CP v2

Blog

  • Pompėjos katės tapo naujos foto knygos žvaigždėmis: kaip kolonija saugoma tarp griuvėsių

    Pompėjos katės tapo naujos foto knygos žvaigždėmis: kaip kolonija saugoma tarp griuvėsių

    Pompėjos katės – naujos knygos centre

    Pompėjos archeologiniame parke gyvenančios katės, daugybės turistų fotografuojamos kasmet, tapo naujos fotografijų knygos herojėmis. Leidinys pasakoja apie maždaug 40–50 kačių koloniją, kuri įsikūrusi tarp senovės miesto griuvėsių.

    Knyga pavadinta „Cats of Pompeii“ ir išleista leidyklos „Giunti Editore“ bendradarbiaujant su Pompėjos archeologiniu parku. Joje surinktos nuotraukos bei istorijos atveria kasdienybę vietoje, kuri įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

    Nuotraukos iš tyliausių parko akimirkų

    Leidinio idėja gimė iš archeologės ir fotografės Silvios Vacca parkui padovanotų kadrų. Nuotraukose katės fiksuojamos vaikštinėjančios tarp romėniškų namų, sodų ir gatvių, taip sukuriant neįprastą Pompėjos vaizdą.

    Pasak parko atstovų, fotografijose atsiveria Pompėja tuo metu, kai lankytojų srautai nuslūgsta ir senovės miestas vėl nutyla. Tokiose akimirkose gyvūnai tampa ryškia kraštovaizdžio dalimi, o jų buvimas – savotišku gyvu tiltu tarp dabarties ir istorijos.

    Kaip suderinama gyvūnų gerovė ir paveldo apsauga

    Parka prižiūrima kačių kolonija stebima nuolat, siekiant suderinti gyvūnų gerovę su archeologinio paveldo išsaugojimu ir lankytojų saugumu. Parke taikoma valdymo sistema, kuri leidžia sekti kolonijos dydį, būklę ir poreikius.

    Taip pat įdiegta vaizdo stebėjimo infrastruktūra, skirta mažinti gyvūnų palikimo parke riziką. Administracija pabrėžia, kad apleisti gyvūnai tokiose vietose tampa ne tik gerovės, bet ir apsaugos iššūkiu, nes didėja nekontroliuojamos populiacijos bei ligų rizika.

    Bendradarbiaujant su organizacija „Archeogatti Onlus“ vykdomos sterilizacijos programos, sveikatos patikros ir kitos priežiūros priemonės. Dalį kačių, jei įmanoma, siekiama perduoti globai, kartu užtikrinant nuoseklų šėrimo ir priežiūros procesą.

    „Tai yra būdas vienu metu saugoti paveldą ir gyvūnus, kurie čia gyvena jau daugelį metų“, – teigiama parko komunikacijoje.

    Leidinį „Cats of Pompeii“ galima įsigyti Pompėjos archeologinio parko prekybos vietose ir per leidyklos platinimo kanalus.

  • Mirė Portugalijos žurnalistikos legenda Joaquim Letria: nuo revoliucijos RTP iki knygų apie tiesą

    Mirė Portugalijos žurnalistikos legenda Joaquim Letria: nuo revoliucijos RTP iki knygų apie tiesą

    Portugalijoje mirė žurnalistas ir rašytojas Joaquim Letria. Jam buvo 82 metai, o apie netektį, remdamasis artimu šaltiniu, pranešė leidinys „Observador“.

    Portugalijos naujienų agentūrai Lusa šeimos atstovas teigė, kad pastaruoju metu J. Letria buvo nusilpęs, tačiau rimta liga nesirgo. Tikslesnės mirties priežasties šeima viešai nenurodė.

    Karjera nuo spaudos iki RTP

    Joaquim Letria gimė Lisabonoje 1943 metais ir laikomas viena ryškiausių Portugalijos žurnalistikos figūrų. Jis buvo vienas savaitraščių „O Jornal“ ir „Tal & Qual“ steigėjų, o po 1974 metų balandžio 25 dienos revoliucijos dirbo RTP, kur ėjo žinių direktoriaus pavaduotojo pareigas ne kasdienių programų srityje.

    Žurnalistinę karjerą jis pradėjo 1963 metais laikraštyje Diario de Lisboa, vėliau dirbo tarptautinėje žiniasklaidoje. Jis bendradarbiavo su „The Associated Press“, buvo „Deutsche Presse-Agentur“ korespondentas, taip pat dirbo BBC Londone.

    Autorius, dėstytojas, profesijos balsas

    J. Letria buvo žinomas kaip įvairiapusis žurnalistas: kūrė ir vedė radijo bei televizijos laidas, o 1974 metais buvo įvertintas Spaudos premija televizijos kategorijoje. Jo vardas siejamas su profesijos modernėjimu po demokratinių permainų, kai Portugalijos žiniasklaida sparčiai keitėsi kartu su visuomene.

    Be darbo redakcijose, jis rašė mokomuosius ir profesinius leidinius apie žurnalistiką. Tarp žinomiausių jo knygų minima 1998 metais išleista „A Verdade Confiscada“, kurioje nagrinėjo tiesos, cenzūros ir viešosios informacijos temas.

    Daugiau nei 20 metų J. Letria dėstė keliuose Portugalijos universitetuose ir aukštosiose mokyklose, ugdydamas būsimus žurnalistus. Jis taip pat buvo išrinktas Žurnalistų sąjungos prezidentu, todėl jo autoritetas siekė ne tik redakcijas, bet ir visą profesinę bendruomenę.

    Politinė patirtis ir reakcijos

    Žinoma, kad iki 1968 metų J. Letria buvo Portugalijos komunistų partijos narys. Vėliau jis dirbo tuometinio Portugalijos prezidento Ramalho Eanes atstovu spaudai ir šias pareigas ėjo iki 1986 metų.

    Portugalijos kultūros, jaunimo ir sporto ministrė Margarida Balseiro Lopes pareiškė užuojautą dėl žurnalisto mirties. Pasak jos, J. Letria buvo vienas ryškiausių žurnalistikos veidų po balandžio 25 dienos revoliucijos.

  • ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    ES ir Turkija rengia aukšto lygio susitikimą: sieks atnaujinti derybas dėl Kipro ir santykių

    Europos Sąjunga ir Turkija 2026 metais spalio mėnesį planuoja aukšto lygio susitikimą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti prielaidas atnaujinti derybas dėl Kipro. Apie tai žurnalistams pranešė Kipro prezidentas Nikosas Christodulidis, pabrėžęs, kad politinis impulsas ateina ir iš Jungtinių Tautų pusės.

    Pasak Kipro vadovo, apie planuojamą susitikimą jis buvo informuotas po pokalbių Niujorke su JT generaliniu sekretoriumi António Guterresu ir po jo kontaktų su ES vadovais. Kipro prezidento teigimu, iniciatyva dėl susitikimo organizavimo kilo JT generaliniam sekretoriui siekiant įvertinti, kokiomis sąlygomis būtų realu sugrįžti prie derybų stalo.

    „Džiaugiuosi, nes po vakar gautos informacijos iš ES institucijų vadovų toks susitikimas vyks spalio mėnesį, JT generalinio sekretoriaus prašymu, kad įvertintume, kaip sudaryti sąlygas atnaujinti derybas“, – sakė Nikosas Christodulidis.

    Kipro klausimas siejamas su ES ir Turkijos darbotvarke

    Kipro vadovas akcentavo, kad pažanga ES ir Turkijos santykiuose, jo vertinimu, yra tiesiogiai susijusi su Kipro klausimo sprendimu pagal jau sutartą tarptautinį derybų pagrindą. Tai reiškia, kad politinės diskusijos dėl platesnio bendradarbiavimo su Ankara – nuo ekonomikos iki migracijos – ES viduje ir toliau bus matuojamos per Kipro derybų perspektyvą.

    „Bet kokia pažanga ES ir Turkijos santykiuose priklauso nuo derybų atnaujinimo pagal sutartą pagrindą“, – teigė Nikosas Christodulidis.

    Jis taip pat pranešė, kad 2026 metais spalio pabaigoje Kipre laukiama JT generalinio sekretoriaus asmeninio pasiuntinio vizito. Kipro prezidento teigimu, šie žingsniai galėtų padėti sukonkretinti, ar artimiausiais mėnesiais įmanoma pasiekti proveržį.

    Migracija ir energetika – paralelinės derybų temos

    Kalbėdamas apie platesnę ES darbotvarkę, Nikosas Christodulidis atkreipė dėmesį į migracijos klausimą ir ragino valstybes nares vengti viešų tarpusavio konfliktų. Jo vertinimu, nesutarimai gali siųsti prastą signalą visuomenei, nors migracijos spaudimas skirtingoms ES šalims pasiskirsto nevienodai.

    Jis teigė, kad Kipras pastaruoju metu fiksavo ryškų atvykimų mažėjimą ir didesnį grąžinimų skaičių, o ES lygmeniu tęsiamos diskusijos, kaip užpildyti esamas spragas. Tarp aptariamų idėjų – ir mechanizmas, kuris leistų greičiau reaguoti į atvejus, kai migracija naudojama kaip politinio spaudimo priemonė.

    Energetikos temoje Kipro prezidentas išskyrė aukštas kainas ir anglies dioksido emisijų prekybos sistemos plėtrą, vadinamą ETS2. Jo teigimu, Europos Komisijoje matomas didesnis supratimas, kad spartus naujų taisyklių įvedimas gali papildomai apsunkinti namų ūkius ir verslą, ypač jei energijos kainų nestabilumas užsitęstų.

    Biudžeto derybos ir nauji ES pajamų šaltiniai

    Be geopolitinių klausimų, aptartos ir derybos dėl ES daugiametės finansinės programos. Nikosas Christodulidis pažymėjo, kad susitarimą rasti sudėtinga, o diskusijose vis dažniau pereinama prie konkretesnių siūlymų, kaip didinti ES nuosavus išteklius ir tuo pačiu išvengti gilesnių biudžeto karpymų.

    Kipro prezidento teigimu, dalis valstybių narių dėl tokių pasiūlymų reiškia rezervų, pirmiausia dėl nacionalinių prioritetų. Vis dėlto, jo vertinimu, kai kurios idėjos sutinkamos palankiau, o derybų kryptį toliau formuos Europos Vadovų Tarybos pirmininko tarpininkavimas.

    Planuojamas ES ir Turkijos susitikimas spalio mėnesį gali tapti vienu svarbiausių šio politinio sezono bandymų atgaivinti Kipro derybas. Kartu jis parodys, ar ES ir Turkija pasirengusios ieškoti praktinių sprendimų platesniame kontekste, kuriame persipina migracijos kontrolė, energetikos kainos ir strateginis stabilumas Rytų Viduržemio regione.

  • Europos Komisija ir Ukraina kuria bendrą darbo grupę: tikslas – paspartinti narystės ES reformas

    Europos Komisija ir Ukraina kuria bendrą darbo grupę: tikslas – paspartinti narystės ES reformas

    Europos Komisija kartu su Ukraina pradeda naują bendrą darbo grupę, kurios tikslas – pagreitinti pasirengimą deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje. Šis žingsnis žengiamas po to, kai Vengrija atšaukė savo veto ir atsivėrė kelias tolesniam derybinių klasterių atvėrimui.

    Į darbo grupę bus įtraukti ir ES, ir Ukrainos pareigūnai, o susitikimai, kaip nurodoma, vyks du kartus per savaitę artimiausius kelis mėnesius. Pagrindinė užduotis bus padėti Kyjivui sparčiau įgyvendinti namų darbus, kurių reikalaujama stojimo procese.

    Kas bus spartinama?

    Darbo grupė koncentruosis į vadinamuosius tarpinius tikslus, kuriuos kandidatė turi pasiekti, kad galėtų pradėti uždarinėti derybų skyrius. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pamatinėms sritims, ypač teisės viršenybei ir kovai su korupcija.

    „Tai svarbus žingsnis: bendra darbo grupė rinksis iš esmės du kartus per savaitę, kad per kelis ateinančius mėnesius realiai paspartintume darbą“, – sakė ES ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernová.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tokia praktika nėra visiškai nauja ir remiasi ankstesniais modeliais, taikytais kitoms kandidatėms. Institucijų tikslas – išlaikyti nuolatinį techninį tempą ir greičiau spręsti įstrigusius klausimus, kol vyksta politiniai sprendimai dėl derybų klasterių.

    Vengrijos veto ir švietimo įstatymas

    Procesas pajudėjo po to, kai Vengrija atšaukė blokavimą, siejamą su vengrų mažumos Zakarpatsko srityje klausimais. Ukraina sutiko dėl švietimo įstatymo pakeitimų, kuriuos parlamentas priėmė plačia dauguma, o prezidentas Volodymyras Zelenskis operatyviai pasirašė.

    Toks balsavimas siunčia signalą Briuseliui, kad Ukrainos politinis elitas išlaiko pakankamai platų sutarimą reformoms, kurios būtinos siekiant narystės ES. Tačiau kartu tai parodo, kad derybų eiga išlieka jautri atskirų valstybių narių vidaus politikai ir dvišaliams ginčams.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Artimiausiu metu Ukrainai taip pat numatoma pateikti kelrodį dokumentą, kuriame būtų suskaidyti pagrindiniai stojimo proceso žingsniai ir pateiktas orientacinis terminas. Tokie planai paprastai tampa atskaitos tašku tiek reformų koordinavimui Kyjive, tiek politinėms diskusijoms ES sostinėse.

    „Šis žingsnis rodo mūsų įsipareigojimą remti Ukrainos kelią į narystę Europos Sąjungoje. Sėkmei reikės vienybės ir įsipareigojimo iš visų Ukrainos partnerių“, – sakė ES plėtros komisarė Marta Kos.

  • Mokslininkai sukūrė mikroschemą, galinčią aptikti gyvybės pėdsakus kosmose: užteks lašo

    Mokslininkai sukūrė mikroschemą, galinčią aptikti gyvybės pėdsakus kosmose: užteks lašo

    Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Osakos universiteto tyrėjų, pristatė naują elektrinį metodą, kuris gali padėti ieškant gyvybės požymių už Žemės ribų. Technikos esmė yra gebėjimas itin mažame jutiklyje atpažinti aminorūgščių savybes, susijusias su biologine kilme.

    Metodas aprašytas žurnale „Nature Communications“ ir orientuojasi į aminorūgštis, kurios laikomos vienais svarbiausių gyvybės chemijos indikatorių. Nors vien aminorūgštys dar nėra tiesioginis įrodymas, jų struktūriniai ypatumai gali suteikti reikšmingų užuominų.

    Kodėl svarbi aminorūgščių chiralumas?

    Aminorūgštys gali egzistuoti kaip dvi veidrodinės formos, vadinamos L ir D. Gyvuose organizmuose dažniausiai vyrauja L formos aminorūgštys, o nebiologiniuose procesuose dažniau susidaro abiejų formų mišinys.

    Todėl L ir D santykis mėginyje laikomas vienu iš biosignatūrų kandidatu, padedančių atskirti galimai biologinę kilmę nuo grynai cheminės. Praktikoje tai ypač aktualu tiriant meteoritų medžiagą ar planetų paviršiaus gruntą.

    Auksinių nanolaidų tarpas ir elektros signalas

    Naujoji technologija remiasi mikroschemoje suformuotu itin siauru tarpu tarp dviejų auksinių nanolaidų. Per šį tarpą teka kvantiniu tuneliavimu paremtas elektros srovės signalas, kuris kinta, kai pro tarpą pereina atskiros molekulės.

    Tyrėjai teigia, kad iš srovės „spyglių“ galima nustatyti, kokia aminorūgšties veidrodinė forma pateko į jutiklį. DI panaudotas tam, kad pagal elektrinių impulsų raštus būtų atskirtos L ir D formos, o tikslumas tyrime viršijo 80 proc.

    „Sujungę nanotarpo tuneliavimo techniką su DI, galėjome atskirti L ir D formas daugiau nei 80 proc. tikslumu“, – sakė Osakos universiteto bioinžinierius Takahito Ohshiro.

    Mažesnė alternatyva įprastiems laboratoriniams metodams

    Šiuo metu aminorūgščių chiralumui dažnai taikoma skysčių chromatografija ir masių spektrometrija, tačiau tokia įranga paprastai yra didelė, reikalauja sudėtingo mėginių paruošimo ir didesnių mėginių kiekių. Dėl to ją sunku pritaikyti kompaktiškuose kosminiuose prietaisuose.

    Osakos universiteto komandos siūlomas jutiklis iš principo gali būti mažesnis ir reikalauti mažiau medžiagos, todėl perspektyviai tiktų integruoti į zondus ar marsaeigius. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad iki pilnai paruošto kosminio skenerio dar reikės papildomų bandymų.

    Tyrime metodas išbandytas su natūraliais mėginiais, įskaitant Murchison meteorito medžiagą ir Atakamos dykumos dirvožemį. Tyrėjų teigimu, rezultatai buvo palyginami su tradiciniais metodais, fiksuojant pagrindinius aminorūgščių sudėties bruožus.

    „Mūsų metodas buvo palyginamas su tradiciniais, nes abu gebėjo užfiksuoti pagrindinius aminorūgščių sudėties bruožus“, – sakė Osakos universiteto nanotechnologas Masateru Taniguchi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie įrankiai nėra nuotoliniai gyvybės detektoriai, nes pirmiausia reikia gauti ir ištirti realius mėginius. Tačiau kompaktiškas, mažai reagento reikalaujantis jutiklis gali sumažinti technines kliūtis misijose, kuriose kiekvienas gramas įrangos ir kiekvienas analizės žingsnis yra kritiškai svarbūs.

    Kitas iššūkis, kurį mokslininkai įvardija patys, yra pasirengimas nežinomoms molekulėms ir sudėtingiems mišiniams, su kuriais jutiklis ir DI modeliai anksčiau nebuvo susidūrę. Jei šis etapas bus sėkmingai išspręstas, technologija gali praversti ne tik astrobiologijoje, bet ir žemiškoje chemijos bei biomedicinos analizėje.

  • Nausėda siuntė aiškią žinią savivaldybėms: regionai turi būti girdimi, o Vilnius – ieškoti kompromisų

    Prezidentas Gitanas Nausėda Vietos savivaldos dienos proga kreipėsi į „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius, akcentuodamas savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimo svarbą. Pasak šalies vadovo, būtent nuo kasdienio dialogo ir gebėjimo susitarti priklauso sprendimų kokybė ir žmonių pasitikėjimas valstybe.

    Prezidentas pabrėžė, kad savivaldybių rezultatai švietimo, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir kitose srityse yra ilgalaikio darbo pasekmė. Jo teigimu, vietos lygiu priimami sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą ir gyvenimo kokybę, todėl regionų balsas turi būti girdimas nacionaliniu mastu.

    „Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais darnaus bendro darbo randasi vis daugiau. Regionai labiau matomi, geriau girdimi ir vis aktyviau dalyvauja priimant sprendimus, kurie keičia žmonių kasdienybę“, – sakė Prezidentas.

    Šalies vadovas akcentavo, kad tolesnei savivaldos pažangai būtinas atviras dialogas ir susitelkimas į gyventojų interesus. Jo vertinimu, sprendimų priėmimas tampa tvaresnis tada, kai ministerijų ir savivaldybių komunikacija vyksta ne formaliai, o ieškant praktinių išeičių konkrečioms vietovėms.

    „Linkiu, kad savivalda dar drąsiau keltų klausimus ir siūlytų sprendimus, o Vilnius – dažniau girdėtų savivaldybes ir ieškotų kompromisų“, – pabrėžė Prezidentas.

    Prezidentas taip pat išskyrė valstybės atsparumo ir pasirengimo krizėms temą, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių viešosios politikos krypčių. Jo teigimu, savivaldybėms tenka reikšmingas vaidmuo užtikrinant civilinę saugą, gyventojų informavimą ir kritinių paslaugų tęstinumą, todėl būtina stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą.

    Kreipimesi priminta ir Europos Sąjungos finansinės perspektyvos planavimo svarba, kad investicijos prisidėtų prie ilgalaikės pažangos visoje šalyje, o ne tik didžiuosiuose centruose. Prezidento požiūriu, regioninė politika turi remtis aiškiais prioritetais, skaidriu lėšų panaudojimu ir matuojamais rezultatais, kurie matomi žmonių kasdienybėje.

    Artėjant savivaldos ir merų rinkimams, Prezidentas savivaldos bendruomenei palinkėjo stiprybės, išminties ir pagarbos vieni kitiems. Jis taip pat pasveikino „Auksinių krivūlių“ laureatus ir visus, kurie savo darbu prisideda prie vietos bendruomenių stiprinimo.

  • Stokholmo deklaracija kelia audrą: ūkininkai perspėja ES dėl BŽŪP po 2027 metų

    Stokholme, 12-ajame Europos ūkininkų kongrese, pasirašyta Stokholmo deklaracija, kuria Europos žemdirbių ir kooperatyvų atstovai ragina ES vadovus nesilpninti Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 metų. Dokumentu pabrėžiama, kad žemės ūkis turi išlikti strategine Europos saugumo ir atsparumo dalimi.

    Deklaracijos pozicija perduota Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai, o kopijos įteiktos Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai. Kongrese dalyvavo apie 400 žemės ūkio organizacijų, kooperatyvų, institucijų ir sektoriaus partnerių.

    Diskusijų centre atsidūrė būsima ES daugiametė finansinė programa ir klausimas, ar po 2027 metų BŽŪP išliks pakankamai finansuojama bei aiškiai atskirta politika. Žemdirbių organizacijos įspėja, kad žemės ūkis negali prarasti ilgalaikio stabilumo, nes tai tiesiogiai veikia investicijas ir maisto gamybos apimtis.

    Ko reikalaujama deklaracijoje

    Stokholmo deklaracijoje akcentuojama, kad BŽŪP biudžetas turi išlikti atskiras ir apsaugotas, o finansavimas negali mažėti vertinant realią perkamąją galią. Kitaip tariant, žemdirbiai ragina vertinti ne vien nominalias sumas, bet ir infliacijos poveikį.

    Dokumente taip pat keliami klausimai dėl vienodų konkurencijos sąlygų bendrojoje rinkoje, ūkininkų derybinės galios maisto tiekimo grandinėje ir administracinės naštos. Pabrėžiama, kad pernelyg sudėtingi reikalavimai ir taisyklių kaita didina neapibrėžtumą, o tai stabdo modernizavimą.

    Lietuvos akcentai: išmokos ir stabilumas

    Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad Stokholme išsakytas susirūpinimas sutampa su Lietuvos ūkininkų lūkesčiais. Jos vertinimu, ateities modelis neturi paversti BŽŪP viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde.

    „Žemės ūkis negali tapti viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde. BŽŪP turi išlikti savarankiška, aiškiai finansuojama ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams bendrus principus užtikrinanti politika“, – sakė Algimanta Pabedinskienė.

    Pasak jos, Lietuvai derybose itin svarbu teisingesnis tiesioginių išmokų paskirstymas, nes ūkininkai dirba toje pačioje rinkoje, tačiau paramos lygis skiriasi. Kitas klausimas yra reali finansavimo vertė, nes augančios sąnaudos ir infliacija gali sumažinti paramos poveikį net ir nekeičiant nominalių sumų.

    Žemdirbių atstovai pabrėžia, kad geopolitinė situacija, klimato kaitos sukelti ekstremalūs reiškiniai ir tiekimo grandinių sutrikimai sustiprina maisto saugumo temą. Dėl to, jų teigimu, sprendimai dėl BŽŪP turi būti vertinami kaip investicija į Europos gebėjimą apsirūpinti maistu.

    Kartų kaita ir kaimo gyvybingumas

    Stokholmo deklaracijoje atskirai išskiriama būtinybė stiprinti investicijas į inovacijas, skaitmenizaciją, vandens išteklių valdymą ir bioekonomiką. Šios kryptys siejamos su konkurencingumu, tačiau kartu reikalauja aiškių ir prognozuojamų paramos taisyklių.

    A. Pabedinskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai svarbus pakankamas finansavimas kaimo plėtrai, ūkių modernizavimui, kooperacijai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Jos teigimu, be stipraus kaimo ir kartų kaitos mechanizmų neįmanoma užtikrinti stabilios gamybos.

    Žemdirbių organizacijų vertinimu, administracinės naštos mažinimas turi virsti praktiniais sprendimais, o didesnis lankstumas valstybėms narėms neturėtų sukurti naujų nelygybės formų. Stokholmo deklaracija ES institucijoms siunčia žinią, kad BŽŪP sprendimai po 2027 metų turės ilgalaikių pasekmių ūkininkams ir vartotojams.

  • Į mišką per medžioklės sezoną? VMU perspėja: kelios klaidos gali baigtis nelaime

    Rudenį ir žiemą Lietuvos miškuose suintensyvėja medžioklės, todėl Valstybinių miškų urėdija ragina lankytojus elgtis itin atsakingai. Miškai išlieka atviri visuomenei, tačiau tuo pat metu juose gali vykti teisėta veikla, įskaitant medžioklę, todėl svarbiausia yra saugumas ir pagarba aplinkai.

    Miško takus renkasi ne tik grybautojai ar žygeiviai, bet ir gamtos fotografai, neretai ilgiau užsibūnantys vienoje vietoje. Būtent dėl skirtingų veiklų sutapimo padidėja rizika nepastebėti įspėjamųjų ženklų, nepajusti, kad netoliese vyksta medžioklė, arba netyčia patekti į medžiotojų veiklos zoną.

    Atsargumas, kai matomumas prastas

    VMU atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla tada, kai matomumas miške sumažėja. Tam įtakos turi ankstyvas rytas, prietema, rūkas ar gausus snygis, kai žmogų iš tolo pastebėti sudėtingiau.

    Tokiu metu ypač svarbu stebėti aplinką ir reaguoti į požymius, rodančius, kad netoliese vyksta medžioklė. Jei girdimi šūviai, šunų lojimas, matomi medžiotojai ar vyksta medžioklė varant, saugiausias sprendimas yra nedelsiant pasirinkti kitą maršrutą.

    „Ypač svarbu neiti į teritoriją, kurioje girdėti šūviai, šunų lojimas, matyti medžiotojai ar vyksta medžioklė varant“, – sakė VMU specialistas Kornelijus Alekna.

    VMU taip pat ragina miške nenaudoti ausinių taip, kad būtų užgožti aplinkos garsai. Galimybė išgirsti perspėjimus, šūvius ar šunų lojimą leidžia anksčiau suprasti situaciją ir laiku pasitraukti.

    Ryškūs drabužiai ir aiški laikysena

    Vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką yra ryškiaspalvė apranga arba aiškiai matomas elementas, pavyzdžiui, liemenė, striukė ar kepurė. Tai ypač aktualu gamtos fotografams, kurie dažnai renkasi neryškias, su aplinka susiliejančias spalvas.

    Ryškūs drabužiai padeda būti pastebėtiems tiek medžiotojams, tiek kitiems miško lankytojams. Be to, prireikus pagalbos tokia apranga gali palengvinti paiešką ir pagreitinti gelbėtojų darbą.

    Medžioklė varant paprastai apima platesnę teritoriją, joje juda medžiotojai, varovai ir šunys, o išbaidyti gyvūnai kryptį gali pakeisti netikėtai. Dėl to bandymas apeiti medžioklės vietą miško giluma gali būti rizikingas, o praktiškiau yra rinktis kitą kryptį arba pasiteirauti sutikto medžiotojo, kur saugiausia išeiti.

    Fotografuojant svarbu netrikdyti gyvūnų

    VMU primena, kad laukinių gyvūnų stebėjimas ar fotografavimas turi vykti iš saugaus atstumo. Nereikėtų gyvūno persekioti, vilioti maistu, užstoti pasitraukimo kelio ar sąmoningai provokuoti jo reakcijų.

    Jei gyvūnas pradeda nerimauti, traukiasi, dažnai žvalgosi ar keičia įprastą elgesį, tai signalas padidinti atstumą. Taip pat pabrėžiama nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių, nes žmogaus įsikišimas gali sukelti papildomą stresą ir sutrikdyti natūralią gyvūnų priežiūrą.

    „Gyvūno dėmesio nereikėtų mėginti patraukti maistu, ryškia šviesa, balso įrašais ar kitais garsais. Taip pat svarbu nesiartinti prie jauniklių, lizdų ir guoliaviečių“, – sakė K. Alekna.

    Atskiro atsargumo reikalauja stambieji plėšrūnai, kurių pasirodymų Lietuvoje pastaraisiais metais fiksuojama daugiau. VMU nurodo, kad susidūrus su lokiu ar kitu pavojingu žvėrimi nereikėtų panikuoti, bėgti ar daryti staigių judesių, o saugiausia yra ramiai atsitraukti.

    „Pamatę lokį, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti. Rekomenduojama išlikti ramiems ir lėtai atsitraukti, neatsukant gyvūnui nugaros“, – sakė K. Alekna.

    Keliaujant per tankmę ar prasto matomumo vietas patariama nejudėti visiškoje tyloje. Net ir einant vienam, tylus pasikalbėjimas ar žingsnių garsas leidžia gyvūnui žmogų išgirsti iš anksto ir pasitraukti.

    Socialiniuose tinkluose neskleiskite tikslių vietų

    VMU ragina miško lankytojus ir gamtos fotografus neviešinti tikslios retų ar jautrių rūšių buvimo vietos. Net ir gera intencija pasidalinti įspūdžiais gali paskatinti smalsuolių srautą į konkrečią teritoriją ir sukelti ilgalaikį trikdymą.

    Rekomenduojama prie nuotraukų nepridėti koordinačių, miško kvartalo numerių ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų. Prieš skelbiant įrašą taip pat verta patikrinti, ar nuotraukoje neišliko geografinės vietos žymos.

    „Prie nuotraukų nereikėtų pridėti koordinačių, konkretaus miško kvartalo numerio, girininkijos pavadinimo ar kitų lengvai atpažįstamų vietos nuorodų“, – sakė K. Alekna.

    VMU pabrėžia, kad atsakingas elgesys miške reiškia ir gebėjimą pakeisti planus, jei situacija tampa neaiški ar rizikinga. Pastebėjus vykstančios medžioklės požymius ar matant, kad gyvūnai patiria stresą, saugiausias ir gamtai palankiausias sprendimas yra pasitraukti ir pasirinkti kitą maršrutą.

  • Mokslininkai įvardijo geriausią treniruočių laiką: pakeitus įprotį riebalai degs greičiau

    Po ilgos darbo dienos rasti jėgų treniruotei ne visada paprasta, todėl daugelis sportą atideda vakarui. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad kūno reakcija į fizinį krūvį gali priklausyti nuo paros meto, o svorio mažinimo tikslams tai tampa itin aktualu.

    Karolinskos instituto ir Kopenhagos universiteto mokslininkai, viename tyrime nagrinėję metabolines reakcijas skirtingu paros metu, atkreipė dėmesį į tendenciją: ankstesniu metu atliktas fizinis krūvis kai kuriems žmonėms gali labiau suaktyvinti riebalų apykaitą nei vėlyvos vakaro treniruotės.

    Tyrėjai sieja šį efektą su cirkadiniais ritmais, kitaip tariant, organizmo biologiniu laikrodžiu. Jis veikia hormonų, kūno temperatūros ir energijos panaudojimo svyravimus, todėl tas pats krūvis skirtingu metu gali duoti nevienodą metabolinį atsaką.

    „Mūsų biologinis laikrodis gali nulemti, kaip efektyviai organizmas treniruotės metu naudoja riebalus energijai“, – pažymėjo tyrėjai, apibendrindami savo išvadas.

    Kitame darbe, kuriame 12 savaičių buvo lyginamos ryto ir vakaro treniruočių grupės, pastebėta dar viena svarbi detalė: daliai moterų rytinės treniruotės siejosi su ryškesniais pokyčiais riebalų mažinime, ypač pilvo ir šlaunų srityse, taip pat su geresniu apatinės kūno dalies raumenų stiprinimu.

    Nors mokslininkai pabrėžia, kad paros laiko įtaka sporto rezultatams nėra vienoda visiems ir priklauso nuo miego, streso, treniruočių intensyvumo bei mitybos, praktinė išvada gana aiški. Jei svoris nejuda, kartais verta ne didinti krūvį, o paprasčiausiai paankstinti treniruotę ir stebėti, kaip į tai reaguoja organizmas.

    Specialistai primena, kad didžiausią naudą duoda ne vien pasirinktas laikas, o reguliarumas ir pakankamas fizinio aktyvumo kiekis per savaitę. Tačiau tiems, kurie nuolat sportuoja, treniruotės perkėlimas į rytą ar vėlyvą rytmetį gali tapti nedidele korekcija, padedančia lengviau pasiekti riebalų mažinimo tikslus.

  • Lenkijos gynybos ministras įvardijo tris kariuomenės prioritetus: dronai, nuotolinis smūgis ir DI

    Lenkijos gynybos ministras, vicepremjeras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pristatė tris pagrindines kryptis, į kurias artimiausiu metu turėtų koncentruotis Lenkijos kariuomenė. Jo teigimu, didžiausias prioritetas tenka dronams ir antidronų sistemoms, taip pat pigiems, bet tiksliems tolimojo nuotolio smūgio sprendimams bei DI.

    Apie tai jis kalbėjo Sopote vykusiame Europos naujųjų idėjų forume, akcentuodamas saugumo situaciją regione ir Rusijos tęsiamus išpuolius prieš Ukrainą. Ministras pabrėžė, kad parama Kyjivui išlieka Lenkijos interesas, nes karo pamokos tiesiogiai formuoja viso regiono gynybos planavimą.

    „Dalį turimos įrangos perduodame Ukrainai kaip paramą, ir tai darome ir dėl savo interesų. Toliau remsime Ukrainą, bus ir kitų paramos siuntų“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, dronai ir antidronų priemonės tapo būtinybe, nes šiuolaikiniame kare bepilotės platformos naudojamos žvalgybai, taikinių nustatymui ir smūgiams, o kartu didėja poreikis apsaugoti infrastruktūrą bei kariuomenės vienetus. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad net palyginti nebrangūs dronai gali sukelti reikšmingų nuostolių, todėl atsakas turi būti masinis ir daugiasluoksnis.

    Antrasis įvardytas prioritetas – mažos kainos, bet didelio tikslumo tolimojo nuotolio smūgio pajėgumai. Tokie sprendimai leidžia atgrasyti ir veikti didesniais atstumais ne tik remiantis brangia technika, bet ir plečiant priemonių spektrą, kurios gali būti greičiau pagaminamos bei papildomos.

    Trečioji kryptis – DI, kuris, ministro vertinimu, tampa svarbus tiek mūšio lauko valdymui, tiek kariuomenės resursų planavimui. DI pritaikymas gynyboje dažniausiai siejamas su greitesne duomenų analize, žvalgybinės informacijos apdorojimu, situacijos vertinimu realiu laiku ir efektyvesniu logistikos organizavimu, tačiau tam būtini aiškūs saugumo standartai ir patikimos duomenų apsaugos priemonės.

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas taip pat pranešė šią savaitę nurodęs atlikti vadinamąją mažą strateginę peržiūrą, kurios tikslas – gauti tiesioginį kariuomenės ir vadų įvertinimą, ko labiausiai trūksta dabar. Ministro teigimu, civilinė valdžios priežiūra turi užtikrinti, kad poreikiai būtų suformuluoti aiškiai, o politinė atsakomybė už įsigijimų įgyvendinimą būtų prisiimta atvirai.

    Kalbėdamas apie technologijas, ministras akcentavo ir vadinamąjį dvejopos paskirties principą, kai sprendimai tinka tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Kaip pavyzdžius jis minėjo dronus, 3D spausdinimą ir DI, o tokios technologijos, pasak jo, šiuo metu turi palankiausias sąlygas sparčiai plėtrai.

    Ministras ragino investuoti į pasirengimą ir gamybinius pajėgumus, ypač rytiniuose Lenkijos regionuose, pabrėždamas, kad saugumo situacija skatina greitesnius sprendimus. Jo teigimu, šalyje nėra „blogos vietos investuoti“, o Lenkijos saugumas, pasak ministro, yra tiesiogiai susijęs su kariuomenės stiprinimu ir modernizavimu.