CP v2

Blog

  • Tėvams priminimas: NVŠ prašymai per CPIS dar priimami, štai ką būtina žinoti prieš teikiant

    Tėvams priminimas: NVŠ prašymai per CPIS dar priimami, štai ką būtina žinoti prieš teikiant

    Prašymų teikimas į neformaliojo vaikų švietimo programas, finansuojamas valstybės lėšomis, tęsiasi. Tėvai ir globėjai kviečiami nedelsti ir prašymus pateikti per Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą CPIS.

    CPIS pasiekiama per Elektroninius valdžios vartus, o prisijungus sistemoje galima pasirinkti dominančią programą ir pateikti prašymą nuotoliniu būdu. Šis centralizuotas sprendimas leidžia sutrumpinti procesus ir aiškiau matyti vaiko priėmimo statusą.

    Per CPIS tėvai gali stebėti, ar vaikas priimtas į pasirinktą NVŠ programą, taip pat matyti savo vietą laukiančiųjų eilėje. Tai ypač aktualu populiariausioms veikloms, kuriose vietų skaičius būna ribotas.

    Sistemoje taip pat pateikiama informacija, ar vaikui skirtas NVŠ krepšelis ir kokia bus galutinė pasirinktos programos kaina. Taip tėvai gali iš anksto įsivertinti, kokią dalį dengia valstybės finansavimas ir kokios papildomos išlaidos gali tekti šeimai.

    Dar viena svarbi funkcija yra galimybė elektroniniu būdu sudaryti arba nutraukti sutartį su NVŠ teikėju. Tai reiškia, kad daugeliu atvejų nereikia vykti į įstaigą vien dėl dokumentų, o sprendimus galima priimti greičiau ir patogiau.

    Specialistai primena, kad pildant prašymą verta atidžiai patikrinti vaiko duomenis ir pasirinktos programos sąlygas, o kilus klausimams kreiptis į savivaldybę ar patį NVŠ teikėją. Taip išvengiama situacijų, kai prašymą tenka taisyti arba teikti iš naujo.

  • Visagine 240 moksleivių atvirai prabilo apie patyčias ir saugumą internete: kas slypi už ekranų?

    Visagine 240 moksleivių atvirai prabilo apie patyčias ir saugumą internete: kas slypi už ekranų?

    Visagino kultūros centro „Draugystės“ kino salėje spalio 13 dieną surengtas jaunimui skirtas renginys „Kas slypi už ekranų? Saugumas be stereotipų“. Į diskusijas ir filmų peržiūras susirinko 240 mokinių iš penkių Visagino mokyklų.

    Renginyje aptarti stereotipai, patyčios, tarpusavio santykiai ir saugumas internete. Organizuotos trumpo metro filmų peržiūros tapo atspirties tašku pokalbiams apie tai, kaip nuostatos ir etiketės veikia kasdienius pasirinkimus bei elgesį skaitmeninėje erdvėje.

    Jaunesniųjų akcentas: kaip atpažinti patyčias

    5–8 klasių mokiniai žiūrėjo filmus „Nei Dievo, nei tėvo“, „Geresnis žmogus“ ir „Patyčių istorija“. Po peržiūrų jie kalbėjosi, kas yra stereotipai, kodėl žmonėms klijuojamos etiketės riboja saviraišką ir kaip ugdyti pagarbų bendravimą.

    Diskusijose aptartas ir stebėtojų vaidmuo patyčių situacijose, ypač internete, kur skaudžios žinutės plinta greitai, o ribos tarp juokavimo ir žeminimo išsitrina. Mokiniai svarstė, kaip saugiai reaguoti pamačius patyčias ir kur kreiptis pagalbos.

    Vyresniųjų temos: algoritmai, įvaizdžiai ir kontrolė

    9–12 klasių mokiniai, be jau minėtų filmų, žiūrėjo ir „Mes, berniukai“ bei „Merginos išjudina kalnus“. Pokalbiuose daug dėmesio skirta socialinių tinklų įtakai, kai turinio rekomendacijos, filtrai ir nuomonės formuotojai kuria siaurus „tikro vyro“ ar „tikros merginos“ standartus.

    Mokiniai analizavo savo informacinį lauką, kalbėjo apie spaudimą atitikti lūkesčius ir apie tai, kaip internete kuriamas įvaizdis gali veikti savivertę. Diskutuota ir apie ribą tarp rūpesčio bei kontrolės santykiuose, kai skaitmeniniai įrankiai kartais naudojami sekimui ar manipuliacijai.

    Renginį vedė lygių galimybių ekspertas Mažvydas Karalius ir lyčių lygybės ekspertė Paulina Drėgvaitė. Jų moderuojamose diskusijose akcentuota, kad saugumas internete prasideda nuo kritinio mąstymo, aiškių ribų ir drąsos ieškoti pagalbos.

    Iniciatyva tęsiasi iki 2028 metų

    Renginys įgyvendintas pagal Visagino savivaldybės 2026–2028 metais strateginio veiklos plano bendruomeniškumo skatinimo kryptį, orientuotą į prevencines šviečiamąsias veiklas. Jis yra tęstinės iniciatyvos „Draugystė šildo: padrąsink, įkvėpk, palaikyk!“ dalis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokio formato susitikimai padeda mokyklų bendruomenėms geriau suprasti stereotipų ryšį su diskriminacija, smurtu ir patyčiomis. Iniciatyvą koordinavo Visagino savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Danutė Kotovienė, partneriai buvo Visagino „Gerosios vilties“ progimnazija ir Visagino kultūros centras.

  • Notaro egzaminas jau gruodį: Teisingumo ministerija skubina iki spalio 23 dienos pateikti dokumentus

    Notaro egzaminas jau gruodį: Teisingumo ministerija skubina iki spalio 23 dienos pateikti dokumentus

    Teisingumo ministerija planuoja notaro kvalifikacinį egzaminą rengti šių metų gruodžio viduryje. Norintys dalyvauti kviečiami nedelsti, nes dokumentus būtina pateikti iki 2026 metų spalio 23 dienos imtinai.

    Ministerija pabrėžia, kad pretendentai privalo pateikti prašymą leisti laikyti egzaminą ir nurodyti savo kontaktus. Taip pat reikalinga asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopija.

    Vienas svarbiausių reikalavimų yra lietuvių kalbos mokėjimas, atitinkantis nustatytą kategoriją, taip pat teisės studijas patvirtinantys dokumentai. Kartu turi būti pateikti įrodymai apie ne trumpesnį nei 5 metų teisinio darbo stažą, o tam tikrais atvejais gali tikti ir pedagoginio ar mokslinio darbo patirtis.

    Pateikiant dokumentus nuotoliniu būdu, užtenka kopijų, tačiau kilus abejonių dėl jų tikrumo, prieš egzaminą gali būti paprašyta parodyti originalus. Pretendentai taip pat turi pridėti išsamų gyvenimo aprašymą.

    Prašymą ir dokumentus galima pateikti atvykus į Teisingumo ministeriją, išsiųsti registruotu laišku arba pateikti elektroniniu būdu. Elektroniniu atveju prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

    Kur ir kaip pateikti dokumentus

    Dokumentai priimami Teisingumo ministerijoje adresu Gedimino prospektas 30, Vilnius. Dokumentus taip pat galima siųsti elektroniniu paštu rastine@tm.lt.

    Dėl papildomų klausimų apie kvalifikacinį egzaminą ir procedūras ministerija nurodo kontaktinius telefono numerius: +370 601 20649 ir +370 671 85188. Kandidatams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar visi reikalaujami dokumentai parengti tinkamai.

  • „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ planuoja naujas investicijas į penkis Jungtinės Karalystės startuolius, taip toliau stiprindama savo įtaką Europos technologijų ekosistemoje. Apie sprendimą Londone vykusiame renginyje pranešė bendrovės vadovas Jensenas Huangas.

    Pasak jo, „Nvidia“ dėmesio centre atsidūrė įmonės, kuriančios DI sprendimus vaistų paieškai, logistikos planavimui, biologijai ir infrastruktūros prognozavimui, taip pat kvantinių skaičiavimų technologijoms. Tokios kryptys šiuo metu laikomos vienomis strategiškiausių, nes jos glaudžiai susijusios su didėjančia skaičiavimo galios paklausa.

    „Nvidia“ ketina investuoti į DI vaistų kūrimo ir atrankos startuolį „Boltz“, infrastruktūros rizikų ir rodiklių prognozavimo bendrovę „Foresight“, DI logistikos planavimo kūrėją „Hiverge“, DI biologijos startuolį „Prima Mente“ ir kvantinių skaičiavimų įmonę „Riverlane“.

    Rinkos šaltinių vertinimu, „Nvidia“ šiuose sandoriuose sieks mažumos akcijų paketo, todėl labiau tikėtinas strateginio investuotojo, o ne kontrolę perimančio pirkėjo vaidmuo. Tokia praktika leidžia lustų gamintojui išplėsti partnerių tinklą ir anksti identifikuoti perspektyvias technologijas, kurios vėliau gali tapti dideliais skaičiavimo resursų vartotojais.

    Kas slypi už investicijų bangos?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ tapo viena pagrindinių bendrovių, nuo kurių priklauso DI infrastruktūra: nuo duomenų centrų iki specializuotų lustų, reikalingų dideliems modeliams mokyti ir naudoti. Todėl investicijos į startuolius dažnai reiškia ne tik kapitalą, bet ir ilgalaikį ryšį su būsimais klientais bei praktiniais DI pritaikymais.

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ jau yra investavusi į kelias įmones, tarp jų minimos „Basecamp Research“, „Ineffable Intelligence“, „Synthesia“ ir „Wayve“. Nauji sandoriai papildo šį portfelį ir rodo tęstinę kryptį remti įmones, kurioms reikės didelės skaičiavimo galios.

    DI lenktynės ir santykiai su Kinija

    Renginio Londone metu Jensenas Huangas atsakė ir į klausimus apie Vakarų santykius su Kinija DI varžybų kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama saugumo rizikoms ir technologijų kontrolei. Jo teigimu, dialogo su Kinijos DI bendrovėmis nutraukti nereikėtų.

    „Aš bendrauju su daugeliu tyrėjų Kinijoje ir manau, kad dialogą turime tęsti. Tai turėtų daryti Jungtinės Valstijos, ir aš raginu, kad tą patį darytų Jungtinė Karalystė“, – sakė Jensenas Huangas.

    „Nvidia“ vadovas taip pat pabrėžė Jungtinės Karalystės poziciją pasaulinėje technologijų rinkoje, išskirdamas šalies intelektinį potencialą ir tarptautinį vaidmenį. Šis kontekstas investicijoms svarbus ne tik dėl talentų, bet ir dėl reguliacinės aplinkos, kuri Europoje tampa vis reikšmingesnė DI plėtrai.

    Naujų investicijų serija Jungtinėje Karalystėje taip pat sutapo su „Nvidia“ aktyvumu kitose Europos šalyse. Pastaruoju metu bendrovė vis dažniau pabrėžia įsipareigojimą Europos technologijų ekosistemai, kuriai svarbu turėti prieigą prie pažangių lustų ir skaičiavimo infrastruktūros, ypač kai DI sprendimai sparčiai skverbiasi į sveikatos apsaugą, pramonę, logistiką ir mokslinius tyrimus.

  • Vilniuje įkurta „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI rinkodara smulkiajam verslui be atskiros komandos

    Vilniuje įkurta „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI rinkodara smulkiajam verslui be atskiros komandos

    Vilniuje įkurta rinkodaros automatizavimo platforma „Holo“ per pradinės stadijos investicijų raundą pritraukė 5 mln. eurų. Į investuotojų gretas stojo fondas Market One Capital, taip pat Silicon Gardens, FirstPick, Leonis Capital, NGL, Tekton Ventures ir verslo angelai.

    Bendrovė teigia, kad šios lėšos bus skirtos toliau vystyti rinkodaros autopiloto funkcijas, didinti paslaugos pasiekiamumą ir plėsti komandą Vilniuje. Investicija rodo, kad DI paremtos rinkodaros priemonės vis dažniau vertinamos kaip būtinybė, o ne priedas, ypač mažoms įmonėms.

    Kaip veikia „Holo“ platforma

    „Holo“ kuria sprendimą, kuris vienoje vietoje sujungia rinkodaros planavimą, turinio kūrimą ir kampanijų valdymą. Pradėdamas naudotis platforma, verslo savininkas pateikia savo interneto svetainę, o sistema įvertina siūlomus produktus ar paslaugas, prekės ženklo tapatybę ir komunikacijos toną.

    Atsižvelgiant į verslo tikslus, sugeneruojamas rinkodaros planas: kokius kanalus rinktis, kokias kampanijas vykdyti ir ką daryti pirmiausia. Vėliau parengiami konkretūs kūrybiniai vienetai, pavyzdžiui, reklamos tekstai, įrašai socialiniams tinklams, el. laiškai ar turinys paieškos sistemoms.

    Parengtas turinys sudedamas į kalendorių, kuriame vartotojas gali peržiūrėti, redaguoti ir patvirtinti medžiagą prieš publikavimą prijungtuose kanaluose. Dalį veiksmų galima automatizuoti taip, kad kampanijos vyktų be nuolatinio įsikišimo kiekviename žingsnyje.

    Rezultatų stebėjimas ir optimizavimas

    Platforma taip pat seka kampanijų rezultatus ir remdamasi duomenimis siūlo korekcijas ateities veiksmams. Pavyzdžiui, gali rekomenduoti daugiau biudžeto nukreipti į geriau veikiančias reklamas arba pasiūlyti turinio formatus, kurie užtikrina didesnį pasiekiamumą.

    „Holo“ akcentuoja, kad naudoja tiek trečiųjų šalių DI modelius, tiek nuosavą technologiją, padedančią išlaikyti kiekvieno kliento prekės ženklo nuoseklumą. Tai apima strategijos variklį planavimui ir kūrybinę sistemą, kuri mokosi iš ankstesnių kampanijų našumo.

    Spartus augimas ir planai Vilniuje

    Bendrovę įkūrė Deividas Kovger ir Aleksandras Urbanavičius, o branduolinėje komandoje taip pat dirba dizainui vadovaujantis Karolis Vaiginis ir technologijų vadovas Arnas Puidokas. „Holo“ pozicionuoja save kaip įrankį įmonėms, kurios nori profesionalios rinkodaros be atskiro rinkodaros skyriaus.

    Pasak bendrovės, iki šio finansavimo etapo ji buvo pritraukusi mažiau nei 1 mln. eurų, o platforma esą aptarnauja daugiau nei 20 000 mokančių verslų daugiau nei 100 šalių. Tolimesnis fokusas, kaip teigiama, bus dar didesnis automatizavimo lygis ir augimas tarptautinėse rinkose, kartu stiprinant komandą Lietuvoje.

  • Startuolis „Matters“ išlindo iš šešėlio su 4,6 mln. eurų: kuria DI paremtą vartotojų banką

    Startuolis „Matters“ išlindo iš šešėlio su 4,6 mln. eurų: kuria DI paremtą vartotojų banką

    Asmeninių finansų startuolis „Matters“ po darbo „stealth“ režimu viešai pristatė planus kurti DI paremtą vartotojų bankininkystės platformą. Kartu bendrovė pranešė užsitikrinusi 4,6 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją, kuri turėtų paspartinti produkto kūrimą ir plėtrą.

    Finansavimo etapui vadovavo Švedijos verslo angelas Jakob Johansson, o prie jo prisidėjo ir keli ryškūs vardai iš Europos finansų bei technologijų sektoriaus. Tarp investuotojų minimi buvęs „Klarna“ operacijų vadovas Knut Frängsmyr, „Voi“ bendraįkūrėjas Douglas Starkas, „Röko“ vadovas Johan Bladh, „Validio“ vadovas Patrik Tran ir „Evoke“ vadovas Per Widerstrom.

    „Matters“ įkūrėjas Per Österström sako, kad bendrovė siekia sukurti „DI gimtą“ banką, kuris sujungtų automatizavimą ir personalizuotas finansines įžvalgas. Idėja paprasta: padėti klientams geriau suprasti, kur dingsta pinigai, lengviau valdyti išlaidas ir nuosekliau kaupti santaupas.

    Planuojamas pasiūlymas apimtų neobankui būdingas paslaugas ir DI konsultantą, kuris turėtų siūlyti praktiškus sprendimus kasdieniams finansiniams įpročiams. Bendrovė ketina taikyti fiksuotą mėnesinį abonentinį mokestį, o dalį įprastai bankams atitenkančių pajamų, pavyzdžiui, iš kortelių atsiskaitymų ar valiutų keitimo, žada grąžinti klientams per kaupiamojo pinigų grąžinimo mechanizmą.

    Pasak įkūrėjo, tradiciniai bankų modeliai ne visuomet skatina priimti geresnius finansinius sprendimus, todėl „Matters“ bando apversti logiką ir sulyginti verslo bei kliento interesus. Bendrovė teigia, kad toks modelis turėtų stiprinti vartotojų lojalumą ir ilgalaikį pasitikėjimą, o ne skatinti trumpalaikę banko naudą.

    „Mūsų tikslas – sukurti banką, kuris aktyviai padėtų finansinę gerovę padaryti prieinamą kiekvienam, o ne tik tiems, kurie ją jau turi“, – sakė Per Österström.

    Kartu su investicijų naujiena „Matters“ paskelbė apie valdybos pirmininko paskyrimą: juo tapo Lars-Åke Norling, anksčiau vadovavęs investavimo ir taupymo platformai „Nordnet“. Tokia patirtis ypač svarbi, nes vartotojų bankininkystė reiškia griežtą reguliavimą, licencijavimo procesus ir aukštus rizikos valdymo standartus.

    Bendrovė į rinką taikosi tuo metu, kai ypač jaunesniems vartotojams finansų valdymas išlieka sudėtingas. „Matters“ cituojami duomenys rodo, kad dalis Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų nėra tikri, kur tiksliai išleidžia pinigus, o reikšminga dalis jaunuolių reguliariai patiria finansinį stresą.

    Gautos lėšos bus skirtos licencijavimo planams, komandos plėtrai ir pasirengimui augti Europos Sąjungoje. „Matters“ taip pat neatmeta galimų strateginių įsigijimų, kurie galėtų padėti greičiau išplėsti funkcionalumą ar įeiti į naujas rinkas.

    Bendrovė teigia, kad pirmąjį vartotojams skirtą produktą planuoja pristatyti artimiausiomis savaitėmis. Jei pažadai pasiteisins, „Matters“ bandys įrodyti, kad DI finansų konsultantas gali tapti ne tik funkcija programėlėje, bet ir realiu kasdienių sprendimų įrankiu.

  • Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    2026 metų pirmą pusmetį Europos dirbtinio intelekto (DI) investicijų rinką formavo keli itin stambūs sandoriai ir plati mažesnių ankstyvos stadijos raundų bazė. Rinka aiškiai parodė, kad pažangūs DI modeliai, skaičiavimo infrastruktūra ir duomenų grandinė reikalauja kapitalo, kuris vis dažniau telkiasi keliuose lyderiuose.

    Didžiausią finansavimo dalį pritraukė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės. Šios trys rinkos išlaikė pranašumą tiek pagal sandorių vertę, tiek pagal aktyvumą, tačiau investicijos pasiekė ir Nyderlandus, Ispaniją, Šveicariją, Šiaurės šalis bei Centrinę ir Rytų Europą.

    Stambūs raundai keičia balansą

    Ryškiausiu pavyzdžiu tapo Jungtinės Karalystės „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė vysto autonomiškai besimokančias sistemas, remiasi pastiprinamuoju mokymusi ir siekia technologijų, kurios žinias įgyja per patirtį, o ne tik iš žmogaus sugeneruotų duomenų.

    Prancūzijoje išsiskyrė Paryžiuje įsikūrusi „Advanced Machine Intelligence“, užsitikrinusi apie 0,9 mlrd. eurų. Įmonė daug dėmesio skiria vadinamiesiems pasaulio modeliams, kurie orientuojasi ne vien į teksto prognozavimą, o į fizinio pasaulio dėsningumų supratimą ir pasekmių numatymą.

    Tarp didžiausių gavėjų išliko ir Prancūzijos „Mistral AI“, per pirmą 2026 metų pusmetį pritraukusi apie 0,8 mlrd. eurų skolos finansavimo. Pinigai skirti DI infrastruktūrai, įskaitant didelės apimties skaičiavimo pajėgumus ir duomenų centro plėtrą, siekiant mažinti priklausomybę nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Kur keliauja pinigai: nuo balso iki lustų

    Jungtinėje Karalystėje išsiskyrė ir „Recursive Superintelligence“, pritraukusi apie 0,6 mlrd. eurų. Bendrovė dirba su sistemomis, kurios galėtų tobulinti kitus DI sprendimus, automatizuoti tyrimus ir ilgainiui būti pritaikomos mokslo srityse, kur pažanga priklauso nuo eksperimentų ir analizės mastelio.

    DI balsui ir garso technologijoms didelį investuotojų dėmesį pritraukė Londone įsikūrusi „ElevenLabs“, surinkusi apie 0,5 mlrd. eurų. Įmonė plečia ne tik teksto vertimo į kalbą sprendimus, bet ir pokalbių agentus, skirtus klientų aptarnavimui, pardavimams bei vidiniams verslo procesams.

    Vokietijoje ryškiausia buvo Berlyno „Parloa“, pritraukusi apie 0,3 mlrd. eurų. Bendrovė kuria platformą, kuri leidžia automatizuoti klientų aptarnavimo sąveikas per balsą, pokalbių langus ir žinutes, o tokie sprendimai tampa itin aktualūs įmonėms, kurios siekia mažinti kaštus ir didinti paslaugų pasiekiamumą.

    Dideli pinigai keliavo ir į pramoninio pritaikymo kryptį: „PhysicsX“ surinko apie 0,3 mlrd. eurų ir toliau vysto inžinerines simuliacijas spartinančią programinę įrangą. Tokie įrankiai vertinami dėl galimybės trumpinti projektavimo ciklus pramonėje, kur sprendimų priėmimą dažnai riboja lėtas modeliavimas.

    Augant DI sistemų naudojimui, investicijos pasiekė ir specializuotą aparatinę įrangą. Jungtinės Karalystės „Fractile“ pritraukė apie 0,2 mlrd. eurų ir kuria lustus bei sistemas, skirtas efektyvinti DI išvadų skaičiavimą, kai didžiausiu iššūkiu tampa greitis, atminties pralaidumas ir energijos sąnaudos.

    Duomenų infrastruktūra – būtina grandis

    Nyderlandų „Wonderful“ surinko apie 0,1 mlrd. eurų ir vysto įmonėms skirtą DI platformą, orientuotą į agentus, automatizuojančius klientų aptarnavimą bei procesus. Tokie produktai dažnai reikalauja ne tik technologijos, bet ir vietinio diegimo bei pritaikymo skirtingoms kalboms ir reguliavimui.

    Duomenų paruošimas ir kokybė išliko viena kertinių temų: Londono „Encord“ pritraukė 50 mln. eurų. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūros įrankius, leidžiančius žymėti, valdyti ir vertinti mokymui bei diegimui naudojamus vaizdo, vaizdo įrašų, garso ir jutiklių duomenų rinkinius.

    Bendra pirmo 2026 metų pusmečio kryptis rodo, kad Europos DI ekosistema vis labiau diferencijuojasi: kapitalas dalijamas tarp fundamentinių tyrimų, infrastruktūros, pramoninių sprendimų ir įmonėms skirtų agentų. Investuotojai vis aiškiau vertina ne vien idėją, bet ir skaičiavimo pajėgumus, duomenų grandinę bei realų pritaikymą, kuris gali greičiau atnešti grąžą.

  • „Nebius“ plečia DI infrastruktūrą JK: sandoriai su laboratorijomis ir pokyčiai dėl nekonkuravimo

    „Nebius“ plečia DI infrastruktūrą JK: sandoriai su laboratorijomis ir pokyčiai dėl nekonkuravimo

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ skelbia sudariusi sutartis su keliomis ankstyvos stadijos Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto laboratorijomis. Įmonė siekia paspartinti skaičiavimo pajėgumų ir su jais susijusios programinės įrangos pasiūlą JK rinkoje, kur pastaraisiais metais ryškiai auga aukštos kvalifikacijos talentų koncentracija.

    „Nebius“ veikia kaip vadinamasis neocloud tiekėjas: stato ir valdo duomenų centrus, juos aprūpina vaizdo plokštėmis (GPU) ir suteikia prieigą DI bei įmonėms, kurioms reikia didelės skaičiavimo galios. Toks modelis tampa vis svarbesnis, nes moderniems DI modeliams mokyti ir vykdyti reikalingi milžiniški resursai, o tradiciniai debesijos pajėgumai ne visada užtikrina norimą prieinamumą ar kainodarą.

    Anksčiau šiais metais „Nebius“ pranešė apie maždaug 2 milijardų eurų vertės plėtros planą Jungtinėje Karalystėje, apimantį naujas aikšteles ir Londono centro stiprinimą. Londonas įmonei yra pagrindinis Europos tyrimų ir plėtros bei komercinės plėtros centras, iš kurio koordinuojama dalis sprendimų diegimo klientams regione.

    „Nebius“ būstinė yra Amsterdame, o JK įmonė turi keturias duomenų centrų lokacijas. Bendrovė taip pat vysto duomenų centrus Suomijoje ir Prancūzijoje, taip diversifikuodama infrastruktūrą ir mažindama priklausomybę nuo vienos rinkos ar vieno energijos bei tinklų reguliavimo modelio.

    „Norime ir toliau plėstis Jungtinėje Karalystėje, nes čia matome didelę talentų koncentraciją ir stiprėjančią DI ekosistemą“, – sakė „Nebius“ EMEA regiono vadovas Gary Tierney.

    Jis neįvardijo, su kuriomis konkrečiai JK laboratorijomis sudaryti sandoriai, tačiau nurodė, kad dalis jų veikia slaptuoju režimu arba neseniai iš jo išėjo. Pastaruoju metu Londone ir kituose JK technologijų centruose daugėja naujų DI įmonių, kurias kuria buvę didžiųjų technologijų bendrovių ir mokslinių organizacijų specialistai.

    Kalbėdamas apie viešas diskusijas ir dalies bendruomenių pasipriešinimą duomenų centrų plėtrai, G. Tierney pabrėžė, kad tai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti investicijų regione. Duomenų centrai JK, kaip ir kitose Europos šalyse, vis dažniau vertinami per energetikos, elektros tinklų apkrovos, žemės panaudojimo ir poveikio aplinkai prizmę, todėl investuotojams tenka daugiau dėmesio skirti leidimams ir tvarumo argumentams.

    Atskirai „Nebius“ atstovas palankiai įvertino JK vyriausybės planus švelninti ribojančias nekonkuravimo nuostatas darbuotojų sutartyse. Pasak jo, startuoliams ir sparčiai augančioms įmonėms tai gali tapti reikšmingu postūmiu, nes talentų judėjimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių DI produktų kūrimo greitį ir naujų komandų formavimąsi.

    „Kai nekonkuravimo nuostatų JAV nėra, startuolių rinka juda gerokai greičiau. Jei šis barjeras Londone mažės, galime pamatyti daugiau naujų laboratorijų ir daugiau komandų, kuriančių pažangius sprendimus“, – sakė G. Tierney.

  • Šių daugiabučių gyventojams svarbus sprendimas: keičiamas bendrojo naudojimo objektų administratorius

      

  • Sviliškių g. 16 daugiabutyje paaiškėjo balsavimo rezultatai: ką nusprendė butų savininkai?