CP v2

Blog

  • Kiek virti raugintus kopūstus, kad būtų minkšti ir aromatingi: dažniausia klaida nustebins

    Kiek virti raugintus kopūstus, kad būtų minkšti ir aromatingi: dažniausia klaida nustebins

    Rauginti kopūstai po virimo turėtų būti minkšti, bet išlaikyti ryškų, gaivų rūgštumą. Dažniausia nesėkmės priežastis yra per ilgas kaitinimas, kai kopūstai praranda dalį skonio ir tampa perninkšti.

    Virtuvės praktikoje svarbiausia ne aklai laikytis vieno laiko, o įvertinti, kaip smulkiai kopūstai supjaustyti ir kokie jie yra iš pradžių. Kuo kopūstai stambesni ir kietesni, tuo ilgiau gali prireikti, tačiau persūdyti laiku taip pat lengva.

    Kiek laiko virti kopūstus?

    Jei rauginti kopūstai smulkiai supjaustyti ir norite, kad jie liktų lengvai traškūs, dažnai pakanka apie 20 minučių. Tokiu atveju išlieka daugiau charakteringo rūgštumo, o tekstūra dar nepervirsta į košę.

    Jei kopūstai kietesni, laikyti ilgiau ar supjaustyti stambiau, virimo laikas dažnai pailgėja iki 40 minučių ar daugiau. Geriausia kas keliolika minučių patikrinti šakute ir nukelti puodą nuo kaitros tada, kai pasiekta norima konsistencija.

    Verdant verta naudoti nedaug vandens ir pilti jį verdantį, kad kopūstai nepermirktų. Per daug skysčio reiškia, kad nupylus vandenį prarasite ir dalį skonio, todėl verčiau pilti tik tiek, kad neprisviltų dugnas.

    Per rūgštūs kopūstai: kaip sušvelninti?

    Raugintų kopūstų rūgštumas labai priklauso nuo fermentacijos trukmės ir laikymo sąlygų. Jei skonis per aitrus, kopūstus galima trumpai perlieti šaltu vandeniu ir iškart nusausinti.

    Svarbu neplauti ilgai, nes kartu nusiplauna ir aromatas. Praktinis būdas yra paragauti prieš ir po trumpo perplovimo, kad suvaldytumėte rūgštumą, bet neprarastumėte charakterio.

    Skoniui subalansuoti verdant dažnai tinka lauro lapas, kvapieji pipirai ar džiovinti grybai. Įdarams ir troškiniams taip pat padeda pakepintas svogūnas, kuris suteikia saldumo ir apvalina rūgštį.

    Skirtingiems patiekalams reikia skirtingai

    Koldūnams ar virtiniams skirtam įdarui kopūstai paprastai verdami iki labai minkštos būklės, kad būtų lengva smulkinti ir maišyti. Po virimo būtina gerai nusausinti ir atvėsinti, nes per šlapias įdaras apsunkina formavimą ir gadina tešlos struktūrą.

    Sriuboms rauginti kopūstai dažnai verdami tiesiai sultinyje, tačiau verta prisiminti bulves. Rūgštis gali lėtinti bulvių minkštėjimą, todėl kopūstus patogiau dėti tuomet, kai bulvės jau beveik išvirusios.

    Norint rauginti namuose, dažnai orientuojamasi į maždaug 20 gramų druskos vienam kilogramui smulkintų kopūstų. Fermentacijai svarbu, kad kopūstai būtų apsemti savo sultimis, o vėliau, pasiekus norimą rūgštumą, laikyti vėsiau, kad procesas sulėtėtų.

  • Pakabinama arbata ant durų rankenos: triukas kvapams ar tik mitas? Specialistai įspėja

    Pakabinama arbata ant durų rankenos: triukas kvapams ar tik mitas? Specialistai įspėja

    Socialiniuose tinkluose ir namų ūkio patarimų portaluose vis dažniau kartojamas neįprastas triukas: sausą arbatos pakelį siūloma pakabinti ant durų rankenos. Teigiama, kad taip galima sumažinti nemalonius kvapus kambaryje, spintoje ar sandėliuke, tačiau šio metodo poveikis labai priklauso nuo situacijos.

    Arbatos lapeliai, kaip ir kiti džiovinti augaliniai produktai, gali šiek tiek sugerti aplinkoje esančius kvapus, ypač mažose, uždarose erdvėse. Vis dėlto tai nėra universali priemonė, nes arbata kvapų šaltinio nepašalina, o tik trumpam gali sušvelninti pojūtį.

    Kaip tai daryti saugiai?

    Jei vis tiek norite išbandyti šį būdą, svarbiausia naudoti sausą, nepažeistą arbatos pakelį ir jį pakabinti taip, kad neplyštų. Tokį pakelį prasmingiausia dėti mažoje erdvėje, pavyzdžiui, spintelėje, dėžėje daiktams ar nedideliame kambaryje.

    Drėgno arbatos pakelio, ką tik ištraukto iš puodelio, naudoti nereikėtų. Ilgiau šiltoje patalpoje laikoma drėgna organinė masė gali tapti palankia terpe mikroorganizmams, o vėliau pati pradėti skleisti nemalonų kvapą.

    Kada kvapas signalizuoja problemą?

    Nemalonūs kvapai namuose dažniausiai kyla dėl maisto likučių, nešvarių tekstilės gaminių, šiukšliadėžės ar drėgmę kaupiančių batų. Užuot bandžius kvapą užmaskuoti, efektyviau pirmiausia nustatyti priežastį ir ją pašalinti.

    Virtuvėje padeda reguliarus šiukšliadėžės plovimas ir gartraukio naudojimas, o vonioje svarbiausia ventiliacija ir drėgnų paviršių nusausinimas. Jei juntamas pelėsio, kanalizacijos ar įsisenėjusios drėgmės kvapas, tai gali rodyti sandarumo ar nuotekų sistemos bėdas, kurias geriau spręsti iš esmės.

    Kokios priemonės dažniausiai veiksmingesnės?

    Jei įprastas valymas nepadeda, dažniau pasiteisina kvapų sugėrikliai su aktyvintąja anglimi. Dėl porėtos struktūros ji gali sulaikyti dalį kvapą sukeliančių junginių, tačiau ir ši priemonė nekompensuos neišspręsto drėgmės ar nuotekų problemos.

    Prie kvapų kaupimosi prisideda ir audiniai, todėl verta periodiškai skalbti užuolaidas, valyti minkštus baldus ir vėdinti patalpas. Ilgalaikį rezultatą dažniausiai duoda nuosekli švara, drėgmės kontrolė ir geras oro judėjimas, o ne vienas atsitiktinis triukas.

  • Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Spalio 7–14 dienomis Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytojai ir absolventai dalyvavo tarptautiniame „Erasmus+“ jaunimo darbuotojų mobilumo projekte „Echoes of Tradition“ Izmire, Turkijoje. Projektą koordinavo Ege universiteto Valstybinė turkų muzikos konservatorija, o į veiklas įsitraukė atstovai iš Lietuvos, Turkijos, Graikijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

    Projekto tikslas buvo per muziką, šokį ir gyvąsias tradicijas stiprinti tarpkultūrinį dialogą bei dalytis profesine patirtimi. Tokie mainai „Erasmus+“ programoje dažnai orientuojasi į praktinį mokymąsi, kai dalyviai ne tik klausosi paskaitų, bet ir kuria bendrus pasirodymus bei metodikas darbui su jaunimu.

    Muzika kaip kultūrų tiltas

    Savaitės programoje dalyviai mokėsi tradicinių dainų ir šokių, dalyvavo edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir bendrose repeticijose. Akcentas buvo dedamas į tai, kaip skirtingų šalių paveldas gali būti pateikiamas šiuolaikiškai, kad išliktų patrauklus jaunajai kartai.

    Ypatinga diena skirta Lietuvai, kai Varėnos komanda pristatė šalies istorijos ir kultūros bruožus bei gyvas muzikines tradicijas. Pristatymas prasidėjo skudučių skambesiu, o dalyviai buvo pakviesti patirti lietuviškos muzikos savitumą praktiškai.

    Mokytoja Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė supažindino projekto dalyvius su sutartinėmis, kurios laikomos išskirtine lietuviško daugiabalsio dainavimo tradicija. Ši tradicija pripažįstama kaip reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalis, o dirbtuvėse dalyviai bandė atkartoti sutartinių ritmiką ir balsų dermę.

    Folkloro grupės „Kukumbalis“ narys Kristupas Černiauskas į veiklas įtraukė lietuviškus tradicinius šokius ir žaidimus. Tokia praktika vis dažniau taikoma kultūros edukacijoje, nes padeda folklorą patirti ne kaip muziejinį reiškinį, o kaip gyvą bendravimo ir bendruomeniškumo formą.

    Bendras koncertas konservatorijoje

    Spalio 12 dieną Ege universiteto Valstybinėje turkų muzikos konservatorijoje įvyko baigiamasis renginys, kuriame partnerių šalių atstovai pristatė savo muzikines tradicijas ir edukacines patirtis. Renginys buvo orientuotas į kultūrų dialogą ir tarptautinio bendradarbiavimo tęstinumą.

    Kulminacija tapo jungtinio orkestro ir choro koncertas, kuriame skambėjo skirtingų tautų muzika ir tradicijos. Bendras pasirodymas parodė, kaip skirtingos atlikimo mokyklos ir patirtys gali susijungti į vieną programą, kai prioritetu tampa ne konkurencija, o bendrakūra.

    Projekto metu Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė ir projekto koordinatorė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė susitiko su Ege universiteto konservatorijos direktoriumi prof. dr. Ali Maruf Alaskan. Susitikime aptartos galimos ateities iniciatyvos ir bendri tarptautiniai kultūriniai projektai.

    Ką duoda tokie mainai?

    Dalyviams tokie „Erasmus+“ mobilumo projektai paprastai suteikia galimybę stiprinti profesines kompetencijas, įgyti naujų edukacinių metodų ir plėsti tarptautinių partnerių tinklą. Kultūros ir švietimo srityse tai ypač svarbu, nes bendri projektai dažnai virsta tęstinėmis iniciatyvomis, gastrolėmis ar jungtinėmis programomis.

    Varėnos komanda pabrėžė, kad patirtis Izmire leido ne tik pristatyti Lietuvos etnokultūrinį paveldą, bet ir parsivežti idėjų, kaip tradicijas aktualinti šiandienos auditorijai. Tokie susitikimai dar kartą patvirtina, kad muzika gali tapti universalia kalba, jungiančia kartas, šalis ir skirtingas kultūrines patirtis.

    „Tradicijos neturi sienų, kai jas jungia muzika“, – sakė projekto dalyviai.

    Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos bendruomenė dėkojo projekto organizatoriams ir Ege universiteto konservatorijos studentų komandai už priėmimą ir bendrą darbą. Pasak dalyvių, užmegzti ryšiai ir sukurtos bendros patirtys taps paskata tęsti tarptautinius kultūrinius mainus.

  • Varėnos choro „Harmonija“ triumfas Graikijoje: sidabras ir aukščiausias įvertinimas savo grupėje

    Varėnos choro „Harmonija“ triumfas Graikijoje: sidabras ir aukščiausias įvertinimas savo grupėje

    Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ iš Graikijoje vykusio 6-ojo tarptautinio chorų konkurso ir festivalio „Kalamata 2026“ grįžo su sidabro diplomu. Kolektyvas mišrių chorų kategorijoje pasiekė aukščiausią rezultatą tarp sidabro diplomais įvertintų dalyvių.

    Renginyje dalyvavo 38 chorai iš 16 šalių, todėl konkurencija buvo didelė. Varėnos choras šiame festivalyje buvo vienintelis Lietuvos atstovas, o tai tapo ir atsakomybe, ir galimybe pristatyti šalies chorinę kultūrą tarptautinėje scenoje.

    Konkurencija ir rezultatai

    „Harmonija“ savo kategorijoje aplenkė kitus sidabro diplomais įvertintus kolektyvus iš Estijos, Graikijos ir Malaizijos. Toks rezultatas rodo ne tik aukštą meninį lygį, bet ir stabilų pasirengimą, kuris tarptautiniuose konkursuose dažnai lemia vietą rikiuotėje.

    Tarptautiniuose chorų konkursuose įprastai vertinamas intonavimo tikslumas, ansamblio darnumas, programos sudėtingumas, stilistika ir meninė interpretacija. Sidabro diplomas tokio masto renginyje paprastai reiškia, kad kolektyvas surinko aukštą balų skaičių ir atitiko griežtus komisijos kriterijus.

    Ne tik konkursas, bet ir Lietuvos pristatymas

    Festivalio metu choras dalyvavo ne vien konkurse. Varėniškiai kartu su kitais kolektyvais pasirodė draugystės koncerte bei chorų eisenoje, kurioje nešė Lietuvos trispalvę, taip prisidėdami prie kultūrinės šalies sklaidos.

    Tokie festivaliai chorams yra svarbūs ir dėl profesinių ryšių: čia mezgamos pažintys, keičiamasi repertuaru, aptariamos darbo metodikos. Pastaraisiais metais tarptautiniuose renginiuose vis labiau akcentuojamas ir bendruomeniškumas, kai konkursinė dalis derinama su atvirais miestų koncertais.

    Sėkmės pagrindas: komanda ir pasirengimas

    Choro pasiekimas siejamas su ilgu pasirengimu, intensyviomis repeticijomis ir kryptingu darbu siekiant vieningo skambesio. Prie rezultato svariai prisidėjo vadovė ir dirigentė Ilona Zalanskienė, chormeisterė Loreta Tiškienė bei koncertmeisterė Viktorija Vorobjovaitė.

    „Šis įvertinimas yra mūsų nuoseklaus darbo ir bendrystės rezultatas“, – sakė choro atstovai, dėkodami kūrybinei komandai už profesionalumą ir organizacinį pasirengimą kelionei.

    Kelionė į Graikiją choristams tapo ne tik konkursu, bet ir patirtimi, kuri sustiprina motyvaciją bei skatina kelti ambicijas ateičiai. Kolektyvas pabrėžia, kad tarptautinė scena suteikia impulsą tobulinti repertuarą ir dar ryškiau atskleisti savo muzikinį braižą.

  • Konferencija Varėnoje atvėrė silpną vietą: kaip socialinių paslaugų kokybė keičia gyvenimus

    Konferencija Varėnoje atvėrė silpną vietą: kaip socialinių paslaugų kokybė keičia gyvenimus

    Spalio 15 dieną Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse vyko respublikinė mokslinė praktinė konferencija, skirta socialinių paslaugų kokybei ir inovacijoms. Renginys subūrė socialinio darbo specialistus, mokslininkus ir praktiką kuriančias įstaigas iš skirtingų savivaldybių.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas, pabrėžęs socialinių paslaugų reikšmę žmogaus orumui ir savarankiškumui. Pasak jo, reali pagalba kasdienybėje dažnai tampa raktu, leidžiančiu žmogui išlikti bendruomenėje, o ne atsidurti institucinėje globoje.

    Kas šiandien lemia paslaugų kokybę?

    Pirmojoje dalyje daug dėmesio skirta žmogaus poreikių atpažinimui ir paslaugų pritaikymui konkrečiai situacijai. Pranešimuose akcentuota, kad socialinės ir sveikatos paslaugos vis dažniau susikerta, todėl ankstyvas rizikų, trauminių patirčių ar smurto požymių atpažinimas tampa kasdienio darbo standartu.

    Kauno kolegijos lektorė ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė kalbėjo apie ankstyvą traumos atpažinimą slaugos ir socialinių paslaugų sankirtoje. Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja Jolita Junevičienė išskyrė neformalių globėjų vaidmenį ir jų patiriamą krūvį, kuris tiesiogiai veikia globos tęstinumą.

    Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Edita Giniūnienė ir Inga Mikalauskienė pristatė pagalbos į namus paslaugų kokybės klausimus, nuo darbo standartų iki apčiuopiamos naudos žmogui. Centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Gintarė Tūbinienė akcentavo orumo principą dirbant su šeimomis, patiriančiomis kompleksinius sunkumus.

    Pagalba šeimoms: nuo pasipriešinimo iki pokyčio

    Antrojoje dalyje aptarti praktiniai iššūkiai teikiant pagalbą šeimoms ir dirbant atvejo vadybos principu. Pranešėjai pabrėžė, kad sėkmingas rezultatas dažnai priklauso ne nuo paslaugų skaičiaus, o nuo ilgalaikio pasitikėjimo, aiškių susitarimų ir nuoseklaus įtraukimo.

    Varėnos socialinių paslaugų centro psichologė Indra Blaškevičiūtė kalbėjo apie pasipriešinimą pokyčiui, su kuriuo specialistai susiduria dirbdami su krizę patiriančiais žmonėmis. Atvejo vadybininkė Inga Valadkienė aptarė situacijas, kai tėvų nebendradarbiavimas stabdo pagalbos procesą ir verčia ieškoti tarpinstitucinių sprendimų.

    Elektrėnų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Vaida Šelkovienko pristatė metodus, padedančius siekti pokyčių šeimų kasdienybėje. Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centro direktoriaus pavaduotoja Vilma Bražukaitienė pabrėžė į stiprybes orientuotos pagalbos svarbą globėjų šeimoms.

    Kėdainių pagalbos šeimai centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja socialiniams reikalams Rūta Šukienė akcentavo, kad rezultatai turi būti vertinami pagal realius pokyčius žmogaus gyvenime. Tai ypač aktualu, kai paslaugos finansuojamos pagal nustatytas apimtis, tačiau bendruomenei svarbiausia yra stabilus, matomas ilgalaikis efektas.

    Inovacijos socialiniame darbe ir žmogaus įgalinimas

    Trečiojoje dalyje aptartos inovacijos ir metodai, padedantys geriau suprasti klientų patirtis bei stiprinti savarankiškumą. Nuskambėjo mintis, kad inovacija socialiniame darbe nebūtinai reiškia technologiją, dažnai tai yra naujas darbo organizavimo modelis, simuliacija ar paslaugų integravimas.

    Utenos kolegijos lektorius Edmundas Vaitiekus pristatė simuliacijos metodo taikymą socialiniame darbe, kai praktinės situacijos leidžia specialistams tiksliau įvertinti sprendimų pasekmes. Merkinės globos namų direktorė Rasa Žukauskienė pranešime apie inovacijas pabrėžė, kad pokyčiai lengviau įgyvendinami tuomet, kai darbuotojams aiškiai paaiškinama nauda ir mažinamas neapibrėžtumas.

    Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Dovilė Palevičienė ir Ingrida Matulevičienė pristatė socialinių dirbtuvių patirtį, kai veikla tampa keliu į įgūdžius ir didesnį savarankiškumą. Negalią turinčių asmenų centro „Korys“ direktorė Diana Skemundrienė aptarė praktinius žingsnius, kurie padeda pereiti nuo globos prie įgalinimo.

    Konferencijos dalyviai taip pat susipažino su simuliaciniu senyvo amžiaus žmogaus kostiumu, leidžiančiu geriau suprasti vyresnio žmogaus kasdienius iššūkius. Renginys baigtas rezultatų aptarimu ir diskusija apie tolesnį paslaugų kokybės gerinimą, stiprinant bendradarbiavimą tarp savivaldybių, mokslo ir praktikos.

  • Žaidimas, kuris keičia ugdymą: Paežerių dvare susirinkę „Eglutės“ pedagogai atskleidė kryptį

    Žaidimas, kuris keičia ugdymą: Paežerių dvare susirinkę „Eglutės“ pedagogai atskleidė kryptį

    Paežerių dvare surengta respublikinė ikimokyklinio ugdymo konferencija „Kai žaidimas prabyla“, subūrusi įstaigų, turinčių „Eglutės“ pavadinimą, pedagogus ir švietimo specialistus. Renginį organizavo Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, bendradarbiaudamas su Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba.

    Į konferenciją atvyko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, kurie dalijosi praktine patirtimi ir aptarė, kaip žaidimas gali tapti kryptingu ugdymo metodu, o ne vien laisvalaikio forma. Pagrindinis dėmesys skirtas sprendimams, kurie padeda vaikams mokytis per patirtį, tyrinėjimą ir kūrybą.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka. Jis akcentavo pedagogų darbo svarbą ir džiaugėsi, kad nacionalinio masto renginys vyksta Vilkaviškio krašte.

    „Žaidimas vaikui yra ne tik pramoga, bet ir vienas svarbiausių būdų pažinti pasaulį, mokytis ir augti. Džiaugiuosi, kad šiandien Vilkaviškio krašte susitiko pedagogai, kurie kasdien ieško kūrybiškų būdų sudominti vaikus ir padėti jiems atsiskleisti“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Pranešimuose ir diskusijose aptarta, kad šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo praktikoje vis dažniau remiamasi žaidimu grįstu mokymusi, kai vaikas skatinamas veikti, spręsti, kurti ir bendradarbiauti. Tokia kryptis siejama su socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymu, kalbos raida bei ankstyvuoju problemų sprendimu.

    Renginio metu pedagogai pristatė metodus, kurie padeda žaidimą susieti su ugdymo tikslais, stebėti vaikų pažangą ir įtraukti skirtingus gebėjimus turinčius vaikus. Taip pat pabrėžta bendradarbiavimo tarp įstaigų nauda, kai idėjos ir priemonės dalijamos ne tik vienos savivaldybės, bet ir nacionaliniu mastu.

    Konferencija tapo erdve aptarti ir praktiniams iššūkiams, su kuriais susiduria ikimokyklinio ugdymo bendruomenė, nuo vaikų dėmesio išlaikymo iki tėvų įtraukties stiprinimo. Organizatoriai tikisi, kad tokie susitikimai paskatins tęstinį bendradarbiavimą ir naujų iniciatyvų plėtrą įvairiuose Lietuvos regionuose.

  • Diasporos parama keičia Kybartus: „Saulutė“ atvežė naujų galimybių „Rasos“ mokiniams

    Diasporos parama keičia Kybartus: „Saulutė“ atvežė naujų galimybių „Rasos“ mokiniams

    Vilkaviškio rajone, Kybartuose veikiančiame Kristijono Donelaičio gimnazijos „Rasos“ skyriuje apsilankė JAV lietuvių labdaros organizacijos „Saulutė“ atstovės. Viešnios apžiūrėjo projekto „Augame kartu“ rezultatus ir susipažino su mokiniams sukurta atnaujinta aplinka.

    Projektas pradėtas siekiant pagerinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų kasdienybę: mokymosi sąlygas, fizinį aktyvumą ir bendrą gerovę. Tokios investicijos dažniausiai duoda greitą efektą, nes leidžia vaikams patogiau mokytis, judėti ir jaustis saugiau jiems pritaikytoje erdvėje.

    Iniciatyvą įgyvendinti padėjo JAV lietuvių bendruomenės telkimas ir aukos, prie kurių prisidėjo organizacija „Saulutė“, taip pat rėmėjai ir vietos gyventojai. Prie paramos telkimo prisidėjo ir Pasaulio kybartiečių draugija, o savivaldybė skyrė lėšų mokinių bendrabučio baldams atnaujinti.

    Susitikime dalyvavusi Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pabrėžė, kad partnerystė su diaspora regionams ypač svarbi. Pasak jos, tokie projektai padeda spręsti kasdienius vaikų poreikius ten, kur papildomi resursai turi didžiausią poveikį.

    „Kiekvienas vaikas nusipelno aplinkos, kurioje jaustųsi saugus, suprastas ir galėtų augti savo tempu. Labai gera žinoti, kad net už tūkstančių kilometrų gyvenantys žmonės nepamiršta savo krašto ir jo vaikų“, – sakė Daiva Riklienė.

    Švietimo bendruomenė pabrėžia, kad tvari pagalba neapsiriboja vienkartiniais pirkimais: svarbus ir ilgalaikis dėmesys, įtraukiantis mokyklą, savivaldybę, tėvus bei rėmėjus. Kybartų pavyzdys rodo, jog sutelktos lėšos ir aiškiai įvardyti tikslai gali greitai virsti apčiuopiama nauda mokiniams.

  • Meras A. Neiberka išgirdo senjorų signalus: kokių pokyčių Vilkaviškio rajone prašo Trečiojo amžiaus universitetas

    Meras A. Neiberka išgirdo senjorų signalus: kokių pokyčių Vilkaviškio rajone prašo Trečiojo amžiaus universitetas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje meras Algirdas Neiberka susitiko su Trečiojo amžiaus universiteto atstovais: vadove Dalyte Šileikiene, fakultetų dekanais ir bendruomenės nariais. Pokalbyje daug dėmesio skirta tam, kaip senjorai vertina rajone vykstančius pokyčius ir ko tikisi artimiausiu metu.

    Susitikimo metu aptarti pastaraisiais metais įgyvendinti savivaldybės projektai, šiuo metu vykdomi darbai ir planuojamos iniciatyvos. Meras pristatė svarbiausias savivaldybės aktualijas, akcentuodamas, kad gyventojų grįžtamasis ryšys padeda tikslinti prioritetus ir sprendimus.

    Trečiojo amžiaus universiteto atstovai aktyviai domėjosi rajono plėtra, uždavė klausimų dėl numatomų pokyčių ir pateikė pasiūlymų. Diskusijoje buvo pabrėžta, kad senjorams ypač svarbūs aiškūs sprendimai kasdienėms reikmėms: paslaugų prieinamumui, patogiam susisiekimui ir viešųjų erdvių pritaikymui.

    „Tokie susitikimai labai vertingi, nes leidžia ne tik pasidalyti informacija apie Savivaldybės darbus, bet ir išgirsti žmonių nuomonę“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Meras pridūrė, kad gyventojų pastabos svarbios planuojant darbus ir priimant sprendimus. Pasak jo, aktyvus Trečiojo amžiaus universiteto įsitraukimas padeda savivaldybei tiksliau matyti, kur pokyčiai labiausiai reikalingi, o kur būtina koreguoti vykdomas priemones.

    Susitikime taip pat sutarta organizuoti platesnį mero pokalbį su Trečiojo amžiaus universiteto klausytojais. Jo metu meras detaliau pristatys svarbiausias rajono aktualijas, vykdomus bei planuojamus projektus ir atsakys į bendruomenei rūpimus klausimus.

    Trečiojo amžiaus universitetai Lietuvoje veikia kaip neformalaus suaugusiųjų švietimo ir bendruomeniškumo platforma, o jų klausytojai dažnai įsitraukia ir į vietos gyvenimo aptarimus. Tokie susitikimai savivaldybėms tampa praktiniu įrankiu įvertinti, kaip sprendimai veikia skirtingas gyventojų grupes, ir laiku pastebėti problemas, kurios ne visada matomos oficialiose ataskaitose.

  • „Visagino būstas“ skubiai ieško viešųjų pirkimų specialisto: siūlo 2 160 eurų per mėnesį

    „Visagino būstas“ skubiai ieško viešųjų pirkimų specialisto: siūlo 2 160 eurų per mėnesį

    Uždaroji akcinė bendrovė „Visagino būstas“ Visagine paskelbė atranką viešųjų pirkimų specialisto (-ės) pareigoms. Siūloma neterminuota darbo sutartis ir atlyginimas nuo 2 160 eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

    Ieškomas darbuotojas būtų atsakingas už viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą, kad pirkimams skirtos lėšos būtų panaudotos efektyviai. Darbas apimtų pirkimų procedūras ir dokumentų rengimą, taip pat sutarčių viešinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

    Kasdienėje veikloje reikėtų dirbti su Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema ir atlikti pirkimus, įskaitant pirkimus per CPO katalogą. Taip pat numatytas įmonės paskyrų administravimas CVP IS ir CPO sistemose bei darbas su SABIS ir dokumentų valdymo sprendimais.

    Įmonė pabrėžia, kad reikės nuolat sekti pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pokyčius ir vertinti vidinių tvarkų atitiktį reikalavimams. Prireikus tektų rengti vidaus dokumentų pakeitimus ir teikti pasiūlymus dėl procedūrų tobulinimo.

    Pareigos apima dalyvavimą Viešųjų pirkimų komisijos veikloje ir bendravimą su tiekėjais, taip pat atsakymų rengimą į tiekėjų prašymus ir institucijų paklausimus. Pagal kompetenciją numatytas ir bendrovės interesų atstovavimas viešųjų pirkimų klausimais valstybinėse bei savivaldybės institucijose.

    Kandidatams keliami reikalavimai apima aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip dvejų metų patirtį viešųjų pirkimų srityje. Taip pat nurodoma, kad būtina išmanyti viešąjį administravimą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus bei atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus.

    Privalumais laikoma patirtis analizuojant pirkimo dokumentus, pretenzijų nagrinėjimas ir viešųjų pirkimų specialisto pažymėjimas. Įmonė papildomai vertina patirtį su ES fondų lėšomis finansuojamų projektų dokumentų rengimu ir administravimu bei darbą su dokumentų valdymo sistema „Deka Office“.

    Atranka numatyta pokalbio forma, o kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų spalio 28 dienos. Pretendentai turi pateikti prašymą dalyvauti konkurse, gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir išsilavinimą bei kompetenciją patvirtinančius dokumentus.

    Viešieji pirkimai Lietuvoje pastaraisiais metais vis labiau remiasi skaitmenizacija, todėl praktiniai įgūdžiai dirbant CVP IS ir CPO katalogu tampa vienu svarbiausių kriterijų. Darbdaviai vis dažniau tikisi, kad pirkimų specialistas ne tik atliks procedūras, bet ir aktyviai valdys rizikas, užtikrins skaidrumą bei laiku reaguos į reguliavimo pokyčius.

  • Juozas Olekas atvyksta į Visaginą: susitiks su vadovais, medikais ir gyventojais

    Juozas Olekas atvyksta į Visaginą: susitiks su vadovais, medikais ir gyventojais

    Spalio 21 dieną Visagine lankysis Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Vizito metu numatyti susitikimai su savivaldybės vadovais ir bendruomene, taip pat apsilankymai miesto sveikatos įstaigose.

    Seimo pirmininkas planuoja aptarti klausimus, kurie Visaginui šiuo metu aktualiausi, įskaitant viešųjų paslaugų kokybę ir gyventojų lūkesčius. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti situaciją vietoje ir išgirsti bendruomenės problemas tiesiogiai.

    Vizito darbotvarkė

    Darbotvarkėje numatytas susitikimas su Visagino savivaldybės vadovais. Taip pat planuojama apsilankyti Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre ir Visagino ligoninėje, kur bus domimasi paslaugų prieinamumu ir kasdieniais iššūkiais.

    Vizito metu ketinama aptarti miesto bendruomenei svarbias temas, pradedant socialinėmis paslaugomis ir baigiant sveikatos sistemos pajėgumais. Pastaraisiais metais regionams ypač aktualūs gydytojų ir slaugytojų trūkumo, paslaugų eilių ir pacientų srautų klausimai.

    Susitikimas su gyventojais

    Gyventojų susitikimas vyks spalio 21 dieną nuo 16.30 iki 18.00 valandos Visagino savivaldybėje, Parko gatvėje 14. Renginio organizatoriai kviečia atvykti ir užduoti klausimus, susijusius su miesto problemomis bei prioritetais.

    Tokio formato susitikimai dažnai tampa proga gyventojams išsakyti nuomonę dėl kasdienio gyvenimo klausimų, o politikams geriau įvertinti, kokių sprendimų tikisi vietos bendruomenė. Savivaldybė tikisi aktyvaus visaginiečių dalyvavimo.