CP v2

Blog

  • Įvarčių liūtis Marijampolėje: „Sūduva“ sutriuškino varžoves 7:0 ir iškovojo titulą

    Spalio 16 dieną paaiškėjo galutinė LMFA Antros lygos rikiuotė. Marijampolio „Sūduva“ namuose iškovojo pergalę, kuri užtvirtino čempionių vardą ir kelialapį į LMFA Pirmą lygą kitą sezoną.

    Rungtynėse su Kauno VJFM „Fortūna“ marijampolietės varžoves priblokšė dar iki pertraukos. Per pirmą kėlinį „Sūduva“ pelnė šešis įvarčius, o mačas baigėsi triuškinamu rezultatu 7:0.

    Ryškiausia dvikovos ir viso sezono figūra tapo rezultatyviausia lygos žaidėja Gabija Valiukevičiūtė. Ji pelnė penkis įvarčius ir sezoną užbaigė su 20 tikslių smūgių, o tai tapo geriausiu rodikliu čempionate.

    „Sūduva“ sezoną baigė surinkdama 31 tašką iš 36 galimų. Per 12 rungtynių komanda iškovojo 10 pergalių, kartą sužaidė lygiosiomis ir patyrė vieną pralaimėjimą, o įvarčių santykis 52:11 pabrėžė ryškią persvarą prieš varžoves.

    Sidabro medaliai atiteko Klaipėdos FM, o trečią vietą užėmė FA „Šiauliai“ B–ŠSG. Abi ekipos surinko po 26 taškus, tačiau klaipėdietės aukščiau pakilo pagal papildomus rodiklius, todėl paskutinio turo lygiosios tarpusavio rungtynėse tapo ypač svarbios.

    Klaipėdoje vykusioje dvikovoje Klaipėdos FM išsiveržė į priekį, tačiau Šiaulių ekipa pabaigoje atstatė pusiausvyrą ir mačas baigėsi 1:1. Toks rezultatas užfiksavo galutinę prizininkių tvarką ir šiaulietėms paliko bronzą.

    Kitose 14-ojo turo rungtynėse „SC–Ukmergė“ namuose 4:1 įveikė MFA „Bitės“–VFG. Šeimininkių gretose išsiskyrė Austėja Kolainytė, pelniusi tris įvarčius, o ukmergiškėms ši pergalė leido sezoną užbaigti pozityvia nata.

    Galutinėje lentelėje ketvirta liko Nemenčinės FK su 22 taškais, penkta – „SC–Ukmergė“ su 10 taškų. Apatinėje lentelės dalyje rikiavosi VJFM „Fortūna“ su 4 taškais ir MFA „Bitės“–VFG su 3 taškais.

    Rezultatyviausių žaidėjų sąraše po Gabijos Valiukevičiūtės rikiavosi Deimantė Baužytė su 11 įvarčių, o toliau – kelios futbolininkės, surinkusios nuo 9 iki 7 tikslių smūgių. Toks tankus persekiotojų būrys rodo augančią konkurenciją, tačiau šį sezoną lyderės pranašumas buvo akivaizdus.

  • Suvirinimo rinkoje viskas apsivertė: „SAP-WELD“ stato ant robotizuoto lazerinio suvirinimo

    Suvirinimo ir pramonės automatikos sektoriuje pastaraisiais metais pasikeitė kone viskas: nuo užsakymų struktūros iki technologijų, kurias renkasi gamintojai. Tai interviu metu tarptautinėje parodoje „ExpoWELDING“ teigė „SAP-WELD“ vadovas Bartłomiej Podgórski, pabrėždamas augantį spaudimą didinti efektyvumą ir kokybę.

    Anot jo, įmonės vis rečiau gamina į sandėlį, o gamyba tampa nepastovi: vyrauja trumpos serijos, didelė įvairovė ir mažesnis pasikartojimas. Toks ritmas verčia ieškoti universalesnių sprendimų, kurie leistų greitai persiderinti prie naujų užsakymų.

    Lazeris ir robotai keičia suvirinimą

    Pašnekovo teigimu, viena ryškiausių krypčių rinkoje yra aliuminio suvirinimas tiek lanko, tiek lazerinėmis technologijomis. Kartu sparčiai auga robotizacija, ypač ten, kur iki šiol daug darbų buvo atliekama rankomis.

    „Matome tendenciją: įmonės, kurios pradėjo suvirinti aliuminį rankiniu būdu, dabar siekia šį procesą perduoti robotams arba automatams. Tikslas aiškus: geresnė kokybė, didesnis našumas ir saugesnės darbo sąlygos“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Jo vertinimu, lazerinės technologijos automatizuotoje aplinkoje leidžia lengviau suvaldyti kokybės stabilumą, o tai tampa kritiška, kai trūksta patyrusių specialistų ir reikia mažinti broką. Įmonės šiuos kriterijus vis dažniau iškelia aukščiau už vien tik įrangos kainą.

    Programavimas persikelia į biurą

    Dar viena praktika, kuri, anot „SAP-WELD“, tampa nauju standartu, yra suvirinimo robotų programavimas ne gamybos poste, o nuotoliniu būdu. Tokiu atveju programa paruošiama biure ir tik vėliau įkeliama į robotą, o tai sutrumpina linijos prastovas.

    Pašnekovas tvirtino, kad tokie sprendimai vis dažniau diegiami ne tik didelėse gamyklose. Jo teigimu, net mažos įmonės, įsigyjančios robotizuotas suvirinimo darbo vietas, neretai iš karto renkasi komplektaciją su nuotolinio programavimo įrankiais.

    Mažiau užsakymų skatina ieškoti išeičių

    Kalbėdamas apie pastarųjų metų rinkos pokyčius, „SAP-WELD“ vadovas akcentavo sustiprėjusią konkurenciją ir sudėtingesnę paklausos situaciją. Anot jo, metalo pramonėje jaučiamas eksporto sulėtėjimas, o automobilių sektoriuje mažiau naujų užsakymų, todėl įmonės dažniau riboja investicijas ir mažina kaštus.

    Tokiomis sąlygomis dalis rinkos dalyvių ieško, kuo išsiskirti: didina siūlomų sprendimų kokybę, plečia technologijų spektrą ir orientuojasi į automatizaciją. „SAP-WELD“ teigimu, artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas saugiam robotizuotam lazeriniam suvirinimui, kuris būtų pritaikomas ne tik didelėms, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.

    „Kuriame mobilių ir universalių, saugių lazerinių robotizuotų darbo vietų seriją, kurią siūlysime rinkai gerokai plačiau nei iki šiol“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Pasak jo, robotizacija padeda spręsti ir seną problemą: jaunų darbuotojų nenorą rinktis suvirintojo profesiją. Automatizuotos linijos leidžia perkelti dalį sudėtingų ir fiziškai sunkių užduočių į įrangą, o žmonėms palikti kontrolę, paruošimą ir procesų priežiūrą.

  • Lenkijos gynybos ministerija spartina investicijas: PGZ teiks naujus prašymus ir žada aktyviai naudotis lengvatomis

    Lenkijoje įsigaliojusi speciali tvarka, skirta strateginėms gynybos investicijoms, pradeda veikti ir pramonėje. Lenkijos gynybos ministerija rugsėjo viduryje pirmą kartą suteikė daliai projektų statusą, kuris leidžia greičiau pradėti statybas ir supaprastina administracines procedūras.

    Pirmieji sprendimai pritaikyti keturioms valstybės valdomos Lenkijos ginkluotės grupės PGZ įmonėms. Tarp jų – „Mesko“, „PIT-Radwar“, „OBR CTM“ ir „Nitro-Chem“, o paties koncerno vadovybė skelbia, kad tai tik pradžia.

    Daugiau prašymų ir spartesnės procedūros

    PGZ vadovas Adamas Leszkiewiczius teigia, kad grupė ir jos įmonės rengia naujus prašymus dėl analogiškų sprendimų. Jo teigimu, mechanizmas svarbus todėl, kad sutrumpina laiką iki realių darbų pradžios, o gynybos pramonėje kiekviena savaitė gali turėti reikšmės.

    „Šiuo mechanizmu naudosimės labai aktyviai, nes nuolat rengiame naujus investicinius projektus ir pereiname į jų sprendimų bei įgyvendinimo etapą“, – sakė Adamas Leszkiewiczius.

    Konkrečių projektų, kuriems suteiktas statusas, nei PGZ, nei ministerija detaliai neįvardijo. Vis dėlto pabrėžiama, kad sprendimai susiję ne su viena atskira investicija, o su kelių projektų paketais, priklausomai nuo įmonės.

    Kas keičiasi pramonei ir valstybei

    Pagal šią tvarką statusą gavusios investicijos gali būti pradėtos greičiau, nes trumpėja leidimų ir derinimų grandinė. Praktikoje tai reiškia mažiau laiko administraciniams procesams ir daugiau galimybių sparčiai didinti gamybos pajėgumus.

    PGZ vadovas kaip pavyzdį yra minėjęs „Mesko“ planus plėsti amunicijos gamybos infrastruktūrą, įskaitant 155 milimetrų artilerijos šaudmenų komponentus. Šis kalibras yra NATO standartas, todėl gamybos plėtra tiesiogiai siejama su tiekimo saugumu ir pramoniniu savarankiškumu.

    Tokie sprendimai vertinami platesniame kontekste: po Rusijos karo prieš Ukrainą Europos šalys didina gynybos biudžetus, o gamybos „butelio kakleliu“ vis dažniau tampa ne finansavimas, o pajėgumai, žaliavos ir leidimų procesai. Todėl spartinimo priemonės tampa vienu iš būdų greičiau užpildyti sandėlius ir vykdyti ilgalaikius kontraktus.

    Specialioji tvarka ir jos ribos

    Gynybos investicijų spartinimą įtvirtino Lenkijos teisės aktas, taikomas strateginėms ir klestinčioms gynybos bei viešojo saugumo reikmėms. Jis taip pat siejamas su Nacionaline atgrasymo ir gynybos programa Tarcza Wschód, orientuota į infrastruktūrą prie sienos su Rusija ir Baltarusija.

    Numatyta, kad dalis procedūrų gali būti supaprastintos, tačiau investicijos vis tiek turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, ypač tais atvejais, kai galimas poveikis saugomoms teritorijoms, pavyzdžiui, Natura 2000. Taip pat akcentuojama, kad tokie projektai paprastai įgyvendinami valstybės valdomuose ar jos kontroliuojamuose sklypuose.

    PGZ siunčia signalą, kad šia sistema ketina naudotis nuosekliai, o tai gali reikšti tolesnį Lenkijos gynybos pramonės gamybinių pajėgumų augimą. Atsižvelgiant į regiono saugumo situaciją, tokie sprendimai tampa ne tik administracine naujove, bet ir strateginiu instrumentu, leidžiančiu greičiau paversti planus realiais pajėgumais.

  • Suvirintojų stinga, o Azijos spaudimas auga: pramonė ieško išeities robotizuodama gamybą

    Suvirinimo pramonė Europoje susiduria su dviem lygiagrečiomis problemomis: trūksta kvalifikuotų suvirintojų, o įrangos ir komponentų rinkoje stiprėja kainų spaudimas iš Azijos. Dėl to įmonės vis dažniau ieško sprendimų, kurie leistų išlaikyti gamybos apimtis ir konkurencingumą ne tik kaina.

    Katovicuose vykusioje parodoje ExpoWELDING verslo atstovai akcentavo, kad vien darbuotojų paieška situacijos neišsprendžia. Vis daugiau dėmesio skiriama procesų automatizavimui, skaitmeninimui ir sprendimams, kurie leidžia tiksliau planuoti gamybą bei mažinti broką.

    Suvirintojų trūkumas neslūgsta

    Įmonės pripažįsta, kad patyrusių suvirintojų rinka išlieka įtempta, o atlyginimų lūkesčiai auga greičiau nei produktyvumas. Tai ypač jaučia gamintojai, dirbantys su trumpomis serijomis, nestandartiniais gaminiais ir dažnai besikeičiančiais užsakymais.

    „Vis dar trūksta patyrusių specialistų: ir suvirintojų, ir suvirinimo technologų, todėl darbuotojų klausimas išlieka vienas didžiausių“, – sakė „Valk Welding“ atstovas Igoras Gembčikas.

    Vienu praktiškiausių atsakų į šią problemą tampa suvirinimo robotizacija. Jei anksčiau ji buvo siejama daugiausia su didelėmis gamyklomis ir masine gamyba, dabar tiekėjai vis dažniau taikosi į mažas ir vidutines įmones, kurioms svarbus lankstumas.

    „Mūsų tikslas – mažos ir vidutinės įmonės su mažaserijine, kartais nepasikartojančia gamyba. Robotizacijos lygis jau toks, kad realiai galime padėti ir pagreitinti procesą“, – teigė I. Gembčikas.

    Kodėl su Azija kainomis nepakovosi

    Europos gamintojai atvirai pripažįsta, kad dalyje segmentų su Azijos tiekėjais kainomis konkuruoti sudėtinga, ypač kai pirkėjai pirmiausia žiūri į pradinę įrangos kainą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama bendroms nuosavybės sąnaudoms, kurios atsiskleidžia jau po pirkimo.

    Pramonės atstovų teigimu, lemiamais veiksniais tampa pristatymo terminai, atsarginių dalių prieinamumas, garantinės sąlygos ir serviso greitis. Kritiniu atveju net kelių dienų prastova gali kainuoti brangiau nei sutaupymas perkant pigesnę įrangą.

    „Gamyba Lenkijoje ar kaimyninėse šalyse turi didelę reikšmę ir dėl tiekimo, ir dėl aptarnavimo po pardavimo. Svarbiausia – servisas ir techninės konsultacijos, kurios yra vietoje, šalyje“, – sakė „ESAB“ atstovas Robertas Lazikas.

    Šią mintį parodoje papildė ir Gornosiąskio technologijų instituto Suvirinimo centro vadovas Jacekas Slania, pabrėžęs, kad mažiausia kaina ne visada reiškia mažiausias sąnaudas. Jo teigimu, svarbu ir kokybės stabilumas, ir atitiktis reikalavimams, leidžianti produkciją teisėtai tiekti rinkai.

    Investicijas dalyje sektorių stingdo finansavimas

    Ne visi rinkos dalyviai situaciją vertina vienodai: dalis įmonių jaučia aiškų investicijų sulėtėjimą sektoriuose, kuriuos aptarnauja. Viena jautriausių sričių – projektai, susiję su kasyba, kur finansavimo sąlygos tapo griežtesnės.

    „Daugelį projektų, susijusių su kasyba, didžioji dalis bankų blokuoja, todėl prieiga prie lėšų yra stipriai ribojama. Dėl to stringa investicijos“, – sakė bendrovės „Tonex“ savininkas Lukašas Kubikas.

    Jo teigimu, net ir sudėtingesnėje aplinkoje įmonės siekia išlaikyti pardavimus dalyvaudamos parodose, stiprindamos rinkodarą ir plėsdamos pasiūlą. Tokia taktika padeda ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir išauginti užsakymus iš esamų partnerių.

  • MFW posėdyje Bankoke delegatai demonstratyviai paliko salę, kai kalbėjo Rusijos finansų ministras

    Tarptautinio valiutos fondo (MFW) Tarptautinio pinigų ir finansų komiteto posėdyje Bankoke dalis delegatų demonstratyviai paliko salę, kai pasisakyti pradėjo Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Apie incidentą, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė agentūra „Reuters“.

    Vienas šaltinių nurodė, kad tarp išėjusiųjų buvo ir Europos Sąjungos šalių atstovai. Toks gestas laikomas politiniu signalu, kuriuo siekiama pabrėžti nepritarimą Rusijos vaidmeniui tarptautinėse finansų institucijose.

    Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą MFW konsultaciniame formate išryškėjo gilūs nesutarimai tarp valstybių narių. Dėl jų komitetui dažnai sudėtinga priimti bendrus pareiškimus konsensusu, o jautrūs klausimai persikelia į užkulisinę diplomatinę darbotvarkę.

    „Atvykome čia su konkrečiu tikslu ir jį pasiekėme. Pažiūrėkite į pareiškimą – iš jo aiškiai matyti, kad visi nariai su dokumentu sutiko, ir tai yra svarbiausia“, – sakė IMFC pirmininkas Mohammedas Al-Jaadanas.

    Pasak jo, incidento reikšmė neturėtų būti pervertinama, nes susitikimo pabaigoje šalys vis tiek pritarė baigiamajam pareiškimui. Vis dėlto pats epizodas parodė, kad geopolitinė įtampa ir toliau veikia net techninio pobūdžio diskusijas apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, skolą ir finansinį stabilumą.

  • Lenkijos saugumo ekspertas perspėja dėl Rusijos: šią žiemą gali laukti svarbiausias konfrontacijos etapas

    Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera įspėja, kad artėjanti žiema gali tapti esminiu laikotarpiu konfrontacijoje su Rusija. Jo vertinimu, Maskva gali didinti spaudimą Europos valstybėms, pirmiausia pasitelkdama hibridines priemones.

    Kalbėdamas radijui jis priminė anksčiau išsakytą diagnozę, jog Lenkija turi maždaug trejus metus pasirengti galimam paaštrėjimui. Dabar, anot jo, iki šio laikotarpio pabaigos liko nedaug laiko, todėl ženklų, rodančių artimesnę įtampą, daugėja.

    Ko galima tikėtis šią žiemą?

    J. Siewiera tvirtina, kad Rusijos spaudimas gali reikštis ne vien informacinėmis operacijomis ar kibernetinėmis atakomis. Jo teigimu, galima ir hibridinės eskalacijos banga, apimanti platesnį priemonių spektrą, įskaitant taikymąsi į kritinę infrastruktūrą bei civilinius objektus.

    Tokio pobūdžio scenarijai Vakarų sostinėse aptariami jau kelerius metus, ypač augant incidentų skaičiui Baltijos jūroje ir didėjant sabotažo rizikai. Europos institucijos ir NATO šalys pastaraisiais metais akcentuoja energetikos, ryšių ir transporto infrastruktūros atsparumą kaip vieną svarbiausių saugumo prioritetų.

    NATO signalai iš Varšuvos

    Buvęs pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į NATO karinę komunikaciją ir JAV vaidmenį. Pasak jo, tai, kad NATO pajėgų Europoje vadas generolas Alexus Grynkewich Varšuvoje pristatė Aljanso pergalės koncepciją, rodo, kad Vašingtonas grėsmes regione vertina rimtai.

    J. Siewiera pabrėžė ir procedūrinį aspektą: jo teigimu, NATO viduje buvo sutarta dėl išankstinių sprendimų mechanizmų, kurie leistų greičiau reaguoti į veiksmus, vykstančius žemiau atviro karo slenksčio. Tokie modeliai siejami su poreikiu sutrumpinti politinių sprendimų priėmimo laiką krizės metu.

    Šaukimas į kariuomenę: problema ne noras tarnauti

    Komentuodamas diskusijas dėl galimo šaukimo grąžinimo, J. Siewiera teigė, kad svarbiausia kliūtis šiuo metu nėra motyvacijos trūkumas. Anot jo, Lenkijoje susiduriama su tuo, kad mokymo ir logistinės galimybės ne visada spėja paskui augantį norinčiųjų tarnauti skaičių.

    Jo vertinimu, kol nepadidintos parengimo apimtys, racionaliau laikytis dabar veikiančio modelio. J. Siewiera teigė, kad šis kelias jau davė rezultatų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius, pasak jo, pasiekė 210 000.

  • Mokslininkai Ramiajame vandenyne aptiko keistą koralą: jam prireikė naujos gyvybės šeimos

    Mokslininkai Ramiajame vandenyne aptiko keistą koralą: jam prireikė naujos gyvybės šeimos

    Rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, ant povandeninio kalno netoli Kosta Rikos, tyrėjai aptiko neįprastą geltoną aštuoniakoralį, kurio išvaizda primena švytintį auksinį medį. Jis auga šimtų metrų gylyje, aplinkoje, kur daugeliui organizmų būtų sunku išgyventi.

    Šią rūšį mokslininkų grupė, vadovaujama Kosta Rikos universiteto tyrėjos Odaliscos Breedy, aprašė kaip Laurinque elenya. Pavadinimas įkvėptas J. R. R. Tolkieno sukurta kvenjų kalba ir reiškia auksinį žvaigždžių medį.

    Naujas koralas užfiksuotas 360–529 metrų gylyje, ekspedicijų metu 2019 ir 2023 metais, kai mėginius rinko nuotoliniu būdu valdomas aparatas „SuBastian“. Iš toliau jis atrodo tarsi ryškiai geltonas medis, o priartėjus matyti, kad dugną dengia tankus rausvų trapiaodžių kilimas.

    Mokslininkus nustebino tai, kad rūšies požymiai nesutapo su įprastais aštuoniakorių klasifikavimo rėmais. Kolonijos gali užaugti daugiau nei 1 metro aukščio ir apie 1,2 metro pločio, šakos tankiai šakojasi, o polipai yra neįprastai pailgi ir gali iš dalies įsitraukti į šakas.

    Dar daugiau klausimų sukėlė genetiniai tyrimai. Analizuojant kelis DNR žymenis, du mitochondrijų genai rodė skirtingą giminystę su atskiromis aštuoniakorių šeimomis, o ribosominės DNR duomenys aiškaus atsakymo nesuteikė.

    Galiausiai situaciją išsprendė išsamesnė analizė, apėmusi daug platesnį genetinių regionų rinkinį ir naujai surinktus mėginius. Tyrėjai nustatė, kad koralas artimiausias Eunicellidae šeimai, tačiau pakankamai skiriasi, kad jam teko sukurti visiškai naują šeimą Laurinqueidae.

    „Kai 2019 metais pirmą kartą pamačiau šį aštuoniakorių sodą, buvau sužavėta kraštovaizdžio grožiu, kuris vėliau įkvėpė elfišką pavadinimą. Iš pradžių maniau, kad rūšis priklausys žinomai šeimai, bet morfologinė analizė parodė, kad tai visai kas kita“, – sakė Odalisca Breedy.

    Šie koralų sodai auga vandenyse, kuriuose deguonies lygis yra labai žemas, o temperatūra siekia 8–11 laipsnių Celsijaus. Tokios buveinės giliavandeniame vandenyne laikomos ypač jautriomis, nes trimatės koralų struktūros tampa prieglobsčiu ir maitinimosi vieta daugeliui kitų organizmų.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai primena, kiek mažai dar žinoma apie giliavandenes ekosistemas ir jų biologinę įvairovę. Be to, mokslinėje publikacijoje minimi galimi šios rūšies pastebėjimai prie Panamos ir Galapagų salų, tačiau kol kas tai dar nėra patvirtinta mėginiais.

    Giliavandeniai koralai vis dažniau atsiduria ir gamtosaugos diskusijų centre, nes jų buveinėms grėsmę kelia dugninė žvejyba, jūrų išteklių gavybos planai ir klimato kaitos sukelti vandenynų deguonies bei temperatūros pokyčiai. Kuo tiksliau identifikuojamos rūšys ir jų paplitimas, tuo lengviau planuoti apsaugos priemones.

  • Kibernetinių atakų Lenkijoje šuolis: ekspertai įspėja, kodėl vienkartinių mokymų įmonėms nepakaks

    Lenkijoje sparčiai daugėja kibernetinių incidentų, o įmonėms vis dažniau tenka ruoštis ne klausimui ar bus atakuotos, bet kada tai įvyks. Apie tai diskutuota pramonės konferencijoje, kur akcentuota, kad vien technologinių priemonių nebeužtenka.

    Remiantis CERT Polska metine apžvalga, 2025 metais registruotų incidentų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo 152 proc. Iš viso per metus gauta 658 320 pranešimų, o unikalių saugumo incidentų užfiksuota 260 783.

    Darbuotojas išlieka silpniausia grandis

    „T-Mobile“ kibernetinio saugumo ekspertas ir ICT architektų komandos vadovas Tomasz Wiertelak pabrėžia, kad pirmoji gynybos linija dažnai yra darbuotojas. Jo vertinimu, rinkoje vis dar trūksta nuosekliai ugdomo kibernetinio sąmoningumo, nors investicijos į technines priemones auga.

    Praktikoje organizacijos neretai skiria lėšų ugniasienėms ir tinklo apsaugai, tačiau pamiršta kasdienius darbuotojų įpročius. Būtent nuo jų dažnai prasideda incidentas, kai paspaudžiama nuoroda, atidaromas priedas ar patikimi prisijungimo duomenys.

    Kodėl vienkartiniai mokymai nebeveikia

    Pasak eksperto, kibernetinio atsparumo stiprinimas turi būti tęstinis procesas, apimantis pasirengimą, reagavimą krizės metu ir veiklos atkūrimą po incidento. Vienas mokymų ciklas problemos neišsprendžia, nes atakų schemos kinta nuolat, o darbuotojų budrumas laikui bėgant silpnėja.

    „Negalime manyti, kad jei darbuotojus apmokėme vieną kartą, tema uždaryta. Sąmoningumo ugdymas yra nuolatinis procesas, nes grėsmės keičiasi. Jei vakar kalbėjome apie paprastą apgaulingą žinutę SMS, šiandien, DI laikais, atakos tampa vis labiau ištobulintos ir jas vis sunkiau atpažinti. Todėl kritinis mąstymas tampa itin svarbus“, – sakė Tomasz Wiertelak.

    Konferencijoje pabrėžta, kad organizacijoms svarbu turėti aiškius veiksmų scenarijus, atsakomybių pasidalijimą ir reguliarias pratybas. Taip pat akcentuota, kad rizikos mažinimas priklauso ne tik nuo IT skyriaus, bet ir nuo vadovų sprendimų, procesų bei darbuotojų kasdienės elgsenos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, jog šiuolaikinės atakos dažniausiai yra mišrios: derinama socialinė inžinerija, automatizuoti įrankiai ir tikslinės kampanijos prieš konkrečius sektorius. Dėl to įmonėms vis svarbiau nuolat atnaujinti mokymų turinį, matuoti darbuotojų reakcijas ir realiai tikrinti pasirengimą, o ne apsiriboti formaliu dokumentu ar vienkartiniu seminaru.

  • Vroclavo elektrinė atsisako anglies iki 2030 metų: dujinė kogeneracija, šilumos siurbliai ir kaupikliai

    Vroclave veikianti elektrinė–šiluminė iki 2030 metų planuoja visiškai atsisakyti anglies ir pereiti prie mažiau taršių technologijų. Pokyčius paskelbė bendrovė Kogeneracja, priklausanti PGE grupei, pabrėždama, kad tai bus didžiausia technologinė transformacija įmonės istorijoje.

    Numatoma, kad seni anglimi kūrenami blokai bus palaipsniui išjungiami, o šiluma ir elektra bus gaminamos aukšto naudingumo dujine kogeneracija. Ši schema leidžia vienu metu efektyviau gaminti ir šilumą centralizuotam šildymui, ir elektrą, todėl geriau išnaudojamas kuras bei lengviau prisitaikoma prie kintančio vartojimo.

    Be dujinių įrenginių, sistema bus papildyta didelės galios šilumos siurbliais, elektrodiniais katilais ir moderniomis šilumos akumuliavimo talpyklomis. Tokia kombinacija turėtų suteikti daugiau lankstumo: šiluma galės būti sukaupiama tada, kai gamyba pigesnė ar palankesnė sistemai, o panaudojama piko metu.

    Įmonė akcentuoja ir vietinį poveikį aplinkai: atsisakius anglies mažėtų teršalų emisijos, o tai prisidėtų prie oro kokybės gerėjimo mieste. Kartu primenama, kad dalis taršos buvo mažinta ir anksčiau – modernizacijos etapais pavyko reikšmingai sumažinti sieros dioksido bei azoto oksidų išmetimus, tačiau anglies atsisakymas laikomas esminiu lūžiu.

    „Po kelerių metų mūsų objektuose dirbs kiti įrenginiai – lankstesni, efektyvesni ir mažiau teršiantys“, – sakė Kogeneracja vadovas Dariuszas Witkowskis.

    Bendrovė teigia, kad darbai bus organizuojami taip, jog nebūtų sutrikdytas elektros ir šilumos tiekimas Vroclavo gyventojams. Kaip pavyzdys minimas netoliese esančių Siechnicų projektas, kur nauja dujinė elektrinė–šiluminė buvo įjungta pakeičiant seną anglinį objektą, išlaikant tiekimo tęstinumą.

    PGE grupė taip pat nurodo, kad planuojamoje transformacijoje ketinama plačiai įtraukti Lenkijos projektavimo, statybos ir montavimo įmones. Tokia kryptis dažnai siejama ne tik su tiekimo grandinių saugumu, bet ir su spartesniu darbų įgyvendinimu bei vietos kompetencijų stiprinimu.

    Centralizuoto šilumos ūkio pertvarka Europoje pastaraisiais metais spartėja dėl klimato tikslų ir griežtėjančių emisijų reikalavimų, todėl vis dažniau diegiami šilumos siurbliai, šilumos kaupimo sprendimai ir kogeneracija. Vroclavo planas atspindi šią tendenciją: mažinti priklausomybę nuo anglies, kartu išlaikant sistemos patikimumą ir galimybę greitai reaguoti į miesto šilumos poreikį.

  • PiS svarsto pakeisti pelno mokestį apyvartos mokesčiu: kam 1,5 proc. taptų smūgiu, o kam dovana?

    Buvęs „Orlen“ vadovas ir europarlamentaras Danielis Obajtekas viešai iškėlė idėją Lenkijoje įmonių pelno mokestį (CIT) pakeisti 1,5 proc. apyvartos mokesčiu. Šalininkai akcentuoja paprastumą, tačiau kritikai perspėja, kad mokestis būtų skaičiuojamas net ir patiriant nuostolį.

    Pačioje Teisės ir teisingumo partijoje (PiS) vieningos pozicijos nėra. Su PiS programiniais pasiūlymais dirbanti prof. Mariuszo Andrzejewskio komanda kol kas nesiūlo atsisakyti CIT, o ieško būdų griežčiau apmokestinti pelno perkėlimo mechanizmus, kuriais naudojasi tarptautinės grupės.

    1,5 proc. apyvartos: paprasta, bet brangu

    Apyvartos mokestis iš esmės nutrauktų ryšį tarp mokesčio ir realaus įmonės pelningumo. Jei įmonė pardavė prekių ar paslaugų, mokestis atsiranda net tada, kai metų rezultatas yra nulinis ar neigiamas.

    Didžiausia rizika tenka sektoriams, kuriuose apyvarta didelė, o marža maža: didmeninė ir mažmeninė prekyba, degalų ir maisto distribucija, transportas, logistika, dalis statybų rangovų. Tokios įmonės dažnai dirba su 1–3 proc. grynojo pelno marža, todėl 1,5 proc. nuo apyvartos gali „suvalgyti“ didelę pelno dalį.

    Skaičiavimai rodo, kad esant standartiniam 19 proc. pelno mokesčio tarifui, 1,5 proc. apyvartos mokestis prilygtų CIT maždaug tada, kai pelningumas siekia apie 8 proc. Jei pelningumas mažesnis, apyvartos mokestis būtų didesnė našta nei dabartinis pelno mokestis.

    Dar ryškesnis efektas įmonėms, kurios laikinai dirba nuostolingai: pavyzdžiui, startuoliams, bendrovėms su didelėmis investicijomis ar cikliškų sektorių žaidėjams. Pagal apyvartos mokestį jos vis tiek turėtų mokėti, nors pelno realiai negeneruoja.

    Kas pralaimėtų, o kas laimėtų?

    Esminis skirtumas tas, kad apyvartos mokestis vienodai taikomas labai skirtingiems verslo modeliams. Įmonė su 20 000 000 eurų apyvarta ir 3 proc. pelningumu sumokėtų 300 000 eurų, nors jos metinis pelnas būtų tik apie 600 000 eurų.

    Tuo pat metu aukštos maržos veiklos, pavyzdžiui, dalis programinės įrangos kūrėjų ar konsultavimo verslų, su tokia pačia apyvarta sumokėtų tiek pat 300 000 eurų, nors jų pelnas galėtų siekti kelis milijonus eurų. Tokiu atveju mokestinė našta, palyginti su 19 proc. CIT, jiems mažėtų.

    Problema išryškėja ir grandinėse, kuriose prekė ar paslauga keliauja per kelis tiekėjus. Kadangi tai nėra pridėtinės vertės mokestis, ankstesniame etape sumokėtas mokestis kitam tiekėjui „neatsiskaito“, todėl bendra našta gali kauptis per kelias grandis ir didinti galutinę kainą.

    Kodėl tema grįžta: CIT spraga ir pelno perkėlimas

    Diskusijų fonas yra Lenkijoje įvardijama CIT spraga, kuri, įvairiais vertinimais, gali siekti dešimtis milijardų eurų per kelerius metus. Dalis jos siejama su tarptautinių grupių praktika per kainodarą, licencijas, finansavimo kaštus ar vidines paslaugas perkelti apmokestinamąjį pelną į kitas jurisdikcijas.

    Prof. Mariuszas Andrzejewskis pabrėžia, kad jo komandos siūlymai kol kas nenumato apyvartos mokesčio vietoje CIT. Pagrindinė kryptis būtų palikti CIT, bet taikyti tikslesnius instrumentus pačiam pelno perkėlimo mechanizmui apmokestinti, kad našta nekristų įmonėms, kurios ir dabar sąžiningai moka pelno mokestį.

    „Apyvartos mokesčio įvedimas vietoje CIT galėtų būti nepalankus daliai Lenkijos įmonių, todėl nepritarsime sprendimams, kurie sukeltų neigiamų pasekmių net ir mažesnei sąžiningai mokesčius mokančių bendrovių grupei“, – sakė prof. Mariuszas Andrzejewskis.

    Lygiagrečiai svarstoma ir verslui patraukli priemonė, kuri galėtų skatinti investicijas: leisti investicines išlaidas CIT ir gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavime iš karto priskirti leidžiamiems atskaitymams. Tokia schema mažintų mokestinę naštą investuojančioms įmonėms, bet kartu reikštų mažesnes biudžeto įplaukas trumpuoju laikotarpiu.

    Tarptautinė kryptis rodo, kad šalys dažniau ne panaikina pelno mokestį, o stiprina taisykles prieš pelno perkėlimą, įskaitant kainodaros kontrolę ir globalų minimalų efektyvaus apmokestinimo standartą didžiausioms tarptautinėms grupėms. Todėl Lenkijos diskusijoje kertinis klausimas lieka tas pats: ar problemą reikia spręsti pakeičiant mokestį, ar gerinant jo vykdymą ir užkertant kelią pelnui „iškeliauti“ iš šalies.