CP v2

Blog

  • Socialinė pagalba vėluoja, o darbuotojai skęsta popieriuje: ką siūlo J. Tamašauskienė?

    Pagalba dažnai ateina per vėlai

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena, tačiau profesinė šventė vis dažniau tampa proga kalbėti apie sistemos spragas. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad pagalba žmogų neretai pasiekia tik tada, kai situacija jau būna tapusi krize.

    Pasak jos, socialinio darbuotojo vaidmuo praktikoje siaurėja iki formalaus poreikių vertinimo, dokumentavimo ir paslaugų organizavimo. Dėl to nukenčia tai, kas turėtų būti socialinio darbo ašis: ankstyvas problemų atpažinimas, darbas su žmogumi ir bendruomene.

    „Jei didžiąją laiko dalį skiriame vertinimui ir dokumentams, kada lieka laiko pačiam socialiniam darbui?“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Prevencija – ne papildomas darbas

    J. Tamašauskienė pabrėžia, kad prevencija socialinėse paslaugose nėra tik atskira paslauga ar projektas. Tai turėtų būti darbo kultūra, kai specialistai mato ne tik tuos, kurie jau pateko į sistemą, bet ir žmones, kurie dar nesikreipė, nors jiems rizika didėja.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vienišas vyresnio amžiaus žmogus, kuris „nematomas“ institucijoms, kol neprireikia globos ar skubios medicininės pagalbos. Tokiose situacijose klausimas tampa paprastas: kas ir kada turi pirmasis pastebėti, kad žmogui pradeda stigti kasdienės pagalbos.

    „Jeigu žmogus pats neateina, tai dar nereiškia, kad jam nereikia pagalbos“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Grigiškių patirtis: tinklas veikia

    Prevencinis modelis, anot pašnekovių, nėra teorija. Grigiškėse Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Modesta Balčiūnaitė telkia pagalbos tinklą, paremtą ne vien individualių atvejų sprendimu, bet ir institucijų bei bendruomenės ryšiais.

    Į tokį bendradarbiavimą įtraukiami mokyklų, seniūnijos, bendruomeninių šeimos namų, nevyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Esminė idėja – ne laukti, kol problema „užsidegs“, o iš anksto susitarti, kaip ją atpažinti ir kur žmogų nukreipti, kad pagalba būtų greitesnė.

    „Mums svarbu susitarti iš anksto, kaip atpažinti riziką ir kur žmogų nukreipti pagalbos“, – sakė M. Balčiūnaitė.

    Tokie tinklai, pasak socialinių paslaugų specialistų, mažina atotrūkį tarp sričių, kurios dažnai veikia greta, bet ne kartu. Socialinės problemos paprastai yra kompleksinės: jos siejasi su sveikata, finansais, būstu, vienišumu, smurtu artimoje aplinkoje ar priklausomybėmis, todėl vienas specialistas retai gali matyti visą paveikslą.

    Ko trūksta savivaldybėms

    J. Tamašauskienė akcentuoja, kad vieno universalaus prevencinio darbo modelio visoms savivaldybėms nėra, nes skiriasi teritorijos, paslaugų tinklas, specialistų skaičius ir bendruomenių problemos. Vis dėlto, jos teigimu, galima sukurti sąlygas, kad prevencinis darbas nebūtų atliekamas tik „kai lieka laiko“.

    Tam būtinos metodinės priemonės, mokymai ir aiškus savivaldybių požiūris, kad bendruomenės pažinimas yra socialinio darbo dalis, o ne papildoma užduotis. Šiame kontekste Profesinių kompetencijų tobulinimo centras rengia mokymus, skirtus prevencinių paslaugų telkimui, ir planuoja dirbti su savivaldybėmis vietoje.

    Integracija svarbi, bet neužtenka

    Kalbėdama apie vykstančius pokyčius, J. Tamašauskienė atkreipia dėmesį į ilgalaikės priežiūros kryptį, kai siekiama geriau integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau ji perspėja, kad vien paslaugų sujungimas neišsprendžia pagrindinės bėdos, jei žmogus į sistemą patenka per vėlai.

    Jos teigimu, realus proveržis įmanomas tik tuomet, kai socialinis darbuotojas turi laiko ir įrankių anksčiau pamatyti rizikas, o institucijos dalijasi atsakomybe ir informacija taip, kad ji padėtų žmogui, o nevirstų vien procedūrų grandine.

    „Turime pereiti nuo klausimo kas jau atsitiko prie klausimo kas vyksta mūsų bendruomenėje“, – sakė J. Tamašauskienė.

  • Forumas Palangoje: kaip sustabdyti šeimų krizę ir nebeleisti institucijoms mėtyti pagalbos?

    2026 metų spalio 21 dieną Palangos kurhauze vyks respublikinis tarpinstitucinis forumas „Pagalbos kodas: šeima. Kaip šiandien padėti šeimai?“. Renginys skirtas Tarptautinei mediacijos dienai paminėti ir suburs skirtingų sričių specialistus bendrai diskusijai.

    Forumą organizuoja Palangos miesto socialinių paslaugų centras, o partneris yra Lietuvos mediatorių rūmai. Pagrindinis tikslas – sutarti dėl aiškesnio pagalbos kelio šeimai, kad pagalba pasiektų laiku, o konfliktai būtų sprendžiami anksčiau ir konstruktyviau.

    Renginyje daug dėmesio bus skiriama mediacijai kaip praktiniam būdui mažinti konfliktų eskalaciją ir ieškoti susitarimų, kai tai įmanoma. Taip pat bus aptariama atvejo vadyba, šeimos konferencijos metodas bei institucijų bendradarbiavimas, kai šeimai vienu metu reikia kelių paslaugų.

    Organizatoriai akcentuoja problemą, kai šeima dėl skirtingų taisyklių ar procedūrų yra siunčiama nuo vienos įstaigos prie kitos. Forume bus ieškoma atsakymų, kas pirmasis gali pastebėti rizikas, kada jau būtina įsikišti ir kaip suderinti veiksmus taip, kad pagalba būtų nuosekli, o ne fragmentiška.

    Antroje dalyje numatyta praktinė tarpinstitucinė diskusija, kurioje dalyviai analizuos anonimizuotą šeimos situaciją. Į ją bus žvelgiama iš skirtingų profesinių perspektyvų, siekiant išgryninti, kokie sprendimai realiai veikia ir kur dažniausiai atsiranda spragų.

    Diskusijoje dalyvaus mediatoriai, atvejo vadybininkai, vaiko teisių apsaugos, teisės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, policijos, antstolių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atskiras dėmesys bus skiriamas vaiko balsui šeimos konflikte ir vaiko interesų užtikrinimui.

    Forumo moderatorės – Daiva Dekontaitė, Gražina Diemintienė, Eglė Reinikytė ir Simona Zdanavičiūtė. Po forumo, 16 valandą, planuojamas Lietuvos mediatorių rūmų bendruomenės profesinis susitikimas, skirtas praktikos aptarimui ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimui.

  • Nuo gegužės 1 dienos – griežtas draudimas: anglių ir durpių nebedeginsite šiuose miestuose

    Artėjant šildymo sezonui Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2026 metų gegužės 1 dienos didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą. Tai taikoma akmens angliai, lignitui ir durpėms, kurios laikomos vienais taršiausių šildymo sprendimų.

    Draudimas galioja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Jis taip pat taikomas kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse: Birštone, Druskininkuose, Neringoje ir Palangoje.

    Kas prižiūri ir kur kreiptis?

    Už draudimų laikymosi kontrolę buitiniuose taršos šaltiniuose pirmiausia atsako savivaldybių administracijos. Tai reiškia, kad pastebėjus galimus pažeidimus gyventojams rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybę, o ne į Aplinkos apsaugos departamentą.

    Praktikoje savivaldybės pareigūnai pradeda teiseną, atlieka patikrinimus ir surašo administracinių nusižengimų protokolus. Kontrolė apima ne tik kuro ribojimus, bet ir neteisėtą atliekų deginimą, kuris laikomas atskiru pažeidimu.

    Baudos už pažeidimus

    Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už draudimo deginti kietąjį iškastinį kurą pažeidimus buitiniuose taršos šaltiniuose gyventojams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 170 iki 1 170 eurų.

    Svarbu įvertinti, kad pažeidimu laikomas ne tik nuolatinis šildymas, bet ir epizodinis kūrenimas draudžiamu kuru, jei jis naudojamas buitiniame įrenginyje. Savivaldybės, gavusios pranešimą, gali vertinti faktines aplinkybes, įskaitant dūmingumą ir naudojamo kuro pobūdį.

    Kokia parama siūloma gyventojams?

    Gyventojai, norintys atsisakyti iškastinį kurą naudojančių katilų, gali pasinaudoti valstybės parama šilumos gamybos įrenginių keitimui. Parama skirta individualiems namams, kurie nėra prijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

    Paramą administruoja Lietuvos energetikos agentūra, o jos tikslas – paskatinti keisti neefektyvius biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus į efektyvesnes technologijas. Ministerija ragina neatidėlioti sprendimų, nes šildymo įrangos keitimas dažnai užtrunka dėl projektavimo, rangos darbų ir sezoniškai išaugusios paklausos.

  • Vilniaus atliekų gamyklos ginčas kaista: „Energesman“ įspėja dėl 1 500 000 eurų darbų

    Atstatymas stringa dėl turto perėmimo

    Vilniaus mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos pastato atstatymas, pasak operatoriaus „Energesman“, realiai gali judėti toliau tik tuomet, kai Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perims jau atliktus darbus ir statybines medžiagas bei už tai atsiskaitys. Bendrovė teigia, kad šiuo metu atlikti darbai ir įsigytos medžiagos apskaitomos kaip jos nuosavybė.

    „Energesman“ nurodo, kad pagal pasirašytus darbų priėmimo aktus jau įgyvendinta apie 65 proc. statybos darbų už maždaug 1 500 000 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Bendrovė pabrėžia, kad be aiškaus perdavimo ir apmokėjimo mechanizmo tolesni rangos veiksmai keltų teisinių rizikų.

    Kokie darbai jau padaryti

    Įmonės teigimu, po gaisro jau atliktos pastato ekspertizės, įvykdyti griovimo ir ardymo darbai, parengti projektavimo sprendiniai, atliktas smėliavimas ir didelė dalis statybos etapų. Tarp svarbiausių įvardijamas laikančiųjų kolonų ir metalinių stogo sijų sumontavimas.

    Taip pat, kaip nurodoma, į teritoriją atgabentos pagal specialų užsakymą pagamintos daugiasluoksnės sienų plokštės ir profiliuota stogo danga. Likę didesni darbai esą susiję su stogo ir sienų dangų užbaigimu bei inžinerinių sistemų įrengimu.

    „Atlikome didžiąją dalį pastato atstatymo darbų, tačiau nei darbai, nei medžiagos nebuvo perduoti. Tolimesnis atstatymas įmanomas tik perėmus tai, kas jau padaryta, ir už tai atsiskaičius“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    Siūlo perduoti už savikainą

    „Energesman“ tvirtina esanti pasirengusi perduoti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas už savikainą, kad atstatymas nesustotų. Bendrovė atkreipia dėmesį, jog rinkoje statybų kaštai pastaraisiais metais buvo smarkiai jautrūs energijos kainų svyravimams, infliacijai ir tiekimo grandinių sutrikimams, todėl analogiški pirkimai dabar galėtų kainuoti iki 30 proc. daugiau.

    Įmonė pabrėžia, kad ji kreipėsi į VAATC ragindama susitarti dėl darbų ir turto perėmimo tvarkos. Pasak „Energesman“, iki šiol VAATC darbų neperėmė, o perėmimą norėjo vykdyti tik visiškai užbaigus statybą, kas, bendrovės vertinimu, situaciją ir užtempė.

    Teisinis konfliktas ir galimi teismo procesai

    Bendrovė primena, kad pavasarį buvo pasirašyta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kurioje, kaip teigiama, numatyta pastato atstatymo ir perdavimo VAATC nuosavybei logika, jei abi pusės laikosi įsipareigojimų. „Energesman“ akcentuoja, kad neatlygintinas perdavimas būtų įmanomas tik esant galiojančioms eksploatavimo ir modernizavimo sutartims.

    Įmonės teigimu, jei VAATC tęs atstatymo darbus neperėmęs jau atliktų darbų ir medžiagų bei už tai neatsiskaitęs, „Energesman“ svarstytų kreiptis į teismą. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų sutarčių nutraukimą neteisėtu ir „Energesman“ būtų grąžinta teisė tęsti veiklą, galėtų būti taikoma restitucija.

    „Jei būtų tęsiami darbai neperėmus mūsų turto, tai reikštų faktinį mūsų investicijų perėmimą be apmokėjimo. Tikimės, kad iki tokio scenarijaus neprieisime“, – sakė A. Blazgys.

    Atliekų tvarkymo kaina ir skaidrumo klausimai

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl laikino atliekų tvarkymo organizavimo, kai darbus vykdo VAATC pasamdytos bendrovės „Ecoservice“ ir „Ekobazė“. Teigiama, kad atliekų tvarkymo kaina išaugo maždaug dvigubai, tačiau tikslesnį poveikį įvertinti sudėtinga, nes, kaip nurodoma, ne visa informacija apie konkursus ir sutartis yra viešinama.

    „Energesman“ atstovai skelbia pradėję kelis teisinius ginčus ir kreipęsi į prokuratūrą, o preliminariai vertinami nuostoliai, jų teigimu, gali siekti apie 20 000 000 eurų. Bendrovė pažymi, kad nuostolių suma gali didėti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos veikla organizuojama kitaip nei buvo planuota.

  • Kodėl indų kempinėlę verta įdėti į skalbyklės stalčių: triukas, gelbstintis nuo pelėsio

    Pamirštama vieta, kur kaupiasi nešvarumai

    Skalbyklės skalbiklio stalčius yra viena dažniausiai pamirštamų vietų buityje. Ilgainiui jame kaupiasi skalbimo miltelių, gelių ir audinių minkštiklio likučiai, o nuolatinė drėgmė sudaro palankias sąlygas pelėsiui.

    Tokie nešvarumai dažnai ne tik gadina vaizdą. Jie gali trukdyti skalbikliui tolygiai patekti į būgną, o stalčiuje ir aplink jį atsiradęs pelėsis neretai tampa nemalonaus kvapo priežastimi.

    Kaip veikia kempinėlės ir acto derinys?

    Patyrę namų priežiūros entuziastai siūlo paprastą sprendimą: virtuvinę indų kempinėlę ir stalo actą. Kempinėlė sugeria skystį ir padeda jam ilgiau veikti ten, kur įprastai greitai nubėga vanduo.

    Actas dėl rūgštinės terpės padeda suminkštinti susikaupusį apnašų sluoksnį ir skalbiklių likučius. Tai ypač praverčia ten, kur daug kampų ir siaurų kanalų, kuriuos sunku pasiekti ranka.

    Žingsniai, kad stalčius vėl būtų švarus

    Pirmiausia ištraukite skalbiklio stalčių ir į skyrelį, kur dažniausiai pilate priemones, įdėkite švarią kempinėlę. Tada ją gerai sudrėkinkite stalo actu, kad medžiaga būtų prisotinta, o ne tik lengvai apšlakstyta.

    Palikite 10–15 minučių, kad actas spėtų suminkštinti apnašas. Po to kempinėlę išimkite, stalčių kruopščiai praplaukite karštu vandeniu ir nusausinkite prieš dėdami atgal.

    Jei stalčius nevalytas ilgai ir apnašos sukietėjusios, vien acto gali nepakakti. Tokiu atveju pradėkite nuo 15–20 minučių mirkymo šiltame muiluotame vandenyje, o likučius nuvalykite kempinėle arba sena dantų šepetėliu.

    Kaip sumažinti pelėsio riziką ateityje

    Po kiekvieno skalbimo verta palikti stalčių pravirą, kad drėgmė greičiau išgaruotų. Taip pat svarbu periodiškai nuvalyti ir nišą skalbyklėje, kur stalčius įsistato, nes ten taip pat kaupiasi priemonių likučiai ir drėgmė.

    Reguliarus išėmimas, plovimas ir kruopštus nusausinimas dažnai veikia geriau nei brangios priemonės. O kai apnašos jau susiformavusios, actas, šiltas muiluotas vanduo ir paprasta kempinėlė gali tapti greičiausiu sprendimu.

  • Klaipėdos rajonas skina pergalę „Europos burėse“: Mazūriškių darželis jau keičia Sendvarį

    Klaipėdos rajono savivaldybė pateko tarp „Europos burių“ konkurso nugalėtojų ir buvo įvertinta nominacijoje „Investicijos į bendruomeniškumą“. Prezidentūroje vykusioje 18-ojoje apdovanojimų ceremonijoje šiemet varžėsi daugiau nei 100 projektų iš visos Lietuvos.

    „Europos burės“ išskiria iniciatyvas, kuriose Europos Sąjungos fondų investicijos ir „Naujos kartos Lietuvos“ plano lėšos virsta apčiuopiamais pokyčiais gyventojams. Finalininkus atrenka skirtingų sričių ekspertų komisija, vertinanti tiek rezultatą, tiek ilgalaikį poveikį.

    Klaipėdos rajonui pergalę atnešė projektas „Viešosios infrastruktūros plėtra, siekiant sumažinti ikimokyklinio ugdymo ir viešųjų paslaugų trūkumą Sendvario seniūnijoje“. Esminiu rezultatu tapo Mazūriškiuose pastatytas ir rugsėjo mėnesį duris atvėręs darželis, kuriame jau ugdoma 150 vaikų.

    „Išties smagu, kai mūsų darbas sulaukia įvertinimo ir apdovanojimo. Šio projekto metu pastatytame Mazūriškių darželyje jau ugdoma 150 vaikų, dirba puikus mokytojų kolektyvas, buriama tėvų bendruomenė“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Pasak savivaldybės, Mazūriškių darželyje įrengtos aštuonios grupės, numatytos erdvės aktyvioms veikloms ir vaikų savijautą stiprinanti infrastruktūra. Veikia aktų salė, sporto patalpos, sensorinis kambarys, taip pat kabinetai papildomam ugdymui, o lauke sutvarkytos erdvės žaidimams ir užsiėmimams.

    Tokie projektai ypač svarbūs sparčiai augančiose priemiesčio teritorijose, kur gyventojų skaičius didėja greičiau nei paslaugų pasiūla. Ikimokyklinio ugdymo vietų plėtra paprastai laikoma viena efektyviausių priemonių, nes ji mažina šeimų kasdienius logistinius iššūkius, leidžia tėvams lengviau grįžti į darbo rinką ir stiprina bendruomenės ryšius.

    „Šis apdovanojimas – įrodymas, kad sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje priimti sprendimai buvo svarbūs ir teisingi. Investicijos į vaikus ir jų šeimas yra pati prasmingiausia mūsų kasdienio darbo dalis“, – teigė Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.

    Kartu su darželio atidarymu savivaldybė sprendžia ir susisiekimo klausimus Sendvario seniūnijoje. Nurodoma, kad tvarkomos Juodžemių ir Agilos gatvės, o pokyčiai planuojami ir Jurgaičių bei Šilelių gatvėse, siekiant saugesnio ir patogesnio privažiavimo.

    Klaipėdos rajonas šiame konkurse buvo pastebėtas ir kitoje kategorijoje – „Investicijos į žmogų“, kur pristatytas „Apsaugotų būstų steigimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“ projektas. Tokios socialinės iniciatyvos siejamos su pagalba savarankiškumą stiprinančiomis paslaugomis žmonėms, kuriems reikalinga papildoma parama kasdienybėje.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.

  • Lenkija tiesia DK69 į pirmąją branduolinę elektrinę: „paskutinės mylios“ atkarpa – iki 2027 metų

    Lenkijoje pradedama svarbi susisiekimo investicija, kuri turėtų užtikrinti patogų ir saugų privažiavimą prie pirmosios šalies branduolinės elektrinės. Naujoji valstybinės reikšmės kelio DK69 trasa sujungs greitojo eismo kelią S6 su statybų aikštele Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje.

    Lenkijos infrastruktūros institucijos skelbia, kad vadinamoji „paskutinės mylios“ atkarpa turėtų būti baigta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Visas kelio ryšys nuo S6 mazgo ties Łęczyce iki elektrinės teritorijos planuojamas 2028 metais.

    DK69: kelias sunkiam transportui

    Planuojamas apie 26 kilometrų ilgio kelias projektuojamas taip, kad atlaikytų intensyvų sunkiojo transporto judėjimą. Numatoma danga, pritaikyta 11,5 tonos apkrovai vienai ašiai, kad būtų galima gabenti didžiagabarius branduolinės elektrinės statyboms reikalingus krovinius.

    Projekte taip pat numatyti inžineriniai statiniai ir eismo saugos sprendimai: tiltiniai objektai, žiedinės sankryžos bei gyvūnų perėjos. Tokie reikalavimai įprasti didelėms infrastruktūros statyboms, kai svarbi tiek logistika, tiek poveikio aplinkai mažinimas.

    Investicijų mastas – gerokai platesnis

    Šalia kelio vystoma ir kita logistika: skelbiama apie investicijas į geležinkelių infrastruktūrą, kurios bendra vertė siekia apie 737 000 000 eurų. Taip pat planuojama jūrinė krovos infrastruktūra, skirta didelių konstrukcijų iškrovimui ir transportavimui į statybvietę.

    Toks sprendimų derinys rodo, kad valstybė siekia sumažinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis ir statybų grafiku. Branduolinės energetikos projektuose būtent logistika ir didelių komponentų transportas dažnai tampa kritiniais veiksniais.

    Pirmoji elektrinė: terminai ir reikšmė energetikai

    Pati branduolinė elektrinė – didžiausia investicija Lenkijos ūkio istorijoje, jos vertė nurodoma apie 46 500 000 000 eurų. Skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų pradėti tiekti elektrą į šalies sistemą 2036 metais, o kiti blokai – 2037 ir 2038 metais.

    Projektą vysto Polskie Elektrownie Jądrowe, o darbus vykdo „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas, pasirinkta AP1000 technologija. Teigiama, kad elektrinė ilgainiui galėtų padengti apie 11 proc. šalies elektros poreikio ir prisidėti prie ekonomikos augimo.

    „Lenkija stato labai greitai, bet žinome, kad laikas yra pinigai ir norime kuo greičiau įgyvendinti savo investicijas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.