Jei „Microsoft“ pavyks išnaudoti hitą savo naudai, tai gali tapti vienu svarbiausių sezono lūžio taškų visai konsolių rinkai.

  • Fanai įsiuto dėl „Rockstar Games“ GTA 6 kolekcinės: vietoj pirkimo įjungė 3D spausdintuvus

    Fanai įsiuto dėl „Rockstar Games“ GTA 6 kolekcinės: vietoj pirkimo įjungė 3D spausdintuvus

    Brangi kolekcinė sukėlė audrą

    „Rockstar Games“ pristatė išskirtinį Grand Theft Auto 6 kolekcinį rinkinį, kurį pati studija pozicionuoja kaip prabangų daiktą ištikimiausiems serijos gerbėjams. Tačiau vos pasirodžius detalėms, dalis bendruomenės dėmesį nukreipė ne į blizgantį įpakavimą, o į kainą ir tai, kas iš tikrųjų siūloma viduje.

    Rinkinys pavadintas „The Goodtime State – Vice City Collection“ ir, sprendžiant iš aprašymų, orientuotas į suvenyrus, o ne į patį žaidimą ar papildomą skaitmeninį turinį. Būtent dėl to daugiausia kritikos sulaukė santykis tarp kainos ir realios vertės.

    Kas įdėta į „Vice City Collection“

    Komplekte minimi įvairūs kolekciniai daiktai: aligatoriaus figūrėlė, akiniai nuo saulės, rankinė per juosmenį, kepurė su snapeliu, raktų pakabukas, ženkliukų rinkinys. Taip pat įtraukiami smulkūs aksesuarai, tokie kaip veidrodėlis su magnetu ar taurelė alkoholiui.

    Nors tokie rinkiniai žaidimų industrijoje nėra naujiena, daliai žaidėjų užkliuvo bendra daiktų kokybės ir įspūdžio kartelė. Komentarų tonas socialiniuose tinkluose ir forumuose sukasi apie tai, kad rinkinys atrodo pernelyg paprastai, o jo turinys primena masinės gamybos atributiką.

    Kaina ir bendruomenės atsakas

    Didžiausią pasipiktinimą sukėlė kaina: 399,99 JAV dolerio, kas sudaro apie 370 eurų. Dalis gerbėjų tai įvardijo kaip bandymą pasinaudoti milžinišku GTA 6 laukimu ir parduoti atributiką už sumą, kuri, jų vertinimu, neatitinka pateikiamo turinio.

    Vietoje to, kad susitaikytų su oficialia kainodara, žaidėjų bendruomenė ėmėsi alternatyvų. Internete pradėjo plisti savadarbiai projektai, o 3D spausdintuvai namuose tapo greičiausiu būdu pasigaminti panašaus stiliaus suvenyrus.

    Lygiagrečiai žaidėjai ieško ir pigesnių analogų įvairiose elektroninės prekybos platformose, kur galima rasti vizualiai panašių kepurių, akinių ar pakabukų. Tokia praktika rodo bendrą tendenciją: kai oficiali atributika atrodo per brangi, dalis auditorijos pereina prie savarankiškos gamybos arba neoficialių alternatyvų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą, kur yra riba tarp išskirtinės kolekcinės leidybos ir paprasto bandymo maksimaliai monetizuoti prekių ženklą. Žaidėjų reakcija leidžia suprasti, kad šįkart kainos argumentas gali tapti svarbesnis už lojalumą garsiam vardui.

  • „Epic Games“ į kampą spaudžia olandai: dėl „Fortnite“ prašoma 100 mln. eurų kompensacijų

    „Epic Games“ į kampą spaudžia olandai: dėl „Fortnite“ prašoma 100 mln. eurų kompensacijų

    „Fortnite“ parduotuvė vėl po lupa

    Žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ Nyderlanduose atsidūrė naujo kolektyvinio ieškinio epicentre. Vartotojų organizacija Stichting Massaschade & Consument siekia, kad bendrovė atlygintų žalą jauniems žaidėjams dėl, kaip teigiama, klaidinančių pirkimų mechanizmų ir nepilnamečių duomenų tvarkymo.

    Organizacija atstovauja Nyderlandų žaidėjams, kurie „Fortnite“ žaidė nesulaukę 21 metų. Ieškinyje kalbama apie iki 100 mln. eurų siekiantį reikalavimą, apimantį pirkinių grąžinimus, kompensacijas ir galimą žalą dėl asmens duomenų rinkimo be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Kuo grindžiami priekaištai?

    Skunde akcentuojama, kad žaidimo parduotuvė naudoja skubos jausmą kuriančius sprendimus, pavyzdžiui, riboto laiko pasiūlymus. Taip pat keliami klausimai dėl sąsajos sprendimų, kurie gali paskatinti netyčinius paspaudimus ir neplanuotus pirkimus virtualia valiuta.

    Vartotojų grupės cituojami tyrimai rodo, kad daliai paauglių sunku aiškiai susieti pirkinius žaidime su realiais pinigais. Teigiama, jog šeši iš dešimties 16–19 metų jaunuolių nejaučia, kad leidžia tikrus pinigus, o nemaža dalis vėliau gailisi pirkinių, atliktų laiko spaudimo sąlygomis.

    Kas bus toliau ir ką sako „Epic Games“?

    Stichting Massaschade & Consument „Epic Games“ pateikė formalų pranešimą ir pasiūlė derėtis dėl taikaus susitarimo. Jei bendrovė nereaguos arba nesutars, ginčas gali persikelti į teismą, o procesas užtrukti.

    „Epic Games“ viešai akcentuoja, kad žaidime įdiegta tėvų kontrolė ir pirkimų apsaugos priemonės. Vis dėlto vartotojų gynėjai teigia, kad vien techninių įrankių nepakanka, jei pati parduotuvės logika sukurta taip, kad didintų impulsyvių pirkimų tikimybę.

    Šis ginčas vyksta platesniame kontekste, kai Europos reguliuotojai vis griežčiau vertina skaitmeninę ekonomiką, ypač kai kalbama apie nepilnamečius, tamsiuosius šablonus ir asmens duomenų apsaugą. Nyderlandų institucijos jau anksčiau buvo nubaudusios „Epic Games“ už, jų vertinimu, nesąžiningas praktikas „Fortnite“ parduotuvėje, tad naujas ieškinys gali tapti dar vienu svarbiu testu visai žaidimų industrijai.

  • Turėjo tapti šaltuoju karu paremtu hitu, bet „Blue Dot Games“ stabdo pardavimus „Steam“

    Turėjo tapti šaltuoju karu paremtu hitu, bet „Blue Dot Games“ stabdo pardavimus „Steam“

    Realistiškas pirmojo asmens šaudyklės žaidimas „83“ dar kūrimo metu buvo pristatomas kaip ambicingas bandymas išjudinti nišą, kurioje dominuoja taktiniai, lėtesnio tempo FPS. Projektas, kurį vystė „Blue Dot Games“, rėmėsi Šaltojo karo atmosfera ir kūrėjų patirtimi dirbant su „Red Orchestra“ bei „Rising Storm“ tipo žaidimų filosofija.

    Vis dėlto ilgas kūrimo procesas ir vadinamasis kūrimo pragaras tapo pirmu signalu, kad startas gali būti sudėtingas. Tokiais atvejais lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei realios galimybės, o žaidėjai, pripratę prie „ARMA“, „Hell Let Loose“ ar „Squad“ lygio turinio, tampa ypač reiklesni kokybei nuo pirmos dienos.

    Po pasirodymo „Steam“ platformoje „83“ neįstengė pritraukti stabilios auditorijos. Žaidėjai kritikavo techninę būklę, silpną optimizaciją ir turinio trūkumą, o bendra patirtis daugeliui priminė ankstyvą prototipą, kuriam dar reikia mėnesių ar net metų šlifavimo.

    Pastarosiomis savaitėmis kūrėjai bandė gelbėti situaciją atnaujinimais ir pataisymais, tačiau tai nepadėjo reikšmingai pakelti aktyvių žaidėjų skaičiaus. Tokia dinamika „Steam“ ekosistemoje dažnai tampa kritine: jei žaidimas greitai nepradeda augti, jį dar labiau smukdo neigiami vertinimai, grąžinimai ir mažėjantis matomumas.

    Galiausiai „Blue Dot Games“ pranešė stabdanti „83“ pardavimus „Steam“ parduotuvėje dėl itin mažo populiarumo. Skelbiama, kad per pastaruosius 3 mėnesius didžiausias vienu metu prisijungusių žaidėjų skaičius siekė 58, o tokie rodikliai praktiškai panaikina galimybes tvariai finansuoti tolimesnę plėtrą.

    „Tikėjomės, kad pirmasis didelis turinio atnaujinimas, kartu su išpardavimu, nemokama demonstracine versija ir ryškesniu matomumu renginyje, suteiks žaidimui naują kvėpavimą, bet taip neįvyko“, – teigė kūrėjai.

    Nors pardavimai stabdomi, pats žaidimas kol kas nedings iš turinčiųjų bibliotekų, o serveriai turėtų veikti ir toliau. Kūrėjai pripažįsta, kad investuotojų kantrybė ir pasitikėjimas sumenko, todėl ieškoma alternatyvių sprendimų, kaip projektą išlaikyti gyvą.

    „83“ istorija yra dar vienas priminimas, kokia negailestinga tapo šiuolaikinė žaidimų rinka. Net ir turint patrauklią temą, vien pažadų neužtenka: žaidėjai tikisi techninio stabilumo, aiškios turinio krypties ir nuolatinių patobulinimų, o „Steam“ algoritmai ypač greitai „nubaudžia“ projektus, kurie startuoja per anksti.

  • ES procedūros prieš Lenkiją ir kitas šalis: vėluoja energijos, vandenilio ir vartotojų teisių direktyvos

    Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūras prieš kelias dešimtis ES valstybių narių, tarp jų ir Lenkiją, dėl laiku neperkeltų ar nepilnai įgyvendintų Europos Sąjungos teisės aktų. Tokios procedūros pradedamos, kai valstybė nevykdo direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ar taiko ES taisykles netinkamai.

    Šį kartą Komisijos dėmesio centre atsidūrė keli skirtingi paketai: elektros energijos rinkos taisyklės, vandenilio ir dekarbonizuotų dujų reguliavimas, kovos su prekyba žmonėmis nuostatų atnaujinimas bei vartotojams palankesnės prekių remonto taisyklės. Tai rodo platesnę ES kryptį: didesnė vartotojų apsauga, energetikos transformacija ir griežtesnė kova su nusikalstamumu.

    Elektros rinka ir vartotojų pasirinkimas

    Komisija paragino kelias valstybes, įskaitant Lenkiją, įgyvendinti ES nuostatas, kurios turėtų supaprastinti elektros energijos rinkos veikimą ir sustiprinti vartotojų pozicijas. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad žmonėms būtų lengviau pasirinkti tiekėją, jį pakeisti, o rinkoje atsirastų daugiau konkurencingų ir inovatyvių pasiūlymų.

    Pastaraisiais metais ES energetikos politikoje vis dažniau pabrėžiama, kad vien technologinių investicijų nepakanka: svarbus ir vartotojų įgalinimas, aiškesnės sutartys, sklandesnės tiekėjo keitimo procedūros bei skaidresnė kainodara. Komisija tokius klausimus sieja ir su atsparumu kainų šokams, kurie ypač išryškėjo po energetikos krizės.

    Vandenilis ir dekarbonizuotos dujos

    Dar vienas blokas – vandenilio ir dekarbonizuotų dujų rinkos reguliavimas. Komisija nurodė, kad net 26 ES sostinės, tarp jų Varšuva, neįvykdė pareigos perkelti tam tikrų taisyklių, susijusių su atsinaujinančių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų, įskaitant vandenilį, integravimu.

    Pagal šias nuostatas siekiama sukurti aiškesnes sąlygas naujai energetikos infrastruktūrai, kartu užtikrinant tiekimo saugumą ir prieinamas energijos kainas. Komisija pabrėžė, kad apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę iki nustatyto termino informavo tik Italija.

    Prekių remontas ir kova su prekyba žmonėmis

    Komisija taip pat priminė pareigą pilnai įgyvendinti atnaujintas ES taisykles dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo. Jose numatytos griežtesnės sankcijos ir efektyvesni tyrimų instrumentai, ypač tais atvejais, kai išnaudojimas persikelia į internetą, o aukoms turi būti užtikrinama realesnė pagalba ir apsauga.

    Be to, procedūros pradėtos ir dėl taisyklių, kurios stiprina vartotojų teisę į prekių remontą. Direktyvos esmė – sudaryti sąlygas reikalauti remontuoti tokius gaminius kaip išmanieji telefonai, skalbyklės ar šaldytuvai ir tada, kai pasibaigia įstatyminės garantijos laikotarpis.

    Pagal šiuos reikalavimus gamintojai turi teikti remonto paslaugas už protingą kainą ir per protingą laiką, o vartotojams pateikti aiškią informaciją apie remonto sąlygas. ES tokias priemones sieja su atliekų mažinimu, ilgesniu gaminių naudojimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimu, nes mažiau naujų prekių reiškia ir mažesnį išteklių bei energijos poreikį.

    Pažeidimo procedūra paprastai pradedama oficialiu įspėjimu ir prašymu pateikti paaiškinimus, o vėliau, jei situacija nepasikeičia, gali būti pereinama prie pagrįstos nuomonės ir bylos perdavimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Galutinėje stadijoje kai kuriais atvejais gali būti prašoma skirti finansines sankcijas.

  • Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Macrono ir popiežiaus Leono XIV susitikimas Paryžiuje: nesutarimai dėl DI ir sekuliarumo

    Pirmasis susitikimas Paryžiuje

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje susitiko su popiežiumi Leonu XIV, kuris į Prancūziją atvyko pirmojo vizito metu. Susitikimas Eliziejaus rūmuose tapo proga abiem pusėms aiškiai įvardyti, kas šiandien svarbiausia Europai ir pasauliui.

    Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbiuose daug dėmesio skirta dviem temoms, kurios vis dažniau dominuoja tarptautinėje darbotvarkėje: klimatui ir dirbtiniam intelektui. Kartu aptartos ir geopolitinės krizės, ypač karas Ukrainoje bei įtampa Artimuosiuose Rytuose.

    Macronas savo pasisakyme susitikimą įrėmino kaip tęstinį Prancūzijos dialogą su Šventuoju Sostu, kartu pabrėždamas Respublikos principus. Ypatingą vietą jis skyrė sekuliarumui, jį apibūdindamas kaip laisvės sąžinei ir įsitikinimų raiškai garantą, o ne religijos stūmimą iš visuomenės.

    Tarptautinės politikos klausimais Prancūzijos vadovas akcentavo aktyvų multilateralizmą ir tarptautinės teisės laikymąsi. Jis siejo šią laikyseną su pastangomis ieškoti taikos sprendimų, pabrėždamas, kad konfliktuose turi būti ginama kiekvieno žmogaus gyvybė.

    „Kiekviena gyvybė verta tiek pat, todėl visi žmonės turi būti ginami“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Popiežiaus akcentai: orumas ir DI rizikos

    Popiežius Leonas XIV savo žinutę sutelkė į žmogaus orumą, kurį pristatė kaip kertinį kriterijų vertinant tiek technologijų pažangą, tiek politinius sprendimus. Jis atkreipė dėmesį į DI rizikas, susijusias su stebėsena, manipuliacijomis ir diskriminacija.

    Pasak popiežiaus, kuo daugiau galios žmonija įgyja keisti pasaulį, tuo didesnė atsakomybė tenka atskirti, kas iš tikrųjų tarnauja žmogui. Ši pozicija dera su augančiomis diskusijomis Europoje dėl DI reguliavimo, saugumo, autorių teisių ir atsakomybės už automatizuotų sistemų sprendimus.

    „Kuo didesnė mūsų galia keisti pasaulį, tuo didesnė turi būti ir mūsų įžvalga, kas iš tiesų tarnauja žmogaus orumui“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Popiežius Prancūzijai priskyrė ypatingą vaidmenį Europos saugumo ir taikos architektūroje. Jis ragino išlaikyti dialogą bei diplomatinį aktyvumą, taip pat kritikavo požiūrį, kad branduoliniai ginklai savaime yra patikima saugumo garantija.

    Sekuliarumas ir bioetika: skirtumai išlieka

    Kalbėdamas apie sekuliarumą, Leonas XIV teigė, kad jis neturėtų reikšti religinių įsitikinimų išstūmimo iš viešosios erdvės. Kartu jis priminė, kad tarp Vatikano ir Prancūzijos išlieka principinių nesutarimų bioetikos klausimais.

    Popiežius kritikavo Prancūzijoje neseniai priimtą kontroversiškai vertinamą įstatymą dėl pagalbos mirti ir pakartojo Bažnyčios poziciją, jog būtina saugoti kiekvieną žmogaus gyvybę. Jis taip pat pasisakė prieš surogaciją, šiuos klausimus siedamas su žmogaus orumo apsauga.

    Po susitikimo Eliziejaus rūmuose popiežius lankėsi UNESCO būstinėje, kur planuota kalbėti apie DI, jaunimą, taiką ir tarpreliginį dialogą. Vizito programoje numatytos pamaldos Paryžiuje, susitikimai su jaunimu, taip pat kelionės į Lurdą ir Mecą.

  • Rzeszove plečiama atliekų deginimo jėgainė: daugiau šilumos ir elektros, anglis jau nebegrįš

    Rzeszove pradėta eksploatuoti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri leis iš komunalinių atliekų pagaminti daugiau šilumos ir elektros. Projektą įgyvendino PGE Energia Ciepła, o po plėtros įrenginio pajėgumai išaugo iki 180 000 tonų atliekų per metus.

    Į naują liniją investuota daugiau kaip 362 mln. zlotų, tai yra apie 84 mln. eurų. Skaičiuojama, kad papildomas atliekų kiekis, kurio neįmanoma perdirbti, bus paverčiamas šiluma miesto centralizuotai šilumos tiekimo sistemai ir elektra.

    Naujoji technologinė linija turi 7,6 megavato elektros ir 16,8 megavato šilumos galią. Papildomai numatytas šilumos atgavimas iš dūmų kondensacijos, kuris suteikia dar mažiausiai 3,46 megavato šilumos galios.

    Kaip keičiasi Rzeszovo šilumos ūkis

    Pasak bendrovės, Rzeszovo kogeneracinė jėgainė šiandien šiluma aprūpina apie 65 proc. miesto gyventojų. PGE pabrėžia, kad šiluma šiame objekte jau gaminama be anglies, pasitelkiant dujas ir komunalines atliekas.

    Įmonės teigimu, ne šildymo sezono metu šilumos iš atliekų pakanka miestui tiekti karštą vandenį. Plėtra taip pat siejama su didesniu sistemos stabilumu, nes regionas mažiau priklausys nuo išorinių atliekų tvarkymo pajėgumų.

    Atliekos, kurių neįmanoma perdirbti

    Į įrenginį patenka komunalinės atliekos, kurios po rūšiavimo ir perdirbimo procesų nebegali būti panaudotos pakartotinai. Toks sprendimas mažina sąvartynų poreikį ir atitinka žiedinės ekonomikos kryptį, kuri vis griežčiau įtvirtinama Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikoje.

    PGE atkreipia dėmesį, kad tokie įrenginiai turi atitikti gerokai griežtesnius emisijų reikalavimus nei anglimi kūrenami katilai. Pateikiama, jog leistina kietųjų dalelių emisija yra dvidešimt kartų mažesnė, o sieros oksidų riba siekia 30 miligramų kubiniam metrui vietoje 1 100 miligramų kubiniam metrui.

    Pirmoji linija Rzeszove veikia nuo 2018 metų ir gali apdoroti 100 000 tonų atliekų per metus. Per pirmuosius penkerius metus ji apdorojo beveik 400 000 tonų atliekų, taip pat buvo atgauta per 4 000 tonų juodojo metalo laužo ir per 400 tonų spalvotųjų metalų.

    Investicijos ir ilgalaikiai planai

    Sutartis su rangovų konsorciumu PORR S.A. ir TM.E. S.p.A. Termomeccanica Ecologia buvo pasirašyta 2022 metais gegužę, o kertinis akmuo įmūrytas tų pačių metų liepą. Intensyviausiu statybų laikotarpiu objekte dirbo apie 450 žmonių.

    PGE nurodo, kad 2018–2024 metais į dekarbonizacijos investicijas skyrė apie 3,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 840 mln. eurų. Bendrovė planuoja atsisakyti anglies šilumos gamyboje iki 2030 metų, o 2035 metais apie 70 proc. šilumos ketina gaminti iš dujų, apie 20 proc. iš elektros energijos, o apie 10 proc. iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekų.

    „PGE grupėje, kuri įgyvendina plačią dekarbonizacijos programą, vis aiškiau matomas požiūris į kontraktus ir bendradarbiavimą su tiekėjais: investicija vertinama ne vien pagal kainą ir terminus, bet ir pagal tai, kokia vertė sukuriama visai ekonomikai“, – sakė Eliza Zeidler.

    „Rzeszovo kogeneracinė jėgainė jau gamina šilumą be anglies, o antroji linija leis energija aprūpinti dar apie 15 000 namų ūkių“, – sakė Dariusz Lubera.

  • „Volkswagen“ atšaukia apie 2,8 mln automobilių: rasta rūdijančių vairo sistemos varžtų rizika

    Vokietijos Federalinė motorinių transporto priemonių tarnyba KBA nurodė koncernui „Volkswagen“ visame pasaulyje pakviesti į servisus daugiau kaip 2,8 mln automobilių. Patikrinimai pradėti gavus servisų mechanikų ir vairuotojų pranešimų apie kai kurių vairo sistemos tvirtinimo varžtų koroziją.

    Atšaukimas apima „Volkswagen“ modelius Golf, Golf Variant, Tiguan, Touran ir Caddy, pagamintus 2013–2024 metais, taip pat „Audi“ modelį Q3, pagamintą 2017–2024 metais. Bendrai nurodoma, kad patikra palies apie 2,16 mln „Volkswagen“ ir apie 700 000 „Audi“ automobilių.

    KBA vertinimu, maždaug 30 proc. šių automobilių eksploatuojami Vokietijoje, o likę naudojami kitose Europos šalyse bei Šiaurės Amerikoje. Gamintojas teigia, kad kol kas nefiksuota rimtų avarijų, kurias būtų sukėlęs nuo korozijos pažeistų varžtų lūžis ar atsipalaidavimas.

    Vis dėlto, atsižvelgiant į vairo sistemos svarbą saugumui, varžtus nuspręsta keisti prevenciškai. Darbai turėtų būti atliekami nemokamai, o savininkai bus kviečiami atvykti į autorizuotus servisus pagal individualius pranešimus.

    Tai aktualu ir Lietuvos vairuotojams, turintiems minėtus modelius, ypač jei automobilis pirktas naudotas ar įvežtas iš užsienio. Ekspertai pataria sekti gamintojo atšaukimų informaciją pagal VIN numerį ir nedelsti užsiregistruoti servisui, kai tik gaunamas kvietimas.

  • Eurovizija 2027: Airija antrus metus traukiasi iš konkurso, Nyderlandai jau paskelbė boikotą

    Eurovizija 2027: Airija antrus metus traukiasi iš konkurso, Nyderlandai jau paskelbė boikotą

    Sprendimas: nedalyvaus ir netransliuos

    Airijos visuomeninis transliuotojas RTÉ pranešė, kad šalis nedalyvaus Eurovizijoje 2027 metais ir konkurso netransliuos. RTÉ sprendimą aiškina protestu prieš Izraelio dalyvavimą ir su tuo siejama humanitarine krize Gazos Ruože.

    Transliuotojo teigimu, Airijos dalyvavimo neįmanoma pagrįsti, kol tęsiasi civilių aukos ir humanitarinė padėtis regione. RTÉ taip pat akcentavo nepriklausomų tarptautinių žurnalistų prieigos prie teritorijos ribojimą.

    „RTÉ mano, kad Airijos dalyvavimas negali būti pateisinamas dėl baisių ir besitęsiančių žūčių Gazoje ir humanitarinės krizės, kuri kelia pavojų daugybei civilių“, – sakė RTÉ.

    Nyderlandai pasitraukė anksčiau

    Airijos žingsnis seka po Nyderlandų sprendimo: transliuotojas AvroTros dar anksčiau paskelbė, kad Euroviziją 2027 metais boikotuos. Nyderlandai argumentavo, jog konkursas esą nebeatitinka patikimumo, nepriklausomumo ir žmogiškumo principų.

    AvroTros pozicija grindžiama teiginiu, kad konkurso neutralumas kelia abejonių, kai dalyvaujanti šalis yra įsitraukusi į plataus masto karinį konfliktą. Kol kas nėra aišku, ar prie boikoto prisijungs ir kitos valstybės.

    Kontekstas ir ką tai reiškia konkursui

    RTÉ priminė, kad Airija pasitraukė ir iš Eurovizijos 2026 metais Vienoje, kai Europos transliuotojų sąjunga patvirtino Izraelio transliuotojo KAN dalyvavimą. Anot publikacijoje pateikiamos informacijos, 2026 metais nedalyvavo ir Ispanija, Islandija bei Slovėnija.

    Eurovizijos direktorius Martinas Greenas teigė apgailestaujantis dėl RTÉ sprendimo, tačiau pabrėžė jį gerbiantis. Airija Euroviziją yra laimėjusi 7 kartus ir yra viena rekordininkių, todėl pasitraukimas konkurso organizatoriams būtų reikšmingas.

    „Apgailestauju dėl RTÉ pozicijos, tačiau visiškai gerbiu jų sprendimą“, – sakė Martinas Greenas.

    Pagal pateikiamą informaciją, Eurovizija 2027 metais vyks Bulgarijoje, Burgase, o finalas numatytas gegužės 15 dieną. Artimiausiais mėnesiais daug dėmesio turėtų tekti Europos transliuotojų sąjungos sprendimams, kaip konkursas valdys politinio spaudimo ir reputacijos rizikas.

  • ES gynybos paskolos SAFE: po Italijos ir Vengrijos korekcijų dar gali likti iki 20 mlrd. eurų

    Kas yra SAFE ir kiek lėšų gali likti?

    Europos Komisija nurodo, kad pagal ES gynybos paskolų instrumentą SAFE iš naujo paskirstymui gali likti nuo 10 iki 20 mlrd. eurų. Tai paaiškėjo po to, kai dalis valstybių narių pakoregavo planuojamas sumas, o galutinė nepanaudota dalis priklausys ir nuo pasirašytų paskolų sutarčių.

    SAFE yra 150 mlrd. eurų vertės ES instrumentas, skirtas finansuoti gynybos investicijas palankesnėmis paskolų sąlygomis. Pagrindinis akcentas dedamas į bendrus pirkimus ir projektus, kurie didintų Europos gynybos pramonės pajėgumus.

    Italija ir Vengrija mažina prašomas sumas

    Komisijos atstovas Thomas Regnier teigė, kad Italija pateikė atnaujintą planą, kuriame prašoma šiek tiek daugiau nei 8 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo kalbėta apie 14,9 mlrd. eurų. Šiuo metu šis planas vertinamas Europos Komisijoje.

    Vengrija taip pat sumažino poreikį: iš pradžių prašyta 16 mlrd. eurų, o dabar planuojama panaudoti 5,4 mlrd. eurų. Budapeštas artimiausiu metu turėtų pateikti atnaujintą planą Europos Komisijai.

    „Sprendimas, kokio dydžio paskolą imti, priklauso pačioms valstybėms narėms“, – sakė Thomas Regnier.

    Naujas kvietimas paraiškoms ir Ukrainos vaidmuo

    Europos Komisija planuoja dar šiais metais paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl nepanaudotų SAFE lėšų. Norinčios valstybės turės kreiptis dėl papildomų sumų ir pateikti atnaujintus planus, o pinigai galėtų būti išmokami tik po patvirtinimo.

    Komisija pabrėžia, kad nepanaudotos lėšos galėtų remti ir bendrus ES valstybių projektus su Ukraina bei projektus Ukrainos naudai. Vis dėlto iš anksto neketinama nustatyti konkrečios dalies ar fiksuotos sumos, kuri būtų rezervuota būtent šiai krypčiai.

    SAFE Ukrainą įtraukia nuo pat pradžių, motyvuojant tiek Ukrainos gynybos pramonės patirtimi, tiek jos reikšme visos ES saugumui. Kadangi tai yra paskolų instrumentas, galutinį sprendimą dėl įsipareigojimų prisiima pačios valstybės narės.

    Lenkija tikisi papildomų pinigų

    Lenkijos gynybos sektorius jau anksčiau signalizavo ketinantis siekti papildomo finansavimo, jei atsiras laisvų SAFE lėšų. Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos vadovybė yra patvirtinusi susidomėjimą dalyvauti antrame kvietime.

    Lenkijos pusė taip pat skelbė, kad yra sudariusi gynybos sutarčių už daugiau nei 27 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis turėtų atitekti vietos gynybos pramonei. Toks kontekstas rodo, kad šalys, turinčios dideles ir aiškiai suplanuotas investicijas, sieks pasinaudoti galimybe papildyti finansavimą, jei SAFE biudžete liks nepanaudotų sumų.