CP v2

Blog

  • „Rockstar“ pristatė GTA 6 kolekcinę dėžę: kaina apie 400 eurų, bet žaidimo joje nėra

    „Rockstar“ pristatė GTA 6 kolekcinę dėžę: kaina apie 400 eurų, bet žaidimo joje nėra

    „Rockstar Games“ pristatė kolekcinį rinkinį, susijusį su artėjančiu „Grand Theft Auto VI“ ir jo pasauliu. Tai prabangiai įpakuotas leidimas, vizualiai įkvėptas Vice City estetikos ir fikcinės Leonidos valstijos nuotaikos.

    Gamintojas skelbia, kad rinkinys vadinasi „Grand Theft Auto VI: The Goodtime State – Vice City Collection“ ir yra orientuotas į kolekcionierius. Pakuotė didelė, o viduje žadama 11 skirtingų daiktų, susietų su fikciniu serialu ir žaidimo visata.

    Kaina siekia 399,99 JAV dolerio, o perskaičiavus į eurus tai yra maždaug 370 eurų. Prie galutinės sumos pirkėjams gali prisidėti mokesčiai, pristatymas ar regioniniai kainodaros skirtumai, todėl reali kaina dažnai būna didesnė.

    Tačiau svarbiausia detalė, kurią dalis gerbėjų gali praleisti: rinkinyje nėra paties žaidimo. Tai reiškia, kad „GTA 6“ reikės pirkti atskirai, net jei įsigyjamas kolekcinis leidimas su suvenyrais.

    Toks sprendimas žaidimų rinkoje nėra naujiena: leidėjai vis dažniau siūlo vadinamuosius kolekcininkų rinkinius be disko ar skaitmeninio kodo. Taip taikomasi į fanus, kurie nori atributikos, o žaidimą planuoja įsigyti skaitmeniniu formatu pasirinktoje platformoje.

    „Rockstar Games“ pastaraisiais metais itin atsargiai dozuoja „GTA 6“ naujienas, todėl kiekvienas su projektu susijęs pranešimas sulaukia didžiulio dėmesio. Kolekciniai rinkiniai tampa papildomu būdu išlaikyti susidomėjimą ir monetizuoti franšizę dar iki žaidimo pasirodymo.

  • Jau aišku: „CD Projekt RED“ paskelbė „Witcher 3“ remasterio premjeros valandą

    Jau aišku: „CD Projekt RED“ paskelbė „Witcher 3“ remasterio premjeros valandą

    Lenkijos žaidimų kūrėjai „CD Projekt RED“ atskleidė, kada tiksliai pasirodys atnaujinta 2015 metais išleisto žaidimo „Witcher 3“ versija. Apie remasterį studija pranešė „gamescom 2026“ renginyje Kelne, o dabar patikslino ir starto laiką.

    Skelbiama, kad „Witcher 3“ remasteris žaidėjus pasieks rugsėjo 29 dieną 12:00 Rytų Europos laiku. Toks laikas išsiskiria iš įprastos industrijos praktikos, kai didžiųjų leidimų startas dažniau planuojamas vakare, siekiant suvaldyti serverių apkrovas ir sutelkti auditorijos dėmesį.

    Kas keisis remasteryje?

    Kūrėjai žada, kad tai nebus vien kosmetinis atnaujinimas. Tarp planuojamų patobulinimų minimi aukštesnės raiškos tekstūrų paketai, atnaujintas apšvietimas ir šešėlių sistema bei ray tracing technologijos palaikymas, turintis pagerinti scenų realistiškumą.

    Taip pat numatomi žaidimo eigos pakeitimai: perdirbtas ir praplėstas kovos modelis, nauji Geralto baigiamieji smūgiai, pakoreguota veikėjo judėjimo fizika. Kūrėjai mini ir pertvarkytą personažo tobulinimo medį bei optimizacijas, kurios turėtų padidinti našumą.

    Nemokamas atnaujinimas daliai žaidėjų

    Studija patvirtina, kad atnaujinta „Witcher 3“ versija bus suteikta nemokamai tiems, kurie jau turi originalų žaidimą. Tai tapo vienu iš svarbiausių pranešimo akcentų, nes nemokami atnaujinimai pastaraisiais metais yra tapę reikšminga konkurencine priemone siekiant išlaikyti bendruomenę ir prailginti žaidimo gyvavimo ciklą.

    Didelis susidomėjimas remasteriu juntamas ne tik tarp senų serijos gerbėjų, bet ir turinio kūrėjų, kuriems tokie leidimai dažnai reiškia naują transliacijų bei vaizdo įrašų bangą. Kūrėjai viliasi, kad atnaujinta versija paskatins dar vieną „Witcher 3“ sugrįžimą į populiariausių žaidimų gretas.

    Strategija prieš būsimą papildymą

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad remasteris yra platesnio plano dalis. Studija yra užsiminusi, jog vėliau numatomas dar vienas turinio papildymas „Witcher 3“, tad atnaujinta versija gali tapti tiltu į kitą serijos etapą ir dar kartą išjudinti žaidėjų auditoriją.

    Kol kas svarbiausia žinia gerbėjams aiški: rugsėjo 29 dieną vidurdienį bus galima pradėti naują kelionę po atnaujintą pasaulį. Jei kūrėjų pažadai dėl grafikos ir mechanikų pasitvirtins, „Witcher 3“ gali vėl tapti vienu aptariamų metų leidimų.

  • Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandai grįžta į „Euroviziją“ 2027 metais, o Ispanija dar sprendžia dėl boikoto tęsimo

    Nyderlandų sprendimas pasikeitė

    Nyderlandai patvirtino, kad sugrįš į „Eurovizijos“ dainų konkursą 2027 metais, nors anksčiau už šalies dalyvavimą atsakingas transliuotojas AVROTROS buvo paskelbęs, kad konkurse nedalyvaus. Pagrindinė priežastis, dėl kurios AVROTROS traukėsi, buvo teiginys, kad konkursas nebegali būti laikomas politiškai neutralus dėl Izraelio dalyvavimo ir karo Gazos Ruože.

    Šįkart šalies paraišką koordinuos viešojo transliavimo sistemos prižiūrėtojas NPO. Konkursą Nyderlanduose nušvies transliuotojas NOS, o šalies atstovą, kaip skelbiama, rinks nepriklausoma ekspertų komanda.

    AVROTROS kritika ir NPO argumentai

    AVROTROS pozicija išlieka kritiška: transliuotojas teigia, kad tarptautiniai konfliktai vis dažniau persikelia į konkurso erdvę ir tai silpnina „Eurovizijos“ neutralumo principą. Dalis Europos transliuotojų pastaraisiais metais vis garsiau kelia klausimus dėl to, kaip Europos transliuotojų sąjunga vertina narių atitiktį konkurso taisyklėms.

    „Neabejotina, kad tarptautiniai konfliktai vis labiau veikia konkursą ir griauna jo neutralų pobūdį. Todėl „Eurovizija“ tampa susipriešinimo platforma“, – sakė AVROTROS vadovas Taco Zimmermanas.

    NPO savo ruožtu pabrėžia kitą argumentą: viešasis transliuotojas turi išlikti dalimi didžiausio Europoje muzikos televizijos renginio, kuris tradiciškai pristatomas kaip vienijantis. NPO atstovai akcentuoja, kad būtent įtampų laikotarpiu ryšio su auditorija ir europinio kultūrinio dialogo svarba tik didėja.

    „Svarbu, kad kaip viešasis transliuotojas šiuo metu išliktume šio vienijančio Europos renginio dalimi“, – sakė NPO žiniasklaidos direktorius Jurre Bosmanas.

    Ispanija dar svarsto, o boikoto tema lieka gyva

    Nyderlandų sugrįžimas vyksta tuo metu, kai dalies šalių boikoto diskusijos neslūgsta. Skelbiama, kad Ispanijos transliuotojas RTVE dar nėra priėmęs galutinio sprendimo, ar šalis dalyvaus 2027 metų konkurse, ir svarsto boikoto tęsimo variantą.

    Tuo metu Airija jau patvirtino, kad ir 2027 metais konkurse nedalyvaus, argumentuodama humanitarinės situacijos Gazos Ruože mastu ir tolesnėmis civilių gyventojų žūtimis. Šie sprendimai rodo, kad „Eurovizijos“ organizatoriams teks toliau spręsti, kaip išlaikyti konkurso apolitinį įvaizdį, kai dalyvių atrankas ir transliuotojų sprendimus vis labiau veikia geopolitinis kontekstas.

    2027 metų „Eurovizija“ vyks Bulgarijos Burgaso mieste, „Arena Burgas“ arenoje. Organizatoriai tikisi, kad sugrįžtant Nyderlandams pavyks stabilizuoti dalyvių sudėtį, tačiau Ispanijos sprendimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių mėnesių signalų dėl boikoto tendencijos ateities.

  • San Fransisko įlankoje rastas ledynmečio mastodono dantis: kuo šis radinys svarbus mokslui

    San Fransisko įlankoje rastas ledynmečio mastodono dantis: kuo šis radinys svarbus mokslui

    Netikėtas radinys upelyje

    Šiaurės Kalifornijoje, San Mateo apygardoje į pietus nuo San Fransisko, aptiktas suakmenėjęs Ramiojo vandenyno mastodono krūminis dantis. Mokslininkai sako, kad toks radinys suteikia vertingų užuominų apie ledynmečio laikotarpį ir tuometinę San Fransisko įlankos regiono gyvūniją.

    Dantį pastebėjo geomorfologė Brigid Lynch, dirbusi buveinių atkūrimo projekte viename vietos upelyje. Fosilija buvo iš dalies panirusi vandenyje ir ryškiai skyrėsi nuo aplinkinių akmenų.

    „Jis tiesiog gulėjo pačiame upelio viduryje, pusiau vandenyje, pusiau iš jo iškilęs“, – sakė Brigid Lynch.

    Kaip paaiškėjo, kas tai per fosilija

    Iš pradžių tyrėjų komandai nebuvo aišku, ką tiksliai jie rado, nes pavienė fosilija be konteksto dažnai gali priminti įprastą uolienos gabalą. Galiausiai dantį identifikuoti padėjo atvirkštinė vaizdų paieška, kuri greitai nukreipė į mastodonų krūminių dantų pavyzdžius.

    Pasak specialistų, tai Ramiojo vandenyno mastodono krūminis dantis, priklausęs išnykusiam dramblinių giminaičiui. Mastodonai nuo mamutų skyrėsi ir dantų sandara, ir mityba, todėl tokios fosilijos leidžia tiksliau rekonstruoti senovines ekosistemas.

    „Labai greitai paaiškėjo, kad tai Ramiojo vandenyno mastodono krūminio danties fosilija“, – sakė Brigid Lynch.

    Kodėl dantis laikomas išskirtiniu

    Tyrėjai pabrėžia, kad fosilija išliko neįprastai gerai: matoma ir danties karūna, ir šaknis. Tokia būklė svarbi, nes leidžia atlikti detalesnius morfologinius tyrimus, o prireikus ir papildomas laboratorines analizes, kurios ateityje gali tapti dar tikslesnės.

    Stanfordo universiteto Geomokslų eksponatų kolekcijos kuratorė Chrissy Garcia pažymi, kad mokslui jau seniai žinoma, jog pleistoceno epochoje įlankos regione gyveno ir mastodonai, ir mamutai. Vis dėlto ją nustebino pats aptikimo būdas, nes tokie radiniai dažniau išryškėja vykdant sistemingus kasinėjimus, o ne tiesiog upelio vagoje.

    Dantis padovanotas Stanfordo universitetui, kur planuojama nustatyti jo amžių ir pagaminti 3D kopiją edukacijai. Tokios kopijos dažnai naudojamos muziejuose ir mokymo programose, kad originalūs, trapūs eksponatai būtų kuo mažiau judinami.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad saugomos atviros teritorijos ir gamtos atkūrimo projektai kartais netikėtai prisideda ir prie paveldo išsaugojimo. Tūkstančius metų upelio sąnašose slėpęsis mastodono dantis dabar tampa dar vienu įrodymu, kiek daug neatskleistos priešistorės gali būti po šiuolaikinio kraštovaizdžio paviršiumi.

  • Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Gorillaz turą JAV pradėjęs Damonas Albarnas su Palestinos vėliava: scenoje ragino nebūti neutraliais

    Virtualios grupės Gorillaz lyderis Damonas Albarnas, pradėdamas 2026 metų koncertinį turą JAV, scenoje pasisakė apie karą Gazos Ruože ir paragino publiką nepasirinkti neutralumo. Koncerto metu Orlande jis iš minios paėmė Palestinos vėliavą ir pakėlė ją virš galvos.

    Žiūrovams jis perdavė aiškią žinutę, pabrėždamas, kad abejingumas, jo manymu, tik stiprina smurto spiralę. Šis epizodas akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose ir vėl įžiebė diskusiją, kur baigiasi menininko raiškos laisvė ir prasideda atsakomybė už viešus pareiškimus.

    „Nepamirškite to. Niekada. Laikykitės savo pozicijos. Niekada nebūkite neutralūs“, – sakė Damonas Albarnas.

    Diskusija dėl menininkų pozicijos

    Albarno pasisakymas nuskambėjo platesniame kontekste, kai vis daugiau atlikėjų koncertuose ir viešuose pasisakymuose kalba apie Palestinos žmonių padėtį. Tarp dažniausiai minimų pavyzdžių kultūros lauke pastaraisiais metais atsidūrė ir kiti žinomi vardai, viešai reiškiantys solidarumą su civiliais.

    Pastaruoju metu aštrios diskusijos kilo ir dėl Ed Sheerano koncertinio turo, kai vieno iš pasirodymų metu reperis Macklemore scenoje rėžė kalbą apie Palestiną. Po kilusio pasipiktinimo kai kuriose auditorijose ir renginių organizatorių aplinkoje, atlikėjo dalyvavimas programoje buvo nutrauktas, o tai išprovokavo platesnį ginčą apie cenzūrą ir spaudimą pramogų industrijoje.

    Ginčai dėl rėmėjų ir organizatorių

    Viešojoje erdvėje ypač nuskambėjo ir stadiono savininko Roberto Krafto reakcija, kai jis Macklemore pasisakymą pavadino įžeidžiančiu žydų bendruomenei. Pats reperis tvirtino kritikavęs ne žydus, o Izraelio valdžios politiką, kartu akcentuodamas, kad jo žinutė skirta taikai ir oriam visų žmonių traktavimui.

    Tuo pat metu Ed Sheeranas, po kelių dienų grįžęs į sceną jau be dalies ankstesnės komandos, pripažino padaręs klaidų ir sakė atsidūręs konflikto, kuriame susiduria žodžio laisvė ir itin jautrus geopolitinis klausimas, centre. Kritikai socialiniuose tinkluose tokią poziciją vertino nevienareikšmiškai, dalis jų teigė, kad dėmesys per daug perkeliamas į paties atlikėjo išgyvenimus.

    Karo Gazos Ruože fonas

    Karas suintensyvėjo po 2023 metų spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, o Izraelis pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože. Izraelio institucijos skelbė, kad per tą ataką žuvo apie 1 200 žmonių.

    Gazos sveikatos ministerija yra nurodžiusi, kad per vėlesnius metus žuvusiųjų skaičius siekė dešimtis tūkstančių. Tuo metu tarptautinės organizacijos, tarp jų Jungtinės Tautos, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“, savo vertinimuose vartojo itin griežtas formuluotes dėl galimų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o Izraelis tokius kaltinimus atmeta ir vadina iškraipytais.

    Albarnas Palestinos teisių tema kalbėjo ir anksčiau, pabrėždamas, kad, jo požiūriu, Palestinos valstybingumo legitimumas negali būti ignoruojamas, o civilių kančia privalo išlikti diskusijos centre. Naujas pasisakymas JAV turo pradžioje rodo, kad menininkas ir toliau renkasi aiškią, politiškai angažuotą laikyseną, nepaisant rizikos susilaukti kritikos.

  • Rusijos „Vostok Oil“ startuoja Arktyje: pirmieji kroviniai jau pakeliui, ambicijos – milžiniškos

    Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ pradėjo komercinį naftos eksportą iš „Vostok Oil“ projekto, vykdomo Arktyje. Pirmieji kroviniai pakrauti naujai pastatytame Sever (Bukhta Sever) terminale Tajmyro pusiasalyje, o tai Maskvai svarbu siekiant ilgalaikio gavybos augimo.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Rusijos energetikos planų, tačiau realūs srautai kol kas gerokai mažesni už anksčiau skambėjusias prognozes. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas prisitaikyti prie sankcijų ir logistikos suvaržymų, perkeliant eksporto centrą į šiaurines kryptis.

    Kas yra „Vostok Oil“ ir kuo jis svarbus?

    „Vostok Oil“ apima keliolika telkinių klasterį ir naują infrastruktūrą atšiauriomis arktinėmis sąlygomis: vamzdynus, uostą, sandėliavimo pajėgumus bei krovos grandinę. „Rosneft“ projektą yra įvardijusi strateginiu, nes jis turėtų tapti pagrindiniu Rusijos naftos gavybos plėtros varikliu ateinantiems metams.

    Ankstesniais vertinimais projektui buvo priskiriamos iki 2 mln. barelių per dieną gamybos ambicijos, kas prilygtų reikšmingai pasaulinės pasiūlos daliai. Vis dėlto dabartiniame etape eksportas kol kas vyksta kukliau, o srautai didele dalimi remiasi jau seniau eksploatuojamais Vankoro telkiniais.

    Kroviniai, maršrutai ir nežinomi pirkėjai

    Pirmųjų siuntų logistika rodo, kad „Rosneft“ bando išnaudoti naująjį šiaurinį eksporto langą. Nafta kraunama į specializuotus tanklaivius ir gabenama tiek į Murmansko regioną perkrovimui iš laivo į laivą, tiek į Aziją per Šiaurės jūrų kelią.

    Pirmieji šios naujos naftos rūšies pirkėjai kol kas neatskleidžiami. Tai atitinka pastarųjų metų praktiką, kai dalis rusiškos kilmės naftos prekybos grandinių tampa mažiau skaidrios dėl ribojimų, draudimo ir laivybos paslaugų apribojimų bei didesnės sankcijų rizikos.

    Arkties eksporto logika sankcijų sąlygomis

    Projekto paleidimas sutampa su Rusijos siekiu rasti naujų gavybos augimo šaltinių ir stabilizuoti eksportą, kai dalis tradicinės infrastruktūros patiria didesnę riziką. Arktinis maršrutas laikomas alternatyva, nes jis mažiau priklausomas nuo kai kurių įprastų Europos krypties logistikos grandžių.

    Tuo pat metu Rusija susiduria su struktūriniais iššūkiais: vakarietiškų technologijų prieinamumo ribojimais, finansavimo brangimu ir didesnėmis projekto įgyvendinimo sąnaudomis šalto klimato zonoje. Dėl to tempai ir apimtys dažnai neatitinka ankstesnių pažadų, o realūs eksporto skaičiai priklauso nuo infrastruktūros plėtros ir laivybos galimybių.

    Rinkai „Vostok Oil“ signalizuoja, kad Rusija bando perbraižyti eksporto geografiją, o Arkties projektai tampa svarbiu ilgalaikio planavimo elementu. Visgi artimiausiu metu didžiausias klausimas – ar pavyks nuosekliai didinti srautus ir užsitikrinti stabilų pirkėjų ratą, nepaisant geopolitinės įtampos ir sankcijų režimo.

  • Kozienicų elektrinės aušinimo ginčas užsitęs: RDOŠ prašo daugiau laiko, pateikti nauji įrodymai

    Ginčas dėl Elektrowni Kozienice vandens naudojimo aušinimui ir poveikio Vyslos ekosistemai gali trukti ilgiau nei planuota. Lenkijos institucijos pripažįsta, kad procedūra dar nebaigta, o sprendimo laukianti energetikos bendrovė pateikė papildomos medžiagos, kuri pakeitė bylos eigą.

    Elektrinę valdanti bendrovė „Enea Wytwarzanie“ dalį blokų aušina vadinamuoju atviru ciklu, kai vanduo imamas iš upės ir po panaudojimo grąžinamas atgal. Aplinkosauginės organizacijos teigia, kad toks sprendimas gali turėti neigiamą poveikį upėje gyvenantiems organizmams, todėl nuo 2021 metais tęsiasi administracinis ir teisinis ginčas.

    Ko prašoma iš „Enea Wytwarzanie“

    Regioninė aplinkos apsaugos direkcija Varšuvoje bendrovei buvo nurodžiusi per 60 dienų pateikti paaiškinimus ir pasiūlyti veiksmus, kaip būtų mažinamas galimas poveikis vandens ekosistemai. Bendrovė dokumentus su paaiškinimais pateikė liepos 16 dieną ir nurodė, kad laukia tolesnių institucijos veiksmų.

    Elektrinės eksploatavimo klausimas aktualus ir dėl jos techninės struktūros. Elektrinėje veikia 11 anglimi kūrenamų blokų, iš kurių tik vienas didžiausias dirba uždaru aušinimo ciklu, o kiti blokai naudoja atvirą aušinimo sistemą, kuri ir kelia didžiausią diskusiją.

    Kodėl sprendimas nukeltas

    Regioninė direkcija skelbia vis dar analizuojanti pateiktą dokumentaciją, ekspertines išvadas bei šalių pozicijas. Kol nėra galutinio sprendimo, nėra ir vykdymo ar apskundimo stadijos, todėl procesas formaliai lieka vertinimo etape.

    Bylą papildomai apsunkino nauja informacija, pateikta po bendrovės atsakymo. Regioninė direkcija informavo, kad liepos 24 dieną kreipėsi į Generalinę aplinkos apsaugos direkciją dėl naujų įrodymų gavimo ir paprašė leisti pratęsti procedūrą, nes atsirado papildomų aplinkybių, kurias privalu įvertinti.

    Generalinė direkcija rugpjūčio 6 dieną Regioninei aplinkos apsaugos direkcijai Varšuvoje skyrė papildomą 3 mėnesių terminą procesui užbaigti. Tai reiškia, kad aiškesnių išvadų realistiškai galima tikėtis ne anksčiau kaip lapkričio mėnesį.

    Kas gali nutikti toliau

    Net priėmus institucijų poziciją, procedūra greičiausiai nesibaigs tą pačią dieną. Po oficialaus vertinimo šalims paprastai suteikiamas laikas susipažinti su išvadomis ir pateikti pastabas, todėl galutinis sprendimas gali nusikelti dar toliau.

    Energetikos sektoriaus kontekstas šiai bylai suteikia papildomo svorio, nes Kozienicų elektrinė laikoma reikšminga Lenkijos elektros sistemos dalimi. Dėl to neatmetama, kad galutinis administracinis kelias gali baigtis kompromisiniu sprendimu, kai reikalaujama poveikį mažinti, tačiau veikla nėra stabdoma.

  • Europos kultūros savaitės gidas: Pattinsono Primetime, M83 jubiliejus ir parodos apie senąsias technologijas

    Europos kultūros savaitės gidas: Pattinsono Primetime, M83 jubiliejus ir parodos apie senąsias technologijas

    Ką verta pamatyti šią savaitę

    Šią savaitę Europoje dėmesį traukia keli ryškūs kultūros įvykiai: kino teatrus pasiekia drama Primetime su Robertu Pattinsonu, o prancūzų grupė M83 mini kūrybos sukaktį naujais įrašais. Kartu startuoja parodos, nagrinėjančios senstančių technologijų ir istorinių fragmentų reikšmę.

    Bendra tendencija aiški: kultūros renginiai vis dažniau jungia nostalgiją ir šiuolaikines formas, o žiūrovams siūlomas turinys ne tik pramogauja, bet ir reflektuoja apie visuomenės pokyčius. Nuo kino iki muziejų salių, šios savaitės programoje dominuoja atminties ir vertės tema.

    Kinas ir televizija

    Primetime centre atsiduria televizijos pasaulis ir jo kaina: Pattinsonas įkūnija amerikiečių laidų vedėją Chrisą Hanseną, o filmas gręžiasi į laikotarpį, kai realybės televizija tapo masiniu reiškiniu. Juostoje akcentuojamas šlovės mechanizmas ir tai, kaip pramogos logika gali iškreipti moralinius argumentus.

    „Tai filmas apie tai, kas nutinka, kai teisingumo kalba tampa reitingų valiuta“, – sakė vienas iš kūrėjų.

    Televizijos platformose dėmesio verta ir nauja komedija Brothers, kurioje Matthew McConaughey ir Woody Harrelson vaidina fikcionalizuotas savo pačių versijas. Serialo ašis yra seniai sklandanti jų šeimos istorija, virtusi lengvu, saviironišku pasakojimu apie tapatybę ir draugystę.

    Parodos ir muzika

    Parodų lauke išsiskiria Londone pristatomas Jenkin Van Zyl projektas Somerset House erdvėse, kviečiantis pažvelgti į pasenusias technologijas kaip į kultūrinius artefaktus. Tokios temos šiandien ypač aktualios, nes visuomenė vis sparčiau keičia įrenginius, o kartu keičiasi ir mūsų santykis su atmintimi bei privatumu.

    Florencijoje Palazzo Strozzi atidaroma paroda Broken: The Power of the Fragment, kurioje fragmentas traktuojamas ne kaip praradimas, o kaip prasmę kuriantis ženklas. Ekspozicija apjungia skirtingų epochų kūrinius ir kelia klausimą, kaip kinta simbolika, kai objektas yra sulaužytas ar neišbaigtas.

    Muzikos savaitės akcentas yra M83 su naujais kūriniais, skirtais kūrybinei sukakčiai pažymėti. Grupės skambesyje vėl ryškėja kinematografiška nuotaika ir nostalgija, kuri pastaraisiais metais tapo viena stipriausių popkultūros varomųjų jėgų Europoje.

  • „Ignitis“ stiprina pozicijas Lenkijoje: elektros pardavimai šoktelėjo 64,5 proc., plečiasi ir vėjo parkai

    „Ignitis grupė“ praneša toliau didinanti savo veiklą Lenkijos elektros ir gamtinių dujų rinkose. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį elektros pardavimų apimtis šalyje augo 64,5 proc., o dujų – 44,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Energetikos bendrovė akcentuoja, kad augimą lemia išplėtotas pardavimų modelis ir didėjanti klientų bazė. Lenkijoje „Ignitis“ dirba su didžiaisiais verslo vartotojais, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, per agentus bei su instituciniu sektoriumi.

    Pardavimų augimas ir viešieji pirkimai

    Bendrovės skaičiavimais, 2026 metų pirmąjį pusmetį Lenkijoje parduota 0,97 teravatvalandės elektros energijos. Dujų pardavimai per tą patį laikotarpį didėjo nuo 0,15 iki 0,22 teravatvalandės.

    „Ignitis“ taip pat nurodo, kad nuo 2025 metų spalio, pradėjus nuosekliau dirbti su institucinių klientų segmentu, įmonė laimėjo 45 konkursus. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur viešasis sektorius vis aktyviau perka energiją konkurso būdu ir ieško lankstesnių tiekimo sąlygų.

    Vėjo energetika ir atsinaujinančių išteklių portfelis

    Lenkijoje veikianti „Ignitis Renewables Polska“, atsakinga už atsinaujinančių energijos išteklių projektų plėtrą ir valdymą, bendrovės teigimu, patenka į dešimtuką didžiausių vėjo parkų savininkų šalyje. Tai leidžia „Ignitis“ išlaikyti tvirtesnes pozicijas sparčiai besikeičiančioje Lenkijos žaliosios energetikos rinkoje.

    Įmonės portfelį sudaro trys vėjo parkai: Pomerania, kurio galia siekia 94 megavatus, Silesia I su 50 megavatų ir Silesia II su 137 megavatų. Be to, vystomi ir saulės elektrinių projektai, kurių bendra galia – 24 megavatai.

    „Ignitis“ pažymi, kad svarbiu etapu tapo Silesia II vėjo parko komercinės veiklos pradžia 2025 metų rugpjūčio pabaigoje. Projektas įgyvendintas Opolės vaivadijoje ir apima 38 turbinas, o tai laikoma reikšmingu žingsniu stiprinant bendrovės atsinaujinančios energetikos bazę Lenkijoje.

    Akumuliatoriniai energijos kaupikliai

    Greta vėjo ir saulės projektų „Ignitis“ vis aktyviau investuoja į energijos kaupimo sprendimus, kurie tampa svarbūs didėjant nepastovios generacijos daliai. Bendrovės teigimu, Baltijos regione vystomų akumuliatorinių kaupiklių projektų bendra galia siekia 399 megavatus, o talpa – 798 megavatvalandes.

    Nurodoma, kad neseniai priimtas galutinis investicinis sprendimas dėl kaupiklio projekto, kuris bus įrengtas šalia statomos Tume saulės elektrinės Latvijoje. Tokie projektai paprastai padeda efektyviau išnaudoti prijungimo prie tinklo infrastruktūrą ir didina sistemos lankstumą, o Lenkijoje panašių sprendimų poreikis taip pat sparčiai auga.

    „Rezultatas, pasiektas Lenkijos rinkoje 2026 metų pirmąjį pusmetį, yra nuoseklaus abiejų įmonių komandų darbo rezultatas. Prisidedame prie šalies energetikos transformacijos ir aktyviai dalyvaujame kuriant modernią bei saugią sistemą“, – sakė „Ignitis“ ir „Ignitis Renewables“ vadovas Lenkijoje Maciej Kowalski.

    Pasak jo, tikslas – ne tik didinti vėjo energetikos pajėgumus, bet ir plėsti veiklą energijos kaupimo srityje. Bendrovė taip pat planuoja aktyviau įsitraukti į diskusijas dėl tolesnės Lenkijos energetikos transformacijos sprendimų.

  • „Orlen“ stotyse startuoja pirmasis olejomatas: naudotas kepimo aliejus virs biopriedais degalams

    Lenkijos energetikos ir degalų grupė „Orlen“ kartu su „EMKA OIL“ Plocke pradėjo pilotinį projektą ir vienoje savo tinklo degalinėje pastatė pirmąjį olejomatą. Tai įrenginys, skirtas surinkti panaudotą maistinį aliejų, kuris vėliau perdirbamas ir gali būti naudojamas biokomponentų degalams gamyboje.

    Įmonės teigia, kad sprendimas siejamas su žiedinės ekonomikos principų diegimu ir siekiu patogiai įtraukti gyventojus į atliekų surinkimą. Olejomatas pastatytas netoli gyvenamųjų rajonų ir didelių parduotuvių, kad atliekų pristatymas būtų kuo paprastesnis kasdienėse maršrutų grandinėse.

    „Orlen“ valdybos viceprezidentas, atsakingas už downstream veiklą, Ireneuszas Sitarskis pabrėžė, kad panaudotas kepimo aliejus neturėtų keliauti į nuotekų sistemas, nes gali tapti vertinga žaliava. Pasak jo, tai taip pat dera su strategija kuo labiau išnaudoti esamus perdirbimo pajėgumus apdorojant biologinės kilmės žaliavas.

    Kas blogai, kai aliejus pilamas į kanalizaciją?

    „EMKA OIL“ apklausoje apie aliejaus perdirbimą nurodoma, kad 28,7 proc. respondentų namuose panaudotą aliejų po kepimo vis dar pila į kanalizaciją. Toks elgesys yra viena dažniausių riebalų sankaupų ir vamzdynų užsikimšimų priežasčių, nes atvėsęs aliejus nusėda ant vamzdžių sienelių ir jungiasi su kitomis nuosėdomis.

    Praktika žinoma ne tik buitiniame, bet ir komerciniame sektoriuje, todėl daugelyje Europos miestų skatinami atskiri panaudotų riebalų surinkimo srautai. Surinktas maistinis aliejus, priklausomai nuo užterštumo ir logistikos, gali būti žaliava pažangiems biokomponentams ar kitiems pramoniniams produktams.

    Biokomponentai ir degalų ateitis

    Pastaraisiais metais Europoje griežtėja reikalavimai mažinti transporto išmetimus, todėl auga pažangių biokomponentų paklausa. Panaudotas maistinis aliejus laikomas viena patraukliausių žaliavų dėl to, kad tai atliekos, o jų panaudojimas padeda mažinti tiek taršą, tiek spaudimą pirminėms žaliavoms.

    „Orlen“ teigia, kad plėsdama pažangių biokomponentų gamybą siekia didinti kaštų efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo išorinių rinkų svyravimų. Pilotinis olejomato projektas gali tapti vienu iš būdų stabiliau užsitikrinti atliekinių žaliavų srautus, jeigu sprendimas pasiteisins ir bus plečiamas visame tinkle.

    Pasak „EMKA OIL“ projekto iniciatorės ir bendrovės viceprezidentės Małgorzatos Rdest, tinkamai parinkta vieta yra esminis veiksnys, kad gyventojai reguliariai atneštų panaudotą aliejų. Lenkijoje, įmonių duomenimis, jau veikia 126 olejomatai, todėl „Orlen“ žingsnis vertinamas kaip bandymas šią infrastruktūrą priartinti prie degalinių ir padidinti surinkimo patogumą.