CP v2

Blog

  • Ateities šilumos ūkis? „Veolia“ vis plačiau remiasi atliekine šiluma ir vietiniais ištekliais

    Atliekamos šilumos atgavimas sparčiai tampa vienu svarbiausių sprendimų modernizuojant centralizuotą šilumos tiekimą. Didėjant kuro kainų svyravimo ir tiekimo sutrikimų rizikai, šilumos ūkio bendrovės vis dažniau renkasi diversifikuotą kuro ir technologijų portfelį, kad išlaikytų sistemos stabilumą ir mažintų išmetimus.

    „Veolia“ grupės įmonės Lenkijoje pabrėžia, kad kelių skirtingų energijos šaltinių derinimas padeda mažinti priklausomybę nuo vieno kuro ir geriau prisitaikyti prie vietos sąlygų. Tokia logika taikoma ir šilumos gamyboje, ir projektuose, kuriuose panaudojami pramonės ar energetikos procesuose susidarantys energijos perteklių srautai.

    Atliekamos šilumos projektai miestuose

    Ležaiske įgyvendintas projektas, kai šilumos trasa sujungė biodujų jėgainę su „Veolia“ šilumos tiekimo infrastruktūra, o vartotojams tiekiamas karštas vanduo. Skelbiama, kad 0,9 MW galios sprendimas per metus gali patiekti apie 10 000 GJ energijos ir padengti maždaug 25–30 proc. vietos šilumos sistemos poreikio.

    Miastečke Šlionske bendradarbiaujant su cinko gamykla šilumai gaminti panaudojamos gamybos metu susidarančios dujos. Nurodoma, kad per metus panaudojama apie 6,4 mln. kubinių metrų proceso metu susidarančių dujų, kurios sudeginamos ir taip pagaminama šiluma miesto sistemai.

    Buke, „Wavin Polska“ gamykloje, įdiegta sistema, leidžianti susigrąžinti šilumą iš suslėgto oro kompresorių. Tokiuose įrenginiuose dalis elektros energijos virsta šiluma, kuri, kaip nurodoma, gali siekti iki 80 laipsnių Celsijaus ir būti panaudota karštam vandeniui bei patalpų šildymui.

    Kodėl tai laikoma šilumos ūkio kryptimi?

    Atliekamos šilumos atgavimas leidžia mažinti pirminio kuro poreikį, ypač tais atvejais, kai mieste ar šalia jo veikia pramonės įmonės, biodujų jėgainės ar kiti objektai, kuriuose susidaro šilumos perteklius. Praktikoje tai reiškia mažesnį poreikį deginti dujas ar kitą kurą pikiniais laikotarpiais ir didesnį sistemos efektyvumą, jei šilumos srautai yra pakankamai stabilūs.

    Vis dėlto tokie projektai paprastai yra lokalūs, nes priklauso nuo konkrečios infrastruktūros: atstumo iki vartotojų, šilumos tinklų būklės, šilumos šaltinio darbo režimo ir galimybės užtikrinti pastovų tiekimą. Dėl to šilumos tiekėjai dažnai derina kelis šaltinius ir palieka rezervinius katilus, kad tiekimas būtų patikimas visą sezoną.

    „Esame įsitikinę, kad atliekamos šilumos atgavimas turės didelę reikšmę kuriant efektyvią energetikos sistemą centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose“, – sakė Magdalena Bezulska.

    Įmonė taip pat skelbia besirengianti naujiems projektams, kuriuose būtų panaudojama technologinių procesų šiluma ir integruojama į vietos šilumos tinklus. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni ir dėl ilgalaikės krypties mažinti emisijas, ir dėl praktinio poreikio apsisaugoti nuo žaliavų rinkų šuolių, didinant vietinių, sunkiau importui pažeidžiamų šaltinių dalį.

  • Zelenskis prašo leisti grūdų tranzitą per Lenkiją ir kaimynes: siūlo plombuotus vagonus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Rumunijos sudaryti sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui į Vakarų Europą per jų teritorijas. Apie tai, grįždamas iš Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje, televizijai RTL sakė Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras.

    Pasak jo, grūdų tranzitui jau yra taikyta ir patikrinta procedūra, kuri veikė prieš 3–4 metus. Tai leistų atskirti tranzitą nuo importo ir sumažinti riziką, kad kroviniai liks vietos rinkose.

    Magyaras teigė, kad per susitikimą Zelenskis pabrėžė ir konkretų sprendimą kukurūzų gabenimui: transportą geležinkeliu plombuotuose vagonuose. Tokia schema paprastai naudojama siekiant užtikrinti, kad krovinys nebus iškrautas pakeliui, o kontrolė būtų paprastesnė muitinėms ir priežiūros institucijoms.

    „Atsakiau, kad jei transportas tik važiuos per Vengrijos teritoriją, tam, žinoma, nėra jokių kliūčių“, – sakė Peteris Magyaras.

    Vengrijos premjeras pridūrė, kad po pokalbio su Ukrainos vadovu sutarta tęsti darbą ministerijų lygiu. Anot jo, šiose diskusijose taip pat numatoma atskirai aptarti mažumų padėties klausimus.

    Ukraina kasmet eksportuoja milijonus tonų grūdų į pasaulio rinkas, o prekyba su Europos Sąjunga vyksta laikantis nustatytų taisyklių ir kvotų. Vis dėlto dalis regiono valstybių yra ribojusios arba blokavusios ukrainietiškų grūdų importą, argumentuodamos būtinybe apsaugoti vietos ūkininkus nuo kainų spaudimo.

    Dėl to tranzito tema tapo politiškai jautri: šalys siekia užtikrinti, kad kroviniai saugiai pasiektų galutines rinkas, bet nepersidengtų su vidaus prekyba. Plombuotų vagonų idėja ir iš anksto suderintos tranzito procedūros galėtų būti vienas iš būdų atnaujinti srautus, kartu sumažinant įtampą dėl importo.

  • Daugiabučiuose iki 2027 metų teks keisti šilumos ir karšto vandens skaitiklius: kam tai privaloma

    Daugiabučiuose iki 2027 metų sausio 1 dienos numatyta pareiga pakeisti šilumos apskaitos prietaisus ir karšto vandens skaitiklius, kurie neturi nuotolinio nuskaitymo funkcijos. Reikalavimas taikomas ciepłomieriams (šilumos skaitikliams), šildymo sąnaudų dalikliams ir karšto vandens apskaitos prietaisams.

    Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas dažnesniam ir tikslesniam suvartojimo fiksavimui, mažinti ginčus dėl sąskaitų ir skatinti taupesnį šilumos vartojimą. Praktikoje tai reiškia, kad duomenys gali būti surenkami nuotoliniu būdu, o gyventojams nereikia įsileisti darbuotojų vien tam, kad būtų nurašyti rodmenys.

    Kam taikoma pareiga?

    Pareiga pakeisti prietaisus siejama ne su atskirais butų gyventojais, o su pastatų savininkais ir administratoriais, kurie organizuoja apskaitos sistemų priežiūrą. Reikalavimas pirmiausia taikomas prietaisams, įrengtiems iki 2021 metų gegužės 21 dienos, jei jie neatitinka nuotolinio nuskaitymo kriterijaus.

    Vis dėlto numatytos ir išimtys: keitimas turi būti techniškai įmanomas ir ekonomiškai pagrįstas. Tai svarbu senesniems daugiabučiams, kuriuose įrenginių keitimas ar integravimas į nuotolinio nuskaitymo sistemą gali pareikalauti papildomų rekonstrukcijos darbų.

    Kaip vertinama, ar keitimas apsimoka?

    Ekonominis pagrįstumas paprastai vertinamas lyginant prognozuojamą energijos sutaupymą su įrangos įsigijimo, montavimo ir eksploatavimo kaštais. Kitaip tariant, vien nuotolinio nuskaitymo galimybė nėra tikslas savaime – ji turi atnešti apčiuopiamą naudą per šilumos taupymą ir efektyvesnį sąnaudų paskirstymą.

    Techninė galimybė priklauso nuo konkretaus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų tipo bei jų būklės. Skirtinguose namuose sprendimai gali skirtis: vienur užtenka pakeisti galinius prietaisus, kitur prireikia papildomos ryšio infrastruktūros ar mazgų atnaujinimo.

    Kaip tai paveiks sąskaitas už šildymą?

    Kartu akcentuojama, kad šilumos sąnaudų paskirstymo metodika turi skatinti taupymą ir geriau atitikti realų suvartojimą. Tai reiškia, kad administratoriui ar savininkui parenkant atsiskaitymo modelį turi būti įvertinami ir vadinamieji korekciniai koeficientai, susiję su buto vieta pastate.

    Gyventojams svarbiausia praktinė pasekmė – aiškesnė ir labiau palyginama apskaita, kai suvartojimo duomenys renkami reguliariai, o ne epizodiškai. Vis dėlto galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kaip bus įgyvendintas keitimas, kiek kainuos darbai ir kokią metodiką pasirinks namo valdytojas.

    Jei daugiabutis dar neturi aiškaus plano, gyventojams verta iš anksto pasitikslinti pas administratorių, kokie prietaisai name įrengti, ar jie turi nuotolinio nuskaitymo funkciją ir kada numatomas atnaujinimas. Kuo anksčiau pradedamas pasirengimas, tuo daugiau galimybių pasirinkti techniškai tinkamiausią ir finansiškai racionaliausią sprendimą.

  • Lufthansa atsisveikina su „Airbus“ A340-600: kodėl keturių variklių milžinas taip ir netapo hitu

    Vokietijos oro bendrovė Lufthansa planuoja paskutinį „Airbus“ A340-600 reisą 2026 metų spalio 18 dieną. Skrydis numatytas maršrutu Vašingtonas (Dulles)–Frankfurtas, taip simboliškai užveriant keturvariklių plačiafiuzeliažų erą bendrovės reguliariuose reisuose.

    Įdomu tai, kad A340 jau buvo atsidūręs nurašomų orlaivių sąraše po koronaviruso pandemijos, kai pasaulinis keleivių srautas smarkiai krito. Vis dėlto naujų lėktuvų pristatymo vėlavimai, ypač susiję su „Boeing“ 777X programa, šių orlaivių tarnybą pratęsė dar keleriems metams.

    Kodėl A340 debiutas pavėlavo

    „Airbus“ A340 istorija glaudžiai susijusi su taisyklėmis, ribojusiomis dviejų variklių lėktuvų skrydžius labai ilgais maršrutais virš vandenynų ir retai apgyvendintų teritorijų. Tuo metu saugos reikalavimai dvimotoriams buvo griežtesni, todėl keturi varikliai atrodė praktiškas būdas užtikrinti didesnį lankstumą planuojant tolimus reisus.

    Tačiau technologijos ir reguliavimas keitėsi greitai. Patikimumui augant ir švelnėjant reikalavimams, dviejų variklių plačiafiuzeliažiai lėktuvai vis drąsiau perėmė transatlantinius ir kitus ilgus maršrutus, o keturvarikliai pradėjo prarasti pagrindinį pranašumą.

    Prie to prisidėjo ir variklių raida: aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie tapo patikimesni, o gedimų rizika vis dažniau buvo valdoma dubliuojant pagalbines sistemas. Kartu rinkoje įsitvirtino efektyvesni didelio apėjimo laipsnio reaktyviniai varikliai, leidę dvimotoriams pasiūlyti panašius nuotolius su mažesnėmis degalų sąnaudomis.

    Neatsitiktinai „Airbus“ lygiagrečiai vystė ir A330 programą. Dvimotoris A330 vėliau tapo gerokai sėkmingesniu komerciniu projektu, kurio gamyba skirtingomis versijomis tęsėsi ilgai, o rinkoje jis užėmė tvirtą poziciją.

    A340-600: įspūdingas, bet brangus

    A340-600 buvo didžiausia šeimos versija: pirmą kartą pakilo 2001 metų balandžio 23 dieną, o netrukus pradėjo skraidinti keleivius ir pirmieji operatoriai. Maždaug 75 metrų fiuzeliažas leido trijų klasių salono išdėstymu vežti apie 320–379 keleivius, o vienos klasės konfigūracijoje talpa galėjo siekti iki 475.

    Kurį laiką A340-600 buvo laikomas vienu ilgiausių komercinių reaktyvinių lėktuvų, tačiau šis įvaizdinis rekordas rinkos nepakeitė. Keturvariklio eksploatacija paprastai reiškia didesnes degalų ir techninės priežiūros sąnaudas, o oro linijų ekonomikoje tai tapo ypač svarbu augant konkurencijai ir brangstant degalams.

    Didžiausiu A340-600 iššūkiu tapo konkurencija su „Boeing“ 777. Amerikiečių dvimotoris lėktuvas panašias galimybes siūlė su mažesnėmis sąnaudomis, todėl daugelis vežėjų ilgų nuotolių parkus atnaujino būtent 777 ir vėlesnėmis jo modifikacijomis.

    Skaičiai šią kryptį iliustruoja aiškiai: visų A340 versijų iš viso buvo pagaminta 377, o ilgo fiuzeliažo A340-500 ir A340-600 kartu sudėjus pagaminta 131. Tuo metu A330 šeima įvairiomis versijomis buvo gaminama gerokai didesniais kiekiais, nes dviejų variklių modelis atitiko naują efektyvumo standartą.

    Saugus lėktuvas, kurį išstūmė ekonomika

    Nors A340-600 karjera buvo trumpesnė, saugos požiūriu jis laikomas solidžiu modeliu: šiam tipui nepriskiriama mirtinų katastrofų. Vis dėlto buvo incidentų, po kurių orlaiviai tapo nebetinkami eksploatuoti, įskaitant avariją, kai lėktuvas išvažiavo už tako ribų, ir atvejį gamyklinių bandymų metu, pasibaigusį smūgiu į betoninę konstrukciją.

    Artėjant Lufthansa paskutiniam skrydžiui, A340-600 Europoje taps vis retesniu vaizdu. Dar kurį laiką pavieniai šio tipo orlaiviai gali likti užsakomuosiuose skrydžiuose, tačiau reguliariame komerciniame transporte keturvariklių plačiafiuzeliažų era užleidžia vietą modernesniems ir ekonomiškesniems dvimotoriams.

    Šiandien A340-600 dažniau sutinkamas rinkose, kur naujų orlaivių įsigijimą riboja finansai ar geopolitika, todėl parkuose ilgiau išlieka senesni modeliai. Tačiau bendra pasaulinė kryptis aiški: efektyvumas, nuotolis ir mažesnės sąnaudos tampa svarbiausiais argumentais, o ne variklių skaičius.

  • Už deginate per drėgnas malkas? Lenkijoje už daugiau nei 20 proc. drėgmę gresia baudos iki 1 150 eurų

    Atvėsus orams vis daugiau namų ūkių vėl kūrena krosnis ir židinius, tačiau kartu grįžta ir klausimas, kuo kūrenti leidžiama. Lenkijoje daugelyje regionų galioja taisyklės, ribojančios malkų ir biomasės drėgnumą, nes per drėgna mediena smarkiai didina taršą.

    Pagal vadinamąsias anti-smogo nuostatas daugelyje vaivadijų draudžiama deginti medieną, kurios drėgnis viršija 20 proc. Praktikoje tai reiškia, kad malkos turi būti tinkamai išdžiovintos ir paruoštos kūrenimui, o šviežiai skelta mediena dažniausiai tam netinka.

    Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skiriama bauda. Straipsnyje minimas baudos dydis siekia apie 115 eurų, o jei pažeidimas nagrinėjamas teisme, suma gali išaugti iki maždaug 1 150 eurų.

    Kodėl ribojamas malkų drėgnumas?

    Pagrindinė priežastis susijusi su oro tarša. Degant drėgnai medienai didelė dalis energijos sunaudojama vandeniui išgarinti, todėl degimas vyksta žemesnėje temperatūroje ir dažniau būna nepilnas.

    Dėl to į aplinką išmetama daugiau lakiųjų organinių junginių ir kietųjų dalelių, o iš kamino matomas tirštesnis dūmas. Miestuose ir tankiau apgyvendintose vietovėse tokie išmetimai prisideda prie smogo, ypač šaltuoju sezonu.

    Brangiau ir mažiau šilumos

    Per drėgna mediena yra ne tik mažiau ekologiška, bet ir mažiau ekonomiška. Kad namus sušildytumėte iki to paties lygio, drėgnų malkų gali prireikti gerokai daugiau, nes dalis šilumos tiesiog prarandama garinant vandenį.

    Be to, dėl nepilno degimo susidaro daugiau suodžių, kurie kaupiasi dūmtraukyje. Ilgainiui tai gali bloginti trauką, didinti priežiūros kaštus ir kelti gaisro riziką, jei suodžiai ar dervingos nuosėdos užsidegtų.

    Kiek laiko džiovinti malkas?

    Lenkijoje praktikoje dažnai akcentuojama, kad malkos turėtų būti džiovinamos ilgiau, o kai kur minima ir mažiausiai dvejų metų sezonavimo rekomendacija. Tai priklauso nuo medienos rūšies, skaldymo laiko, laikymo sąlygų ir vėdinimo.

    Norint pasitikrinti, ar malkos tinkamos kūrenimui, naudojami drėgmės matuokliai, o patikimiausias rodmuo gaunamas pamatuojant ką tik perskeltos kaladės vidų. Jei drėgnis viršija 20 proc., tokia mediena laikoma per šlapia efektyviam ir švaresniam degimui.

  • Mirė „Transformerių“ Optimuso Prime, „Mikės Pūkuotuko“ Nuliūdėlio ir „Plėšrūno“ balsas Peteris Cullenas

    Mirė „Transformerių“ Optimuso Prime, „Mikės Pūkuotuko“ Nuliūdėlio ir „Plėšrūno“ balsas Peteris Cullenas

    Mirė kanadiečių balso aktorius Peteris Cullenas, kurio balsas dešimtmečius buvo atpažįstamas visame pasaulyje. Jam buvo 85-eri.

    Apie netektį pranešta artimųjų išplatintame pareiškime, tačiau mirties priežastis nenurodoma. Šeima teigė, kad aktorius mirė apsuptas artimų žmonių.

    „Šeima prašo jo išskirtinį palikimą pagerbti tarnaujant savo bendruomenėms ir vedant kitus su užuojauta, orumu ir ištikimybe, o taip pat prisiminti: būkite pakankamai stiprūs, kad išliktumėte švelnūs“, – sakė šeima.

    Vaidmenys, kurie tapo kartos balsu

    P. Cullenas gimė 1941 metais Monrealyje, o karjerą pradėjo Kanadoje dirbdamas radijuje. Vėliau jis tapo vienu paklausiausių balso aktorių Šiaurės Amerikos animacijos industrijoje, kur jo tembras dažnai patikėtas lyderiams, herojams ir ryškiems charakteriams.

    Didžiausiu jo karjeros vaidmeniu laikomas „Transformerių“ Autobotų lyderis Optimusas Prime. Šį personažą P. Cullenas įgarsino nuo 9-ojo dešimtmečio animacinio serialo laikų ir tęsė darbą kino projektuose, kai franšizė persikėlė į didžiuosius ekranus.

    Balso aktorius dalyvavo ir vėlesnėse „Transformerių“ interpretacijose, įskaitant vaidybinį kino ciklą, startavusį 2007 metais. Optimuso Prime balsą jis suteikė ir vėlesniuose filmuose, tarp jų ir 2023 metais pasirodžiusiame „Transformers: Rise of the Beasts“.

    Įkvėpimas Optimusui Prime

    Pats P. Cullenas yra pasakojęs, kad kurdamas Optimuso Prime balsą ir laikyseną rėmėsi asmeniniu pavyzdžiu. Aktorius yra minėjęs, kad personažą siejo su vyresniuoju broliu, tarnavusiu JAV jūrų pėstininku Vietnamo karo metais.

    Jo teigimu, brolio tvirtumas ir ramybė padėjo sukurti lyderį, kuris kalba užtikrintai, bet kartu išlieka žmogiškas. Šis derinys tapo vienu svarbiausių Optimuso Prime charakterio bruožų ir padėjo personažui išlikti aktualiam skirtingoms kartoms.

    Nuo „Plėšrūno“ iki Nuliūdėlio

    P. Culleno filmografija apima ne tik „Transformerius“. Jis įgarsino ir 1987 metų filme pasirodžiusį „Plėšrūno“ personažą, o taip pat vieną švelniausiai atpažįstamų vaikystės balsų, „Mikės Pūkuotuko“ Nuliūdėlį.

    Kaip balso aktorius jis dirbo su įvairiais animacijos serialais ir projektais, kurių dalis tapo klasikomis. Tarp jų minimi įvairių dešimtmečių televizijos animacijos kūriniai, kuriuose jis įgarsino tiek pagrindinius, tiek epizodinius veikėjus.

    2023 metais P. Cullenas buvo įvertintas už viso gyvenimo nuopelnus vaikų ir šeimos televizijos apdovanojimuose. Skelbiama, kad jį gedėti liko keturi vaikai.

  • Netoli Briuselio pilį užliejo moliūgai: festivalis vilioja 50 000 lankytojų ir 772 kg rekordą

    Netoli Briuselio pilį užliejo moliūgai: festivalis vilioja 50 000 lankytojų ir 772 kg rekordą

    Moliūgų invazija prie Briuselio

    Netoli Briuselio, Groot-Bijgaardeno pilyje, vyksta kasmetinis moliūgų festivalis, kuris rudenį paverčia ryškiausių spalvų paroda. Organizatoriai šiemet tikisi apie 50 000 lankytojų, o renginys jau tapo viena labiausiai atpažįstamų sezono švenčių Belgijoje.

    Festivalio ašis – moliūgai ir kitos moliūginės daržovės, atkeliaujančios ne tik iš Belgijos ūkių, bet ir iš kitų Europos šalių. Parodoje demonstruojami įvairių formų ir dydžių egzemplioriai, nuo dekoratyvinių iki milžiniškų, skirtų varžyboms ir ekspozicijoms.

    772 kilogramų milžinas ir kūrybinės pramogos

    Vienu ryškiausių šių metų akcentų tapo itin didelis moliūgas, sveriantis 772 kilogramus. Tokie rekordai yra svarbi festivalio traukos dalis, nes jie leidžia palyginti skirtingų augintojų pasiekimus ir primena, kiek daug priklauso nuo veislių, dirvožemio bei oro sąlygų.

    Renginyje siūloma ne vien pasivaikščiojimas tarp ekspozicijų. Lankytojai kviečiami išbandyti moliūgų skaptavimą prieš Heloviną, o dalis pačių didžiausių daržovių paverčiamos netikėtomis priemonėmis pramogoms – pavyzdžiui, improvizuotomis baidarėmis.

    Karštos vasaros kaina derliui

    Organizatoriai pripažįsta, kad šių metų derlius buvo sudėtingesnis po karštos vasaros, o tai atsiliepė augintojų planams ir dalies ūkių rezultatams. Vis dėlto festivalis nesustoja: rudeninės šventės Europoje vis dažniau tampa vieta, kur kalbama ne tik apie tradicijas, bet ir apie klimato poveikį žemės ūkiui.

    Tokie renginiai tampa ir regioninės ekonomikos varikliu, nes pritraukia šeimas, turistus bei vietos gastronomijos gerbėjus. Moliūgų festivalis prie Groot-Bijgaardeno pilies išlaiko paprastą idėją – švęsti sezoną – bet kasmet sugeba pasiūlyti vis naują priežastį sugrįžti.

  • Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Prancūzijoje studentų protestai susiliejo su geltonųjų liemenių eisena: ką tai reiškia valdžiai

    Protestai Paryžiuje susijungė

    Spalio 17 dieną Paryžiuje turėjo vykti dvi atskiros didelės akcijos: geltonųjų liemenių ir profsąjungų protestas bei studentų organizuotas žygis. Tačiau prasidėjus eitynėms abi minios susitelkė Respublikos aikštėje, o tai gerokai padidino renginio mastą ir įtampą mieste.

    Liudininkų teigimu, į aikštę suplūdo tūkstančiai žmonių, o policija sutelkė gausias pajėgas. Iš pradžių atmosfera daugelyje vietų buvo rami: skambėjo šūkiai, grojo instrumentai, tačiau vėliau dalyje maršruto kilo susirėmimų.

    Kas išvedė žmones į gatves

    Geltonųjų liemenių judėjimas protestą siejo su pragyvenimo kainų krize ir brangstančiu kuru. Studentai savo ruožtu reikalavo pertvarkų švietimo sistemoje: daugiau finansavimo mokykloms, geresnio aprūpinimo, modernesnių klasių ir institucijų.

    Judėjimo atstovas teigė, kad dalis motyvo buvo ir solidarumas su jaunimu, kuris pastarąsias savaites rengė masines demonstracijas. Pasak jo, labiau patyrę protestuotojai esą gali prisidėti prie to, kad situacija išliktų valdoma, jei kiltų įtampa su pareigūnais.

    „Esame čia tam, kad jiems padėtume, nes turime daugiau patirties“, – sakė geltonųjų liemenių atstovas.

    Įtampa augo, pasipylė sulaikymai

    Vietoje, kur susitelkė pagrindinė minia, dalis demonstracijos peraugo į susirėmimus su riaušių policija. Pranešta apie ašarinių dujų panaudojimą ir vandens patrankas, taip pat apie dešimtis sulaikytųjų.

    Kai kurie protestuotojai tvirtino, kad skirtingas grupes jungia iš esmės tie patys tikslai: geresnės viešosios paslaugos, didesni ištekliai sveikatos apsaugai ir švietimui, geresnė gyvenimo kokybė bei atlyginimai. Demonstrantai taip pat kritikavo valdžią dėl, jų manymu, netinkamo viešųjų finansų valdymo.

    Protestai išplito į kitus miestus

    Demonstracijos vyko ne tik Paryžiuje. Pranešta apie protestus Marselyje, Lione ir Grenoblyje, kur dalyje vietų fiksuoti incidentai prie savivaldybių pastatų ir susidūrimai su policija.

    Marselyje vietos pareigūnai skelbė apie sulaikymus po to, kai protestuotojams pavyko įsiveržti į rotušę. Lione pranešta apie padegtą turizmo biurą, o policija miniai sklaidyti naudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

    Kontekstas: kuras ir geopolitika

    Straipsnyje pateikiamas ir platesnis fonas: kuro kainų augimą esą sustiprino geopolitinė įtampa ir Hormūzo sąsiaurio uždarymas, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl to, protestuotojų vertinimu, pragyvenimo išlaidos dar labiau šoktelėjo, o socialinė įtampa šalyje tapo sunkiai suvaldoma.

    Protestuotojai pabrėžė ketinantys tęsti akcijas, kol, jų teigimu, bus imtasi realių sprendimų. Tuo metu politinėje arenoje pasigirdo ir kaltinimų, kad dalį smurto kursto radikalios grupės, siekiančios nukreipti protestų kryptį.

  • Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Paryžiaus protestuose užpulta „Euronews“ komanda: užpuolikai smogė, apiplėšė ir atėmė įrašus

    Kas nutiko Paryžiuje

    Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, šeštadienį vykstant didelėms demonstracijoms, buvo užpulta „Euronews“ žurnalistų komanda. Incidentas įvyko netoli Respublikos aikštės, kai žurnalistai fiksavo protestų eigą ir su jais susijusius neramumus.

    Pasak „Euronews“ korespondentų, juos užpuolė kaukėti asmenys, kurie tuo metu plėšė netoliese esančią parduotuvę. Žurnalistai teigė, kad buvo bandyta atimti jų darbo priemones ir sutrukdyti filmavimui.

    „Kai jie pamatė, kad filmuojame, pradėjo mušti operatorių, bandė atimti mikrofoną ir apsupo mus“, – sakė „Euronews“ korespondentė Estelle Nilsson-Julien.

    Ji pasakojo, kad užpuolikai stūmė operatorių prie sienos, smogė kumščiais, kliuvo ir pačiai žurnalistei. Pasak jos, operatorius rimtesnių sužalojimų išvengė, nes dėvėjo apsauginius akinius ir kaukę.

    Prarasta medžiaga ir įtampos fonas

    „Euronews“ nurodė, kad susistumdymo metu iš komandos buvo atimta kamera. Vėliau ji grąžinta, tačiau be atminties kortelės, todėl visas tą dieną užfiksuotas vaizdas buvo prarastas.

    Korespondentė taip pat teigė mačiusi degančius objektus netoli plėšiamos parduotuvės ir girdėjusi intensyvias policijos sirenas. Pasak jos, ramus protesto etapas šioje miesto dalyje buvo pasibaigęs, o situacija perėjo į atvirus susirėmimus ir plėšimus.

    „Gatvėse, tiesą sakant, chaosas. Daug jaunų žmonių atrodo pasirengę konfliktui, vyksta plėšimai, o ankstesnė dienos ramybė šioje vietoje jau visiškai baigėsi“, – sakė Estelle Nilsson-Julien.

    Kiti išpuoliai ir raginimai socialiniuose tinkluose

    Dar viena „Euronews“ korespondentė Valerie Gauriat pranešė apie atskirą incidentą Respublikos aikštėje. Ji teigė, kad interviu metu pro šalį ėjęs kaukėtas asmuo jai trenkė per pakaušį ir žodžiais užsipuolė žiniasklaidos atstovus.

    Šie išpuoliai siejami su socialiniuose tinkluose pasirodžiusiais raginimais nukreipti agresiją į žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, kad būtų apsunkintas protestų nušvietimas. Tokie raginimai paprastai grindžiami teiginiais apie tariamą dezinformaciją, tačiau praktikoje jie virsta spaudimu ir smurtu prieš žurnalistus.

    Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai per masines demonstracijas žurnalistai patiria fizinį pavojų, o situaciją paaštrina minios dinamika, kaukėti provokatoriai ir agresyviai nusiteikę radikalūs protestuotojai. Žiniasklaidos organizacijos pabrėžia, kad laisvas ir saugus įvykių nušvietimas yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga.

  • Pilateso „krabas“ vietoj atsilenkimų: sunkesnis, nei atrodo, bet pilvą įdarbina maksimaliai

    Pilateso „krabas“ vietoj atsilenkimų: sunkesnis, nei atrodo, bet pilvą įdarbina maksimaliai

    Plokščio pilvo dažnas ieško darydamas atsilenkimus ar laikydamas lentą, tačiau pilateso logika kitokia: svarbiausia ne pakartojimų kiekis, o judesio kokybė, kontrolė ir kvėpavimas. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra pažangesnis klasikinio pilateso pratimas, dažnai vadinamas pilateso krabu.

    Šio pratimo esmė yra ridenimasis atgal ir į priekį su suapvalinta nugara, išlaikant sukryžiuotas kojas ir stabilų liemenį. Iš šalies judesys gali pasirodyti paprastas, tačiau realybėje jis reikalauja tikslaus kūno valdymo, pusiausvyros ir pakankamos liemens raumenų jėgos.

    Pilvo presas dirba kitaip

    Atliekant pilateso krabą intensyviai dirba gilieji liemens raumenys, ypač skersinis pilvo raumuo ir įstrižiniai pilvo raumenys, atsakingi už stabilizaciją. Į darbą įsitraukia ir nugaros bei klubų sritis, todėl pratimas lavina ne tik jėgą, bet ir kūno padėties suvokimą.

    Skirtingai nei tradiciniai atsilenkimai, čia nereikia kartoti staigaus liemens kėlimo, kuris daliai žmonių gali didinti įtampą juosmens srityje. Pagrindinis tikslas yra išlaikyti apvalią nugarą, kontroliuoti ridenimosi trajektoriją ir judėti tolygiai, be inercijos.

    Saugumas svarbiau už ambicijas

    Atliekant pratimą itin svarbu neperkelti kūno svorio į kaklą ir vengti staigių, trūkčiojančių judesių. Pilna versija, kurioje tam tikru momentu gali atsirasti galvos kontaktas su kilimėliu, turėtų būti mokomasi prižiūrint kvalifikuotam instruktoriui, o prireikus verta rinktis paprastesnį variantą.

    Didžiausia šio pratimo nauda yra liemens stabilumo gerinimas, kuris tiesiogiai susijęs su stuburo ir dubens kontrole kasdienėje veikloje. Tvirtesnis liemens raumenynas padeda lengviau kelti daiktus, ilgiau išlaikyti taisyklingą laikyseną ir sumažinti nereikalingą apkrovą nugarai.

    Kada verta pristabdyti?

    Pilateso krabas nėra geriausias pasirinkimas pradedantiesiems, nes jam reikia ir stuburo paslankumo, ir pakankamos pilvo raumenų jėgos, ir pusiausvyros. Dažnai rekomenduojama pirmiausia įvaldyti paprastesnį ridenimosi pratimą, kai kūnas ridenamas atgal ir grįžtama į sėdimą padėtį be sudėtingų padėčių.

    Daugiau atsargumo turėtų laikytis žmonės, jaučiantys kaklo skausmus, turintys stuburo traumų, ryškių pusiausvyros sutrikimų ar kitų medicininių apribojimų. Jei pratimas sukelia skausmą, verčiau sustoti ir pasitarti su kineziterapeutu ar treneriu, kad būtų parinkta saugi alternatyva.

    Taip pat svarbu suprasti, kad vien šis pratimas nesudegins riebalų tik apatinėje pilvo dalyje, nes vietinė riebalų redukcija nėra įmanoma. Kūno pokyčius labiausiai lemia bendras fizinis aktyvumas, mityba, miegas, streso lygis ir individualios organizmo savybės.