CP v2

Blog

  • Archeologai rado piramidžių pirmtakus: senoviniai kapai atskleidžia, kaip gimė Gizos milžinės

    Archeologai rado piramidžių pirmtakus: senoviniai kapai atskleidžia, kaip gimė Gizos milžinės

    Egipte aptikti ankstyvieji kapų statiniai, kuriuos archeologai vertina kaip pereinamąjį etapą tarp paprastų kapaviečių ir vėliau atsiradusių monumentalių piramidžių. Pasak tyrėjų, šie radiniai padeda tiksliau suprasti, kaip per kelis šimtmečius evoliucionavo laidojimo architektūra iki Gizos komplekso masto.

    Egipto turizmo ir senienų ministerija pranešė, kad aptiktos konstrukcijos datuojamos laikotarpiu, buvusiu iki didžiųjų Gizos piramidžių statybų. Nors patys statiniai nėra milžiniški, jų planas ir techniniai sprendimai primena vėliau karališkuosiuose kompleksuose išplėtotas idėjas, pavyzdžiui, sudėtingesnes laidojimo kameras ir kruopščiai apdirbtus akmens elementus.

    „Šie kapai rodo, kad piramidės neatsirado staiga, o buvo ilgo bandymų ir statybos patirties kaupimo rezultatas“, – sakė tyrimus apibendrinę Egipto institucijų atstovai.

    Kasinėjimų metu rasta ir įvairių artefaktų: keramikos indų, laidojimo inventoriaus fragmentų, dekoravimo elementų. Dalis palaidojimų, mokslininkų vertinimu, galėjo priklausyti aukšto rango pareigūnams ar elitui iš ankstyvosios faraonų epochos, kai valstybė dar tik stiprino administraciją ir religinius ritualus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie radiniai sustiprina vis labiau įsitvirtinančią hipotezę: piramidžių technologija buvo ne vieno staigaus proveržio pasekmė, o nuoseklių eksperimentų ir darbo organizavimo pažangos rezultatas. Tai svarbu ir platesniame kontekste, nes padeda aiškiau sieti architektūrinius pokyčius su visuomenės hierarchijos, religijos bei valdžios reprezentacijos raida.

    Pastaraisiais metais archeologijoje vis plačiau taikomi neinvaziniai metodai, leidžiantys aptikti paslėptas ertmes ar nežinomas struktūras neardant paminklų. Dėl to tikimasi, kad artimiausiu metu bus identifikuota daugiau ankstyvųjų statybos etapų pėdsakų, kurie papildys piramidžių kilmės istoriją konkrečiais, patikrinamais duomenimis.

  • Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina meta iššūkį karui: iniciatyva „Brave1“ sieks kurti humanoidinius robotus frontui

    Ukraina paskelbė apie ambicingą kryptį karinėje robotikoje: valstybinė inovacijų iniciatyva „Brave1“ pradeda grantų programą, skirtą humanoidiniams robotams, galintiems atlikti užduotis mūšio lauke. Kijevo teigimu, tikslas aiškus – kiek įmanoma automatizuoti fronto veiksmus ir sumažinti riziką kariams.

    „Brave1“ veikia kaip platforma, į kurią kūrėjai ir komandos gali teikti idėjas, o atrinkti sprendimai vėliau vystomi ir išbandomi. Iki šiol per šią iniciatyvą buvo kuriamos įvairios bepiločių technologijų kryptys – nuo smogiamųjų platformų iki logistinių sprendimų, padedančių evakuoti sužeistuosius ar gabenti šaudmenis.

    Humanoidinių robotų programa, apie kurią pranešta renginyje Brave1 Advantage, orientuota į užduotis, kurios šiuolaikiniame kare yra pačios pavojingiausios. Planuojama, kad ateityje tokios mašinos galėtų nešti amuniciją ir atsargas, tikrinti pavojingas patalpas, pernešti įrangą, valdyti įrankius ir dirbti teritorijose, kuriose intensyviai apšaudoma arba kyla užterštumo grėsmė.

    „Svarbiausias tikslas yra maksimali veiksmų automatizacija fronte ir rizikos mažinimas mūsų kariams“, – sakė „Brave1“ vadovas Andrij Hryceniukas.

    Vis dėlto pati iniciatyva pabrėžia, kad pirmieji sprendimai nebus kino filmuose matomi pažangūs androidai. Ukraina ketina pradėti nuo paprastesnių platformų ir nuosekliai didinti jų funkcionalumą, nes dabartinės humanoidų technologijos vis dar turi rimtų praktinių ribojimų.

    Humanoidai teoriškai patrauklūs todėl, kad jų kūno forma pritaikyta žmogaus aplinkai: laiptams, siauriems koridoriams, rūsiams, transporto priemonėms ar apkasams. Ten, kur ratiniai ar vikšriniai robotai stringa, humanoidas galėtų judėti universaliau ir atlikti užduotis nekeičiant infrastruktūros.

    Tačiau dabartiniai humanoidiniai robotai dažnai yra sunkūs, brangūs, riboto autonomiškumo ir jautrūs purvui, vandeniui, dulkėms bei smūgiams. Karo sąlygomis papildomai išryškėja ryšio patikimumo, valdymo vėlavimo, energijos tiekimo ir remonto lauke problemos, o stabilus judėjimas per griuvėsius ar apkasuose išlieka sudėtingas net pažangiausiems prototipams.

    Pastaraisiais metais humanoidų plėtra sparčiausiai matoma JAV ir Kinijoje, tačiau dauguma projektų orientuoti į sandėlius, gamyklas ar pagalbą slaugos sektoriuje. Ukrainos planas išsiskiria tuo, kad nuo pat pradžių taikomas kariniams scenarijams, kuriuose svarbiausia ne patogumas, o atsparumas, patikimumas ir darbas realiomis rizikos sąlygomis.

    Ukraina su humanoidiniais robotais jau turėjo ankstesnės patirties: šalyje buvo išbandyti eksperimentiniai „Phantom MK-1“, sukurti JAV startuolio „Foundation“. Jie naudoti uždaruose logistiniuose bandymuose, o kūrėjai anksčiau yra pabrėžę, kad ši karta dar neparengta tiesioginiam dalyvavimui koviniuose veiksmuose.

    Naujoji „Brave1“ programa turėtų parodyti, ar Ukrainos inžinieriai ir startuoliai pajėgs sukurti sprendimus, geriau pritaikytus šiuolaikinio karo realybei. Augant bepiločių ir robotizuotų sistemų vaidmeniui, kova vis labiau persikelia į technologijų patikimumo, gamybos masto ir greito diegimo varžybas.

  • „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    „Skraidanti lėkštė“ atplaukė į NASA: paaiškėjo, kam ji skirta ir kada grįš žmonės į Mėnulį

    Į NASA Kenedžio kosmoso centrą Floridoje neseniai atgabentas apvalus, suplokštintas konstrukcijos elementas iš pirmo žvilgsnio priminė vadinamąją skraidančią lėkštę. Objektas atplukdytas barža „Pegasus“, kuri anksčiau buvo naudojama ir kitiems dideliems kosminiams kroviniams gabenti.

    Nors socialiniuose tinkluose tokie vaizdai greitai virsta spėlionėmis apie neatpažintus objektus, šįkart intrigos mažiau, nei gali pasirodyti. NASA nurodo, kad tai nėra joks paslaptingas aparatas, o viena iš Space Launch System, trumpiau SLS, raketos dalių, reikalingų ruošiantis programos „Artemis“ skrydžiams.

    Atgabentas komponentas yra pagrindinės pakopos apsauginė oro sąlygų danga. Ji skirta tam, kad raketos branduolys būtų apsaugotas nuo Floridai būdingų liūčių, drėgmės, vėjo ir sūraus pakrančių oro, kol raketa surenkama ir laikoma prieš išgabenimą į starto aikštelę.

    SLS surinkimas vyksta didžiuliame Vehicle Assembly Building pastate, kuriame NASA komplektuoja raketą etapais. Pagrindinė pakopa ir kiti elementai į Floridą atgabenami atskirai, o tuomet sujungiami į vieną konstrukciją, kuri vėliau išrieda į starto kompleksą.

    SLS laikoma galingiausia NASA raketa, sukurta po erdvėlaivių „Space Shuttle“ programos pabaigos. Jos aukštis siekia beveik 100 metrų, o pagrindinė paskirtis yra į kosmosą iškelti „Orion“ įgulą gabenantį erdvėlaivį, kuris naudojamas „Artemis“ misijose.

    Iki šiol SLS buvo paleista du kartus: „Artemis I“ skrydyje be įgulos ir „Artemis II“ misijai rengiant sistemą įgulos skrydžiui Mėnulio link. „Artemis“ programa yra JAV planas etapais sugrįžti prie pilotuojamų misijų aplink Mėnulį ir galiausiai vėl leistis jo paviršiuje.

    NASA pastaraisiais metais koreguoja tvarkaraščius, nes tokio masto projektams įtaką daro techniniai bandymai, tiekimo grandinės ir saugos reikalavimai. Agentūra yra pranešusi, kad nusileidimo Mėnulyje planai perskirstomi tarp vėlesnių misijų, o daugiau bandymų numatoma atlikti orbitoje, įskaitant skirtingų sistemų suderinamumą.

    Tokie, iš pirmo žvilgsnio keistai atrodantys kroviniai, yra įprasta kosminės inžinerijos kasdienybė. Didelės apsauginės konstrukcijos, dangos ir adapteriai dažnai gaminami taip, kad atlaikytų transportavimą bei atšiaurias aplinkos sąlygas, o jų forma labiau diktuojama aerodinamikos ir logistikos, o ne išvaizdos.

  • Retro traukiniai grįžta į Karpaczą: savaitgaliais veš iki pat vasaros pabaigos

    Retro traukiniai grįžta į Karpaczą: savaitgaliais veš iki pat vasaros pabaigos

    Į populiarų Karkonosų kurortą Karpaczą vėl sugrįžta retro traukiniai, kurie kursuos per visą vasaros sezoną. Maršrutas buvo atgaivintas po ilgos pertraukos, o turistų susidomėjimas kelionėmis geležinkeliu šiame regione išliko didelis ir šiemet.

    Retro reisus ir šį sezoną parengė Vroclavo geležinkelio entuziastų klubas, bendradarbiaudamas su vežėju Koleje Dolnośląskie. Apie startą ir planuojamą kursavimą viešai pranešė bendrovės vadovas, pabrėždamas, kad projektas tęsiamas dėl sėkmingų ankstesnių metų rezultatų.

    Tvarkaraštis ir sąstatai

    Skelbiama, kad retro traukiniai maršrutu Jelenia Góra–Karpacz važiuos iki vasaros pabaigos kiekvieną liepos ir rugpjūčio šeštadienį bei sekmadienį. Abiem kryptimis numatyti keturi reisai per dieną, todėl kelionę galima planuoti tiek rytui, tiek popietei.

    Traukiniai bus formuojami iš restauruotų, istorinių 1970-ųjų metų vagonų, o lokomotyvo vaidmenyje dažniausiai turėtų pasirodyti SP42-001, tarp entuziastų turintis atpažįstamą pravardę. Tokie reisai turistams dažnai tampa ne tik transportu, bet ir papildoma pramoga.

    Kainos ir ką verta žinoti

    Bilietų kainodara išlieka tokia pati kaip įprastiems reisams, papildomo mokesčio už kelionę retro sąstatu nenumatyta. Vienkartinis įprastas bilietas kainuoja apie 2 eurus, o kelionė trunka maždaug 22–23 minutes.

    Vežėjas atkreipia dėmesį, kad retro traukiniuose ribotos galimybės vežtis dviračius, vaikiškus vežimėlius ar neįgaliųjų vežimėlius. Planuojant kelionę rekomenduojama tai įvertinti iš anksto, ypač piko savaitgaliais, kai keleivių srautai išauga.

    Praėjusį sezoną retro reisai Karpaczo kryptimi taip pat buvo organizuojami vasaros savaitgaliais, o organizatorių vertinimu per sezoną jie pervežė apie 9 000–10 000 keleivių. Tai rodo, kad nostalgija geležinkeliui ir vaizdingas maršrutas išlieka stiprus traukos taškas regiono turizmui.

  • „Meta“ tyloje ruošia „Pocket“: minižaidimus kursite iš teksto, bet startas dar miglotas

    „Meta“ tyloje ruošia „Pocket“: minižaidimus kursite iš teksto, bet startas dar miglotas

    Kas yra „Pocket“

    „Meta“ rengia naują eksperimentinę programėlę „Pocket“, kuri orientuota į trumpus interaktyvius minižaidimus, sugeneruojamus pagal vartotojo tekstinį aprašą. Idėja paprasta: įvedate, ko norite, o sistema sukuria žaidžiamą patirtį, kurią galima išbandyti ir pasidalyti su kitais.

    Programėlė dar nėra oficialiai pristatyta, tačiau jos pėdsakai pastebėti „Google Play“ ir „Meta“ pagalbos centre. Ten nurodoma, kad „Pocket“ prieinama ne visur, o dalis funkcijų gali neveikti kai kuriuose regionuose.

    Kaip veiks minižaidimai

    Pačioje platformoje minižaidimai vadinami „gizmos“ ir apibūdinami kaip maži, interaktyvūs objektai ar patirtys, su kuriomis galima žaisti liečiant ekraną. Kai kurie „gizmos“ turėtų reaguoti ir į telefono pasvirimą, atkurti garsus bei muziką.

    Pagal viešai aprašytą logiką, sudėtingesni kūriniai galėtų naudoti telefono kamerą ar nuotraukas iš galerijos, taip praplečiant sąveiką. Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją, kai generatyvinio DI įrankiai tampa ne tik kūrybos, bet ir pramogų kūrimo „varikliu“ įprastiems vartotojams.

    „Pocket“ yra kūrybinė platforma, skirta kurti ir dalytis „gizmos“. „Gizmo“ yra mažas interaktyvus objektas, kurį galite sukurti tiesiog jį aprašydami“, – rašoma oficialiame programėlės aprašyme.

    Kas žinoma apie kilmę ir planus

    Projekto ištakos siejamos su „Meta“ žingsniais stiprinti DI pagrįstus vartotojų kūrybos produktus. Skelbiama, kad 2025 metais „Meta“ subūrė komandą, siejamą su startuoliu Atma Sciences Inc., kuris anksčiau kūrė „Gizmo“ programėlę „iOS“ ekosistemoje.

    Taip pat minima, kad „Meta“ įsigijo ne išimtinę licenciją susijusiai technologijai, o „Pocket“ galėtų būti šio sprendimo praktinis pritaikymas platesnei auditorijai. Neoficialiai kalbama ir apie integraciją ar vidinę reklamą kituose „Meta“ produktuose, tačiau aiškaus paleidimo grafiko kol kas nėra.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    „Meta“ tikslas gali būti didinti įsitraukimą per lengvai kuriamą interaktyvią pramogą, kuri natūraliai skatina dalijimąsi ir vartojimą sraute. Panašaus pobūdžio kryptys svarstomos ir konkurentų ekosistemose, kur trumpos formos turinys vis dažniau derinamas su interaktyvumu.

    Šis projektas įsilieja į augantį vadinamojo programavimo su DI lauką, kai dalis kodo sugeneruojama pagal žmogaus pateiktas užklausas. Viešai aptariama, kad tokie įrankiai jau naudojami ir didžiosiose technologijų bendrovėse, o DI „agentų“ platformos vis labiau automatizuoja kelią nuo idėjos iki veikiančio produkto.

  • Paaugliai vis dažniau renkasi DI pokalbius: mokslininkai perspėja apie emocinės raidos rizikas

    Paaugliai vis dažniau renkasi DI pokalbius: mokslininkai perspėja apie emocinės raidos rizikas

    DI tampa emociniu patarėju

    Paaugliai vis dažniau ieško emocinės paramos ir patarimų apie draugystę, šeimos konfliktus ar romantinius santykius ne pas bendraamžius, o pas dirbtinis intelektas paremtus pokalbių robotus. Arizona State University mokslininkai žurnale „The Lancet Child & Adolescent Health“ įspėja, kad nekontroliuojamas toks įprotis gali trukdyti sveikai emocinei brandai.

    Nors DI paslaugos suteikia greitą, nevertinantį atsaką ir gali sumažinti vienišumo jausmą, tyrėjai pabrėžia riziką: paauglys gali išmokti vengti sudėtingų, bet būtinių realaus gyvenimo situacijų. Emociniai įgūdžiai, tokie kaip ribų brėžimas ar konfliktų sprendimas, dažniausiai formuojasi būtent per tikras, kartais nemalonias sąveikas.

    Ką rodo duomenys apie mastą

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad DI integracija į paauglių kasdienybę įgavo masinį mastą. Pew Research Center duomenys rodo, jog 64 proc. JAV paauglių yra naudoję interaktyvias DI priemones, o Center for Democracy & Technology apklausose dalis jaunuolių nurodo kreipiantys į pokalbių robotus patarimų dėl santykių su bendraamžiais.

    Pasak autorių, šioje aplinkoje ypač išryškėja praktinė problema: amžiaus patikros ir tėvų kontrolės priemonės dažnai neveikia taip, kaip numatyta. Dėl to paaugliai gali lengvai pasiekti turinį ar patarimus, kurie atrodo profesionalūs, tačiau nėra pritaikyti nepilnamečių psichologiniam saugumui.

    „Technologijos vystosi ypač greitai, greičiau nei spėja mokslas ir reguliavimas“, – sakė prof. Thao Ha iš Arizona State University.

    Dvi pagrindinės grėsmės paauglių raidai

    Mokslininkai išskiria vadinamąjį santykių išstūmimą, kai sudėtingi pokalbiai su žmonėmis pakeičiami patogiais dialogais su sistema. Vietoj bandymo susitaikyti po ginčo, išgirsti kritiką ar priimti kitą nuomonę, pasirenkamas greitas patvirtinimas, kuris nekelia vidinio diskomforto.

    Antra rizika – neadaptyvus mokymasis apie santykius, kai DI sukuria pernelyg sklandaus bendravimo iliuziją. Jei didelė dalis „socialinės praktikos“ vyksta aplinkoje, kur atsakymai pateikiami akimirksniu ir dažnai orientuoti į vartotojo pasitenkinimą, realaus gyvenimo konfliktai gali atrodyti nepakeliami, o atstūmimas – daug skausmingesnis.

    „DI sukonstruotas taip, kad būtų palankus tau, o tai mažina patirtį mokytis per iššūkius ir kliūtis“, – teigė tyrimo bendraautorė, moksleivė Susana Ortega.

    Kada DI gali padėti

    Tyrėjai pabrėžia, kad DI ne visada yra žala, nes kai kurioms grupėms tai gali būti vienas lengviausiai prieinamų informacijos ir emocinio palaikymo kanalų. Paaugliai iš atokesnių vietovių, turintys negalią ar patiriantys socialinę atskirtį, neretai susiduria su ribotu psichologinės pagalbos prieinamumu.

    Dėl šios priežasties autoriai nesiūlo paprastų draudimų, kurie praktikoje dažnai būna apeinami. Vietoj to akcentuojama, kad platformos turėtų būti kuriamos taip, jog skatintų refleksiją, atsargiau reaguotų į jautrias temas ir, esant rizikai, nukreiptų paauglį į patikimą pagalbą bei realų pokalbį su žmogumi.

    Siekiant aiškiau suprasti, kada skaitmeninės sąveikos padeda, o kada didina psichologines rizikas, Arizona State University komanda pradėjo ilgalaikį tyrimą, kuriame 18 mėnesių stebimos kasdienės skaitmeninės paauglių sąveikos. Mokslininkai tikisi, kad rezultatai padės sukurti saugesnes gaires ir geresnius apsaugos mechanizmus nepilnamečiams.

  • Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Kijevas skelbia: Rusija per birželį neteko per 2 000 artilerijos sistemų – kas pasikeitė fronte

    Skelbiami birželio nuostoliai

    Ukrainos pareigūnai skelbia, kad birželį Rusijos pajėgos neteko 2 074 artilerijos sistemų, kurios buvo sunaikintos arba išvestos iš rikiuotės. Palyginimui, gegužę, pagal tuos pačius duomenis, tokių nuostolių fiksuota 1 993.

    Ukrainos gynybos institucijos teigia, kad toks skaičius prilygtų daugiau nei 110 įprastų artilerijos divizionų komplektacijai. Vis dėlto šių skaičių nepriklausomai patvirtinti sudėtinga, o Rusija išsamių savo nuostolių ataskaitų paprastai neskelbia.

    Smūgiai logistikai ir užnugariui

    Kijevas šį augimą sieja su programa „Logistics Lockdown“, kurios tikslas – didinti smūgių vidutiniais nuotoliais pajėgumą ir nuosekliai taikyti į Rusijos logistikos grandines. Tokia taktika grindžiama prielaida, kad artilerijos ugnies intensyvumą labiausiai riboja šaudmenų ir degalų tiekimas, o ne vien tik pabūklų skaičius.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina dažniau skelbia atakuojanti šaudmenų sandėlius, logistikos centrus, degalų bazes, transporto maršrutus ir kitą karinę infrastruktūrą už fronto linijos. Teigiama, kad tai gali mažinti Rusijos galimybes palaikyti ilgalaikį ir masinį apšaudymą artilerija.

    Kitos technikos netektys ir kontekstas

    Be artilerijos, Ukrainos pusė tvirtina, kad birželį buvo sunaikinta ar apgadinta 12 878 karinės technikos vienetai, įskaitant transporto priemones ir degalų cisternas. Mėnesiu anksčiau skelbtas skaičius siekė 8 612, tačiau ir šie duomenys remiasi vienos pusės pateikiamomis ataskaitomis.

    Taip pat skelbiama apie 103 tankų, 197 šarvuotųjų kovos mašinų ir 60 oro gynybos sistemų netektis per birželį. Ukrainos gynybos institucijos šį oro gynybos nuostolių rodiklį įvardija kaip didžiausią per maždaug dvejus metus, tačiau nepriklausomi analitikai pabrėžia, kad tikslus abiejų pusių nuostolių mastas išlieka sunkiai patikrinamas.

    Karo dinamikoje tokios ataskaitos dažnai naudojamos informaciniame lauke, todėl vertinant skaičius svarbu atsižvelgti į metodikos skirtumus ir patikros ribotumą. Ekspertai paprastai rekomenduoja šiuos duomenis sieti su platesniais požymiais, tokiais kaip apšaudymo intensyvumo kaita, logistikos sutrikimų požymiai ir geografiniai smūgių taikiniai.

  • „Samsung“ patvirtino „Galaxy Ring 2“: žada svarbių naujovių, bet premjeros teks palaukti

    „Samsung“ patvirtino „Galaxy Ring 2“: žada svarbių naujovių, bet premjeros teks palaukti

    „Samsung“ patvirtino, kad kuria antros kartos išmanųjį žiedą „Galaxy Ring 2“. Apie tai viešai užsiminė bendrovės skaitmeninės sveikatos padalinio vadovas dr. Hon Pak, tačiau tiksli pristatymo data kol kas neatskleidžiama.

    Pirmoji „Galaxy Ring“ karta pasirodė 2024 metais, o tokio tipo dėvimi įrenginiai dažnai atnaujinami rečiau nei išmanieji telefonai. Dėl to ir antroji versija, panašu, nebus pristatyta artimiausiais mėnesiais, nors darbai jau vyksta.

    „Mes aktyviai dirbame ties kitu „Galaxy Ring“ žingsniu, tačiau dar per anksti kalbėti apie konkrečią pristatymo datą“, – sakė dr. Hon Pak.

    Vienas ryškiausių signalų – siekis pagerinti suderinamumą už „Android“ ekosistemos ribų. Tai reiškia, kad „Galaxy Ring 2“ teoriškai galėtų veikti ir su „iPhone“, nors kokios funkcijos būtų prieinamos, o kokios galėtų būti ribojamos, kol kas neaišku.

    Taip pat tikimasi geresnės baterijos, kuri leistų ilgiau naudotis įrenginiu be įkrovimo. Dabartinės kartos „Galaxy Ring“ didesnių dydžių versijos, priklausomai nuo naudojimo, gali siekti maždaug iki 7 dienų veikimo, todėl patobulinimai šioje srityje būtų vieni praktiškiausių.

    „Samsung“ atstovas leido suprasti, kad planuojamos ir naujos sveikatos stebėsenos funkcijos, tačiau detalių kol kas nepateikta. Dėvimosios elektronikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į tikslesnį miego, aktyvumo, širdies ritmo ir atsistatymo rodiklių vertinimą, todėl logiška, kad DI sprendimai šiame segmente tik stiprės.

    Remiantis viešojoje erdvėje minimomis prognozėmis, „Galaxy Ring 2“ realistiškiau tikėtis pirmoje 2027 metų pusėje, tai yra maždaug po trejų metų nuo pirmtako. Taip pat minimas didesnis dėmesys dėvėjimo patogumui, kas žiedų kategorijoje yra esminis kriterijus kasdieniam naudojimui.

    Kol kas nėra ženklų, kad naujasis žiedas būtų pristatytas artimiausioje „Samsung“ vasaros „Unpacked“ konferencijoje, kurioje paprastai dominuoja lankstomi telefonai ir nauji laikrodžiai. Kaina taip pat nežinoma, tačiau ankstesnės kartos startas Europoje leidžia manyti, kad antros kartos modelis greičiausiai išliks premium segmente.

  • „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    Kas keičiasi reCAPTCHA patikroje

    Interneto vartotojams pažįstamos reCAPTCHA užduotys dažnai erzina: tenka rinkti objektus iš neryškių paveikslėlių ar perrašinėti sunkiai įskaitomus simbolius. „Google“ testuoja naują alternatyvą, kuri vietoje paveikslėlių remiasi rankų judesių atpažinimu.

    Ši patikra prašo atlikti konkrečius gestus prieš įrenginio kamerą. Sistema analizuoja vaizdą ir vertina, ar judesiai atitinka užduotį, taip siekdama atskirti žmogų nuo automatizuotų botų.

    Kamera, duomenys ir privatumo klausimai

    Naujas metodas veikia tik suteikus prieigą prie kameros, todėl daliai vartotojų tai gali atrodyti pernelyg invazyvu. „Google“ teigia, kad vaizdas nėra įrašomas, nėra renkami duomenys, leidžiantys susieti patikrą su konkrečia tapatybe, o po patvirtinimo informacija pašalinama.

    Jei vartotojas nesutinka suteikti prieigos prie kameros, jis nėra užrakinamas be išeities. Tokiu atveju galima rinktis anksčiau taikytus patikros būdus, pavyzdžiui, užduotis su paveikslėliais.

    Ar tai tikrai sustabdys botus?

    Pirmieji bandymai rodo, kad naujovė nėra neapeinama. Vartotojai jau aptiko būdų, kaip apgauti patikrą, pavyzdžiui, pasitelkiant iš anksto paruoštus vaizdus, todėl tikėtina, kad mechanizmui dar reikės papildomo tobulinimo.

    Platesniame kontekste CAPTCHA rinka apskritai keičiasi, nes botų srautas auga, o tradicinės užduotys vis labiau blogina vartotojų patirtį. Dėl to „Google“, „Mozilla“, „Microsoft“ ir kiti rinkos dalyviai ieško kriptografinių alternatyvų, kurios leistų patvirtinti vartotoją be nuolatinių galvosūkių.

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.