CP v2

Blog

  • Neskubėkite mesti banano žievės: ekspertai atskleidė, kaip ją skaniai paruošti

    Banano žievė nėra tik atliekos

    Banano žievė techniškai yra valgoma, o kai kuriose virtuvėse ji laikoma visaverčiu ingredientu, o ne šiukšle. Tinkamai nuplauta ir termiškai apdorota ji gali virsti arbata, troškiniu, čatniu ar net augaliniu mėsos pakaitalu.

    Pasaulyje bananai yra vieni populiariausių vaisių, o žievė sudaro reikšmingą jų svorio dalį, todėl jos išmetimas prisideda prie maisto atliekų problemos. Pastaraisiais metais nulinės atliekos virtuvės idėjos vis dažniau persikelia ir į kasdienius namų įpročius.

    Saugumas: svarbiausia paruošimas

    Specialistai pabrėžia, kad žievė, kaip išorinis vaisiaus sluoksnis, yra veikiama ne tik dirvožemio ir transportavimo, bet ir rankų, paviršių bei kitų taršos šaltinių. Dėl to vien tik suvalgyti neplautą žievę būtų prastas sprendimas, net jei pats vaisius laikomas palyginti švaresniu pasirinkimu.

    Rizika sumažėja, kai žievė kruopščiai nuplaunama ir nušveičiama, o vėliau išverdama, patroškinama ar kitaip kaitinama. Terminis apdorojimas padeda sumažinti mikrobiologinę riziką ir kartu suminkština pluoštą, kuris žaliame pavidale daugeliui atrodo per kietas.

    Kuo ji naudinga ir kodėl karti?

    Mitybos požiūriu žievėje paprastai būna daugiau skaidulų nei pačiame vaisiuje pagal svorį, taip pat randama augalinių junginių, įskaitant polifenolius. Būtent jie dažnai suteikia kartumo, ypač jei žievė dar žalsva.

    Prinokimas keičia skonį: tamsėjant bananui kartumą lemiantys junginiai paprastai silpnėja, todėl žievė tampa švelnesnė. Jei žievė dar kietoka, praktinis triukas yra trumpai ją apvirti pasūdytame vandenyje, o vidinę baltąją dalį švelniai nugremžti.

    Kaip žievę panaudoti virtuvėje

    Žievė įvairiose šalyse naudojama skirtingai: nuo troškinių ir kario iki padažų ar užtepėlių. Populiariausi rezultatai paprastai pasiekiami tada, kai žievė smulkinama ir ilgiau troškinama prieskoniuose, nes taip išryškėja jos vaisiškos natos, o tekstūra tampa panaši į plėšytą daržovę.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir žievės traškučiai ar vadinamasis žievės bekonas, tačiau sėkmė labai priklauso nuo marinato ir kepimo. Tuo tarpu paprastesnė idėja namams yra kvapni arbata iš gerai nuplauto banano gabalėlių su žieve, virta su prieskoniais.

    Maisto švaistymo mažinimo šalininkai primena, kad dalis pirkinių dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, todėl kiekvienas praktiškas būdas panaudoti likučius turi reikšmę. Banano žievė gali tapti viena iš tų netikėtų priemonių, kuri padeda sutaupyti ir kartu paįvairinti virtuvę.

  • Močiutės triukas su karšto oro gruzdintuve: namuose pasigaminsite sveikų vaisių traškučių

    Močiutės triukas su karšto oro gruzdintuve: namuose pasigaminsite sveikų vaisių traškučių

    Džiovinti vaisiai, primenantys naminius močiutės skanėstus, šiandien gali būti paruošiami ir karšto oro gruzdintuvėje. Tokia užkanda patogi, nes nereikalauja nei daug riebalų, nei sudėtingų įgūdžių, o skonį galima lengvai pritaikyti pagal save.

    Nors karšto oro gruzdintuvė dažniausiai siejama su bulvytėmis ar traškiais vištienos sparneliais, ji tinka ir lėtesniam džiovinimui. Esminis principas paprastas: žema temperatūra ir laikas padeda išgarinti drėgmę, todėl vaisiai tampa elastingi arba traškūs, priklausomai nuo storio ir džiovinimo trukmės.

    Obuoliai: klasika, kuri nenuvilia

    Obuolių džiovinimas yra vienas seniausių būdų išsaugoti derlių, o karšto oro gruzdintuvėje tai galima padaryti be papildomos įrangos. Geriausiai tinka tvirtesni, rūgštesni obuoliai, kurie kaitinami nepraranda struktūros.

    Maždaug 1 kilogramui obuolių dažnai pakanka 1 litro vandens ir kelių šaukštų citrinų sulčių mišinio. Supjaustytus 3–5 milimetrų storio žiedus trumpam pamirkius, jie mažiau tamsėja, o po to svarbu kruopščiai nusausinti, kad džiovinimas vyktų tolygiai.

    Obuolių riekeles reikėtų dėlioti vienu sluoksniu, kad jos nesiliestų tarpusavyje ir oras laisvai cirkuliuotų. Dažniausiai džiovinama 55–60 laipsnių temperatūroje apie 4–6 valandas, tačiau tikslus laikas priklauso nuo gruzdintuvės modelio ir riekelių storio.

    Slyvos ir bananai: saldus skonis be papildomo cukraus

    Slyvose natūralus saldumas džiovinant dar labiau sustiprėja, todėl jos tinka, kai norisi desertinio rezultato. Nuplautas slyvas patogu perpjauti pusiau, išimti kauliukus ir džiovinti pjūviu į viršų, kad drėgmė pasišalintų greičiau.

    Skoniui pagyvinti dažnai naudojamas cinamonas, o itin mažas kiekis maltų gvazdikėlių suteikia prieskoninę natą. Svarbu nepadauginti, kad prieskoniai neužgožtų pačių vaisių aromato.

    Bananų traškučiai karšto oro gruzdintuvėje gali tapti saldžia užkanda be pridėtinio cukraus. Bananus verta pjaustyti 3–5 milimetrų griežinėliais, apšlakstyti keliais lašais citrinų sulčių ir džiovinti 55–60 laipsnių temperatūroje apie 3–5 valandas.

    Kiek sveiki džiovinti vaisiai?

    Džiovintuose vaisiuose sumažėja vandens, todėl pailgėja jų laikymo laikas, o skonis tampa intensyvesnis. Tuo pačiu vienoje saujoje telpa daugiau natūralaus cukraus nei tokio pat kiekio šviežių vaisių, todėl porcijas verta rinktis saikingas.

    Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad džiovinti vaisiai gali papildyti racioną skaidulomis ir mineralais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kiekį ir tai, ar jie nėra papildomai saldinti. Renkantis namuose džiovintus vaisius lengviau kontroliuoti sudėtį ir išvengti nereikalingų priedų.

    Norint gero rezultato, būtina laikytis vienos taisyklės: vaisių gabaliukai neturi persidengti, o džiovinimo metu verta bent kelis kartus patikrinti būklę. Jei siekiate traškumo, džiovinkite ilgiau ir pjaustykite ploniau, o jei norite minkštesnio užkandžio, procesą užbaikite anksčiau.

  • Smūgis skaitmeniniams gigantams: perkant žaidimus gali tekti aiškiau pasakyti, kas priklauso jums

    Smūgis skaitmeniniams gigantams: perkant žaidimus gali tekti aiškiau pasakyti, kas priklauso jums

    Kas keičiasi žaidimų pirkime

    Skaitmeninių žaidimų rinka vis dažniau susiduria su klausimu, ar pirkėjas iš tiesų įgyja žaidimą, ar tik laikiną licenciją. Praktikoje tai reiškia, kad net ir sumokėjus pilną kainą, žaidimas gali būti pašalintas iš parduotuvių, o kai kada išjungiami ir serveriai, be kurių dalis turinio tampa nebeprieinama.

    Diskusijas kaitina ir didžiųjų leidėjų bei platformų strategija pereiti prie skaitmeninės platinimo formos. Tokiu atveju fizinės laikmenos traukiasi, o pirkėjo teisės vis labiau priklauso nuo paskyros, parduotuvės taisyklių ir licencinių sutarčių, kurias daugelis patvirtina jų net neskaitę.

    Licencijos baigiasi, o žaidimai dingsta

    Pastaraisiais metais žaidėjai vis dažniau susiduria su situacija, kai konkretus žaidimas nebeįsigyjamas dėl pasibaigusių licencijų ar leidėjo sprendimo. Tai ypač aktualu sporto žaidimams, kuriuose naudojami lygų, komandų, žaidėjų atvaizdų ir muzikos licencijavimo susitarimai, turintys aiškias galiojimo pabaigas.

    Tokiais atvejais pirkėjai gali prarasti galimybę įsigyti žaidimą iš naujo ar perkelti jį į kitą platformą, o dalis internetinių funkcijų tampa neprieinamos išjungus serverius. Kritikai sako, kad tai iš esmės prilygsta nuomai, nors vartotojui komunikacijoje dažnai sudaromas pirkimo įspūdis.

    JAV politikų siūlymas: pirkėjas turi būti savininkas

    JAV Kongreso narys Ritchie Torres pristatė iniciatyvą, vadinamą Power To The Players Act, kuria siekiama aiškiau apibrėžti vartotojų teises skaitmeninių žaidimų rinkoje. Pagrindinis tikslas būtų įpareigoti Federalinę prekybos komisiją sukurti taisykles, kurios aiškiai atskirtų pirkimą nuo licencijavimo ir sustiprintų vartotojų apsaugą.

    Siūlomos kryptys apima teisę aiškiai žinoti, ką žmogus įsigyja, teisę naudotis nupirktu produktu ir teisę perkelti įsigytą turinį, kai tai techniškai įmanoma. Tokios nuostatos iš esmės smogtų ne tik leidėjams, bet ir skaitmeninėms parduotuvėms, kurios šiandien dažnai remiasi formuluote, kad vartotojas įsigyja licenciją, o ne nuosavybę.

    „Mokėdamas už žaidimą, turėtum būti jo savininkas“, – sakė Ritchie Torres.

    „Vartotojai turi turėti teisę turėti, teisę žaisti ir teisę perkelti teises į įsigytus žaidimus“, – teigė jis.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Nors iniciatyva gimsta JAV, problema yra globali, o panašūs ginčai jau seniai kyla ir Europoje. Europos Sąjungoje vartotojų apsauga tradiciškai griežtesnė, todėl bet kokie bandymai miglotai pristatyti licenciją kaip pirkimą gali sulaukti papildomo reguliuotojų dėmesio.

    Žaidimų rinkai pereinant prie skaitmeninių modelių, auga ir vartotojų lūkesčiai dėl skaidrumo: žmonės nori suprasti, ar jie perka produktą, ar tik teisę juo naudotis ribotomis sąlygomis. Artimiausiais metais tai gali virsti naujomis taisyklėmis, aiškesniais įspėjimais parduotuvėse ir griežtesnėmis pareigomis leidėjams, jei įsigytas turinys iš esmės tampa nebeprieinamas.

  • Katovicuose liepsnos ir kova dėl sekundžių: atskleistas Rescue Drone Simulator: Second Chance

    Katovicuose liepsnos ir kova dėl sekundžių: atskleistas Rescue Drone Simulator: Second Chance

    Pasirodė pirmasis žaidimo „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ žaidimo eigos anonsas, kuriame kūrėjai parodo dramatiškas gelbėjimo operacijas iš drono kameros perspektyvos. Vaizdo įrašas pradedamas scenomis degančiame Katovicų žemėlapyje, kur ugnies židiniai ir dūmai tampa ne dekoracija, o realiu iššūkiu valdymui.

    Anonso tempas greitai auga: trumpi, dinamiški kadrai perkelia į skirtingas vietoves ir situacijas, o fone girdimi kampanijos metu sutinkamos komandos balsai. Kūrėjai užsimena, kad istorijoje teks išgirsti ne tik sąjungininkus, nes ne visi veikėjai bus žaidėjo pusėje.

    Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į dvi specializuotas platformas: ugniagesių ir medicininį dronus, kurie veikia išvien. Žaidime pabrėžiama fizika ir aplinkos poveikis, nes vėjas, dūmai bei krovinio svoris keičia manevravimą ir verčia tiksliai planuoti veiksmus tada, kai kiekviena sekundė svarbi.

    Toks požiūris atitinka pastarųjų metų tendencijas simuliatorių žanre, kur žaidėjai vis dažniau tikisi ne vien reginio, bet ir aiškiai jaučiamo valdymo svorio, rizikos bei atsakomybės. Dronų tema taip pat tampa vis aktualesnė, nes realiame pasaulyje nuotolinės platformos vis plačiau pasitelkiamos paieškos, stebėjimo ir gelbėjimo scenarijuose.

    „Rescue Drone Simulator: Second Chance“ planuojama išleisti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Skelbiama, kad žaidimas turėtų pasirodyti asmeniniams kompiuteriams per „Steam“, taip pat „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“, o premjera visose platformose numatoma tuo pačiu metu.

  • PlayStation kūrėjas stojo ginti žaidimų be diskų: apie 2028 metus pasakė tiesiai šviesiai

    PlayStation kūrėjas stojo ginti žaidimų be diskų: apie 2028 metus pasakė tiesiai šviesiai

    Diskų eros pabaiga artėja

    Kenas Kutaragi, dažnai vadinamas PlayStation tėvu, viešai palaikė „Sony“ kryptį vis sparčiau pereiti prie skaitmeninės žaidimų platinimo. Interviu jis pabrėžė, kad fizinių laikmenų atsisakymas yra ne emocinis, o pirmiausia ekonominis ir technologinis sprendimas.

    Pasak Kutaragi, toks posūkis buvo nuspėjamas dar prieš du dešimtmečius, kai interneto spartos augimas ėmė keisti vartojimo įpročius. Jo teigimu, šiandien daugelyje rinkų plačiajuostis ryšys tapo kasdienybe, todėl skaitmeninė distribucija įgauna akivaizdų pranašumą.

    Kodėl žaidėjai priešinasi?

    Kutaragi pripažino, kad dalies žaidėjų pasipiktinimas yra suprantamas, nes diskai daugeliui reiškia nuosavybės jausmą. Fizinė dėžutė, kolekcija lentynoje ir galimybė diską perparduoti ar paskolinti yra tai, ko skaitmeninis modelis dažnai nesuteikia.

    „Fizinės laikmenos tapo nuosavybės metafora, todėl reakcija į pokyčius buvo neišvengiama“, – sakė Kenas Kutaragi.

    Kita įtampa kyla dėl praktinių dalykų: skaitmeninės parduotuvės kontrolė priklauso platformos valdytojui, o licencijos sąlygos gali keistis. Be to, žaidėjams svarbu ilgalaikis prieinamumas, ypač kai žaidimai dingsta iš parduotuvių dėl licencijų ar leidėjų sprendimų.

    Kas stumia industriją į skaitmeną?

    Pagrindinis argumentas, kurį akcentuoja ir industrijos analitikai, yra kaštai: diskų gamyba, logistika, sandėliavimas ir prekybos maržos brangina fizinį produktą. Skaitmeninis platinimas leidžia leidėjams lanksčiau valdyti kainodarą, greičiau vykdyti akcijas ir tiksliau prognozuoti pardavimus.

    Prie pokyčių prisideda ir prenumeratų modeliai, tokie kaip „PlayStation Plus“, kurie skatina rinktis bibliotekas vietoje vienetinių pirkinių. Tuo pat metu didėja ir pačių žaidimų apimtys, o dalis fizinių leidimų praktiškai tampa tik raktu atsisiuntimui, nes didelė turinio dalis vis tiek parsisiunčiama internetu.

    „Sony“ linijoje jau kurį laiką matyti dvi paralelės: vieni konsolių modeliai turi diskų įrenginį, kiti orientuojasi į skaitmeninį naudojimą. Kutaragi pozicija aiški: žaidimų rinka juda ten, kur patogumas ir ekonomika laimi prieš nostalgiją, nors pereinamasis laikotarpis, tikėtina, išliks konfliktiškas.

  • Lenkų startuolis poliesterį paverčia ekoplytomis: ar taip pavyks pramušti tekstilės perdirbimo aklavietę?

    Europoje kasmet susidaro daugiau kaip 15 mln. tonų tekstilės atliekų, tačiau į vadinamąjį tekstilė į tekstilę perdirbimą grįžta mažiau nei 1 proc. Didžioji dalis išmetamų drabužių sudeginama, šalinama sąvartynuose arba iškeliauja į trečiąsias šalis, kur atliekų tvarkymas neretai virsta ekologine ir socialine problema.

    Šiame kontekste dėmesio sulaukė Lenkijos įmonė „Myco Renew“, kuri kuria biologinę technologiją, leidžiančią apdoroti net ir sintetinius audinius. Idėja paprasta, bet ambicinga: naudojant atrinktus grybų konsorciumus tekstilės atliekas paversti nauju kompozitu, kuris galėtų būti pritaikomas, pavyzdžiui, statybose.

    Fast fashion pasekmės

    Tekstilės atliekų kalną didina greitosios mados modelis, kai pigūs drabužiai į prekybą išleidžiami itin sparčiai, o jų kokybė dažnai nusileidžia ankstesniems standartams. Dėl to trumpėja drabužių naudojimo laikas, o išmetamų gaminių srautai auga greičiau nei spėja prisitaikyti surinkimo ir perdirbimo infrastruktūra.

    Problema ypač paaštrėja tuomet, kai drabužiai pagaminti iš skirtingų pluoštų mišinių, papildyti elastanu ar apdoroti įvairiais cheminiais priedais. Tokie gaminiai tampa sunkiai perdirbami, o jų išrūšiavimas brangus ir techniškai sudėtingas.

    Kur dingsta išmesti drabužiai

    Nors dalis naudotų tekstilės gaminių surenkama, reikšminga jų dalis nepasiekia aukštos vertės perdirbimo grandinės. Viešojoje erdvėje ne kartą fiksuota, kad dalis europietiškos naudotos aprangos eksporto galiausiai atsiduria nelegaliuose sąvartynuose Afrikoje ar Pietų Amerikoje, kur ją sunku saugiai sutvarkyti.

    „Globaliai kasmet susidaro apie 92 mln. tonų tekstilės atliekų, o didelė jų dalis vis dar šalinama sąvartynuose arba sudeginama“, – sakė „Myco Renew“ vadovas Tomaszas Mierzwa.

    Be logistikos ir atliekų srautų valdymo, vis dažniau akcentuojamas ir cheminės sudėties klausimas. Europos institucijų ir projektų tyrimai rodo, kad dalis tekstilės gaminių rinkoje neatitinka cheminių reikalavimų, o tai apsunkina saugų perdirbimą ir riboja medžiagų grąžinimą į žiedinę ekonomiką.

    Grybai, bioreaktorius ir ekoplytos

    „Myco Renew“ teigia technologiją vystanti remdamasi moksliniais tyrimais, kuriuose nagrinėta grybų geba skaidyti dažus ir organinius teršalus. Praktinis tikslas – biologiškai apdoroti tekstilės atliekas, o gautą masę kartu su grybiena ir mineraliniais priedais panaudoti statybinių medžiagų gamybai.

    Įmonė nurodo, kad poliesterio pluoštai kompozite išlieka, tačiau įgauna naują panaudojimo kryptį: kuriami izoliaciniai, garsą slopinantys sprendimai ir kompozitai, savo forma primenantys ekoplytas. Tokia kryptis gali būti patraukli, nes statybų sektorius ieško alternatyvių žaliavų ir mažesnio poveikio medžiagų.

    Startuolis jau turi veikiantį bioreaktorių, kuris vienu ciklu apdoroja apie 15 kg tekstilės. Kitas etapas – mastelio didinimas, kad perdirbimo apimtys būtų skaičiuojamos ne kilogramais, o tonomis, tačiau tam reikės papildomo finansavimo ir sertifikavimo, be kurio statybinių gaminių rinkoje įsitvirtinti būtų sunku.

    Jeigu technologijai pavyktų pasiekti pramoninį mastą, ji galėtų tapti dar vienu įrankiu sprendžiant mišrių ir sintetinių tekstilės atliekų problemą. Vis dėlto rinkos proveržį lems ne tik biotechnologinis sprendimas, bet ir surinkimo, rūšiavimo, atsekamumo bei reguliavimo pokyčiai, kurie Europoje sparčiai griežtėja.

  • Naujos S6 atkarpos nuima tranzitą nuo Trijų miestų aplinkkelio: ką rodo pirmieji matavimai

    Kelių infrastruktūros pokyčiai Pomeranijos vaivadijoje jau duoda apčiuopiamų rezultatų: naujos S6 kelio atkarpos ir vadinamasis Trijų miestų metropolijos aplinkkelis perima dalį tranzitinio srauto nuo iki šiol labiausiai apkrauto Trijų miestų aplinkkelio. Apie tai pranešė Gdansko Generalinės kelių direkcijos ir greitkelių valdybos atstovai, remdamiesi pirmosiomis stebėsenos išvadomis.

    Dar prieš atidarant naują aplinkkelio ruožą buvo prognozuota, kad eismas S6 trasoje tarp mazgų Gdanskas Pietūs ir Gdynė Wielki Kack sumažės nuo 54 000–55 000 iki 44 000–49 000 transporto priemonių per parą. Tai reikštų maždaug 20 proc. mažėjimą, o pirminiai stebėjimai rodo, kad kryptis atitinka lūkesčius.

    „Modeliuotas reikšmes dabar tikriname pagal realius matavimus ir eismo duomenis, tačiau pilnam vaizdui būtina ilgesnė stebėsena, įvertinant sezoniškumą“, – sakė Mateuszas Brożyna.

    Kelių direkcija pabrėžia, kad vien skaičių nepakanka: eismo pasiskirstymas tarp senųjų ir naujų maršrutų priklauso ir nuo ženklinimo, ir nuo vairuotojų įpročių. Dėl to svarbiausiuose mazguose, tarp jų Gdynė Wielki Kack, Chwaszczyno ir Gdanskas Pietūs, numatyta papildyti piktogramas važiuojamojoje dalyje ir koreguoti horizontalųjį ženklinimą, kad navigacija būtų aiškesnė.

    Tuo pat metu ruošiami ir kiti projektai, kurie turėtų padėti stabilizuoti srautus augančioje aglomeracijoje. Tarp planų minimos Szadółki ir Kowale mazgų rekonstrukcijos, turbininių žiedų įrengimas Straszyn mazge, taip pat rengiama S6 plėtros studija atkarpai Straszyn–Rusocin, kur sprendžiami pralaidumo ir saugumo klausimai.

    Pokyčiai juntami ir buvusiuose tranzitiniuose keliuose, įskaitant senesnius maršrutus, kurie anksčiau atliko pagrindinių srautų nukreipimo funkciją. Po naujų S6 atkarpų atidarymo dalis tokių ruožų perduota savivaldybių žinion, todėl sprendimai dėl žiedų, pėsčiųjų salelių ar eismo organizavimo pakeitimų priklauso vietos valdžiai, o kelių direkcija deklaruoja palaikanti nuolatinį kontaktą su savivaldybėmis ir regiono kelių valdytojais.

    Trijų miestų metropolijos aplinkkelio tikslas yra išvesti tranzitą iš kelių, vedančių per tankiai apgyvendintas teritorijas, ir sumažinti spūstis pagrindiniuose įvažiavimuose į Gdansko ir Gdynės kryptis. Savo ruožtu Kaszubų trasa S6, laikoma tarptautinio transporto koridoriaus Via Hanseatica dalimi, ties mazgu Gdanskas Pietūs jungiasi su S7, sudarydama vieną svarbiausių kelių jungčių šiaurinėje Lenkijos dalyje.

    Eismo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiose aglomeracijose didžiausią naudą duoda ne vien nauji kilometrai, bet ir nuoseklus srautų valdymas, mazgų pralaidumo didinimas bei saugumo priemonės. Todėl galutinės išvados dėl realaus spūsčių sumažėjimo ir tranzito perskirstymo bus patikimiausios tik surinkus ilgesnio laikotarpio duomenis, ypač per vasaros ir atostogų sezoną.

  • Autonominiai automobiliai mokosi bendradarbiauti: nauja sistema simuliatoriuje sumažino avarijų riziką

    Mokslininkai pristatė naują metodą, kuris padeda autonominiams automobiliams išmokti ne tik „matyti“ aplinką, bet ir veikti kaip eismo dalyvių komanda. Tyrėjų teigimu, būtent bendradarbiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių siekiant saugumo sudėtingose miesto situacijose.

    Sprendimas skirtas atvejams, kai vien tik individuali automobilio reakcija gali būti nepakankama: nereguliuojamose sankryžose, žiedinėse sankryžose ar susiaurėjimuose. Tokiose vietose kelių transporto priemonių veiksmai neišvengiamai persipina, o klaidos kaina gali būti susidūrimas arba eismo sutrikdymas.

    Kaip veikia COIN principas

    Sistemą, pavadintą COIN, kūrė Tsinghua universiteto Pekine komanda kartu su partneriais iš Singapūro nacionalinio universiteto ir Honkongo politechnikos universiteto. Pagrindinė idėja yra ta, kad autonominės transporto priemonės mokomos numatyti tarpusavio sąveikas ir pasirinkti tokias manevravimo strategijas, kurios būtų naudingos visam srautui, o ne tik vienam automobiliui.

    Svarbi detalė – COIN nereiškia vieno centrinio „dispečerio“, valdančio visus automobilius. Mokymo metu modeliai gali pasinaudoti platesne informacija apie sistemą, tačiau realiame važiavime kiekviena transporto priemonė sprendimus priima remdamasi savo jutiklių duomenimis ir aplinkos stebėjimu.

    Toks principas aktualus praktikoje, nes centralizuotas valdymas realiame eisme susidurtų su ryšio vėlavimo, suderinamumo ir infrastruktūros priklausomybės problemomis. Kūrėjai pabrėžia, kad jų tikslas – didesnis saugumas ir sklandesnis judėjimas, neįpareigojant miestų diegti vieningos valdymo sistemos.

    Testai simuliatoriuje ir rezultatai

    COIN buvo išbandyta „MetaDrive“ simuliatoriuje, kuris plačiai naudojamas autonominio vairavimo ir DI tyrimuose. Eksperimentuose taikyti trys intensyvaus miesto eismo scenarijai: sankryžos be šviesoforų, žiedinės sankryžos ir važiuojamosios dalies susiaurėjimai.

    Tyrėjai nurodo, kad pagal kelis kriterijus – sėkmės rodiklį, susidūrimų dažnį, saugumą ir važiavimo efektyvumą – COIN aplenkė keturis žinomus mokymui naudojamus algoritmus. Pavyzdžiui, sankryžų scenarijuje pasiektas 88,78 proc. sėkmės rodiklis, o susidūrimų dalis siekė 3,94 proc.

    Susiaurėjimo scenarijuje skelbiama, kad sėkmės rodiklis pakilo iki 96,33 proc., o susidūrimų dalis sumažėjo iki 1,57 proc. Tokie skaičiai simuliacijoje rodo, kad transporto priemonėms naudinga mokytis ne vien „gynybiškai“ reaguoti, bet ir prognozuoti, kaip jų veiksmai paveiks kitų dalyvių sprendimus.

    Žingsnis link realių kelių

    Be grynos simuliacijos, sistema testuota hibridinėje aplinkoje, kur realūs mobilūs robotai veikė kartu su virtualiais eismo dalyviais. Modelinėje nereguliuojamoje sankryžoje aštuoni robotai judėjo pagal COIN parinktas trajektorijas, o likusi eismo dalis buvo atkurta kompiuterinėje simuliacijoje.

    Toks bandymas laikomas tarpine grandimi tarp kompiuterinio mokymo ir bandymų realiuose keliuose. Jis leidžia įvertinti, kaip algoritmai elgiasi su fizinės aplinkos netikslumais, jutiklių paklaidomis ir realaus judėjimo dinamika.

    „Atsisakius visiškai nepriklausomo sprendimų priėmimo ir pereinant prie bendradarbiavimu grįstos optimizacijos, COIN gali prisidėti prie saugesnio ir sklandesnio autonominio vairavimo esant dideliam miesto eismo intensyvumui“, – teigia tyrėjai.

    Nors rezultatai kol kas pateikiami kaip tyrimų demonstracija, kryptis atitinka platesnę autonominio vairavimo raidą: vis daugiau dėmesio skiriama ne vien atskiram automobiliui, o viso eismo srauto elgsenai. Praktinis pritaikymas priklausys nuo to, kaip tokie metodai pasiteisins realiomis sąlygomis, kur eismo dalyviai yra nenuspėjami, o situacijų įvairovė – milžiniška.

  • Lenkija ruošia Mokesčių ordino pataisas: ryczałt riba kris iki 250 000 eurų, laukia permainos

    Lenkijos Finansų ministerija artimiausiu metu ketina Seimui pateikti Mokesčių ordino pakeitimų projektą. Viceministras Jarosławas Nenemanas teigia, kad siūlomos pataisos yra deregulacijos etapas, kurio tikslas – daugiau aiškumo ir didesnė mokesčių mokėtojų teisinė apsauga.

    Vienas plačiausiai aptariamų pokyčių susijęs su fiksuoto tarifo apmokestinimu (ryczałt). Ministerija palankiai vertina kryptį mažinti ribą, nuo kurios nebegalima taikyti šio režimo, nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, argumentuodama, kad taip mažinami skirtumai tarp skirtingų apmokestinimo formų.

    Pasak J. Nenemano, dabartinė sistema kai kuriais atvejais sukuria labai dideles disproporcijas, ypač kai lyginami aukštesnių pajamų savarankiškos veiklos režimai su apmokestinimu pagal bendrąsias taisykles. Jo teigimu, susidaro situacijų, kai mokestinė našta taikant bendrąsias taisykles gali būti kelis kartus didesnė nei fiksuoto tarifo atveju, ir tai, ministerijos vertinimu, sunkiai pateisinama.

    Viceministras pripažįsta, kad Lenkijos pajamų mokesčių sistema per dešimtmečius buvo keičiama daug kartų, o dalis sprendimų, anot jo, buvo priimti prieš rinkimus, siekiant greito politinio efekto. Dėl to, ministerijos vertinimu, susiformavo nenuosekli taisyklių visuma, kurioje verslas gali rinktis progresinį, linijinį ar fiksuoto tarifo apmokestinimą, o pastarasis pastaraisiais metais tapo ypač patrauklus.

    Kartu pabrėžiama, kad ryczałt privalumas yra paprastumas, nes apskaitomas tik pajamų dydis. Vis dėlto Finansų ministerijos pozicija – šį režimą tikslinga išlaikyti labiausiai paprastoms veikloms ir mažesniems mastams, kur papildoma buhalterinė našta būtų neproporcinga, o itin didelių pajamų atvejais logiškesni kiti apmokestinimo modeliai.

    Ministerija taip pat akcentuoja ryczałt trūkumą: nevertinama sąnaudų pusė. Pasak viceministro, tai gali didinti paskatas šešėliui, kai sąskaitos faktūros netampa reikšmingu elementu mokesčių apskaičiavime, o dalis išlaidų gali būti slepiamos arba neskaidriai formuojamos. Dėl šių priežasčių siūloma, kad fiksuotas tarifas būtų labiau nukreiptas į mažiausias veiklas, o didesniems verslams būtų taikomi režimai, reikalaujantys išsamesnės apskaitos.

    Naujajame Mokesčių ordino pataisų projekte numatomi ir konkretūs pokyčiai, susiję su vadinamosiomis tikrinamosiomis (patikrinimo pobūdžio) procedūromis. Finansų ministerija siūlo aiškiau apibrėžti šių veiksmų taikymą, įskaitant trijų mėnesių terminą tokioms procedūroms bei principą, kad mokesčių administratoriaus patvirtintas mokesčių mokėtojo veiksmas tokios procedūros metu turėtų sumažinti vėlesnių sankcijų ir delspinigių riziką.

    Pasak J. Nenemano, pastaraisiais metais mokesčių administravimas smarkiai pasikeitė dėl skaitmenizacijos ir duomenų apimties augimo. Nacionalinė mokesčių administracija remiasi elektroninių sąskaitų infrastruktūra, standartizuotais kontrolės duomenimis ir elektroninėmis deklaracijomis, todėl dalį neatitikimų gali identifikuoti be klasikinės kontrolės, pavyzdžiui, operatyviai susisiekdama su mokesčių mokėtoju.

    Viceministro teigimu, būtent todėl senesnės taisyklės ne visada atitinka praktiką, o pats reglamentavimas kai kuriose vietose yra pernelyg neaiškus. Tai, pasak jo, kelia klausimų tiek mokesčių mokėtojams, ar administracija turi teisę atlikti vienus ar kitus veiksmus, tiek pareigūnams, kurie jaučiasi dirbantys ne iki galo apibrėžtoje teisinėje erdvėje.

    Ministerija pabrėžia, kad planuojamas reguliavimas orientuotas į veiksmus, kuriems reikalinga sąveika su mokesčių mokėtoju, o vidinė duomenų analizė ir toliau vyks kaip įprasta. Tikslas – kad didėjantis duomenų panaudojimas tarnautų ne tik administracijos efektyvumui, bet ir mokesčių mokėtojams, suteikiant galimybę greičiau pastebėti klaidas, jas ištaisyti ir išvengti ilgų, resursus eikvojančių patikrinimų.

  • Lenkijoje linijoje Podlęże–Piekiełko TBM „Kinga“ pradėjo naują tunelį: ką tai keičia kelionėms

    Lenkijoje, modernizuojamoje geležinkelio linijoje Podlęże–Piekiełko, tunelių kasimo mašina TBM „Kinga“ pradėjo gręžti dar vieną objektą – maždaug 3,9 kilometro ilgio evakuacinį tunelį. Darbai vyksta Szczyrzyc–Tymbark atkarpoje, o tai yra vienas sudėtingiausių projekto etapų dėl kalnuoto reljefo ir geologinių sąlygų.

    Apie pažangą statybvietėje pranešė PKP Polskie Linie Kolejowe atstovai, nurodydami, kad naujajame tunelyje jau išgręžta daugiau nei 100 metrų. Projektas Podlęże–Piekiełko laikomas strateginiu pietų Lenkijai, nes turi iš esmės pakeisti susisiekimą tarp Krokuvos, Nowy Sącz ir Tatrų regiono.

    Kontraktai ir darbų mastas

    Pagal viešai skelbtą informaciją, iki šiol įgyvendintų darbų vertė projekte siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o pasirašytų sutarčių suma viršija 8 mlrd. zlotų. Perskaičiavus pagal apytikrį 1 zloto ir 0,23 euro santykį, tai būtų atitinkamai apie 345 000 000 eurų ir apie 1 840 000 000 eurų.

    Dar du šiemet paskelbti konkursai, kurių bendra vertė vertinama maždaug 4,5 mlrd. zlotų, sudarytų dar apie 1 035 000 000 eurų. PKP PLK atstovai taip pat prognozuoja, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį turėtų būti turimas pilnas statybos sutarčių paketas visai Podlęże–Piekiełko atkarpai.

    TBM logistika ir žiemos rizikos

    TBM „Kinga“ elementų atgabenimas į statybvietę tapo atskiru logistiniu iššūkiu: transportavimui prireikė daugiau nei 100 pristatymų, iš jų daugiau nei 30 buvo negabaritiniai. Dalis pervežimų vyko naktimis, siekiant sumažinti nepatogumus vietos gyventojams ir kelių eismo dalyviams.

    Rangovai skaičiuoja, kad vien evakuacinio tunelio įrengimui teks iškasti ir išgabenti apie 200 000 tonų uolienų ir grunto. Tuo pat metu ruošiami ir tunelio apdailai skirti elementai – teigiama, kad jau pagaminta daugiau nei 65 proc. reikalingų betoninių prefabrikatų, o viena didžiausių rizikų išlieka tiekimo tęstinumas bei grunto išvežimas žiemos laikotarpiu.

    Šalia „Kingos“ projekte numatyta ir antroji TBM – „Jadwiga“, kuri turėtų imtis kito tunelio, kiek ilgesnio už šiuo metu gręžiamą. Skelbiama, kad pirmasis „Jadwigos“ planuojamas ruožas sudarys apie 1,1 kilometro.

    Ką projektas duos keleiviams

    Visa Podlęże–Piekiełko investicija vertinama maždaug 14 mlrd. zlotų, tai yra apie 3 220 000 000 eurų. Ji apima apie 75 kilometrų esamos 104 linijos modernizavimą ir elektrifikavimą ruože Chabówka–Nowy Sącz bei apie 58 kilometrų naujos trasos statybą nuo Podlęże per Gdów ir Szczyrzyc Tymbark bei Mszana Dolna kryptimi.

    Kalnuotoje teritorijoje suplanuota įrengti 13 geležinkelio ir evakuacinių tunelių, o bendras tunelių ilgis visame maršrute turėtų viršyti 30 kilometrų. Po projekto įgyvendinimo kelionė iš Krokuvos į Nowy Sącz turėtų trukti apie 1 valandą, o į Zakopanę – apie 90 minučių.

    Šio projekto fonas – jau pasiekti etapai ankstesniuose ruožuose: po Pisarzowa, Limanowos apylinkėse, 2024 metais buvo užbaigtas dviejų lygiagrečių tunelių gręžimas – geležinkelio tunelio, kurio ilgis viršija 3,7 kilometro, ir greta esančio evakuacinio tunelio. Tai rodo, kad tuneliavimo darbai projekte pereina iš atskirų užduočių į nuoseklų kelių atkarpų įgyvendinimą.