CP v2

Blog

  • Notaro kvalifikacinis egzaminas jau gruodį: svarbios datos, dokumentai ir kaip pateikti prašymą

    Notaro kvalifikacinis egzaminas jau gruodį: svarbios datos, dokumentai ir kaip pateikti prašymą

    Teisingumo ministerija pranešė, kad notaro kvalifikacinis egzaminas planuojamas šių metų gruodžio viduryje. Norintys laikyti egzaminą iki 2026 metų spalio 23 dienos turi pateikti prašymą ir visus reikiamus dokumentus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašyme būtina nurodyti vardą, pavardę ir kontaktus, taip pat pateikti asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją. Dokumentų rinkinys vertinamas kaip visuma, todėl trūkstama informacija gali lemti, kad prašymas bus tikslinamas.

    Dokumentai, kurių prašoma

    Kartu su prašymu reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius valstybinės kalbos mokėjimą nustatyta apimtimi, jeigu asmeniui netaikomos išimtys. Taip pat būtinos kopijos, įrodančios Notariato įstatyme numatytą išsilavinimą.

    Ne mažiau svarbus reikalavimas yra profesinė patirtis: prašoma pateikti dokumentą apie ne trumpesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. Kai kuriais atvejais tinka 5 metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažas, jeigu pretendentas yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras.

    Ministerija taip pat nurodo, kad gali būti reikalingi pareigybių aprašymai, jei asmuo ėjo konkrečias teisines pareigas. Alternatyviai gali būti teikiamas kandidato į notarus asesoriaus praktikos atlikimą patvirtinantis dokumentas, o visą paketą užbaigia išsamus gyvenimo aprašymas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Dokumentus Teisingumo ministerijai galima pateikti trimis būdais: atvykus asmeniškai, siunčiant registruotu paštu arba pateikiant elektroniniu būdu. Jeigu prašymas teikiamas elektroniniu būdu, jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

    Siunčiant registruotu paštu ar elektroniniu būdu paprastai pateikiamos dokumentų kopijos, tačiau kilus abejonių dėl jų tikrumo ministerija gali paprašyti originalus pateikti iki egzamino pradžios. Dėl praktinių pateikimo klausimų pretendentams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai yra aiškiai įskaitomi ir atitinka reikalavimus.

    Pagal ką rengiami egzamino klausimai?

    Teisingumo ministerija pažymi, kad egzamino klausimai rengiami pagal teisingumo ministro patvirtintą notaro kvalifikacinio egzamino programą. Tai reiškia, kad pretendentams ruošiantis svarbu vadovautis oficialiai nustatytomis temomis ir reikalavimais, o ne vien praktine darbo patirtimi.

    Notaro kvalifikacinis egzaminas laikomas vienu svarbiausių žingsnių siekiant notaro karjeros, todėl ministerija ragina dokumentus pateikti nelaukiant termino pabaigos. Laiku pateiktas ir pilnas dokumentų paketas sumažina riziką, kad vėliau pritrūks laiko trūkumams ištaisyti.

  • Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Žvėryno šaltinių slėniui ruošiamas lūžis: vilniečius kviečia spręsti, kas keisis ir kas liks

    Vilniuje pradedamas Žvėryno šaltinių slėnio ateities planavimas, į kurį kviečiami įsitraukti gyventojai, bendruomenių atstovai ir įvairių sričių ekspertai. Tikslas – sukurti aiškią teritorijos viziją, suderinant geresnį prieinamumą su gamtinės vertės išsaugojimu.

    Kūrybines dirbtuves organizuoja Vilniaus vystymo kompanija, o susitikimas numatytas 2026 metais spalio 20 dieną 18.00 valandą Kompozitorių namuose Vilniuje. Organizatoriai žada, kad dirbtuvių metu bus renkamos idėjos, kurios vėliau virs teritorijos koncepcija ir bus pristatytos viešai.

    Šaltinių slėnis prie Neries išsiskiria tuo, kad tai reta gamtinė erdvė beveik miesto centre, kur reljefas, šlaitai ir vandens versmės kuria savitą mikroaplinką. Tokios vietos miestuose dažnai patiria didžiausią spaudimą dėl intensyvaus naudojimo, todėl planuojant svarbiausia iš anksto susitarti, kokia apsauga ir kokie pokyčiai čia priimtini.

    Kas planuojama teritorijoje

    Pagal pristatomą kryptį didžiausias dėmesys būtų skiriamas saugumui ir patogiam pasiekiamumui: svarstoma atnaujinti laiptus, sutvarkyti takus, peržiūrėti želdinių būklę ir aiškiau suvaldyti lankytojų srautus. Taip pat akcentuojama, kad pokyčiai turi būti minimalūs ir nekeičiantys natūralaus šlaito charakterio.

    Vienas aptariamų sprendimų – pažintinis maršrutas, kuris paaiškintų šaltinių kilmę ir vietos raidą, o kartu nukreiptų žmones taip, kad jautrios vietos nebūtų mindomos. Taip pat minima nedidelė poilsio ar apžvalgos erdvė, kuri būtų integruojama taip, kad nekurtų perteklinės infrastruktūros.

    Viešojoje komunikacijoje akcentuojamas minimalaus poveikio principas, kai infrastruktūra tarnauja gamtai ir lankytojams, o ne ją nustelbia. Miestuose tai tampa vis svarbesne kryptimi, nes po pandemijos išaugęs lankymasis žaliosiose erdvėse didina poreikį tvarkyti srautus neaukojant biologinės įvairovės.

    Kodėl kviečiama bendruomenė

    Organizatoriai teigia, kad ši vieta iki šiol labiau žinoma Žvėryno gyventojams, o platesnei auditorijai dažnai lieka nepastebima dėl sudėtingesnio privažiavimo ir aiškios struktūros stokos. Būtent todėl į planavimą įtraukiami ir vietos žmonės, geriausiai matantys, kaip teritorija keičiasi skirtingais metų laikais.

    „Norime, kad daugiau žmonių atrastų šį slėnį, tačiau labai svarbu išsaugoti natūralų, gamtišką charakterį. Mūsų tikslas – ne pakeisti šią vietą, o jautriai atskleisti jos vertybes“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Vasarą, ruošiantis projektui, buvo surengta pažintinė ekskursija su „Neakivaizdinio Vilniaus“ komanda, kurioje dėmesys skirtas požeminio vandens reiškiniams ir vietos pasakojimams. Organizatoriai tai vertina kaip signalą, kad visuomenei įdomu ne tik sutvarkytos erdvės, bet ir aiškiai papasakota istorija.

    „Vietos gyventojų dalyvavimas mums ypač svarbus, nes jie čia vaikšto, leidžia laiką ir mato šią vietą visais metų laikais. Tik drauge rasime geriausius sprendimus“, – sakė Vilniaus vystymo kompanijos architektė, projekto vadovė Lolita Vileikienė.

    Kūrybinėse dirbtuvėse surinktos įžvalgos taps pagrindu koncepcijai, pagal kurią būtų sprendžiama, kur reikalingi takai, kur geriau palikti natūralias zonas, kaip pateikti informaciją ir kokių priemonių reikia, kad lankymas būtų saugus. Gyventojai kviečiami dalyvauti atvykstant į susitikimą numatytu laiku Kompozitorių namuose Vilniuje.

  • Vilniaus rajono derliaus šventė nustebino: šalia pramogų – reali pagalba ir gestų kalbos vertimas

    Vilniaus rajono derliaus šventė nustebino: šalia pramogų – reali pagalba ir gestų kalbos vertimas

    Prie Baltosios Vokės dvaro surengtoje Vilniaus rajono derliaus šventėje gyventojai rado ne tik rudens gėrybes ir seniūnijų kiemelius. Renginyje buvo galima tiesiogiai sužinoti, kokios socialinės paslaugos teikiamos rajone ir kur kreiptis prireikus pagalbos.

    Savo veiklas pristatė tiek savivaldybės įstaigos, tiek nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su šeimomis, senjorais, žmonėmis su negalia ir įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis. Gyventojai galėjo vietoje užduoti klausimus ir gauti aiškią informaciją apie paslaugų prieinamumą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia paslaugas priartinti prie žmonių, kurie į įstaigas užsuka rečiau arba nežino, nuo ko pradėti. Neformalioje aplinkoje lengviau aptarti jautrias temas, o specialistams paprasčiau paaiškinti, kaip veikia konsultacijos, socialinė priežiūra ar užimtumo paslaugos.

    „Dalyvavimą vertinu kaip naudingą. Tai buvo gera galimybė neformalioje aplinkoje pristatyti socialinių paslaugų veiklą, pabendrauti su gyventojais ir atkreipti dėmesį į teikiamą pagalbą bei jos galimybes“, – sakė VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ programos „SENJORO“ Vilniaus padalinio atstovė.

    Renginyje akcentuota, kad tokios iniciatyvos ypač svarbios mažinant socialinę atskirtį, kai žmogui reikia aiškaus kelio, kaip gauti pagalbą. Socialinių paslaugų srityje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvam problemų atpažinimui, kad pagalba būtų suteikta dar iki krizinės situacijos.

    Įtrauktis ir matomumas bendruomenėje

    Pasak dalyvių, šventė buvo prasminga ir patiems paslaugų gavėjams, nes suteikė progą būti aktyvia bendruomenės dalimi. Dienos užimtumo centrų lankytojams tokios patirtys padeda stiprinti pasitikėjimą ir socialinius įgūdžius.

    „Mūsų lankytojai galėjo aktyviai įsitraukti į šventę, pabendrauti su žmonėmis, pasidžiaugti bendra veikla ir tiesiog būti matoma bei svarbia bendruomenės dalimi. Tokios akimirkos mūsų lankytojams yra labai svarbios – jos suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, džiaugsmo ir galimybių bendrauti“, – teigė Nemenčinės dienos užimtumo centro socialinė darbuotoja.

    Siekiant, kad renginys būtų prieinamas visiems, oficialioji šventės dalis buvo verčiama į lietuvių gestų kalbą. Vertimą užtikrino Lietuvių gestų kalbos vertimo centro vertėjos, o tai leido kurčiųjų bendruomenei lygiavertiškai dalyvauti programoje.

    „Gestų kalbos vertimas oficialiosios dalies metu užtikrino tiesioginę mūsų rajono kurčiųjų bendruomenės įtrauktį. Toks dėmesys padeda pastebimai mažinti kurčiųjų socialinę atskirtį, leidžia jiems jaustis pilnaverčiais didžiausios rajono šventės dalyviais“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja R. Dudarevičienė.

    Šventėje vykęs institucijų ir organizacijų bendravimas, pasak dalyvių, taip pat kuria praktinę naudą ateičiai. Keičiantis kontaktais ir patirtimi lengviau greitai nukreipti žmogų ten, kur pagalba gali būti suteikta operatyviausiai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad didieji bendruomenės renginiai gali būti ne tik pramoga, bet ir informacijos apie pagalbą kanalas. Tokios praktikos vis dažniau taikomos ir kitose savivaldybėse, siekiant, kad socialinės paslaugos būtų matomos, suprantamos ir realiai pasiekiamos.

  • Vilnius atskleidė svarbiausias Kalėdų datas: eglutės įžiebimas, miestelis ir čiuožykla

    Vilnius atskleidė svarbiausias Kalėdų datas: eglutės įžiebimas, miestelis ir čiuožykla

    Vilnius pradeda skaičiuoti laiką iki žiemos švenčių ir skelbia pagrindines kalėdinio laikotarpio datas. Miestas patvirtino, kada vyks eglutės įžiebimas, startuos Kalėdų miestelis, pradės kursuoti šventinis traukinukas ir kada lankytojų lauks čiuožykla.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pasiruošimas šventėms sostinėje pradedamas dar pavasarį, o dalis sprendimų derinami iš anksto dėl logistikos ir saugumo. Tuo pat metu pradedama tarptautinė komunikacija, kad keliautojai galėtų planuoti vizitus ir nakvynes didžiausio srauto savaitgaliais.

    „Tam, kad Kalėdos sostinėje visus džiugintų ir nustebintų, darbas pradedamas dar pavasarį, o naujovių bus, nors visų detalių kol kas neatskleidžiame“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Šventinis sezonas oficialiai startuos lapkričio 28 dieną vakare, kai numatytas Vilniaus Kalėdų eglutės įžiebimas. Tą pačią dieną Katedros aikštėje planuojama atverti Kalėdų miestelį, pradėti karuselės darbą ir išleisti į pirmąjį reisą Kalėdų traukinuką.

    Skelbiama, kad eglutė Katedros aikštėje bus lankoma iki sausio 6 dienos. Kalėdų miestelis veiks iki gruodžio 27 dienos imtinai, o ilgiausiai tęsis Rotušės aikštės čiuožyklos sezonas, kuris prasidės lapkričio 29 dieną ir numatytas iki sausio 25 dienos.

    Tarptautinė kampanija ir kvietimas sulėtėti

    Kartu su kalendoriumi pristatoma ir naujo sezono turizmo kampanija, skirta užsienio auditorijoms. Agentūra „Go Vilnius“ šįkart akcentuoja lėtesnį miesto patyrimą, kviesdama šventinį Vilnių pažinti ne skubant, o vaikštant ir atrandant senamiesčio detales.

    „Per šventes dažnai bandome aprėpti kuo daugiau, o Vilnius siūlo priešingą patirtį: miestą, kuriame šventinė nuotaika atsiskleidžia lėtai vaikštant ir pastebint smulkmenas“, – sakė agentūros „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

    Pranešama, kad kampanija bus rodoma svarbiausiose Vilniaus turizmo rinkose, tarp jų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Nyderlanduose. Pastaraisiais metais Europos miestai vis dažniau renkasi tvaraus turizmo kryptį, kurioje akcentuojamas kokybiškas laikas mieste, pėsčiųjų maršrutai ir vietos verslų patirtys.

    „Kalėdiškiausios dienos“ ir galimybės verslams

    Gruodžio 12–13 dienomis Vilniuje planuojamas šventinis savaitgalis, tęsiantis pernai pradėtą „Kalėdiškiausių dienų“ tradiciją. Organizatoriai nurodo, kad šių metų formatas bus atnaujintas, o konkretesnės veiklos paaiškės artėjant renginiams.

    Prie iniciatyvų kviečiami jungtis sostinės paslaugų ir turizmo sektoriaus dalyviai: kavinės, restoranai, viešbučiai, parduotuvės ir kultūros erdvės. Toks modelis taikomas tam, kad šventinė programa apimtų ne tik pagrindines aikštes, bet ir platesnę miesto ekosistemą.

    Detalesnė viso šventinio laikotarpio programa turėtų būti paskelbta lapkričio viduryje. Miestas primena, kad populiariausiais savaitgaliais verta planuoti laiką iš anksto, nes į centrines erdves tradiciškai suplūsta didžiausi lankytojų srautai.

  • Vilniaus rajone verda kova dėl žemės: meras su ūkininkais tariasi, kaip suvaldyti plėtrą

    Vilniaus rajone verda kova dėl žemės: meras su ūkininkais tariasi, kaip suvaldyti plėtrą

    Vilniaus rajone sparčiai daugėja gyventojų ir statybų, o greta naujų kvartalų toliau dirbami laukai ir veikia ūkiai. Dėl to vis dažniau kyla praktinių konfliktų, kaip suderinti gyvenviečių plėtrą, kelių apkrovas ir ūkininkų galimybes pasiekti savo žemę.

    Šie klausimai aptarti trečiajame Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus susitikime su ūkininkais. Į pokalbį susirinko daugiau nei 15 vietos žemdirbių, kurie iškėlė problemas dėl privažiavimų, melioracijos ir prekybos galimybių.

    Rajono plėtra keičia ūkių sąlygas

    Savivaldybė skelbia, kad Vilniaus rajone deklaruota 120,8 tūkst. gyventojų, o 2025 metais išduoti 1 422 statybos leidimai. Didelė jų dalis tenka vienbučiams namams, o intensyviausia plėtra fiksuojama arčiau Vilniaus esančiose seniūnijose.

    Tankėjant užstatymui, ūkininkams dažniau tenka susidurti su suskaidytais laukais, sudėtingesniu technikos privažiavimu ir didesniais reikalavimais infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia ir daugiau ginčų dėl nuovažų, kelių naudojimo apribojimų ar triukšmo bei kvapų kaimynystėje.

    Spalio 1 dieną rajone registruoti 4 540 ūkiai, jų skaičius per metus sumažėjo maždaug šimtu. Kartu nurodoma, kad deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas beveik nesikeitė ir siekė 47 899 hektarus.

    „Mūsų uždavinys yra suderinti rajono plėtrą su žemės ūkio poreikiais ir ieškoti galimybių, kurios padėtų ūkiams modernizuotis bei pasiekti daugiau pirkėjų“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Susitikime taip pat aptartas bendrojo plano koregavimo procesas. Savivaldybei tai tampa įrankiu iš anksto numatyti, kur plėtra gali kelti didžiausią spaudimą žemės ūkio veiklai, ir kaip išsaugoti funkcionalias, vientisas dirbamų plotų teritorijas.

    Melioracija, invazinės rūšys ir rizikų valdymas

    Viena jautriausių temų Vilniaus rajone išlieka melioracijos infrastruktūra, nuo kurios priklauso dirvožemio būklė ir derliaus stabilumas. Savivaldybė nurodo, kad šiemet melioracijos darbams skyrė 350 tūkst. eurų, o valstybės finansavimas siekė 189,7 tūkst. eurų.

    Teigiama, kad atlikti 95 kilometrų griovių ir sureguliuotų upių priežiūros bei remonto darbai. Vis dėlto ūkininkai akcentuoja, kad sistemos sensta, todėl būtina nuosekli priežiūra ir aiškus darbų prioritetų sąrašas.

    Susitikime paliestas ir invazinių rūšių plitimas, ypač Sosnovskio barščių problema. Savivaldybė priminė, kad naikinimo darbai vykdomi ir valstybinėse teritorijose, tačiau privačių sklypų savininkams tenka pareiga prižiūrėti savo žemę, kitaip invaziniai augalai grįžta į sutvarkytas vietas.

    Meras taip pat atkreipė dėmesį į ūkininkavimo rizikas, kurias didina ekstremalūs orai ir elektros tiekimo sutrikimai. Ūkininkams priminta įsivertinti atsarginio elektros tiekimo poreikį ir pasidomėti ūkio turto, pasėlių ar gyvulių draudimo galimybėmis.

    Kaip vietos produkcijai rasti pirkėją?

    Ne mažiau svarbi diskusijos dalis buvo skirta pardavimams ir vietos produkcijos matomumui. Savivaldybė akcentavo Vilniaus rajono pranašumą dėl artumo sostinei, tačiau kartu pripažino, kad pirkėjams trūksta aiškios informacijos, kur rasti vietos ūkius ir ką jie siūlo.

    Kaip viena prekybos erdvių įvardyta Rudaminos turgavietė, kurioje įrengtos 238 prekybos vietos. Taip pat priminta apie pirmą kartą rajone surengtą Lauko dieną, skirtą ūkių veiklai ir produkcijai pristatyti platesnei auditorijai.

    Diskutuota ir apie galimą skaitmeninį rajono ūkininkų bei vietos produkcijos žemėlapį. Toks sprendimas, pasak savivaldybės, galėtų palengvinti pirkėjų paiešką, o ūkininkams suteikti paprastesnį kanalą informuoti apie sezoniškumą, produkcijos asortimentą ar atsiėmimo vietas.

    Aptarta ir Vilniaus rajono gyventojo kortelė bei programėlė „Arti“, kuria, savivaldybės duomenimis, naudojasi beveik 6,1 tūkst. gyventojų, o partnerių tinkle yra 60 verslų. Ūkininkai kviečiami prisijungti nemokamai ir taip didinti savo paslaugų ar produkcijos pasiekiamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Natalja Davainienė pabrėžė, kad ūkiams atsiveria galimybės ne tik per prekybą, bet ir per patirtinį turizmą, degustacijas ar edukacijas. Tai ypač aktualu ūkiams, ieškantiems papildomų pajamų šaltinių ir didesnio atsparumo kainų svyravimams.

    „Šiandien turistui svarbu ne vien aplankyti objektą, bet ir patirti autentišką veiklą. Apsilankymas ūkyje, degustacija ar edukacija gali tapti tokia patirtimi, o ūkininkui tai reiškia papildomą ekonominę naudą“, – sakė Natalja Davainienė.

    Diskusijos pabaigoje ūkininkai išsakė konkrečius pasiūlymus dėl privažiavimų prie laukų, nuovažų įrengimo, kelių naudojimo tvarkų ir valstybinės žemės nuomos procedūrų. Meras pabrėžė, kad dalį klausimų galima spręsti savivaldybės lygmeniu, tačiau kitais atvejais prireiks ir valstybės institucijų sprendimų.

  • Šeštadienį Vingio parke – bėgimas „In memoriam“: įspėja apie ribojimus ir vairuotojams, ir lankytojams

    Šeštadienį Vingio parke Vilniuje vyks tradicinis bėgimas „In memoriam“, todėl daliai parko teritorijos laikinai bus taikomi eismo ribojimai. Organizatoriai ir atsakingos tarnybos ragina planuojančius apsilankymą iš anksto įsivertinti, kaip pasikeis įvažiavimo ir judėjimo galimybės.

    Renginio dieną nuo 7 iki 15 valandos Vingio parke bus draudžiamas transporto priemonių eismas. Išimtis taikoma renginio dalyvių transportui ir Vingio parke įsikūrusių įstaigų darbuotojų automobiliams.

    Apribojimai labiausiai aktualūs vairuotojams, kurie į parką įprastai užsuka trumpam, taip pat gyventojams, atvykstantiems su vaikais ar vežimėliais, kai patogesnis privažiavimas būna svarbus. Lankytojams rekomenduojama rinktis atvykimą pėsčiomis, viešuoju transportu ar dviračiu ir pasilikti daugiau laiko kelionei.

    Bėgimo metu dalyvių srautai gali didėti parko pagrindiniuose takuose, todėl pėstiesiems verta laikytis didesnio atstumo ir atidumo, ypač vietose, kur takai susiaurėja. Jei planuojate sportuoti tuo pačiu metu, saugiau rinktis mažiau apkrautus maršrutus parko pakraščiuose.

    Organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad ribojimai galios tik renginio laikotarpiu. Pasibaigus bėgimui, eismas ir įprastas parko režimas turėtų būti atnaujinti.

  • Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Svarbus pokytis Naujamiestyje: „Lakštingalos“ skverą keis iš esmės – klausia gyventojų nuomonės

    Vilniaus miesto savivaldybė planuoja atnaujinti Naujamiestyje esantį skverą tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvės. Čia stovi dekoratyvinė skulptūra „Lakštingala“, o tikslas – iš tranzitinės erdvės sukurti vietą, kurioje norėtųsi sustoti ir pabūti.

    Projektą rengia VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, o gyventojai kviečiami susipažinti su siūlomais sprendiniais ir teikti pastabas. Savivaldybė pabrėžia, kad gatvių remontai derinami su aplinkinių viešųjų erdvių tvarkymu, kad pokyčiai būtų vientisi.

    „Miesto erdvių atnaujinimą planuojame kompleksiškai – gatves tvarkome kartu su jas supančiomis viešosiomis erdvėmis tam, kad gyventojai sulauktų ne pavienių pataisymų, o vientisos, patogios ir jaukios gyvenamosios aplinkos“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Viešas skvero sutvarkymo koncepcijos pristatymas numatytas spalio 27 dieną 19 valandą Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centre. Susitikimo metu projektuotojai pristatys idėjas, o surinktos pastabos bus vertinamos kartu su savivaldybės atstovais.

    Želdynai: saugos brandžius medžius

    Didžiausia skvero vertybė – brandūs medžiai, ypač juodųjų tuopų eilė, kuri suteikia pavėsį ir slopina triukšmą nuo intensyvaus eismo. Planuojama šiuos medžius išsaugoti, o želdinių struktūrą papildyti naujais sodiniais.

    Numatoma pasodinti 7 naujus medžius, įrengti daugiamečių augalų gėlynus ir žydinčių krūmų masyvus. Tankesni krūmai turėtų geriau atskirti skverą nuo gatvių ir sustiprinti saugumo bei jaukumo pojūtį.

    Vis dėlto dalies želdinių išvengti nepavyks: dėl prastos būklės planuojama pašalinti keturis medžius, tarp jų dvi tuopas ir du klevus. Taip pat nurodoma, kad simbolinis ąžuolas, pasodintas 2022 metais, išliks ir bus prižiūrimas.

    Takai, suoliukai ir apšvietimas

    Šiuo metu skveras dažniausiai naudojamas kaip trumpesnis kelias pėstiesiems, o infrastruktūra yra nusidėvėjusi. Atnaujinimu siekiama pakeisti judėjimo logiką ir sumažinti perteklinių kietųjų dangų kiekį.

    Planuojami vingiuotų formų takai bus derinami prie realių žmonių judėjimo maršrutų: pramintos vietos būtų išgrįstos, o dalis nereikalingų dangų – pašalinta. Vienas takelis, vedantis link parkavimo zonos, turėtų būti apželdintas, kad viešoji erdvė vizualiai atsiskirtų nuo automobilių.

    Skvero centru išliks Rimanto Dauginčio 1986 metais sukurta skulptūra „Lakštingala“. Numatyti nauji suoliukai ir apšvietimas, kad erdve būtų patogu naudotis ir vakare, o skulptūrą būtų galima apžiūrėti iš skirtingų pusių.

    Kada laukti kito etapo?

    Skvero sprendiniai derinami su S. Konarskio gatvės remonto darbais ir planuojamu Savanorių prospekto atnaujinimu. Savivaldybė siekia, kad gatvė ir skveras sudarytų patogią, aiškiai suprantamą ir žalesnę miesto aplinką.

    Nurodoma, kad vėlesniame etape, parengus detalesnius projektinius pasiūlymus, jie bus dar kartą viešai pristatyti. Kitas platesnis aptarimas su gyventojais planuojamas 2027 metų pradžioje.

  • Vilniaus rajono dailės mokytojai atskleidė Trakų Vokės įkvėpimą: paroda, kuri stebina

    Vilniaus rajono dailės mokytojai atskleidė Trakų Vokės įkvėpimą: paroda, kuri stebina

    2026 metų spalio 5 dieną Vilniaus rajono Rudaminos meno mokykloje atidaryta VI-ojo Vilniaus rajono dailės mokytojų plenero „Laimingi, nes kūrybingi“ darbų paroda. Renginyje pristatyti tapybos kūriniai, gimę vasaros pradžioje Trakų Vokės dvaro sodybos aplinkoje.

    Pleneras surengtas 2026 metų birželio 22 dieną Rudaminos meno mokyklos dailės metodinės grupės iniciatyva. Organizatorės pabrėžė, kad tokios kūrybinės stovyklos tampa ne tik galimybe kurti, bet ir profesinio bendradarbiavimo forma, kai mokytojai dalijasi metodais, idėjomis ir patirtimi.

    Šiemet plenere dalyvavo dešimties Vilniaus rajono mokyklų dailės mokytojai, atstovaujantys skirtingoms ugdymo įstaigoms ir programoms. Pasak organizatorių, darbų įvairovę nulėmė skirtingos pedagogų kūrybinės praktikos ir individualūs stiliai.

    Pleneras Trakų Vokėje

    Trakų Vokės dvaro sodyba pasirinkta neatsitiktinai: istorinė architektūra, parkas ir gamtos ritmas suteikia daug motyvų tapybai bei eskizams. Tokios erdvės Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamos edukaciniams ir kultūriniams projektams, kurie sujungia paveldą su šiuolaikine kūryba.

    Plenero dalyviai kūrė stebėdami aplinką vietoje, fiksuodami šviesą, augmeniją ir dvaro ansamblio detales. Organizatoriai pažymi, kad darbas natūroje lavina pastabumą ir kompozicinį mąstymą, o šios kompetencijos vėliau persikelia ir į mokinių ugdymą.

    Parodos atidarymo akcentai

    Parodos atidaryme autoriai aptarė kūrybinį procesą, pasidalijo plenero įspūdžiais ir patirtimi. Renginys tapo proga sustiprinti profesinę bendruomenę, kuri, pasak dalyvių, ypač svarbi nuolat kintant ugdymo turiniui ir didėjant vizualinio raštingumo poreikiui.

    Šventinę atmosferą sustiprino Rudaminos meno mokyklos smuiko mokytojų Dianos Šivickienės ir Žilvino Švelnio atlikti kūriniai. Muzikinė programa suteikė renginiui iškilmingumo ir padėjo sukurti artimą, bendruomenišką susitikimo nuotaiką.

    Renginio vedėja, dailės metodinės grupės pirmininkė Ivona Dakinevič įteikė plenero dalyviams padėkos raštus. Taip pat padėkota Rudaminos meno mokyklos direktoriui Jurijui Krupičevičiui už palaikymą ir sudarytas sąlygas eksponuoti darbus mokyklos erdvėse.

    Kada galima aplankyti parodą

    Plenero „Laimingi, nes kūrybingi“ darbai Rudaminos meno mokykloje bus eksponuojami iki 2027 metų kovo mėnesio. Lankytojai kviečiami apžiūrėti skirtingų autorių tapybos sprendimus ir įvertinti, kaip tas pats kraštovaizdis atsiskleidžia per individualią kūrėjų optiką.

    Organizatoriai jau planuoja kitą susitikimą ir kviečia Vilniaus rajono dailės mokytojus jungtis prie VII-ojo plenero, numatyto 2027 metų birželio mėnesį. Pasak iniciatorių, tęstinumas leidžia kasmet fiksuoti kūrybines tendencijas ir auginti mokytojų bendruomenės kultūrinį matomumą.

  • Vilniuje ruošiasi priverstinai išgabenti apleistus automobilius: įspėja apie baudas iki 300 eurų

    Vilniaus miesto savivaldybė perspėja gyventojus pasirūpinti neeksploatuojamomis ir be priežiūros paliktomis transporto priemonėmis bendrojo naudojimo vietose. Pasak savivaldybės, tokie automobiliai užima stovėjimo vietas, kelia netvarką ir gali tapti aplinkosaugine problema.

    Savivaldybė primena, kad už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą bendro naudojimo teritorijose gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnį gali būti skiriamas įspėjimas, o pakartotinio nusižengimo atveju numatyta bauda nuo 140 iki 300 eurų, taip pat gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas.

    Jei automobilio savininkas nėra žinomas arba jo nepavyksta nustatyti, savivaldybė pradeda procedūras dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti perimama savivaldybės žinion, nuvežama į saugojimo aikštelę ir laikoma iki atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jos statuso.

    Skelbiama, kad perimti savivaldybės žinion planuojamų automobilių sąraše – įvairių markių transporto priemonės, paliktos skirtingose miesto vietose. Tarp adresų minimi, pavyzdžiui, Saulėtekio alėja, Taikos, Architektų, Lazdynų, Ukmergės, Rinktinės gatvės, taip pat Grigiškėse ir kitose seniūnijose.

    Savininkų prašoma iki 2026 metų lapkričio 2 dienos patraukti transporto priemones iš bendrojo naudojimo vietų. Savivaldybė nurodo, kad neįvykdžius šio reikalavimo automobiliai gali būti nuvežami priverstinai.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgai stovintys, techniškai netvarkingi ar apleisti automobiliai dažnai tampa ir saugumo klausimu. Tokios transporto priemonės gali trukdyti valyti gatves, apsunkinti eismą kiemuose, o pažeistos konstrukcijos ar nutekėję skysčiai kelia riziką aplinkai.

    Gyventojams primenama, kad pastebėjus viešoje vietoje ilgą laiką nejudantį, akivaizdžiai apleistą automobilį verta apie tai pranešti savivaldybei. Tokie pranešimai padeda greičiau nustatyti savininkus ir užkirsti kelią situacijoms, kai bendro naudojimo erdvės ilgą laiką virsta automobilių sandėliavimo vietomis.

  • Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje atidengta įspūdinga neofreska: „Bendrystės ženklai“ jau tampa nauju miesto simboliu

    Nemenčinėje pristatyta nauja viešojo meno iniciatyva – neofreska „Bendrystės ženklai“, sukurta menininko Tado Šimkaus. Kūrinys atsirado įgyvendinant Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Vilniaus rajono savivaldybės projektą, kuriuo siekiama stiprinti ryšį su Europos Sąjunga per vietos tapatybę.

    Neofreska nutapyta ant etnografinės architektūros pastato Švenčionių gatvėje Nemenčinėje. Pasak organizatorių, pasirinkta vieta pabrėžia dialogą tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinės vizualinės kultūros, kuri vis dažniau tampa miestų atpažinimo ženklu.

    Kas vaizduojama neofreskoje?

    Kūrinio kompozicijoje atsiranda Nemenčinei svarbūs architektūros ir gamtos akcentai: tiltas, bažnyčia, kultūros centras, senamiesčio mediniai pastatai ir gimnazija. Vaizdą papildo Nemenčinės piliakalnio ir netoliese esančio Gėlos ežero motyvai, leidžiantys miestą skaityti per jo kasdienybę ir aplinką.

    Pasirinkta žaisminga iliustratyvi stilistika, retro detalės ir spalvos kuria dinamišką, augančio miesto nuotaiką. Subtiliai integruota Europos Sąjungos simbolika primena, kad vietos savitumas ir bendros europinės vertybės gali būti matomos viename pasakojime.

    Akcentas – bendruomenei ir tapatybei

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad naujasis kūrinys yra daugiau nei dekoras viešojoje erdvėje. Jo vertinimu, neofreska pasakoja apie krašto istoriją, gamtą ir žmones, o viešosiose erdvėse atsirandantis menas gali tapti bendruomenės telkimo priemone.

    „Tai ne tik meno kūrinys viešojoje erdvėje, bet ir pasakojimas apie mūsų kraštą, jo išskirtinumą bei bendruomenę, kuriančią savo miesto dabartį ir ateitį“, – sakė Robert Duchnevič.

    Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis pažymėjo, kad tokie projektai kuria progą susitikti su vietos bendruomene ir įprasminti europines idėjas per konkrečią vietą. Anot jo, siekiama, kad kūrinys taptų natūralia Nemenčinės miesto dalimi, atpažįstama tiek gyventojams, tiek svečiams.

    „Tikiuosi, kad „Bendrystės ženklai“ taps kūriniu, kurį žmonės atpažins kaip miesto dalį“, – sakė Rytis Martikonis.

    Pats neofreskos autorius Tadas Šimkus sako, kad piešinyje sąmoningai palikta erdvės interpretacijoms, kad kiekvienas galėtų rasti artimus ženklus. Jo teigimu, skirtingos detalės kuria bendrą kompoziciją, kurioje įvairovė tampa autentiškumo stiprybe.

    „Nors ir kiekvienas langelis skirtingas, bet bendroje kompozicijoje įvairovė tampa privalumu ir autentika“, – sakė Tadas Šimkus.

    Neofreskų serija artėjant svarbiam laikotarpiui

    „Bendrystės ženklai“ yra antrasis Europos Sąjungai skirtų neofreskų serijos kūrinys, pristatomas artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Pirmasis serijos darbas „Vienybės fortas“ buvo pristatytas Vilniuje, šalia Neries.

    Organizatorių teigimu, ši gatvės meno iniciatyva orientuota į ilgalaikį poveikį: kūriniai viešojoje erdvėje turi ne tik puošti, bet ir kurti atpažįstamą pasakojimą apie bendrystę, pagarbą vietos šaknims ir gebėjimą susitelkti dėl bendrų tikslų.

    Viešojo meno projektai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kaip miestų atnaujinimo priemonė, prisidedanti prie vietos identiteto, kultūrinio turizmo ir bendruomeninio pasididžiavimo. Nemenčinėje pristatytas darbas šią kryptį papildo lokaliais simboliais ir aiškia žinute apie žmones kaip svarbiausią miesto stiprybę.