Koralų rifai vis dažniau patiria balinimą, kai dėl karščio bangų, taršos ar per stiprios saulės spinduliuotės koralai praranda viduje gyvenančius simbiontinius dumblius. Be jų koralai negauna pakankamai energijos, todėl pabąla ir per palyginti trumpą laiką gali žūti.
Stanfordo universiteto mokslininkai aprašė netikėtą reiškinį: sveikas koralo fragmentas, tiesiogiai prisilietęs prie išbalusio, gali perduoti jam simbiontinius dumblius ir maistines medžiagas. Laboratorijoje toks kontaktas tapo tarsi greita pagalba koralui, kuris po balinimo dar nėra miręs.
Kaip veikia „savaitės kontaktas“
Tyrėjai stebėjo tos pačios kolonijos koralus, kai du fragmentai atsidūrė vienas ant kito: vienas buvo sveikas, kitas išbalęs. Ties sąlyčio vieta išbalęs koralas pradėjo atgauti spalvą, o tai rodė, kad į jo audinius sugrįžta simbiontai.
Eksperimentai parodė, kad lemiama yra tiesioginė sąveika: net keli milimetrai atstumo perdavimą sustabdė. Mokslininkų teigimu, koralai sąlyčio vietoje tarsi suauga audiniais ir suformuoja maistinių medžiagų bei simbiontų perdavimo tiltą.
Vienos savaitės kontakto pakako, kad atsigavimo procesas būtų užvestas, o visiškas atsistatymas laboratorijoje užtruko iki 7 savaičių. Svarbu tai, kad palikus koralus kartu visą laiką ar atskyrus po savaitės, atsigavimo tempas buvo panašus, vadinasi, vėliau simbiontai jau dauginosi pačiame atsigaunančiame korale.
Kodėl tai svarbu rifų ateičiai
Koralų balinimo epizodai pasaulyje dažnėja, nes vandenynai šyla, o jūrinės karščio bangos tampa ilgesnės ir intensyvesnės. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad po masinių balinimų natūralus simbiontų sugrįžimas gali užtrukti mėnesius, tačiau tiek laiko išbalę koralai dažnai neišgyvena.
Toks „gelbėjimas kontaktu“ galėtų tapti tiksliniu įrankiu, kai siekiama išsaugoti vertingiausius rifų plotus, pavyzdžiui, atsparias kolonijas ar atkūrimo projektams svarbius motininius koralus. Vis dėlto patys autoriai akcentuoja, kad laboratorijoje taikytos sąlygos buvo palankios, o dar neaišku, ar metodas taip pat veiktų atvirame vandenyne, kur koralai patiria bangavimą, infekcijų riziką ir konkurenciją.
Ribos ir kiti sprendimai
Mokslininkai šį metodą vertina kaip skubią, bet riboto masto priemonę, kuri galėtų padėti atskiriems koralams kritiniu momentu. Jei balinimo įvykiai ir toliau bus dažni, ilgalaikė rifų perspektyva priklausys nuo platesnių sprendimų: klimato kaitos švelninimo, pakrančių taršos mažinimo ir atsakingesnio žvejybos bei turizmo valdymo.
„Nors išbalę koralai gali būti mirštantys, jie dar nėra mirę. Mums rūpėjo suprasti, ką galime padaryti po balinimo“, – sakė Stanfordo jūrų biologas Danny Collins.
„Naujos įžvalgos apie natūralų koralų atsistatymą suteikia vilties ir gali atverti kelią spartesniam rifų atkūrimui“, – teigė jūrų ekologė Fiorenza Micheli.
Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“ ir papildo vis didėjantį darbų lauką, ieškant praktinių būdų sustiprinti rifų atsparumą. Artimiausias žingsnis – patikrinti, kaip šis procesas veikia su skirtingomis koralų rūšimis ir ar jis pritaikomas realiomis rifo sąlygomis.
Leave a Reply