CP v2

Blog

  • „Grupa Kęty“ prognozuoja šuolį: III ketvirtį augo apyvarta ir pelnas, impulsą davė aliuminio kainos

    Lenkijos aliuminio produktų gamintoja „Grupa Kęty“ paskelbė preliminarius trečiojo ketvirčio rezultatus ir nurodė tikinti reikšmingu pajamų bei grynojo pelno augimu. Bendrovės vertinimu, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios aliuminio kainos, kurios buvo perskaičiuotos ir į galutinių gaminių kainodarą.

    Įmonė skelbia, kad trečiąjį ketvirtį konsoliduotos pajamos galėjo siekti apie 370 000 000 eurų, tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei prieš metus. Konsoliduotas grynasis pelnas, bendrovės skaičiavimais, galėjo sudaryti apie 46 000 000 eurų, arba apie 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kur augimas didžiausias?

    Didžiausio pajamų šuolio „Grupa Kęty“ tikisi ekstruzinių gaminių segmente, kuriame pardavimai, bendrovės skaičiavimu, galėjo augti iki maždaug 151 000 000 eurų. Įmonė šį pokytį pirmiausia sieja su aukštesnėmis aliuminio kainomis ir jų įtaka pardavimo kainoms.

    Kituose segmentuose augimas buvo nuosaikesnis. Lankstžių pakuočių versle įmonė mini apie 10 proc. pardavimų didėjimą iki maždaug 72 000 000 eurų, o architektūrinių sistemų ir apsaugos nuo saulės sprendimų segmentuose prognozuoja 3–4 proc. kilimą iki maždaug 124 000 000 eurų ir 76 000 000 eurų.

    Rinkos nuotaikos keitėsi

    „Grupa Kęty“ atkreipia dėmesį, kad trečiasis ketvirtis pasižymėjo dideliu rinkos nepastovumu. Pasak bendrovės, po labai dinamiškos ketvirčio pradžios pirkėjų aktyvumas koregavosi dėl vasaros laikotarpio ir laukimo, kad žaliavų kainos galėtų mažėti.

    „Po labai dinamiškos ketvirčio pradžios matėsi paklausos korekcija dėl atostogų sezono ir laukimo, kol žaliavų kainos kris“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Nepaisant to, bendrovė nurodo, kad gamybos pajėgumų panaudojimas išliko aukštas ir, priklausomai nuo segmento, siekė apie 85–88 proc. Tai signalizuoja, kad užsakymų portfelis tebėra pakankamas, nors trumpuoju laikotarpiu klientų elgsena buvo labiau priklausoma nuo kainų lūkesčių.

    EBITDA, veiklos pelnas ir skolos lygis

    „Grupa Kęty“ vertinimu, trečiojo ketvirčio EBITDA galėjo sudaryti apie 75 000 000 eurų, arba apie 10 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas, bendrovės skaičiavimu, galėjo siekti apie 61 000 000 eurų, tai yra apie 13 proc. metinis augimas.

    Įmonė taip pat pateikė įvertį dėl grynosios skolos, kuri ketvirčio pabaigoje galėjo būti apie 272 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad šis lygis iš esmės panašus į praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaigą, tačiau šiek tiek didesnis nei ankstesnio ketvirčio pabaigoje.

    Rinkoms šie skaičiai svarbūs todėl, kad aliuminio kainų cikliškumas ir jų perdavimas į galutines kainas dažnai lemia trumpalaikius pelningumo šuolius. Kartu investuotojai paprastai vertina ir tai, kaip tokiais laikotarpiais valdomas apyvartinis kapitalas bei skola, nes žaliavų brangimas gali didinti atsargų ir finansavimo poreikį.

  • Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho vienuolynuose vėl vyksta Udi krikščionių pamaldos: kodėl šis paveldas kelia ginčus

    Karabacho regione, po ilgus metus trukusio konflikto ir pastarųjų metų politinių pokyčių, į istorines krikščionių šventoves pamažu grįžta religinis gyvenimas. Azerbaidžano Udi krikščionys tęsia šimtmečius menančią piligrimystės tradiciją ir meldžiasi vienuolynuose, kurių tapatybė iki šiol lieka jautrus klausimas Baku ir Jerevano santykiuose.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Gandzasaro vienuolynas netoli Vangli kaimo Aghdaros rajone. Čia surengtos pamaldos tapo reta proga pamatyti, kaip religinė praktika persipina su istorine atmintimi ir valstybės formuojamu pasakojimu apie regiono paveldą.

    Gandzasaras tarp dviejų pasakojimų

    Gandzasaro pagrindinė bažnyčia pastatyta XIII amžiuje, o istoriniuose šaltiniuose siejama su vietos valdovo Hasano Džalalo Dovlos vardu. Azerbaidžanas vienuolyną priskiria Kaukazo Albanijos krikščioniškajai tradicijai, o Armėnija jį laiko Armėnų apaštališkosios bažnyčios paveldu.

    Šios skirtingos interpretacijos nėra vien akademinis ginčas. Jos tiesiogiai veikia paminklų apsaugos sprendimus, restauravimo principus ir tai, kaip regiono kultūrinė istorija pateikiama tarptautinei auditorijai, ypač dabar, kai abi šalys ieško ilgalaikio politinio susitarimo.

    Kas yra Udi krikščionys

    Udi yra viena iš Azerbaidžane gyvenančių vietinių etninių bendruomenių, tradiciškai išpažįstanti krikščionybę. Didžiausia jų dalis telkiasi Nidžo kaime, o bendruomenės atstovai pabrėžia teisę tęsti pamaldas ir piligrimystes istoriniuose regiono vienuolynuose.

    „Šiandien, nepriklausomybės dėka, esame vienuolyne, kurį pastatė mūsų šventieji protėviai. Didžiuojamės savo istorija“, – sakė Albanų Udi krikščionių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Danakaris Rafikas Aramis.

    Anot bendruomenės narių, ypatingą prasmę turi pamaldos Udi kalba. Tai jiems yra ne tik religijos praktika, bet ir būdas išsaugoti tapatybę, kai mažos bendruomenės kultūrinis tęstinumas priklauso nuo to, ar tradicijos perduodamos viešai ir reguliariai.

    Kiti Karabacho vienuolynai ir diplomatų dėmesys

    Be Gandzasaro, Udi piligrimystės maršrutai apima ir kitus Karabacho regiono vienuolynus, tarp jų Khudavangą, Ağoğlaną ir Amaraso kompleksą. Azerbaidžano institucijos šiuos objektus įtraukia į paveldo priežiūros ir pristatymo programas, pabrėždamos jų išsaugojimą.

    Papildomo dėmesio tema sulaukė po to, kai į Gandzasarą ir Khudavangą atvyko Azerbaidžane akredituotų diplomatų delegacija. Vizitų metu aptarta architektūra, istorija ir ginčai dėl paminklų kilmės, o kai kurie pareiškimai viešojoje erdvėje dar kartą priminė, kad skirtingi istoriniai pasakojimai tebėra kliūtis platesniam susitaikymui.

    Europos Sąjungos specialioji atstovė Pietų Kaukazui Magdalena Grono yra viešai pabrėžusi, kad dėl dalies šventovių kilmės išlieka „giliai išsiskiriančios nuomonės ir naratyvai“. Jos vertinimu, ilgalaikei taikai neužtenka vien politinių susitarimų, būtina spręsti ir istorinių interpretacijų konfliktą, nes jis tiesiogiai veikia pasitikėjimą.

    Karabacho religinio paveldo klausimas šiandien tampa savotišku lakmuso popierėliu, rodančiu, ar regione įmanoma suderinti apsaugą, istorinį teisingumą ir bendruomenių teisę į religines praktikas. Udi krikščionių pamaldos vienuolynuose išryškina ir tai, kad kultūros paveldas Pietų Kaukaze dažnai yra ne tik praeities, bet ir dabartinės politikos dalis.

  • Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Graikija ragina atnaujinti derybas dėl Partenono skulptūrų: kodėl Londono modelis Atėnams netinka

    Derybos įstrigo, Atėnai kelia sąlygą

    Jungtinės Karalystės ir Graikijos diskusijos dėl Partenono skulptūrų grąžinimo pastaruoju metu, kaip pranešama, pasiekė aklavietę. Graikijos pusė viešai reiškia nusivylimą, o aiškaus plano, kada ir kokiu formatu derybos būtų tęsiamos, kol kas nematyti.

    Šiame kontekste Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis paragino grįžti prie derybų stalo. Jis pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra ne laikina schema, o nuolatinis skulptūrų suvienijimas Atėnuose.

    Kuo skiriasi Partenonas ir „Bajė gobelenas“

    K. Mitsotakis viešai atmetė idėją, kad Partenono skulptūrų klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal analogiją su „Bajė gobeleno“ laikino skolinimo susitarimu. Graikijos argumentas paprastas: gobelenas yra vientisas kūrinys, kuris laikinai keliauja ir grįžta į kilmės šalį.

    Partenono skulptūros, pasak Atėnų, yra vieno architektūrinio paminklo dalys, išsklaidytos tarp Londono ir Atėnų. Todėl ginčas, Graikijos vertinimu, yra ne tik apie eksponatų buvimo vietą, bet ir apie paminklo fizinio bei meninio vientisumo atkūrimą.

    Kodėl ginčas sukasi apie nuosavybę

    Esminė kliūtis derybose yra nuosavybės pripažinimas. „British Museum“ laikosi pozicijos, kad pagal galiojančią teisinę sistemą muziejus gali svarstyti skulptūrų paskolinimą, tačiau negali jų galutinai perduoti.

    Graikija tokį formatą atmeta, nes paskolos sutartys paprastai reiškia, kad skolininkas iš esmės pripažįsta skolintojo nuosavybę. Atėnai tvirtina negalintys sutikti su formule, kuri Partenono skulptūras paverstų „skolinamu“ objektu, nors jos, Graikijos požiūriu, yra neatskiriama jų pačių kultūros paveldo dalis.

    UNESCO vaidmuo ir Osmanų dokumentų klausimas

    Partenono skulptūrų grąžinimo tema ne kartą kelta UNESCO formatu, kur tarpvyriausybinis mechanizmas ragina šalis palaikyti dialogą. Tai suteikia ginčui tarptautinę dimensiją, nors galutinis sprendimas vis tiek priklauso nuo politinės valios ir teisinio kelio, kuriuo sutiktų eiti Londonas ir Atėnai.

    Didelė dalis istorinio ginčo susijusi su tuo, ar skulptūrų išvežimas iš Akropolio XIX amžiaus pradžioje turėjo teisėtą pagrindą. Jungtinės Karalystės institucijos ir muziejus teigia, kad tuometinis leidimas buvo gautas iš Osmanų valdžios, o Graikija šį pagrįstumą ginčija, pabrėždama, kad teisėtumo įrodymų interpretacijos išlieka prieštaringos.

    Kodėl šis klausimas vėl aštrėja

    Pastaraisiais metais daugelis didžiųjų muziejų susiduria su augančiu spaudimu dėl kilmės, konteksto ir istorinių įsigijimų skaidrumo. Partenono skulptūrų byla dažnai įvardijama kaip išskirtinė, nes kalbama ne apie pavienius artefaktus, o apie vieno paminklo dalis, kurių prasmė ryškiausiai atsiskleidžia būnant greta originalaus Partenono.

    Graikijos vyriausybė pabrėžia, kad Akropolio muziejus buvo kurtas taip, jog skulptūros galėtų būti eksponuojamos kartu ir išlaikyti vizualinį ryšį su paminklu. Tuo pačiu Atėnai signalizuoja, kad suvienijimas galėtų tapti platesnio kultūrinio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste pradžia, o ne precedentu masiškai „ištuštinti“ muziejus.

    „Mes negalime skolintis savo pačių paminklo dalių“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Artimiausiu metu sprendimą lems tai, ar pavyks rasti formulę, kuri leistų judėti į priekį nepriverčiant Graikijos pripažinti „British Museum“ nuosavybės. Kol kas Atėnai aiškiai kartoja: derybos įmanomos, tačiau jų tikslas turi būti nuolatinis Partenono skulptūrų suvienijimas.

  • Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Lenkijos pietryčiuose, Jaroslavo mieste esančiame XVII amžiaus katalikų vienuolyne, ketvirtadienį įvykdytas išpuolis peiliu, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti. Lenkijos policija pranešė, kad netrukus po incidento sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis.

    Kaip skelbia pareigūnai, išpuolis įvyko apie 9.30 valandą ryto, kai buvo gautas pranešimas apie užpuolimą. Vienuolynas yra maždaug 30 kilometrų nuo Ukrainos sienos, o tarp nukentėjusiųjų – keturi vyrai ir viena moteris.

    Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusysis galėjo būti kunigas, tačiau policija viešai nepatvirtino aukos tapatybės. Prokuratūros vertinimu, incidento aplinkybės ir tikslūs motyvai dar tiriami.

    Tyrimas aiškinasi motyvus

    Pasak prokurorų, įtariamasis į Lenkiją atvyko iš Vokietijos ir, kaip teigiama, vyko Ukrainos sienos link. Vis dėlto jis užsuko į vienuolyną, kur, įtariama, paėmė peilį iš virtuvės ir užpuolė dvasininkus bei tikinčiuosius.

    Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad įtariamasis buvo nedelsiant sulaikytas, o tarnybos aiškinasi įvykio motyvus ir aplinkybes.

    „Tragiški įvykiai Jaroslave. Ukrainos pilietis iškart po išpuolio prieš penkis žmones buvo sulaikytas policijos. Tarnybos tiria incidento motyvus ir aplinkybes“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Reakcija Varšuvoje ir Kyjive

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pareiškė, kad įtariamasis bus nubaustas pagal Lenkijos įstatymus. Jo teigimu, atsakomybė už tokius nusikaltimus turi būti neišvengiama.

    Išpuolį pasmerkė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad už padarytą blogį turi būti atsakyta teisiškai. Ukrainos vadovas akcentavo, kad teisingumas turi būti įvykdytas.

    „Šio blogio vykdytojas turi prisiimti visą atsakomybę pagal įstatymą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vietos žiniasklaida publikavo nuotraukas, kuriose matyti prie vienuolyno atvykę policijos ir ugniagesių ekipažai, o teritorija aptverta. Tyrėjai toliau renka informaciją ir apklausia liudytojus, siekdami nustatyti tikslią įvykių seką.

  • ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    Kodėl svarbu tai, kas sakoma

    Euro zonos finansų rinkos jautriai reaguoja ne tik į oficialius Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų, bet ir į jo vadovų bei kitų politikos formuotojų viešus pasisakymus. Tai rodo ECB ekonomistų paskelbta analizė, nagrinėjanti, kaip kalbos, interviu ir komentarai tarp posėdžių keičia investuotojų lūkesčius.

    Tyrimo išvada paprasta: nors pavienis pasisakymas ne visada sukelia lengvai išmatuojamą efektą, bendras tokių komunikacijos įvykių poveikis gali prilygti formaliems pinigų politikos pranešimams. Praktikoje tai reiškia, kad rinkoms kartais pakanka užuominos apie būsimą kryptį, kad persikainotų obligacijos, valiuta ar akcijos.

    Duomenų bazė nuo 1999 metų

    ECB ekonomistai Klodiana Istrefi, Florens Odendahl ir Giulia Sestrieri sudarė euro zonos komunikacijos įvykių duomenų bazę. Joje apjungti 304 formalūs sprendimai ir apie 5 000 viešų pasisakymų nuo 1999 metų sausio iki 2024 metų pradžios.

    Analizėje vertintos ECB prezidentų, Vykdomosios valdybos narių ir didžiųjų euro zonos šalių centrinių bankų vadovų kalbos bei interviu. Dėmesys sutelktas į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos atstovus, nes tai didžiausios euro zonos ekonomikos, kurių signalai investuotojams ypač svarbūs.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad rinkos reakcija į komunikaciją tarp posėdžių dažnai būna tokia pat didelė kaip ir į oficialius Valdančiosios tarybos sprendimų pranešimus“, – rašė autoriai ECB tinklaraštyje.

    Kas veikia rinkas labiausiai

    Tyrime pabrėžiama, kad oficialūs sprendimai po ECB posėdžių savaime yra sutelkti į konkrečius veiksmus, todėl ir rinkos reakcija į juos dažniau būna aiški. Autoriai nurodo, kad reikšmingą rinkos pokytį sukėlė maždaug 45 proc. formalių sprendimų.

    Tuo metu pasisakymai tarp posėdžių apima platesnį temų spektrą, todėl jų poveikis nevienodas ir reikšmingų reakcijų dalis mažesnė. Vis dėlto tokių pasisakymų dažnis yra daug didesnis nei oficialių sprendimų, tad jų sukauptas efektas tampa reikšmingas.

    Vertinant, kurių asmenų žodžiai vidutiniškai „sveria“ daugiausia, pirmoje vietoje atsidūrė ECB prezidentai. Toliau rikiuojasi nacionalinių centrinių bankų vadovai, o po jų Vykdomosios valdybos nariai, kas, anot autorių, atspindi ir skirtingą autoriteto bei signalų svarbos suvokimą rinkose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Rinkų lūkesčiai dėl pinigų politikos krypties tiesiogiai veikia skolinimosi kainą, valstybės obligacijų pajamingumus ir bankų finansavimo sąlygas. Tai vėliau persiduoda būsto paskolų palūkanoms, įmonių kreditavimui ir vartotojų bei verslo pasitikėjimui, todėl ECB komunikacija tampa ne mažiau svarbi už sprendimų dienos antraštes.

    ECB taip pat akcentuoja, kad euro zonoje šalys skiriasi ekonomikos struktūra, skolos lygiu ir namų ūkių finansine padėtimi. Dėl to rinkos stebi ne tik centrinę vadovybę Frankfurte, bet ir atskirų šalių centrinių bankų vadovų toną, nes jis gali išduoti nuomonių skirtumus Valdančiojoje taryboje.

  • Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Mįslinga architekto Josep Juanpere mirtis Katalonijoje: suimta partnerė, liudytojas komoje

    Praėjus devyniems mėnesiams po žymaus Katalonijos architekto Josep Juanpere mirties jo antruosiuose namuose Baqueiros kurorte, byla įgauna netikėtą posūkį. Katalonijos policija Madride sulaikė jo partnerę, o svarbiu liudytoju laikomas sūnėnas, radęs kūną, patyrė sunkią sveikatos būklę ir yra komoje.

    Juanpere mirė 2025 metų gruodžio 26 dieną Val d’Aran regione, Lleidos provincijoje, kur per šventes buvo apsistojęs su partnere. Pirminė teismo medicinos apžiūra, apie kurią skelbė Ispanijos žiniasklaida, išorinių smurto požymių nefiksavo, o mirties priežastis sieta su sveikatos sutrikimu.

    Paskutinės 48 valandos

    Bylos centre atsidūrė laikotarpis nuo 2025 metų gruodžio 24 dienos iki mirties dienos. Skelbiama, kad architektas pasijuto prastai ir Kūčių dieną vyko į Vielhos ligoninę, kur kelias valandas buvo stebimas medikų, o vėliau grįžo į Baqueiros būstą.

    Gruodžio 26 dieną su juo nepavykus susisiekti, artimieji nuvyko į namus. Pasak vietos žiniasklaidos, vienas sūnėnų kurį laiką beldėsi į duris, kol jas atidarė Juanpere partnerė, o viduje jis rado dėdę be gyvybės ženklų.

    Vienas iš klausimų, kurį, anot žiniasklaidos, aiškinasi tyrėjai, yra tai, kodėl skubios pagalbos tarnybos nebuvo iškviestos anksčiau. Nors išorinių sužalojimų nepastebėta, aplinkybių visuma paskatino teismą Vielhoje pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio detalės neviešinamos.

    Sulaikyta partnerė ir tyrimas neviešas

    2026 metų rugsėjo pabaigoje Katalonijos policija sulaikė maždaug 63 metų moterį, kuri buvo su architektu jo paskutinėmis dienomis. Tyrimą kuruojantis teismas, kaip pranešama, taiko bylos slaptumą, todėl viešai neatskleidžiama, kokie įrodymai paskatino pereiti nuo natūralios mirties versijos prie galimo nusikalstamo veikimo tikrinimo.

    Sulaikymas savaime nereiškia kaltės įrodymo, o asmeniui taikoma nekaltumo prezumpcija. Sprendimus dėl moters procesinio statuso ir galimų kardomųjų priemonių priims teisėjas, kai ji bus pristatyta į teismą.

    Liudytojas komoje

    Papildomos įtampos bylai suteikė pranešimai apie architekto sūnėną, kuris rado kūną ir laikomas vienu svarbiausių liudytojų. Skelbiama, kad jis jau kelias savaites gydomas privačioje klinikoje dėl sunkios plaučių ligos ir šiuo metu yra komoje.

    Tyrėjams jo parodymai svarbūs dėl to, kad jis buvo vienas pirmųjų žmonių, patekusių į namus po mirties, ir galėjo tiesiogiai matyti patalpų būklę bei įvykių aplinkybes. Kol kas nėra duomenų, jog jo sveikatos būklė būtų tiesiogiai susijusi su tyrimu.

    Kas buvo Josep Juanpere

    Josep Juanpere i Miret buvo vienas architektūros studijos GCA Architects įkūrėjų, o biuras žinomas dėl architektūros ir interjero projektų, įgyvendintų Ispanijoje bei tarptautiniu mastu. Jis veiklą Barselonoje plėtojo nuo 1986 metų, o jo pavardė siejama su dideliais viešbučių, gyvenamųjų ir komercinių objektų projektais.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta jo bičiulystė su „Mango“ įkūrėju Isaku Andicu, kurio mirtis ankstesniais metais irgi sulaukė teisėsaugos dėmesio. Šis kontekstas Katalonijoje sustiprino visuomenės susidomėjimą ir Juanpere byla, nors abu atvejai teisiškai nėra tapatinami.

    Tyrimui tęsiantis ir procesui išliekant neviešam, pagrindiniai klausimai lieka atviri: kas vyko po vizito ligoninėje, kaip klostėsi paskutinės architekto valandos ir kokie nauji duomenys paskatino sulaikymą po kelių mėnesių. Atsakymai priklausys nuo teismo medicinos išvadų visumos ir tolimesnių teisėsaugos veiksmų.

  • Treniruojate 4 kartus per savaitę, o forma stovi? Treneriai įvardija dažną klaidą lėkštėje

    Treniruojate 4 kartus per savaitę, o forma stovi? Treneriai įvardija dažną klaidą lėkštėje

    Kodėl progresas sustoja?

    Reguliarūs 3–5 treniruočių kartai per savaitę dar negarantuoja gerėjančios formos, jei organizmui trūksta „statybinių medžiagų“ ir energijos. Sporto specialistai primena, kad progresą dažnai riboja ne planas sporto salėje, o kasdieniai įpročiai virtuvėje, miegamajame ir net vandens gertuvėje.

    Dažna situacija tokia: treniruotės intensyvios, o dienos racionas chaotiškas, su per mažai kalorijų ar per mažai angliavandenių. Tuomet kūnui sudėtinga atsigauti, palaikyti treniruočių kokybę ir ilgainiui „užauginti“ rezultatą.

    Angliavandeniai ir energija

    Angliavandeniai yra pagrindinis kuras intensyviam krūviui, todėl jų poreikis didėja augant treniruočių apimčiai ir intensyvumui. Suaugusiesiems, kurie kasdien turi maždaug valandos intensyvų krūvį, praktikoje dažnai taikomas orientyras apie 5–7 gramus angliavandenių kilogramui kūno masės per parą, tačiau rekreaciniame sporte poreikis labai individualus.

    Jei angliavandenių nuolat per mažai, treniruotėse dažniau krenta darbingumas, didėja saldumynų potraukis vakare, o atsigavimas užtrunka. Dėl to žmonės neretai klaidingai dar labiau didina krūvį, nors reali problema yra per menka energijos „bazė“.

    Baltymai: kiek ir kada?

    Baltymai svarbūs raumenų atsistatymui ir adaptacijai, tačiau vien tik baltyminiai kokteiliai problemos neišsprendžia, jei bendra mityba neatitinka poreikių. Dažniausiai mokslinėje praktikoje sveikiems, reguliariai sportuojantiems žmonėms minima riba yra apie 1,4–2 gramai baltymų kilogramui kūno masės per parą, o kai kuriems intensyviai besitreniruojantiems pakanka ir mažesnio intervalo.

    Pavyzdžiui, 80 kilogramų sveriančiam žmogui tai būtų maždaug 112–160 gramų baltymų per dieną. Patogiau ir efektyviau šį kiekį išdėlioti per dieną, pavyzdžiui, kas 3–4 valandas suvalgant po 20–40 gramų, o ne bandyti viską sutalpinti į vieną vakarienę.

    Ką valgyti prieš ir po treniruotės?

    Prieš treniruotę svarbiausia turėti energijos, bet neapkrauti virškinimo sistemos. Jei iki sporto liko 2–3 valandos, tinka įprastas lengviau virškinamas patiekalas su angliavandeniais ir baltymais, pavyzdžiui, ryžiai su vištiena ir daržovėmis, o jei laiko mažiau, dažnai pakanka jogurto su bananu ar paprasto vaisiaus.

    Po treniruotės nebūtina „gaudyti“ vadinamojo anabolinio lango, tačiau per kelias artimiausias valandas verta suvalgyti normalų patiekalą su visaverčiais baltymais ir angliavandeniais. Tai ypač aktualu, jei kita treniruotė numatyta netrukus ir norisi greičiau atkurti energijos atsargas.

    Skysčiai ir miegas

    Net ir gerai sudėliota mityba nepadės, jei į treniruotę ateinama dehidratavus. Praktinis orientyras daugeliui žmonių yra išgerti apie 300–500 mililitrų skysčių likus 2–3 valandoms iki krūvio, o ilgesnėse treniruotėse skysčių kiekis turėtų priklausyti nuo karščio, intensyvumo ir individualaus prakaitavimo.

    Trumpai sportuojant įprastomis sąlygomis dažniausiai pakanka vandens, tačiau ilgai trunkant krūviui ar karštyje gali prireikti gėrimų su elektrolitais, nes su prakaitu netenkama ne tik vandens. Ne mažiau svarbus ir miegas: daugumai suaugusiųjų nuolat miegoti trumpiau nei 7 valandas yra per mažai, o dideli krūviai dažnai reikalauja dar daugiau atsigavimo laiko.

    Jei treniruojatės 3–5 kartus per savaitę, bet progresas nejuda, nebūtinai reikia dar vienos treniruotės. Dažnai pirmiausia verta susitvarkyti pagrindus: ar suvalgote pakankamai, ar racione netrūksta angliavandenių ir baltymų, ar geriate pakankamai skysčių ir ar miegas leidžia kūnui realiai atsistatyti.

  • „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    „Finance Watch“ skambina pavojaus varpais: slapti triukai internete stumia žmones investuoti

    Ne pelno organizacija „Finance Watch“ perspėja, kad bankų, prekybos platformų ir socialinių tinklų aplinkoje vis dažniau taikomi interneto dizaino sprendimai gali nepastebimai stumti žmones, įskaitant nepilnamečius, priimti jiems nenaudingus investicinius sprendimus. Organizacijos teigimu, tokios taktikos sustiprina skubos jausmą ir nukreipia dėmesį nuo realių rizikų.

    Ataskaitoje kaip dažniausi pavyzdžiai minimi investavimo patarimai, kuriuos dalija finansinių žinių ar atsakomybės stokojantys nuomonės formuotojai, taip pat madingų investicijų sąrašai, iš anksto parinktos investuojamos sumos ir laikmačiai. Šalia to akcentuojami ryškūs pirkimo mygtukai ar kiti sprendimai, skatinantys veikti greičiau, nei vartotojas spėja įvertinti pasekmes.

    Kaip buvo tiriama

    „Finance Watch“ išanalizavo 24 bankų, neobankų ir prekybos platformų svetaines bei programėles, taip pat 59 socialinių tinklų finansų nuomonės formuotojų turinį. Tyrimas apėmė Vokietiją, Ispaniją, Čekiją ir Vengriją, o pagrindinis dėmesys skirtas pasikartojantiems modeliams, kurie gali daryti įtaką pasirinkimams.

    Organizacija nurodo, kad kai kuriuose skaitmeniniuose kanaluose pelno siekis tampa svarbesnis už aiškų vartotojo informavimą, todėl rizika pateikiama mažiau matomose vietose. Tokie sprendimai ypač pavojingi pradedantiesiems, kurie neturi patirties, kaip vertinti investicinių produktų sudėtingumą.

    Grąža pabrėžiama, rizika paslepiama

    Ataskaitoje teigiama, kad potenciali grąža neretai išryškinama, o informacija apie rizikas nukeliama į mažiau pastebimas ar išskleidžiamas skiltis. Tai, pasak „Finance Watch“, gali sudaryti klaidingą įspūdį apie investicijų saugumą ir skatinti priimti sprendimus neįvertinus galimų nuostolių.

    „Potenciali grąža dažnai buvo išryškinama, o informacija apie rizikas pateikiama mažiau matomose ar išskleidžiamose skiltyse“, – teigiama „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Organizacija ragina Europos Sąjungos politikos formuotojus imtis papildomų ribojimų ar draudimų manipuliatyvioms praktikoms. Pabrėžiama, kad sprendimai turėtų padėti vartotojams rinktis pagal savo poreikius ir rizikos toleranciją, o ne pagal platformų ar turinio kūrėjų komercinius interesus.

    Ko tikimasi iš Digital Fairness Act

    Europos Komisija iki metų pabaigos planuoja pristatyti Digital Fairness Act iniciatyvą, kuria siekiama geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų ar manipuliatyvių praktikų internete. „Finance Watch“ tai vadina proga sutvarkyti rinką, kurioje skaitmeninis dizainas vis dažniau naudojamas elgsenai formuoti.

    „Būsimas Digital Fairness Act yra galimybė išvalyti rinką, kad vartotojų pasirinkimai atspindėtų jų poreikius ir rizikos toleranciją, o ne platformų ir nuomonės formuotojų pelno interesus“, – sakė „Finance Watch“ vyresnysis pareigūnas Peteris Norwoodas.

    Atskira ataskaitos kryptis – griežtesnis vadinamųjų finfluencerių veiklos reguliavimas. Organizacija siūlo riboti arba uždrausti jų vykdomą mažmeninių investicinių produktų reklamavimą, jei turinys pateikiamas kaip patarimai, bet realiai veikia kaip rinkodara.

    „Socialiniuose tinkluose finansų nuomonės formuotojai transliuoja milžiniškoms auditorijoms neturėdami kvalifikacijos ar įrodomos kompetencijos“, – rašoma „Finance Watch“ ataskaitoje.

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama finansinio raštingumo problema. Europos Komisija jau anksčiau yra nurodžiusi, kad ribotos finansinės žinios trukdo vartotojams suprasti produktų sąlygas, palyginti pasiūlymus ir įvertinti rizikas, ypač skaitmeninėje aplinkoje.

    Remiantis 2023 metais atlikta Eurobarometro apklausa, tik 18 proc. Europos Sąjungos gyventojų nurodė turintys aukštą finansinio raštingumo lygį. „Finance Watch“ teigimu, toks fonas sudaro palankias sąlygas manipuliacijoms, todėl reguliavimas ir švietimas turi eiti kartu.

  • Milanas atveria Dalí mados paslaptis: 200 eksponatų paroda rodo, kaip siurrealizmas keičia dizainą

    Milanas atveria Dalí mados paslaptis: 200 eksponatų paroda rodo, kaip siurrealizmas keičia dizainą

    Paroda, sujungianti meną ir madą

    Milanas, laikomas vienu svarbiausių pasaulio mados centrų, pristato didelę parodą, nagrinėjančią Salvadoro Dalí ryšį su mada ir dizainu. Ekspozicija įrengta miesto rūmuose Palazzo Reale ir žada atskleisti, kaip siurrealizmo meistro vaizdiniai iki šiol veikia kūrėjus.

    Parodoje rodoma daugiau nei 200 eksponatų: meno kūriniai, drabužiai, fotografijos ir archyvinė medžiaga. Kuratoriai siekia parodyti abipusę įtaką, kai mada tapo Dalí įkvėpimo šaltiniu, o jo idėjos vėliau persikėlė į podiumus.

    Nuo Schiaparelli iki šių dienų

    Dalí ir mados istorija ypač ryškiai atsiskleidžia 1930-aisiais, kai jis bendradarbiavo su dizainere Elsa Schiaparelli. Tuo laikotarpiu siurrealizmas iš galerijų vis dažniau keliavo į kasdienę kultūrą, o drabužiai tapo savotiška scena provokacijai ir transformacijai.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – garsioji Schiaparelli skrybėlė, primenanti batą. Ji siejama su Dalí sukurtais siurrealistiniais vaizdiniais ir jo eskizais, kuriuos dizainerė pavertė dėvimu objektu, tapusiu mados istorijos simboliu.

    „Dalí ir mados ryšys persmelkia jo kūrybą: kai iš naujo į ją įsižiūri, pradedi tai matyti beveik visur“, – sakė viena parodos kuratorių Judith Clark.

    Kodėl Dalí vėl aktualus mados industrijai

    Paroda sąmoningai nepasakojama chronologiškai – lankytojai vedami per temas, kuriose gretinami paveikslai ir drabužiai, išryškinant pasikartojančius motyvus. Daug dėmesio skiriama persikūnijimo, maskuotės, šoko ir žaidimo su kūnu idėjoms, kurios šiandien madoje vėl itin ryškios.

    Pastaraisiais metais prabangos sektorius ir aukštoji mada vis dažniau remiasi meno citatomis, archyvais ir atpažįstamais simboliais, siekdami išsiskirti perpildytoje rinkoje. Dalí atvejis patogus dar ir todėl, kad jo estetika lengvai atpažįstama: deformuoti siluetai, optinės iliuzijos, netikėti objektų deriniai ir teatrališkumas.

    Ekspozicijoje rodomi ir šiuolaikinių mados namų kūriniai, liudijantys tęstinę Dalí įtaką. Tarp akcentų minimi Danielio Roseberry darbai mados namams Schiaparelli, taip pat Maria Grazia Chiuri ir Jonathan Anderson kūryba mados namams Dior.

    „Tai buvo iššūkis, bet kartu ir reta proga susieti Dalí ne tik su XX amžiaus mados istorija, bet ir su tuo, kaip jo įtaka veikia šiandienos kūrybos vadovus“, – sakė parodos kuratorė Laura Bartolomé.

    Paroda Dalí and Fashion Palazzo Reale erdvėse veiks iki 2027 metų sausio 31 dienos. Organizatoriai tikisi, kad ekspozicija sudomins ne tik meno gerbėjus, bet ir tuos, kurie madą vertina kaip kultūros reiškinį, atspindintį laikmečio nuotaikas.

  • ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    ECB siūlo griežtinti kripto taisykles: platesnis draudimas mokėti palūkanas už stablecoinus

    Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema paragino Europos Sąjungą griežtinti kriptoturto reguliavimą. Pagrindinis akcentas – siekis užkirsti kelią schemoms, kurios apeina dabartinį draudimą mokėti palūkanas už stablecoinus.

    Šios rekomendacijos pateiktos Europos Komisijai per Kriptoturto rinkų reglamento (MiCA) peržiūrą. MiCA taikomas nuo 2024 metų gruodžio, o pereinamasis laikotarpis daliai rinkos dalyvių baigėsi 2026 metų liepos 1 dieną.

    Stabdis palūkanoms ir apėjimams

    Stablecoinai – tai kriptovaliutos, kurių vertė paprastai susieta su tradicine valiuta, dažniausiai JAV doleriu. MiCA jau numato, kad tiek emitentai, tiek kriptoturto paslaugų teikėjai ES negali mokėti palūkanų už tokius žetonus.

    ECB ragina šį draudimą išlaikyti ir išplėsti, kad jis apimtų ir netiesiogines formas. Pavyzdžiui, atlygį per skolinimą, skolinimąsi ar vadinamąjį statymą, kai ekonominis efektas vartotojui išlieka panašus į palūkanas.

    „Stablecoinų atlygio mokėjimas turėtų ir toliau būti draudžiamas“, – teigiama ECB ir Europos centrinių bankų sistemos pozicijoje.

    Dokumente taip pat įspėjama, kad lojalumo programos ar kitos premijos gali tapti alternatyvia palūkanų forma. ECB tai vadina vienu aiškiausių teisėkūros prioritetų, siekiant sumažinti vartotojų klaidinimo ir rinkos rizikų tikimybę.

    Daugiau galių prieš užsienio valiutų žetonus

    ECB siūlo ES institucijoms suteikti stipresnius įrankius tais atvejais, kai stablecoinai, susieti su užsienio valiutomis, galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui. Tarp siūlymų – galimybė riboti naujų žetonų leidimą ir įpareigoti išpirkti jau išleistus, jei rizika laikoma reikšminga.

    Pasak centrinių bankų, kasdieniams mokėjimams Europos vidaus rinkoje stablecoinų nauda ribota dėl sparčių bankinių pervedimų ir vystomų alternatyvų, įskaitant skaitmeninį eurą. Kartu pabrėžiama, kad krizės metu rezervai Europoje teoriškai galėtų būti panaudoti ir už ES ribų laikomiems žetonams išpirkti, jei nėra aiškiai atskirta, kur jie laikomi.

    ECB taip pat perspėja dėl scenarijaus, kai stablecoinai būtų pilnai padengti centrinių bankų pinigais. Tokiu atveju, institucijos vertinimu, atsirastų privati skaitmeninio euro imitacija, kuri galėtų ištraukti indėlius iš komercinių bankų, ypač streso metu.

    Statymas, skolinimas ir DeFi – į vieną rėmą

    Atskiras blokas skirtas statymui, kriptoturto skolinimui ir skolinimuisi, taip pat decentralizuotam finansavimui (DeFi). ECB pozicija – tokios veiklos turėtų būti reguliuojamos ES lygiu, o ne paliekamos skirtingoms nacionalinėms interpretacijoms.

    Argumentas paprastas: kai įmonė priima klientų kriptoturtą ir žada jį grąžinti vėliau, tokia veikla pagal ekonominę prasmę gali būti artima grąžintinų lėšų priėmimui. Tai reiškia, kad rizikos valdymo, skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai turėtų būti griežtesni.

    Kalbant apie DeFi, ECB pažymi, kad MiCA numato išimtį visiškai decentralizuotoms paslaugoms, tačiau pati sąvoka teisėje nėra aiškiai apibrėžta. Dėl to, pasak centrinių bankų, atsiranda pilkoji zona, kai reali kontrolė dažnai išlieka konkrečių kūrėjų ar operatorių rankose.

    Kas turėtų licencijuoti kripto įmones?

    Centriniai bankai taip pat palaiko idėją kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimą ir priežiūrą labiau centralizuoti. Šiuo metu vienoje ES valstybėje gauta licencija leidžia veikti visoje Sąjungoje, o tai reiškia, kad silpnesnė priežiūra vienoje šalyje gali tapti rizika visam blokui.

    ECB ir Europos centrinių bankų sistema pritaria Europos Komisijos krypčiai didesnį vaidmenį suteikti ES rinkų priežiūros institucijai ESMA. Galutiniams pokyčiams, jei būtų nuspręsta keisti MiCA, reikėtų Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo.

    Europos Komisijos konsultacijos dėl MiCA peržiūros turėtų baigtis 2026 metų rugsėjo 30 dieną. Po jų Komisija vertins gautas pastabas ir spręs, ar inicijuoti platesnę teisės aktų korekciją.