CP v2

Blog

  • Varėnoje ieško globėjų: Globos centras kviečia į GIMK mokymus, kurie keičia vaikų likimus

    Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centras kviečia gyventojus prisijungti prie GIMK mokymų. Tai privalomi mokymai žmonėms, kurie svarsto tapti globėjais, įtėviais ar budinčiais globotojais ir nori atsakingai pasirengti šiam sprendimui.

    GIMK yra standartizuota programa, taikoma visoje Lietuvoje, skirta įvertinti pasirengimą ir suteikti praktinių žinių apie vaiko poreikius. Mokymuose kalbama apie vaiko raidos etapus, prieraišumą, patirtas netektis, traumos pasekmes ir kasdienius auklėjimo iššūkius, su kuriais susiduria globojami vaikai.

    Globos centro specialistai pabrėžia, kad mokymai naudingi ne tik tiems, kurie jau apsisprendė, bet ir abejojantiems. Dalyviai gali aiškiau suprasti, kokia globa jiems būtų tinkamiausia, kokios atsakomybės laukia ir kokios pagalbos galima tikėtis iš specialistų.

    Kam skirti GIMK mokymai?

    Programa skirta žmonėms ir šeimoms, norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais, taip pat planuojantiems teikti budinčio globotojo paslaugą. Mokymų metu aptariamos skirtingos globos formos, jų teisiniai ir praktiniai aspektai, taip pat bendradarbiavimas su vaiko biologine šeima, kai tai įmanoma ir saugu.

    GIMK procesas paprastai apima grupinius užsiėmimus ir individualius pokalbius, kurių metu įvertinamas pasirengimas globai ar įvaikinimui. Svarbi dalis yra ir realių situacijų aptarimas, nes vaiko atėjimas į šeimą dažnai reiškia ne tik džiaugsmą, bet ir adaptacijos laikotarpį, kuriam reikia kantrybės bei nuoseklumo.

    Kokią pagalbą gauna globėjai?

    Globos centrai Lietuvoje teikia tęstinę pagalbą: konsultacijas, psichologinę paramą, savitarpio pagalbos grupes, tarpininkavimą su institucijomis. Praktika rodo, kad tęstinis palaikymas padeda šeimoms išlaikyti stabilumą, o vaikams greičiau įsitraukti į kasdienį gyvenimą, ugdymą ir bendruomenę.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad globėjų poreikis išlieka aktualus ir regionuose, ir didžiuosiuose miestuose. Kiekviena pasirengusi šeima ar žmogus gali tapti lemtingu pokyčiu vaikui, kuriam reikia saugios aplinkos, kasdienės rutinos ir suaugusiojo, į kurį galima atsiremti.

    Kaip prisijungti Varėnoje?

    Norintys dalyvauti GIMK mokymuose kviečiami kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą. Registruojantis paprastai aptariamas mokymų laikas, forma ir reikalingi pirminiai dokumentai, o kilus klausimams suteikiama konsultacija, nuo ko pradėti.

    Globos centras ragina neatidėlioti ir pasidomėti galimybe dalyvauti mokymuose jau dabar, nes pasirengimas globai ar įvaikinimui yra procesas, kuriam reikia laiko. Kuo anksčiau pradedamas kelias, tuo greičiau galima priimti apgalvotą sprendimą ir pasiruošti vaikui.

  • ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    ARATC perspėja Alytaus regioną: prasidėjo neplaniniai konteinerių ir kompostavimo dėžių patikrinimai

    Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) informuoja, kad visame Alytaus regione vykdomi neplaniniai atliekų surinkimo konteinerių patikrinimai. Penkiose savivaldybėse papildomai tikrinamos ir kompostavimo dėžės, susijusios su vietinės rinkliavos lengvatomis.

    ARATC teigia, kad konteineriai tikrinami visose Alytaus regiono savivaldybėse, vertinant ir gyventojų, ir įmonių naudojamus konteinerius. Patikrinimų metu žiūrima konteinerių būklė, ar jie naudojami pagal paskirtį, taip pat ar atliekos rūšiuojamos tinkamai.

    Nustačius netinkamo rūšiavimo ar neteisingo konteinerių naudojimo atvejus, pažeidimai fiksuojami. ARATC primena, kad neteisingai rūšiuojamos atliekos apsunkina perdirbimą, didina mišrių atliekų apdorojimo kaštus ir gali lemti papildomus nepatogumus visiems atliekų turėtojams.

    Kur tikrinamos kompostavimo dėžės?

    Kompostavimo dėžių patikrinimai vykdomi Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybėse. Tikrinamos tiek individualių gyventojų, tiek juridinių asmenų kompostavimo dėžės, kai yra pateiktas prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos už individualų biologinių atliekų kompostavimą.

    Patikrinimų metu vertinama, ar deklaruota kompostavimo dėžė yra nurodytoje valdoje ir ar ji realiai naudojama pagal paskirtį. ARATC atkreipia dėmesį, kad Birštono ir Prienų rajono savivaldybėse kompostavimo dėžių patikrinimai nevykdomi.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    ARATC pabrėžia, kad patikrinimai atliekami neplanuotai ir pasirinktinai, todėl apie konkrečią patikrinimo datą iš anksto gali nebūti informuojama. Gyventojų ir organizacijų prašoma bendradarbiauti su ARATC darbuotojais ir sudaryti galimybę atlikti patikrinimus.

    Centras primena, kad biologinių atliekų tvarkymas ir kompostavimas yra viena svarbiausių atliekų prevencijos priemonių, padedanti mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Tinkamas rūšiavimas ir realiai naudojamas kompostavimas leidžia efektyviau tvarkyti atliekas bei pagrįstai taikyti rinkliavos lengvatas.

  • Kanada gavybą kelia į prioritetą: „KGHM“ Victoria kasyklos projektas Ontarijuje gavo strateginį statusą

    Kanados Ontarijo provincija į strateginių projektų sąrašą įtraukė „KGHM International“ vystomą Victoria požeminės kasyklos projektą. Tai reiškia, kad projektas gali pretenduoti į provincijos finansinę paramą, kuri dažnai skiriama kritinių žaliavų ir pramonės grandinių plėtrai.

    Victoria projektas planuojamas maždaug 35 kilometrų atstumu į vakarus nuo Sadberio miesto Ontarijuje. Numatyta įrengti požeminę vario ir nikelio kasyklą, o projektas šiuo metu yra vystymo bei papildomų analizių stadijoje.

    Kanados sprendimas siejamas su platesniu valstybės kursu stiprinti kasybos sektorių, ypač kritinių mineralų tiekimo grandines. Pastaraisiais metais Kanada siekia pritraukti kapitalą į naujas kasyklas, perdirbimą ir rafinavimą, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir sustiprintų Šiaurės Amerikos bei sąjungininkų pramoninį saugumą.

    „Kasybos investicijų galimybės apima platų veiklų spektrą: nuo naujų kasyklų kūrimo iki rafinavimo, perdirbimo ir kritinių mineralų tiekimo grandinių“, – sakė „KGHM“ atstovai.

    Įmonė nurodo, kad remiantis 2017 metais atliktų analitinių darbų pagrindu, bazinis Victoria projekto scenarijus numato dvi plėtros fazes. Pirmoje fazėje planuojamas pirmojo šachtos įrengimas kartu vykdant papildomą žvalgybą, o vėliau būtų pereinama prie gamybinės šachtos gilinimo.

    Strateginis statusas nebūtinai reiškia automatinį finansavimą, tačiau paprastai sutrumpina kelią iki paramos priemonių, leidimų derinimo ir infrastruktūros sprendimų. Kasybos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelių pradinių investicijų, ilgo projekto vystymo laikotarpio ir griežtų aplinkosauginių reikalavimų.

    Vario ir nikelio projektai Kanadoje pastaruoju metu laikomi itin aktualiais dėl energetikos transformacijos. Varis yra būtinas elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobilių infrastruktūrai, o nikelis išlieka svarbus baterijų ir lydinių pramonei, nors rinkoje daugėja alternatyvų ir technologinių variacijų.

    Victoria projektą šimtu proc. valdo „KGHM International“, kuri priklauso „KGHM Polska Miedź“ grupei. „KGHM“ yra vienas didžiausių vario gamintojų Europoje, o varis Europos Sąjungos politikoje dažnai įvardijamas strategine žaliava dėl kritinės reikšmės pramonei ir infrastruktūrai.

  • Senatas pritarė naftos milžinų viršpelnių mokesčiui: sprendimas – prezidento rankose

    Lenkijos Senatas 2026 metų rugsėjo 24 dieną pritarė įstatymui dėl naftos sektoriaus bendrovių viršpelnių apmokestinimo be pataisų. Dabar dokumentas perduodamas prezidentui, kuris spręs, ar pasirašyti įstatymą, ar jį blokuoti.

    Įstatymas numato naują vadinamąjį viršpelnių mokestį, kurio pajamos būtų nukreiptos į vartotojų apsaugos paketą Ceny Paliwa Niżej. Jo tikslas – amortizuoti degalų kainų šuolius, kai tarptautinė naftos rinka patiria sukrėtimus.

    Plenariniame posėdyje buvo pateiktos dvi pataisos: viena siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą iki 2026 metų lapkričio 1 dienos, kita – įtvirtinti aiškų reikalavimą mokesčio pajamas skirti degalų kainoms mažinti. Abi pataisos buvo atmestos Senato komitetuose, todėl balsavimui pateiktas pirminis variantas.

    Antroji viršpelnių mokesčio versija

    Tai jau antrasis valdančiosios koalicijos bandymas įvesti viršpelnių mokestį naftos koncernams. Ankstesnį įstatymo variantą prezidentas liepą perdavė Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, argumentuodamas galimu draudimo taikyti įstatymą atgaline data pažeidimu.

    Naujajame variante pakeistas apmokestinamas laikotarpis: mokestis būtų skaičiuojamas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Ši korekcija tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios buvo pakeistas ir įstatymo pavadinimas.

    Taip pat atsirado papildoma „lubų“ nuostata toms įmonėms, kurios ne gamina degalus, o juos parduoda: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. proporcingai mokestiniams metams tenkančio pelno arba grynojo rezultato. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką mažesniems rinkos dalyviams.

    Tarifai, marža ir programos kaina

    Pagal įstatymą degalų gamintojams būtų taikomas 60 proc. tarifas nuo apmokestinamosios bazės, o ne gamintojams pardavėjams – 50 proc. Apmokestinamoji bazė apibrėžiama kaip pajamų perviršis virš to lygio, kuris būtų gautas taikant vadinamąją referencinę maržą.

    Referencinė marža siejama su 2025 metų istorine konkrečios įmonės degalų pardavimo marža, ją didinant 20 proc., tačiau nustatant ir minimalų 2 proc. slenkstį. Tokia konstrukcija pasirinkta siekiant apmokestinti ne įprastą verslo grąžą, o išskirtinį, rinkos sukrėtimų metu susidariusį „perteklinį“ pelną.

    Lenkijos finansų ministerija anksčiau skelbė, kad planuotos įplaukos siektų apie 900 000 000 eurų, o viso vartotojų apsaugos paketo Ceny Paliwa Niżej kaina – apie 1 200 000 000 eurų. Tai reiškia, kad vien viršpelnių mokesčio gali nepakakti visam paketui padengti, todėl lieka klausimas dėl papildomų finansavimo šaltinių.

    Įstatyme taip pat numatyta galimybė už finansus atsakingam ministrui, esant poreikiui, mažinti akcizą degalams poįstatyminiu aktu. Šis elementas suteiktų vykdomajai valdžiai daugiau lankstumo greitai reaguoti į kainų bangas, tačiau kartu kelia diskusijų dėl fiskalinės drausmės ir politinės atsakomybės.

    „Garantuoju, kad jei prezidentas pagaliau pasirašys iš naujo pateiktą įstatymą dėl viršpelnių, iš karto įgyvendinsime kitą CPN variantą, tai yra degalų kainų mažinimą“, – sakė Donald Tusk.

    Diskusijų epicentre išlieka rizika, kad įmonės dalį mokesčio naštos perkels vartotojams per kainas, todėl realus efekto mastas priklausys nuo konkurencijos rinkoje ir priežiūros mechanizmų. Kartu tai yra platesnės Europos tendencijos dalis: po 2022–2024 metų energetinių sukrėtimų daugelyje šalių buvo svarstomi arba taikyti laikini viršpelnių mokesčiai energijos ir iškastinio kuro sektoriams.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.

  • „Firma Oponiarska Dębica“ po pusmečio: pajamos krito, pelnas smuko, o rizikas didina Artimieji Rytai

    Pusmečio skaičiai ir palyginimas

    „Firma Oponiarska Dębica“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus: grynosios pajamos siekė apie 308 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 12 700 000 eurų. Bendrovė pabrėžia, kad veikė nestabilioje verslo aplinkoje, kurioje išlieka daug neapibrėžtumo.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pajamos sumažėjo nuo maždaug 335 000 000 eurų, o pelnas – nuo apie 18 300 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad pasiekti rezultatai atitiko anksčiau skelbtus vertinimus.

    Kodėl smuko pelnas

    Vadovybės vertinimu, didžiausią įtaką rezultatams darė mažesnės kainos atsiskaitymuose su susijusiomis įmonėmis. Tai siejama su kritusiomis žaliavų ir medžiagų, naudojamų padangų gamyboje, sąnaudomis, kurios paveikė kainodarą visoje tiekimo grandinėje.

    „Po 2026 metų pirmojo pusmečio išlaikome stabilią finansinę padėtį ir tvirtus veiklos pagrindus. Mūsų rezultatai pirmiausia atspindi mažesnes kainas atsiskaitymuose su susijusiomis įmonėmis, kurias lėmė sumažėjusios žaliavų ir gamyboje naudojamų medžiagų sąnaudos“, – sakė bendrovės vadovas Ireneuszas Maksymiukas.

    Rizikos: transporto sektorius ir geopolitika

    Įmonė pažymi, kad rinkos aplinka išlieka reikli, o vienas ryškesnių iššūkių – lėtesnė transporto sektoriaus plėtra. Tai svarbu padangų gamintojams, nes krovinių vežimo ir logistikos aktyvumas tiesiogiai veikia paklausą tiek originalios įrangos, tiek pakeitimo rinkoje.

    Perspektyvas veikia ir geopolitiniai veiksniai, ypač situacija Artimuosiuose Rytuose. Bendrovės vertinimu, tai gali didinti žaliavų ir energijos kainų svyravimus bei auginti trikdžių riziką pasaulinėse tiekimo grandinėse, kas ypač jautru pramonei, priklausomai nuo importuojamų komponentų ir žaliavų.

    Be veiklos rezultatų, bendrovė pranešė ir apie finansinį sandorį su pagrindiniu akcininku: 2026 metų rugsėjo 16 dieną „Firma Oponiarska Dębica“ suteikė „Goodyear“ apie 33 000 000 eurų paskolą. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas 2027 metų rugsėjo 17 dieną, o metinės palūkanos sieks 4,37 proc.

  • Kroatijos teismas leido ekstraduoti ukrainietį dėl „Nord Stream“ sprogdinimo įtarimų: kas toliau?

    Kroatijos teismo sprendimas

    Kroatijos Pulos apygardos teismas pritarė ukrainiečio Volodymyro Žuravliovo ekstradicijai į Vokietiją, kur jis įtariamas prisidėjęs prie dujotiekių Nord Stream ir Nord Stream 2 sabotažo. Apie priimtą sprendimą viešai pranešta po kelių dienų, kai jis buvo formaliai patvirtintas.

    Teismo nutartyje nurodyta, kad sprendimui įsiteisėjus Kroatijos vidaus reikalų ministerija perduos sulaikytąjį Vokietijos institucijoms. Gynyba sprendimą vadina politiškai motyvuotu ir žada jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Kuo remiasi Vokietijos prašymai?

    Vokietija pateikė du prašymus, paremtus Europos arešto orderiais, kuriuose numatyti skirtingi įtarimų kvalifikavimai. Pirmajame prašyme minimas sabotažas ir tyčinis sprogdinimo sukėlimas, lėmęs infrastruktūros sunaikinimą.

    Antrajame prašyme veika vertinama griežčiau ir siejama su karo nusikaltimo požymiais, akcentuojant ataką prieš civilinius objektus ir kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymą. Kroatijos prokuratūra ekstradiciją palaikė, pabrėždama pareigą vykdyti Europos arešto orderius, jei nėra aiškių atsisakymo pagrindų.

    Ginčas dėl ankstesnio sprendimo Lenkijoje

    Gynyba rėmėsi tuo, kad 2025 metais Varšuvos apygardos teismas buvo atsisakęs perduoti V. Žuravliovą Vokietijai ir panaikino jo suėmimą. Taip pat argumentuota non bis in idem principu, kuris riboja galimybę tą patį asmenį antrą kartą persekioti už tą pačią veiką, jei byla jau galutinai išspręsta.

    Pulos teismas šiuos argumentus atmetė, pažymėjęs, kad Lenkijos teismo sprendimas Kroatijai automatiškai nesukuria pareigos atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį. Teismas pabrėžė, kad privalo taikyti Kroatijos teisės normas ir įvertinti prašymą pagal savo jurisdikcijoje galiojančias procedūras.

    Nord Stream sabotažo kontekstas

    Nord Stream ir Nord Stream 2 sprogimai įvyko 2022 metais rugsėjo 26 dieną netoli Danijos Bornholmo salos, Baltijos jūroje. Buvo apgadintos trys iš keturių dujotiekio atšakų, kurios buvo skirtos gamtinių dujų transportui iš Rusijos į Vokietiją.

    Vokietijos tyrėjai teigia, kad įtariamasis galėjo būti vienas iš keturių ukrainiečių narų, kuriems priskiriamas sprogmenų padėjimas. Pats V. Žuravliovas neigia ryšį su išpuoliu ir tikina sprogimų metu buvęs Ukrainoje.

    Ukrainietis anksčiau buvo sulaikytas Lenkijoje, kur gyveno išvykęs iš savo šalies, tačiau po teismo sprendimo buvo paleistas. 2026 metais rugpjūčio 19 dieną jis vėl sulaikytas Kroatijoje, o vietos žiniasklaidoje skelbta, kad į Pulą jis buvo atvykęs kaip konsultantas vaidybinio filmo apie Nord Stream sabotažą gamyboje.

    Jei Vokietijoje kaltinimai pasitvirtintų, jam gali grėsti laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps gynybos apeliacija ir tai, kada sprendimas dėl ekstradicijos įsiteisės.

  • „Orlen Termika Silesia“ sujungs Jastrzębie-Zdrój ir Pniówek šilumos tinklus: tikslas – atsisakyti anglies iki 2035

    „Orlen Termika Silesia“ planuoja svarbią šilumos ūkio investiciją Lenkijos Silezijos regione – bus sujungtos Jastrzębie-Zdrój ir Pniówek šilumos tiekimo sistemos. Projektas turi padidinti patikimumą tiek įprastu režimu, tiek avarijų atveju, kai viena sistema galėtų paremti kitą.

    Bendra investicijos vertė siekia apie 24 milijonus eurų, iš jų maždaug 12 milijonų eurų sudarys išorinis finansavimas dotacijos forma. Bendrovė pabrėžia, kad tai didžiausia tokio tipo parama jos istorijoje.

    Kas bus pastatyta?

    Projekte numatyta nutiesti šilumos perdavimo tinklą su reikalinga technologine infrastruktūra. Planuojamas tinklo ilgis sieks 6,789 kilometro, o tai, pasak vystančiųjų projektą, turėtų reikšmingai sustiprinti šilumos tiekimo saugumą ir sistemos atsparumą sutrikimams.

    Įmonė skaičiuoja, kad įgyvendinus projektą mažės iškastinio kuro poreikis: per metus planuojama sutaupyti apie 121 141 gigadžaulį. Taip pat prognozuojama, kad anglies dioksido emisijos kasmet sumažės apie 13 928 tonas, o viso šilumos tiekimo ūkio efektyvumas augs.

    Atsisakymas anglies iki 2035

    Ši investicija siejama su įmonės neutralumo klimato kaitai kryptimi – pagal parengtą Jastrzębie-Zdrój ir Pniówek padalinių konversijos planą numatoma palaipsniui atsisakyti anglies deginimo iki 2035 metais. Praktikoje tai reiškia esamų įrenginių pertvarką ir naujų, švaresnės šilumos gamybos technologijų diegimą.

    Projektas taip pat turėtų padėti išlaikyti efektyvios šilumos tiekimo sistemos statusą Pawłowicų ir Jastrzębie-Zdrój teritorijose. Be to, sujungtas tinklas leistų turėti didesnę galios rezervą ir sumažintų riziką šildymo sezono metu.

    Šiluma pramonei ir gyventojams

    Darbus planuojama vykdyti 2026–2029 metais, o rezultatai turėtų būti svarbūs ir pramonei, ir vietos gyventojams, besinaudojantiems centralizuotu šildymu. „Orlen Termika Silesia“ tiekia šilumą ir elektros energiją ne tik pramonės klientams, bet ir kelioms regiono savivaldybėms.

    Įmonė taip pat gamina suslėgtą orą ir šaltį kasybos sektoriui, įskaitant paslaugas Jastrzębska Spółka Węglowa kasykloms. Bendrovės instaliuota elektrinė galia siekia 126,8 megavato, šiluminė – 682,1 megavato, o šaldymo – 20,8 megavato.

  • Lenkijoje siūlyta kasmet indeksuoti GPM tarifų ribas pagal infliaciją, Finansų ministerija pasakė ne

    Lenkijos Vyriausybėje svarstant gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, Aplinkos ir klimato ministerija pasiūlė kasmet indeksuoti GPM tarifų ribas pagal infliaciją. Idėja buvo paprasta: kad kainoms kylant vis daugiau dirbančiųjų nepatektų į aukštesnį tarifą vien dėl nominalaus atlyginimų augimo.

    Ministerija siūlė indeksavimą taikyti nuo sausio 1 dienos, remiantis praėjusių metų pirmųjų trijų ketvirčių infliacija, kurią skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vis dėlto Lenkijos Finansų ministerija tam nepritarė ir argumentavo, kad automatinis mechanizmas apsunkintų biudžeto planavimą.

    Kodėl indeksavimas atmestas?

    Finansų ministerija pabrėžė, kad automatinė tarifų ribų korekcija reikštų sunkiai prognozuojamas biudžeto pasekmes, nes jos priklausytų ir nuo pasirinktos formulės, ir nuo ekonominių ciklų. Tai esą didintų riziką, kad valstybės pajamos sumažėtų tuo metu, kai išlaidos išlieka aukštos.

    „Mūsų vertinimu, nėra galimybių įvesti automatinės tarifų ribų indeksacijos vien dėl to, kad tai kurtų ilgalaikį neapibrėžtumą viešųjų finansų stabilumui“, – nurodė Finansų ministerija.

    Ministerija taip pat perspėjo, kad norint kompensuoti automatinio indeksavimo poveikį gali tekti ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Tarp scenarijų minėtas mokesčių lengvatų apkarpymas arba atskirų tarifų didinimas, kas politiškai yra jautru.

    Trys GPM tarifai vietoje dviejų

    Tuo pat metu Lenkijos Vyriausybė rengia platesnę GPM reformą, kuri numatytų ne du, o tris tarifus. Šiuo metu galioja 12 ir 32 proc. tarifai, o peržengus nustatytą ribą pradedamas taikyti aukštesnis tarifas, sukeliantis vadinamąjį mokesčių šuolį.

    Siūloma įvesti tarpinį 24 proc. tarifą, kuris būtų taikomas vidutinių ir didesnių pajamų segmentui. Kartu planuojama kelti apatinio, 12 proc. tarifo ribą, kad daugiau mokesčių mokėtojų ilgiau išliktų mažesnio tarifo zonoje.

    Ką tai reiškia dirbantiesiems?

    Indeksavimo atmetimas reiškia, kad tarifų ribos ir toliau bus keičiamos politiniais sprendimais, o ne automatiškai pagal infliaciją. Ekonomistai tokiose situacijose dažnai atkreipia dėmesį į „bracket creep“ reiškinį, kai infliacija ir atlyginimų augimas didina efektyvią mokesčių naštą net nekeičiant tarifų.

    Finansų ministerijos pozicija rodo, kad prioritetu laikomas biudžeto pajamų nuspėjamumas, ypač esant didesniam ekonominiam neapibrėžtumui Europoje. Galutiniai sprendimai dėl GPM modelio Lenkijoje turėtų paaiškėti pasibaigus tarpžinybiniams derinimams ir parlamentiniam procesui.

  • Kinijos koksinės anglies trūkumas gali tęstis iki 2027 metų: kokią progą mato JSW Europoje

    Po tragiškos avarijos Šansi provincijos anglies kasykloje Kinijos koksinės anglies rinka vis dar jaučia pasiūlos šoką. Dėl sugriežtintų saugos patikrų dalis kasyklų veiklą atnaujina lėčiau, o tai didina importo poreikį ir palaiko pasaulines kainas.

    Analitikų vertinimu, pasiūlos atsigavimas Kinijoje gali užtrukti iki 2027 metų, nes gamybos grąžinimas vyksta etapais, priklausomai nuo patikrų ir vietos valdžios leidimų. Toks scenarijus palankus importuotojams, tačiau kartu sukuria galimybių eksportuotojams, kurie gali greitai pasiūlyti stabilų tiekimą.

    Kas vyksta Kinijoje po avarijos

    Kinijos muitinės duomenys rodo, kad koksinės anglies importas išlieka arti rekordinių lygių, nors po vasaros piko fiksuota nedidelė korekcija. Padėtį komplikuoja tai, kad po avarijos dalis kasyklų buvo sustabdytos, o saugos reikalavimų vykdymas tapo pagrindine sąlyga veiklai atnaujinti.

    Kinijos Nacionalinė plėtros ir reformų komisija ragino spartinti žemos rizikos kasyklų veiklos atnaujinimą. Reguliuotojai taip pat leido daliai įmonių, išnaudojusių metinius gavybos limitus, tęsti ribotą gamybą, jei jos sėkmingai praeina saugos patikras ir gauna provincijos pritarimą.

    „Kinijoje vis dar matyti avarijos padariniai, po kurių vykdyta virtinė saugos patikrų, tačiau svarbiausia yra centrinės valdžios sprendimas didinti gavybą“, – sakė Erste Securities analitikas Jakubas Szkopekas.

    Jis atkreipia dėmesį, kad didesnė bendra anglies pasiūla Kinijoje gali mažinti kainų spaudimą ir koksinės anglies segmente, o plieno gamintojų finansinė padėtis išlieka įtempta. Dalis plieno gamyklų dirba su menku pelningumu, jų sandėliuose kaupiasi atsargos, o statybų sektoriaus paklausa silpsta.

    Kodėl tai svarbu Europai ir JSW

    Pasaulinėje rinkoje didesnį Kinijos importą iš dalies kompensuoja papildomi srautai iš Mongolijos, Australijos ir Rusijos, tačiau, rinkos dalyvių vertinimu, šie kiekiai ne visada pajėgūs visiškai užpildyti susidariusią spragą. Dėl to koksinės anglies kainos išlieka jautrios bet kokiems gavybos ar logistikos sutrikimams.

    Tokiame fone dėmesys krypsta į Jastrzębska Spółka Węglowa, kuri laikoma vienu svarbiausių koksinės anglies tiekėjų Europoje. Jei Kinijos vidaus pasiūla atsigaus lėčiau, o importo poreikis išliks didelis, tai gali paremti kainas tarptautiniu mastu ir gerinti Europos gamintojų derybines pozicijas.

    „Matome, kad koksinės anglies kainos pajudėjo aukštyn, ir gana reikšmingai. Klausimas, kiek ilgai tęsis šis pakilimas, bet situaciją atidžiai stebime ir artimiausiam laikotarpiui išliekame nusiteikę optimistiškai“, – sakė JSW vadovas Bogusławas Oleksy.

    Rinkos kryptį artimiausiais mėnesiais lems du veiksniai: kaip greitai Kinijoje realiai atsigaus kasybą ribojusios teritorijos ir ar plieno pramonė vėl galės mokėti už brangesnę žaliavą. Jei paklausa plienui neatsigaus, koksinės anglies brangimas gali būti trumpesnis, tačiau pasiūlos rizika iki 2027 metų išlieka vienu svarbiausių kainų stabilumo argumentų.