CP v2

Blog

  • Plikiuose kuriamas naujas centras: vienoje vietoje pagalba vaikams su negalia ir dienos užimtumas

    Plikiuose netrukus prasidės naujo centro kūrimas, kuris turėtų reikšmingai palengvinti kasdienybę šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, ir suteikti daugiau galimybių suaugusiesiems su negalia. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą, kuriuo bus steigiamas Kompleksinių paslaugų vaikams su negalia ir dienos užimtumo centras.

    Planuojama, kad paslaugos vienoje vietoje sumažins būtinybę vykti į skirtingas įstaigas ar miestus, o pagalbos paieška taps paprastesnė ir greitesnė. Socialinės apsaugos srityje vis labiau akcentuojamas paslaugų prieinamumas arčiau namų, todėl tokie regioniniai centrai laikomi vienu svarbiausių būdų mažinti atskirtį ir stiprinti šeimų atsparumą.

    Kas keisis Plikiuose?

    Centras įsikurs Plikiuose, Klaipėdos g. 12, o pastate numatytas kapitalinis remontas ir pritaikymas žmonių su negalia poreikiams. Kartu bus įsigyti reikalingi baldai ir įranga, kad paslaugos galėtų startuoti nuo pirmos dienos pilna apimtimi.

    Numatyta, kad centre veiks dvi pagrindinės kryptys: kompleksinės paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimoms bei dienos užimtumo paslaugos suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia. Toks modelis atitinka pastarųjų metų kryptį socialinėse paslaugose, kai labiau orientuojamasi į ilgalaikį savarankiškumo stiprinimą ir pagalbą šeimai, o ne vien pavienes konsultacijas.

    Pagalba vaikams ir jų artimiesiems

    Vaikams su negalia ir jų šeimoms centre bus teikiamos kompleksinės socialinės, ugdymo, terapinės ir konsultacinės paslaugos. Tai turėtų tapti vieta, kur vaikai galės nuosekliai lavinti gebėjimus, o artimieji gaus specialistų konsultacijas bei praktinę pagalbą sprendžiant kasdienius iššūkius.

    Planuojama, kad vienu metu paslaugos bus prieinamos iki 10 vaikų su negalia, o per metus jomis galės pasinaudoti ne mažiau kaip 40 vaikų su negalia ir jų šeimų. Toks planuojamas mastas svarbus ir dėl to, kad ankstyva, nuosekli pagalba dažnai lemia geresnius vaiko raidos ir įtraukties rezultatus, o šeimai sumažina perdegimo riziką.

    Dienos užimtumas suaugusiesiems

    Suaugusiesiems su intelekto ir arba psichikos negalia centre bus organizuojamas dienos užimtumas, orientuotas į socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Tokios paslaugos paprastai padeda išlaikyti dienos ritmą, stiprina savarankiškumą ir didina dalyvavimą bendruomenės gyvenime.

    Numatyta, kad vienu metu dienos užimtumo paslaugas galės gauti 15 suaugusiųjų, o per metus ne mažiau kaip 17 asmenų. Savivaldybės teigimu, tikimasi, kad naujasis centras prisidės prie didesnio žmonių su negalia aktyvumo ir mažesnės socialinės izoliacijos.

    „Šiandien šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, neretai tenka ieškoti pagalbos skirtingose įstaigose, vykti į skirtingus miestus ar ilgai laukti reikalingų paslaugų. Norime, kad tokių rūpesčių būtų kuo mažiau“, – sakė Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus.

    Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 1 196 410,56 euro. Iš jų 814 802,75 euro sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 381 607,81 euro bus skiriama iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

    Projekto vykdytoja yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, o įgyvendinimą numatoma užbaigti iki 2029 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra paprastas: kad reikalinga pagalba būtų arčiau namų, o paslaugos būtų lengviau pasiekiamos tiek vaikams, tiek jų šeimoms, tiek suaugusiesiems su negalia.

  • Prieš savaitgalį Lenkijoje mažėja degalų kainų lubos: 95 benzinas krenta žemiau 1,60 euro

    Lenkijoje prieš savaitgalį skelbiamos mažesnės maksimalios degalų kainos degalinėse. Energetikos ministras pranešė, kad 95 markės benzino litras penktadienį negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,60 euro, o dyzelino litras apie 1,85 euro.

    Palyginti su ketvirtadieniu, nustatytos lubos nuleistos visoms pagrindinėms degalų rūšims. Anksčiau 95 benzino riba siekė apie 1,61 euro už litrą, 98 benzino apie 1,80 euro, o dyzelino apie 1,85 euro.

    Kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas spalio 16 dieną ir apims šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai reiškia, kad kainų lubos artimiausiomis dienomis gali keistis pagal atnaujintus Vyriausybės sprendimus.

    Kaip veikia kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų nustatymas yra platesnio paketo dalis, kurio tikslas mažinti staigių kainų šuolių riziką ir riboti vairuotojų išlaidas. Ši schema siejama su laikinais mokesčių sprendimais ir papildomu apmokestinimu, taikomu įmonėms, kurios gauna išskirtinai didelį pelną iš prekybos degalais.

    Pagal paskelbtą modelį, numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, gautų per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu virš istorinės 2025 metų maržos, papildomai ją padidinant 20 proc.

    Teisės aktuose taip pat numatyti saugikliai: referencinė marža negali būti mažesnė nei 2 proc., o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, bendras mokesčio dydis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynųjų pajamų. Šios nuostatos turėtų mažinti riziką, kad papildomas apmokestinimas taps neproporcinga našta skirtingiems rinkos dalyviams.

    Kiek tai kainuotų ir kokios sankcijos numatytos?

    Lenkijos Vyriausybės skaičiavimais, visas degalų kainų mažinimo paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo bendra kaina siektų apie 1,2 mlrd. eurų. Finansavimas planuojamas iš papildomo mokesčio degalų įmonėms ir kitų fiskalinių priemonių.

    Numatyta ir kontrolės dalis: už maksimalios kainos nesilaikymą gresia iki maždaug 225 000 eurų siekianti bauda. Taip siekiama užtikrinti, kad kainų ribojimas veiktų realiai, o ne liktų tik deklaracija.

    Praktikoje vairuotojams svarbiausia tai, kad oficialiai nustatytos lubos signalizuoja mažesnę leistiną kainą degalinėse, tačiau galutinė kaina gali priklausyti ir nuo konkretaus tinklo, vietos bei konkurencijos. Kainų ribojimo efektyvumą dažniausiai lemia tai, kaip greitai sprendimai persiduoda į realias kainas ir kiek griežtai vykdoma priežiūra.

  • JSW Koks ant ribos: „Solidarumas“ prašo skubios Vyriausybės intervencijos dėl darbo vietų

    Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“ įspėja, kad bendrovė „JSW Koks“ atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje: prastėja finansiniai rodikliai, kyla problemų palaikant einamąją gamybą, o rizika darbo vietoms, anot profsąjungų, didėja.

    Regiono Śląsko-Dąbrowskiego „Solidarumo“ vadovybė kreipėsi į valstybės turto ministrą Wojciechą Balczuną, ragindama nedelsiant įsikišti ir imtis sprendimų dėl įmonės valdymo bei viso koksavimo sektoriaus stabilizavimo.

    Profsąjungų teigimu, „JSW Koks“ jau ne vieną mėnesį susiduria su likvidumo įtampa, o tai, jų vertinimu, gali tiesiogiai paveikti įmonės gebėjimą užtikrinti nepertraukiamą koksavimo procesą ir vykdyti įsipareigojimus rinkai.

    „Ryžtingų sprendimų stoka gali sukelti negrįžtamų ekonominių ir socialinių nuostolių, kuriuos pajus ne tik darbuotojai ir jų šeimos, bet ir visas pramonės aplinkos ekosistemų tinklas“, – sakė profesinės sąjungos atstovai.

    Spaudimas gelbėti koksavimo sektorių

    „Solidarumas“ siūlo skubiai parengti sisteminę paramos programą visam koksavimo sektoriui. Profsąjungų požiūriu, tokia programa turėtų užtikrinti įmonėms apyvartinių lėšų stabilumą, finansinį atsparumą ir investicijas, reikalingas saugai bei įrangos patikimumui palaikyti.

    Koksas yra svarbi žaliava metalurgijai, ypač aukštakrosnių technologijoms, todėl tiekimo sutrikimai gali turėti platesnių pasekmių plieno gamybos grandinei. Profsąjungos pabrėžia, kad šis klausimas, jų vertinimu, susijęs ne vien su vienos įmonės balansu, bet ir su pramonės saugumu.

    Taip pat keliama importo iš ne Europos Sąjungos šalių tema. „Solidarumas“ ragina Lenkijos valdžią aktyviau siekti sprendimų Europos Sąjungos lygmeniu, kad rinka būtų apsaugota nuo, profsąjungų vertinimu, perteklinio kokso importo, kuris vietos gamintojams kelia kainų ir konkurencingumo spaudimą.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Europos Sąjungoje veikiančios koksavimo įmonės patiria papildomas su klimato ir energetikos politika susijusias sąnaudas, todėl konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, anot jų, tampa vis sudėtingiau.

    Kritika valdymui ir taupymo priemonėms

    Kreipimesi kritikuojamas ir „JSW Koks“ valdymas. Dalis atsakomybės dėl dabartinės situacijos, profsąjungų teigimu, tenka bendrovės vadovybei, o ypač laikinai pareigas einančiam vadovui Jacekui Albrechtui.

    „Solidarumas“ tvirtina, kad nuo 2025 metų gruodžio, kai pasikeitė vadovybė, nebuvo pateiktas aiškus krizinio laikotarpio planas ar nuosekli strategija, suteikianti darbuotojams daugiau apibrėžtumo. Taip pat teigiama, jog dialogas su socialiniais partneriais esą nėra pakankamai konstruktyvus.

    Profsąjunga taip pat atkreipia dėmesį į taupymo priemones, kurios, jų vertinimu, labiausiai palietė darbuotojus. Skelbiama apie sumažintas pamainų sudėtis, mažintas išmokas ir situacijas, kai dalies darbuotojų pajamos priartėjo prie minimalios algos lygio.

    Anot darbuotojų atstovų, problemos esą matomos ir kasdienėje veikloje: gali trūkti lėšų einamiesiems remontams bei įrangos priežiūrai. Profsąjunga perspėja, kad tai yra ne tik gamybos tęstinumo, bet ir darbuotojų saugos klausimas.

    „Negalima leisti, kad dėl netinkamo įmonės valdymo kiltų reali grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei“, – sakė profsąjungos atstovai.

    „JSW Koks“ yra „Jastrzębska Spółka Węglowa“ grupės dalis ir, viešai skelbiamais duomenimis, iš viso įdarbina apie 2 400 žmonių. Bendrovę sudaro trys koksavimo gamyklos: Przyjaźń Dąbrowoje Górniczoje, Radlin ir Jadwiga Zabrzėje.

    Skelbiama, kad 2024 metais „JSW Koks“ pagamino apie 3 mln. tonų kokso, o tam sunaudojo daugiau kaip 5 mln. tonų koksinės anglies, išgaunamos „Jastrzębska Spółka Węglowa“ kasyklose. Profsąjungų vertinimu, būtent todėl sprendimai dėl įmonės stabilizavimo gali turėti reikšmę platesnei pramonės grandinei.

  • Rusijos anglies sektoriui – dar vieni nuostolingi metai: iki 2026 metų pabaigos prognozuoja 3,1 mlrd. eurų minusą

    Rusijos anglies gavybos ir prekybos bendroves artimiausiais metais gali pasitikti dar gilesni finansiniai sunkumai. Rusijos energetikos ministerija skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos sektoriaus grynasis nuostolis gali siekti 324 mlrd. rublių, tai yra apie 3,1 mlrd. eurų.

    Nors Maskva tai pristato kaip padėties gerėjimą, skaičiai rodo, kad problema išlieka sisteminė. 2025 metais nuostoliai, kaip teigiama, siekė 408 mlrd. rublių, arba apie 3,9 mlrd. eurų, tad prognozuojamas nuostolio sumažėjimas nėra lūžis, o veikiau mažesnis kritimas.

    Rusijos statistikos tarnyba Rosstat anksčiau skelbė, kad 2026 metų sausio–liepos mėnesiais anglies įmonių grynasis nuostolis sudarė 178,2 mlrd. rublių, arba apie 1,7 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau nuostolis siekė 225 mlrd. rublių, arba apie 2,2 mlrd. eurų.

    Ministerijos vertinimu, 2026 metais anglies bendrovių pajamos turėtų didėti iki 1,623 trln. rublių, tai yra apie 15,7 mlrd. eurų. Vis dėlto didesnės pajamos automatiškai nereiškia pelno, kai spaudžia išaugusios logistikos, finansavimo ir eksporto sąnaudos.

    Skaičiuojama, kad 2026 metų pabaigoje nuostolingų anglies įmonių dalis gali priartėti prie 70 proc. Toks rodiklis reikštų, kad daugumai rinkos dalyvių veikla tampa ekonomiškai sunkiai tvari net ir bandant išlaikyti pardavimų apimtis.

    Pagrindinė problema, apie kurią kalbama ir pačioje Rusijoje, yra eksporto kanalų susiaurėjimas po 2022 metų, kai po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo prarasta reikšminga Europos rinka. Dalis srautų perorientuota į Azijos kryptis, tačiau tenka konkuruoti su kitais tiekėjais, o sandorių sąlygos dažnai būna mažiau palankios.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra logistika. Anglies eksportas išlieka priklausomas nuo geležinkelių ir uostų infrastruktūros, o Rusijos geležinkelių sistemoje minimi pajėgumų trūkumai ir trikdžiai, kurie pailgina pristatymo laiką ir didina savikainą.

    Pramonės perspektyvas apsunkina ir platesnės energijos rinkos tendencijos. Daugelyje šalių spartėja energetikos transformacija, o tai ilgainiui mažina anglies paklausos augimo potencialą, net jei atskirais laikotarpiais dėl kainų ar tiekimo krizių anglis laikinai susigrąžina svarbesnį vaidmenį.

  • Lenkijos viceministras apie anglies sektorių: reikia optimizuoti kasybą, energetiką ir žaliavų importą

    Lenkijos energetikos viceministras Marianas Zmarzły teigia, kad šalies energetikos ūkyje būtina nuolat optimizuoti tris tarpusavyje susijusias sritis: kasybą, elektros ir šilumos gamybą bei žaliavų, įskaitant anglį, importą ir prekybą. Pasak jo, žaliavų saugumas tiesiogiai veikia ir energetinį saugumą, todėl sprendimai turi būti priimami kompleksiškai.

    Šią žinutę viceministras kartojo spalio 14 dieną vykusioje konferencijoje, skirtoje investiciniam klimatui mineralinių išteklių sektoriuje. Renginyje aptarti žaliavų politikos prioritetai, visuomenės požiūris į kasybą ir praktinės sąlygos, nuo kurių priklauso naujų projektų įgyvendinimas.

    Viceministras pabrėžė, kad energetikos planavime svarbu ramiai vertinti tarptautinę situaciją ir derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis investicijomis. Kaip vieną iš ateities atramų jis įvardijo naujus generacijos pajėgumus, įskaitant branduolinę energetiką, tačiau akcentavo, kad iki jų paleidimo būtina suvaldyti pereinamojo laikotarpio rizikas.

    Kartu jis išskyrė geologinių duomenų ir žvalgymo kokybės reikšmę: be patikimo išteklių įvertinimo sudėtinga planuoti tiek žaliavų gavybą, tiek importo poreikius, tiek infrastruktūros plėtrą. Anot viceministro, tai tampa ypač aktualu, kai valstybė vienu metu sprendžia ir energijos kainų, ir tiekimo grandinių stabilumo, ir pramonės konkurencingumo klausimus.

    Siūlomas naujas koordinavimo modelis

    Viešojoje erdvėje viceministras taip pat yra pristatęs idėją pertvarkyti anglies sektoriaus valdymą, atsisakant vien tik krizių pasekmių finansavimo. Jo logika remiasi prielaida, kad energetikos ir kasybos sprendimai negali būti atskirti, nes rinkos balansas priklauso ir nuo vidaus pasiūlos, ir nuo importo, ir nuo to, kokiu tempu uždaromi seni pajėgumai.

    Tarp siūlomų pokyčių minimas vienas aiškus atsakomybės centras, bendras pasiūlos ir paklausos balansas bei ekonomiškai pagrįsta turto konsolidacija. Pagrindinis tikslas – kad vidaus gavybos mažinimas neaplenktų realiai įjungiamų pakaitinių pajėgumų ir nesukurtų naujų priklausomybių nuo importo piko metu.

    Akcentas – žaliavų ir energijos saugumui

    Kaip svarbiausią siūlymą M. Zmarzły įvardijo specialaus Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuri sujungtų skirtingose institucijose išskaidytus sprendimus. Tokia pareigybė, jo vertinimu, turėtų prižiūrėti strategiją, koordinuoti finansavimą, valdyti restruktūrizavimo procesus ir stebėti, ar uždarymo grafikai dera su naujų pajėgumų įvedimu.

    „Žaliavų saugumas yra ir energetinis saugumas“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras pabrėžė, kad tai nereiškia kasdienio kasyklų ar elektrinių valdymo perėmimo: operacinė atsakomybė liktų įmonių vadovams, tačiau sisteminius konfliktus turėtų spręsti vienas koordinuojantis centras. Jo siūlymai sulaukė dėmesio ir dalies profesinių sąjungų atstovų, kurie akcentuoja, kad sektoriui trūksta nuoseklaus, per kelias grandis suderinto pereinamojo laikotarpio plano.

  • Mokslininkai rado būdą gelbėti balinančius koralus: užtenka savaitės kontakto

    Mokslininkai rado būdą gelbėti balinančius koralus: užtenka savaitės kontakto

    Koralų rifai vis dažniau patiria balinimą, kai dėl karščio bangų, taršos ar per stiprios saulės spinduliuotės koralai praranda viduje gyvenančius simbiontinius dumblius. Be jų koralai negauna pakankamai energijos, todėl pabąla ir per palyginti trumpą laiką gali žūti.

    Stanfordo universiteto mokslininkai aprašė netikėtą reiškinį: sveikas koralo fragmentas, tiesiogiai prisilietęs prie išbalusio, gali perduoti jam simbiontinius dumblius ir maistines medžiagas. Laboratorijoje toks kontaktas tapo tarsi greita pagalba koralui, kuris po balinimo dar nėra miręs.

    Kaip veikia „savaitės kontaktas“

    Tyrėjai stebėjo tos pačios kolonijos koralus, kai du fragmentai atsidūrė vienas ant kito: vienas buvo sveikas, kitas išbalęs. Ties sąlyčio vieta išbalęs koralas pradėjo atgauti spalvą, o tai rodė, kad į jo audinius sugrįžta simbiontai.

    Eksperimentai parodė, kad lemiama yra tiesioginė sąveika: net keli milimetrai atstumo perdavimą sustabdė. Mokslininkų teigimu, koralai sąlyčio vietoje tarsi suauga audiniais ir suformuoja maistinių medžiagų bei simbiontų perdavimo tiltą.

    Vienos savaitės kontakto pakako, kad atsigavimo procesas būtų užvestas, o visiškas atsistatymas laboratorijoje užtruko iki 7 savaičių. Svarbu tai, kad palikus koralus kartu visą laiką ar atskyrus po savaitės, atsigavimo tempas buvo panašus, vadinasi, vėliau simbiontai jau dauginosi pačiame atsigaunančiame korale.

    Kodėl tai svarbu rifų ateičiai

    Koralų balinimo epizodai pasaulyje dažnėja, nes vandenynai šyla, o jūrinės karščio bangos tampa ilgesnės ir intensyvesnės. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad po masinių balinimų natūralus simbiontų sugrįžimas gali užtrukti mėnesius, tačiau tiek laiko išbalę koralai dažnai neišgyvena.

    Toks „gelbėjimas kontaktu“ galėtų tapti tiksliniu įrankiu, kai siekiama išsaugoti vertingiausius rifų plotus, pavyzdžiui, atsparias kolonijas ar atkūrimo projektams svarbius motininius koralus. Vis dėlto patys autoriai akcentuoja, kad laboratorijoje taikytos sąlygos buvo palankios, o dar neaišku, ar metodas taip pat veiktų atvirame vandenyne, kur koralai patiria bangavimą, infekcijų riziką ir konkurenciją.

    Ribos ir kiti sprendimai

    Mokslininkai šį metodą vertina kaip skubią, bet riboto masto priemonę, kuri galėtų padėti atskiriems koralams kritiniu momentu. Jei balinimo įvykiai ir toliau bus dažni, ilgalaikė rifų perspektyva priklausys nuo platesnių sprendimų: klimato kaitos švelninimo, pakrančių taršos mažinimo ir atsakingesnio žvejybos bei turizmo valdymo.

    „Nors išbalę koralai gali būti mirštantys, jie dar nėra mirę. Mums rūpėjo suprasti, ką galime padaryti po balinimo“, – sakė Stanfordo jūrų biologas Danny Collins.

    „Naujos įžvalgos apie natūralų koralų atsistatymą suteikia vilties ir gali atverti kelią spartesniam rifų atkūrimui“, – teigė jūrų ekologė Fiorenza Micheli.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“ ir papildo vis didėjantį darbų lauką, ieškant praktinių būdų sustiprinti rifų atsparumą. Artimiausias žingsnis – patikrinti, kaip šis procesas veikia su skirtingomis koralų rūšimis ir ar jis pritaikomas realiomis rifo sąlygomis.

  • Vokietijos Žemutinė Saksonija už daugiau nei 2 mlrd. eurų užsakė 113 baterinių traukinių: startas 2031-aisiais

    Vokietijoje fiksuojamas vienas didžiausių pastarųjų metų regioninio geležinkelių transporto sandorių: Žemutinės Saksonijos žemės ir Braunšveigo regiono viešojo transporto užsakovai patvirtino baterinių traukinių pirkimą iš „Siemens Mobility“. Sutartis apima 113 trijų vagonų elektrinių baterinių traukinių „Mireo Plus B“, ilgalaikį aptarnavimą ir naują techninės priežiūros infrastruktūrą.

    Užsakymo vertė, Žemutinės Saksonijos Ekonomikos, transporto ir statybos ministerijos teigimu, viršija 2 mlrd. eurų. Šis projektas siejamas su žemės ilgalaike programa, kuria siekiama modernizuoti regioninius maršrutus ir palaipsniui pereiti prie mažiau taršaus transporto ten, kur kontaktinis tinklas nėra nutiestas visoje trasoje.

    Kas užsako ir kiek traukinių

    Pirkimą vykdo du organizatoriai: Landesnahverkehrsgesellschaft Niedersachsen (LNVG) užsako 83 traukinius, o Regionalverband Großraum Braunschweig (RGB) – 30. Sutartyje numatyta ir plėtros galimybė – papildomai būtų galima įsigyti iki 132 vienetų, jei to prireiktų didinant pasiūlą arba atnaujinant parką.

    Planuojama, kad naujieji bateriniai traukiniai keleivius pradės vežti 2031 metų pabaigoje. Toks grafikas rodo, kad kartu su riedmenimis numatomas ir reikšmingas paruošiamasis etapas: techninės priežiūros bazės, aptarnavimo pajėgumai, darbuotojų parengimas bei integracija į regioninių vežimų planavimą.

    Kuo išsiskiria „Mireo Plus B“

    „Mireo Plus B“ yra elektrinių baterinių traukinių platforma, skirta maršrutams, kur elektrifikacija įgyvendinta tik iš dalies. Esminis principas toks: ten, kur yra kontaktinis tinklas, traukiniai gali važiuoti kaip įprasti elektriniai sąstatai, o neelektrifikuotuose ruožuose energiją tiekia baterijos, todėl nereikia dyzelinių variklių.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, šie traukiniai gali pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį. Numatyta, kad kiekviename traukinyje bus daugiau nei 170 sėdimų vietų, įskaitant mažiausiai 6 vietas pirmoje klasėje, taip pat erdvės dviračiams ir pritaikymas riboto judumo keleiviams.

    „Šiuo didžiausiu pasaulyje baterinių transporto priemonių užsakymu kartu su partneriais Žemutinėje Saksonijoje spartiname geležinkelių transporto dekarbonizaciją ir parodome, kad tvari mobilumas jau šiandien gali būti ekonomiškai pagrįstas ir diegiamas plačiu mastu“, – sakė „Siemens Mobility“ vadovas Michaelis Peteris.

    30 metų priežiūra ir nauji centrai

    Sandoris nėra vien riedmenų pirkimas: numatyta 30 metų pilnos apimties techninės priežiūros sutartis, pagal kurią „Siemens Mobility“ prisiima atsakomybę už traukinių parengtį eksploatacijai. Tokie modeliai geležinkeliuose tampa vis dažnesni, nes leidžia užsakovams tiksliau planuoti kaštus per visą gyvavimo ciklą ir mažinti riziką dėl atsarginių dalių ar kompetencijų trūkumo.

    Priežiūrai bus kuriama infrastruktūra – planuojama pastatyti du geležinkelių aptarnavimo centrai Žemutinėje Saksonijoje. Projektas apims ir skaitmeninius sprendimus, skirtus techninės būklės stebėsenai bei priežiūros planavimui pagal realius duomenis, kad gedimai būtų numatomi iš anksto, o parkas kuo rečiau stovėtų dirbtuvėse.

    Taip pat numatytos mokymo programos personalui, kuris dirbs su bateriniais traukiniais ir jų priežiūros procesais. Projekto rėmuose minima galimybė sukurti iki 100 ilgalaikių darbo vietų, kas svarbu regionams, kuriuose geležinkelių infrastruktūra dažnai yra vienas didžiausių darbdavių transporto sektoriuje.

    Ekspertai regioniniuose tinkluose baterinius traukinius vertina kaip tarpinį sprendimą tarp pilnos elektrifikacijos ir dyzelinių sąstatų, ypač ten, kur kontaktinio tinklo įrengimas yra brangus, užtrunka arba susiduria su aplinkosauginiais bei administraciniais ribojimais. Žemutinės Saksonijos užsakymas rodo, kad tokios technologijos Vokietijoje pereina iš pilotinių bandymų į didelio masto parkų atnaujinimą.

  • Mokslininkus nustebino aksolotlai: net visiškoje tamsoje renkasi didesnį praėjimą

    Mokslininkus nustebino aksolotlai: net visiškoje tamsoje renkasi didesnį praėjimą

    Aksolotlai dažnai laikomi ramiais, lėtais gyvūnais, tačiau naujas tyrimas rodo, kad jų elgesys gerokai sudėtingesnis. Meksikiniai aksolotlai geba patikimai įvertinti, kuris praėjimas platesnis, ir tai daro net visiškoje tamsoje.

    Tyrimą paskelbę mokslininkai aiškina, kad tai nėra įrodymas, jog aksolotlai skaičiuoja ar sprendžia matematines užduotis. Vis dėlto toks pasirinkimas laikomas baziniu kiekybiniu ir erdviniu vertinimu, kuris gamtoje gali būti gyvybiškai svarbus.

    Kaip vyko eksperimentas?

    Eksperimente dalyvavo 24 jauni, maždaug septynių mėnesių aksolotlai, laikyti kontroliuojamomis sąlygomis akvariumuose. Tyrėjai į akvariumą įstatė pertvarą su dviem apvaliomis angomis, kurios vedė į kitą talpos pusę.

    Abi angos buvo pakankamai didelės, kad gyvūnas galėtų praplaukti, tačiau viena jų buvo platesnė. Per 18 dienų aksolotlams buvo pateiktos šešios skirtingos angų dydžių kombinacijos, o viduryje bandymų pertvara buvo apverčiama, kad būtų išvengta įpročio rinktis vieną pusę.

    Rezultatas buvo aiškus: 22 pakankamai aktyvūs aksolotlai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi didesnę angą. Kuo didesnis buvo skirtumas tarp angų, tuo ryškesnis tapo didesnės angos pasirinkimas.

    Kodėl tai veikia ir tamsoje?

    Įdomiausia tyrimo dalis susijusi su tamsa. Naktį aksolotlai judėjo rečiau, tačiau kai tik priartėdavo prie pertvaros, jų pasirinkimas išlikdavo toks pat tikslus kaip ir dieną.

    Mokslininkai pabrėžia, kad aksolotlų regėjimas nėra stiprus, ypač jų natūralioje aplinkoje drumstame vandenyje. Todėl tikėtina, kad sprendimui didelę reikšmę turi ne akys, o kiti jutimai, pirmiausia šoninės linijos sistema, fiksuojanti vandens judesius ir slėgio pokyčius.

    „Iš pradžių mus nustebino, kad jie sugeba atskirti angas visiškoje tamsoje“, – sakė tyrėjai.

    Ką tai reiškia mokslui ir apsaugai?

    Tyrėjų teigimu, šie duomenys primena, kad gyvūnų pažintinius gebėjimus reikia vertinti pagal jų ekologinius poreikius. Aksolotlams gebėjimas saugiai įvertinti plyšius ir praėjimus gali padėti išvengti įstrigimo ar sužeidimų, o tokia elgsena natūralioje aplinkoje būtų praktiška.

    Be to, geresnis šios rūšies elgsenos supratimas svarbus ir jos apsaugai bei gerovei nelaisvėje. Aksolotlai jau seniai laikomi reikšmingu modeliniu organizmu regeneracijos tyrimuose, o papildomos žinios apie jų jutimus ir sprendimų priėmimą gali padėti tiksliau pritaikyti laikymo sąlygas ir bandymų metodikas.

  • „Mirbud“ istorinis geležinkelių kontraktas: užsakymų portfelis perkopė 2 mlrd. eurų

    Statybų grupė „Mirbud“ žengė į naują segmentą ir pasirašė pirmą savo istorijoje didelės apimties geležinkelių infrastruktūros sutartį. Kontraktas apima geležinkelio linijos Nr. 8 modernizavimą Lenkijoje, Sitkówka Nowiny–Miąsowa atkarpoje.

    Sutarties vertė siekia apie 93 mln. eurų (be mokesčių), o darbai apima tiek vykdomojo projekto parengimą, tiek statybos rangos įgyvendinimą. Projektas numatytas daugiau nei 22 kilometrų ruože, todėl tai reikšmingas mastas rangovui, iki šiol labiau siejamam su kelių ir pastatų statyba.

    Pagrindiniai darbai ir terminai

    Investicija yra didesnio projekto, skirto linijai Skarżysko-Kamienna–Kielce–Kozłów, dalis. Tikimasi, kad modernizacija pagerins eksploatacinius parametrus, padidins pralaidumą ir sustiprins kelionių komfortą bei saugumą.

    Numatomas įgyvendinimo terminas yra 34 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Tokia trukmė būdinga kompleksiniams geležinkelio projektams, kuriuose derinami projektavimo, eismo organizavimo ir statybos darbai.

    Kontraktas pasirašytas po to, kai per viešąjį pirkimą užsakovas PKP Polskie Linie Kolejowe palankiausiai įvertino konsorciumo pasiūlymą. Konsorciume dalyvauja Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe kaip lyderis ir „Transkol“ kaip partneris, priklausantis „Mirbud“ grupei.

    Augantis portfelis ir finansiniai rodikliai

    „Mirbud“ skelbia, kad rugsėjo pabaigoje grupės užsakymų portfelis pasiekė apie 2,04 mlrd. eurų (be mokesčių). Palyginimui, mėnesiu anksčiau jis siekė apie 2,02 mlrd. eurų, tad bendra užsakymų apimtis ir toliau nuosekliai didėja.

    Geležinkelio sutartis prisideda prie portfelio diversifikavimo, o tai ypač svarbu statybų sektoriuje, kuriame viešųjų investicijų ciklai dažnai svyruoja. Didesnė segmentų įvairovė paprastai leidžia rangovams tolygiau paskirstyti pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo vienos rūšies projektų.

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį „Mirbud“ grupės pajamos sudarė apie 335 mln. eurų, arba 20 proc. daugiau nei prieš metus. Grynasis pelnas siekė apie 10 mln. eurų ir buvo 24 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

    Rugsėjį grupė taip pat fiksavo kitus reikšmingus laimėjimus, įskaitant sutartį dėl sporto ir renginių arenos statybos Varšuvoje, kurios vertė siekia apie 32 mln. eurų (be mokesčių). Be to, atrinktas ir grupės įmonės pasiūlymas dėl pietinio Wadowicų aplinkkelio projekto, vertinamo maždaug 10 mln. eurų (be mokesčių).

  • Lenkijos Niewiadów Polska Grupa Militarna turi naują vadovą: lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos etapas

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė Niewiadów Polska Grupa Militarna paskyrė naują prezidentą, o ankstesnis vadovas lieka dirbti valdyboje. Bendrovė pranešė, kad prezidento pareigas perėmė Andrzejus Kensbokas, o iki šiol įmonei vadovavęs Adamas Januszko tapo viceprezidentu.

    Įmonės valdybą sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Kartu su Adamu Januszko šias pareigas eina Zygmuntas Spychała ir Radomiras Woźniakas, o pagrindinis akcentas artimiausiu metu siejamas su gamybos plėtra Niewiadówo vietovėje.

    Lūžis 155 mm amunicijos projekte

    Bendrovė nurodo, kad prieš ją prasideda esminis 155 mm kalibro amunicijos gamyklos statybų ir paleidimo etapas. Pasak įmonės, pirmosios dvi gamybos linijos jau pristatytos ir pradėtos montuoti, o tikslas yra pereiti nuo diegimo prie pramoninės gamybos.

    155 mm artilerijos šaudmenys per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos gynybos pramonės prioritetų, nes šis kalibras yra plačiai naudojamas NATO standartą taikančiose pajėgose. Dėl išaugusios paklausos regiono šalys siekia didinti vietinę gamybą ir trumpinti tiekimo grandines.

    „Prieš mus lemiamas 155 mm amunicijos gamyklos statybų etapas. Pirmosios dvi linijos jau pristatytos ir vyksta jų montavimas, o pramoninės gamybos startas yra būtinas Lenkijos ir Europos saugumui“, – sakė Andrzejus Kensbokas.

    Naujojo vadovo patirtis

    Andrzejus Kensbokas turi daugiau kaip 30 metų patirtį strateginio valdymo, įmonių finansų ir didelių pramoninių investicijų projektuose. Anksčiau jis vadovavo Polska Grupa Zbrojeniowa, o vėliau dirbo KGHM Polska Miedź finansų viceprezidentu ir buvo susijęs su tarptautinėmis grupės veiklomis.

    Taip pat jis yra ėjęs pareigas Agencja Rozwoju Przemysłu, dirbęs infrastruktūros sektoriuje bei vadovavęs stebėtojų taryboms. Tarptautinės vadybos patirties, įmonės teigimu, jis įgijo dirbdamas „PepsiCo“ ir strateginių konsultacijų bendrovėje „Bain & Company“.

    Finansiniai rezultatai ir augimo kaina

    Įmonė skelbia, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį konsoliduotos pajamos augo 59,5 proc., iki maždaug 10,3 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu pajamos siekė apie 6,5 mln. eurų, todėl augimas išlieka ryškus.

    Vis dėlto kartu didėjo ir nuostoliai: EBITDA nuostolis sudarė apie 14,2 mln. eurų, o grynasis nuostolis siekė apie 14,0 mln. eurų. Tokie skaičiai dažnai lydi intensyvią investicijų fazę, kai kaštai patiriami anksčiau, nei projektai pradeda generuoti stabilias pajamas.

    Bendrovė tikisi, kad pramoninės gamybos paleidimas taps svarbiu lūžio tašku, leidžiančiu sustiprinti pozicijas tiek Lenkijos ginkluotosiose pajėgose, tiek platesnėje sąjungininkų tiekimo grandinėje. Rinkoje konkurencija auga, tačiau poreikis 155 mm šaudmenims išlieka vienas didžiausių.